2022-04-20 Nr. AB-9309-3-64-3-01787-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-254-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01787-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. patikslintą skundą dėl skundžiamo akto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą „Dėl Jūsų 2021 m. gegužės 26 d. skundo“ ir įpareigoti Tarnybą spręsti iš naujo klausimą, išanalizuojant visas faktines aplinkybes, bei priimti naują sprendimą, įpareigoti Tarnybos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius) išnagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą bei atitinkamai spręsti iš naujo klausimą (priimti naują sprendimą) dėl vaikui reikalingos pagalbos ir ją organizuoti.

Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių Rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundo kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2022 m. vasario 14 d. 14.02 val. teismui padavė apeliacinį skundą.

Regionų apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, kuris suėjo 2022 m. vasario 11 d., ir neprašo praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinti, Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui atitinkamus prašymus, paaiškinimus ir įrodymus dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

Pareiškėjas, šalindamas apeliacinio skundo trūkumus, padavė teismui paaiškinimus dėl praleisto termino ir prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nurodė, kad apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl techninių nesklandumų. Pareiškėjui sukėlus dokumentus atrodė, kad viskas pateikta tvarkingai. Tačiau greičiausiai pareiškėjas kažko nepaspaudė, nes dokumentai buvo išsiųsti teismui tik pirmadienį, kai pareiškėjas dar kartą prisijungė prie EPP.

II. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir nustatęs, kad apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2022 m. vasario 11 d. įskaitytinai, padarė išvadą, kad pareiškėjas, padavęs apeliacinį skundą 2022 m. vasario 14 d., praleido apeliacinio skundo padavimo terminą. Spręsdamas dėl šio termino atnaujinimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad terminą praleido dėl techninių priežasčių, kad pareiškėjas iš tiesų bandė pasirašyti ir išsiųsti apeliacinį skundą nepasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, kad prie EPP buvo prisijungęs ne tik 2022 m. vasario 14 d., bet ir 2022 m. vasario 11 d. ar kokią kitą dieną. Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, neįvertino, kad 2022 m. vasario 11 d. buvo penktadienis, savaitgalis, EPP strigo, apeliacinio skundo padavimo veiksmai buvo atlikti pirmadienį, kai techniškai tai buvo galima padaryti. Pareiškėjo nuomone, savaitgalis į apeliacinio skundo padavimo terminą įsiskaičiuoti neturi. Pažymi, kad negali įsivaizduoti, kokius įrodymus, įrodančius, jog EPP neveikė, turėtų pateikti. Laikosi nuomonės, kad tai turėtų būti fiksuojama pačioje EPP, užklausas pateikė. Pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju formalūs apeliacinio skundo trūkumai buvo pašalinti operatyviai, pareiškėjas su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą kreipėsi nedelsiant, t. y. veikė operatyviai, be nepagrįsto delsimo ir sąžiningai, siekdamas apginti savo pažeistas teises, dėl ko pareiškėjui nepagrįstai skundžiama nutartimi užkirstas kelias gintis ir prašyti peržiūrėti neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą ir neįrodė, kad šį terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, atsisakė priimti apeliacinį skundą ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų aplinkybių, nepagrįstai, nepripažinęs pareiškėjo nurodytų aplinkybių svarbiomis, neatnaujino praleisto apeliacinio skundo padavimo termino.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (ABTĮ 132 str. 1 d.). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas apeliacinį skundą galėjo paduoti iki 2022 m. vasario 11 d. įskaitytai, tačiau teismui pareiškėjas apeliacinį skundą padavė tik 2022 m. vasario 14 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo teisiškai nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai dėl apeliacinio skundo padavimo termino skaičiavimo tvarkos. Todėl nustačius, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, vertinama, ar nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.

Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad visais atvejais pareiga įrodyti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-855-968/2018). Vis dėlto, net ir įrodžius, kad tam tikros priežastys, dėl kurių pareiškėjas įstatyme nustatytu terminu teismui skundo paduoti negalėjo, egzistavo, praleisto termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patikslinta, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012), o sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytą priežastį, dėl kurios pareiškėjas įstatyme nustatytu laiku teismui apeliacinio skundo nepadavė – EPP trikdžiai, nustatė, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, kuris sprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių aptariamą aplinkybę. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas jungėsi prie EPP pasirašyti ir išsiųsti apeliacinį skundą nepasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtent dėl EPP techninių trukdžių negalėjo prisijungti prie EPP ir pasirašyti bei pateikti apeliacinį skundą iki įstatyme nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo aptariamą priežastį laikyti svarbia, o pareiškėją atidžiu ir rūpestingu, siekiant pasinaudoti teismine gynyba.

Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentą dėl apribotos jo teisės į apeliaciją, pažymi, kad atsisakymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą, kai ištyrus kiekvienai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą nustatoma, jog asmuo praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, savaime negali būti vertinamas kaip teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar asmens teisių paneigimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-49-756/2017).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas, nepateikęs priežastį, dėl kurios praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, patvirtinančių įrodymų, neįrodė, jog terminą apeliaciniam skundui praleido dėl priežasties, kuri galėtų būti vertinama kaip svarbi, t. y. objektyvi, nuo pareiškėjo valios nepriklausanti. Todėl pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs praleisto apeliacinio skundo padavimo termino ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo apeliacinį skundą ir jį grąžinęs pareiškėjui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius