P-602-153-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P602-153/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00765-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 80

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. S. prašymą atnaujinti procesą pagal pareiškėjos O. S. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja O. S. (toliau – ir pareiškėja) 2012 m. kovo 9 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nesutikdama su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2012 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (1.18)S-7406, kuriuo atsisakyta nagrinėti jos prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą priimti atsisakė.

Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu, numatančiu, jog skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju skundžiamo akto, kurį priėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius buveinė yra Šiauliuose. Pridūrė, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį, Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorija apima Šiaulių miesto apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl skundas nagrinėtinas Šiaulių, o ne Vilniaus, apygardos administraciniame teisme. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas pareiškėjai, be kita ko, išaiškino, jog skundas gali būti paduotas Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

III. 2012 m. balandžio 30 d. (pagal teismo spaudą) pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą (b. l. 11) administracinėje byloje Nr. I-2598/12.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas taip pat patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo priimta 2012 m. kovo 13 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog ši nutartis nebuvo atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl laikytina, jog ji įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo terminui, t. y. po septynių dienų arba 2012 m. kovo 20 d. (ABTĮ 96 str. 1 d., 148 str.), o pareiškėja su prašymu atnaujinti procesą į teismą kreipėsi 2012 m. balandžio 30 d. (pagal teismo spaudą), taigi iš esmės nepraleidusi įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino.

Minėta, jog prašymą atnaujinti procesą pateikęs asmuo turi pagrįsti jį įstatymo numatytais atnaujinimo pagrindais. Iš pareiškėjos prašymo, kuris įvardytas kaip „skundas“, matyti, jog ji iš viso nenurodo jokių argumentų, kodėl, jos manymu, nagrinėjamu atveju procesas turėtų būti atnaujinamas kuriuo nors iš ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose numatytų pagrindų. Todėl toks akivaizdžiai nepagrįstas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėja savo prašyme prašo „išspręsti bylą“, tačiau, kaip akcentuota anksčiau, proceso atnaujinimo instituto nereikėtų tapatinti su apeliaciniu procesu, todėl teismas nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo tik patikrina įstatyme numatytų pagrindų, sąlygojančių proceso atnaujinimą, buvimą ir nenagrinėja bylos iš esmės (žr. administracinę bylą Nr. P146–47/2011). Nurodytina ir tai, jog iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarties, kurioje prašoma atnaujinti procesą, matyti, jog pareiškėjos byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, priešingai – pareiškėjos paduotą skundą buvo atsisakyti priimti nagrinėti, motyvuojant tai teritorinio teismingumo taisyklių nesilaikymu, todėl proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju, be kita ko, prieštarautų ir ABTĮ 153 straipsnyje įtvirtinto proceso instituto prasmei ir prigimčiai, o būtent – principinei nuostatai, jog procesas gali būti atnaujinamas bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. I-2598/2012 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-2598/12 pagal pareiškėjos O. S. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius