cdb63045-17fd-4f21-b733-26cb4dfd1fcf · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                     Nuorašas          Pranešėja R.

A. Gutauskienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-279-71/2011Teisėjas Rimantas Žilevičiu                                        Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 36.1.; (S)                                                                                                                                      121.15.;121.18.                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS       n u t a r t i s                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2011 m. birželio 6 d.  Šiauliai             Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės (pirmininkė ir pranešėja),kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo S. T. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo panaikinimo ir praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo „Swedbank“ AB ieÅ¡kinį atsakovui S. T. dėl skolos priteisimo.

           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė :I. Ginčo esmė       IeÅ¡kovas „Swedbank“ AB 2010-08-12 ieÅ¡kiniu (1–2 b. l.), prašė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo S. T.:

1) pagal 2009-05-15 vartojimo kredito sutartį Nr.09-039977-GV, 10156,85 Lt skolÄ (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 19,90 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito 9155,51 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-21, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos;

2) pagal 2009-06-23 „Ego“ kortelės su kredito limitu sutartį Nr.09-038559-EG, 833,65 Lt skolÄ (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 20 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito 800 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-21, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos;

3) pagal 2009-10-30 vartojimo kredito sutartį Nr.09-090010-GV, 15859,50 Lt skolÄ (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 17 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito 14499,98 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-21, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos.       IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų įstatyminių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 806,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė tris sutartis dėl kredito suteikimo atsakovui, tačiau atsakovas mokėjimus vykdė nesilaikydamas nustatytų grafikų, dėl ko atsirado įsiskolinimai. Apie sutarčių pažeidimus ir susidariusius įsiskolinimus bankas informavo atsakovÄ , ragino vykdyti sutartis bei informavo, kad nevykdant įsipareigojimų iki 2010-06-02, bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartis nuo 2010-06-03 ir kreipsis į teismÄ . II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė.        TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.

Priteisė iš S. T.:

1) pagal 2009-05-15 vartojimo kredito sutartį Nr.09-039977-GV, 10156,85 Lt skolos (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos ), 19,90 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito 9155,51 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-22, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos;

2) pagal 2009-06-23 „Ego“ kortelės su kredito limitu sutartį Nr.09-038559-EG, 833,65 Lt skolos (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 20 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito 800 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-22, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos;

3) pagal 2009-10-30 vartojimo kredito sutartį Nr.09-090010-GV, 15859,50 Lt skolos (skolos dydis nurodytas su priskaičiuotomis palÅ«kanomis ir delspinigiais iki 2010-07-21, tai yra skolos paskaičiavimo dienos), 17 proc. metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾into kredito 14499,98 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2010-07-22, tai yra paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito grÄ Å¾inimo bankui dienos;

4) priteisė 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2010-08-31 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 806,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.       Teismas nusprendė, kad Å¡ioje civilinėje byloje Å¡alys susitarė mokėti atitinkamai 19,90, 17 ir 20 procentų sutartinių palÅ«kanų iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo ir ieÅ¡kovas prašė tokias palÅ«kanas priteisti. Teismo nuomone, toks ieÅ¡kovo reikalavimas pagrįstas ir atitinka LR CK 6.872 str., CK 6.210 str. bei CK 6.37 str. 1 d. nuostatas, nes Å¡iose teisės normose nustatyta prievolė mokėti palÅ«kanas kaip atlyginimÄ už naudojimÄ si pinigais iki sutarties termino pabaigos, o pažeidus sutarties terminÄ ir laiku negrÄ Å¾inus pinigų – mokėti palÅ«kanas už tolesnį neteisėtÄ naudojimÄ si kreditoriaus pinigais ir tokiu bÅ«du kompensuoti dėl tokio naudojimosi susidariusius nuostolius.

Teismo nuomone, šalių sutartos palūkanos atitinka standartines palūkanų normas vartojimo kreditams, o atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jos yra neprotingai didelės ar daug didesnės už vidutines palūkanas, taikomas vartojimo kreditams. Teismas nusprendė, kad atsakovas yra praleidęs prievolių vykdymo terminus, todėl iš jo priteistinos ir netesybos. Sutartyje numatytos netesybos, teismo nuomone, nelaikytinos per didelės, nes pagal tris prievoles netesybų (delspinigių) priskaičiuota tik 275,70 Lt, tai yra daug kartų mažiau negu tiesioginė skola, o atsakovas, pasirašydamas sutartis, su šiais delspinigiais sutiko ir nelaikė, kad jie yra neprotingai dideli.

