Legislator Case Law & Legislation
cdc10ef4-302d-49ee-b3e6-d1c62fe3309b AI generated

cdc10ef4-302d-49ee-b3e6-d1c62fe3309b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number cdc10ef4-302d-49ee-b3e6-d1c62fe3309b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis bei šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Legislator headnote

AI generated

cdc10ef4-302d-49ee-b3e6-d1c62fe3309b · Lietuvos apeliacinis teismas: Ginčo objekto – pakrovėjo Toyota nuosavybės teisės klausimas jau buvo sprendžiamas pagal UAB „RVN“ pareiÅ¡kimÄ pradėtame ikiteisminiame tyrime, kurio metu buvo nustatyta, kad UAB „RVN“ nėra pakrovėjo Toyota savininkė, o Å¡io turto savininkas yra ieÅ¡kovas.Teismas netinkamai taikė CK 4.47 str. ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Atsakovė nepateikė pakrovėjo Toyota įsigijimo dokumentų – pirkimo-pardavimo sutarties, kuri patvirtintų nuosavybės teisę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-801-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00389-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. V. ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1524-657/2015 pagal ieÅ¡kovo P. V. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVN“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Pietų terminalas“, Swedbank akcinei bendrovei dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas P. V. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės BUAB „RVN“ pakrovėjÄ Toyota. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008-09-30 iÅ¡ A. V. įsigijo pakrovėjÄ Toyota (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1991 m., kurį panaudos sutartimi perdavė neatlygintinai naudotis UAB „Pietų terminalas“. Å is pakrovėjas 2010 m. buvo paskolintas G. Z. ir laikytas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur jį paėmė tyrėjai. IeÅ¡kovui nebuvo žinoma, kur yra tyrėjų paimtas pakrovėjas ir kam pavesta jį saugoti. 2013 m. gegužės 13 d. nutraukus ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas sužinojo, kad jis saugomas atsakovės BUAB „RVN“ bankroto administratoriaus.

Kadangi ieÅ¡kovas pakrovėjÄ prarado ne dėl savo valios ir jį neteisėtai valdo atsakovė, turtas iÅ¡reikalautinas iÅ¡ neteisėto atsakovės valdymo.Atsakovė BUAB „RVN“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „RVN“ iÅ¡kelta bankroto byla. Atsakovė su trečiuoju asmeniu UAB „Pietų terminalas“ buvo sudariusi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) mstl., Lazdijų r., nuomos sutartį.

Ä® Å¡ias nuomojamas patalpas buvo perkelti įmonės veiklai reikalingi įrenginiai ir įrengimai. 2010 m. kovo 3 d. nutraukus patalpų nuomos sutartį, jose liko atsakovei priklausantis turtas, taip pat ir pakrovėjas Toyota. Šį pakrovėjÄ atsakovė įsigijo 2008 m. iÅ¡ UAB „Albrikas“ už 34 208,20 Lt, turi visus atitikties dokumentus, todėl Å¡is pakrovėjas yra BUAB „RVN“ nuosavybė.Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nutraukiant nuomos sutartį atsakovė nereiÅ¡kė jokių pretenzijų trečiajam asmeniui dėl patalpose tikėtinai likusio kokio nors turto, nesiėmė jokių veiksmų siekiant likusį turtÄ susigrÄ Å¾inti.

Be to, atsakovė nepateikė jokių pakrovėjo įsigijimo dokumentų, kurie patvirtintų atsakovės nuosavybės teisę į pakrovėjÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad Å¡alys pripažįsta, jog atsakovė BUAB „RVN“ 2008 m. liepos 1 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Pietų terminalas“ sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovė iÅ¡sinuomojo iÅ¡ trečiojo asmens patalpas pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) mstl., Lazdijų r.

Å ios sutarties pagrindu UAB „RVN“ į nuomojamas patalpas perkėlė jai nuosavybės teise priklausančius įrengimus, bÅ«tinus medienos apdirbimo veiklai vykdyti, taip pat ir pakrovėjÄ â€žToyota 4FD20“, kurį įsigijo 2008 m. pavasarį iÅ¡ UAB „Albrikas“ už 34 208,20 Lt (2008-04-07 PVM sÄ skaita - faktÅ«ra ABA Nr. 01520, t.1, b. l. 78). Kartu buvo perduota atitikties deklaracija (t.1, b. l. 152-172), turtas įtrauktas į UAB „RVN“ ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tį (t.1, b. l. 95).

