cdb63c44-11fd-4f15-ab4b-ea7736593fa5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr. Ik-687-554/2014.                                                                                       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00477-2011-6.Procesinio sprendimo kategorija: 11.12.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2014 m. balandžio 30 d.                                                                                 Kaunas         Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio,          sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,         dalyvaujant pareiškėjo - Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ atstovui advokatui Egidijui Milašiui,          atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Silvijai Tendzegolskienei,         trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Marikai Nalivaikienei,         trečiajam suinteresuotam asmeniui – J.

B. L. ,         trečiojo suinteresuoto asmens E. K. atstovei – A. K. ,          trečiųjų suinteresuotų asmenų I. K. , J. B. , A. M. , R. A. M. atstovui – advokato padėjėjui R. B. ,         nedalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui – Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „LazÅ«nai“ pirmininkui A. G. ,          tretiesiems suinteresuotiems asmenims: E. K. , J. B. , A. M. , R. A. M., A. R. , N. J. T.,         vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „LazÅ«nai“ patikslintÄ skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir         n u s t a t ė:

        PareiÅ¡kėjas patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti:         1) 2010-11-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. Ž8-363;          2) 2010-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. Ž8-445;          3) 2010-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. Ž8-446;

         4) 2010-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. Ž8-447;          5) 2010-11-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ Nr. S8-117;       6) 2010-11-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ Nr. S8-118;        7) 2010-11-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ Nr. S8-119;        8) 2010-11-15 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ Nr. S8-129;         9) 2010-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ Nr. S8-130;       10) 2010-12-03 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendimÄ Nr. S8-131.

         PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde (I t., b.l. 79-80) nurodė, taip pat pareiÅ¡kėjo atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad ginčijami administraciniai aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jie prieÅ¡tarauja LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 str. 3 p. reikalavimams. Pabrėžė, kad dar 1987-12-04 raÅ¡tu Nr. 650 Kauno miesto LDT VK Statybos ir architektÅ«ros valdyba neprieÅ¡taravo laikinų metalinių garažų statybai ginčo teritorijoje.

To pasėkoje buvo pastatyti 243 metaliniai garažai teritorijoje, esančioje Kauno mieste LazÅ«nų gatvėje, kur Å¡iuo metu yra tretiesiems suinteresuotiems asmenis natÅ«ra atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Buvo parengtas ir detalusis garažų bendrijos teritorijos planas, kuris buvo patvirtintas 2000-11-21 metų sprendimu Nr. 1422. Garažų bendrijos turtÄ sudaro apie 230 metalinių garažų, 2 sandėliai, transformatorinė, sargybos bokÅ¡tas, mÅ«rinės ir vielos tvoros, o dalis Å¡ių objektų įtraukti ir į Kadastro duomenų bylÄ .

Garažų ir kitų paminėtų statinių teisinio įregistravimo procedÅ«ra vieÅ¡ajame iki Å¡iol nebaigta, tačiau nėra jokių esminių teisinių kliūčių, iÅ¡skyrus ginčijamus individualius teisės aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, įregistruoti Garažų bendrijos nuosavybės teisę 230 garažų, 2 sandėlius ir kt. statinius. Tai suteiktų juridinį pagrindÄ juos valdyti, naudoti ar disponuoti jais ir tuo bÅ«tų įgyvendinami garažų bendrijos tikslai.

Ginčijami individualÅ«s administraciniai aktai visiÅ¡kai užkerta keliÄ nurodytų Garažų bendrijos statinių įteisinimui ir, tuo pačiu, varžo nuosavybės teises į Å¡iuos statinius, taip pat akivaizdžiai trukdys ateityje sudaryti žemės nuomos sutartis dėl po statiniais esančios žemės nuomos. Garažų bendrija visÄ jos poreikiams reikalingÄ Å¾emės sklypo plotÄ - apie 14100 kv.m. naudoja nuo pat garažų ir kitų statinių pastatymo dienos ir jis yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, nes bendrijos narių automobiliai bÅ«tų pastatyti kitose vieÅ¡osiose erdvėse.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas taip pat pabrėžė, kad Bendrija visÄ laikÄ mokėjo ir moka žemės nuomos mokestį.          Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .        Atsakovas atsiliepime į skundÄ (I t., b.l. 91-98) nurodė, taip pat atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad ginčijamais individualiais administraciniais aktais (įsakymais ir sprendimais) buvo atkurtos nuosavybės teisės žemės savininkų įpėdiniams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims).

Iki visuotinio žemės nacionalizacijos ginčo teritorijoje buvo savininkų J. M. , K. R. žemės valdos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad šiuo metu sklypo savininkai yra tretieji suinteresuoto asmenys. Atsakovas ir jo atstovė taip pat pabrėžė, kad ginčo žemės sklypas niekada nebuvo išnuomotas ar kitais pagrindais teisėtai suteiktas naudojimui pareiškėjui. Pareiškėjo minimo 2000 metų Detaliojo plano sprendiniai niekada nebuvo įgyvendinti, o garažai yra laikini statiniai ir viešajame registre neįregistruoti, taip pat nenustatyti jokie sklype esančių statinių konkretūs kadastriniai duomenys.

Tai patvirtina, kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo ir jų atstovo argumentas, jog į žemės sklypÄ nuosavybės teisės negalėjo bÅ«ti atkuriamos natÅ«ra, nes žemės sklypas nebuvo laisvas. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 str. nuostatas, kurios apibrėžia valstybinės žemės priskyrimÄ valstybės iÅ¡perkamai, ginčo žemė nėra priskirta prie valstybės iÅ¡perkamos žemės. Laikinų statinių buvimas nesudaro pagrindo žemės sklypÄ Ä¯vardinti kaip valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę.

To pasėkoje galima teigti, kad ginčijamais individualiais administraciniais aktais nuosavybės teisės į žemės sklypÄ pretendentams natÅ«ra atkurtos pagrįstai bei teisėtai ir ginčijami administraciniai aktai nenaikintini. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad nėra jokių duomenų apie žemės nuomos mokesčio mokėjimÄ ir, be to, pareiÅ¡kėjas praleido ABTÄ® 33 str. numatytÄ terminÄ administraciniams aktams ginčyti, kadangi apie juos pareiÅ¡kėjas žinojo dar jau 2011 metų gegužės mėnesį.

       Tretysis suinteresuotas asmuo - Kauno miesto savivaldybės administracija ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundÄ (I t., b.l. 155-158) nurodė, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad Kauno miesto valdyba 2000-11-21 sprendimu Nr. 1422 patvirtino apie 14100 kv.m. žemės sklypo, tuo metu esančio adresu – (duomenys neskelbtini), Kaune, planÄ .

Å iuo administraciniu aktu buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti ginčo žemės sklypÄ Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „LazÅ«nai" ir sudaryti su ja trumpalaikę (iki 3 metų) žemės nuomos sutartį. Detaliojo plano brėžinyje įraÅ¡yta, kad projektuojamas sklypas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „LazÅ«nai" laikinai nuomai. Detalusis planas įgyvendintas nebuvo, o žemės sklypas vieÅ¡ajame turto registre nebuvo įregistruotas ir jokių duomenų apie sudarytÄ Å¾emės nuomos sutartį taip pat nėra.

Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2009-01-22 raÅ¡tu Nr. 40-2-91 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ ir prašė pažymėti iki 1940 metų buvusių savininkų turėtų žemės sklypų ribas. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija 2009-04-09 raÅ¡tu Nr. S2-754(l.l1), taip pat 2009-05-26 raÅ¡tu Nr. S2-1080(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ informuodama, kad planuose pažymėtų žemės sklypų II-6-43C ir II-6-43B ribose iki nacionalizacijos buvo J.

M. bei K. R. žemė. Taip pat buvo praÅ¡oma suformuoti žemės sklypo ribas, parengti žemės sklypo planÄ atliekant kadastrinius matavimus, pasiÅ«lyti žemės sklypo specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-09-01 įsakymais Nr. A-2879 ir Nr. A-2880 patvirtino paminėtus planus. Tretieji suinteresuoti asmenys pateikė sutikimus, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus bÅ«tų atkurtos su Å¡iuose žemės sklypuose esančiais laikinais metaliniais garažais.

Tretysis suinteresuotas asmuo – J. B. L. , trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai – A. K. , advokato padėjėjas R. B. teismo prašė pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡ esmės pritarė Nacionalinės žemės tarnybos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos iÅ¡dėstytiems teisiniams bei faktiniams argumentams dėl administracinių aktų teisėtumo.         PareiÅ¡kėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.        Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM individualių administracinių aktų (įsakymų ir sprendimų), kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į J.

M. , J. R. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę bei žemės sklypai grÄ Å¾inti natÅ«ra Å¡ių asmenų teisių perėmėjams (paveldėtojams) (I t., b.l. 13-22). Prijungtų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų Nr. 1873 ir Nr. 2068, taip pat administracinėje byloje esančių planų (I t., b.l. 101, 106, 117, 164), Registro centro iÅ¡rašų (I t., b.l. 70-73) duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ aplinkybę, kad J. M. , J. R. įpėdiniams natÅ«ra žemės sklypai buvo grÄ Å¾inti teritorijoje, kuria faktiÅ¡kai Å¡iuo metu naudojasi pareiÅ¡kėjas ir kurioje yra laikini statiniai (metaliniai garažai ir kt.).

         Įvertinęs skundo pagrindÄ bei dalykÄ , taip pat proceso dalyvių argumentus, iÅ¡sakytus teismo posėdžių metu, teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės nekelia ginčo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rų teisėtumo pilnoje apimtyje, taip pat pretendentų tinkamumo ir t.t.. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas ginčijamus administracinius aktus praÅ¡o panaikinti iÅ¡ esmės vienu pagrindu – Garažų bendrijos teritorija turėjo bÅ«ti vertinama kaip valstybės iÅ¡perkama žemė, nes joje yra pareiÅ¡kėjui priklausantys statiniai, ir todėl nuosavybės teisių atkÅ«rimas suteikiant žemės sklypus natÅ«ra nebuvo galimas.

Dėl paminėtų aplinkybių ir, siekdamas proceso koncentruotumo bei efektyvumo principų įgyvendinimo, teismas pasisako tik dėl ginčo žemės statuso nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso kontekste, o ne dėl visos nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros, kurios iÅ¡ esmės jokių pažeidimų, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, nustatyta nebuvo.          Prie administracinės bylos prijungtų nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų dokumentų duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų LazÅ«nų g. plano pateikimo.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ . ProcedÅ«ros eigoje buvo nustatyta, kad B dalis - (apie 11635 kv.m.) yra J. M. , C dalis - (apie 1152 kv.m.) yra K. R. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytos žemės ribose. Po to, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ ir prašė suformuoti žemės sklypų ribas bei parengti žemės sklypų planus, atliekant kadastrinius matavimus, pasiÅ«lyti žemės sklypų specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, pateikti pasiÅ«lymÄ Å¾emės servitutų nustatymui (Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylų duomenys).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-09-19 įsakymais Nr. A-2879 ir Nr. A-2880 (I t., b.l. 105-106, 116-117) patvirtino tokio pobÅ«džio planus ir pasiÅ«lė Kauno apskrities virÅ¡ininkui spręsti žemės grÄ Å¾inimo klausimÄ . Pretendentams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims) nuosavybės teisės buvo atkurtos ginčijamais administraciniais aktais. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypo savininkai Å¡iuo metu yra tretieji suinteresuoti asmenys.

Be to, tretieji suinteresuoti asmenys (pretendentai) 2010-04-23 sutikimÄ (I t., b.l. 160), kuriame nurodoma, kad sutinka, jog nuosavybės teisės į žemės sklypÄ bÅ«tų atkurtos su Å¡iame žemės sklype esančiais savavaliniais statiniais. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009-01-13 raÅ¡te Nr. S2-58(l.11)(I t., b.l. 159) nurodyta, jog ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas ir duomenų apie sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymÄ su garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „LazÅ«nai" žemėtvarkos skyriuje nėra.

       Nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – Ä®statymas), taip pat Ä®statymo nuostatas įgyvendinanti LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka), kuri buvo patvirtinta LRV 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057.

Ä®statymo 5 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 106 p. nuostatos reglamentavo, kad apskrities virÅ¡ininkas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatytÄ ja tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Savivaldybės administracijos direktorius pateikia informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Ä®statymo 12 str. 3 p. nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga, ir pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir praÅ¡o savivaldybės administracijos direktoriaus inter alia suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus.

Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų formavimÄ , kadastrinių matavimų rengimÄ ir patvirtina Å¡ių žemės sklypų planus.           Įvertinęs pateiktų įrodymų visumÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad administracinėje byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jų nepateikė ir pareiÅ¡kėjas bei jo atstovai, kad ginčo žemės sklypai, kurie Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, buvo iÅ¡nuomoti ar kitais juridiniais pagrindais suteikti naudojimui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „LazÅ«nai".

Kauno miesto valdyba 2000-11-21 sprendimu Nr. 1422 patvirtino apie 14100 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, planÄ ir Å¡iuo sprendimu buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti sklypÄ pareiÅ¡kėjui bei sudaryti su ja trumpalaikę (iki 3 metų) žemės nuomos sutartį, tačiau paminėtas detalusis planas įgyvendintas nebuvo, o žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų apie sudarytas žemės nuomos sutartis. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo argumentus teismas pabrėžia, kad jeigu ir bÅ«tų 2000-11-21 sprendimo pagrindu sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, tai ji bÅ«tų trumpalaikė - iki 3 metų, kuri akivaizdžiai ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu jau bÅ«tų netekusi galios (ABTÄ® 10 str.).

PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo argumentai apie mokamÄ Å¾emės mokestį nebuvo patvirtinti jokiais įrodymais kaip ir teiginiai apie žemės nuomos sutarties sudarymÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad žemės nuomos sutarties sudarymas galimas tik žemės sklypÄ Ä¯registravus vieÅ¡ajame registre, o mokesčio deklaracijos užpildymas dar nepatvirtina pačio mokesčio sumokėjimo fakto. Pateiktų įrodymų visetas nepatvirtina aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjo Å¡iuo metu naudojamame žemės sklype esantys statiniais teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamo turto objektai, taip pat nėra jokių duomenų ir apie daiktinių teisių įregistravimÄ .

Techninės apskaitos bylos duomenys (I t., 37-51), Registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenys (II t., b.l. 134), Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1660-528/2013 duomenys (II t., b.l. 29-37, 87-94, taip pat TIS Liteko duomenys) duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas įgyjamosios senaties bÅ«du neįgijo nuosavybės teisę į metalinių garažų aikÅ¡telę, susidedančiÄ iÅ¡ statinių, kurie nurodyti techninės apskaitos byloje (reg. Nr.20/206960), metalinių garažų aikÅ¡telės techniniame pase: mÅ«rinę tvorÄ , vielos tvorÄ , vartus, 2 sandėlius, sargybos bokÅ¡tÄ , transformatorinę, 230 metalinių garažų.

Taigi, teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie ginčo žemės sklype pastatytus statinius, taip pat šių statinių pastatymo teisėtumo ar jų teisinės registracijos duomenys. Objektai nei kartu, nei atskirai nėra identifikuoti, jiems nesuteikti unikalūs numeriai, jie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ginčo kontekste svarbu paminėti, kad 1991-07-25 LRV nutarimu Nr. 297 buvo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, kuri reglamentavo, kad turi būti teisiškai registruojami visi negyvenamieji pastatai ir statiniai.

Instrukcijos 2 p. buvo nustatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įraÅ¡ymas į registravimo knygas, iÅ¡duodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus. Instrukcijos 10 p. reglamentavo, jog registruojant pastatus, statinius ir butus, jų savininkai pateikia inventorizavimo biurui nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Instrukcijos 1 p., 5 p., 6 p. analizė patvirtina iÅ¡vadÄ , kad negyvenamieji pastatai, statiniai su jiems skirtais žemės sklypais, turėjo bÅ«ti teisiÅ¡kai registruojami; registruojama buvo tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatÄ ar statinį naudoti; neregistruojami buvo laikini bei savavaliÅ¡kai pastatyti pastatai ar statiniai.

Ä®vertinus bylos įrodymus bei Statybos įstatyme apibrėžtas sÄ vokas, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti metaliniai garažai laikytini laikinaisiais statiniais. Aktualu ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre gali bÅ«ti registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , Å¡ių teisių suvaržymai, juridiniai faktai tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris.         Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas nepagrįstai teigia, kad ginčo žemės sklypas negalėjo bÅ«ti priskirtinas laisvai valstybinei žemei, nes ji yra užimta nuosavybės teise priklausančiais metaliniais garažais, kitais statiniais, kurie teisėtai pastatyti ir eksploatuojami iki Å¡iol.

Bylos įrodymų visetas patvirtino, kad metaliniai garažai priskirtini laikiniems statiniams Statybos įstatymo prasme, be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad žemė po garažais pareiÅ¡kėjui suteikta nuomos ar panaudos sutarties pagrindu. LVAT, aiÅ¡kindamas Ä®statymo 12 str. taikymÄ praktikoje (ABTÄ® 13 str., 20 str.), ne kartÄ yra konstatavęs, kad Ä®statymo 12 str. nustato atvejus, kai žemė yra iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 str.. IÅ¡ to seka, kad žemė, atitinkanti Å¡iame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra.

Straipsnio analizė patvirtina, jog minėti kriterijai pasireiÅ¡kia tuo, kad siekiama susigrÄ Å¾inti natÅ«ra žemė turi specialų statusÄ arba tuo, kad ji yra užimta Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardintų objektų. LVAT, aiÅ¡kindamas Ä®statymo 12 str. reikÅ¡mę Å¡io Ä®statymo 5 str. 2 d. 1 p. taikymo kontekste, pabrėžė, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situacijÄ , kai žemė negali bÅ«ti pripažinta laisva (neužstatyta), o nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiÅ¡kas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrÄ Å¾inti žemės natÅ«ra - t.y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetÄ prieÅ¡ buvusių žemės savininkų (Ä®statymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus (LVAT 2005-07-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-799/2005, 2006-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-962/2006, 2009-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-401/2009 ir kt.).

Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įraÅ¡ymas į nekilnojamojo turto kadastrÄ yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 2 d., 3 d.).

Kaip jau buvo paminėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjo eksploatuojami metaliniai garažai, kaip statiniai bÅ«tų suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, duomenys apie juos bÅ«tų įraÅ¡yti į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , o statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai bÅ«tų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, akivaizdu, kad naudojami metaliniai garažai neatitinka reikalavimų, keliamų nekilnojamajam daiktui, ir negali bÅ«ti laikomi statiniais, kuriems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas (ABTÄ® 57 str.).         Šio ginčo situacijoje taip pat privalu bÅ«tina vadovautis imperatyvia nuostata, jog Teismų įstatymo 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Kaip jau buvo paminėta, LVAT Å¡iuo klausimu suformavęs stabiliÄ praktikÄ (pvz. LVAT 2014-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-466/2014) ir Å¡iÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ginčo situacijÄ vertinti kitaip, reikÅ¡tų akivaizdų ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str. reikalavimų pažeidimÄ .          Įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visetÄ bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese negalėjo bÅ«ti priskiriamas prie valstybės iÅ¡perkamos žemės, kurios sÄ voka apibrėžta Ä®statymo 12 str..

Akivaizdu, kad ginčo žemę tiek atsakovas, tiek ir tretysis suinteresuotas asmuo, prieÅ¡ priimdami ginčijamus administracinius aktus, pagrįstai vertino kaip laisvÄ valstybinę žemę ir į kuriÄ gali bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra (ABTÄ® 57 str.).          Įvertinęs pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo argumentus apie visuomenės poreikį į ginčo žemę, teismas pabrėžia, kad Å¡ie argumentai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, metalinių garažų savininkai dar nėra tokio masto visuomenės dalis, kuri atitiktų Ä®statymo 12 str. sÄ vokÄ .

IÅ¡ to seka, kad nuosavybės teisės į K. R. , J. M. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę pagrįstai atkurtos natÅ«ra, todėl pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).          Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas apie ginčijamus administracinius aktus, jų turinį sužinojo ne anksčiau kaip 2011-05-10, kai gavo Nacionalinės žemės tarnybos 2011-05-10 atsakymÄ Nr. 8SD-1529 į 2011-05-04 praÅ¡ymÄ (I t., b.l. 12-22).

SkundÄ teismui pateikė – 2011-06-10 (I t. b.l. 52), todėl pareiÅ¡kėjas nepraleido termino skundui dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo paduoti (ABTÄ® 57 str.).          Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a:        PareiÅ¡kėjo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „LazÅ«nai“ patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .     Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

     Teisėjai                                                                                                     Algis Markevičius                                                                                                                       Rimantas Giedraitis                                                                                                                       Audrius GrauželisÂ