cdc3bdc9-baa3-4a26-a0c8-425eabe6f4fa · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-1136-771/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17349-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.2.2.; 2.10.1. Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020-06-25 Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Rasos Valančienės pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamÄ ja byla, kurioje G.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliai, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Mažeikių r., nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2018-03-28 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., 14 parų arešto; 2) 2019-05-08 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 4 mėn. 2019-11-19 bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs prokuroro praÅ¡ymÄ ,- n u s t a t ė: G. D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – mažametei podukrai T. M., bÅ«tent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir laiku, bet ne vėliau, kaip 2020-05-03, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, iÅ¡peÅ¡damas nukentėjusiajai T. M. kuokÅ¡tÄ plaukų, po ko suėmęs už kojų ir temdamas jÄ grindimis iÅ¡ po lovos bei taip sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ : krÅ«tinės lÄ stos odos nubrozdinimÄ .

G. D. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad prisipažįsta, kad balandžio mėnesio pabaigoje ar gegužės mėnesio pradžioje, datos dabar nepamena, kartu su sugyventinės E. S. V. vaikais, tai yra, T. M. ir dvynukais D. ir M. S., važiavo į sodÄ â€žJazminai“, esantį prie A. k. Vairavo automobilį, priekyje keleivio vietoje sėdėjo E. S., o vaikai sėdėjo gale. Bevažiuojant T. užsimanė Å¡okolado, kuris buvo padėtas ant automobilio priekinės panelės. Ji siekė jį pasiimti, tačiau jai pasakė, kad negalima, Å¡okoladÄ paduos, kai nuvyks į sodÄ , tačiau T. vis tiek siekė jį paimti, viena ranka paėmė jį, o kita ranka už jo rankos, kad nepaimtų iÅ¡ jos to Å¡okolado.

Paėmusi Å¡okoladÄ , ji dėl Å¡okolado ėmė pyktis su dvynukais, kurie taip pat norėjo Å¡okolado, o T. juos erzino. Kad nebeerzintų vaikų, atsisuko ir iÅ¡ rankų atėmė jai tÄ Å¡okoladÄ , kurį, nuvykus į sodÄ , vaikams padalino. Atimant Å¡okoladÄ , kažkaip kliudė jos plaukus ir papešė, nepagalvojo, kad juos iÅ¡peÅ¡. T. nuolat pykstasi su dvynukais, juos nuolat provokuoja, erzina. Atrodo, kad bÅ«nant sode, T. kiÅ¡o M. akmenis į burnÄ , tai jam pasakė E. S., pats to nematė.

Apie tai sužinojęs supyko, tai, bÅ«nant, namuose ėmė jos klausinėti, ar ji norėtų, kad jai taip kas darytų, kad kiÅ¡tų į burnÄ akmenis ir lieptų juos valgyti. T. palindo namuose po vaikiÅ¡ka lovytę, nes ji taip visada elgiasi, kai jai kas nepatinka. Tada paėmė jÄ už kojų ir patempė iÅ¡ po lovytės, tai gali bÅ«ti, kad betempiant ji kur užkliuvo ir susižalojo krÅ«tinę, tačiau to nenorėjo, tai nebuvo piktybinis veiksmas. Prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad tokiais veiksmais sukėlė T. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, šio proceso užbaigimo tvarka yra išaiškinta. (b. l. 141-144). Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: Mažametės nukentėjusiosios T. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jai 6 metai, eina į darželį. Turi brolį D. ir sesę M., jie dvynukai. Dabar gyvena pas senelį. Anksčiau gyveno ji, mama, dvynukai ir G.. Kas yra G., nežino, jis su jais nebegyvena. Kai G. buvo geras, tai draugaudavo.

G. buvo piktas, vienÄ kartÄ jis jÄ maÅ¡inoje suėmė už plaukų (parodo ant lėlių). Verkė, tada jai nebuvo didelio kuokÅ¡to plaukų ant galvos (parodo galvos vietÄ ). Tie jos iÅ¡rauti plaukai nukrito ant D. kojų. Tai buvo vienÄ kartÄ . Galvoje buvo plika. VienÄ kartÄ G. tempė už kojų iÅ¡ po lovos ir užsigavo Å¡onÄ . Mamai sakė, kad skauda. Norėjo pasislėpti, kad M. nekiÅ¡tų jai akmenų į burnÄ . Jai akmenų davė G., jis pasakė M., kad kiÅ¡tų akmenį. TÄ pačiÄ dienÄ akmenukų kiÅ¡o ji M.

į burnÄ , kai buvo sode. Pirma akmenukus kiÅ¡o ji M.. M. verkė, mama iÅ¡girdo, supyko. Po kurio laiko atėjo G. ir davė M. akmenukų, kad Å¡i jai kiÅ¡tų juos į burnÄ , tada pasislėpė po M. lova. Kai jÄ iÅ¡traukė iÅ¡ po lovos, į lovos apačiÄ užsigavo Å¡onÄ , nugaros neužsigavo. Kai plaukus iÅ¡rovė Gedas, jai skaudėjo. (b. l. 78-79); Liudytojo A. V. parodymai, kad dukra E.-S. V. Å¡iuo metu gyvena su sugyventiniu G. D., adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai. Jie abu augina E.-S. tris mažamečius vaikus, tai yra, T.

M., g. (duomenys neskelbtini)., ir dvynukus D. ir M. S., g. (duomenys neskelbtini)., savo bendrų vaikų neturi. Jie gyvena virÅ¡ metų laiko. Su jais bendrauja, santykiai geri, tarpusavyje dukra su sugyventiniu pasipyksta, tačiau smurtauti vienas prieÅ¡ kitÄ nesmurtauja. Apie G. nieko blogo negali pasakyti, jis daug dėmesio ir meilės parodo E.-S. vaikams, daugiau nei tikrasis jų tėvas. Jis su vaikais užsiima, žaidžia, padeda juos auklėti. 2020-05-02 buvo svečiuose pas kitÄ savo dukrÄ N. V.-V., gyv. (duomenys neskelbtini), Å iauliai.

Taip pat atvažiavo ir E.-S. su G. ir vaikais. Vaikai tarpusavyje žaidė kieme, T. buvo kaip visada linksma, niekuo nesiskundė. Truputį pasisvečiavę, skirstėsi į namus ir kartu su dukra bendru susitarimu nusprendė, kad T. savaitgaliui pabus pas jį. Ä® namus grįžo vakare, kiek tuo metu buvo valandų, nepamena. KitÄ dienÄ , tai yra gegužės 3 d., su T. nuvažiavo pas N.. N. beÅ¡ukuojant T. plaukus, ji pamatė, kad yra virÅ¡ugalvyje iÅ¡peÅ¡tas kuokÅ¡tas plaukų. Paklausė T., kas nutiko, ji pasakė, kad maždaug prieÅ¡ savaitę, jiems visiems, tai yra mamai, G. ir dvynukams važiuojant automobiliu, mama susipyko su G. dėl Å¡okolado.

Automobilį vairavo G., mama sėdėjo priekyje, o vaikai gale. Konflikto metu mama metė tÄ Å¡okoladÄ Ä¯ galÄ , o T. paėmė ir jį užsikiÅ¡o už nugaros. G. norėdamas atimti Å¡okoladÄ , jis pačiupo T. už plaukų ir patempė, kadangi plaukai plonyčiai, silpni, tai ir iÅ¡pešė. AnÅ«kė sakė, kad juto skausmÄ . Daugiau ji apie įvykį nieko neprisiminė, nes jau praėjo daug laiko, sakė nepamena visų aplinkybių. Daugiau nieko ji nepasakojo, o, nenorėdamas traumuoti, jos neklausinėjo.

Apie tai, pranešė vaiko teisėms, kuriems atvykus TajÄ nuvežė į Moters ir vaiko klinikÄ , kur jai buvo pastebėtas plaukuotoje galvos dalyje plotas be plaukų bei deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje odos nubrozdinimas. Po apžiÅ«ros buvo nuspręsta, kad T. laikinai pagyvens pas jį. Kiek žino, dukra su G. ir toliau gyvena, nėra prasmės skirtis. Kad G. smurtautų prieÅ¡ vaikus, nėra matęs, apie tai, kad jis T. tempė grindimis paėmęs už kojų, nieko nežino, ji apie tai nieko nepasakojo.

Mano, kad deÅ¡inėje krÅ«tinės pusėje sužalojimas galėjo gautis žaidžiant, nes kaip sakė G. labai užsiima su vaikais, jis su jais žaidžia, „niurko“ ir mano, kad, jei mergaitė sako, kad G. jÄ tempė už kojų grindimis, tai buvo tik žaidimas. T. yra gera mergaitė, ji energinga, linksma, bendraujanti. Ji niekada nesiskundė, kad nesutaria su G., kad Å¡is prieÅ¡ jÄ smurtautų, tai buvo pirmas toks atvejis, kai ji jiems pasisakė apie iÅ¡peÅ¡tus plaukus. Kadangi anÅ«kė yra mažametė, todėl praÅ¡o pripažinti jos atstovu pagal įstatymÄ , kad galėtų ginti jos teisėtus interesus (b. l. 40-43);

