Legislator Case Law & Legislation
cdbc2e04-ce1a-4f2f-b515-d91928cdea19 AI generated

cdbc2e04-ce1a-4f2f-b515-d91928cdea19 · Varėnos rajono apylinkės teismas

Case Number cdbc2e04-ce1a-4f2f-b515-d91928cdea19
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Varėna             Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. D. A., atsakovo atstovams adv. T. B. ir K. K. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,V. i.“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, dienpinigių už komandiruotes bei neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovės UAB ,,V. i.“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A.

Legislator headnote

AI generated

cdbc2e04-ce1a-4f2f-b515-d91928cdea19 · Varėnos rajono apylinkės teismas: Nurodė, kad darbdavys pasinaudojo Å¡ia situacija ir mokėjo mažesnius dienpinigius. IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad nors dienpinigių dydis yra nustatytas Vyriausybės nutarimu, tačiau nėra draudimo darbdaviui ir darbuotojui susitarti ir dėl kitokio dydžio dienpinigių, todėl tikėtina, kad toks susitarimas tarp Å¡alių buvo, nes ankstesni mokėjimo dokumentai patvirtina, tokių dienpinigių mokėjimÄ ieÅ¡kovui. Kad darbdavys siÅ«lė bÅ«tent tokį dienpinigių dydį patvirtina ir darbo skelbimai, pagal kuriuos ieÅ¡kovas ir susirado šį darbdavį ir bÅ«tent dienpinigių dydis ir buvo paskata tartis dėl darbo Å¡ioje bendrovėje.

Keywords

AI generated
repayment of short-time compensation allowances and expenses reimbursement of transport costs offence committed within a business breach of employment obligations deferred daily allowance
AI generated
e00c5487-8237-4eda-926b-0e4f6d7c0fae
Nurodė, kad 2013-02-20 įsidarbino UAB „Art Shipping“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir tÄ pačiÄ naktį turėjo iÅ¡vykti į RusijÄ , tačiau įvykus ieÅ¡kovui priskirtos transporto priemonės gaisrui, UAB „Art Shipping“ vadovas S. K., sužinojęs apie įvykį, suteikė ieÅ¡kovui kitÄ transporto priemonę. Pažymėjo, jog duotasis automobilis buvo kur kas prastesnės bÅ«klės, dėl ko kelionei į RusijÄ (Maskva, Viazma) ir atgal į LietuvÄ (Klaipėda) buvo sunaudota apie dvi tonas degalų. 2013-02-23 ieÅ¡kovui bÅ«nant Viazmoje, vilkikas sugedo, todėl jis paprašė atsakovės pervesti pinigų automobilio remontui.
8429f153-74e4-4223-93fa-89333af87a4d
R.,atsakovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V.
0bb11144-a03f-4c6f-9044-e7518f6927aa
dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.
dcc2607e-4446-4588-be96-1d18fbdb3fce
naudai. Nurodo, kad atsakovo netinkamai atliktais darbais padaryta žala įmonei yra 4140,00 Lt, todėl 119,21 Lt išskaita iš atsakovo darbo užmokesčio padengia tik nedidelę patirtos žalos dalį. Atsakovui dienpinigiai, remiantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorės 2014-08-11 įsakymu Nr. K-10, priklauso tik už dvi dienas po 200,00 Lt, iš viso 400,00 Lt. Susitarimo dėl kelto bilietų ir kuro išlaidų, atsakovui vykstant į komandiruotę, atlyginimo tarp šalių nebuvo, atsakovas nepristatė ieškovui jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl 1873,00 Lt išlaidos už kelto bilietus ir 350,00 Lt kuro išlaidos nepriteistinos (b.l. 29-30).
c241e48e-1c16-4ce5-90dc-19f87f48d735
dėl nuostolių atlyginimo n u s t a t ė:ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 6910,59 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013-04-17 Vokietijoje dėl atsakovo darbuotojo R. V., vairavusio transporto priemonę Scania R500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2-593-547/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr.2-51-3-00149-2013-1                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija              14; 14.3.11; 14.3.16.1; 14.6;                                                                                       14.7; 44.2.4.2; 108; 116.1 (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2014 m. rugpjūčio 14 d.

Varėna             Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. D. A., atsakovo atstovams adv. T. B. ir K. K. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,V. i.“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, dienpinigių už komandiruotes bei neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovės UAB ,,V. i.“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A.

R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo                                           n u s t a t ė :Kauno apygardos teismas dalį teismo sprendimo panaikino ir grÄ Å¾ino nagrinėti iÅ¡ naujo. Likę neiÅ¡nagrinėti reikalavimai yra tokie:IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o :1.Priteisti ieÅ¡kovui 7509,84 Lt dienpinigių už 2012 12 01 d. - 2012 12 29 d. komandiruotę;               2.Priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos;3.Priteisti ieÅ¡kovui 5000 Lt neturtinės žalos;4.Priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o:1.Priteisti iÅ¡ buvusio darbuotojo A.

R. UAB ,,V. i.“ 8084 LT (2350 EUR), kuriuos UAB ,,V. i.“ sumokėjo, atlygindama A. R. padarytÄ turtinę žalÄ . 2.Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovas nurodė, kad jis 2012 m. rugsėjo 02 d. sudarė darbo sutartį Nr. 17 su atsakovu UAB „V. i.", pagal kuriÄ buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutarties 2 p. buvo nurodyta, kad darbo sutartis - terminuota, tačiau jos darbo sutarties terminas nenurodytas, taigi laikytina, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.

Taip pat darbo sutartyje (4 p.) nustatytas iÅ¡bandymo terminas - nuo 2012 09 02 d. iki 2012 12 02 d. Tarp Å¡alių prasidėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR DK) reglamentuojami darbo teisiniai santykiai, kurių viena Å¡alis, darbuotojas, įsipareigoja atlikti sutartÄ darbÄ , o kita santykių Å¡alis, darbdavys, turi pareigÄ mokėti darbuotojui darbo užmokestį bei sudaryti tinkamas darbo sÄ lygas. Darbo sutartyje buvo nustatyta (3 p.), jog ieÅ¡kovui bus mokamas 1106 Lt darbo užmokestis. Darbo sutartyje nebuvo nurodytas darbuotojui mokamų dienpinigių dydis, tačiau žodžiu buvo paaiÅ¡kinta, kad įmonėje yra nustatytas vairuotojams mokamų dienpinigių dydis - 75 eurai už kiekvienÄ dienÄ , įskaitant darbo sutartyje nurodytÄ darbo užmokestį.

IeÅ¡kovas su atsakovo pasiÅ«lytomis sÄ lygomis sutiko ir pradėjo dirbti, nurodyto dydžio dienpinigiai už 2012 09 - 11 mėn. buvo mokami, tai patvirtina pridedamas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Pažymėtina, kad darbo užmokestis buvo mokamas tik už komandiruotėse bÅ«tas dienas, grįžus iÅ¡ komandiruotės darbdavio reikalavimu reikėjo raÅ¡yti praÅ¡ymus iÅ¡leisti nemokamų atostogų. Todėl pridedamoje VSDFV pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ nurodyti nedraudiminiai laikotarpiai atspindi laikÄ , kada ieÅ¡kovas buvo ne komandiruotėse.2012 m. gruodžio 01 - 29 d. ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę Danijoje.

Tačiau 2013 01 02 d. pavedimu atsakovas ieÅ¡kovui sumokėjo tik 812,17 Lt darbo užmokesčio. Dienpinigiai už komandiruotę nebuvo sumokėti. Taigi, atsakovas ieÅ¡kovui yra skolingas 7509,84 Lt (29*75*3,4528=7509,84) dienpinigių už komandiruotę. Po Å¡ios komandiruotės ieÅ¡kovas ne kartÄ prašė atsakovo su juo atsiskaityti, tačiau atsakovas tai padaryti delsė. 2013 01 18 d. ieÅ¡kovas susirgo ir tapo nedarbingu, apie tai telefonu pranešė darbdaviui. 2013 01 19 d. ieÅ¡kovas paÅ¡tu gavo darbdavio įspėjimÄ apie tai, kad su juo darbo sutartis bus nutraukta nuo 2013 01 22 d.

Nors ieÅ¡kovas 2013 01 18 - 2013 02 15 d.d. turėjo nedarbingumÄ , tačiau iÅ¡ Sodros sužinojo, kad darbo sutartis su juo, nepaisant prasidėjusio nedarbingumo laikotarpio, yra nutraukta pagal LR DK 107 str. 1 d. nuo 2013 01 22 d., neiÅ¡mokant priklausančių mokėti komandiruotpinigių, iÅ¡eitinės paÅ¡alpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas.Vadovaujantis LR DK 300 str. 4 d. nuostatomis, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia darbuotojui LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.LR DK 141 str. 3 d. numato sankcijÄ darbdaviui, vengiančiam atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dienÄ , nustatant, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . Todėl, pripažinus ieÅ¡kovÄ atleistu iÅ¡ darbo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ , darbdavys Å¡iÄ dienÄ ir turėtų atsiskaityti su atleistu darbuotoju.

Tačiau neatmetama galimybė, kad su darbuotoju bus delsiama atsiskaityti. Todėl iÅ¡ darbdavio priteistinas vidutinis darbo užmokestis už kiekvienÄ uždelsimo atsiskaityti dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo.LR DK 250 str. numato, jog darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovas dėl susidariusios situacijos patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir pažeminimÄ . Dėl darbdavio elgesio (vengimo bendrauti, Å¡iurkÅ¡taus ir atsainaus elgesio, ieÅ¡kovo ignoravimo) ieÅ¡kovas patyrė pažeminimÄ kolegų ir Å¡eimos akyse, dėl atleidimo iÅ¡ darbo neteko užtikrintumo savo ateitimi, negavo atlygio už dirbtÄ laikÄ , patiria nepatogumų ieÅ¡kodamas kito darbo.

Be to, atleidimas nurodytu pagrindu - dėl nepatenkinamų rezultatų iÅ¡bandymo termino metu - menkina ieÅ¡kovo reputacijÄ ieÅ¡kant kito darbo, nes sudaro įtarimÄ , kad ieÅ¡kovas yra nekvalifikuotas, netinkamas darbui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraÅ¡tutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iÅ¡ darbo be įspėjimo (2006.01.04 d. nutartis Nr. 3K-3-10/2006).

Å iomis iÅ¡vardintomis priežastimis pasireiÅ¡kia ieÅ¡kovo neturtinė žala, kuriÄ ieÅ¡kovas vertina 5000 Lt. PraÅ¡o priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėta 7509,84 Lt už paskutinę komandiruotę, kuri tęsėsi visÄ gruodžio mėnesį, o sutarta buvo mokėti po 75 eurus už kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kovo atstovas patvirtino, kad raÅ¡ytinio susitarimo dėl dienpinigių mokėjimo, dėl jų dydžio nebuvo sudaryta.

Nurodė, kad darbdavys pasinaudojo Å¡ia situacija ir mokėjo mažesnius dienpinigius. IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad nors dienpinigių dydis yra nustatytas Vyriausybės nutarimu, tačiau nėra draudimo darbdaviui ir darbuotojui susitarti ir dėl kitokio dydžio dienpinigių, todėl tikėtina, kad toks susitarimas tarp Å¡alių buvo, nes ankstesni mokėjimo dokumentai patvirtina, tokių dienpinigių mokėjimÄ ieÅ¡kovui. Kad darbdavys siÅ«lė bÅ«tent tokį dienpinigių dydį patvirtina ir darbo skelbimai, pagal kuriuos ieÅ¡kovas ir susirado šį darbdavį ir bÅ«tent dienpinigių dydis ir buvo paskata tartis dėl darbo Å¡ioje bendrovėje.

IeÅ¡kovo atstovas taip pat palaikė ir reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėjimo vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelsimo laikÄ . Kadangi atsakovas neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ , tai jis turi mokėti vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ . Nurodė, kad dienpinigiai nebuvo iÅ¡mokėti nuo 2013-01-22, tai už visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ir turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis, nes darbdavys neatsiskaitė su darbuotoju. Ä®statymas numato darbdaviui pareigÄ atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.

Padaryti užskaitų darbdavys be darbuotojo sutikimo negalėjo. IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti priteista ieÅ¡kovui ir neturtinė žala, nes darbdavys nevykdė jokių savo pareigų ir neiÅ¡mokėjo jokių sumų darbuotojui, atleidimÄ Ä¯formino nedarbingumo laikotarpiu. IeÅ¡kovas iÅ¡laiko mažametį vaikÄ . Darbdavio neiÅ¡mokėta 5000-7000 Lt suma jam yra labai reikÅ¡minga.IeÅ¡kovo atstovas patirtino, kad su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodė, kad nėra įrodymų, kad tokia žala iÅ¡ darbuotojo gali bÅ«ti priteista. Atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovas po atsitikusi įvykio iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, informavo savininkÄ , kuriam buvo padaryta žala ir pranešė savo tiesioginiam vadovui, t. y.

Danijos įmonės vadovui, nes jis visÄ mėnesį dirbo Danijoje ir vykdė tos įmonės vadovo nurodymus, važinėjo jų transportu. Atstovas nurodė, kad užsienio bendrovė ,,F. l. AS“ nenurodė, kad ieÅ¡kovas A. R. neinformavo apie įvykį, jie tik pažymėjo, kad įvykis atkreipė dėmesį tik 2012 m. gruodžio mėnesį. Byloje nėra jokių dokumentų, kodėl bendrovė nesikreipė dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę, nes toks įvykis yra draudiminis ir žalÄ turėjo atlyginti draudimo bendrovė.

Atsakovas pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ buvusio darbuotojo A. R. UAB „V. i." naudai 8084 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis) litus (2350 EU), kuriuos UAB „V. i." sumokėjo atlygindama už A. R. padarytÄ turtinę žalÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodo, kad siekdamas apginti savo teises UAB „V. i." reiÅ¡kia ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi darbuotojas A. R., darbo metu sugadino partnerių turtÄ , padarydamas 8084 litų (2350 EU) žalÄ , iÅ¡ kurių 2674 litus padengė firma -UAB „V. i.", nereikalaudama Å¡ios sumos iÅ¡ A.

R.,o likusioji suma 5409,90 litų buvo iÅ¡laikyta iÅ¡ A. R. darbo iÅ¡mokų.A. R. 2012 m. spalio 10 d. bÅ«damas komandiruotas į F. L. firmÄ esančiÄ Danijoje, vairuodamas Å¡iai firmai priklausantį automobilį valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kroviniu atvyko į firmÄ L. G., esančiÄ Vokietijoje, kur važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į tvorÄ ir vartus, tuo padarydamas L. G. 2350.00 Eurų žalÄ , nes tiek kainavo tvoros ir vartų remontas. F. L. pareikalavo UAB „V. i." apmokėti A.

R. padarytÄ Å¾alÄ , buvo nurodyta, kad dėl to kaltas A. R., kuris buvo jų firmos darbuotojas. Atsakovė nurodė, kad A. R. apie šį incidentÄ bendrovės neinformavo, nustatyta tvarka neužpildė eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, neapiformindamas reikiamų dokumentų jų nepateikė ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Visa tai eliminavo galimybę kreiptis į draudimo kompanijÄ dėl padarytos žalos draudiminio atlyginimo, kadangi pagal visÄ turimÄ informacijÄ galimai tai buvo draudiminis įvykis, transporto priemonė buvo apdrausta.

Apie šį autoįvykį sužinoję tada, kai pateikta sÄ skaita buvo pareikalauta sumokėti padarytÄ Å¾alÄ . A. R. dėl Å¡io autoįvykio atsisakė su UAB „V. i." vadovais kalbėtis, o taip pat atsisakė paaiÅ¡kinti autoįvykio aplinkybes. Apmokėdama A. R. padarytÄ Å¾alÄ partneriams UAB „V. i." patyrė žalÄ 8084 (aÅ¡tuonių tÅ«kstančių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių) litų sumoje ir kadangi žala atsirado dėl A. R. neteisėtų veiksmų, todėl A. R. atsirado materialinės atsakomybės pagrindas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau-LR DK) 245 straipsnyje reglamentuojančiame materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindÄ nurodoma, kad ... Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kurio vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas... Darbuotojo materialinė atsakomybė yra darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ padaryta netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Å iuo atveju A. R. padarė žalÄ UAB „V. i.", kuri atsirado dėl jo netinkamo atlikimo darbo pareigų, ko pasėkoje partneriams buvo padaryta žala, kuriÄ UAB „V. i.", pagal žalÄ patyrusios įmonės pateiktÄ pretenzijÄ atlygino.LR DK 246 straipsnyje reglamentuojančiame materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, nurodoma, kad materialinė atsakomybė atsiranda , kai yra Å¡ios sÄ lygos: 1).

Padaroma žala. 2). Žala padaroma neteisėta veikla. 3). Yra priežastinis ryšis tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. 4). Yra pažeidėjo kaltė.

5) Pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais. 6). Žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Visos Å¡ios sÄ lygos A. R. veiksmuose buvo. Žala yra padaryta ir padaryta neteisėtais veiksmais, pažeidus saugaus darbo - saugaus vairavimo reglamentuojamo Keliu eismo taisyklių nesilaikymas (pažeidimas), dėl to atsirado žalÄ , esant tiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Jo veiksmuose yra kaltė, kadangi privalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių nuostatų ir vairuoti saugiai, kad nepadarytų žalos dėl netinkamo sunkvežimio vairavimo, o taip pat neužpildė eismo įvykio deklaracijos, kas sutrukdė firmai kreiptis į draudimo kompanijÄ dėl draudiminio autoįvykio įforminimo.

A. R. ir UAB „V. i." teisės pažeidimo metu buvo susiję darbiniais santykiais, kadangi jis buvo įdarbintas jų bendrovėje vairuotoju. Žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, kadangi A. R. nuvežęs krovinį partneriams, padarė jiems žalÄ , kuriÄ UAB „V. i." atlygino.LR DK 253 straipsnis reglamentuoja darbuotojų materialinės atsakomybės atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ ir nurodomi žalos atsiradimo atvejai, kuriems esant atsiradusi žala turėtų bÅ«ti atlyginta.

Å iuo atveju taikytinas Å¡io straipsnio 3 punktas, kuriame nurodyta, kad ... darbuotojas privalo atlyginti žalÄ atsiradusiÄ dėl baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kuris darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių darbuotojas A. R. padarė kitiems asmenims žalÄ , kuriÄ darbdavys UAB „V. i." visiÅ¡kai atlygino. LR DK 255 straipsnis reglamentuoja atvejus kai darbuotojai privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ . Å io straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ jei žala padaryta kitokiu bÅ«du ir kitokiam turtui, kai už jÄ visiÅ¡ka materialinė atsakomybė numatytÄ specialiuose Ä®statymuose.

Å iuo atveju A. R., sugadindamas vartus ir tvorÄ , padarė žalÄ kitos įmonės turtui, už kÄ numatyta visiÅ¡ka materialinė atsakomybė.Atsakovė su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pateiktu atsiliepimu nurodė, kad ieÅ¡kovas jų firmoje faktiÅ¡kai dirbo 50 (penkiasdeÅ¡imt) darbo dienų. Tuo tarpu ieÅ¡kinyje pateikti reikalavimai, dėl darbo užmokesčio priteisimo žymiai virÅ¡ija iÅ¡mokas, kurios buvo sumokėtos už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ -laikÄ .Dėl neturtinės žalos priteisimo.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti neturtinę žalÄ yra taip pat niekuo nepagrįstas. IeÅ¡kinyje nenurodyti atsakovo, kaip darbdavio, kokie nors konkretÅ«s neteisėti veiksmai, dėl kurių ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ . Å ioje situacijoje yra atvirkščiai, kadangi atsakovas dėl ieÅ¡kovo kaltės patyrė nuostolius, kurių ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nenurodo, yra tos aplinkybės, kad jis darbo metu 2012 m. spalio 10 d. atsakovo partneriui F. L. A/S, autoįvykio metu padarė turtinę žalÄ 2350.00 EU sumai.

Partnerė F. L. 2013-01-10 pateikė Å¡iai sumai sÄ skaitÄ su apmokėjimo terminu iki 2013-01-14, kuriÄ atsakovas apmokėjo. Tokiu bÅ«du A. R., sugadindamas jų partnerių turtÄ , dėl ko atsakovas buvo priversti atlyginti padarytus nuostolius, padarė atsakovui žalÄ 2350 eurų sumai, pasitraukė iÅ¡ autoįvykio vietos, bei sumenkino atsakovo firmos autoritetÄ patikimumo kontekste.Atsakovo atstovas adv. T. B. paaiÅ¡kino, kad juos tenkino ankstesnis teismo sprendimas ir mano, kad jis buvo teisingas, nes buvo priteista įmonei padaryta turtinė žala, bvuo priteisti ir dienpinigiai, tik įmonė suklydo dėl materialinės atsakomybės apimties.

Ieškovo padaryta žala buvo didesnė nei bendrovės jam neišmokėti dienpinigiai. Darbo santykiai tarp šalių jau buvo nutrūkę, todėl buvo padarytas užskaitymas ir ieškovui nebeliko ko išmokėti. Atsakovo atstovas nurodė, kad dėl didesnių dienpinigių, nei numatyta Vyriausybės nutarime šalys nebuvo susitarusios raštu, nei sudarydamos darbo sutartį, nei atskiru rašytiniu dokumentu. Didesnių dienpinigių mokėjimas reiškia, kad bendrovė turi mokėti ir didesnias įmokas valstybei, todėl tai iš esmės yra algos padidinimas, dėl kurio turi būti susitariama raštu.

Tad ir Å¡iuo atveju, nesant raÅ¡ytinio susitarimo dėl tokio dydžio dienpinigių mokėjimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi Vyriausybės nustatytais dienpinigių dydžiais. Atstovas paaiÅ¡kino, kad jeigu dienpinigiai bÅ«tų paskaičiuoti pagal Vyriausybės nutarimÄ , tai ginčo dėl sumos nebÅ«tų. Atstovas paaiÅ¡kino, kad bendrovei ieÅ¡kovas padarė žalÄ ir žala buvo didesnė nei jam priklausančios iÅ¡mokos, todėl bendrovės padarytas užskaitymas buvo teisėtas. Jeigu bÅ«tų įrodyta, kad žalos nebuvo, tada užskaita padaryta neteisėtai.

Atsakovo atstovas nurodė, kad vidutinis darbo užmokestis gali bÅ«ti priteisiamas tik nuo sprendimo įsiteisėjimo ir jo manymu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti tokį reikalavimÄ . Atsakovo atstovas nurodė, kad netenkintinas yra reikalavimas ir dėl neturtinės žalos priteisimo, nes iÅ¡ esmės neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama tik tuo atveju, kai pripažįstama , kad darbuotojas neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo. Taip pat mano, kad jei priteisiama kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , tai neturtinė žala – nepriteisiama.

Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad visiÅ¡kai palaiko atsakovės reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas buvo kaltas dėl atsiradusios žalos. Danijos bendrovė nurodė, kad apie įvykį jie sužinojo tik gruodžio mėnesį. Atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, nežiÅ«rint to, kad jis visÄ mėnesį dirbo Danijos bendrovėje, buvo jai iÅ¡nuomotas, tačiau padaręs žalÄ turėjo apie tai informuoti savo tiesioginį darbdavį, t. y. bendrovę V. i., nes tik Å¡ios bendrovės vadovė galėjo spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo.

Kadangi apie įvykį iki sÄ skaitos gavimo bendrovė nežinojo, iÅ¡ Danijos įmonės atsakymo taip pat matyti, kad nežinojo ir jie, todėl į draudimo bendrovę niekas ir nesikreipė, nes buvo jau praleisti kreipimosi terminai. Atsakovo atstovas patvirtino, kad darbuotojo atsakomybė yra ribota, todėl ir buvo priteista teismo sprendimu mažesnė suma, nei prašė atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir su Å¡ia suma jie sutinka. Atsakovės atstovė K. K. nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinį palaiko, su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodė, kad darbuotojas padaręs žalÄ turėjo jÄ informuoti , tačiau to nepadarė. Ji nurodė, kad nepagrįstas yra ieÅ¡kovo reikalavimas didesnių dienpinigių, nes dėl jų nebuvo susitarę. Dėl dienpinigių buvo priimami įsakymai. Dėl dienpinigių dydžio per visÄ neilgÄ darbo laikÄ darbuotojas nesikreipė ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Ji patvirtino, jog reikalauja, kad bÅ«tų atlyginta bendrovei ieÅ¡kovo padaryta žala, nes jie privalėjo atlyginti užsienio partneriams padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡o jį atmesti.Pateiktu atsiliepimu nurodo, kad pripažįsta,kad 2012-10-10 bÅ«damas komandiruotėje ir vairuodamas vilkikÄ DAF v/n (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio pasekoje buvo apgadintas įmonei L. G. turtas (tvora ir vartai). Tačiau nesutinka, kad pažeidęs kokius nors kitus reikalavimus, susijusius su eismo įvykio įforminimu. Po eismo įvykio kartu su sugadinto turto savininku užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , nurodė visus reikalingus duomenis tiek apie save, tiek apie automobilį, pateikė draudimo polisÄ , informavo transporto priemonės savininkÄ - įmonę F.

L.. Pagal darbdavio nurodymÄ jis komandiruotės metu vairavo ne darbdaviui, o Danijos įmonei F. L. priklausančiÄ transporto priemonę, vyko Å¡ios įmonės nurodytais marÅ¡rutais, vykdė jos nurodymus, t. y. iÅ¡ esmės buvo iÅ¡nuomotas Å¡iai įmonei. Todėl apie eismo įvykį nedelsiant informavo bÅ«tent įmonę F. L., savo tiesioginius vadovus. Kadangi jo vairuojama transporto priemonė priklauso Å¡iai įmonei, bÅ«tent ji yra atsakinga už Å¡io automobilio draudimÄ bei jai kyla pareiga atlyginti Å¡iuo automobiliu padarytÄ Å¾alÄ .

Todėl papildomai informuoti UAB „V. i." iÅ¡ karto po įvykio, o ne vėliau (kÄ padaręs grįžęs iÅ¡ komandiruotės) nebuvo jokio reikalo. Kodėl įmonė F. L. nesikreipė į civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę apdraudusiÄ draudimo įmonę, o žalos atlyginimo pareikalavo iÅ¡ atsakovo nežino. Mano, kad galbÅ«t draudimas nebuvo tinkamai įformintas, neapmokėtas ar pan., nes dažnai transporto įmonės, siekdamos sutaupyti, apdraudžia tik vilkikus, o priekabų - ne.

Jo padaryto eismo įvykio metu, važiuojant atbulam, žala padaryta bÅ«tent priekaba užkliudžius metalinę tvorÄ . Už tinkamai neįformintÄ draudimÄ , ko pasėkoje įmonė prarado draudiminę apsaugÄ , jis negali ir nesutinka bÅ«ti atsakingas. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai, kad buvo eliminuota galimybė kreiptis į draudimo įmonę dėl jo kaltų veiksmų (tinkamo eismo įvykio neįforminimo) yra visiÅ¡kai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. IÅ¡ pateiktų atsakovo dokumentų matyti, kad įmonė F.

L. savavaliÅ¡kai iÅ¡ atsakovui- UAB „V. i." priklausančių sumų atskaitė žalos atlyginimo sumÄ , nepateikdama jokių jo kaltės (pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, netinkamo įvykio įforminimo) įrodymų, o atsakovas Å¡io atskaitymo neginčijo nei pats, nei apie atliktÄ mokėjimÄ neinformavo jo, tuo nesuteikdamas jokios galimybės ginčyti Å¡io F. L. reikalavimo UAB „V. i." pagrįstumÄ .LR CK 6.113 str. nustato, kad trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje atsakovas UAB „V. i.", net ir pateikdama įrodymus, kad atlygino žalÄ pradiniam kreditoriui F. L., neįgijo daugiau teisių reikalauti iÅ¡ jo žalos atlyginimo, nei jų turėjo pati F. L.. Taigi atsakovui, reikalaujant iÅ¡ jo žalos atlyginimo, iÅ¡lieka pareiga pagrįsti įrodymais visas savo nurodomas aplinkybes dėl eismo įvykio netinkamo įforminimo, bei tinkamÄ pareigos transporto priemonę apdrausti civilinės atsakomybės draudimo liudijimu įvykdymÄ , įtraukti draudimo įmonę trečiuoju asmeniu arba bendraatsakovu.

Net teismui nusprendus, kad privalantis atlyginti padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui, bÅ«tina vadovautis LR DK 254 str. nuostata, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Å¡io Kodekso 255 straipsnyje. Vadovaujantis atsakovo pateikta pažyma dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurioje nurodytas vidutinis darbo užmokestis - 54,12 Lt d.d., 3 mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro 3409,56 Lt (54,12*21*3=3409,56).

Atsakovas reikalaudamas visiÅ¡ko materialinės žalos atlyginimo, nepagrįstai remiasi DK 255 str. 1 d. 5 p. nuostata, nenurodydamas jokio specialaus įstatymo, kuriame bÅ«tų numatyta visiÅ¡ka materialinė atsakomybė, taikytina Å¡io ginčo atveju.IÅ¡ 2012-09-02 Å¡alių sudarytos darbo sutarties Nr.17 (b. l. 6-8) matyti, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ buvo priimtas dirbti vairuotoju –ekspeditoriumi,nurodant, kad sutartis yra terminuota(sutarties 2 p.), nustatant 1106 Lt mėnesio darbo užmokestį (3 p.), bei nustatant iÅ¡bandymo laikotarpį nuo 2012-09-02 iki 2012-12-02 (4 p.).IÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡ymų (b. l. 119-121) matyti, kad ieÅ¡kovas buvo prašęs jį iÅ¡leisti neapmokamų atostogų nuo 2012-09-17 iki 2012-10-07 imtinai, 2012-11-11 praÅ¡ymu iÅ¡leisti neapmokamų atostogų nuo 2012 m lapkričio 12d. iki gruodžio 3d., 2012-12-29 praÅ¡ymu iÅ¡leisti neapmokamų atostogų nuo 2012-12-31 iki 2013-01-21, t. y. matyti, kad ieÅ¡kovas rugsėjo mėn. dirbo 15 dienų, spalio mėn. 24 dienas, o lapkričio mėn. 11 dienų, gruodžio mėn.2 8 dienas ir iÅ¡ viso jis iÅ¡dirbo 78 dienas.IÅ¡ atsakovo 2012-10-05 įsakymo Nr. 136 dėl ieÅ¡kovo komandiruotės (b. l. 101) matyti, kad atsakovas 2012 m. spalio 08 d. - 2012 m. spalio 31 d. laikotarpiu buvo komandiravęs ieÅ¡kovÄ Ä¯ VokietijÄ , DanijÄ , OlandijÄ , LiuksemburgÄ .2013-01-17 atsakovė informavo ieÅ¡kovÄ (b. l.

44) apie gautÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ partnerių Odense F.-L. A/S dėl žalos 2350 EUR atlyginimo (dėl 2012-10-10 autoįvykio, ieÅ¡kovui vairuojant vilkikÄ ) ir nurodoma, kad 2013-01-22 ieÅ¡kovas bus atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 107 str. 1 d. IÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų apie ieÅ¡kovo vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ Â â€žL. G.“ (b. l. 98-99) matyti, kad pagal A/S F. L. pateiktÄ 2012-12-31 sÄ skaitÄ Nr.41017 iÅ¡ atsakovo buvo pareikalauta iki 2013-01-14 atlyginti 2350 eurų 2012-10-10 A.

R. padarytÄ Å¾alÄ , o atsakovės 2012-01-15 mokėjimo pavedimu (b. l. 100) patvirtinama,kad A/S F. L. buvo sumokėta 12040 Lt pagal sÄ skaitÄ Nr.41014.IÅ¡ atsakovės UAB ,,V. i.“ 2013-01-21 įsakymo Nr.165A (b. l. 116) matyti, kad ieÅ¡kovas A. R. buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 107 str.1d. (darbuotojas netinka pavestam darbui atlikti).IÅ¡ atsakovės pateiktos pažymos apie darbo iÅ¡mokas ieÅ¡kovui (b. l. 107) matyti, kad ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokėta 5207 lt dienpinigių (užskaityta kaip žalos atlyginimas) ir 202,90 Lt kompensacijos už atostogas (užskaityta kaip žalos atlyginimas).

Surinktų įrodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 7509,84 Lt dienpinigių už 2012-12-01 – 2012-12-29 komandiruotę. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje yra pateikti atsakovės įsakymai dėl A. R. siuntimo į komandiruotes (b. l. 101-103, T 1) ir dienpinigių paskaičiavimo lentelės (b. l. 104-106, T 1), iÅ¡ kurių matyti, kad dienpinigiai buvo skaičiuojami visada pagal Vyriausybės nustatytus dydžius ir tvarkÄ ir ieÅ¡kovas niekada nekėlė klausimo dėl dienpinigių dydžio.

Ä® bylÄ nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriuose ieÅ¡kovas ir atsakovės atstovas bÅ«tų aptarę dienpinigių mokėjimo klausimus ir dydžius. Kadangi tai yra priskiriama prie iÅ¡mokų už darbÄ , tai laikytina kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų, dėl kurių darbuotojas ir darbdavys turėtų susitarti raÅ¡tu. Kaip jau nurodyta, jokių susitarimų raÅ¡tu nebuvo. Tik ieÅ¡kovas tvirtina, kad skelbime dėl darbo buvo nurodytas bÅ«tent toks dienpinigių dydis, tačiau vėliau jam jau pradėjus dirbti, tokio dydžio dienpinigiai niekada nebuvo mokami ir jis niekada dėl to nesikreipė nei į darbdavį, nei į kitas kompetentingas darbo ginčus spręsti institucijas.

Todėl teismas laiko, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog tarp jo ir darbdavio buvo susitarimas dėl didesnių dienpinigių mokėjimo, nei numatyta Vyriausybės nutarime, todėl priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5207 Lt dienpinigių už komandiruotę ir 202,90 Lt už nepanaudotas atostogas. Å ių sumų atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai neiÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui, o padarė užskaitymÄ , kompensuodama sau žalos atlyginimÄ . LR DK 226 str. nurodoma, kad neleidžiama daryti iÅ¡skaitų iÅ¡ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kompensacijų ir kitų iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių pagal įstatymus neiÅ¡ieÅ¡koma.

DK 258 str. reglamentuoja ir darbuotojo padarytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ , tačiau ir Å¡ios nurodytos tvarkos nebuvo laikomasi. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje I.

T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „VirÅ¡uliÅ¡kės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Taigi teisės pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å .

XXXrk t. V. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis Å«kis“, bylos Nr. 3K-3-400/2008).2013-11-22 Varėnos rajono apylinėks teismo sprendimu buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagrįstai ir netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , sprendimo Å¡ioje dalyje nepakeitė.

Todėl teismas laiko, kad nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovui priteisti neturtinę žalÄ , nes Å¡iuo klausimus yra plačiai iÅ¡analizavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir suformavęs praktikÄ bylose. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos. DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis).

Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis).IeÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad atsakovė su juo neatsiskaitė atleidimo dienÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo sumokėtas tik vidutinis atlyginimas, tačiau nebuvo iÅ¡mokėti priskaičiuoti dienpinigiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, nes atsakovės atstovė nutarė Å¡ias sumas užskaityti už darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ .

LR DK 141 str. 2 d. nurodoma, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad Å¡ios pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iÅ¡ darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui.

Tai gali bÅ«ti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų bÅ«ti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginčui, nagrinėtinam teisme, aplinkybė, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, iÅ¡lieka teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir lemia darbdavio pareigÄ sumokėti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytÄ arba, priklausomai nuo darbuotojui neiÅ¡mokėtos sumos dydžio, proporcingai mažesnę sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v.

UAB „Swiss logistic“, bylosNr. 3K-3-267/2008).DK 226 str. draudžia daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kopensacijų ir kitų iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių pagal įstatymus neiÅ¡ieÅ¡koma. Todėl teismas vertina, jog atsakovė nepagrįstai padarė užskaitymÄ ir neatsiskaitė su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ . Jokių kliūčių dėl atsiskaitymo laiku iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo daroma, tai patvirtina, jog vidutinis darbo užmokestis jam buvo pervestas. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

Už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo dienos ieÅ¡kovas prašė priteisti už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , mokant po 54,12 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ . Pagal bylos duomenis, atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieÅ¡kovu prasidėjęs 2013-02-15 (kai teismo sprendimu buvo nustatyta atleidimo data), tęsiasi iki Å¡iol. Už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pagal DK 141 str. 3 d. apskaičiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ dydis sudaro 12 988,08 Lt (suma paskaičiuota su mokesčiais).Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo neilgai (3 mėnesius), ir Å¡is laikotarpis, palyginus su uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu, yra kelis kartus trumpesnis, kad atsakovo įmonės finansinė bÅ«klė yra sudėtinga, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo pripažintas pagrįstu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovui priteistinÄ vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį iki 5000 Lt.

Å ios kompensacijos nesumažinimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ tarp ieÅ¡kovui priklausančių darbo pajamų už jo iÅ¡dirbtÄ laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas virÅ¡ijančios kompensacijos. Tokia situacija inter alia bÅ«tų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje F.

B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).Nors ieÅ¡kovas reikalavo vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimÄ atsiskaityti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau teismas priteisia nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos. LR CPK 414 str. nedraudžia teismui virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus. Dėl atsakovės reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ 2013-11-22 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu Å¡is reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ dalies priteisiant iš ieÅ¡kovo žalÄ Â nevirÅ¡ijančiÄ trijų jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio sumos.

Tačiau apygardos teismas nurodė šį klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismui nebuvo pateikti jokie nauji žalos atlyginimo klausimu įrodymai. Apart jau byloje esančių sÄ skaitų, kurias pateikė užsienio bendrovė ir kurias apmokėjo atsakovė, teismui buvo pateiktas tik vienas užsienio bendrovės ,, F.-l. A/S“ raÅ¡tas, kuriame jie nurodė, jog jų sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta už nuostolius, kuriuos padarė įmonės V. vairuotojas, kurį jie buvo iÅ¡sinuomoję tam laikui – nuostoliai padaryti 2012 metų spalį, bet atkreipė jų dėmesį tik 2012 m. gruodį, todėl jie neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip apkaltinti įmonę V., kuri sukėlė tuos nuostolius (b. l. 71, T2).IÅ¡ Å¡io atsakymo yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl įmonė nuostolius pastebėjo tik gruodžio mėnesį, kodėl nebuvo atliktas joks tyrimas, kodėl įmonė nesikreipė į draudimo bendrovę, praÅ¡ydama juso atlyginti, nors užsienyje tai yra įprasta žalos atlyginimo praktika.

Å ių klausimų teismui nepavyko detaliau iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes Å¡alys neteikė jokių įrodymų. IeÅ¡kovas tvirtino, jog jis iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, apie įvykį tinkamai informavo darbdavį ir atsakingÄ darbuotojÄ Danijos įmonėje. Tačiau ieÅ¡kovas Å¡iuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovės atstovė nurodė, kad gavusi Danijos įmonės sÄ skaitÄ atlyginti jos darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ , atlygino Å¡iÄ Å¾alÄ , nes nenorėjo gadinti santykių su užsienio partneriu.

Tačiau atstovė nurodė, kad jai taip pat nebuvo pateikta jokių pirminių dokumentų, patvirtinančių padarytÄ Å¾alÄ , o buvo pateiktos tik sÄ skaitos, kuriose buvo nurodyta, kokio dydžio padaryta žala ir kokie darbai turi bÅ«ti padaryti jÄ Å¡alinant. Buvo netikslumų ir nurodant kai kuriuos duomenis, pavyzdžiui, kad vairuotojas, kuris padarė žalÄ yra A. R., tačiau gyvenantis Latvijoje, ne Lietuvoje. Atsakovės atstovai palaikė savo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 8084 Lt žalÄ , kuriuos UAB“V. i.“ sumokėjo Danijos firmai F.

L. A/S , sumokėtÄ pagal 2012-12-31 sÄ skaitÄ . Nurodė, kad sutinka su 2013-11-22 priimtu sprendimu ir nurodytais motyvais, jog darbuotojo atsakomybė galėjo bÅ«ti tik ribota, apsiribojant trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu.Siekiant priteisti žalÄ iÅ¡ darbuotojo, materialinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas numato DK 246 str., kuriame nurodoma, jog materialinė atsakomybė atsiranda , kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: 1)padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėtais veiksmais; 3)yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.Teismas laiko, kad neturint visų pirminių dokumentų dėl padarytos žalos laiko, jos įforminimo, nesant duomenų, ar transporto priemonė, kuria buvo apgadinta tvora ir pati tvora buvo drausta, ar tokios žalos neturėjo atlyginti draudimo bendrovė, kodėl į draudimo bendrovę nesikreipė žalÄ patyrusi įmonė, ar Å¡iandien dienÄ Å¾ala nėra atlyginta draudimo bendrovės ir atsakovės, neįmanoma tiksliai ir neginčijamai nustatyti, kam atsirado pareiga atlyginti žalÄ ir kokiu pagrindu.

Atsakovė, apmokėdama užsienio bendrovės pateiktÄ sÄ skaitÄ , nurodė, kad ji nesiaiÅ¡kino situacijos, nenorėdama prarasti užsienio partnerės. Tačiau atsakovė, apmokėdama sÄ skaitÄ , nesiaiÅ¡kino, ar tikrai yra teisinis pagrindas ir pareiga žalÄ atlyginti atsakovei. Todėl teismas laiko, kad nesant byloje duomenų, jog atsakovė tikrai buvo atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , negalima teigti, jog atlyginusi žalÄ gera valia, ji įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kalto asmens (regresinis reikalavimas), nes negalima pagal byloje esančius duomenis neginčijamai nustatyti, kad buvo padaryta tokia žala, kurios neatlygina draudimo bendrovė ir tokiu bÅ«du žalÄ turi atlyginti jÄ padaręs kaltas asmuo.

LR CPK 178 str. numato, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Todėl teismas laiko, kad nesant neginčijamų įrodymų dėl padarytos žalos ir žalos dydžio, toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui taip pat priteistinos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 88 str., 93 str.), tokios ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos patvirtinamos 2013-11-07 pinigų priėmimo kvitu Nr.586691 dėl 3000 Lt sumokėjimo.

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas paruoÅ¡iant ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atvykimÄ Ä¯ kitos vietovės teismÄ , vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokėjimo dydžiais. Pagal nurodytas Rekomendacijas jau vien ieÅ¡kinio parengimas gali bÅ«ti vertinamas iki 3000 Lt. Laikytina, kad ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos, nes advokatas parengė ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį vyko į kelis teismo posėdžius, todėl priteistina visa suma nurodyta kvite.

Tačiau atsižvelgiant, kad ieÅ¡kinys tenkinamas ½ dalyje, tai Å¡i suma taip pat mažintina ½ dalimi.Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tenkinamas pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalso priteisimo ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei kompensacijso už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, tačiau patenkinti reikalavimai dėl dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo bei priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , tai laikytina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims turi bÅ«ti paskirstomos priteisiant atitinkamai po 1/2 iÅ¡ ieÅ¡kovo ir 1/2 – iÅ¡ atsakovo.

Tačiau ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimos iišlaidų mokėjimo darbo bylose (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl iš jo išlaidos nepriteistinos. Žyminis mokestis nagrinėjamoje byloje yra 663 Lt. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2/3 šios sumos, t. y. 442 Lt.Valstybės garantuojama advokato pagalba ieškovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose – 1656,68 Lt. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2/3 šios sumos, t. y. 1104,45 Lt.

Ieškovas nepateikė įrodymų dėl išlaidų advokato pagalbai kasacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteistinos. Atsakovės priešieškinio netenkinus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Kadangi sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, tai iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis nuo patenkintos ieškinio dalies dėl 5409,90 Lt ir 5000 Lt priteisimo, žyminis mokestis sudarytų (10409,90x0,03=312,30) 312,30 Lt, o ½ dalis – 156,15 Lt ir 59,16 Lt pašto išlaidos valstybei (LR CPK 79 str., 88 str.1d.3 p., 96 str. 1 d).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 96 str., 259-260, 265, 268, 270 str., teismas                    n u s p r e n d ė :IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „V. i.“ (į. k. (duomenys neskelbtini) es. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 5207 (penkis tÅ«kstančius du Å¡imtus septynis) litus neiÅ¡mokėtų dienpinigių už 2012 m. gruodžio mėnesį ir 202,90 Lt (du Å¡imtus du litus devyniasdeÅ¡imt centų) kompensacijos (po mokesčių iÅ¡skaitymo) už nepanaudotas atostogas, iÅ¡ viso 5409,90 Lt ir 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „V. i.“ (į. k. (duomenys neskelbtini) es. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti nuo 2013 m vasario 15 d. 5000 Lt (penkis tÅ«kstančius litų).Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „V. i.“ (į. k. (duomenys neskelbtini) es. (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100) 156,15 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 15 ct) žyminio mokesčio ir 48, 27Lt (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus dvideÅ¡imt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų.

Å ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, per 30 dienų. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priėmimo, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.            Teisėja                                                                                                                                 Silvana Girdenienė                            Â