cdb8727e-99e7-49a6-a856-aa2fb1de11bf · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1454-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00557-2015-0 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.2.1.; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4253-302/2015. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams „kriminalinei“ Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai „kriminalinės“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, „kriminalinei“ institucijai Kauno apygardos teismui ir „pseudoteisėjams“ D. Å ., A.

A., J. K., „kriminalinei“ institucijai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir „pseudoteisėjams“ A. A., V. P., R. B., A. P., D. B., O. F., A. K., V. M., „kriminalinei“ institucijai Kauno miesto apylinkės teismui ir „pseudoteisėjai“ A. N. dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pripažinimo bei 372 375,34 Eur (1 285 437,58 Lt) žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. 2015 m. balandžio 13 d. teismo nutartimi ieÅ¡kovui buvo nustatytas terminas ieÅ¡kovo atskirojo skundo dėl 2015 m. kovo 23 d. teismo nutarties trÅ«kumams paÅ¡alinti, o 2015 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl 2015 m. kovo 23 d. teismo nutarties.

Vilniaus apygardos teisme 2015 m. gegužės 8 d. buvo gautas ieÅ¡kovo atskirasis skundas dėl 2015 m. balandžio 17 d. teismo nutarties panaikinimo bei klausimo dėl atskirojo skundo priėmimo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties. Teismas nurodė, kad 2015 m. kovo 23 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai, be kita ko, Å¡ioje nutartyje teismas nurodė ieÅ¡kovui paÅ¡alinti iÅ¡ ieÅ¡kinio teiginius ir reikalavimus, įžeidžiančius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijas ir teisėjus.

IeÅ¡kovui pateikus skundÄ dėl paminėtos nutarties, teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė jį priimti, nurodydamas, kad skundas savo turiniu iÅ¡ esmės atspindi ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintus teiginius ir reikalavimus, kurių trÅ«kumus teismas nustatė 2015 m. kovo 23 d. nutartimi. IeÅ¡kovas, pateikdamas skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, vėlgi sÄ moningai įvardija tiek neegzistuojančius atsakovus, tiek atkartoja įžeidžiančius teiginius Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų ir teisėjų atžvilgiu.

Teismas sprendė, kad nėra pagrindo priimti tokį skundÄ , kuris savo turiniu iÅ¡ esmės atspindi ieÅ¡kinyje bei kituose skunduose iÅ¡vardintus teiginius ir reikalavimus, kurių trÅ«kumus teismas nustatė.    Teismas konstatavo, kad nurodyti ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas konstitucinėmis teisėmis, todėl ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties atsisakė priimti (CK 1.137 str. 3 d.; CPK 5 str., 95 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 ).

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. (toliau – apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį ir perduoti klausimÄ kitam apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Nurodo Å¡iuos argumentus:Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas materialinės teisės normas ir civilinio proceso taisykles, priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ teismo nutartį (CPK 5 str., 42 str., 291 str., 335 str.; CK 1.137 str. 3 d.). Teismas, konstatavęs, kad atskirasis skundas nenagrinėtinas teisme, pagal CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatas privalėjo motyvuotai nurodyti, į kuriÄ institucijÄ apeliantas turi kreiptis, tačiau Å¡io reikalavimo neįvykdė, pažeisdamas apelianto teisę į apeliacijÄ (CPK 42 str., 305 str.).

Nustatytas absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi teismas nenurodė motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju yra pagrindo taikyti CPK 5 ir 335 straipsnių nuostatas. Nėra aiÅ¡ku, kodėl teismų praktika yra aukščiau (svarbesnė) už Konstitucijos bei CPK nuostatas (CPK 6 str., 42 str., 305 str.).Pagal CPK 291 straipsnį teismo nutartyje privaloma nurodyti dalyvaujančius byloje asmenis, ginčo dalykÄ , o iÅ¡ skundžiamos teismo nutarties turinio neaiÅ¡ku, koks ieÅ¡kinys bei ginčas ir tarp kokių dalyvaujančių byloje asmenų yra nustatytas teismo nutartyje, kad bÅ«tų galima paduoti atskirÄ jį skundÄ .

Apeliantas ne kartÄ yra nurodęs paminėtus reikalavimus teismui, kuris tyčia atsisako priimti ir iÅ¡nagrinėti apelianto atskiruosius skundus, iÅ¡ anksto nuspręsdamas net nepradėti nagrinėti apelianto pareikÅ¡tų reikalavimų.Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo pavadinimo nurodymas ar nenurodymas ir kiti netikslumai nesudaro esminių kliūčių priimti ir iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinį. Teismas, nenurodydamas motyvų, kodėl sprendė, jog apelianto ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas neegzistuojantiems atsakovams, pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, o tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas.Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir nukrypo nuo privalomo precedento civiliniame procese.

Niekas negali bÅ«ti teisėju savo paties byloje, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeistas bendras objektyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko bylos nagrinėjimo principas. Toks precedentas nustatytas civiliniame procese (Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2837-603/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-42-943/2015). Teisėjai negali nagrinėti civilinių bylų prieÅ¡ to paties teismo teisėjus ir patį teismÄ , todėl nagrinėjamu atveju, byloje esant pareikÅ¡tiems reikalavimams Vilniaus apygardos teismui ir Å¡io teismo teisėjai, skundžiama teismo nutartis buvo priimta neteisėtos teismo sudėties ir turi bÅ«ti panaikinta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ , teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2015 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡io teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, kuria buvo nustatyti apelianto ieÅ¡kinio trÅ«kumai (b. l. 7-9, 17, 19-20, 26).

Skundžiama teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir apelianto 2015 m. gegužės 8 d. atskirÄ jį skundÄ , nurodydamas, kad apelianto procesiniai veiksmai, paduodant šį skundÄ , vertintini kaip piktnaudžiavimas konstitucinėmis teisėmis (CK 1.137 str. 3 d.; CPK 5 str., 95 str.). Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ atskirojo skundo motyvų matyti, kad apeliantas savo atskirÄ jį skundÄ dėl skundžiamos teismo nutarties panaikinimo iÅ¡ esmės grindžia dviem pagrindiniais argumentais:

1) priimdamas skundžiamÄ teismo nutartį, teismas pažeidė materialinės teisės normas ir civilinio proceso taisykles, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo nutartį (CPK 5-6 str., 42 str., 115 str. 4 d., 291 str., 305 str., 335 str.; CK 1.137 str. 3 d.);

2) skundžiama teismo nutartis yra absoliučiai negaliojanti dėl neteisėtos teismo sudėties (CPK 329 str. 2 d. 1 p.).Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi pagrindo apelianto argumentas, kad skundžiamÄ teismo nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas - nagrinėjamu atveju apelianto ieÅ¡kinyje atsakovais nei Vilniaus apygardos teismas, nei Å¡io teismo teisėjai net ir nėra nurodyti. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ net ir tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje atsakovu bÅ«tų nurodytas Vilniaus apygardos teismas ar (ir) Å¡io teismo teisėjas (-a), vien Å¡i aplinkybė, nesant įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad skundžiamÄ teismo nutartį priėmusi teisėja turėjo (turi) iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar asmeninį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, savaime nesudarytų pagrindo abejoti skundžiamÄ teismo nutartį priėmusios teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015, 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015).

Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai paduodami per tÄ teismÄ , kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Taigi, Vilniaus apygardos teismas turėjo teisę spręsti apelianto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties priėmimo klausimÄ (CPK 335 str.). Dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumoPagal CPK 263 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas (nutartis) turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantas, atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties įrašęs įžeidžiančius Lietuvos Respublikos institucijas ir teisėjus teiginius bei reikalavimus ir iÅ¡ esmės pakartojęs apelianto ieÅ¡kinyje bei kituose skunduose nurodytus teiginius (kurių trÅ«kumus teismas jau yra nustatęs 2015 m. kovo 23 d. nutartimi), piktnaudžiavo konstitucinėmis teisėmis.

Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis iÅ¡ tikrųjų privalo naudotis sÄ Å¾iningai, ir, teikiant teismui procesinius dokumentus (ieÅ¡kinius, atskiruosius skundus), turi bÅ«ti laikomasi dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių. Tai ne kartÄ apeliantui yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1191-186/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1040-464/2015 ir Nr. 2-1090-464/2015).

Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į kitus skundžiamos teismo nutarties argumentus ir apelianto (ieÅ¡kovo) teisę į apeliacijÄ . Vadovaujantis CPK 42 straipsnio 1 dalimi, Å¡alys (t. y. ieÅ¡kovas ir atsakovas) turi teisę apskųsti teismo sprendimus bei nutartis. Atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta raÅ¡ytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali bÅ«ti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos (CPK 335 str.).

Å ioje byloje ginčo dėl termino atskirajam skundui paduoti (ne)praleidimo nėra. Skundžiama teismo nutartimi (b. l. 29-30) buvo atsisakyta priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties (b. l. 19-20, 26). Paminėtame atskirajame skunde (b. l.

26) apeliantas nurodė argumentus, susijusius su, jo nuomone, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu, netinkamai pritaikius įstatymus (CPK 115 str. 4 d., 291 str. 1 d. 5 p., 306 str., 311 str., 315 str. 2 d. 335 str.; CK 1.137 str., 1.138 str.), nenurodydamas argumentų ar motyvų, paminėtų paduotame ieškinyje (susijusių su šio ieškinio pagrindu bei dalyku; b. l. 1-2), taip pat iš esmės nekartodamas ir teiginių, nurodytų apelianto atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties (b. l. 17), kuriame apeliantas teigė, jog teismas netinkamai taikė CPK 114-115 bei 135 straipsnių nuostatas.

IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2015 m. gegužės 12 d. teismo nutartyje be pagrindo nurodė, jog apelianto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties turinys iÅ¡ esmės atspindi ieÅ¡kinyje ir kituose skunduose iÅ¡vardintus teiginius bei reikalavimus. Be to, net ir tuo atveju, jeigu atskirojo skundo argumentai bÅ«tų iÅ¡ esmės tokie patys, kaip nurodyti kituose apelianto procesiniuose dokumentuose, tai nėra pagrindas atsisakyti priimti atskirÄ jį skundÄ .

Atskirojo skundo atsisakymo priimti pagrindai yra nurodyti 315 straipsnio 2 dalyje (CPK 338 str.). Å ių pagrindų nenustatė nei atskirojo skundo priėmimo klausimÄ sprendęs pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas. Dėl aukščiau nurodyto nėra pagrindo teigti, jog apeliantas, įgyvendindamas savo teisę į apeliacijÄ , skundžiamÄ nutartį priėmusiam teismui nustatytu terminu padavęs atskirÄ jį skundÄ , piktnaudžiavo subjektinėmis teisėmis, dėl ko reikėtų atsisakyti jas ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nesant atskirojo skundo atsisakymo priimti pagrindų, atsisakęs priimti šį skundÄ , o ne perdavęs jį nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teismui arba, sutikdamas su atskiruoju skundu, pats nepanaikinęs skundžiamos nutarties, pažeidė apelianto teisę į apeliacijÄ (CPK 42 str. 1 d., 334 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kuomet neiÅ¡sprendus klausimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarties, kuria nustatyti apelianto ieÅ¡kinio trÅ«kumai, pagrįstumo (neįsiteisėjus Å¡iai teismo nutarčiai), buvo atsisakyta priimti apelianto atskiruosius skundus (Å¡ios nutartys taip pat nėra įsiteisėjusios), tokiu bÅ«du užkertant keliÄ iÅ¡spręsti klausimÄ dėl apelianto ieÅ¡kinio (ne)priėmimo/grÄ Å¾inimo iÅ¡ esmės, ir tokia faktinė „pato“ situacija, t.y. apeliantui vis teikiant atskiruosius skundus, o teismui vis atsisakant juos priimti, gali tęstis be rezultato neapibrėžtÄ laikÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo nenuoseklumÄ bei priimtų sprendimų prieÅ¡taringumÄ . Viena vertus, skundžiama nutartimi teismas nurodo, jog apeliantas, atskirajame skunde dėl 2015 m. balandžio 17 d. nutarties įrašęs įžeidžiančius Lietuvos Respublikos institucijas ir teisėjus teiginius bei reikalavimus, piktnaudžiavo savo konstitucinėmis teisėmis, dėl ko nėra pagrindo jį nagrinėti, kita vertus, priima Å¡ioje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje nagrinėjamÄ atskirÄ jį skundÄ , kuriame apeliantas atsakovus yra taip pat nurodęs kaip „kriminalines institucijas“ ir „pseudoteisėjus“.

Minėta, jog tokių pavadinimų vartojimas Å¡alių procesiniuose dokumentuose nėra toleruotinas, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje tokie apelianto veiksmai yra pripažinti procesiÅ¡kai netinkamais bei kuriÄ nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, yra susiformavusi bylose dėl apelianto ieÅ¡kinių priėmimo (ar (ne)nagrinėjimo juos priėmus), patikrinant apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumÄ . Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, atsisakius priimti aptariamÄ atskirÄ jį skundÄ , apeliantui buvo užkirstas kelias pasinaudoti teise į apeliacijÄ apskritai, o tai yra apelianto teisių pažeidimas (CPK 42 str. 1 d.).

Net ir tuo atveju, jei apelianto elgesys vertintinas, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, įstatymas nenumato, kad tokios Å¡io teismo iÅ¡vados pagrįstumas negali bÅ«ti kvestionuotinas ir tikrinamas apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kinęs ir pritaikęs civilinio proceso taisykles, be pagrindo atsisakė priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ .

Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 337 str. 1 d. 2 p. 338 str.). Nors atskirojo skundo priėmimo klausimÄ pagal CPK 334 straipsnio nuostatas sprendžia pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo principais, nutaria klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, ir bylÄ su atskiruoju skundu perduoti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei, kad bÅ«tų paskirtas teisėjas bei nustatyta teismo posėdžio data (CPK 7 str., 319 str., CPK 334 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 319 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – priimti apelianto A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4253-866/2015.Perduoti bylÄ su atskiruoju skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei. Teisėjas                                                                                              Alvydas PoÅ¡kus