2023-03-08 Nr. AB-5419-3-62-3-03461-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2023-03-08 Nr. AB-5419-3-62-3-03461-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas K. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-281-968/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03461-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas K. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad grindė šiais argumentais laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pravieniškių PN-AK neužtikrino jam privatumo naudojantis dušu, nes bendro naudojimo dušo patalpoje tarp dušo ragelių nebuvo įrengtos pertvaros. Pareiškėjas turėjo praustis kitų asmenų akivaizdoje, dėl to jautė pažeminimą, nepatogumus ir tinkamai nenusiprausdavo, stengėsi rečiau praustis.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė:
3.1. Teisės aktai nenumato prievolės įstaigai įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų ir eksploatavimo taisyklės nustato dušo kabinų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Reikalavimai dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo.
3.2. Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Taigi nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti už tai piniginę kompensaciją.
3.3. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti tai, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas jo privatumas, nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo K. P. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. gruodžio 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad jis nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. Pravieniškių PN-AK naudojosi bendro naudojimo dušais, kuriuose nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros. Atsakovo atstovas šių aplinkybių neneigė ir jokių pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė.
6. Teismas pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo nėra. Tačiau LVAT laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
7. Įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką, teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. kartą per savaitę (iš viso 156 kartai) pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino 150 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK. Taip pat teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisė pareiškėjui 5 proc. dydžio metinės palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. 8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
9. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. LVAT praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Teismo sprendime nekonstatuota jokių kitų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturtėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
9.2. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš jo privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d., atlyginimo.
11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
12. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, jog teisės aktai nenumato pertvarų įrengimo dušo patalpoje, o pirmosios instancijos teismo nustatytas pažeidimas dėl gyvenamojo ploto trūkumo negalėjo sukelti pareiškėjui tokio masto pasekmių, kurias būtų galima įvertinti pinigais, todėl nagrinėjamu atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija.
13. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
14. Iš atsakovo atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visą ginčo laikotarpį buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu. Šiuo aspektu LVAT laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, buvo pažeistas jo privatumas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.
15. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).
16. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
17. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei nepakanka teismo sprendimu pripažinti asmens teisės pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).
18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas vieną kartą per savaitę), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, kad pareiškėjui priteista 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Beata Martišienė
Egidijus Šileikis