cdb867e6-30ca-4c09-8aa5-fe0ccc4ea236 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-11497-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-04984-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2015 m. gruodžio 23 d.                                                                   Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui R.

Å . (R. Å .), vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:  PareiÅ¡kėjas R. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–5), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 30 000 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad laikotarpiu nuo 2014-11-25 iki 2015-10-13 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sÄ lygomis.

Pasak pareiÅ¡kėjo, jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant minimalus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus. Ä® plotÄ buvo įskaitytas ir kameros investorius. Kamerose buvo varžoma judėjimo galimybė, pareiÅ¡kėjas nuolat turėjo arba gulėti, arba sėdėti. Teigė, kad kamerose buvo tamsu, drėgna ir Å¡alta. Neužtikrinamas natÅ«ralus apÅ¡vietimas pakenkė pareikėjo regėjimui. Nurodė, kad daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų kalinimo sÄ lygų patyrė emocinę-psichologinę įtampÄ .

Tokios bausmės atlikimo sÄ lygos neužtikrino pagarbos žmogaus teisėms, žeidė jo garbę bei orumÄ . PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–16).Atsiliepime nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimas.

LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Kamerose remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus atitinkamÄ finansavimÄ . Be to, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“.              Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti. Dėl per mažo kamerų ploto nėra galimybių įrengti papildomų spintelių. Teigė, kad kamerų įrengimas atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatytų taisyklių reikalavimų.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015-11-01) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Nurodė, kad asmens apžiūra ir visuminė krata atliekam laikantis teisės aktų reikalavimų.

Valymo darbai paskirstymo-priėmimo punkte atliekami reguliariai kiekvienÄ dienÄ , siekiant užtikrinti tinkamas laikymo sÄ lygas bei palaikant kratų patalpose sanitarinę Å¡varÄ .                                      Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

LukiÅ¡kių TI-K vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos – nustatyto žalos padarymo fakto. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovei nedalyvaujant raÅ¡ytinio proceso tvarka.Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis teigia patyręs dėl netinkamų laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2014-11-25 iki 2015-10-13.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto reikalavimÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėtina, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto reikÅ¡mės skaičiuojant kameros plotÄ . Remiantis LukiÅ¡kių TI-K pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, kurių plotas nuo 6,43 kv. m iki 42,33 kv. m, vienas arba nuo 2 iki 8 asmenų (b. l. 10–12). Vertinamas laikotarpis iki 2015-10-13. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso Å¡iuo laikotarpiu buvo laikomas 275 paras, iÅ¡ jų 104 paras pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , o 171 parÄ nepažeidus Å¡io reikalavimo.

Konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ laikymo dalį buvo laikomas nepažeidus ploto reikalavimo. PareiÅ¡kėjas dėl ploto reikalavimo pažeidimo patyrė ir kitus nepatogumus, susijusius su per mažu kamerų plotu, t. y. suvaržyta galimybė kameroje laisvai judėti, oro trÅ«kumu. Teisės aktai nenustato reikalavimo neįskaityti kameros inventoriaus į kameros plotÄ . Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl ploto pažeidimo yra pagrįsti. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerose buvo tamsu, drėgna ir Å¡alta.

Teismo vertinimu, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, jokių duomenų, kad dėl Å¡ių netinkamų laikymo sÄ lygų jis bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė. Skunde neindividualizavo minėtų aplinkybių. Teismas tokius pareiÅ¡kėjos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Taip pat pareiÅ¡kėjas teigė, kad asmens iÅ¡ daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis.Suimtųjų / nuteistųjų (jų daiktų) kratos ir apžiÅ«ros atliekamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, kurios 144–146 punktuose reglamentuotos kratos rÅ«Å¡ys, jos atlikimo atvejai, nurodyti kratÄ turintys teisę atlikti asmenys ir jos atlikimo vieta, nustatytos kratÄ atliekančių pareigÅ«nų teisės ir pareigos, detalizuota procedÅ«ros atlikimo tvarka.

Teismas neturi pagrindo abejoti LukiÅ¡kių TI-K teiginiais, kad krata buvo atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-15 patikrinimo akte (b. l. 35–37) nurodyta, kad laikino sulaikymo kameroje Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl asmenų ir daiktų kratos pažeidimų yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s, ir nepagrįsti objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėjas skunde tik nurodė, jog asmens ir jo daiktų apžiÅ«ra atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui atvykstant / iÅ¡vykstant iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K kratos buvo atliekamos pažeidžiant minėtÄ tvarkÄ .PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad netinkamos laikymo sÄ lygos neigiamai atsiliepė jo sveikatai ar psichinei bÅ«senai.

Teismas, įvertinęs visumÄ nustatytų aplinkybių, pripažįsta pagrįstais pareiÅ¡kėjo teiginius dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimų, o kitus jo nurodytus pažeidimus atmeta kaip nepagrįstus. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 104 paras buvo laikomas pažeidus minimalų kameros ploto reikalavimÄ , todėl, teismo vertinimu, tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastÄ , nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. LukiÅ¡kių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė iÅ¡skirtinių aplinkybių dėl prastos sveikatos bÅ«klės, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pagrindinį faktorių kalėjimo trukmę, jo patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 600 Eur suma.

Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti būtų priteisiama jo prašoma 30 000 Eur suma, todėl likusi skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127–129 straipsniu, n u s p r e n d ė :              Priteisti R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

             KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                       Jolanta Malijauskienė