Liudytojos N. V.-V. parodymai, kad E.-S. V. yra sesuo, ji Å¡iuo metu gyvena su sugyventiniu G. D.. Jie gyvena apie metus laiko ir veda bendrÄ Å«kį. Jie abu augina E.-S. tris mažamečius vaikus, tai yra T. M., g. (duomenys neskelbtini)., ir dvynukus D. ir M. S., g. (duomenys neskelbtini)., savo bendrų vaikų neturi. Bendrauja mažai, nes tiesiog nesutampa požiÅ«ris į gyvenimÄ , nelabai patinka sesers pasirinktas gyvenimo bÅ«das. Kadangi labai retai bendrauja, tai apibÅ«dinti dabartinius jos santykius su sugyventiniu, negali, tik tiek, kiek žino iÅ¡ tėvo A.

V. pasakojimo, kad jie tvarkosi gan neblogai, kad G. labai užsiima su vaikais. Su T. palaiko nuolatinį kontaktÄ per savo tėvÄ , nes ji savaitgaliais nuolat bÅ«davo pas jį, tai tiek tėvas su ja atvykdavo pas juos į svečius, tiek patys pas jį. Anksčiau tėvui buvo paskirta laikinai globoti T., dėl mamos, tai yra sesers naudojimo smurto prieÅ¡ T. atvejais. PirmÄ kartÄ sesuo smurtavo prieÅ¡ T. 2017 metų balandį, ji tuo metu dar su G. negyveno, kitas atvejis buvo jau gyvenant su G., tai yra 2019 metų rudenį.

Mano, kad tÄ elgesį jos įtakoja socialinių įgÅ«džių trÅ«kumas ir kantrybės stoka. Gyvenant su G., T. niekada nesiskundė, kad G. su ja blogai elgtųsi, ji apie jį visada atsiliepdavo tik geruoju. 2020-05-01 T. pas juos į svečius atvyko kartu su savo mama, G., broliu ir sese. Svečiuose buvo ir tėvukas. Sesuo pabuvo apie valandÄ laiko, vaikai pažaidė kieme, pabendravo su seserimi trumpai kieme. Sesers paprašė, kad paliktų T., ji sutiko ir iÅ¡vyko. TÄ dienÄ T. nieko nepasakojo, ji iÅ¡važiavo su seneliu pas jį į namus vakare.

KitÄ dienÄ ji atvyko su seneliu, . paprašė, kad jai suÅ¡ukuotų plaukus, suÅ¡ukavo, tuo metu nieko nepastebėjo, nes tiesiog per daug nežiÅ«rėjo, nes nieko apie iÅ¡peÅ¡tus plaukus dar nežinojo. Vakarop ji pasisakė, kad G. jai tempė už plaukų, tačiau ji neįvardijo, kada tai įvyko, negalėjo pasakyti, ar tai įvyko prieÅ¡ dienÄ ar savaitę. Paklausus kodėl, kokia tai buvo situacija, ji pasakė, kad G. pykosi kartu su mama dėl kažko, ji tiksliai paaiÅ¡kinti konflikto priežasties negalėjo, lyg mama G. nedavė raktų.

Tada konflikto metu mama metė T. Å¡okoladÄ . Tuo metu jie visi buvo automobilyje, kažkur važiavo. G. vairavo, mama sėdėjo priekyje, o ji su dvynukais sėdėjo automobilio gale. Kai mama numetė T. Å¡okoladÄ , G. norėjo jį atimti. T. sakė lyg jis už nugaros užkrito, ar ji pati paslėpė tÄ Å¡okoladÄ už nugaros, tai G. jai papešė už plaukų. Ji tuo metu trumpai papasakojo, tai, kad mama pykosi su G., kad jis jai patempė už plaukų, dėl ko jai skaudėjo ir verkė. Tuo pokalbis baigėsi, nenorėdama jos traumuoti per daug neklausinėjo.

TÄ patį vakarÄ visa Å¡eima ėjo į pirtį, T. ėjo kartu. Po pirties ėjo migdyti savo dviejų metukų sÅ«naus A., kartu ėjo ir T.. T. atsigulė Å¡alia ir tada pamatė, kad jai virÅ¡ugalvyje nėra didelio ploto plaukų, kaip suprato, tai G. juos iÅ¡pešė. Taip pat, T. dar papasakojo, kad G. namuose jÄ tempė lauk iÅ¡ po lovos už kojų per grindis. Ji pasakyti, kada tai buvo, negalėjo, ji tik parodė, kad jai buvo nubrozdinimas deÅ¡iniame Å¡one. Pagal nubrozdinimÄ buvo matyti, kad tai įvyko seniau, nes jau jis gijo, taip pat ir plaukučiai jau po truputį atauginėjo.

Apie tai pasakė savo tėvukui. TÄ vakarÄ apie 22 val., jis su T. iÅ¡vyko į namus. Su tėvuku nusprendė kitÄ dienÄ pagalvoti, kÄ daryti toliau. KitÄ dienÄ susiskambino telefonu, tėvas jau buvo apžiÅ«rėjęs T. galvÄ ir pats pamatė, kad iÅ¡peÅ¡ti plaukai, tai nusprendė, kad tai reikia praneÅ¡ti vaikų teisėms. Tėvukas pranešė ir vaikų teisių specialistai atvykę nuvežė T. į gydymo įstaigÄ apžiÅ«rai, kur buvo nustatytas odos nubrozdinimas ir pastebėtas virÅ¡ugalvyje galvos plotas be plaukų.

Buvo nuspręsta T. palikti gyventi kartu su seneliu. Mano, kad įvykis galėjo bÅ«ti maždaug tris savaites atgal, nes karantino metu T. gyveno pas senelį, pas mamÄ Ä¯ namus grįžo balandžio antroje savaitėje, tikslios datos pasakyti negali. Gyvendama pas mamÄ , T. ne kartÄ skambino seneliui ir prašėsi, kad jÄ pasiimtų pas save, tačiau tėvas dėl karantino pabijojo, o be to ji nesiskundė, kad jai blogai namuose, kad kas prieÅ¡ jÄ smurtautų, tai įtarimų jokių nesukėlė. Tai buvo pirmas kartas, kai G. smurtavo prieÅ¡ T., daugiau tokių atvejų nebuvo.

T. visada pasipasakoja. Dar T. paklausė, ar mama su G. neskriaudžia jos mažesnės sesutės ir broliuko, ji atsakė, kad kliÅ«na ir jiems, bet neįvardino kas ir kaip. Tik pasakė, kad buvo toks atvejis, kai G. tempė D. už rankos, o mama sudraudė, pasakydama, kad Å¡is baigtų, nes dar iÅ¡suks rankÄ , tačiau dėl ko G. tempė už rankos, ji nepasakė (b. l. 107-110); Liudytojos E. S. V. parodymai, kad su G. gyvena apie 2 metus, veda bendrÄ Å«kį, augina tris jos vaikus, tai yra, T. M., g. (duomenys neskelbtini)., dvynukus D.

S. ir M. S., g. (duomenys neskelbtini)bendrų vaikų neturi. 2020 metų balandžio mėnesio pabaigoje, datos tiksliai nepamena, bet gali bÅ«ti 28 diena, vaikai, tai yra, T. M., D. S. ir M. S., iÅ¡važiavo su sugyventiniu G. į sodÄ , pati liko namuose, nes blogai jautėsi. Ä® kelionę įdėjo Å¡okoladÄ . IÅ¡ sodo grįžo apie 21 val. Vakare maudydama T., pamatė, kad jai virÅ¡ugalvyje yra iÅ¡peÅ¡ti plaukai, paklausus, kas nutiko, ji pasakė, kad su G. susipyko dėl Å¡okolado, jis Å¡okolado nedavė, tai papešė už plaukų.

Paklausus G., kaip viskas nutiko, jis pasakė, kad nedavė T. Å¡okolado, o Å¡i lenkėsi paimti, kuris buvo padėtas ant automobilio priekinės panelės. Jis tuo metu vairavo automobilį, o T. iÅ¡ automobilio galo siekė pasiimti Å¡okolado, G. tuo metu perjunginėjo bėgius ir perjungiant netyčia patempė už plaukų, pats nepastebėjęs. Pati įvykio nematė, tačiau pasakojo, kÄ jis pasakė. Dar G. pasakė, kad T. mažajai sesutei kiÅ¡o akmenis į burnÄ , tai pati po maudynių tÄ patį vakarÄ Ä—mė jos klausinėti, kodėl ji taip pasielgė, ar ji norėtų, kad jai kas kiÅ¡tų akmenis į burnÄ .

