Legislator Case Law & Legislation
cdb4e87b-1c53-46f9-a364-673db8ebc84a AI generated

cdb4e87b-1c53-46f9-a364-673db8ebc84a · Panevėžio apygardos teismas

Case Number cdb4e87b-1c53-46f9-a364-673db8ebc84a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus A. R. (duomenys neskelbtini). nutarimu (toliau – Nutarimas) S. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalį bauda 50 Eur už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 10.00. val. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini) nepašalino ankstesnių ūkio subjekto veiklos patikrinimų metu nustatytų neatitikčių teisės aktų reikalavimams.

Legislator headnote

AI generated

cdb4e87b-1c53-46f9-a364-673db8ebc84a · Panevėžio apygardos teismas: Teigia, kad nė vienas teisės aktas nenumato, kad gyvulių negalima Å¡erti kai kuria peraugusia žole, mano, kad jos žolė buvo tinkama gyvuliams Å¡erti. Nurodo, kad jos auginamos telyčaitės nėra iÅ¡liesėjusios ir nesuaugusios, taip pat pažymi, kad gyvulių augintojas pats sprendžia, kada sėklinti savo gyvulius ir tarnyba neturi įsakinėti kada augintojui tai daryti.4.5. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas, nes vadovavosi ne įstatymais, ne byloje esančiais įrodymais, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų žodžiais ir jų nuomone.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                   Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-55-581/2018                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00158-2017-7                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi S. D. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, n u s t a t ė :1.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus A. R. (duomenys neskelbtini). nutarimu (toliau – Nutarimas) S. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 dalį bauda 50 Eur už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 10.00. val. iki 2017 m. rugpjūčio 2 d. 12.00 val., (duomenys neskelbtini) nepašalino ankstesnių ūkio subjekto veiklos patikrinimų metu nustatytų neatitikčių teisės aktų reikalavimams.

Nustatyta: galvijai ganyklinio laikotarpio metu laikomi pririÅ¡ti Å«kiniame pastate, mocionui sÄ lygos nesudaromos, galvijai negali mėgautis grynu oru, saule, kas teigiamai veiktų jų organizmÄ . Paskutinio tikrinimo metu nustatyta, kad galvijų laikymo patalpoje apÅ¡vietimas buvo nepakankamas (1,2 Lux). Å viesa turi įtakos galvijų produktyvumui, aktyvumui, apetitui. Galvijų laikymo vietoje apÅ¡vietimas nepagerintas. Mėšlas buvo kaupiamas ten pat už galvijų stovėjimo vietų. Mėšlo sukaupta tiek daug, kad apsunkintas priėjimas prie likusių dviejų galvijų.

Galvijams trÅ«ksta pakratų, stovėjimo vietose Å¡lapia. Neužtikrinamas pilnavertis ir pakankamas galvijų šėrimas: galvijai lieso kÅ«no įmitimo, karvė ir telyčios Å¡eriamos peraugusia ganykline žole. Ūkyje laikomos dvi telyčaitės, gimusios 2013 m. ir 2014 m., iÅ¡liesėjusios, nesuaugusios, iki Å¡iol vis dar nesėklintos. Nepakankamas gyvÅ«nų šėrimas ar girdymas, gyvÅ«nų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sÄ lygomis yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais.

Tokias veiksmais S. D. pažeidė Ūkinės paskirties gyvÅ«nų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 (toliau – Reikalavimai) 11, 19, 22, 28 punktus ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos 1997 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktus, 20 straipsnio 2 dalies 1–2 punktus.2. NutarimÄ S. D. skundė Panevėžio apylinkės teismui Biržų rÅ«mams ir prašė jį panaikinti.3.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. nutartimi S. D. skundas buvo netenkintas ir Nutarimas paliktas nepakeistas.4. S. D. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismÄ ir praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. nutartį.4.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylÄ iÅ¡nagrinėjo be jos interesus ginančio atstovo. Nurodo, kad apylinkės teismo buvo praÅ¡oma nenagrinėti bylos iki tol, kol Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba (toliau Tarnyba) paskirs jai advokatÄ .

Ji kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti teisinę pagalbÄ , tačiau Tarnyba jos praÅ¡ymo netenkino. Tarnybos sprendimÄ skundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. sausio 23 d. sprendimu jos skundas buvo atmestas. Šį sprendimÄ ji taip pat yra apskundusi įstatymo nustatyta tvarka. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai, nesulaukęs kol įsiteisės sprendimas dėl atstovo paskyrimo, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ be jo, dėl to pažeidė jos (S. D.) teises, Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ ir kitus įstatymus.

Dėl to apeliantė praÅ¡o apeliacinės instancijos teisme bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus – Biržų savivaldybės vieÅ¡osios tvarkos skyriaus darbuotojus, Biržos seniÅ«nijos seniÅ«nÄ , policijos pareigÅ«nus, papildomai apklausti liudytojÄ R. V..4.2. Apeliantė skunde dėsto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau ir VMVT) veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus ir juose įtvirtintas Å¡ios tarnybos funkcijas, bei teigia, kad Ūkinės paskirties gyvÅ«nų gerovės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223, jiems neatitinka ir negalioja tretiesiems asmenims.

Todėl, apeliantės teigimu, apylinkės teismas neturėjo vadovautis Reikalavimais, o turėjo administracinio nusižengimo bylÄ persiųsti į kitÄ teismÄ , kuris yra kompetetingas peržiÅ«rėti VMVT priimtus teisės aktus. PraÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu peržiÅ«rėti, ar Reikalavimai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.4.3. Apeliantės nuomone, VMVT atstovai, kurie atliko patikrinimÄ jos Å«kyje, buvo nekompetetingi vertinti gyvÅ«nų bÅ«klę ir jų laikymo sÄ lygas, o teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, vadovavosi tik minėtų atstovų žodžiais, nepaprašė pateikti papildomų nuotraukų ir neįsitikino, ar jie yra tinkami asmenys ir sugeba tinkamai vertinti gyvÅ«nų laikymo sÄ lygas ir bÅ«klę.

Mano, kad į bylÄ nebuvo pateikta pakankamai jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcija, neperkelti įrodinėjimo pareigos jai (S. D.).4.4. Apeliantė skunde nesutinka bei ginčija visus Nutarime konstatuotus pažeidimus nurodydama, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės įstatyme ir Reikalavimuose įtvirtintų nuostatų. Teigia, kad visi konstatuoti pažeidimai yra deklaratyvÅ«s – tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų nuomonė, kuri neparemta jokiais įrodymais ir teisės aktais.

Nurodo, kad pagal teisės aktus yra leidžiama galvijus ganyklinio laikotarpio metu laikyti pririÅ¡tus Å«kiniame pastate, taip pat leidžiama laikyti mėšlÄ fermoje taip, kaip jis buvo laikomas. Nėra privaloma sudaryti sÄ lygų macionui, o pagal teisės aktus gyvuliai gali bÅ«ti iÅ¡varomi 1-2 valandas pasiganyti į diendaržius, tačiau tai nėra privaloma. Tvartas jos fermoje nėra uždaras ir yra padaryta aktyvi ventiliacija, ko tarnybos atstovai, apeliantės teigimu, tinkamai neįvertino. Mano, jog VMVT tarnybos atstovai neįrodė, jog gyvuliai yra laikomi aklinoje tamsoje ar vien dirbtinėje Å¡viesoje, nenurodė, koks teisės aktas numato, jog apÅ¡vietimas fermoje turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 50 Lux.

Pažymi, jog ji teismui pateikė ne vienÄ nuotraukÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad kitose fermose nėra tokio apÅ¡vietimo ir tai nėra laikoma pažeidimu. Teigia, kad jos gyvuliai buvo Å¡varÅ«s ir nurodytas pažeidimas, jog galvijams trÅ«ksta pakratų, stovėjimo vietose Å¡lapia, nepagrįstas. Byloje neįrodyta, kad gyvuliai buvo nepakankamai Å¡eriami, o vien tai, kad atlikto patikrinimo metu paÅ¡aro nebuvo padėta, minimos aplinkybės neįrodo, paÅ¡aro galima atvežti per 1-2 valandas. Gyvuliai yra normalaus įmitimo, ji gerai iÅ¡mano apie gyvulius ir žino, kaip jie turi atrodyti.

Teigia, kad nė vienas teisės aktas nenumato, kad gyvulių negalima Å¡erti kai kuria peraugusia žole, mano, kad jos žolė buvo tinkama gyvuliams Å¡erti. Nurodo, kad jos auginamos telyčaitės nėra iÅ¡liesėjusios ir nesuaugusios, taip pat pažymi, kad gyvulių augintojas pats sprendžia, kada sėklinti savo gyvulius ir tarnyba neturi įsakinėti kada augintojui tai daryti.4.5. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ buvo Å¡aliÅ¡kas, nes vadovavosi ne įstatymais, ne byloje esančiais įrodymais, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų žodžiais ir jų nuomone.

Tai, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, pasak apeliantės, patvirtina ir tai, jog tas pats teisėjas anksčiau nagrinėjo jos civilines bylas ir dėl jų priėmė sprendimus, kuriuos apeliantė cituoja bei nurodo su jais nesutinkanti. Mano, kad teisėjas nepagrįstai nenusiÅ¡alino nuo nagrinėjamos bylos, pažeidė Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , nekreipė dėmesio į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai jÄ Å¾emino, palaikė tarnybÄ ir nesigilino į bylos faktus.4.6. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jÄ apÅ¡meižė, pažemino jos garbę ir orumÄ , Å¡antažavo, kad paims jos laikomus gyvulius, teigė, jog taip, kaip ji laiko gyvulius, jų laikyti negalima, taip pat apÅ¡meižė jÄ ir vieÅ¡ai atspausdintame laikraščio straipsnyje.

Teigia, kad A. R., bÅ«damas pareigÅ«nu, spaudoje jÄ nuteisė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijÄ , bei, įsakinėdamas savo darbuotojams, sukompromituoja jų veiklÄ ir visÄ Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybÄ . Nurodo, kad apylinkės teismas dėl to savo sprendime nieko nepasisakė, nenurodė kaip vertina A. R. veiksmus, kuomet jis pažeidė Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ .5. Valstybinės maisto ir veterinarijos skyriaus Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos virÅ¡ininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius A.

R. pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , nes ji yra teisėta ir pagrįsta, priimta objektyviai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl apeliacinis skundas atmestinas. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. D. apeliaciniame skunde vadovaujasi negaliojančiomis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklÄ reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, nepagrįstai teigia, kad VMVT netinkamai atliko valstybinę gyvÅ«nų gerovės kontrolę.

Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. D. laikomi gyvÅ«nai akivaizdžiai patiria kančias ir yra žalojami, todėl VMVT kategoriÅ¡kai nesutinka su skundo teiginiais apie Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos netinkamai atliktÄ valstybinę gyvÅ«nų gerovės kontrolę. Atsiliepime nurodo, jog įvertinus valstybinės veterinarinės kontrolės metu surinktÄ informacijÄ apie apeliantės Å«kyje susiklosčiusiÄ situacijÄ , akivaizdu, jog ji yra nepajėgi rÅ«pintis laikomais Å«kiniais gyvÅ«nais.6.

Skundas netenkinamas.7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).8. Skunde apeliantė ginčija savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 16 dalyje, padarymo. Nurodo, kad laikydama ir prižiÅ«rėdama savo Å«kinius gyvulius ji nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o jos kaltė dėl minėto pažeidimo padarymo yra grindžiama iÅ¡imtinai tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų žodžiais ir jų nuomone, tačiau ne byloje esančiais įrodymais, ar konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, kuriose bÅ«tų numatyta, jog gyvÅ«nų laikymas tokiomis sÄ lygomis, kokiomis laikė ji, yra laikoma pažeidimais.9.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad S. D. pažeidė Ūkinės paskirties gyvÅ«nų gerovės reikalavimų 11, 19, 22, 28 punktus ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktus, 20 straipsnio 2 dalies 1-2 punktus - žiauriai elgėsi su gyvÅ«nais, dėl to pripažino jÄ kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 16 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka.10.

Apylinkės teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl S. D. kaltės padarius ANK 346 straipsnio 16 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, vadovavosi byloje esančių įrodymų visetu: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų A. R., V. V. parodymais, taip pat byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žemės Å«kio veiklÄ vykdančio subjekto patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Å«kio subjekto trÅ«kumų Å¡alinimo patikrinimo aktais (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukomis ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ asmenį kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Be to, apylinkės teismas iÅ¡ esmės atsakė į visus esminius S. D. skunde iÅ¡dėstytus argumentus dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos virÅ¡ininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus A.

R. (duomenys neskelbtini) nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kurie yra analogiÅ¡ki apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde iÅ¡dėstytiems argumentams, todėl apygardos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Å iuo atveju apeliantė naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ , teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.11.

Apeliantė skunde teigia, kad ji laikydama ir prižiÅ«rėdama savo gyvulius jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, cituoja teisės aktų nuostatas, pagal kurias, pasak apeliantės, galima laikyti gyvulius taip, kaip ji laiko savo tvarte. Tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju svarbios tik tos teisės aktų nuostatos, už kurių nesilaikymÄ ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl žiauraus elgesio su gyvÅ«nais, o bÅ«tent - Ūkinės paskirties gyvÅ«nų gerovės reikalavimų 11, 19, 22, 28 punktai ir Lietuvos Respublikos gyvÅ«nų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15, 17 punktai, 20 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai.

Apeliantė nėra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl jokių kitų, tuo pačiu ir jos skunde vardijamų ir analizuojamų, teisės aktų nuostatų pažeidimų, išskyrus paminėtuosius. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kokius teisės aktų reikalavimus S. D. pažeidė, nuosekliai juos išdėstė ir aptarė, taip pat nurodė, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė S. D. padarytas nusižengimas, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kokie byloje esantys įrodymai juos pagrindžia, kam apeliacinės instancijos teismas pritaria.

Tuo tarpu apeliantės nurodomi teiginiai, kad gyvulius ji laikė tinkamomis sÄ lygomis ir jokių teisės aktų nepažeidė, laikytini deklaratyviais, juos paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų ir tinkamai įvertintų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančiuose patikrinimų aktuose užfiksuotais duomenimis, taip pat iÅ¡samiais ir nuosekliais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų A.

R., V. V. parodymais bei kitais raÅ¡ytiniais byloje esančiais įrodymais, kurių visuma nustatyta, kad Nutarime nurodytu laiku ir vietoje S. D. galvijai ganyklinio laikotarpio metu buvo laikomi pririÅ¡ti Å«kiniame pastate, nebuvo sudaromos sÄ lygos mocionui, galvijai negalėjo mėgautis grynu oru, saule, kas teigiamai veiktų jų organizmÄ ; galvijai buvo laikomi patalpoje, kurioje apÅ¡vietimas buvo nepakankamas (1,2 Lux); mėšlas buvo kaupiamas ten pat už galvijų stovėjimo vietų, jo sukaupta tiek daug, kad apsunkintas priėjimas prie galvijų; galvijams trÅ«ko pakratų, stovėjimo vietose Å¡lapia; nebuvo užtikrintas pilnavertis ir pakankamas galvijų šėrimas: galvijai lieso kÅ«no įmitimo, karvė ir telyčios Å¡eriamos peraugusia ganykline žole;

ūkyje laikomos dvi telyčaitės, gimusios 2013 m. ir 2014 m., išliesėjusios, nesuaugusios, nesėklintos. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad paminėtais veiksmais S. D. pažeidė Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 11, 19, 22, 28 punktus, kuriuose numatyta, kad: gyvūnai bet kuriuo metu būtų galima kruopščiai apžiūrėti, turi būti tinkamas apšvietimas; pastatuose gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos.

Jei gyvÅ«nų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natÅ«ralios Å¡viesos, turi bÅ«ti įrengiamas dirbtinis apÅ¡vietimas; gyvÅ«nai turi bÅ«ti Å¡eriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais paÅ¡arais bei gauti pakankamai vandens; paÅ¡arų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvÅ«nų mitybos reikmes; laikant gyvÅ«nus turi bÅ«ti atsižvelgta į jų amžių, veislę, lytį ir gaunamos produkcijos rūšį. Taip pat aukščiau paminėti S. D. veiksmai atitinka ir GyvÅ«nų gerovės apsaugos įstatyme įtvirtintas žiauraus elgesio su gyvÅ«nais sampratÄ , o konkrečiai GyvÅ«nų gerovės apsaugos įstatymo 15 punktÄ , kuriame numatyta, jog žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais yra laikoma gyvÅ«nu laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sÄ lygomis, bei 17 punktÄ â€“ žiauriu elgesiu su gyvÅ«nais laikomas nepakankamas gyvÅ«nų šėrimas ar girdymas.12.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad S. D. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 346 straipsnio 16 dalyje. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimÄ remiantis apeliantės skunde pateiktais motyvais teisinio pagrindo nėra.13. Pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius pažeidimus iÅ¡nagrinėdamas bylÄ be apeliantės interesus byloje ginančio atstovo, t. y. nesulaukęs kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nėra pagrindo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba S. D. praÅ¡ymo dėl teisinės pagalbos suteikimo netenkino ir advokato jai neskyrė. Sprendimus dėl Å¡io S. D. skundė įstatymo nustatyta tvarka ir skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo S. D. nebuvo įsiteisėjęs (b. l. 152–157). Tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas iÅ¡ esmės apribojo apeliantės teisę į gynybÄ .

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad pirmas teismo posėdis buvo numatytas 2017 m. spalio 9 d. (b. l. 51), apie šį posėdį apeliantė buvo informuota tinkamai (b. l. 52–53), teikė praÅ¡ymus, papildomus dokumentus (b. l. 100–123) ir pati (b. l. 100–101) prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismas 2017–10–09 bylos nagrinėjimo nebaigė, 2017 m. spalio 10 d. S. D. iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , kuriame pasiÅ«lė pasirÅ«pinti byloje atstovo pagalba bei iÅ¡aiÅ¡kino pažeidėjos teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 131).

Buvo nustatyta kita posėdžio data, t. y. 2017–10–19. IÅ¡ kitų bylos dokumentų matyti, kad S. D. prašė atidėti 2017–10–19, (b. l. 134), 2017–11–02 (b. l. 140) teismo posėdžius dėl to, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamÄ teisinės pagalbos tarnybÄ dėl teisinės pagalbos suteikimo ir teismas apeliantės tokius praÅ¡ymus tenkino. 2017–12–07 teismo posėdis neatvykus S. D. dar kartÄ buvo atidėtas (b. l.146–148). Taigi, apylinkės teismas net tris kartus atidėjo teismo posėdžius dėl to, kad S. D. neturėjo byloje atstovo ir teikė praÅ¡ymus atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Paskutinis teismo posėdis byloje vyko 2018 m. sausio 25 d., į kurį S. D. ar jos atstovas neatvyko, nors apie posėdį buvo informuota tinkamai, tačiau praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ ar duomenų apie pateisinamas neatvykimo priežastis teismui nepateikė, todėl apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ S. D. nedalyvaujant. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinio nusižengimo byla gali bÅ«ti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ ir jeigu negautas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ .

Å iuo atveju, pirmosios instancijos teismas S. D. suteikė pakankamÄ laikÄ pasirÅ«pinti atstovo pagalba, tačiau apeliantė į teismo posėdį neatvyko, apie pateisinamas neatvykimo priežastis nepranešė, todėl pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nedalyvaujant apeliantei, ANK nuostatų nepažeidė.

14. Apeliantė, motyvuodama tuo, kad apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo be jos atstovo, prašė apeliacinės instancijos teisme bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiÅ¡kėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, arba kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikia motyvuotÄ praÅ¡ymÄ .

Ä®statymas privalomÄ Å¾odinį bylos nagrinėjimÄ numato tik tada, kai paaiÅ¡kėjo naujų bylos aplinkybių arba vertinami nauji įrodymai, o praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Apeliantė skunde prašė bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apylinkės teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo be jos interesus ginančio atstovo, prašė apklausti liudytojus, tačiau nenurodė, kokias reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡ios bylos nagrinėjimui praÅ¡omi apklausti liudytojai patvirtins ar paneigs, apskritai nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, susijusių su nagrinėjamu įvykiu, ar naujų įrodymų, kurie nebuvo iÅ¡tirti ir įvertinti bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo turinį ir byloje esančius visus dokumentus nenustatė bÅ«tinumo bylÄ nagrinėto žodinio proceso tvarka.15. Apeliantė skunde nurodo, kad Ūkinės paskirties gyvÅ«nų gerovės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-16 įsakymu Nr. 223 neatitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklÄ reglamentuojantiems teisės aktams, todėl, apeliantės teigimu, apylinkės teismas neturėjo jais vadovautis ir administracinio nusižengimo bylÄ persiųsti į kitÄ teismÄ , kuris yra kompetetingas peržiÅ«rėti VMVT priimtus teisės aktus.

PraÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu peržiÅ«rėti ar minėtas teisės aktas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, veterinarijos tarnybos veiklÄ reglamentuojantiems teisės aktams.15.1. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 114 straipsnį bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir nutartimi kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ .

Tačiau pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens praÅ¡ymo iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013).15.2. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus, dėl kurių turėtų bÅ«ti iÅ¡tirtas minėto norminio administracinio teisės akto teisėtumas, konstatuoja, kad praÅ¡ymas yra abstraktus, nepagrįstas teisiniais argumentais, todėl pripažįstamas nepagrįstu.16.

Nors apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visÄ proceso eigÄ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, sprendžia, kad nėra nustatyta aplinkybių, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo tendencingumÄ ir keliančių abejonių jo neÅ¡aliÅ¡kumu, esminių ANK pažeidimų nebuvo padaryta, o vien apeliantės nesutikimas su byloje atliktu įrodymų vertinimu, priimtu sprendimu ir anksčiau to paties teisėjo priimtais sprendimais civilinėse bylose, negali bÅ«ti laikomas pakankamomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Juolab, jog įstatymo nuostatos nedraudžia tam pačiam teisėjui nagrinėti ir priimti procesinius sprendimus dėl to paties asmens skirtingose bylose.17. Apeliantės skundo teiginiai dėl Biržų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo A. R. atliktų veiksmų (apeliantės šmeižimo, žeminimo, teisės aktų pažeidinėjimo ir kt.), šioje byloje nėra vertinami, kadangi tai nėra administracinio nusižengimo bylos tyrimo dalykas.              18. Kiti apeliantės skunde nurodomi argumentai nėra nauji ir pirmosios instancijos teismo jau išsamiai išnagrinėti ir įvertinti, dėl jų pateiktos motyvuotos išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.

Atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle v.

Finland).19. AukÅ¡tesnysis teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.20.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Biržų rÅ«mų 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir S. D. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėja                                                                   Jolanta Raščiuvienė