2017-03-20 Nr. AB-6305-3-63-3-00323-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-147-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00323-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu (b. l. 44–46, 50) prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2015 m. kovo 12 d. raštą Nr. 2D-3425(16.17) „Dėl pateikto užklausimo“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jos 2015 m. vasario 3 d. užklausimą ir įpareigoti konstatuoti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 yra įvykdytas.

Nurodė, jog teismo sprendimu ji įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus: apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Teigė, jog teismo sprendimą yra įvykdžiusi, priestatus nugriovė ir statybvietę sutvarkė, tačiau 2014 m. lapkričio 3 d. gavo Inspekcijos 2014 m. spalio 2 d. atlikto patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas įvykdytas iš dalies, t. y. nugriautas vienas priestatas (apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio ir 2 m ilgio), kito priestato (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio ir 7 m ilgio) išardytos dvi šoninės pirmo aukšto sienos, jų vietoje angos užsandarintos silikatinėmis plytomis, kitos pastato konstrukcijos neišardytos ir statybvietė nesutvarkyta.

Pareiškėjos teigimu, jos atstovė advokatė 2015 m. vasario 3 d. Inspekcijai padavė užklausimą, prašydama išaiškinti patikrinimo akte nurodytą sąvoką „kitos konstrukcijos“ ir pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl nėra priimamas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau Inspekcija atsisakė į nurodytą užklausimą atsakyti, įvertinusi jį kaip skundą. Argumentavo, jog 1,9 m pločio ir 7 m ilgio priestatas, kuris nurodytas kaip nenugriautas, turėjo tik dvi neteisėtai pastatytas šonines sienas, nes viena priestato siena buvo ūkinio pastato siena, o kita buvo ir tebėra atraminė kopų sienelė, kopų sutvirtinimas.

Pareiškėjos teigimu, išardžiusi dvi šonines sienas, teismo sprendimą ji įvykdė. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendime buvo analizuojama Neringos miesto vyriausiojo architekto 1991 m. balandžio 22 d. pažyma Nr. 02-156, kuria priimtas eksploatacijai ūkinis pastatas, prie kurio buvo pristatyti ginčo priestatai, ir šioje pažymoje nurodyta, jog tuo metu ūkinis pastatas jos motinai priklausančioje sodyboje, (duomenys neskelbtini), pastatytas pagal atitinkamai projektus. Teigė, jog tuo metu kadastriniuose matavimuose apsauginė kopos sienelė ir apie 2 m pločio tarpas tarp kopos ir priimamo eksploatuoti ūkinio pastato sienos fiksuojamas uždengtas stogeliu.

Nurodė, kad teismui buvo pateiktas 1989 m. gegužės 15 d. Neringos miesto vyriausiojo architekto atsakymas, kuriame nurodyta, jog yra suteikti atitinkami leidimai stogeliu uždengti tarpą tarp sandėlio ir atraminės kopų sienelės bei panaudoti šią erdvę ūkio poreikiams, ypač atsižvelgiant, jog tokiam tarpo uždengimui yra akivaizdus poreikis – apsaugoti nuo tolimesnio kopos šlaito slinkimo. Argumentavo, jog priimdamas sprendimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti ginčo priestatus, kaip ūkinio pastato dalis, Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepasisakė dėl stogelio nugriovimo.

Pareiškėjos nuomone, Inspekcija nepagrįstai vilkina teismo sprendimo įvykdymo priėmimą, nenurodo konkrečių priežasčių, dėl kurių teismo sprendimo nelaiko įvykdytu. Pareiškėja nurodė, jog nėra praleidusi termino skundui dėl Skyriaus 2015 m. kovo 12 d. rašto paduoti, nes jis advokatės kontoroje gautas 2015 m. kovo 13 d., o skundas teismui paduotas 2015 m. balandžio 13 d.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atsiliepimu su patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 pareiškėja įpareigota savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus: apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio, esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Argumentavo, jog Inspekcijos vyriausiasis specialistas 2014 m. spalio 2 d. atlikęs teismo sprendimo įvykdymo patikrinimą nustatė, jog nugriautas vienas priestatas (apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), kito priestato (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio) išardytos dvi šoninės pirmo aukšto sienos, jų vietoje angos užsandarintos silikatinėmis plytomis, kitos priestato konstrukcijos neliestos ir nesutvarkyta statybvietė, todėl surašė aktą Nr. 4D-2551(16.24), kuriame konstatavo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas neįvykdytas.

