cdc1c53a-4edd-4f0f-9bc8-2bb833390b6f · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-432-891/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02588-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Budrys, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-13315-2020, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 366 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – įspėjimas.

Teismas n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-13315-2020 E. K. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. kovo 20 d., apie 16.13 val., 2020 m. balandžio 26 d., apie 18.00 val., 2020 m. gegužės 8 d., apie 12.50 val., ir 2020 m. gegužės 30 d., apie 15.28 val., (duomenys neskelbtini), užkiÅ¡inėjo raudonus lapelius „PraneÅ¡imas apie pažeidimÄ â€œ nenumatytose vietose – už transporto priemonių valytuvų, tuo pažeisdamas Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (toliau ir – Tvarkymo ir Å¡varos taisyklės) 15.4 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi apelianto skundo netenkino ir skundžiamÄ Institucijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ . Konstatavo, kad E. K. kaltė padarius ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ yra įrodyta, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu E. K. praÅ¡o panaikinti Institucijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ bei apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties.

4. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas, cituodamas Lietuvių kalbos žodynÄ , netinkamai aiÅ¡kino skelbimo apibÅ«dinimÄ , taip pat nenagrinėjo, kÄ minėtas žodynas laiko praneÅ¡imu ar žinute ir ar tai nėra artimesnis apibÅ«dinimas tam, kÄ platino jis ir kÄ palieka už automobilių valytuvų SÄ® „Susisiekimo paslaugos“. Taip pat pažymi, kad Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių redakcijoje, galiojusioje tuo metu, kai jis pradėjo už valytuvų kaiÅ¡ioti asmenines žinutes taisykles pažeidusiems vairuotojams, draudimo palikti skelbimus už transporto priemonių valytuvų nebuvo, jis atsirado tik su 2020 m. gegužės 6 d.

Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punkto pakeitimu, kuris jam negali bÅ«ti taikomas, nes dauguma liudytojų patvirtina, kad asmenines žinutes pažeidėjams ant automobilių jis palikdavo tuo laikotarpiu, kai galiojo senoji Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių redakcija. Pažymi, kad matydamas, jog praneÅ¡imus apie padarytus pažeidimus ar neatliktus mokėjimus už stovėjimÄ mokamose vietose palikdavo SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, manė, kad yra normali praktika ir greičiausias bÅ«das užtikrinti tvarkos laikymÄ si bei kad tai neprieÅ¡tarauja Tvarkymo ir Å¡varos taisyklėms bei jų tikslams.

Skunde apeliantas teigia ir tai, kad tai, jog praneÅ¡imų palikimas už valytuvų yra skatintinas bÅ«das kovojant su pažeidimais suponavo ir policijos bendruomenės pareigÅ«nų vieÅ¡i raginimai, kurių vienas buvo paskelbtas akivaizdžiai policijos užsakytame straipsnyje portale „Mano ŽirmÅ«nai“. Citata iÅ¡ Å¡io straipsnio buvo pateikta ir Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliantas teigia, kad natÅ«ralu, jog tokį parengtÄ policijos praneÅ¡imÄ spaudai jis vertino kaip oficialų raginimÄ palikti praneÅ¡imus, kad pasiekti kuo didesnį efektÄ ir negaiÅ¡inti be reikalo pareigÅ«nų.

Anot apelianto, teismo nuomonė, kad jis turėjo kreiptis oficialios konsultacijos ir nesivadovauti vieÅ¡ai skelbiamais raginimais, nelaikytina pagrįsta, nes tokiu atveju teismas privalėjo nurodyti, į kokį konsultuojantį objektÄ ir kokiu teisiniu pagrindu privaloma bÅ«tų kreiptis konsultacijos. Å iuo atveju jis net negalėjo žinoti, kur reikėtų kreiptis, kad gauti konsultacijÄ , kaip ir negalėjo žinoti, kad 2020 m. gegužės 6 d. buvo pakeistos Tvarkymo ir Å¡varos taisyklės, nes neturi galimybės sekti kiekvienÄ taisyklių, kurioms net nemanė nusižengęs, pakeitimÄ .

E. K. skunde pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ visapusiÅ¡kai atskleisti bylos aplinkybes, taip pat ir jo veiksmų motyvus, kurie buvo tik siekis informuoti pažeidėjus apie jų daromus įstatymų pažeidimus. O toks veiksmas iÅ¡ principo negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, be to, savo iÅ¡vadas grindė akivaizdžiai suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotasis asmuo Rasa Gutmanienė praÅ¡o palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistÄ ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, taip pat ANK 569 straipsniu, įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir priėmė teisėtÄ bei teisingÄ nutartį.

Anot Institucijos atstovės, nutartyje teismas aiškiai ir motyvuotai išdėstė savo argumentus, kodėl netenkino E. K. skundo, todėl apelianto teiginiai dėl neva nepagrįstos teismo nutarties yra vertintini kaip jo gynybinė pozicija. Institucijos manymu, nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta byloje surinkta medžiaga. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados E. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, nustatytų bylos aplinkybių vertinimu, taikytinomis teisės normomis, ginčija kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ teismo nutartį, Institucijos nutarimÄ , įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nors E. K. savo kaltę neigia, jo kaltė padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 366 straipsnio 1 dalyje, neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

8. ANK 366 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir Å¡varos taisyklių pažeidimÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios teisės normos dispozicijos, ji yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, Å¡iuo konkrečiu atveju į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 patvirtintas Tvarkymo ir Å¡varos taisykles.

9. Nagrinėjamu atveju E. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad jis užkiÅ¡inėjo raudonus lapelius „PraneÅ¡imas apie pažeidimÄ â€œ nenumatytose vietose – už transporto priemonių valytuvų, tai yra pažeidė Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad E. K. Institucijos nutarime nurodytu metu ir vietoje užkiÅ¡inėjo raudonus lapelius „PraneÅ¡imas apie pažeidimÄ â€œ už transporto priemonių valytuvų, tačiau apeliantas teigia, kad jis, palikinėdamas nekomercinio pobÅ«džio žinutes, kuriomis siekiama užtikrinti pažeidėjų informavimÄ apie jų daromus įstatymų pažeidimus, jokio Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių punkto nepažeidė, apylinkės teismas netinkamai aiÅ¡kino skelbimo apibrėžimÄ , nenagrinėjo, kÄ Lietuvių kalbos žodynas laiko praneÅ¡imu ar žinute, be to, tuo metu, kai jis pradėjo kaiÅ¡ioti už valytuvų asmenines žinutes, galiojusioje Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių redakcijoje draudimo palikti skelbimus už transporto priemonių valytuvų nebuvo, jis atsirado tik 2020 m. gegužės 6 d. pakeitus minėtÄ taisyklių punktÄ , apie kurio pakeitimÄ jis negalėjo žinoti, nes neturi galimybės sekti kiekvienÄ taisyklių pakeitimÄ , todėl Å¡is punktas jam taikomas nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais E. K. teiginiais nesutinka, nagrinėjamu atveju jis pagrįstai nubaustas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo.

10. Sutiktina su apeliantu, kad Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punktas iš tikrųjų buvo pakeistas 2020 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-518, jį išdėstant taip: „draudžiama tvirtinti įvairaus pobūdžio, turinio skelbimus, skrajutes, lankstinukus, leidinius, lipdukus pranešimus ant statinių, medžių, krūmų, kelio ženklų, šviesoforų, informacinių nuorodų, skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių ar kitose šiam tikslui nenumatytose vietose, taip pat palikti juos ant transporto priemonių ar prie jų pritvirtintų įrenginių.

IÅ¡imtis taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų skelbimams, tvirtinamiems nedarant žalos ir siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, suteiktus įgaliojimus, informuoti visuomenę, nustatyti turto savininkus (teisėtus valdytojus). Asmuo, atsakingas už platinamoje informacijoje nurodytÄ veiklÄ , privalo užtikrinti Å¡io punkto reikalavimų laikymÄ si“. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, kaip matyti ir iÅ¡ skundžiamos nutarties, traukiant jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, jam buvo taikomas ne Å¡is pakeistas, bet nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki minėto pakeitimo galiojęs Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punktas, kuriame buvo numatyta, kad „draudžiama tvirtinti skelbimus ant medžių, krÅ«mų, kelio ženklų, Å¡viesoforų, informacinių nuorodų, skulptÅ«rų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių, stulpų, pastatų ir statinių bei kitose Å¡iam tikslui nenumatytose vietose.

IÅ¡imtis taikoma valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų skelbimams, tvirtinamiems nedarant žalos ir siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, suteiktus įgaliojimus, informuoti visuomenę, nustatyti turto savininkus (teisėtus valdytojus). Asmuo, atsakingas už skelbime nurodytÄ veiklÄ , privalo užtikrinti, kad skelbimai nebÅ«tų platinami Å¡iam tikslui nenumatytose vietose“, tai yra punktas, galiojęs tuo metu, kai E. K. pradėjo užkiÅ¡inėti raudonus lapelius „PraneÅ¡imas apie pažeidimÄ â€œ už transporto priemonių valytuvų (pirmÄ kartÄ jis tai padarė 2020 m. kovo 20 d., apie 16.13 val.).

11. E. K. teigia, kad administracinio nusižengimo darymo metu galiojęs Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punktas nenumatė draudimo palikti skelbimus už transporto priemonių valytuvų. Su tokiu apelianto teiginiu sutikti negalima. Kaip matyti, naujasis Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punktas iÅ¡ tiesų numato platesnį platinamos informacijos sÄ raÅ¡Ä (ne tik skelbimus, bet ir skrajutes, lankstinukus, leidinius, lipdukus praneÅ¡imus), taip pat ir ilgesnį vietų sÄ raÅ¡Ä , kuriose draudžiama tvirtinti ar palikti tokiÄ informacijÄ , tarp jų iÅ¡skiriamos ir transporto priemonės ar prie jų pritvirtinti įrenginiai, ko ankstesnis, E. K. taikytas, Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punktas konkrečiai nenumatė.

Tačiau taikytiname punkte nurodyta, kad draudžiama tvirtinti skelbimus ir „kitose Å¡iam tikslui nenumatytose vietose“. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vietos yra nurodytos abstrakčiai ir jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Akivaizdu, kad transporto priemonių valytuvai nėra vieta, skirta tvirtinti skelbimus, tai yra patenka į „kitos Å¡iam tikslui nenumatytos vietos“ apibrėžimÄ . Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jam taikytas Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punktas numatė draudimÄ palikti skelbimus ir už transporto priemonių valytuvų.

12. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis palikinėjo ne skelbimus, o asmeninio pobÅ«džio žinutes, dėl ko Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punktas jam negali bÅ«ti taikomas. Pažymėtina, jog Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punkte nurodytÄ skelbimo apibrėžimÄ reglamentuoja tų pačių taisyklių 5.7 punktas, kur aiÅ¡kiai nurodyta, jog skelbimu laikomas priklijuojamas, prisegamas ar kitaip tvirtinamas informacijÄ pateikiantis praneÅ¡imas, nesusijęs su asmens komercine-Å«kine, finansine ar profesine veikla, neskatinantis įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.

Taigi, pagal Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punktÄ , draudžiama tvirtinti tam tikslui nenumatytose vietose tokius skelbimus, kurie atitinka bÅ«tent 5.7 punkte numatytÄ apibrėžimÄ . Ir jį aiÅ¡kinti ar interpretuoti kitaip nėra jokio pagrindo. IÅ¡ byloje esančio raudono lapelio su užraÅ¡u „PraneÅ¡imas apie pažeidimÄ â€œ, kurį už transporto priemonių valytuvų palikinėjo E. K., matyti, kad Å¡iuo praneÅ¡imu yra informuojami vairuotojai apie padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kuris yra fiksuotas nuotraukose, nurodoma nuobauda, kuri yra skiriama už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , taip pat informuojama administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo tvarka, nustatyta ANK 611 straipsnyje.

Taigi, kaip skundžiamoje nutartyje konstatavo ir apylinkės teismas, E. K. naudoti raudoni lapeliai su užraÅ¡u „PraneÅ¡imas apie pažeidimÄ â€œ, atitinka Tvarkymo ir Å¡varos taisyklėse numatyto skelbimo apibrėžimÄ , nes minėtame lapelyje yra praneÅ¡ama apie padarytÄ pažeidimÄ , pateikiama nurodyta informacija, kuri nėra susijusi su asmens komercine-Å«kine, finansine ar profesine veikla, neskatinama įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis. Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir Lietuvių kalbos žodyne nurodytas skelbimo apibrėžimas, kurį, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, apylinkės teismas aiÅ¡kino tinkamai.

13. Apygardos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad E. K. Å¡iam tikslui nenumatytose vietose, tai yra už transporto priemonių valytuvų, palikinėjo praneÅ¡imus, kurie atitinka Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 5.7 punkte numatytÄ skelbimo apibrėžimÄ , kÄ draudžia Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punktas. Pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių 15.4 punktas galėjo kaip nors suklaidinti E. K., leisti jam manyti, kad jis gali tvirtinti tokio pobÅ«džio praneÅ¡imus ant transporto priemonių ir jų įrenginių, nėra.

Nors apeliantas teigia, kad palikdamas praneÅ¡imus už valytuvų jis rėmėsi SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, kurie taip palieka praneÅ¡imus apie padarytus pažeidimus ar neatliktus mokėjimus už stovėjimÄ mokamose vietose, praktika, ar vieÅ¡ais policijos bendruomenės pareigÅ«nų raginimais spaudoje, ir manė, kad tai neprieÅ¡tarauja Tvarkymo ir Å¡varos taisyklėms bei jų tikslams, taip pat, kad jis negali sekti kiekvieno taisyklių, kurioms net nemanė nusižengęs, pakeitimo, neÅ¡alina jo atsakomybės. Pirmiausia, pažymėtina, kad E. K. nėra nei SÄ® „Susisiekimo paslaugos“, nei kokios kitos valstybės ar savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioms leidžiama nedarant žalos tvirtinti skelbimus ir tam neskirtose vietose, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, suteiktus įgaliojimus, informuoti visuomenę, nustatyti turto savininkus (teisėtus valdytojus), darbuotojas.

Be to, kaip nurodė pats, jis palikinėjo asmenines žinutes kaip pilietis, o ne atlikdamas kokias nors darbines funkcijas. Tai reiÅ¡kia, kad E. K., prieÅ¡ dėdamas tokius praneÅ¡imus ant kitų asmenų transporto priemonių, turėjo įsitikinti, kad tai daryti leidžiama. Vien tai, kad jis galimai nepasidomėjo prieÅ¡ tai iÅ¡ anksto, rėmėsi kažkieno praktika, straipsniais internete, nežinojo, kur kreiptis oficialios konsultacijos ar manė, kad tokie jo veiksmai neprieÅ¡tarauja Tvarkymo ir Å¡varos taisyklėms, nesuteikia jam teisės jas pažeidinėti ir neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį, nes pagal bendrÄ jį teisės principÄ , kuris įtvirtintas ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

Kita vertus, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors apeliantas teigia negalintis sekti visų taisyklių pakeitimų, tačiau iš jo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis yra susipažinęs su Tvarkymo ir švaros taisyklių 15.4 punkto pakeitimu, sugeba rasti atitinkamus teisės aktus ir jų pakeitimus. Minėti E. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 366 straipsnio 1 dalį.

14. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas nevertino, jog dėl jo paliktų asmeninių praneÅ¡imų (žinučių) kreipėsi akivaizdžiai suinteresuoti asmenys, Å¡iuo atveju nedaro skundžiamos nutarties nepagrįsta ir nepaneigia apelianto kaltės. E. K. pats pripažino, jog Institucijos nutarime nurodytu metu ir vietoje užkiÅ¡inėjo raudonus lapelius „PraneÅ¡imas apie pažeidimÄ â€œ už transporto priemonių valytuvų, todėl transporto priemonių savininkų ar kitų asmenų, praneÅ¡usių apie daromÄ pažeidimÄ , vienoks ar kitoks suinteresuotumas bylos baigtimi, noras pakenkti apeliantui nagrinėjamu atveju neturi jokios reikÅ¡mės ir nepaneigia apelianto padaryto konstatuoto Tvarkymo ir Å¡varos taisyklių pažeidimo.

15. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl E. K. skirtos nuobaudos, tačiau apygardos teismas pažymi, kad Institucija, skirdama E. K. nuobaudÄ , įvertino nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei pažeidėjo asmenybę ir padarė iÅ¡vadÄ , kad E. K. skirtina Å¡velniausia ANK 366 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas. Turint omenyje, kad nenustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir byloje neįžvelgiama iÅ¡imtinių pagrindų, bÅ«tinų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.

16. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti E. K. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas ArÅ«nas Budrys