2020-09-02 Nr. AB-15821-3-64-3-03491-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1425-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03491-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose po 4–6 asmenis, taigi ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač išskaičiavus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, todėl jo judėjimo laisvė buvo apribota. Baldai užėmė didesnę kameros dalį, todėl jis, būdamas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Gyvenamosiose kamerose kaliniams taip pat nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per dieną, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo ventiliacijos, vėdinama tik per langą, jose drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas natūralus apšvietimas, o elektrinis apšvietimas buvo per stiprus, kurio neturėjo galimybės išjungti. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, kameros neremontuotos. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo neplaudavo, o vėliau plaudavo tik, jeigu suimtasis turi sąskaitoje pinigų. Kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui buvo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo.

3. Pareiškėjas teigė, kad privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūna šilto vandens, ne visada buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, buvo neskanus, per mažos energetinės vertės. Jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl to jis patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Taip pat papildomai nurodė, kad Šiaulių TI maisto dalintojas maistą dalina su purvinomis nuo atidarinėjamų durų apsauginėmis pirštinėmis, be apsauginių chalatų, duona paduodama be celofaninio maišelio. Be to, nuo langelių, pro kuriuos paduodamas maistas, į maistą prikrenta rūdžių atplaišų ir dažų likučių. LSP – 5 (PK – 5) patalpose tualetai nėra pilnai atitverti, būna užsikimšę, todėl sklinda nemalonus kvapas. Pasinaudojus tualetu, nėra kur nusiplauti rankų. Šiose patalpose būna nuo 10 iki 15 asmenų.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. buvo laikomas kamerose Nr. 35, Nr. 23, Nr. 53, Nr. 5, Nr.

71. Pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, taigi kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, o baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas. Imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Pažymėjo, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Nepermatoma užuolaida yra ne medžiaginė, o iš storos spalvotos polietileno plėvelės, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Sienelės aukštis yra didesnis nei 1,5 m.

Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Jokie teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja, taigi pareiškėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos. Pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Šiaulių TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų.

Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais. Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, tai patvirtina ir pridėti patikrinimo aktai Nr. PA-8051, PA-9198 bei dezinfekcijos planas.

Pareiškėjas, vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, buvo tinkamai aprūpintas visomis prašytomis priemonėmis ir tai patvirtina ir jo parašai. Pažymėjo, kad minkštasis inventorius dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės. Jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose.

Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga. Pareiškėjas neginčija fakto, kad popierius jam nebuvo išduodamas, jis tik skundžiasi per mažu jo kiekiu. Šiaulių TI pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstos.

6. Šiaulių TI teigė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos, kadangi atsakovo atstovas veikė pagal teisės aktus. Iš patikrinimo aktų matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai patiekti pagal parengtą valgiaraštį, maistas atitinka normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, neturi. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė nutarimą leisti V. S. pasimatyti su tam tikrais asmenimis, tačiau nei pats V. S., nei kiti asmenys prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus nepateikė. Maistą dalijantys asmenys dėvi švarius, tinkamus drabužius, maistą dalija su vienkartinėmis pirštinėmis. Dalijant maistą kamerų duris ir langelius atidaro lydintys pareigūnai, o ne maistą dedantys asmenys. Be to, maistas tiesioginio sąlyčio su langeliu neturi. Skundų dėl laikino sulaikymo patalpose (TLK-5) nebuvo gauta, jos tikrintos nebuvo, o iš patikrinimo aktų Nr. PA.6-378, PA-378 matyti, kad tikrinant kitas TLK (seniau vadintas LSP) patalpas bei kratos patalpas pažeidimų nenustatyta. Taigi patalpos tvarkomos bei prižiūrimos vienodai, todėl galima konstatuoti, jog ir TLK-5 pažeidimų nebuvo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl per mažo kameros ploto, nustatė, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. (28 dienas), nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 28 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, išsamiai išanalizavęs ir aprašęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Teismas taip pat nustatė, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė jo judėjimo laisvės, be to, esančių stalų pakanka, jog asmenys prie jų galėtų sėdėti ir valgyti, todėl pareiškėjo argumentas, jog jis valgė atšalusį maistą, yra nepagrįstas. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad kamerose buvo laikoma po 4–6 asmenis, kaip nepagrįstą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas, elektrinis apšvietimas visose kamerose buvo per stiprus, tačiau jo reguliuoti negalėjo, nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai nuo sienų atsilupę, buvo drėgna, išsamiai aprašęs nustatytas aplinkybes, remdamasis patikrinimo aktais, nustatė, kad kameroje Nr. 71 apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi, dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 71 atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimus, kameroje Nr. 71 atliktas remontas, vizualiai matomas pelėsis pašalintas; kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, o kameroje Nr. 35 dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus; oro temperatūra kamerose ir santykinė drėgmė kamerose Nr. 5 ir Nr. 35 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus; galimybė išvėdinti kamerų gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta; gyvenamųjų patalpų vėdinimui per langus sąlygos sudarytos.

Ant kamerų Nr. 5 ir Nr. 35 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra; kamerose Nr. 23 ir Nr. 53 šviestuvai veikiantys; kameroje Nr. 53 apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi; kameroje Nr. 23 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) – Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas nepašalintas; oro santykinės drėgmės rodikliai kamerose Nr. 23 ir Nr. 53 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus; bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi; gyvenamosios patalpos valomos, asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti, valikliai išduodami esant poreikiui; dušo patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi; asmenims sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos – suimtųjų / nuteistųjų apatiniai rūbai priimami skalbti vietoje įrengtoje skalbykloje; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus; viršutiniai rūbai (marškiniai, sportinės kelnės ir bliuzonas) nemokiems suimtiesiems / nuteistiesiems skalbiami įstaigos skalbykloje, kartą per mėnesį; patalpų nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas; kenkėjų kontrolės darbus pagal sutartį vieną kartą per ketvirtį atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, paskutinį kartą profilaktiniai kenkėjų kontrolės darbai pagal sutartyje nustatytą grafiką atlikti 2018 m. rugpjūčio 24 d.; kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra švarus; asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas švarus, dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus; suplyšusio minkštojo inventoriaus, lovos skalbinių nerasta; galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta – tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus; nerūkantieji laikomi atskirai nuo rūkančiųjų; patikrinimo metu kameros Nr. 90 patalpos buvo tvarkingos, išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose; asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše, asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis; patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą ir naikinimą pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytą sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, profilaktiniai darbai atliekami periodiškai, o paskutinį kartą profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl ventiliacijos nebuvimo ir natūralios šviesos trūkumo, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų). Iš patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, šią aplinkybę pripažino ir pareiškėjas. 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-8284 (patikrinimas atliktas 2018 m. lapkričio 16 d.) konstatuota, kad kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, tai patvirtina pareiškėjo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Šiaulių departamento 2019 m. sausio 23 d. raštas Nr. (6-12 4.80)2-3172. Taigi šis pažeidimas nebuvo pašalintas ir pareiškėjo buvimo šioje kameroje metu. Taip pat kameroje Nr. 5 nebuvo valymo priemonių, be to, kamerose Nr. 5 ir Nr. 53 yra vizualiai matomų pelėsių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kameroje Nr. 53 buvo 2018 m. gruodžio 19 d. (dalį dienos) ir 2018 m. gruodžio 20 d. (dalį dienos), o kameroje Nr. 5 buvo 2018 m. gruodžio 20 d. (dalį dienos) ir 2018 m. gruodžio 21 d. (dalį dienos). Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo nusiskundimą, kad kameros buvo neremontuotos, taip pat atmetė argumentą dėl asbesto ir kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl kamerų ir patalpų būklės. Teismas iš pateiktų atsakovo atstovo kamerų fotonuotraukų nustatė, kad lentynos daiktams susidėti kamerose yra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2018–2019 metais.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl signalizacijos mygtuko įrengimo, nustatė, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Šiaulių TI nėra įrengti. Atsižvelgdamas į tai, kad tokios aliarmo sistemos Šiaulių TI nebuvo įrengta, teismas pripažino, kad tai galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą, tačiau pareiškėjas įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėtos aplinkybės. Be to, pareiškėjas pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad privatumas naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai, nustatė, jog kamerose Nr. 35, Nr. 23, Nr. 53, Nr. 71 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m iki 1,94 m, o kameroje Nr. 5 sanitarinis mazgas atitvertas plastikine pertvara, kurios aukštis 1,92 m. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas. Teismas nustatė, kad įėjimai į sanitarinius mazgus atitverti durimis (kamera Nr. 71) arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nurodytose kamerose nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje, išskyrus laiką, kai pareiškėjas kameroje Nr. 35 buvo laikomas vienas (iš 28 dienų 19 dienų nurodytoje kameroje pareiškėjas buvo vienas). Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentą dėl to, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), paneigia byloje esanti Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. 62/08-265 ir kamerų fotonuotraukos.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad nebuvo užtikrinamos švarios kameros, o kameroje Nr. 5 nebuvo valymo inventoriaus, rėmėsi patikrinimo aktais, kuriuose konstatuota, kad Šiaulių TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkos ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Gyvenamąsias patalpas valo patys jose gyvenantys asmenys, asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti, valikliai išduodami esant poreikiui. Tikrintų gyvenamųjų kamerų patalpose esantys santechniniai įrenginiai tvarkingi. Teismas pažymėjo, kad Centro Šiaulių departamentas 2019 m. sausio 23 d. rašte Nr. (6-12 4.80)2-3172 nurodė, jog kameroje Nr. 5 nėra valymo priemonių, todėl pareiškėjo argumentą iš dalies vertino pareiškėjo naudai.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi, konstatavo, jog Šiaulių TI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi, o pasivaikščiojimo trukmė atitinka teisinį reguliavimą, todėl atmetė minėtus pareiškėjo argumentus.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad atvykus etapu yra talpinamas į laikinojo sulaikymo patalpas, tačiau tose patalpose tualetas nėra izoliuotas nuo kameros dalies ir nėra durų, sklinda nemalonūs kvapai, nešvaru, dulkės, patalpose būna nuo 10 iki 15 asmenų, rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad: minėtose patalpose yra atsisėdimui skirti suolai, taip pat įrengti sanitariniai mazgai, kurie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, tačiau asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu; kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai, todėl yra sudarytos sąlygos nusiplauti rankas; ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.), ir nurodytus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, pažymėjęs, jog pareiškėjas tokioje patalpoje buvo tik du kartus.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad buvimo Šiaulių TI metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostuką, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo, apatinio trikotažo neplaudavo, nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, nustatė, jog teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta drabužių skalbimo tvarka ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pareiškėjo nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, abstraktūs, nekonkretūs, nedetalizuoti ir prieštaringi. Tualetinis popierius yra išduodamas ne kamerai, o konkrečiai asmenims, tualetinis popierius buvo išduodamas pagal nustatytas normas, o duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl papildomo tualetinio popieriaus kiekio ir jam nebūtų skirta, nėra. Todėl teismas sprendė, kad negalima konstatuoti, jog Šiaulių TI pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad Šiaulių TI dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, nustatė, jog dušo patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi;

asmenims galimybė nusiprausti duše pagal įstaigoje nustatytą tvarką sudaroma ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. Todėl teismas atmetė minėtus pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstas ir abstrakčius, pažymėjęs, kad pareiškėjas nenurodė, nei kiek kartų, nei kada jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo, įvertinęs į bylą pateiktus patikrinimo aktus, kuriuose konstatuota, kad pažeidimų nerasta minėtu aspektu, sprendė, jog įrodymų, patvirtinančių, kad patikrinimų metu būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat atmetė kaip neįrodytus ir nepagrįstus pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamos maisto energetinės vertės, jo kokybės ir maitinimo sąlygų, dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, dėl sveikatos sutrikimų.

20. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Teismas, vertindamas, kad kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, kameroje Nr. 5 nebuvo valymo priemonių, be to, kamerose Nr. 5 ir Nr. 53 yra vizualiai matomų pelėsių, tačiau pareiškėjas kameroje Nr. 53 buvo 2018 m. gruodžio 19 d. (dalį dienos) ir 2018 m. gruodžio 20 d. (dalį dienos), o kameroje Nr. 5 buvo 2018 m. gruodžio 20 d. (dalį dienos) ir 2018 m. gruodžio 21 d. (dalį dienos) bei sanitarinio mazgo pažeidimo (dėl nemalonių kvapų, išskyrus kamerą Nr. 35, kur pareiškėjas 19 dienų buvo vienas) įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėjo, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

III. 21. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, prašo sprendimą panaikinti, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir priteisti jam iš atsakovo 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad teismas buvo šališkas ir priimdamas sprendimą neatsižvelgė į visas aplinkybes. Teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, nes neišskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, nors buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė ir tai kenkė jo emocinei būklei. Pažymi, kad papildytame skunde minėjo PK 5 patalpą, o teismas vertino gyvenamąją kamerą Nr. 5.

23. Pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimo kiemuose esančiose plokštėse esantis asbestas sudaro pagrindą konstatuoti pažeidimą. Vertina, kad teismo išvada, jog tik, jeigu jam būtų pablogėjusi dėl to sveikata, atsakovo atstovas būtų pažeidęs įstatymą, yra nepagrįsta, tačiau akivaizdu, kad asbesto buvimas aplinkoje itin kenkia žmogui. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovo išduodamas ūkinis muilas nėra tinkamas valyti patalpas, todėl teismas neteisingai vertino, jog pagrindinės patalpos yra valomos ir atsakovo atstovas išduoda valymo priemones. Valikliai, skirti valyti patalpas, nebuvo išduodami, kaip to reikalauja higienos norma.

24. Pareiškėjas nurodo, kad kalinamieji turėtų naudotis dušu ne rečiau kaip du kartus per savaitę, tai numatyta Europos kalinimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose. Todėl suteikta teisė vieną kartą per savaitę 15 min pasinaudoti dušu yra asmens kankinimas. Dėl maisto raciono teigia, kad teismas nevertino 2018 m. gruodžio 19 d. pažymos, iš kurios matyti, jog patiekalų temperatūra yra 54,4 laipsniai, o iš 2018 m. spalio 3 d. pažymos matyti, jog patiekalų temperatūra yra 44,1 laipsniai. Pažymi, kad kasdien teikė skundus administracijai, tačiau atsakovo atstovas neteikė teismui skundų kopijų. Teismas šių aplinkybių nevertino ir nesigilino. Akcentuoja, kad jo galimybės rinkti įrodymus buvo ribotos, todėl atsakovo atstovas turėjo pateikti teismui visus dokumentus ir duomenis, o teismas turėjo būti aktyvus ir išsireikalauti pats informaciją, tačiau priimdamas sprendimą neatsižvelgė į pareiškėjo prašymus. Teismas taip pat neatsižvelgė į patikrinimo aktus, kuriuose nurodyta, kad maisto langeliai surūdiję, per juos dalina maistą, be to, užfiksuota, jog buvo maisto porcijų trūkumas.

25. Pareiškėjas teigia, kad laikino sulaikymo patalpose asmenys buvo laikomi visi kartu, jis nebuvo vedamas į tualetą, privatumas šiose patalpose nėra užtikrinamas, taip pat nėra kur susidėti daiktų ir kur atsisėsti, nes patalpose būna po 15–20 žmonių. Teismas taip pat netinkamai vertino, kad kamerose trūksta lentynų daiktams susidėti, nepagrįstai atmetė nusiskundimą dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo, nes naktimis norint išsikviesti pareigūną reikėjo stipriai trankyti duris. Teigia, kad jam atvykus į įstaigą, jis negavo dalies higienos priemonių be jokių priežasčių. Taip pat jam nebuvo suteikta galimybė pasirašyti dėl medicinos darbuotojų atliktų apžiūrų ir pateiktų nusiskundimų, kaip tai numato įstatymas, todėl nėra aišku, ar užfiksuotos visos apžiūros ir nusiskundimai.

26. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

27. Atsakovo atstovas teigia, kad tiek pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl laikymo sąlygų. Apeliaciniame skunde daugeliu klausimu tik kartojami pirmosios instancijos teismui teikti abstraktūs argumentai, tačiau nenurodoma, kodėl, apelianto nuomone, jie pirmosios instancijos teismo įvertinti netinkamai.

28. Atsakovo atstovas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjas neneigė, kad pasinaudoti dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę jam buvo suteikta, o šiuo metu įstatymo leidėjas įpareigojimo suteikti galimybę bent du kartus per savaitę pasinaudoti dušu nenumato. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko, jog pagalbos mygtuko neįrengimas galėjo pareiškėjui sukelti diskomfortą, tačiau kartu nurodė ir tai, kad pareiškėjas savo skundo tinkamai neindividualizavo, be to, jis pasisakė ne savo, o kitų asmenų vardu. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose, t. y. jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, tenka atsakovui. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose neprivalomas. Pažymi, kad pareigūnai, vykdydami savo pareigybėse nurodytas funkcijas, atlieka nuolatine asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjui buvo kilęs pavojus.

29. Atsakovo atstovas pažymi, kad teismui pateikti duomenys yra teisingi, o pareiškėjo teiginiai abstraktūs, niekuo nepagrįsti. Šiaulių TI darbuotojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo teikti realybės neatitinkančių duomenų. Nors pareiškėjas nurodo, kad kalinami asmenys, esantys laikino sulaikymo patalpose, pagal jų prašymą nėra nuvedami į tualetą, tai neatitinka tikrovės. Taip pat tikrovės neatitinka abstraktūs pareiškėjo teiginiai dėl higienos priemonių negavimo, asbesto buvimo kiemeliuose bei netinkamo patalpų valymo. Šie pareiškėjo teiginiai visiškai paneigiami bylos medžiaga: Asmeninės sąskaitos Nr. 2050 kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjas visomis higienos priemonėmis buvo aprūpintas (tai patvirtina ir pareiškėjo parašas), taip pat pridėti patikrinimo aktai bei 2018–2019 metų dezinfekcijos planas, kurie patvirtina, jog patalpos valomos, tvarkomos, dezinfekuojamos, vadovaujantis teisės aktais. Teigia, kad teismas įvertino bylos aplinkybes bei pateiktą medžiagą, bei, atsižvelgdamas į tai, pripažino pažeistas pareiškėjo teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Pažymi, kad Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, jog pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Pareiškėjo pretenzijos dėl to, jog teismas tiesiogiai netaikė tam tikrų tarptautinių teisės aktų, yra nepagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad jo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių TI nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, kameroje Nr. 5 nebuvo valymo priemonių, kamerose Nr. 5 ir Nr. 53 yra vizualiai matomų pelėsių ir buvo nemalonūs kvapai iš sanitarinio mazgo (išskyrus kamerą Nr. 35, kurioje pareiškėjas 19 dienų buvo vienas) ir sprendė, jog šiuo atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, mano, jog teismas buvo šališkas, nevisapusiškai įvertino bylos medžiagą ir aktualias aplinkybes, be to, nebuvo aktyvus ir neišsireikalavo duomenų. Teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, nes neišskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, be to, nepagrįstai atmetė pareiškėjo kitus nusiskundimus.

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

34. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 35 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 6,71 kv. m) teko 6,71 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 23 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 12,46 kv. m) teko 4,15 kv. m (kameroje 3 asmenys), Nr. 53 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,53 kv. m) teko nuo 5,84 kv. m (kameroje 3 asmenys) iki 17,53 kv. m (kameroje 1 asmuo), Nr. 5 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 10,79 kv. m) teko nuo 3,60 kv. m (kameroje 3 asmenys) iki 5,40 kv. m (kameroje 2 asmenys), Nr. 71 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,56 kv. m) teko 4,85 kv. m (kameroje 3 asmenys). Teismo nuomone, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Apeliantas su šiomis išvadomis nesutinka, teigia, kad teismas netinkamai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje, nes neišskaičiavo baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto, nors buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė ir tai kenkė jo emocinei būklei.

35. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-575/2020 ir kt.). Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo ginčo laikotarpiu vienam nuteistajam patalpoje tenkantį gyvenamąjį plotą ir pareiškėjas apeliaciniame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų ir argumentų nepateikė.

36. Apeliantas teigia, kad papildytame skunde minėjo PK 5 patalpą, o teismas vertino gyvenamąją kamerą Nr. 5. Bet apeliantas nepateikė jokių duomenų ir paskaičiavimų, kaip keistųsi teismo išvados. Be to, jo paaiškinimai apie PK 5 patalpą neatitinka objektyvių atsakovo duomenų apie V. S. kalinimą atitinkamose kamerose (I t., b. l. 26–27). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės. Taigi, byloje nėra įrodyta, kad būtų pažeista pareiškėjo teisė į minimalaus gyvenamojo ploto standartą vienam asmeniui.

37. Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Taigi, pareiškėjas privalo įrodyti, kad atsakovas pažeidė įstatymus. Apeliantas teigia, kad valymo priemonės, kurias teikė administracija, netinkamos, jis turi naudotis dušu du kartus per savaitę, lentynos netinkamos, bet šie argumentai jokiomis teisės normomis nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose konstatuota, kad Šiaulių TI laikomi asmenys valymo priemonėmis (šepečiais grindims, šluostėmis, šiukšlių semtuvėliais, kibirais) aprūpinti, valikliai išduodami esant poreikiui, dušo patalpų valymas ir dezinfekcija atliekama kasdien po kiekvieno maudymosi; dušinių dezinfekcijai naudojamas biocido „Mikrobac forte“ 2 proc. darbinis tirpalas; priemonė naudojama pagal paskirtį ir gamintojo nurodytas instrukcijas.

38. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo argumentas dėl asbesto yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas, nes yra deklaratyvus, įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėto faktoriaus. Pažymėtina, kad nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.

39. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio, iš jų nėra aišku, kokia konkreti žala kilo pareiškėjui. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis apie pareiškėjo sveikatą, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kameroje Nr. 5 dirbtinė apšvieta neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, kameroje Nr. 5 nebuvo valymo priemonių, be to, kamerose Nr. 5 ir Nr. 53 yra vizualiai matomų pelėsių, nemalonūs kvapai sanitariniame mazge. Teismas įvertinęs pažeidimų trukmę ir mąstą vertino, kad pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas su šia teismo pozicija nesutinka.

41. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020).

42. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02); 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai) ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šie pažeidimai nesudarė pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė