cdbc2e04-ce1a-4f2f-b515-d91928cdea19 · VarÄnos rajono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedVarÄna             VarÄnos rajono apylinkÄs teismo teisÄja Silvana GirdenienÄ, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. D. A., atsakovo atstovams adv. T. B. ir K. K. vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,V. i.â dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio, dienpinigių už komandiruotes bei neturtinÄs žalos priteisimo ir pagal atsakovÄs UAB ,,V. i.â prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A.
Legislator headnote
AI generatedcdbc2e04-ce1a-4f2f-b515-d91928cdea19 · VarÄnos rajono apylinkÄs teismas: NurodÄ, kad darbdavys pasinaudojo Å¡ia situacija ir mokÄjo mažesnius dienpinigius. IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad nors dienpinigių dydis yra nustatytas VyriausybÄs nutarimu, taÄiau nÄra draudimo darbdaviui ir darbuotojui susitarti ir dÄl kitokio dydžio dienpinigių, todÄl tikÄtina, kad toks susitarimas tarp Å¡alių buvo, nes ankstesni mokÄjimo dokumentai patvirtina, tokių dienpinigių mokÄjimÄ ieÅ¡kovui. Kad darbdavys siÅ«lÄ bÅ«tent tokį dienpinigių dydį patvirtina ir darbo skelbimai, pagal kuriuos ieÅ¡kovas ir susirado šį darbdavį ir bÅ«tent dienpinigių dydis ir buvo paskata tartis dÄl darbo Å¡ioje bendrovÄje.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr                                                                                                 CivilinÄ byla Nr. 2-593-547/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr.2-51-3-00149-2013-1                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija              14; 14.3.11; 14.3.16.1; 14.6;                                                                                       14.7; 44.2.4.2; 108; 116.1 (S) VARÄNOS RAJONO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2014 m. rugpjÅ«Äio 14 d.
VarÄna             VarÄnos rajono apylinkÄs teismo teisÄja Silvana GirdenienÄ, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. D. A., atsakovo atstovams adv. T. B. ir K. K. vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,V. i.â dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu, neiÅ¡mokÄto darbo užmokesÄio, dienpinigių už komandiruotes bei neturtinÄs žalos priteisimo ir pagal atsakovÄs UAB ,,V. i.â prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui A.
R. dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo                                           n u s t a t Ä :Kauno apygardos teismas dalį teismo sprendimo panaikino ir grÄ Å¾ino nagrinÄti iÅ¡ naujo. LikÄ neiÅ¡nagrinÄti reikalavimai yra tokie:IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o :1.Priteisti ieÅ¡kovui 7509,84 Lt dienpinigių už 2012 12 01 d. - 2012 12 29 d. komandiruotÄ;               2.Priteisti ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti, nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos;3.Priteisti ieÅ¡kovui 5000 Lt neturtinÄs žalos;4.Priteisti turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o:1.Priteisti iÅ¡ buvusio darbuotojo A.
R. UAB ,,V. i.â 8084 LT (2350 EUR), kuriuos UAB ,,V. i.â sumokÄjo, atlygindama A. R. padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ . 2.Priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovas nurodÄ, kad jis 2012 m. rugsÄjo 02 d. sudarÄ darbo sutartį Nr. 17 su atsakovu UAB âV. i.", pagal kuriÄ buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi. Darbo sutarties 2 p. buvo nurodyta, kad darbo sutartis - terminuota, taÄiau jos darbo sutarties terminas nenurodytas, taigi laikytina, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Taip pat darbo sutartyje (4 p.) nustatytas iÅ¡bandymo terminas - nuo 2012 09 02 d. iki 2012 12 02 d. Tarp Å¡alių prasidÄjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR DK) reglamentuojami darbo teisiniai santykiai, kurių viena Å¡alis, darbuotojas, įsipareigoja atlikti sutartÄ darbÄ , o kita santykių Å¡alis, darbdavys, turi pareigÄ mokÄti darbuotojui darbo užmokestį bei sudaryti tinkamas darbo sÄ lygas. Darbo sutartyje buvo nustatyta (3 p.), jog ieÅ¡kovui bus mokamas 1106 Lt darbo užmokestis. Darbo sutartyje nebuvo nurodytas darbuotojui mokamų dienpinigių dydis, taÄiau žodžiu buvo paaiÅ¡kinta, kad įmonÄje yra nustatytas vairuotojams mokamų dienpinigių dydis - 75 eurai už kiekvienÄ dienÄ , įskaitant darbo sutartyje nurodytÄ darbo užmokestį.
IeÅ¡kovas su atsakovo pasiÅ«lytomis sÄ lygomis sutiko ir pradÄjo dirbti, nurodyto dydžio dienpinigiai už 2012 09 - 11 mÄn. buvo mokami, tai patvirtina pridedamas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. PažymÄtina, kad darbo užmokestis buvo mokamas tik už komandiruotÄse bÅ«tas dienas, grįžus iÅ¡ komandiruotÄs darbdavio reikalavimu reikÄjo raÅ¡yti praÅ¡ymus iÅ¡leisti nemokamų atostogų. TodÄl pridedamoje VSDFV pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ nurodyti nedraudiminiai laikotarpiai atspindi laikÄ , kada ieÅ¡kovas buvo ne komandiruotÄse.2012 m. gruodžio 01 - 29 d. ieÅ¡kovas buvo iÅ¡vykÄs į komandiruotÄ Danijoje.
TaÄiau 2013 01 02 d. pavedimu atsakovas ieÅ¡kovui sumokÄjo tik 812,17 Lt darbo užmokesÄio. Dienpinigiai už komandiruotÄ nebuvo sumokÄti. Taigi, atsakovas ieÅ¡kovui yra skolingas 7509,84 Lt (29*75*3,4528=7509,84) dienpinigių už komandiruotÄ. Po Å¡ios komandiruotÄs ieÅ¡kovas ne kartÄ praÅ¡Ä atsakovo su juo atsiskaityti, taÄiau atsakovas tai padaryti delsÄ. 2013 01 18 d. ieÅ¡kovas susirgo ir tapo nedarbingu, apie tai telefonu praneÅ¡Ä darbdaviui. 2013 01 19 d. ieÅ¡kovas paÅ¡tu gavo darbdavio įspÄjimÄ apie tai, kad su juo darbo sutartis bus nutraukta nuo 2013 01 22 d.
Nors ieÅ¡kovas 2013 01 18 - 2013 02 15 d.d. turÄjo nedarbingumÄ , taÄiau iÅ¡ Sodros sužinojo, kad darbo sutartis su juo, nepaisant prasidÄjusio nedarbingumo laikotarpio, yra nutraukta pagal LR DK 107 str. 1 d. nuo 2013 01 22 d., neiÅ¡mokant priklausanÄių mokÄti komandiruotpinigių, iÅ¡eitinÄs paÅ¡alpos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas.Vadovaujantis LR DK 300 str. 4 d. nuostatomis, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dÄl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasÄių arba dÄl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisÄtu ir priteisia darbuotojui LR DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos arba darbo užmokesÄio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinÄs kitoje darbovietÄje.
Å iuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisÄjimo dienos.LR DK 141 str. 3 d. numato sankcijÄ darbdaviui, vengianÄiam atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dienÄ , nustatant, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dÄl darbuotojo kaltÄs, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . TodÄl, pripažinus ieÅ¡kovÄ atleistu iÅ¡ darbo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienÄ , darbdavys Å¡iÄ dienÄ ir turÄtų atsiskaityti su atleistu darbuotoju.
TaÄiau neatmetama galimybÄ, kad su darbuotoju bus delsiama atsiskaityti. TodÄl iÅ¡ darbdavio priteistinas vidutinis darbo užmokestis už kiekvienÄ uždelsimo atsiskaityti dienÄ po teismo sprendimo įsiteisÄjimo.LR DK 250 str. numato, jog darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas dÄl susidariusios situacijos patyrÄ neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir pažeminimÄ . DÄl darbdavio elgesio (vengimo bendrauti, Å¡iurkÅ¡taus ir atsainaus elgesio, ieÅ¡kovo ignoravimo) ieÅ¡kovas patyrÄ pažeminimÄ kolegų ir Å¡eimos akyse, dÄl atleidimo iÅ¡ darbo neteko užtikrintumo savo ateitimi, negavo atlygio už dirbtÄ laikÄ , patiria nepatogumų ieÅ¡kodamas kito darbo.
Be to, atleidimas nurodytu pagrindu - dÄl nepatenkinamų rezultatų iÅ¡bandymo termino metu - menkina ieÅ¡kovo reputacijÄ ieÅ¡kant kito darbo, nes sudaro įtarimÄ , kad ieÅ¡kovas yra nekvalifikuotas, netinkamas darbui. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra konstatavÄs, kad asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinÄs žalos, ypaÄ jei darbdavio neteisÄti veiksmai susijÄ su tokiomis kraÅ¡tutinÄmis teisinio poveikio darbuotojui priemonÄmis, kaip atleidimas iÅ¡ darbo be įspÄjimo (2006.01.04 d. nutartis Nr. 3K-3-10/2006).
Å iomis iÅ¡vardintomis priežastimis pasireiÅ¡kia ieÅ¡kovo neturtinÄ Å¾ala, kuriÄ ieÅ¡kovas vertina 5000 Lt. PraÅ¡o priteisti jo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodÄ, kad ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokÄta 7509,84 Lt už paskutinÄ komandiruotÄ, kuri tÄsÄsi visÄ gruodžio mÄnesį, o sutarta buvo mokÄti po 75 eurus už kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kovo atstovas patvirtino, kad raÅ¡ytinio susitarimo dÄl dienpinigių mokÄjimo, dÄl jų dydžio nebuvo sudaryta.
NurodÄ, kad darbdavys pasinaudojo Å¡ia situacija ir mokÄjo mažesnius dienpinigius. IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad nors dienpinigių dydis yra nustatytas VyriausybÄs nutarimu, taÄiau nÄra draudimo darbdaviui ir darbuotojui susitarti ir dÄl kitokio dydžio dienpinigių, todÄl tikÄtina, kad toks susitarimas tarp Å¡alių buvo, nes ankstesni mokÄjimo dokumentai patvirtina, tokių dienpinigių mokÄjimÄ ieÅ¡kovui. Kad darbdavys siÅ«lÄ bÅ«tent tokį dienpinigių dydį patvirtina ir darbo skelbimai, pagal kuriuos ieÅ¡kovas ir susirado šį darbdavį ir bÅ«tent dienpinigių dydis ir buvo paskata tartis dÄl darbo Å¡ioje bendrovÄje.
IeÅ¡kovo atstovas taip pat palaikÄ ir reikalavimÄ dÄl iÅ¡mokÄjimo vidutinio darbo užmokesÄio už visÄ uždelsimo laikÄ . Kadangi atsakovas neatsiskaitÄ su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dienÄ , tai jis turi mokÄti vidutinį darbo užmokestį už visÄ uždelsimo atsiskaityti laikÄ . NurodÄ, kad dienpinigiai nebuvo iÅ¡mokÄti nuo 2013-01-22, tai už visÄ Å¡Ä¯ laikÄ ir turi bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis, nes darbdavys neatsiskaitÄ su darbuotoju. Ä®statymas numato darbdaviui pareigÄ atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju.
Padaryti užskaitų darbdavys be darbuotojo sutikimo negalÄjo. IeÅ¡kovo atstovas nurodÄ, kad Å¡iuo atveju turÄtų bÅ«ti priteista ieÅ¡kovui ir neturtinÄ Å¾ala, nes darbdavys nevykdÄ jokių savo pareigų ir neiÅ¡mokÄjo jokių sumų darbuotojui, atleidimÄ Ä¯formino nedarbingumo laikotarpiu. IeÅ¡kovas iÅ¡laiko mažametį vaikÄ . Darbdavio neiÅ¡mokÄta 5000-7000 Lt suma jam yra labai reikÅ¡minga.IeÅ¡kovo atstovas patirtino, kad su atsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodÄ, kad nÄra įrodymų, kad tokia žala iÅ¡ darbuotojo gali bÅ«ti priteista. Atstovas nurodÄ, kad ieÅ¡kovas po atsitikusi įvykio iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, informavo savininkÄ , kuriam buvo padaryta žala ir praneÅ¡Ä savo tiesioginiam vadovui, t. y.
Danijos įmonÄs vadovui, nes jis visÄ mÄnesį dirbo Danijoje ir vykdÄ tos įmonÄs vadovo nurodymus, važinÄjo jų transportu. Atstovas nurodÄ, kad užsienio bendrovÄ ,,F. l. ASâ nenurodÄ, kad ieÅ¡kovas A. R. neinformavo apie įvykį, jie tik pažymÄjo, kad įvykis atkreipÄ dÄmesį tik 2012 m. gruodžio mÄnesį. Byloje nÄra jokių dokumentų, kodÄl bendrovÄ nesikreipÄ dÄl žalos atlyginimo į draudimo bendrovÄ, nes toks įvykis yra draudiminis ir žalÄ turÄjo atlyginti draudimo bendrovÄ.
Atsakovas pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ buvusio darbuotojo A. R. UAB âV. i." naudai 8084 (aÅ¡tuonis tÅ«kstanÄius aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis) litus (2350 EU), kuriuos UAB âV. i." sumokÄjo atlygindama už A. R. padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. atsakovo turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nurodo, kad siekdamas apginti savo teises UAB âV. i." reiÅ¡kia ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi darbuotojas A. R., darbo metu sugadino partnerių turtÄ , padarydamas 8084 litų (2350 EU) žalÄ , iÅ¡ kurių 2674 litus padengÄ firma -UAB âV. i.", nereikalaudama Å¡ios sumos iÅ¡ A.