Nurodė, jog 2015 m. vasario 6 d. gautas pareiškėjos atstovės užklausimas, kuriuo buvo prašoma atsižvelgti į 7 m. vasario 15 d. Neringos miesto vyriausiojo architekto A. Z. raštą Nr. 05-59 ir jį įvertinti kaip vieno iš priestatų, pristatyto prie ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio statyba 2013 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 buvo pripažinta savavališka, dalies – uždengimo (stogo), esančio tarp ūkinio pastato ir atraminės sienutės, statybą leidžiantį dokumentą.

Argumentavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktu, pareiškėjos atstovės užklausimas įvertintas kaip skundas.

Pagal Taisyklių 41.6 punktą, skundas ar pareiškimas yra nenagrinėjamas tuo atveju, kai tuo pačiu klausimu pasisakė teismas, priimdamas sprendimą. Vadovaudamasis šia teisės norma, ginčijamu 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. 2D-3425(16.17) atsakė pareiškėjai, jog skundo nenagrinės motyvuodamas tuo, kad dėl 1989 m. vasario 15 d. Neringos miesto vyriausiojo architekto A. Z. rašto Nr. 05-59 yra pasisakęs tiek Klaipėdos apygardos administracinis teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjos apeliacinį skundą, konstatavę, jog atliktiems statybos darbams tiek pagal 1989 metais, tiek pagal 1996 metais galiojusį, tiek pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą ginčo priestatų statybai buvo (yra) būtinas statybos leidimas, kurio pareiškėja nepateikė, o 1989 m. vasario 15 d.

Neringos miesto vyriausiojo architekto A. Z. raštas Nr. 05-59 ginčo statinių statybos teisėtumo nepatvirtina. Nurodė, jog atraminės sienos uždengimas ir priestato statyba yra skirtingi statybos darbai. Pareiškėjos nurodytame 2015 m. vasario 3 d. užklausime nebuvo prašoma išaiškinti 2013 m. kovo 20 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 įvykdymo apimties, nebuvo prašoma įvertinti, ar minėtas teismo sprendimas laikomas įvykdytu nepašalinus stogo konstrukcijos, likusios virš savavališkai pristatyto ir iš dalies išardyto priestato, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovo teigimu, pareiškėja 2015 m. vasario 3 d. užklausimu siekė paneigti teismų sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes, kvestionuoti teismų sprendimus, todėl jos teiginiai apie teismo sprendimo įvykdymo konstatavimo vilkinimą nepagrįsti. Pažymėjo, jog teismo sprendimo įvykdymas tikrintas keletą kartų, surašyti įvykdymo patikrinimo aktai 2014 m. gegužės 26 d. Nr. 4D-1399(16.24) ir 2014 m. spalio 2 d. Nr. 4D-2551(16.24), pareiškėjai buvo žinomos šiuose aktuose nustatytos aplinkybės bei nustatyti padarinių šalinimo trūkumai.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje argumentavo, jog pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti konstatuoti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 įvykdytas, nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai ir turėtų būti nagrinėjamas vykdymo procese Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjos patikslintą skundą. Nutraukė bylos dalį dėl įpareigojimo Skyrių konstatuoti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 yra įvykdytas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus 2015 m. kovo 12 d. rašto Nr. 2D-3425(16.17) „Dėl pateikto užklausimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo.

Pareiškėja skunde nurodė, jog ginčijamas 2015 m. kovo 12 d. raštas advokatės kontoroje gautas 2015 m. kovo 13 d., o skundas teismui paduotas 2015 m. balandžio 13 d. Nors pradiniame skunde pareiškėja neginčijo Skyriaus 2015 m. kovo 12 d. rašto, o toks reikalavimas suformuluotas 2015 m. rugpjūčio 12 d. paduotame patikslintame skunde, atsižvelgiant į pradinio skundo padavimo datą nelaikytina, kad terminas skundui dėl Skyriaus 2015 m. kovo 12 d. rašto panaikinimo paduoti yra praleistas.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamas aktas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos atstovės 2015 m. vasario 3 d. užklausimą, Skyriuje gautą 2015 m. vasario 6 d. Šis užklausimas ginčijamu raštu įvertintas kaip skundas ir jį atsisakyta nagrinėti, nes jame keliami klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Iš faktinių bylos aplinkybių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 patenkintas Inspekcijos prašymas ir R. R. savo lėšomis įpareigota likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1834/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi konstatuota, jog saugomoje teritorijoje vykdyti statybos darbai – ūkinio pastato rekonstrukcija, kurios metu prie ūkio pastato pristatyti du priestatai. Nurodyta, jog tokiems statybos darbams tiek pagal 1989 metais, tiek pagal 1996 metais galiojusį, tiek pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą buvo (yra) būtinas statybos leidimas. Konstatuota, jog statybos leidimas ginčo priestatų statybai nėra pateiktas, todėl yra pagrindas pripažinti, jog šie statiniai pastatyti neturint kompetentingos institucijos išduoto statybos leidimo. Argumentas, jog statybos leidimo buvimo faktą patvirtina Neringos miesto vyr. architekto A. Z. 1989 m. vasario 19 d. raštas, atmestas kaip nepagrįstas ir konstatuota, jog šiame rašte nėra nurodomas statybos leidimas, kurio pagrindu būtų buvusi galima priestato statyba. Nurodyta, kad rašte rašoma tik apie atraminės sienos uždengimą, tačiau atraminės sienos uždengimas bei ūkinio pastato priestato statyba yra atskirti ir skirtingi statybos darbai. Teismų vertinimu, šis raštas ginčo statinių statybos teisėtumo nepatvirtina.

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos atstovės 2015 m. vasario 3 d. užklausimo turinio matyti, jog atstovė iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, siekdama, kad teismo sprendimu nustatytos ir įvertintos faktinės ir teisinės aplinkybės būtų įvertintos kitaip teismo sprendimo vykdymo procese. Teismas taip pat pabrėžė, jog iš užklausimo turinio matyti, kad klausimai, pareiškėjos ir jos atstovės išdėstyti skunde teismui ir teismo posėdžio metu, o būtent dėl konstatavimo, kad 2013 m. kovo 20 d. teismo sprendimas yra įvykdytas ir techninių sprendimo įvykdymo galimybių, 2015 m. vasario 3 d. užklausime nebuvo keliami. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Skyriaus atsakymo būtent į pareiškėjos atstovės 2015 m. vasario 3 d. užklausimą teisėtumas. Pareiškėjos ir jos atstovės nurodytos aplinkybės, kad Skyriui anksčiau buvo siunčiami užklausimai ir prašymai, kuriuose keliami ir skunde teismui išdėstyti klausimai, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Įvertinęs pareiškėjos atstovės 2015 m. vasario 3 d. pateikto užklausimo turinį ir išanalizavęs galiojusį teisinį reglamentavimą, teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, jog šis užklausimas laikytinas skundu Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi ginčijamo rašto priėmimo metu, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.) 2 straipsnio 15 dalies, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (ginčijamo rašto priėmimo metu galiojusi redakcija nuo 2014 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. balandžio 13 d.) 5 punkto požiūriu. Teismas pažymėjo, kad skundas siejamas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, kurias prašoma apginti. Iš pareiškėjos atstovės 2015 m. vasario 3 d. užklausimo turinio matyti, jog siekiama apginti pareiškėjos teises, jos teigimu, neteisėtai reikalaujant nugriauti statinį.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi ir Taisyklių 41.6 punktu (tiek ginčijamo akto priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojanti redakcija) skundai ir prašymai nenagrinėjami, jeigu teismas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu. Ši nuostata siejama su teismo sprendimo privalomumo principu, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims tuo aspektu, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai (tai priklauso nuo parinkto teisių gynimo būdo) nereiškia administracinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti.

Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas konstatavo, jog teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjos ir jos atstovės argumentai dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, susijusių su statybos neteisėtumu, todėl plačiau jie nenagrinėti. Aplinkybė, jog institucija nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje ir Taisyklių 41 punkte įtvirtinto specialaus 5 darbo dienų termino pranešti asmeniui apie jo skundo nenagrinėjimą, teismo vertinimu, nėra esminė ir nedaro įtakos ginčijamo akto teisėtumui.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nenurodė pažeidimų, susijusių su pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir administracinio sprendimo pagrįstumą, nagrinėjant jos 2015 m. vasario 3 d. skundą (užklausimą). Teismas konstatavo, jog Skyrius 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. 2D-3425(16.17) pagrįstai atsisakė nagrinėti 2015 m. vasario 3 d. skundą (užklausimą), nes dėl jame keliamo klausimo, o būtent statybos neteisėtumo, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (ABTĮ 96 str. 4 d.).

Dėl tų pačių motyvų teismas nematė teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 3 d. skundą (užklausimą). Ši pareiškėjos patikslinto skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Antruoju reikalavimu pareiškėja prašė įpareigoti Inspekciją konstatuoti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 yra įvykdytas. ABTĮ 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas) patenkinamas, jo nuorašas nusiunčiamas vykdyti administravimo subjektui, kurio veiksmai ar neveikimas buvo apskųsti, taip pat pareiškėjui, jeigu per penkiolika dienų ar teismo nustatytą terminą sprendimas neįvykdomas, pareiškėjo prašymu atitinkamas administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teismas rėmėsi CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 771 straipsnio 1 dalimi, CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad iš šių nuostatų matyti, jog pareiškėja dėl konstatavimo, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, turi kreiptis į antstolį, o skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka įtvirtinta CPK 510 straipsnyje. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog apygardos administracinio teismo sprendimo neįvykdymo klausimas pagal antstolio surašytą aktą turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį Nr. 121/2014; 2010 m. gegužės 14 d. nutartį; 2015 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. T-55/2015). Analogiškai ir visi klausimai sprendimo vykdymo procese taip pat turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Todėl ši bylos dalis nutraukta, kaip nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

III. Pareiškėja R. R. su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde (b. l. 94–96) prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies panaikinti ir dėl skundžiamos dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjos skundas atmestas. Pažymi, kad pagal klausimą, kuris buvo suformuluotas pareiškėjos atstovės 2015 m. vasario 3 d. rašte, nebuvo teikiamas skundas, o buvo teikiamas prašymas dėl papildomos informacijos, išaiškinimo pateikimo. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodė, jog keliais raštais, be kita ko, ir 2015 m. vasario 3 d. raštu, nuosekliai siekia gauti iš Inspekcijos paaiškinimą, informaciją, kokius dar veiksmus pareiškėja turi atlikti, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas būtų priimtas kaip įvykdytas. Taigi savo paklausimais pareiškėja siekė sužinoti technines detales, dar reikiamus atlikti veiksmus, kurie būtų įvertinti kaip tinkamas sprendimo įvykdymas. Pabrėžia, jog būtent nuo Inspekcijos išvados apie tinkamą sprendimo įvykdymą priklauso teismo sprendimą vykdančio antstolio sprendimas uždaryti vykdomąją bylą.

Mano, jog teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ir dėl padarytų procesinių pažeidimų, nes bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Skundžiamą sprendimą priėmė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo du teisėjai jau dalyvavę nagrinėjant iš esmės bylą dėl pareiškėjos skunde nurodomos neteisėtos statybos – Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-97-386/2013.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atstovaujama Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 101–104) kartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais iš naujo bandoma analizuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotos savavališkos statybos padarinių šalinimo mastą, vertintini ne kaip siekis apginti galimai pažeistas pareiškėjos teises, o kaip ankstesnių įsiteisėjusių ir vykdytinų teismų sprendimų ignoravimas. Pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstoma pozicija dėl neteisėtos sudėties teismo yra nepagrįsta, nes šioje byloje nėra nei apeliacine tvarka, nei pakartotinai nagrinėjama anksčiau minėta byla, kurioje buvo sprendžiamas savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Skyriaus 2015 m. kovo 12 d. rašto Nr. 2D-3425(16.17) „Dėl pateikto užklausimo“ ir pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013 patenkintas Inspekcijos prašymas ir R. R. savo lėšomis įpareigota likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti prie ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pristatytus du priestatus (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio, 7 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio, 2 m ilgio), esančius (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1834/2013 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas. R. R. argumentas, jog statybos leidimo buvimo faktą patvirtina Neringos miesto vyr. architekto A. Z. 1989 m. vasario 19 d. raštas, atmestas kaip nepagrįstas ir konstatuota, jog šiame rašte nėra nurodomas statybos leidimas, kurio pagrindu būtų buvusi galima priestato statyba.

2014 m. lapkričio 3 d. gavo Inspekcijos 2014 m. spalio 2 d. atlikto patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas įvykdytas iš dalies, t. y. nugriautas vienas priestatas (apie 2,2 m aukščio, 1 m pločio ir 2 m ilgio), kito priestato (apie 3 m aukščio, 1,9 m pločio ir 7 m ilgio) išardytos dvi šoninės pirmo aukšto sienos, jų vietoje angos užsandarintos silikatinėmis plytomis, kitos pastato konstrukcijos neišardytos ir statybvietė nesutvarkyta.

Atsakovas 2015 m. vasario 6 d. gavo pareiškėjos atstovės užklausimą, kuriuo buvo prašoma atsižvelgti į 1989 m. vasario 15 d. Neringos miesto vyriausiojo architekto A. Z. raštą Nr. 05-59 ir jį įvertinti kaip vieno iš priestatų, pristatytų prie ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kurio statyba buvo pripažinta savavališka, dalies statybą leidžiantį dokumentą.

Pareiškėjos atstovės užklausimas ginčijamu raštu įvertintas kaip skundas ir jį atsisakyta nagrinėti, remiantis Taisyklių 41.6 punktu.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija) įtvirtinta bendroji norma, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos.

Taisyklių 41.6 punkte numatyta, jog skundas ar pranešimas, pateiktas Inspekcijai, nenagrinėjamas tuo atveju, kai tuo pačiu klausimu pasisakė teismas, priimdamas sprendimą.

Nagrinėjamu atveju klausimu, kuriuo į atsakovą kreipėsi pareiškėjos atstovė, buvo priimtas aptartas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-97-386/2013, kuris patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.

Pareiškėja skunde ir apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog 2015 m. vasario 6 d. Inspekcijoje gautas pareiškėjos atstovės kreipimasis vertintinas kaip skundas Viešojo administravimo įstatymo prasme. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mano, jog aptartos normos dėl atsisakymo nagrinėti pakartotinį skundą nagrinėjamu atveju netaikytinos.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1035 redakcija) numatyta, jog skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1035 redakcija) pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Minėto įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Taisyklių 5 punkte įtvirtintos panašios, kaip Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14–16 dalyse, nuostatos ir nurodyta, jog prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į Inspekciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti Inspekcijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama Inspekcijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; skundas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pareiškėjos atstovė kreipimusi, kuris Inspekcijoje gautas 2015 m. vasario 6 d., kreipėsi dėl pažeistų pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų, prašydama juos apginti.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjos atstovė kreipimesi nurodė, kad „nepaisant to, jog šiuo klausimu yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas, norėtume dar kartą atkreipti dėmesį, jog dėl dalies konstatuotos kaip savavališkos statybos savo laiku vis tik buvo gautas leidimas tuo laikotarpiu kompetentingo asmens – leidimas uždengti tarpą tarp ūkinio pastato bei įteisintos mūrinės sienos (1989 02 15 Neringos m. vyriausiojo architekto raštas Nr. 05-59). R. R. mano, kad šis leidimas niekada nebuvo ir šiai dienai nėra panaikintas, todėl Jūs neteisėtai reikalaujate nugriauti ir šį uždengimą.“

Minėta citata aiškiai parodo, jog pareiškėjos atstovės kreipimasis, kuris Skyriuje gautas 2015 m. vasario 6 d., vertintinas kaip skundas tiek Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies, tiek Taisyklių 5 punkto prasme, nes jame nurodomas pareiškėjos teisių pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog pagal klausimą, kuris buvo suformuluotas pareiškėjos atstovės 2015 m. vasario 3 d. rašte, nebuvo teikiamas skundas, o buvo teikiamas prašymas dėl papildomos informacijos, išaiškinimo pateikimo.

Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, pažymėtina, kad nors skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo du teisėjai jau dalyvavę nagrinėjant bylą dėl pareiškėjos skunde nurodomos neteisėtos statybos (Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-97-386/2013), tai nelaikytina pagrindu teisėjams nusišalinti.

Pagal ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalį teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. ABTĮ 43 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės (išskyrus nutartis, priimtas sprendžiant skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą), negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-97-386/2013 byla buvo nagrinėjama dėl visai kito dalyko – neteisėtų statybų. Tuo tarpu šiuo atveju pareiškėja į administracinį teismą kreipėsi, ginčydama viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, kuriuo jos skundą atsisakyta nagrinėti, remiantis tuo, jog klausimas jau išspręstas teismo, t. y. šios bylos nagrinėjimo dalykas nesusijęs su neteisėtomis statybomis, tačiau tik su skundo nagrinėjimo procedūromis institucijoje. Todėl teigti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nėra jokio pagrindo.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius