cdc1df5e-355e-4836-a4c8-3239b5d4e880 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-567-954/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00393-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 2.4.6.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,

nuteistajam D. N., jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai,

nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. G. ir D. N. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo

D. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Å¡ios bausmės pridėta dalis Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir Å¡io nuosprendžio priėmimo dienai neatliktos (1 mėnesis 5 dienos) laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo. Skirta kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti ir suimtas iÅ¡ karto po nuosprendžio paskelbimo.

A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 2 metai laisvės atėmimo.

Priteista solidariai iš S. Z., D. N., A. G. civiliniam ieškovui M. Č. 5000 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas S. Z., tačiau jis šio nuosprendžio neskundžia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. G. ir D. N. nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje su S. Z. nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent: 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 23 val. 00 min. Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolė, veikiant bendrininkų grupėje, X-ojo nuteistųjų bÅ«rio poilsio kambaryje, D. N. sudavė nenustatytÄ kiekį, bet ne mažiau kaip vienÄ , smÅ«gių rankomis nukentėjusiajam M. Č. į galvos sritį, toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus bendrininkų grupėje A. G. padavė S. Z. medinę lazdÄ , su kuria S. Z. tyčia trenkė ne mažiau kaip vienÄ kartÄ nukentėjusiajam M. Č. į kaktÄ , dėl ko nukentėjusysis patyrė kaktikaulio deÅ¡inės pusės lūžimÄ ir muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos srityje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus S. Z. medine lazda sudavė tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių nukentėjusiajam M. Č. į deÅ¡inę rankÄ , dėl ko nukentėjusysis patyrė deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais bendrais veiksmais kaltinamieji S. Z., D. N. ir A. G., veikdami bendrininkų grupėje, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam M. Č..

2. Apylinkės teismas pripažindamas nuteistuosius kaltais nurodė, kad kaltinamieji, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl, jų manymu, dingusių daiktų, susirinkę į poilsio patalpÄ , į jÄ pasikvietė nukentėjusįjį. Kaltinamasis A. G. atsinešė įrankį - lazdÄ - ir pareiÅ¡kė nukentėjusiajam pretenzijas. Å iam atsakius, kad daiktų neėmė, Å¡alia nukentėjusiojo sėdėjęs D. N. rankomis sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam į veidÄ , tuo pačiu metu A. G. perdavė lazdÄ S. Z. ir pastarasis sudavė smÅ«gius lazda nukentėjusiajam taip pat į veidÄ ir į rankas. Visi Å¡ie veiksmai įvyko kaltinamiesiems matant ir suvokiant vienas kito veiksmus, tokiu bÅ«du kiekvienas iÅ¡ jų konkliudentiniais veiksmais įsijungė į bendrai daromÄ nusikaltimÄ â€“ fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojimÄ . Kaltinamieji suprato, jog jų veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiojo sveikatai. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad tiek kiekvienas iÅ¡ konstatuotų sužalojimų atskirai, tiek visumoje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamųjų bendros veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

3. Apylinkės teismas, priteisdamas civilinį ieÅ¡kinį, nurodė, kad nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, pažeminimÄ , nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl fizinio smurto pasekmių, tame tarpe ir matomų aplinkiniams kraujosruvų, žaizdų veido srityje, o taip pat galvos kaulų lūžių, ribotų galimybių save apsitarnauti esant sugipsuotai deÅ¡inei rankai, o taip pat liekamųjų reiÅ¡kinių - rando kaktos srityje. IÅ¡ bylos duomenų spręstina, kad kaltinamieji elgėsi ciniÅ¡kai, apgalvotai ir nukentėjusįjį žeminančiai. Teismas, įvertinęs padaryto sužalojimo faktines aplinkybes, pasekmes, nukentėjusiojo patirtų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , sprendė, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra adekvati padarytai žalai.

4. Apylinkės teismas, paskirdamas D. N. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nurodė, kad jis anksčiau teistas, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl siekiant užtikrinti Å¡iuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , jam skirtinas suėmimas, suimant iÅ¡ karto po nuosprendžio paskelbimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti, kadangi Å¡io nusikaltimo nepadarė, panaikinti civilinį ieÅ¡kinį; taip pat praÅ¡o iÅ¡kviesti K. S., jog duotų tikrus parodymus, taip pat kitus liudytojus. Skunde nurodo, kad jis kaltu neprisipažino, kadangi tai apkalbos, pirmos instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo ir liudytojo K. S. parodymais. Kada tariamai buvo sumuÅ¡tas M. Č., tai po įvykio M. Č. ir K. S. buvo uždaryti į vienÄ laikino sulaikymo kamerÄ ir kartu suderino kokius parodymus ir prieÅ¡ kÄ duoti. Kadangi K. S. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, vartojo (duomenys neskelbtini), praÅ¡o iÅ¡reikalauti duomenis apie K. S. vartotas psichikÄ veikiančias medžiagas.

6. Nuteistasis D. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti jam skirtÄ suėmimÄ ir sumažinti jam paskirtÄ bausmę.

6.1. Skunde nurodo, kad M. Č. buvo sumuštas už pradangintus daiktus, o jis buvo apkaltintas. Prašo atkreipti dėmesį į liudytojų ir paties nukentėjusiojo parodymus, kurie yra skirtingi. M. Č. meluoja, kad jis buvo mušamas pagaliu, kadangi patalpa nedidelė ir su tokiu pagaliu nebūtų įmanoma užsimoti ir mušti. Nesutampa liudytojo K. S. ir M. Č. parodymai.

6.2. Skundo autorius pažymi, kad visi atbėgę pareigÅ«nai turėjo turėti garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemones, tačiau nei vienas neturėjo, taip pat kodėl pareigÅ«nai nepaklausė M. Č. apie sumuÅ¡imo aplinkybes, jei matė kruvinÄ kaktÄ .

6.3. Skundo autorius pažymi, kad M. Č. ir liudytojas K. S. buvo patalpinti į sulaikymÄ kamerÄ ir iÅ¡kviesti liudytojo P. T.. M. Č. nurodė priežastį duoti melagingus parodymus su sÄ lyga, kad bus perkeltas į kitas kalėjimo įstaigas, todėl P. T. pateikė jų visų trijų nuotraukas, kad bÅ«tent jie sumušė M. Č.. M. Č. tris kartus davė melagingus parodymus.

6.4. Skunde nesutinkama ir su priteista civilinio ieÅ¡kinio suma, nurodant, kad jis jokių sužalojimų nepadarė, jam 2022 m. liepos 21 d. buvo kairės rankos pirÅ¡to delnakaulio lūžis, ir, jei bÅ«tų smÅ«giavęs į veidÄ M. Č., bÅ«tų nustatę sužalojimus.

6.5. Taip pat nurodo, kad jis turėtų būti paleistas į laisvę, gali gyventi pas sesę Kaune, neketina slapstytis.

7. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė pilna apimtimi, prašė nuteistuosius iÅ¡teisinti. Prokurorė prašė apeliacinių skundų netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistųjų A. G. ir D. N. apeliaciniai skundai atmestini.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nuteistieji D. N. ir A. G. ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , kurio pagrindu jų veiksmuose buvo nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymiai, praÅ¡o juos iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, jog padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kadangi pateiktuose apeliaciniuose skunduose keliami tapatÅ«s reikalavimai, kurie iÅ¡ esmės grindžiami beveik analogiÅ¡kais argumentais ir motyvais, teisėjų kolegija dėl nuteistųjų apeliacinių skundų pasisako bendrai.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų A. G. ir D. N. apeliacinių skundų argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumÄ ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji įvykdė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ pagrįstai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistiesiems parinko teisingÄ bausmės rūšį ir jos dydį.

10. Viso proceso metu nuteistieji savo kaltės nepripažino. D. N. laikėsi pozicijos, kad iki 2022 m. liepos 25 d. iÅ¡ drausmės grupės grįžo į X bÅ«rį, iki to laiko M. Č. nepažinojo, po to truputį bendravo, jokių konfliktų su nukentėjusiuoju neturėjo, nebuvo jokio preteksto jį muÅ¡ti. Ä®vykio vakarÄ jis M. Č. nematė, tik K. S. buvo atėjęs su pareigÅ«nu pasiimti atminties kortelę. Jis tuo metu buvo lovoje, Å¡alia stovinčioje lovoje miegojo R. Č.. Atėjęs pareigÅ«nas nieko neklausė apie muÅ¡tynes, o jis pats negirdėjo nieko apie muÅ¡tynes, taip pat negirdėjo jokio triukÅ¡mo, visi ramiai gulėjo lovose. Nežino, kodėl M. Č. sako, kad jis sudavė smÅ«gius. TÄ vakarÄ su kitais kaltinamaisiais nebendravo. Iki Å¡io įvykio A. G. ir S. Z. nepažinojo. 2022 m. rugpjūčio 21 d. rankÄ susižalojo sportuodamas, daužydamas „kriaušę“. Sužalojimas tikrai nesusijęs su Å¡ita byla. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.

11. A. G. parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, anksčiau kartu atliko bausmę, santykiai geri. Kaip buvo sužalotas M. Č., nežino. Kai atėjo į bÅ«rį pareigÅ«nai, jis jau seniai buvo savo lovoje. M. Č. parodymus davė tiktai po kažkurio tai laiko, kada juos uždarė kartu su K. S. į vienÄ patalpÄ , jie apsitarė. Po to juos abu kažkaip kartu iÅ¡vežė į kitus pataisos namus dėl to, kad duoda pareigÅ«nams naudingÄ informacijÄ , o jiems iÅ¡kėlė bylÄ . K. S. pažinojo, nes jis buvo iÅ¡ jo kambario, tačiau jokie santykiai nesiejo. S. Z., D. N. žinojo, bet bendravimo su jais nebuvo. Iki Å¡io įvykio buvo pora kartų prašęs M. Č., kad nuneÅ¡tų telefonÄ Ä¯ drausmės grupę, jis paslaugÄ Ä¯vykdė, jokių nesutarimų nekilo. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta.

12. Sprendžiant iÅ¡ pateiktų apeliacinių skundų turinio, apeliantai savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu motyvuoja tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai jų kaltę grindė iÅ¡imtinai nepagrįstais (melagingais) nukentėjusiojo M. Č. ir liudytojo K. S. parodymais, kuriuos jie galėjo suderinti, kai po aptariamo įvykio buvo uždaryti į vienÄ laikino sulaikymo kamerÄ , ir kurie, vis tik, yra prieÅ¡taringi. Tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais skundo argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Å ioje vietoje atkreiptinas nuteistųjų dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimÄ , prerogatyva, o dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos. Taip pat skundų argumentų kontekste pažymėtina, jog vertinant nuteistojo parodymų patikimumÄ ir objektyvumÄ , nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikÅ¡to kaltinimo ir taip siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymÄ sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimÄ . Sakyti tiesÄ jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti / paneigianti asmens kaltę.

13. Tai, kad nukentėjusiojo sveikatÄ nežymiai sutrikdė D. N. ir A. G., veikdami bendrininkų grupėje su S. Z., visų pirma, patvirtina nuoseklÅ«s nukentėjusiojo M. Č. parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. M. Č. teigimu, 2022 m. rugpjūčio mėnesį, vakare, jau buvo miego metas, kažkuris nuteistasis pakvietė jį į poilsio kambarį. Nuėjęs pamatė, kad ten yra A. G., D. N., S. Z., D. N., R. Č., G., kurio pavardės nežino, dar kiti nuteistieji.

D. N. liepė pasikviesti K. S., sakė, kad kažkÄ prisidirbo. Sugrįžus su K. S., jį patį S. Z., D. N., A. G., D. N. kaltino tuo, kad dingęs kažkoks laiÅ¡kas ir kažkokie „langeliai“, t. y. narkotinė medžiaga. IÅ¡ sunkios materialinės padėties, kad turėtų kÄ valgyti, kÄ rÅ«kyti, jis neÅ¡iodavo į drausmės grupę perdavimus, tačiau kad ten kažkokie laiÅ¡kai, nesuprato. Iki įvykio labiau pažinojo A. G., jis buvo prašęs nuneÅ¡ti paketus į drausmės grupę kitiems nuteistiesiems.

Kai pakvietė jį į poilsio kambarį, tai arÅ¡iausiai visame Å¡itame pokalbyje dalyvavo A. G., S. Z. ir D. N.. Poilsio kambaryje atsisėdo ant suolo, Å¡alia jo, iÅ¡ deÅ¡inės pusės, sėdėjo D. N.. Po kaltinimų D. N. sėdėdamas sudavė jam smÅ«gį ranka į veido sritį. IÅ¡ reflekso dėl gynybos atsisuko į jį ir vėl D. N. jam sudavė smÅ«gį ranka į veidÄ . Jis bandė rankomis atsistumti ir tuo metu pajuto stiprų smÅ«gį į galvos sritį, susvaigo nuo smÅ«gio akyse.

PasižiÅ«rėjęs pamatė, kad S. Z. stovi užsimojęs pagaliu jau antram smÅ«giui. Tai buvo gal pusantro metro ilgio ir maždaug degtukų dėžutės storio medinė lazda, panaÅ¡i į stalo kojÄ , kuriÄ atsinešė A. G. ir padavė S. Z.. Antras smÅ«gis pataikė į kaktÄ , praskėlė, bėgo kraujas. Buvo ir daugiau S. Z. stiprių smÅ«gių lazda, tačiau jų neskaičiavo, tik galvojo, kad viskas greičiau pasibaigtų. SmÅ«gių metu ranka buvo užsidengęs galvÄ , tai smÅ«giai buvo į deÅ¡inės rankos dilbio vietÄ .

Po vieno smÅ«gio nutirpo visa ranka ir negalėjo jos pakelti, po to sužinojo, kad lūžusi. Kur tuo metu buvo K. S., nepastebėjo. Kažkuris nuteistasis liepė jam iÅ¡eiti iÅ¡ bÅ«rio. Tuomet jis nuėjo prie iÅ¡kvietimo pulto ir iÅ¡sikvietė pareigÅ«nus. Prie jo priėjo D. N. ir paklausė, kur jo telefonas. Atsakius, kad nėra telefono, D. N. trenkė vienÄ smÅ«gį, bet tas smÅ«gis jau buvo nereikÅ¡mingas, nes D. N. buvo neblaivus ir kažin ar jis suvokė savo veiksmus. Jam iÅ¡ kaktos bėgo kraujas, todėl buvo prispaudęs savo marÅ¡kinėliais.

Kai atėjo pareigūnai, jo čiužinys jau buvo išmestas koridoriuje, o daiktus susirinko kartu su pareigūnais. Pareigūnai po mygtuko paspaudimo atėjo gal po 4-5 minučių, jų veiksmai buvo gana atsainūs. Pareigūnams pasakė, kad sumuštas, tai jam liepė pasiimti daiktus ir eiti kartu su jais. Į poilsio kambarį, kur buvo sumuštas, su pareigūnais nebuvo nuėjęs, kas jį sumušė pareigūnai neklausė. Atėjęs į kambarį kartu su pareigūnais pamatė, kad kažkuris iš nuteistųjų atjunginėjo jo televizorių, buvo įjungta šviesa, o paskui visi nuėjo į savo vietas miegoti kaip niekur nieko.

PareigÅ«nai D. N. bandė nuvaryti miegoti, bet jis nepakluso, todėl jį uždarė į laikino sulaikymo kamerÄ . S. Z. lovoje tuo metu tikrai nebuvo. TÄ pačiÄ dienÄ buvo iÅ¡vežtas į Marijampolės ligoninę. Ligoninėje buvo sugipsuota ranka ir susiÅ«ta galva. Budinčioje dalyje tÄ patį vakarÄ pasakė, kad jį sumušė, o jį apklausė tik kitÄ dienÄ ir jis iÅ¡ karto nurodė A. G., D. N., S. Z., R. Č. ir D. N. bei viskÄ iÅ¡dėstė taip, kaip ir buvo, įvardino kitus nuteistuosius, kurie buvo Å¡alia jo ir galimai prieÅ¡ jį smurtavo.

Ranka buvo sugipsuota apie 4 savaites, po to gipsas sulūžo ir jį tiesiog nusiėmė, kaktos srityje randas likęs dar iki Å¡iol. Å iai dienai skauda deÅ¡inės rankos dilbį, negali fizinio darbo dirbti, bÅ«na galvos skausmas. Sužalojimai buvo gana nemenki, jam galėjo kraujas ant smegenų iÅ¡silieti ir dabar pasekmės yra, kad negali didelio fizinio darbo dirbti. PraÅ¡o priteisti 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Po įvykio buvo izoliuotas, bet papuolė į tÄ patį pastatÄ , tik į kitÄ bÅ«rį su įtariamaisiais, galėjo su jais susitikti.

D. N., S. Z. dėl Å¡io įvykio jį tiesiog vadino „ožiu“ ir visokiais necenzÅ«riniais žodžiais. Po įvykio su K. S. buvo izoliuoti į vienÄ kamerÄ ir K. S. klausė, ar jis atleis. Jis pasakė, kad tikrai neatleis, nes sužalojimai nemenki padaryti. K. S. liudyti neprašė. Po įvykio atėjo pas jį D. N., R. Č., jo atsiprašė. R. Č. pasakė, kad jeigu jis nebÅ«tų atėmęs iÅ¡ S. Z. lazdos, tai jam pasekmės liÅ«dnesnės bÅ«tų buvę. PirmÄ smÅ«gį pajuto iÅ¡ D.

N., o tyrėjui paklausus, kuria ranka buvo suduota, sakė, jog galėjo būti ir kaire, ir dešine. Ikiteisminio tyrimo metu dėl kitų nuteistųjų sakė, kad jie tik galėjo suduoti smūgius. Iš esmės analogiškas komentuojamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

13.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 85-88). Nukentėjusysis Å¡iuos parodymus tvirtino. Papildomai paaiÅ¡kino, kad A. G. jam smÅ«gių nesudavė, tik atnešė ir padavė lazdÄ S. Z., kuris iÅ¡ pradžių lazdÄ pasidėjo už suolo, o po to sudavė smÅ«gius jam į galvÄ . R. Č. buvo poilsio kambaryje ir kol kalbėjosi, sėdėjo ant spintelės, o ar jis atliko kokius veiksmus, nežino. G. N. į poilsio kambarį buvo ne vienÄ kartÄ užėjęs, stovėjo nugara atsirėmęs į duris ir galėjo matyti, kaip buvo užduoti smÅ«giai. Buvo stipriai sužalotas, todėl tÄ patį vakarÄ atsisakė duoti paaiÅ¡kinimus.

14. Taigi iÅ¡ aukščiau aptartų nukentėjusiojo parodymų yra akivaizdu, kad jis dėl jį sužalojusių asmenų ir sužalojimo bÅ«do viso proceso metu laikėsi iÅ¡ esmės nuoseklios pozicijos – kaltinime nurodytu laiku buvo pakviestas į bÅ«rio poilsio kambarį, kuriame buvo nuteistieji A. G., R. Č., D. N., G. N., S. Z., D. N.. D. N. paliepimu nukentėjusysis į poilsio kambarį pasikvietė K. S., atsisėdo prie D. N.. S. Z., G. N., A. G. iÅ¡sakė nukentėjusiajam priekaiÅ¡tus dėl dingusių daiktų, pastarajam atsakius, kad viskÄ yra perdavęs, D. N. rankos kumščiu sudavė jam į deÅ¡inę veido pusę, dėl ko atsirado mėlynė ir jautė fizinį skausmÄ . Po smÅ«gio M. Č. užsidengė galvÄ , tačiau matė kaip S. Z., pasiėmęs medinę lazdÄ , panaÅ¡iÄ Ä¯ stalo kojÄ , kuriÄ atsinešė A. G. ir padavė S. Z., trenkė vienÄ kartÄ Ä¯ kaktÄ ir jÄ prakirto, pradėjo bėgti kraujas. S. Z. sudavė daugiau stiprių smÅ«gių į galvÄ , bet kadangi M. Č. galvÄ buvo užsidengęs rankomis, visus smÅ«gius gavo į deÅ¡inę rankÄ . Po Å¡ių smÅ«gių juto didelį skausmÄ . Kur tuo metu buvo K. S., nepastebėjo. Kažkuris nuteistasis liepė jam iÅ¡eiti iÅ¡ bÅ«rio, jis prie iÅ¡kvietimo pulto iÅ¡sikvietė pareigÅ«nus. Po to prie jo priėjo D. N., klausė dėl telefono, nukentėjusiajam atsakius, D. N. rankos kumščiu sudavė smÅ«gį į veidÄ , tačiau nukentėjusiajam skausmo ir sužalojimų tai nesukėlė, D. N. buvo neblaivus ir kažin ar suvokė savo veiksmus. Tuomet atėjo pareigÅ«nai, nukentėjusysis susirinko savo asmeninius daiktus ir buvo palydėtas į budėtojų dalį. Vėliau buvo nugabentas į Marijampolės ligoninę, kur jam konstatuoti rankos ir kaukolės lūžiai.

15. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusiojo parodymais, jei jie yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, logiÅ¡ki, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Teismų praktikoje mažareikÅ¡miai neatitikimai nukentėjusiojo parodymuose, nelaikytini pakankamu pagrindu atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip nepatikimus, jei juos patvirtina kiti byloje surinkti ir tinkamai teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021). Nors skirtingose proceso stadijose nukentėjusiojo parodymai nebuvo visiÅ¡kai identiÅ¡ki, tai, prieÅ¡ingai nei tvirtina nuteistieji, jo parodymų patikimumo ir objektyvumo nemenkina, kadangi nesutapimai nėra tiek reikÅ¡mingi, kad sudarytų objektyvų pagrindÄ Å¡iais parodymais netikėti, be to, gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami nukentėjusiojo patirtu stresu. Svarbu tai, kad nukentėjusiojo parodymai atitinka byloje įrodymų visetu nustatytas faktines aplinkybes.

16. Iš 2022 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio pranešimo Dėl nuteistojo M. Č. vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo Nr. 57/05-1XXX matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.15 val. į budėtojų dalį kreipėsi nuteistasis M. Č. ir pareiškė, kad atsisako atlikti bausmę jam administracijos paskirtame X-ame būryje. Tos pačios dienos protokole Nr. 60/05-1XXX Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu nurodyta, kad nuteistasis M. Č. 2022 m. rugpjūčio 20 d. pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu paaiškino, kad atsisako bausmę atlikti būryje dėl įvykusio konflikto (1 t., b. l. 21).

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo parodymus dėl jam padaryto sužalojimo mechanizmo ir lokalizacijos patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. 2022 m. rugpjūčio 21 d. Marijampolės VŠĮ Marijampolės ligoninės medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. Č. buvo konstatuotas alkūnkaulio lūžis, sritis nepatikslinta, kitų galvos sričių žaizda. 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.30 val. buvo sumuštas pataisos namuose, atvežtas GMP (1 t., b. l. 164, 165-166). Marijampolės pataisos namų Sužaloto asmens medicininės apžiūros 2022 m. rugpjūčio 22 d. pažymoje Nr. 72/13-1XX nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 21 d. apie 00.00 val. M. Č. buvo konstatuota dešinio alkūnkaulio lūžis, dešinėje kaktikaulio, priekinės kaukolės duobės srities linijinis lūžis be dislokacijos. Rugpjūčio 20 d. vakare sumušė kitas nuteistasis (1 t., b. l. 167).

18. Nukentėjusiojo parodymus dėl jam padaryto sužalojimo patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. teismo medicinos specialisto L. U. iÅ¡vada Nr. G 3XX/2022(06), kurioje, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, nurodyta, kad M. Č. kliniÅ¡kai nustatyti deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžis, muÅ¡tinė žaizda kaktos srityje, kaktikaulio deÅ¡inės pusės lūžimas galėjo bÅ«ti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminių poveikių žymių apraÅ¡ymo, nėra galimybės konkrečiai nustatyti sužalojimų padarymo laikÄ . DeÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžis ir kaktikaulio deÅ¡inės pusės lūžis tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių lokalizacijos apraÅ¡ymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Sužalojimai gali bÅ«ti padaryti tiek nukentėjusiam esant vertikalioje padėtyje, tiek horizontalioje padėtyje, tiek ir artimose joms padėtyse. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek smÅ«giavimo bÅ«du, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus pavirÅ¡ius (1 t., b. l. 149-150). 2022 m. lapkričio 18 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 4XX/2022 (06) nurodyta, kad M. Č. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra (1 t., b. l. 163).

19. Vertinant nukentėjusiojo parodymų, kuriuos apeliaciniame skunde bandoma paneigti, patikimumo ir objektyvumo klausimÄ , pažymėtina, kad didžiÄ ja dalimi M. Č. parodymus patvirtino ir liudytojas K. S., kuris apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 23.00 val. gulėjo X-o bÅ«rio gyvenamoje patalpoje Nr. 2, savo lovoje, kai prie jo priėjo M. Č. ir žodžiu pasakė, kad eitų kartu į poilsio kambarį, nes kiti nuteistieji nori su jais pasiÅ¡nekėti. Nuėjo kartu. M. Č. atsisėdo ant suolelio, o jis liko stovėti. Patalpoje buvo R. Č., D. N., Z., D. N. ir A. G.. A. G. pradėjo M. Č. reikÅ¡ti pretenzijas, neva jis pradangino kažkokius jo draugo daiktus. M. jam atsakė, kad jis nieko nepradangino. Tuomet D. N., priėjęs prie M. Č., nemažiau kaip tris kartus trenkė abiejų rankų kumščiais jam į galvos sritį. M. Č. užsidengė rankomis, o jį D. N. prispaudė prie sienos, kad nesikiÅ¡tų. Matė, kaip A. G. padavė medinę lazdÄ S. Z., kai S. Z. paėmė minėtÄ lazdÄ , su ja sudavė M. Č. ne mažiau kaip tris kartus į deÅ¡inę rankÄ ir vienÄ smÅ«gį į galvos sritį, dėl ko pasirodė kraujas. Po Å¡ių smÅ«gių D. N. jį paleido ir jie su M. Č. išėjo. M. Č. iÅ¡sikvietė pareigÅ«nus. Daugiau, kad kas nors prieÅ¡ M. naudotų smurtÄ , nematė. Juodu su M. buvo palydėti į budėtojų dalį ir patalpinti į laikino sulaikymo kamerÄ .

20. Kadangi K. S. nebuvo įmanoma rasti žinomais jo kontaktiniais adresais ir apklausti bylÄ nagrinėjant teisme, pirmosios instancijos teismas Å¡io liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iÅ¡tyrė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, t. y. perskaitė vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 ir 1 dalimis bei sugretino juos su kitais byloje esančiais įrodymais, ir pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau Å¡i norma neturi bÅ«ti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka. Tai, kad liudytojas davė labai iÅ¡samius parodymus, patvirtino ir K. S. apklausÄ atlikęs vyresnysis tyrėjas P. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, ir parodęs, kad jis apklausų protokolus rašė pagal liudytojų, įtariamųjų parodymus, jie patys susipažino, pasirašė.

21. Kaip jau konstatuota apylinkės teismo, K. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek, kiek įvykį matė Å¡is liudytojas, didžiÄ ja dalimi patvirtina nukentėjusiojo nurodytÄ Ä¯vykio versijÄ . Apeliaciniuose nuteistųjų skunduose keliamos abejonės Å¡io liudytojo parodymų patikimumu, pabrėžiant aplinkybę, kad liudytojas galėjo suderinti parodymus su nukentėjusiuoju, bei galėjo bÅ«ti apsvaigęs, kas įtakotų jo parodymų patikimumÄ . Reikia pažymėti, kad Å¡is liudytojas įvykį matė tiesiogiai, taigi jo parodymai, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, yra itin reikÅ¡mingi.

K. S. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no buvo apklaustas praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui (rugpjūčio 25 d.), todėl, neabejotina, galėjo prisiminti įvykusio konflikto aplinkybes ir apie jas parodyti. Pastebėtina, kad apeliantai neginčija fakto, jog K. S. tiesiogiai matė įvykį, tačiau stengiasi jo parodymus sumenkinti motyvuodami jo galimu apsvaigimu, vis dėlto byloje tokiÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų nėra. Byloje nėra sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pažymos arba teismo psichiatro ar teismo mediko iÅ¡vados, jog K.

S. dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų nesugeba teisingai suvokti aplinkybių ir negali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas. Tokių duomenų nepateikė ir patys apeliantai. Pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymų patikinimu nesudaro ir tai, kad K. S. bei nukentėjusysis po įvykio buvo patalpinti į vienÄ laikino sulaikymo kamerÄ , kadangi, kaip jau minėta, jis įvykį jis matė tiesiogiai, be to, Å¡ių asmenų parodymai nėra identiÅ¡ki, taigi, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad tarpusavyje derinti nebuvo.

Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių liudytojas galėtų būti šališkas, suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius, su kuriais pastarieji konfliktiško santykio neturėjo, nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie juos melagingus paaiškinimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos vertino kartu su kitais byloje surinktais duomenimis bei rėmėsi įrodant D. N. ir A. G. kaltę dėl M. Č. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus K.

S. parodymus, o ne nuteistųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

22. Siekdamas paneigti savo kaltę sužalojus nukentėjusįjį, D. N. skunde teigia, kad jam 2022 m. liepos 21 d. buvo kairės rankos pirÅ¡to delnakaulio lūžis. Kaip jau nustatyta, nukentėjusysis buvo sužalotas 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 23 val. 00 min., tuo tarpu D. N. į gydytojÄ dėl plaÅ¡takos skausmų kreipėsi rugpjūčio 22 d., nurodydamas, kad susižalojo sportuodamas rugpjūčio 21 d. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina D. N. versijos, kad jis negalėjo kumščiu suduoti nukentėjusiajam į veidÄ , kadangi plaÅ¡takÄ nuteistasis susižalojo, remiantis jo paties paaiÅ¡kinimais, sekančiÄ dienÄ po aptariamo konflikto. PrieÅ¡ingai nei Å¡ias aplinkybes aiÅ¡kina nuteistasis, pats jo susižalojimo faktas ir pobÅ«dis sudaro pagrindÄ spręsti, kad nuteistasis sužalojimus galėjo patirti ir konflikto su nukentėjusiuoju metu.

23. Nuteistųjų pozicijos nepatvirtino ir liudytojais apklaustų R. Č., D. N., G. N., V. D. parodymai, kurie išsamiai aprašyti skundžiamame nuosprendyje ir kurių aukštesnysis teismas nekartoja. Pažymėtina, kad pagrįstai šių liudytojų parodymai apylinkės teismo vertinti kritiškai, kadangi jie nėra informatyvūs, nepatvirtina nei nukentėjusiojo, nei nuteistųjų pozicijos.

24. Taigi, jokie objektyvÅ«s byloje surinkti ir iÅ¡tirti duomenys nepatvirtina nuteistųjų pozicijos, kad jie jiems inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. PrieÅ¡ingai, įvertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. Č. parodymų teisingumu ir patikimumu. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje esantys ir teisme iÅ¡tirti įrodymai, kurių duomenys sudaro vieningÄ loginę įrodymų grandinę. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus bei iÅ¡vadas dėl A. G. ir D. N. kaltės.

25. Apeliantai skunduose praÅ¡o priimti sprendimÄ , prieÅ¡ingÄ pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiÅ¡kia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

26. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

27. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis): padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kurio padidintÄ pavojingumÄ rodo nusikaltimo padarymo vieta – laisvės atėmimo vietų įstaiga, kurioje kaltinamieji privalo keisti savo nusikalstamÄ elgesį, yra prižiÅ«rimi, tačiau nuteistieji Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai ignoravo.

Teismas atsižvelgė į tai, kad D. N. teistas už įvairaus pobÅ«džio nusikaltimų, tarp jų ir labai sunkaus, padarymÄ , bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas ypatingai neigiamai (bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 44 kartus, nustatyti grubÅ«s vidaus tvarkos pažeidimai, neskatintas, nedirba, nesavikritiÅ¡kas, bÅ«dingas lengvabÅ«diÅ¡kas elgesys, pasikartojantys elgesio kontrolės, agresyvumo atvejai, neiÅ¡ugdytas pareigos jausmas). Parinkdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas už įvairaus pobÅ«džio nusikaltimų, taip pat ir labai sunkaus, padarymÄ , bausmės atlikimo metu baustas administracine tvarka, laisvės atėmimo vietų įstaigos charakterizuojamas ypatingai neigiamai (drausmine tvarka baustas 47 kartus, nustatyti grubÅ«s pažeidimai, neskatintas, bÅ«dingas asocialus elgesys, manipuliavimas siekiant sau naudingų tikslų, pasikartojantys impulsų kontrolės, savitvardos atvejai, vengia analizuoti savo netinkamÄ elgesį).

Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad nusikalstamÄ veikÄ nuteistieji padarė bÅ«dami recidyvistai, be to, bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Å ių aplinkybių visumoje apylinkės teismas sprendė, kad D. N. ir A. G. iÅ¡vadų nedaro, nėra linkę koreguoti savo elgesio, jiems anksčiau taikyta laisvės atėmimo bausmė pozityviems elgesio pokyčiams įtakos neturėjo, nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jų nesulaikė, todėl skirti kitÄ bausmės rūšį nei laisvės atėmimas, nėra jokio pagrindo.

Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.

28. Vertinant tiek D. N., tiek A. G. paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumÄ , matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pagrįstai nuteistiesiems skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirtos bausmės atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

29. Pažymėtina, kad D. N. teisiamas 10 kartÄ , paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ 12 metų laisvės atėmimo bausme, kuriÄ aptariamo įvykio metu vis dar atlikinėjo. Ankstesniais nuosprendžiais D. N. buvo nuteistas iÅ¡imtinai laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau kadangi ir vėl nusikalto, be to, bausmės atlikimo metu, yra akivaizdu, jog jis iÅ¡ ankstesnių teistumų nepasimokė ir iÅ¡vadų nepadarė. AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir A. G. atžvilgiu, kuris pakartotinai nusikalto bÅ«damas teistas jau 24 kartus ir atlikinėdamas paskutiniu nuosprendžiu paskirtÄ ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Å ie duomenys bei byloje pateiktos neigiamos nuteistųjų charakteristikos (2 t., b. l. 60, 93) leidžia spręsti, kad dabartinis nusikaltimas buvo nulemtas susiformavusių neigiamų A. G. ir D. N. vertybinių nuostatų, todėl, apygardos teismo vertinimu, tokiems asmenims ir valstybės taikomas poveikis turi bÅ«ti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad juos paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuzijÄ . Nesant nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir įvertinus dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į padaryto nusikaltimo smurtinį pobÅ«dį bei juo sukeltas pasekmes (nukentėjusiajam padarytus sužalojimus), sutiktina, kad kitos bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimas nagrinėjamu atveju nepadėtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, konstatuotina, kad koreguoti nuteistiesiems paskirtų bausmių pagrindo nėra.

30. Paliekant nepakeistÄ apylinkės teismo D. N. paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta jo atžvilgiu skirti kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti ir suimti iÅ¡ karto po nuosprendžio paskelbimo.

31. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo M. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas, nukentėjusiajam priteisiant 5000 (penkis tūkstančius) eurų neturtinei žalai, padarytai bendrais nuteistųjų smurtiniais veiksmais, atlyginti. D. N. ir A. G. su priteistu civiliniu ieškiniu nesutinka.

32. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

33. Kaip jau nustatyta, bendrais nuteistųjų D. N., A. G. ir S. Z., kuris Å¡io nuosprendžio neskundžia, nusikalstamai smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam M. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – konstatuotas deÅ¡inio alkÅ«nkaulio lūžis, muÅ¡tinė žaizda kaktos srityje, kaktikaulio deÅ¡inės pusės lūžis. Nukentėjusysis nurodė, kad iki Å¡iol jaučia skausmus deÅ¡inėje rankoje, dėl ko negali dirbti fizinių darbų, jaučia baimę aplinkiniams, nerimÄ , subjaurota veido dalis, t. y. kaktoje likęs matomas randas, kuris vis primena apie įvykius ir didina iÅ¡gyvenimus, be to, sugipsavus deÅ¡inę rankÄ , patyrė didelius nepatogumus save apsitarnaujant, buvo paÅ¡alintas iÅ¡ ieÅ¡kančių darbo sÄ rašų. Viso Å¡io įvykio metu buvo pažeminta jo garbė ir orumas, galvojo, kad liks neįgalus.

34. IÅ¡dėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neteisėti nuteistųjų bendri veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamus padarinius nukentėjusiajam - jis patyrė ne tik nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį alkÅ«nkaulio ir kaktikaulio deÅ¡inės pusės lūžiais bei kaktos muÅ¡tine žaizda), bet ir Å¡okÄ (emocinį sukrėtimÄ ), dvasinį sukrėtimÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, fizinį nepatogumÄ , taip pat fizinį skausmÄ ir liekamuosius padarinius (randus veide, nerimÄ , nepasitikėjimÄ aplinkiniais). Å ių aplinkybių kontekste spręstina, kad nukentėjusiajam priteista 5000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga ir nepažeidžianti nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.

35. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kuriose nurodoma, kad iš D. N. valstybės naudai priteistina 146,67 Eur, o iš A. G. - 166,67 Eur suma, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

37. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. N. ir A. G. buvo nuteisti, o jų apeliaciniai skundai netenkinti. Byla nėra sudėtinga ir didelės apimties, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės vieno posėdžio metu, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistiesiems gynėjai buvo paskirti teismo iniciatyva, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmes, duomenų apie jų gaunamas pajamas ir nuosavybės teise valdomÄ turtÄ byloje nėra, taip pat į skundžiamu nuosprendžiu solidariai priteisto civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju praÅ¡omos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistųjų A. G. ir D. N. iÅ¡laidos, susidariusios už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistųjų nebuvo priteistos ir skundžiamu nuosprendžiu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistųjų D. N., A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų A. G. ir D. N. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas Giedraitis

Odeta Gruodienė

Jurga Vasiliauskienė