R.,o likusioji suma 5409,90 litų buvo iÅ¡laikyta iÅ¡ A. R. darbo iÅ¡mokų.A. R. 2012 m. spalio 10 d. bÅ«damas komandiruotas į F. L. firmÄ esanÄiÄ Danijoje, vairuodamas Å¡iai firmai priklausantį automobilį valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kroviniu atvyko į firmÄ L. G., esanÄiÄ Vokietijoje, kur važiuodamas atbuline eiga įvažiavo į tvorÄ ir vartus, tuo padarydamas L. G. 2350.00 Eurų žalÄ , nes tiek kainavo tvoros ir vartų remontas. F. L. pareikalavo UAB âV. i." apmokÄti A.
R. padarytÄ Å¾alÄ , buvo nurodyta, kad dÄl to kaltas A. R., kuris buvo jų firmos darbuotojas. AtsakovÄ nurodÄ, kad A. R. apie šį incidentÄ bendrovÄs neinformavo, nustatyta tvarka neužpildÄ eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklÄs, neapiformindamas reikiamų dokumentų jų nepateikÄ ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Visa tai eliminavo galimybÄ kreiptis į draudimo kompanijÄ dÄl padarytos žalos draudiminio atlyginimo, kadangi pagal visÄ turimÄ informacijÄ galimai tai buvo draudiminis įvykis, transporto priemonÄ buvo apdrausta.
Apie šį autoįvykį sužinojÄ tada, kai pateikta sÄ skaita buvo pareikalauta sumokÄti padarytÄ Å¾alÄ . A. R. dÄl Å¡io autoįvykio atsisakÄ su UAB âV. i." vadovais kalbÄtis, o taip pat atsisakÄ paaiÅ¡kinti autoįvykio aplinkybes. ApmokÄdama A. R. padarytÄ Å¾alÄ partneriams UAB âV. i." patyrÄ Å¾alÄ 8084 (aÅ¡tuonių tÅ«kstanÄių aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių) litų sumoje ir kadangi žala atsirado dÄl A. R. neteisÄtų veiksmų, todÄl A. R. atsirado materialinÄs atsakomybÄs pagrindas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui.
Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau-LR DK) 245 straipsnyje reglamentuojanÄiame materialinÄs atsakomybÄs atsiradimo pagrindÄ nurodoma, kad ... MaterialinÄ atsakomybÄ atsiranda dÄl teisÄs pažeidimo, kurio vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas... Darbuotojo materialinÄ atsakomybÄ yra darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ padaryta netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Å iuo atveju A. R. padarÄ Å¾alÄ UAB âV. i.", kuri atsirado dÄl jo netinkamo atlikimo darbo pareigų, ko pasÄkoje partneriams buvo padaryta žala, kuriÄ UAB âV. i.", pagal žalÄ patyrusios įmonÄs pateiktÄ pretenzijÄ atlygino.LR DK 246 straipsnyje reglamentuojanÄiame materialinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygas, nurodoma, kad materialinÄ atsakomybÄ atsiranda , kai yra Å¡ios sÄ lygos: 1).
Padaroma žala. 2). Žala padaroma neteisÄta veikla. 3). Yra priežastinis ryÅ¡is tarp neteisÄtos veikos ir žalos atsiradimo. 4). Yra pažeidÄjo kaltÄ.
5) PažeidÄjas ir nukentÄjusioji Å¡alis teisÄs pažeidimo metu buvo susijÄ darbo santykiais. 6). Žalos atsiradimas susijÄs su darbo veikla. Visos Å¡ios sÄ lygos A. R. veiksmuose buvo. Žala yra padaryta ir padaryta neteisÄtais veiksmais, pažeidus saugaus darbo - saugaus vairavimo reglamentuojamo Keliu eismo taisyklių nesilaikymas (pažeidimas), dÄl to atsirado žalÄ , esant tiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Jo veiksmuose yra kaltÄ, kadangi privalÄjo laikytis Kelių eismo taisyklių nuostatų ir vairuoti saugiai, kad nepadarytų žalos dÄl netinkamo sunkvežimio vairavimo, o taip pat neužpildÄ eismo įvykio deklaracijos, kas sutrukdÄ firmai kreiptis į draudimo kompanijÄ dÄl draudiminio autoįvykio įforminimo.
A. R. ir UAB âV. i." teisÄs pažeidimo metu buvo susijÄ darbiniais santykiais, kadangi jis buvo įdarbintas jų bendrovÄje vairuotoju. Žalos atsiradimas susijÄs su darbo veikla, kadangi A. R. nuvežÄs krovinį partneriams, padarÄ jiems žalÄ , kuriÄ UAB âV. i." atlygino.LR DK 253 straipsnis reglamentuoja darbuotojų materialinÄs atsakomybÄs atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti materialinÄ Å¾alÄ ir nurodomi žalos atsiradimo atvejai, kuriems esant atsiradusi žala turÄtų bÅ«ti atlyginta.
Å iuo atveju taikytinas Å¡io straipsnio 3 punktas, kuriame nurodyta, kad ... darbuotojas privalo atlyginti žalÄ atsiradusiÄ dÄl baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kuris darbdavys turÄjo sumokÄti dÄl darbuotojo kaltÄs. Kaip matyti iÅ¡ faktinių aplinkybių darbuotojas A. R. padarÄ kitiems asmenims žalÄ , kuriÄ darbdavys UAB âV. i." visiÅ¡kai atlygino. LR DK 255 straipsnis reglamentuoja atvejus kai darbuotojai privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ . Å io straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodoma, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ jei žala padaryta kitokiu bÅ«du ir kitokiam turtui, kai už jÄ visiÅ¡ka materialinÄ atsakomybÄ numatytÄ specialiuose Ä®statymuose.
Å iuo atveju A. R., sugadindamas vartus ir tvorÄ , padarÄ Å¾alÄ kitos įmonÄs turtui, už kÄ numatyta visiÅ¡ka materialinÄ atsakomybÄ.AtsakovÄ su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti. Pateiktu atsiliepimu nurodÄ, kad ieÅ¡kovas jų firmoje faktiÅ¡kai dirbo 50 (penkiasdeÅ¡imt) darbo dienų. Tuo tarpu ieÅ¡kinyje pateikti reikalavimai, dÄl darbo užmokesÄio priteisimo žymiai virÅ¡ija iÅ¡mokas, kurios buvo sumokÄtos už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ -laikÄ .DÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
IeÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti neturtinÄ Å¾alÄ yra taip pat niekuo nepagrįstas. IeÅ¡kinyje nenurodyti atsakovo, kaip darbdavio, kokie nors konkretÅ«s neteisÄti veiksmai, dÄl kurių ieÅ¡kovas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ . Å ioje situacijoje yra atvirkÅ¡Äiai, kadangi atsakovas dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs patyrÄ nuostolius, kurių ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nenurodo, yra tos aplinkybÄs, kad jis darbo metu 2012 m. spalio 10 d. atsakovo partneriui F. L. A/S, autoįvykio metu padarÄ turtinÄ Å¾alÄ 2350.00 EU sumai.
PartnerÄ F. L. 2013-01-10 pateikÄ Å¡iai sumai sÄ skaitÄ su apmokÄjimo terminu iki 2013-01-14, kuriÄ atsakovas apmokÄjo. Tokiu bÅ«du A. R., sugadindamas jų partnerių turtÄ , dÄl ko atsakovas buvo priversti atlyginti padarytus nuostolius, padarÄ atsakovui žalÄ 2350 eurų sumai, pasitraukÄ iÅ¡ autoįvykio vietos, bei sumenkino atsakovo firmos autoritetÄ patikimumo kontekste.Atsakovo atstovas adv. T. B. paaiÅ¡kino, kad juos tenkino ankstesnis teismo sprendimas ir mano, kad jis buvo teisingas, nes buvo priteista įmonei padaryta turtinÄ Å¾ala, bvuo priteisti ir dienpinigiai, tik įmonÄ suklydo dÄl materialinÄs atsakomybÄs apimties.
IeÅ¡kovo padaryta žala buvo didesnÄ nei bendrovÄs jam neiÅ¡mokÄti dienpinigiai. Darbo santykiai tarp Å¡alių jau buvo nutrÅ«kÄ, todÄl buvo padarytas užskaitymas ir ieÅ¡kovui nebeliko ko iÅ¡mokÄti. Atsakovo atstovas nurodÄ, kad dÄl didesnių dienpinigių, nei numatyta VyriausybÄs nutarime Å¡alys nebuvo susitarusios raÅ¡tu, nei sudarydamos darbo sutartį, nei atskiru raÅ¡ytiniu dokumentu. Didesnių dienpinigių mokÄjimas reiÅ¡kia, kad bendrovÄ turi mokÄti ir didesnias įmokas valstybei, todÄl tai iÅ¡ esmÄs yra algos padidinimas, dÄl kurio turi bÅ«ti susitariama raÅ¡tu.
Tad ir Å¡iuo atveju, nesant raÅ¡ytinio susitarimo dÄl tokio dydžio dienpinigių mokÄjimo, turi bÅ«ti vadovaujamasi VyriausybÄs nustatytais dienpinigių dydžiais. Atstovas paaiÅ¡kino, kad jeigu dienpinigiai bÅ«tų paskaiÄiuoti pagal VyriausybÄs nutarimÄ , tai ginÄo dÄl sumos nebÅ«tų. Atstovas paaiÅ¡kino, kad bendrovei ieÅ¡kovas padarÄ Å¾alÄ ir žala buvo didesnÄ nei jam priklausanÄios iÅ¡mokos, todÄl bendrovÄs padarytas užskaitymas buvo teisÄtas. Jeigu bÅ«tų įrodyta, kad žalos nebuvo, tada užskaita padaryta neteisÄtai.
Atsakovo atstovas nurodÄ, kad vidutinis darbo užmokestis gali bÅ«ti priteisiamas tik nuo sprendimo įsiteisÄjimo ir jo manymu, Å¡iuo atveju nÄra pagrindo tenkinti tokį reikalavimÄ . Atsakovo atstovas nurodÄ, kad netenkintinas yra reikalavimas ir dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, nes iÅ¡ esmÄs neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti priteisiama tik tuo atveju, kai pripažįstama , kad darbuotojas neteisÄtai atleistas iÅ¡ darbo. Taip pat mano, kad jei priteisiama kompensacija už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ , tai neturtinÄ Å¾ala â nepriteisiama.
Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad visiÅ¡kai palaiko atsakovÄs reikalavimÄ dÄl turtinÄs žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas buvo kaltas dÄl atsiradusios žalos. Danijos bendrovÄ nurodÄ, kad apie įvykį jie sužinojo tik gruodžio mÄnesį. Atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas, nežiÅ«rint to, kad jis visÄ mÄnesį dirbo Danijos bendrovÄje, buvo jai iÅ¡nuomotas, taÄiau padarÄs žalÄ turÄjo apie tai informuoti savo tiesioginį darbdavį, t. y. bendrovÄ V. i., nes tik Å¡ios bendrovÄs vadovÄ galÄjo sprÄsti dÄl drausminÄs atsakomybÄs taikymo.
Kadangi apie įvykį iki sÄ skaitos gavimo bendrovÄ nežinojo, iÅ¡ Danijos įmonÄs atsakymo taip pat matyti, kad nežinojo ir jie, todÄl į draudimo bendrovÄ niekas ir nesikreipÄ, nes buvo jau praleisti kreipimosi terminai. Atsakovo atstovas patvirtino, kad darbuotojo atsakomybÄ yra ribota, todÄl ir buvo priteista teismo sprendimu mažesnÄ suma, nei praÅ¡Ä atsakovÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir su Å¡ia suma jie sutinka. AtsakovÄs atstovÄ K. K. nurodÄ, kad prieÅ¡ieÅ¡kinį palaiko, su ieÅ¡kiniu nesutinka.
NurodÄ, kad darbuotojas padarÄs žalÄ turÄjo jÄ informuoti , taÄiau to nepadarÄ. Ji nurodÄ, kad nepagrįstas yra ieÅ¡kovo reikalavimas didesnių dienpinigių, nes dÄl jų nebuvo susitarÄ. DÄl dienpinigių buvo priimami įsakymai. DÄl dienpinigių dydžio per visÄ neilgÄ darbo laikÄ darbuotojas nesikreipÄ ir jokių pretenzijų nereiÅ¡kÄ. Ji patvirtino, jog reikalauja, kad bÅ«tų atlyginta bendrovei ieÅ¡kovo padaryta žala, nes jie privalÄjo atlyginti užsienio partneriams padarytÄ Å¾alÄ .
IeÅ¡kovas su atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡o jį atmesti.Pateiktu atsiliepimu nurodo, kad pripažįsta,kad 2012-10-10 bÅ«damas komandiruotÄje ir vairuodamas vilkikÄ DAF v/n (duomenys neskelbtini) padarÄ eismo įvykį, kurio pasekoje buvo apgadintas įmonei L. G. turtas (tvora ir vartai). TaÄiau nesutinka, kad pažeidÄs kokius nors kitus reikalavimus, susijusius su eismo įvykio įforminimu. Po eismo įvykio kartu su sugadinto turto savininku užpildÄ eismo įvykio deklaracijÄ , nurodÄ visus reikalingus duomenis tiek apie save, tiek apie automobilį, pateikÄ draudimo polisÄ , informavo transporto priemonÄs savininkÄ - įmonÄ F.
L.. Pagal darbdavio nurodymÄ jis komandiruotÄs metu vairavo ne darbdaviui, o Danijos įmonei F. L. priklausanÄiÄ transporto priemonÄ, vyko Å¡ios įmonÄs nurodytais marÅ¡rutais, vykdÄ jos nurodymus, t. y. iÅ¡ esmÄs buvo iÅ¡nuomotas Å¡iai įmonei. TodÄl apie eismo įvykį nedelsiant informavo bÅ«tent įmonÄ F. L., savo tiesioginius vadovus. Kadangi jo vairuojama transporto priemonÄ priklauso Å¡iai įmonei, bÅ«tent ji yra atsakinga už Å¡io automobilio draudimÄ bei jai kyla pareiga atlyginti Å¡iuo automobiliu padarytÄ Å¾alÄ .
TodÄl papildomai informuoti UAB âV. i." iÅ¡ karto po įvykio, o ne vÄliau (kÄ padarÄs grįžÄs iÅ¡ komandiruotÄs) nebuvo jokio reikalo. KodÄl įmonÄ F. L. nesikreipÄ Ä¯ civilinÄs atsakomybÄs draudimu transporto priemonÄ apdraudusiÄ draudimo įmonÄ, o žalos atlyginimo pareikalavo iÅ¡ atsakovo nežino. Mano, kad galbÅ«t draudimas nebuvo tinkamai įformintas, neapmokÄtas ar pan., nes dažnai transporto įmonÄs, siekdamos sutaupyti, apdraudžia tik vilkikus, o priekabų - ne.
Jo padaryto eismo įvykio metu, važiuojant atbulam, žala padaryta bÅ«tent priekaba užkliudžius metalinÄ tvorÄ . Už tinkamai neįformintÄ draudimÄ , ko pasÄkoje įmonÄ prarado draudiminÄ apsaugÄ , jis negali ir nesutinka bÅ«ti atsakingas. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyti teiginiai, kad buvo eliminuota galimybÄ kreiptis į draudimo įmonÄ dÄl jo kaltų veiksmų (tinkamo eismo įvykio neįforminimo) yra visiÅ¡kai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. IÅ¡ pateiktų atsakovo dokumentų matyti, kad įmonÄ F.
L. savavaliÅ¡kai iÅ¡ atsakovui- UAB âV. i." priklausanÄių sumų atskaitÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ , nepateikdama jokių jo kaltÄs (pasiÅ¡alinimo iÅ¡ eismo įvykio vietos, netinkamo įvykio įforminimo) įrodymų, o atsakovas Å¡io atskaitymo neginÄijo nei pats, nei apie atliktÄ mokÄjimÄ neinformavo jo, tuo nesuteikdamas jokios galimybÄs ginÄyti Å¡io F. L. reikalavimo UAB âV. i." pagrįstumÄ .LR CK 6.113 str. nustato, kad treÄiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisÄ, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turÄjo pradinis kreditorius.
Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje atsakovas UAB âV. i.", net ir pateikdama įrodymus, kad atlygino žalÄ pradiniam kreditoriui F. L., neįgijo daugiau teisių reikalauti iÅ¡ jo žalos atlyginimo, nei jų turÄjo pati F. L.. Taigi atsakovui, reikalaujant iÅ¡ jo žalos atlyginimo, iÅ¡lieka pareiga pagrįsti įrodymais visas savo nurodomas aplinkybes dÄl eismo įvykio netinkamo įforminimo, bei tinkamÄ pareigos transporto priemonÄ apdrausti civilinÄs atsakomybÄs draudimo liudijimu įvykdymÄ , įtraukti draudimo įmonÄ treÄiuoju asmeniu arba bendraatsakovu.
Net teismui nusprendus, kad privalantis atlyginti padarytÄ Å¾alÄ darbdaviui, bÅ«tina vadovautis LR DK 254 str. nuostata, kad darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mÄnesinių darbo užmokesÄių dydžio, iÅ¡skyrus atvejus, nustatytus Å¡io Kodekso 255 straipsnyje. Vadovaujantis atsakovo pateikta pažyma dÄl kompensacijos už nepanaudotas atostogas, kurioje nurodytas vidutinis darbo užmokestis - 54,12 Lt d.d., 3 mÄnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro 3409,56 Lt (54,12*21*3=3409,56).
Atsakovas reikalaudamas visiÅ¡ko materialinÄs žalos atlyginimo, nepagrįstai remiasi DK 255 str. 1 d. 5 p. nuostata, nenurodydamas jokio specialaus įstatymo, kuriame bÅ«tų numatyta visiÅ¡ka materialinÄ atsakomybÄ, taikytina Å¡io ginÄo atveju.IÅ¡ 2012-09-02 Å¡alių sudarytos darbo sutarties Nr.17 (b. l. 6-8) matyti, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ buvo priimtas dirbti vairuotoju âekspeditoriumi,nurodant, kad sutartis yra terminuota(sutarties 2 p.), nustatant 1106 Lt mÄnesio darbo užmokestį (3 p.), bei nustatant iÅ¡bandymo laikotarpį nuo 2012-09-02 iki 2012-12-02 (4 p.).IÅ¡ ieÅ¡kovo praÅ¡ymų (b. l. 119-121) matyti, kad ieÅ¡kovas buvo praÅ¡Äs jį iÅ¡leisti neapmokamų atostogų nuo 2012-09-17 iki 2012-10-07 imtinai, 2012-11-11 praÅ¡ymu iÅ¡leisti neapmokamų atostogų nuo 2012 m lapkriÄio 12d. iki gruodžio 3d., 2012-12-29 praÅ¡ymu iÅ¡leisti neapmokamų atostogų nuo 2012-12-31 iki 2013-01-21, t. y. matyti, kad ieÅ¡kovas rugsÄjo mÄn. dirbo 15 dienų, spalio mÄn. 24 dienas, o lapkriÄio mÄn. 11 dienų, gruodžio mÄn.2 8 dienas ir iÅ¡ viso jis iÅ¡dirbo 78 dienas.IÅ¡ atsakovo 2012-10-05 įsakymo Nr. 136 dÄl ieÅ¡kovo komandiruotÄs (b. l. 101) matyti, kad atsakovas 2012 m. spalio 08 d. - 2012 m. spalio 31 d. laikotarpiu buvo komandiravÄs ieÅ¡kovÄ Ä¯ VokietijÄ , DanijÄ , OlandijÄ , LiuksemburgÄ .2013-01-17 atsakovÄ informavo ieÅ¡kovÄ (b. l.