Jos paklausė ramiu balsu, tai ji tada palindo po M. lovyte, matė, kad ji Å¡onu užkliuvo už varžto. T. dažnai slepiasi po lovytę, kai kÄ prisidirba. Jos ne kartÄ klausė, kodėl ji slepiasi po lova, ji atsako, kad ji yra kaip kačiukas ir nusijuokia. Kai T. palindo po lovytę, G. tik pasilenkęs pasižiÅ«rėjo ir pasakė, kad ji iÅ¡lįstų iÅ¡ po palovės. Jis jos už kojų netempė. G. niekada nėra smurtavęs prieÅ¡ jos vaikus, jis juos labai myli, užsiima su jais, žaidžia, mokina skaičiuoti, raÅ¡yti.

Vaikai niekada nesiskundė, kad jis juos skriaustų, apie jį atsiliepia tik geruoju (b. l. 113-116); 2020-05-06 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau AVPK) Šiaulių m. ir r. policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2020-05-05 iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas pranešimas, kuriame nurodyta, kad (laikas ir vieta tikslinami) G.

D., gim. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ podukrÄ T. M., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaitė po med. apžiÅ«ros VÅ¡Ä® Respublikinėje Å iaulių ligoninėje dėl nubrozdinimų iÅ¡leista gydytis į ambulatoriÅ¡kai. Informuoti specializuoti pagalbos centrai. G. D. nesulaikytas (b. l. 4-5); 2020-05-04 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡tai dėl informacijos pateikimo (b. l. 9, 12-13, 14-30); 2020-05-12 Å .

Z. progimnazijos pateikta informacija apie T. M.. (b. l. 36-37); Specialisto iÅ¡vada Nr. G (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad T. M. nustatytas sužalojimas: krÅ«tinės lÄ stos odos nubrozdinimas. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 14 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vienu trauminiu poveikiu. T. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 90); 2020-05-27 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliuose (b. l. 93-99); 2020-06-03 specialisto L.

J. paaiÅ¡kinimų protokolas, kuriame užfiksuota, kad traukiant ir lendant iÅ¡ po lovos sužalojimas negalėjo bÅ«ti padarytas. Plaukų iÅ¡rovimas nekvalifikuojamas kaip sužalojimas, tačiau atliekant šį veiksmÄ sukeliamas fizinis skausmas (b. l. 102-104). IÅ¡dėstyti raÅ¡ytiniai įrodymai: kaltinamojo duoti parodymai ir prisipažinimas, mažametės nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai – tarnybiniame praneÅ¡ime, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, specialisto paaiÅ¡kinimų protokole, specialisto iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės ir faktai, patvirtina kaltinime iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad G.

D. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui – mažametei podukrai T. M., bÅ«tent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ ir laiku, bet ne vėliau, kaip 2020-05-03, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Å iauliai, iÅ¡peÅ¡damas nukentėjusiajai T. M. kuokÅ¡tÄ plaukų, po ko suėmęs už kojų ir temdamas jÄ grindimis iÅ¡ po lovos bei taip sukeldamas fizinį skausmÄ ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ : krÅ«tinės lÄ stos odos nubrozdinimÄ .

Nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiÅ¡kė smurtavimu, sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ mažametį vaikÄ . Subjektyvinė pusė pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia. G. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį Prokuroras siÅ«lo bylos procesÄ užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Pripažinti G. D. kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirti areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13) siÅ«lomÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamasis G. D. neprieÅ¡tarauja prokuroro sprendimui, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siÅ«loma bausme (b. l. 184-187). Procesas byloje gali bÅ«ti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sÄ lygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 2 alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys (bauda, areÅ¡tas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). G. D. teistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė teistumui neiÅ¡nykus, todėl BK 27 straipsnio prasme teismo laikomas recidyvistu (b. l. 158-160, 161-166), administracine tvarka baustas (b. l. 171-181), nedirbantis (b. l. 167), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 168). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam G. D. paskyrus areÅ¡to bausmę (BK 49 str.), kurios lygus vidurkiui įstatyme numatytam Å¡ios bausmės dydžiui.

Pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę, G. D. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios (b. l. 147-148) - panaikintina. Dokumentai, turintys reikÅ¡mės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokÅ¡telė – paliktina baudžiamojoje byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: G. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę – 45 (keturiasdeÅ¡imt penkias) paras areÅ¡to.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 bei skirti G. D. sumažintÄ bausmę – 30 (trisdeÅ¡imt) parų areÅ¡to. G. D. areÅ¡to bausmę paskirti atlikti Å iaulių tardymo izoliatoriuje. G. D. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areÅ¡tas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigÄ atlikti areÅ¡to bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo iki Å¡io straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ .

G. D. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios - panaikinti pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas. Teisėjas Aleksandras Prygunkovas