Byloje taip pat nustatyta, kad patalpų nuomos sutartis tarp UAB „RVN“ ir trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ buvo nutraukta 2009 m. lapkričio 30 d. (t.1, b. l. 98). 2010 m. kovo 1 d atsakovė UAB „RVN“ su trečiuoju asmeniu UAB „Pietų terminalas“ dar kartÄ pasirašė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) mstl., Lazdijų r., nuomos sutartį (t.1, b. l. 99-101), kuri buvo nutraukta 2010 m. kovo 3 d. abiejų Å¡alių susitarimu (t.1, b. l. 102). ). Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi UAB „RVN“ iÅ¡kelta bankroto byla.

Remiantis Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų N. M., A. V., A. T. ir kt. parodymais (t.1, b. l. 109-115) nustatyta, kad nutraukus nuomos santykius atsakovei nuosavybės teise priklausantys daiktai liko UAB „Pietų terminalas“ patalpose.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas savo nuosavybės teises į ginčo daiktÄ kildino iÅ¡ 2008 m. rugsėjo 30 d. sutarties, kurioje nurodyta, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ A. V. įsigijo pakrovėjÄ Toyota (duomenys neskelbtini), pagamintÄ 1991 m., taip pat teigė, kad pagal 2008 m. spalio 3 d. panaudos sutartį šį turtÄ perdavė UAB „Pietų terminalas“ su teise duoti turtÄ neatlygintinai naudotis tretiesiems asmenims.

IeÅ¡kovas negalėjo pateikti daikto įsigijimo sutarties originalo, teigdamas, kad sutarties originalas buvo perduotas tyrėjui, tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog tyrėjams buvo pateikta tik pirkimo - pardavimo sutarties kopija (t.1, b. l. 114). Nors liudytojai A. Å . ir G. G. tvirtino, jog matė, kaip ieÅ¡kovui buvo atvežtas pakrovėjas, panaÅ¡us į užfiksuotÄ nuotraukose, tačiau tiksliai negalėjo nurodyti galimų jo įsigijimo aplinkybių. Be to, ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad pakrovėjas, kurį jis įsigijo iÅ¡ A.

V., 2008 m. rugsėjo 30 d. buvo pardavėjo A. V. nuosavybė, kas leistų spręsti, jog ieÅ¡kovas buvo teisėtai įsigijęs pakrovėjÄ Toyota. Atsakovė, nurodydama, kad savo nuosavybės teisę į pakrovėjÄ taip pat įgijo sandorio pagrindu, pateikė 2008-04-07 PVM sÄ skaitÄ - faktÅ«rÄ ABA Nr. 01520, atitikties deklaracijÄ , įmonės ilgalaikio turto žiniaraÅ¡tį, iÅ¡ kurio duomenų matyti, kad pakrovėjas buvo apskaitytas įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A.

Å ., M. P., T. V., V. M. patvirtino, jog UAB „Pietų terminalas“ teritorijoje buvo bent keli pakrovėjai ir juos naudodavo visi nuomininkai pagal poreikius. Liudytojų M. P., T. V. teigimu, panašų į nuotraukose pakrovėjÄ jiems skolindavo ieÅ¡kovas P. V.. Teismas liudytojų parodymus įvertino kaip nuoseklius, neprieÅ¡taraujančius vieni kitiems, taip pat nustatė, kad Å¡iuos liudytojų parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ikiteisminio tyrimo metu konstatuotos aplinkybės, jog UAB „RVN“ nuomojo jai nuosavybės teise priklausantį pakrovėjÄ UAB „Pietų terminalas“ (t.1, b. l. 114, baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)-10, t.2, b. l. 101).

Atsakovė, įrodinėdama savo nuosavybės teisę į daiktÄ , pateikė atitikties deklaracijÄ (t.1, b. l. 152-172) bei 2014 m. rugsėjo 26 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kur užfiksuotas UAB „RVN“ administratoriaus parodytas autopakrovėjas Toyota (t.2, b. l. 6-14). Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog nuo pakrovėjo yra paÅ¡alinta lentelė su identifikaciniais duomenimis. IÅ¡ atitikties deklaracijos ir fotonuotraukų taip pat matyti, jog pas bankroto administratorių esančio pakrovėjo keliamoji galia 1830 kg, didžiausias aukÅ¡tis – 3000 mm, krovinio sunkio centras – 500 kg, o Å¡ie duomenys atitinka atitikties deklaracijos 23 punkte nurodytus parametrus.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovė savo nuosavybės teisę pagrindė byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, o ieÅ¡kovas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, identifikuojančių praÅ¡omÄ iÅ¡reikalauti daiktÄ , kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pas atsakovės bankroto administratorių esantis pakrovėjas Toyota nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas nevertino trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ 2014-12-30 raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų.

Ginčo objekto – pakrovėjo Toyota nuosavybės teisės klausimas jau buvo sprendžiamas pagal UAB „RVN“ pareiÅ¡kimÄ pradėtame ikiteisminiame tyrime, kurio metu buvo nustatyta, kad UAB „RVN“ nėra pakrovėjo Toyota savininkė, o Å¡io turto savininkas yra ieÅ¡kovas.Teismas netinkamai taikė CK 4.47 str. ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Atsakovė nepateikė pakrovėjo Toyota įsigijimo dokumentų – pirkimo-pardavimo sutarties, kuri patvirtintų nuosavybės teisę.

Atsakovė pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kuri yra apskaitos dokumentas. Tokio dokumento paskirtis yra buhalterinė - mokestinė, kuri negali bÅ«ti pati savaime prilyginama pirkimo-pardavimo sutarčiai. PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nenurodytas pakrovėjo Toyota identifikacinis nuneris, pagaminimo metai, nepateikti duomenys, kad atsakovė atsiskaitė su pardavėju ir prekė buvo realiai perduota. Teismas sprendime nurodė klaidingas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai N. M., A. V., J.

T. teigė priešingai nei nurodo teismas, t. y. jie paaiškino, kad nežino, kam priklausė turtas. Teismas taip pat remiasi Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, tačiau toje civilinėje byloje ieškovas nebuvo nei kreditorius, nei proceso dalyvis, o ir pakrovėjo Toyota klausimas joje nebuvo nagrinėjamas.Teismo sprendime nevertinta visų liudytojų parodymų visuma ir įrodymų patikimumas. Liudytojai V. P., Š. P., A. Š., G. G., M. P. ir T. V. liudijo nuosekliai, neprieštaraudami vieni kitiems, jų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo.

V. P. patvirtino, kad matė, kaip A. V. atvežė pakrovėjÄ Toyota ieÅ¡kovui, o liudytojas Å . P. nurodė, kad jis pakrovėjÄ apžiÅ«rėjo pas A. V., vėliau tÄ patį pakrovėjÄ matė pas ieÅ¡kovÄ trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ teritorijoje. Liudytojai A. Å . ir G. G. nurodė, kad matė, kaip A. V. atvežė ir iÅ¡krovė pakrovėjÄ , ieÅ¡kovas pasirašė dokumentus ir sumokėjo pinigus. M. P. ir T. V. patvirtino, kad trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ teritorijoje buvo pakrovėjas Toyota ir jį iÅ¡ ieÅ¡kovo skolindavosi pagal poreikius.

Liudytojas V. M. davė prieÅ¡taringus parodymus, jis negalėjo nurodyti, ar pakrovėjas GAZ53 ir kitas nuosavas pakrovėjas buvo įtraukti į BUAB “RVN” apskaitÄ . Teismo sprendime nepagrįstai sureikÅ¡minama gaminio atitikties deklaracija, kuri nėra transporto priemonę identifikuojantis dokumentas, taip pat ypatinga svarba suteikta ant deklaracijos esančiam logotipui ir adresui, nors tai nesusiję su pakrovėjo Toyota nuosavybės teisės įsigijimo pagrindais. Pakrovėjo įsigijimas atsakovės nuosavybėn grindžiamas prieÅ¡taringomis pozicijomis: liudytojas V.

M. nurodė, kad pakrovėjÄ atsakovė įsigijo iÅ¡ UAB “Albrikas”, tačiau PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡iusios V. D. jis nežino; liudytojas V. B. teigė, kad pakrovėjÄ jis surado ir nupirko Italijoje, o atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės turimas pakrovėjas buvo įsigytas iÅ¡ Italijos bendrovės. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas P. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.IeÅ¡kovo apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais pačiais argumentais, kaip ir trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinis skundas, papildomai nurodant tai, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovo nuomone, bylÄ buvo galima iÅ¡nagrinėti per vienÄ teismo posėdį, bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo didinamos atliekant perteklinius, nereikalingus darbus ir veiksmus, renkant bylai neturinčius reikÅ¡mės įrodymus, be to, bylinėjimosi iÅ¡laidų suma neadekvati ieÅ¡kinio reikalavimo sumai bei neatitinka Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dydžio. Atsakovė BUAB “RVN” atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ pateikia tokius esminius atsikirtimus: IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog ikiteisminiame tyrime buvo nustatyta, kad UAB „RVN“ nėra pakrovėjo Toyota savininkė, o Å¡io turto savininkas esÄ s ieÅ¡kovas. Nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ buvo pažymėta, kad nustačius, jog pakrovėjas galėjo priklausyti ir ieÅ¡kovui, dėl ginčo, susijusio su teise į daiktÄ , turi bÅ«ti kreipiamasi į teismÄ civiline tvarka. Nors ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas klaidingai aiÅ¡kino liudytojų N. M., A.

V., J. T. ir A. V. parodymus, teismas, remdamasis Å¡ių liudytojų parodymais, pagrįstai konstatavo aplinkybę, jog nutraukus patalpų nuomos sutartį atsakovės daiktai liko trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ teritorijoje. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog PVM sÄ skaita-faktÅ«ra yra netinkamas nuosavybės teisės įrodymas. Teigia, jog PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kuri pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių, įforminama pirkimo-pardavimo Å«kinė operacija, be to, įstatymas nereikalauja, kad toks sandoris bÅ«tų raÅ¡ytinės formos, todėl raÅ¡ytinė pirkimo-pardavimo sutartis neprivalėjo bÅ«ti sudaryta.

Tai, kad pagal Å¡iÄ sutartį buvo atsiskaityta, patvirtina aplinkybė, jog UAB “Albrikas” nėra kreditoriumi atsakovės bankroto byloje. Atsakovė BUAB „RVN” atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o nutraukti apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal Å¡io trečiojo asmens apeliacinį skundÄ , arba skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Akcentuoja, kad trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinio skundo argumentai ir dėstomos aplinkybės sutampa su nurodytomis ieÅ¡kovo skunde, todėl praÅ¡o vadovautis atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais motyvais.

Papildomai pažymi, kad apeliacinio skundo padavimo dienÄ jį pasiraÅ¡iusi R. V. jau nebebuvo UAB „Pietų terminalas“ direktorė, todėl apeliacinis procesas pagal šį skundÄ turi bÅ«ti nutrauktas. Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Nurodo, kad su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu sutinka, atsiliepimÄ grindžia iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, kaip ir savo paduotÄ apeliacinį skundÄ .

Papildomai nurodo, kad nors teismas ir akcentavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė pakrovėjo Toyota pirkimo-pardavimo sutarties originalo, tačiau tokiam sandoriui raÅ¡ytinė forma nebÅ«tina. IeÅ¡kovas P. V. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Nurodo, kad su trečiojo asmens apeliaciniu skundu sutinka, atsiliepimÄ grindžia dalimi iÅ¡ esmės tokių pačių motyvų, kaip ir savo paduotame apeliaciniame skunde.

Papildomai pateikė Å¡iuos argumentus:Atitikties deklaracija neturi gaminio registracijos numerio, jog bÅ«tų galima atsekti, ar toks dokumentas iÅ¡ tikrujų egzistuoja, taip pat tokia deklaracija nepripažinta teisiÅ¡kai galiojančiu dokumentu Lietuvos teritorijoje. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovo įsigyto pakrovėjo pirkimo-pardavimo sandoriui nebÅ«tina raÅ¡ytinė forma. Nutraukus nuomos sutartį UAB „RVN“ nenurodė trečiajam asmeniui UAB „Pietų terminalas“, kad Å¡io teritorijoje liko UAB „RVN“ priklausančio turto, nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl turto grÄ Å¾inimo bei nesiėmė jokių priemonių, kad atsiimtų šį turtÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosVadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ 2015 m. lapkričio 23 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus bei prašė priimti įrodymus apie naujai paaiškėjusias aplinkybes.Nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas rėmėsi Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo mėn. 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014.

Antstoliui vykdant minėtÄ sprendimÄ , 2015-09-18 paaiÅ¡kėjo, kad tuo sprendimu atsakovei buvo priteisti daiktai, kurie pagal atsakovės nurodytus požymius ir turimus tariamÄ nuosavybę pagrindžiančius dokumentus, negalimi identifikuoti. Å ioje byloje taip pat kyla daikto – pakrovėjo Toyota identifikavimo problema. Jokie iÅ¡oriniai dokumentai, iÅ¡skyrus neapmokėtas sÄ skaitas, kurių tikrumas nepatikrintas, nepatvirtina atsakovės nuosavybės teisių į pakrovėjÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.

CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis bei šį įrodymÄ priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡ bylos duomenų nustatytas aplinkybes bei ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens argumentus dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens pateiktų dokumentų turinį, konstatuoja nesant jų ryÅ¡io su apeliacinių skundų argumentais ir pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, todėl ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens praÅ¡ymo priimti papildomus įrodymus netenkina (CPK 314 straipsnis).

Be to, pažymėtina, kad ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens teikiamame antstolio sudarytame sprendimo įvykdymo negalimumo akte nurodoma, kad buvo sprendžiama dėl visai kitokios rūšies daiktų grÄ Å¾inimo (staklių ir medienos). Å ioje byloje nagrinėjamu atveju yra aiÅ¡ku, apie kokį konkretų daiktÄ kalbama, daikto požymiai užfiksuoti liudytojų parodymais bei fotonuotraukose, esančiose anststolio sudarytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ kartu su savo apeliaciniu skundu bei su atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , taip pat atsakovė BUAB „RVN“ kartu su atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ apeliacinį skundÄ pateikė priedus (papildomus įrodymus), tačiau nesuformulavo dėl jų jokio praÅ¡ymo (pvz., juos priimti, pridėti prie bylos ar kt.).

NežiÅ«rint to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų priedų turinį, konstatuoja, kad juose esantys papildomi įrodymai (jais fiksuojami duomenys) galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau ir dar pirmosios instancijos teisme, be to pagal turinį jie neturi esminės reikÅ¡mės teisingam Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui. Dėl civilinio proceso nutraukimo Atsakovė teigia, kad trečiojo asmens apeliacinio skundo padavimo dienÄ , šį skundÄ pasiraÅ¡iusi R. V. jau nebebuvo UAB „Pietų terminalas“ direktorė, todėl apeliacinis procesas turi bÅ«ti nutrauktas.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Patikrinus viešai prieinamus VĮ „Registrų centras“ duomenis, nustatyta, kad UAB „Pietų terminalas“ valdymo organo – direktorės R. V. – teisinio statuso registracija nėra panaikinta, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad R. V. neturėjo įgalinimų (nebuvo UAB „Pietų terminalas“ administracijos vadovė), dėl ko negalėjo pasirašyti trečiojo asmens UAB „Pietų terminalas“ vardu pateikiamų procesinių dokumentų.

Dėl vindikacijos sÄ lygų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, kitaip tariant, ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu ir kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.). Taigi ieÅ¡kovas, Å¡ioje byloje reikÅ¡damas vindikacinį ieÅ¡kinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau iÅ¡vardytas vindikacinio ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudarančias aplinkybes.Teisę pareikÅ¡ti vindikacinį ieÅ¡kinį turi faktiÅ¡kai nevaldantis daikto savininkas, t. y. kai Å¡is nebevaldo daikto ir jis yra pas kitÄ asmenį.

Taigi viena iÅ¡ sÄ lygų vindikacijai taikyti – nustatymas fakto, kad asmuo, pareiÅ¡kęs vindikacinį ieÅ¡kinį, yra ginčo daikto savininkas, kuris prarado daikto valdymo teisę. Nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nebÅ«tų teisinio pagrindo vindikacijai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010.)IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nesilaikė įrodymų vertinimo principų, dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas sprendžiant klausimÄ , kas yra ginčo daikto savininkas.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir iÅ¡sami.

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , iÅ¡analizavusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, vadovaudamasi paminėtomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė aktualias bylos aplinkybes ir padaręs iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė visų vindikacijos taikymo sÄ lygų, priėmė esÄ nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ypatingÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę skyrė atsakovės pateiktai PVM sÄ skaitai-faktÅ«rai (t. 1, b. l. 78). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. Tačiau teismas, remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, spręsdamas konkretų ginÄÄ , gali suteikti didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie patikimiau patvirtina ar paneigia tam tikrų įrodinėjamų faktų egzistavimÄ (neegzistavimÄ ).

Tų pačių įrodymų įrodomoji reikÅ¡mė, sprendžiant skirtingo pobÅ«džio ginčus, gali bÅ«ti nevienoda. Todėl, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, kiekvienu konkrečiu atveju dėl atskirų įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės (svarbos) sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-563/2006), atitinkamai tai motyvuodamas.Nagrinėjamoje byloje teismas tyrė, kam nuosavybės teise priklauso ginčo daiktas – pakrovėjas Toyota.Nesant raÅ¡ytine tvarka sudarytos sutarties, pirkėjo ir pardavėjo paraÅ¡ais patvirtinta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra teismų praktikoje paprastai pripažįstama pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susiklosčiusius pirkimo – pardavimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).

Nors byloje aktuali PVM sÄ skaita-faktÅ«ra pasiraÅ¡yta tik pardavėjo, tačiau atsižvelgiant į bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovė (pirkėjas) faktiÅ¡kai pripažįsta minėtÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , teigia jÄ apmokėjusi, vertinant Å¡io įrodymo patikimumÄ reikÅ¡mės neturi tai, kad atsakovė teismui pateikė jos, kaip pirkėjo, nepasiraÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ . Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, tai, kad kita sandorio Å¡alis – pardavėjas UAB „Albrikas“, nėra įtraukta į atsakovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä bankroto byloje, patvirtina, jog atsakovė yra atsiskaičiusi už prekę.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikti atsakovės pateiktam raÅ¡ytiniam įrodymui – PVM sÄ skaitai-faktÅ«rai. Akcentuotina, kad teismas neapsiribojo vien Å¡io įrodymo įvertinimu, jis vertino ir kitus byloje esančius įrodymus (kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, atitikties deklaracijÄ , antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis), analizavo liudytojų parodymus.

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, todėl papildomai nekartoja teismo iÅ¡vadų.Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino tas aplinkybes, jog ieÅ¡kovas negalėjo pateikti pakrovėjo Toyota pirkimo sutarties (originalo), pateikė prieÅ¡taringus paaiÅ¡kinimus dėl sutarčių originalų neturėjimo savo žinioje, todėl teismas darė pagrįstas iÅ¡vadas, kad dėl Å¡io dokumento (sutarties kopijos) įrodomosios galios turi bÅ«ti sprendžiama atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ ir jų tarpusavio ryšį.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys, liudytojų A. Å . ir G. G. parodymai nėra pakankami daryti iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent ieÅ¡kovas yra ginčo daikto savininkas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantų teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamo motyvavimo yra nepagrįsti, nes visos esminės ginčo aplinkybės teismo sprendime yra ne tik nurodytos, bet ir pateiktas jų vertinimas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus bei argumentus, o tai, kad nebuvo priimtas apeliantams palankus teismo sprendimas, nėra pagrindas pripažinti motyvų nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-249/2012, kt.).

Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų deklaratyvaus turinio teiginių, kad pirmosios instancijos teismas esÄ be pagrindo atmetė ieÅ¡kinį (CPK 178 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas, be kita ko, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta iÅ¡ jo priteisti atsakovei 412,27 Eur sumÄ iÅ¡laidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti.Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, taikant jų redakcijÄ , įsigaliojusiÄ 2015-03-19) 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje. Remiantis Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje 2015 m. antrÄ jį ketvirtį sudarė 713,9 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės praÅ¡ytos priteisti iÅ¡laidos advokato pagalbai yra mažesnės už rekomenduojamÄ maksimalų dydį už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ bei konsultacijas, Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos teisingomis ir protingomis, nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais Å¡ioje apskųsto teismo sprendimo dalyje (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ .

Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).Remdamasi pirmiau iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas dėl ginčo esmės. Smulkiau neaptarti kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos iÅ¡vadai dėl ginčo iÅ¡sprendimo baigties susiformuoti.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 300 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , bei pateikia Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus – sÄ skaitÄ už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymÄ (t. 3, b. l. 32-33).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra mažesnės už rekomenduojamÄ maksimalų užmokesčio dydį už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos teisingomis ir protingomis, todėl jos priteistinos (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 98 str. 1-2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVN“ (juridinio asmens kodas 300026539) iÅ¡ ieÅ¡kovo P. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                              Virginija Čekanauskaitė                                                                                                            Gintaras Pečiulis                                                                                                            Alvydas PoÅ¡kus