         III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė.        Atsakovas S. T. pateikė apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo panaikinimo. Nurodo, kad atsakovo pasiraÅ¡yti su ieÅ¡kovu susitarimai dėl 19,9, 17 ir 20 procentų metinių palÅ«kanų bei 0,10 procentų delspinigių pažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus.       Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas „Swedbank“ AB praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:        1. IeÅ¡kovo nuomone, įstatymu nėra iÅ¡aiÅ¡kintų sÄ vokų „aiÅ¡kiai per didelės netesybos" (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos" (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama ar netesybos ne per didelės, nagrinėdami konkrečias bylas nustato teismai, o nustatę juos vertina. Dėl to ir teismų praktikoje nėra vieno iÅ¡ anksto nustatyto konkretaus dydžio (0,1 ar 0,05, 0,02), kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka ar atitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos.

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylÄ tyrė, vertino netesybas ir dėl jų pagrįstumo pasisakė. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ nenurodo, kokiais kriterijais jis remiasi ir dėl kokių Å¡ios konkrečios bylos aplinkybių turi bÅ«ti sumažinti delspinigiai bÅ«tent iki 0,02 proc. Vien tas faktas, kad kitose bylose netesybos buvo sumažintos nuo 0,2 iki 0,02 dydžio nėra pagrindas Å¡ioje byloje jas mažinti;         2. IeÅ¡kovo nuomone, teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (LR CK 1.5 str.), vieÅ¡ajai tvarkai (LR CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

PareiÅ¡kėjas tokių argumentų ir įrodymų nepateikė. Todėl kredito gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų kaip atlyginimo už naudojimÄ si kredito suma mokėjimo tuo atveju, jei kredito davėjas nutraukia kredito sutartį kredito gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir mokėti suteiktas palÅ«kanas nustatytu terminu. Apeliacinis skundas atmestinas.        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).       Šalys – ieÅ¡kovas „Swedbank“ AB ir atsakovas S. T. pasirašė dvi vartojimo kredito sutartis 2009-05-15 pagal kuriÄ bankas suteikė 10000,00 Lt kreditÄ gaunant 19,90 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, 2009-10-30 – suteikė 15000,00 Lt kreditÄ su 17 procentų dydžio metinių palÅ«kanų ir 2009-06-23 pasirašė „Ego“ kortelės sutartį su 800,00 Lt kredito limitu ir 20 procentų dydžio metinių palÅ«kanų.

Civilinę bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.       Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, skunde nurodė, kad su ieÅ¡kovu pasiraÅ¡ytos sutartys dėl 17, 19,9 ir 20 procentų metinių palÅ«kanų bei 0,10 procentų delspinigių pažeidžia sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimus.       Nagrinėjamoje byloje Å¡alių susitarimu numatyta sÄ lyga, kad palÅ«kanos už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais yra mokamos iki kredito visiÅ¡ko grÄ Å¾inimo, t.y. tol kol skolininkas jais naudojasi.

Taigi sutarties sÄ lyga mokėti už naudojimÄ si ieÅ¡kovo pinigais galioja ir po sutarties nutraukimo.       LR CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanos pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos palÅ«kanos gali bÅ«ti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. LR CK 6.210 straipsnyje numatytos palÅ«kanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ yra palÅ«kanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku.

Ä®statymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato minimalų kompensavimÄ (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Jeigu sutartyje nustatyta, kad palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais turi bÅ«ti mokamos iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, tai skaičiuojant sutartines palÅ«kanas iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimÄ si pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrÄ Å¾inus pinigų, kompensavimo funkcijÄ .

IeÅ¡kovas pasirinko sutartinį ir įstatyminį savo teisės gynimo bÅ«dÄ , todėl iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo atsakovas privalo mokėti sutartyse nustatytas palÅ«kanas, o nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos ir įstatymines kompensavimo funkcijÄ atliekančias 5 proc. dydžio palÅ«kanas.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčijo tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytas sutarties (dėl palÅ«kanų, delspinigių ) nuostatas, todėl ieÅ¡kovas turėjo teisę ir pagrįstas jo reikalavimas reikalauti skolos, palÅ«kanų bei delspinigių priteisimo.

       Apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjo mažinti visas ieÅ¡kovo nurodytas netesybas, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.        Nagrinėjamu atveju Å¡alys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl mokėjimo už naudojimÄ si suteikto kredito suma funkcijÄ atliekančių palÅ«kanų mokėjimo iki visiÅ¡kos skolos grÄ Å¾inimo dienos tuo atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus ir kredito davėjas kreipiasi į teismÄ Â teisėjų kolegija sprendžia, kad toks Å¡alių susitarimas neprieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (LR CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (LR CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (LR CK 6.157 straipsnis).

Aeliantas pasirašė su ieÅ¡kovu dvi vartojimo kredito sutartis bei vienÄ â€žEgo“ kortelės su kredito limitus sutartis (b.l. 4-11), jų neginčijo ir pagal kurias pasižadėjo, kad tinkamai vykdyti visus savo įsipareigojimus pagal pasiraÅ¡ytas sutartis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė. Pagal 2009-05-15 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-0139977-GV (buvo suteiktas kreditas 10000,00 Lt) - negrÄ Å¾ino – 9155,55 Lt; pagal 2009-10-30 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-090010-GV (suteiktas kreditas 15000,00 Lt ) - negrÄ Å¾ino 14499,98 Lt ir pagal 2009-06-23 „Ego“ kortelę Nr.09-038659-EG (gautas kredito limitas 800,00 Lt) - negrÄ Å¾ino 800,00 Lt.

Tai rodo, kad atsakovas visiÅ¡kai nevykdė savo įsipareigojimo, nes minėtos sutartys faktiÅ¡kai nebuvo vykdomos (pažymÄ apie skolos paskaičiavimÄ , b.l. 16).         Remdamasis nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė LR CK 6.37 straipsnio 1 dalies, 6.71 straipsnio bei 6.872 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai nurodė, kad sutartyje numatytos netesybos nelaikytinos per didelės, nes pagal tris prievoles netesybų (delspinigių priskaičiuota tik 275,70 Lt) ir tai yra daug kartų mažesnė suma negu atsakovo skola ieÅ¡kovui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų iÅ¡plėstinė kolegija nutartyje, priimtoje 2003 m. rugsėjo 18 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 m., iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagrindinė palÅ«kanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimÄ si pinigais. Atlyginimas palÅ«kanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas nustato LR CK 6.872 str. 1 d. Be mokėjimo funkcijos, palÅ«kanos gali bÅ«ti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę.

LR CK 6.210 str. numatytos palÅ«kanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ yra palÅ«kanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Jeigu paskolos sutartyje nustatyta, kad palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais turi bÅ«ti mokamos iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, tai skaičiuojant sutartines palÅ«kanas iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, jos gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimÄ si pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrÄ Å¾inus pinigų, kompensavimo funkcijÄ .

Å alys gali nustatyti skirtingo dydžio palÅ«kanas, priklausomai nuo jų funkcijos.           Pirmosios instancijos teismas priteisdamas sutartines palÅ«kanas ir procesines palÅ«kanas įstatymo normų nepažeidė. Sutartines palÅ«kanas atsakovas turi mokėti už faktinį naudojimÄ si iÅ¡ ieÅ¡kovo gautais pinigais, t. y. vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.        Kadangi pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė žyminio mokesčio klausimÄ , paduodant apeliacinį skundÄ , šį trÅ«kumÄ gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas.

       Apelianto pateiktas praÅ¡ymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas (LR CPK 83 straipsnis).        Atmetant apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (LR CPK 80, 88 straipsniai).           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu, n u t a r i a :   TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ S. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) valstybei 806 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡is litus 06 centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir tris litus 40 centų, iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė                                                                             Regina Agota Gutauskienė Teisėjai                                                                                                 Rasa Bartašienė                                                                                                               Egidijus MockevičiusTikra:Teisėja R.A.Gutauskienė