44) apie gautÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ partnerių Odense F.-L. A/S dÄl žalos 2350 EUR atlyginimo (dÄl 2012-10-10 autoįvykio, ieÅ¡kovui vairuojant vilkikÄ ) ir nurodoma, kad 2013-01-22 ieÅ¡kovas bus atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 107 str. 1 d. IÅ¡ atsakovo pateiktų dokumentų apie ieÅ¡kovo vairuoto automobilio (duomenys neskelbtini) padarytÄ Å¾alÄ Â âL. G.â (b. l. 98-99) matyti, kad pagal A/S F. L. pateiktÄ 2012-12-31 sÄ skaitÄ Nr.41017 iÅ¡ atsakovo buvo pareikalauta iki 2013-01-14 atlyginti 2350 eurų 2012-10-10 A.
R. padarytÄ Å¾alÄ , o atsakovÄs 2012-01-15 mokÄjimo pavedimu (b. l. 100) patvirtinama,kad A/S F. L. buvo sumokÄta 12040 Lt pagal sÄ skaitÄ Nr.41014.IÅ¡ atsakovÄs UAB ,,V. i.â 2013-01-21 įsakymo Nr.165A (b. l. 116) matyti, kad ieÅ¡kovas A. R. buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 107 str.1d. (darbuotojas netinka pavestam darbui atlikti).IÅ¡ atsakovÄs pateiktos pažymos apie darbo iÅ¡mokas ieÅ¡kovui (b. l. 107) matyti, kad ieÅ¡kovui nebuvo iÅ¡mokÄta 5207 lt dienpinigių (užskaityta kaip žalos atlyginimas) ir 202,90 Lt kompensacijos už atostogas (užskaityta kaip žalos atlyginimas).
Surinktų įrodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 7509,84 Lt dienpinigių už 2012-12-01 â 2012-12-29 komandiruotÄ. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje yra pateikti atsakovÄs įsakymai dÄl A. R. siuntimo į komandiruotes (b. l. 101-103, T 1) ir dienpinigių paskaiÄiavimo lentelÄs (b. l. 104-106, T 1), iÅ¡ kurių matyti, kad dienpinigiai buvo skaiÄiuojami visada pagal VyriausybÄs nustatytus dydžius ir tvarkÄ ir ieÅ¡kovas niekada nekÄlÄ klausimo dÄl dienpinigių dydžio.
Ä® bylÄ nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriuose ieÅ¡kovas ir atsakovÄs atstovas bÅ«tų aptarÄ dienpinigių mokÄjimo klausimus ir dydžius. Kadangi tai yra priskiriama prie iÅ¡mokų už darbÄ , tai laikytina kaip viena iÅ¡ bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų, dÄl kurių darbuotojas ir darbdavys turÄtų susitarti raÅ¡tu. Kaip jau nurodyta, jokių susitarimų raÅ¡tu nebuvo. Tik ieÅ¡kovas tvirtina, kad skelbime dÄl darbo buvo nurodytas bÅ«tent toks dienpinigių dydis, taÄiau vÄliau jam jau pradÄjus dirbti, tokio dydžio dienpinigiai niekada nebuvo mokami ir jis niekada dÄl to nesikreipÄ nei į darbdavį, nei į kitas kompetentingas darbo ginÄus sprÄsti institucijas.
TodÄl teismas laiko, kad ieÅ¡kovas neįrodÄ, jog tarp jo ir darbdavio buvo susitarimas dÄl didesnių dienpinigių mokÄjimo, nei numatyta VyriausybÄs nutarime, todÄl priteistina ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 5207 Lt dienpinigių už komandiruotÄ ir 202,90 Lt už nepanaudotas atostogas. Å ių sumų atsakovÄ visiÅ¡kai nepagrįstai neiÅ¡mokÄjo ieÅ¡kovui, o padarÄ užskaitymÄ , kompensuodama sau žalos atlyginimÄ . LR DK 226 str. nurodoma, kad neleidžiama daryti iÅ¡skaitų iÅ¡ iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos, kompensacijų ir kitų iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių pagal įstatymus neiÅ¡ieÅ¡koma.
DK 258 str. reglamentuoja ir darbuotojo padarytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarkÄ , taÄiau ir Å¡ios nurodytos tvarkos nebuvo laikomasi. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl DK 250 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodÄs, kad neteisÄto atleidimo atveju neturtinÄ Å¾ala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybÄs ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinÄs žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonÄmis, tokiomis kaip turtinÄs žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisÄtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nÄra teisingai atlyginama (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. nutartis civilinÄje byloje I.
T. v. UAB âÅ iaulių lyraâ, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinÄje byloje R. B. v. 73-ioji daugiabuÄių namų savininkų bendrija âVirÅ¡uliÅ¡kÄsâ, bylos Nr. 3K-3-363/2011; kt.). Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimo faktas tam tikrais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisÄs pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. NeturtinÄ Å¾ala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje S. Å .
XXXrk t. V. UAB âLietuvos rytasâ, bylos Nr. 3K-7-2/2008; teisÄjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinÄje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis Å«kisâ, bylos Nr. 3K-3-400/2008).2013-11-22 VarÄnos rajono apylinÄks teismo sprendimu buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas pagrįstai ir netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti, kad darbo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai. Kauno apygardos teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs apeliacinį skundÄ , sprendimo Å¡ioje dalyje nepakeitÄ.
TodÄl teismas laiko, kad nÄra teisinio pagrindo ieÅ¡kovui priteisti neturtinÄ Å¾alÄ , nes Å¡iuo klausimus yra plaÄiai iÅ¡analizavÄs Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ir suformavÄs praktikÄ bylose. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti, nuo teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo dienos. DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis).
Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokÄti visas jam priklausanÄias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (DK 141 straipsnio 2 dalis). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dÄl darbuotojo kaltÄs, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ (DK 141 straipsnio 3 dalis).IeÅ¡kovas pagrįstai nurodo, kad atsakovÄ su juo neatsiskaitÄ atleidimo dienÄ . Bylos nagrinÄjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo sumokÄtas tik vidutinis atlyginimas, taÄiau nebuvo iÅ¡mokÄti priskaiÄiuoti dienpinigiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, nes atsakovÄs atstovÄ nutarÄ Å¡ias sumas užskaityti už darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ .
LR DK 141 str. 2 d. nurodoma, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokÄti visas jam priklausanÄias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti bÅ«tina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktÄ ; antra, faktÄ , kad dÄl neatsiskaitymo nÄra darbuotojo kaltÄs. Å ioje teisÄs normoje nustatytų padarinių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltÄs nebuvimu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad Å¡ios pareigos neeliminuoja ir tokia situacija, kai atleidžiamas iÅ¡ darbo darbuotojas yra skolingas darbdaviui.
Tai gali bÅ«ti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dÄl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo, taÄiau toks reikalavimų įskaitymas galÄtų bÅ«ti taikomas tik sutikus darbuotojui. Nesant tokio susitarimo, net ir kilus ginÄui, nagrinÄtinam teisme, aplinkybÄ, kad darbdavys uždelsÄ atsiskaityti su darbuotoju, iÅ¡lieka teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir lemia darbdavio pareigÄ sumokÄti darbuotojui DK 141 straipsnio 3 dalyje įvardytÄ arba, priklausomai nuo darbuotojui neiÅ¡mokÄtos sumos dydžio, proporcingai mažesnÄ sumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 gegužÄs 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje P. M. v.
UAB âSwiss logisticâ, bylosNr. 3K-3-267/2008).DK 226 str. draudžia daryti iÅ¡skaitas iÅ¡ iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos, kopensacijų ir kitų iÅ¡mokų, iÅ¡ kurių pagal įstatymus neiÅ¡ieÅ¡koma. TodÄl teismas vertina, jog atsakovÄ nepagrįstai padarÄ užskaitymÄ ir neatsiskaitÄ su ieÅ¡kovu jo atleidimo dienÄ . Jokių kliÅ«Äių dÄl atsiskaitymo laiku iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo daroma, tai patvirtina, jog vidutinis darbo užmokestis jam buvo pervestas. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ nuo teismo sprendimo priÄmimo dienos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.
Už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo dienos ieÅ¡kovas praÅ¡Ä priteisti už priverstinÄ pravaikÅ¡tÄ , mokant po 54,12 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ . Pagal bylos duomenis, atsakovo uždelsimas atsiskaityti su ieÅ¡kovu prasidÄjÄs 2013-02-15 (kai teismo sprendimu buvo nustatyta atleidimo data), tÄsiasi iki Å¡iol. Už visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį pagal DK 141 str. 3 d. apskaiÄiuotos iÅ¡mokos už uždelsimo atsiskaityti laikÄ dydis sudaro 12 988,08 Lt (suma paskaiÄiuota su mokesÄiais).Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ dirbo neilgai (3 mÄnesius), ir Å¡is laikotarpis, palyginus su uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu, yra kelis kartus trumpesnis, kad atsakovo įmonÄs finansinÄ bÅ«klÄ yra sudÄtinga, kad ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo buvo pripažintas pagrįstu, teismas sprendžia, kad nagrinÄjamu atveju yra pagrindas mažinti ieÅ¡kovui priteistinÄ vidutinio darbo užmokesÄio kompensacijÄ už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį iki 5000 Lt.
Å ios kompensacijos nesumažinimas reikÅ¡tų pernelyg didelÄ disproporcijÄ tarp ieÅ¡kovui priklausanÄių darbo pajamų už jo iÅ¡dirbtÄ laikotarpį ir daugelį kartų jo darbo pajamas virÅ¡ijanÄios kompensacijos. Tokia situacija inter alia bÅ«tų nesuderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisÄs principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisÄs principu, neatskiriamu nuo teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2010 m. rugsÄjo 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje F.
B. v. UAB ,,Neo rangaâ, bylos Nr. 3K-3-365/2010).Nors ieÅ¡kovas reikalavo vidutinio darbo užmokesÄio už uždelsimÄ atsiskaityti nuo teismo sprendimo priÄmimo dienos, taÄiau teismas priteisia nuo ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos. LR CPK 414 str. nedraudžia teismui virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus. DÄl atsakovÄs reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ 2013-11-22 VarÄnos rajono apylinkÄs teismo sprendimu Å¡is reikalavimas buvo patenkintas iÅ¡ dalies priteisiant iš ieÅ¡kovo žalÄ Â nevirÅ¡ijanÄiÄ trijų jo vidutinių darbo užmokesÄio dydžio sumos.
TaÄiau apygardos teismas nurodÄ Å¡Ä¯ klausimÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo. Teismui nebuvo pateikti jokie nauji žalos atlyginimo klausimu įrodymai. Apart jau byloje esanÄių sÄ skaitų, kurias pateikÄ užsienio bendrovÄ ir kurias apmokÄjo atsakovÄ, teismui buvo pateiktas tik vienas užsienio bendrovÄs ,, F.-l. A/Sâ raÅ¡tas, kuriame jie nurodÄ, jog jų sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta už nuostolius, kuriuos padarÄ Ä¯monÄs V. vairuotojas, kurį jie buvo iÅ¡sinuomojÄ tam laikui â nuostoliai padaryti 2012 metų spalį, bet atkreipÄ jų dÄmesį tik 2012 m. gruodį, todÄl jie neturÄjo jokio kito pasirinkimo kaip apkaltinti įmonÄ V., kuri sukÄlÄ tuos nuostolius (b. l. 71, T2).IÅ¡ Å¡io atsakymo yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodÄl įmonÄ nuostolius pastebÄjo tik gruodžio mÄnesį, kodÄl nebuvo atliktas joks tyrimas, kodÄl įmonÄ nesikreipÄ Ä¯ draudimo bendrovÄ, praÅ¡ydama juso atlyginti, nors užsienyje tai yra įprasta žalos atlyginimo praktika.
Å ių klausimų teismui nepavyko detaliau iÅ¡siaiÅ¡kinti, nes Å¡alys neteikÄ jokių įrodymų. IeÅ¡kovas tvirtino, jog jis iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, apie įvykį tinkamai informavo darbdavį ir atsakingÄ darbuotojÄ Danijos įmonÄje. TaÄiau ieÅ¡kovas Å¡iuos savo teiginius patvirtinanÄių įrodymų nepateikÄ. AtsakovÄs atstovÄ nurodÄ, kad gavusi Danijos įmonÄs sÄ skaitÄ atlyginti jos darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ , atlygino Å¡iÄ Å¾alÄ , nes nenorÄjo gadinti santykių su užsienio partneriu.
TaÄiau atstovÄ nurodÄ, kad jai taip pat nebuvo pateikta jokių pirminių dokumentų, patvirtinanÄių padarytÄ Å¾alÄ , o buvo pateiktos tik sÄ skaitos, kuriose buvo nurodyta, kokio dydžio padaryta žala ir kokie darbai turi bÅ«ti padaryti jÄ Å¡alinant. Buvo netikslumų ir nurodant kai kuriuos duomenis, pavyzdžiui, kad vairuotojas, kuris padarÄ Å¾alÄ yra A. R., taÄiau gyvenantis Latvijoje, ne Lietuvoje. AtsakovÄs atstovai palaikÄ savo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 8084 Lt žalÄ , kuriuos UABâV. i.â sumokÄjo Danijos firmai F.
L. A/S , sumokÄtÄ pagal 2012-12-31 sÄ skaitÄ . NurodÄ, kad sutinka su 2013-11-22 priimtu sprendimu ir nurodytais motyvais, jog darbuotojo atsakomybÄ galÄjo bÅ«ti tik ribota, apsiribojant trijų vidutinių darbo užmokesÄių dydžiu.Siekiant priteisti žalÄ iÅ¡ darbuotojo, materialinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygas numato DK 246 str., kuriame nurodoma, jog materialinÄ atsakomybÄ atsiranda , kai yra visos Å¡ios sÄ lygos: 1)padaroma žala;
2) žala padaroma neteisÄtais veiksmais; 3)yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtos veikos ir žalos atsiradimo;
4) yra pažeidÄjo kaltÄ;
5) pažeidÄjas ir nukentÄjusioji Å¡alis teisÄs pažeidimo metu buvo susijÄ darbo santykiais;
6) žalos atsiradimas yra susijÄs su darbo veikla.Teismas laiko, kad neturint visų pirminių dokumentų dÄl padarytos žalos laiko, jos įforminimo, nesant duomenų, ar transporto priemonÄ, kuria buvo apgadinta tvora ir pati tvora buvo drausta, ar tokios žalos neturÄjo atlyginti draudimo bendrovÄ, kodÄl į draudimo bendrovÄ nesikreipÄ Å¾alÄ patyrusi įmonÄ, ar Å¡iandien dienÄ Å¾ala nÄra atlyginta draudimo bendrovÄs ir atsakovÄs, neįmanoma tiksliai ir neginÄijamai nustatyti, kam atsirado pareiga atlyginti žalÄ ir kokiu pagrindu.
AtsakovÄ, apmokÄdama užsienio bendrovÄs pateiktÄ sÄ skaitÄ , nurodÄ, kad ji nesiaiÅ¡kino situacijos, nenorÄdama prarasti užsienio partnerÄs. TaÄiau atsakovÄ, apmokÄdama sÄ skaitÄ , nesiaiÅ¡kino, ar tikrai yra teisinis pagrindas ir pareiga žalÄ atlyginti atsakovei. TodÄl teismas laiko, kad nesant byloje duomenų, jog atsakovÄ tikrai buvo atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , negalima teigti, jog atlyginusi žalÄ gera valia, ji įgijo teisÄ reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ kalto asmens (regresinis reikalavimas), nes negalima pagal byloje esanÄius duomenis neginÄijamai nustatyti, kad buvo padaryta tokia žala, kurios neatlygina draudimo bendrovÄ ir tokiu bÅ«du žalÄ turi atlyginti jÄ padarÄs kaltas asmuo.
LR CPK 178 str. numato, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka įrodinÄti nereikia. TodÄl teismas laiko, kad nesant neginÄijamų įrodymų dÄl padarytos žalos ir žalos dydžio, toks reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas. Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui taip pat priteistinos jo turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinÄ pagalbÄ (CPK 88 str., 93 str.), tokios ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos patvirtinamos 2013-11-07 pinigų priÄmimo kvitu Nr.586691 dÄl 3000 Lt sumokÄjimo.
IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti priteistinos atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudÄtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas paruoÅ¡iant ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atvykimÄ Ä¯ kitos vietovÄs teismÄ , vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose rekomenduotinais apmokÄjimo dydžiais. Pagal nurodytas Rekomendacijas jau vien ieÅ¡kinio parengimas gali bÅ«ti vertinamas iki 3000 Lt. Laikytina, kad ieÅ¡kovo turÄtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokÄti pagal Rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio yra pagrįstos, nes advokatas parengÄ ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį vyko į kelis teismo posÄdžius, todÄl priteistina visa suma nurodyta kvite.
TaÄiau atsižvelgiant, kad ieÅ¡kinys tenkinamas ½ dalyje, tai Å¡i suma taip pat mažintina ½ dalimi.Atsižvelgdama į tai, kad nagrinÄjamoje byloje nebuvo tenkinamas pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumo, netenkintas reikalavimas dÄl neturtinÄs žalso priteisimo ir iÅ¡eitinÄs iÅ¡mokos bei kompensacijso už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo, taÄiau patenkinti reikalavimai dÄl dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo bei priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , tai laikytina, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos Å¡alims turi bÅ«ti paskirstomos priteisiant atitinkamai po 1/2 iÅ¡ ieÅ¡kovo ir 1/2 â iÅ¡ atsakovo.
TaÄiau ieÅ¡kovas yra atleistas nuo bylinÄjimos iiÅ¡laidų mokÄjimo darbo bylose (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todÄl iÅ¡ jo iÅ¡laidos nepriteistinos. Žyminis mokestis nagrinÄjamoje byloje yra 663 Lt. IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo atleistas, iÅ¡ atsakovo valstybÄs naudai priteistina 2/3 Å¡ios sumos, t. y. 442 Lt.ValstybÄs garantuojama advokato pagalba ieÅ¡kovui pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose â 1656,68 Lt. IÅ¡ atsakovo valstybÄs naudai priteistina 2/3 Å¡ios sumos, t. y. 1104,45 Lt.
IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų dÄl iÅ¡laidų advokato pagalbai kasacinÄs instancijos teisme, todÄl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos. AtsakovÄs prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkinus, bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Kadangi sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, tai iÅ¡ atsakovÄs priteistinas žyminis mokestis nuo patenkintos ieÅ¡kinio dalies dÄl 5409,90 Lt ir 5000 Lt priteisimo, žyminis mokestis sudarytų (10409,90x0,03=312,30) 312,30 Lt, o ½ dalis â 156,15 Lt ir 59,16 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (LR CPK 79 str., 88 str.1d.3 p., 96 str. 1 d).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 96 str., 259-260, 265, 268, 270 str., teismas                    n u s p r e n d Ä :IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovÄs UAB âV. i.â (į. k. (duomenys neskelbtini) es. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 5207 (penkis tÅ«kstanÄius du Å¡imtus septynis) litus neiÅ¡mokÄtų dienpinigių už 2012 m. gruodžio mÄnesį ir 202,90 Lt (du Å¡imtus du litus devyniasdeÅ¡imt centų) kompensacijos (po mokesÄių iÅ¡skaitymo) už nepanaudotas atostogas, iÅ¡ viso 5409,90 Lt ir 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokÄti.
Priteisti iÅ¡ atsakovÄs UAB âV. i.â (į. k. (duomenys neskelbtini) es. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), vidutinį darbo užmokestį už uždelsimÄ atsiskaityti nuo 2013 m vasario 15 d. 5000 Lt (penkis tÅ«kstanÄius litų).Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovÄs UAB âV. i.â (į. k. (duomenys neskelbtini) es. (duomenys neskelbtini), a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100) 156,15 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 15 ct) žyminio mokesÄio ir 48, 27Lt (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus dvideÅ¡imt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų.
Å ios sumos turi bÅ«ti įmokÄtos Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ âSwedbankâ, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, per 30 dienų. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo priÄmimo, skundÄ paduodant VarÄnos rajono apylinkÄs teisme.            TeisÄja                                                                                                                                 Silvana GirdenienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â