cdc2fa0d-1088-47ca-8d70-24031af1bc8f · Klaipėdos apylinkės teismas

?N U T A R T I SCivilinė byla Nr. e2-4026-904/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00528-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4.; (S) 3.2.6.1 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 22 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei J. G., ieÅ¡kovės atstovei advokatei Giedrei Striaukienei, trečiajam asmeniui S. S., institucijos atstovei Kornelijai Jomantienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

G. ieÅ¡kinį atsakovui R. G. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo S. S., institucija teikianti iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o nuginčyti atsakovo R. G. tėvystę nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažįstant, kad atsakovas R. G. nėra nepilnamečio vaiko K.

G., tėvas, o nepilnametis vaikas K. G., nėra atsakovo R. G. dukra. Ieškinio pagrindu nurodė, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovės gyvenimo partneris S. S.. Ieškovė paršo nuginčyti tėvystę dukters atžvilgiu, kad biologinis dukters tėvas galėtų pripažinti tėvystę ir nauji duomenis būtų įrašyti dukters gimimo įraše. Pažymėjo, kad socialiniai ryšiai tarp atsakovo ir naujagimės dukters nėra ir nebuvo susiformavę. Atsakovas ir vaikas vienas kito nepažįsta, atsakovas su vaiku nebendrauja.

DukrÄ augina ieÅ¡kovė ir S. S.. IeÅ¡kovė gyvena skyrium nuo atsakovo. Atsakovas R. G. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį tenkinti, nurodydamas, jog nėra K. G. biologinis tėvas. Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, nes dirba užsienyje. Trečiasis asmuo S. S. atsiliepimu nurodė, kad sutinka pripažinti biologinę tėvystę nepilnamečio vaiko K. G. atžvilgiu. IeÅ¡kovė J. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su atsakovu R. G. santuokos iki Å¡iol nenutraukė.

Su sutuoktiniu nebegyvena nuo 2018 metų. Su S. S. gyvena kartu jau apie pusantrų metų. Dukros K biologinis tėvas yra S. S., santykių su kitais vyrais neturėjo. S. S. K rÅ«pinasi ir augina kaip savo dukrÄ . PraÅ¡o nustatyti tėvystę, pripažįstant, jog dukros K tėvas yra S. S. bei suteikti dukrai biologinio tėvo pavardę. Trečiasis asmuo S. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog yra biologinis K tėvas, prašė pripažinti jo tėvystę bei K suteikti jo pavardę. Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ atstovė Kornelija Jomantienė prašė ieÅ¡kinį tenkinti bei nustatyti tėvystę ir suteikti vaikui biologinio tėvo pavardę.

Teismas konstatuoja: ieškinys tenkintinas. Bylos duomenimis nustatytos faktinės bylos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) gimė K. G., gimimo įraše nurodyta motina J. G., tėvas nurodytas R. G.. Ieškovė prašo nuginčyti atsakovo R. G. tėvystę nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažįstant, kad atsakovas R. G. nėra nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas K. G., gim. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo R. G. dukra.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ .

Už vaiko teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iÅ¡ jų yra nežinomi. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus – ieÅ¡kovės J. G., trečiojo asmens S. S. paaiÅ¡kinimus teisme, atsakovo R. G. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus teismui, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu R.

G. nuo 2018 metų su sutuoktiniu R. G. negyvena kartu kaip vyras ir žmona. Iki gimstant dukrai K. G. ieÅ¡kovė J. G. ir po dukros gimimo gyveno kaip sugyventiniai su S. S., pastarasis dukra K rÅ«pinasi kaip savo vaiku, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas nuginčyti atsakovo R. G. tėvystę nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Nustatyti, kad S. S., yra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, suteikiant dukrai K.

G., tėvo „S“ pavardę bei vaiko gimimo įraše tėvu įrašyti S. S.. Ieškovė, paduodant ieškinį, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-09-02 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-924-8336, kuriuo jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios dydis – 100 procentų. Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles.

Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Bylos duomenys tvirtina, kad ieÅ¡kovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-03-14 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-22-T-273-2584 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas. IÅ¡ teismui pateiktos 2022-06-01 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (12.34Mr)PT-4378 nustatyta, kad ieÅ¡kovei teikiant teisinę antrinę teisinę pagalbÄ susidarė 215,00 Eur iÅ¡laidos.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į bylos esmę bei procesinį Å¡alių elgesį, teismo vertinimu, Å¡ioje byloje tarp Å¡alių nesant ginčo, atsakovui nekyla pareiga atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei už ieÅ¡kovei suteiktÄ teisinę pagalbÄ , todėl jos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais, nusprendžia: ieškinį tenkinti visiškai. Nuginčyti atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažįstant, kad atsakovas R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas K. G., gim. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo R. G. dukra. Nustatyti, kad S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra K.

G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, suteikiant dukrai K. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo „S“ pavardę bei vaiko gimimo įraÅ¡e tėvu įraÅ¡yti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡siųsti sprendimÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimo ir nustatymui įregistruoti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėjas Mantas Ūsas