2024-10-23 Nr. AB-15415-3-62-3-01379-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-685-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01379-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. R., atstovaujančio Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. R., atstovaujančio Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas N. R., atstovaujantis Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. SP-99071(4.55Mr) (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ Prezidiumas 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu paskyrė N. R. (duomenys neskelbtini). Nutarimas yra teisėtas ir galiojantis (nenuginčytas), dėl jo nėra pradėtas joks teisminis ginčas. Tačiau VĮ Registrų centras Sprendimu atsisakė N. R. įregistruoti Asociacijos (duomenys neskelbtini). Su pareiškėju, kaip Asociacijos (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gegužės 22 d. yra sudaryta darbo sutartis, kurią pasirašė N. R. ir Asociacijos Prezidentas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę, laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.

Kadangi iš skundo nebuvo galima vienareikšmiškai suprasti, ar N. R. veikia savo, kaip fizinio asmens, ar Asociacijos vardu atstovaudamas ją kaip (duomenys neskelbtini) ir ginčydamas Sprendimą, kuris yra adresuotas Asociacijai, pareiškėjui buvo nustatytas terminas patikslinti skundą, nurodant, ar jis veikia savo, kaip fizinio asmens vardu, ar kaip Asociacijos (duomenys neskelbtini) (atstovaudamas Asociaciją). Atitinkamai N. R. buvo įpareigotas arba patikslinti pareiškėją ir pateikti įrodymus, kad gali ginčyti Asociacijai adresuotą Sprendimą kaip fizinis asmuo, arba pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teisę atstovauti Asociacijai.

Pareiškėjas patikslino skundą, kuriame nurodė, kad N. R. skundą teikia kaip Asociacijos (duomenys neskelbtini), atstovaudamas Asociacijai.

Teismas nurodė, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Bylas juridinių asmenų vardu gali vesti institucijų, įstaigų, tarnybų, įmonių, organizacijų vadovai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – ir kiti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, veikiantys pagal įstatymuose, kituose teisės aktuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. (ABTĮ 47 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registre turi būti nurodyti: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisinė forma; 3) juridinio asmens kodas; 4) juridinio asmens buveinė (adresas); 5) juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresas; 6) juridinio asmens organai; 7) juridinio asmens valdymo organų nariai (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta); 8) juridinio asmens valdymo organų nariai ir juridinio asmens dalyviai, turintys teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos; 9) juridinio asmens filialai ir atstovybės (pavadinimai, kodai, buveinės, filialų ir atstovybių valdymo organų nariai); 10) juridinio asmens veiklos apribojimai; 11) juridinio asmens teisinis statusas; 12) juridinio asmens pasibaigimas; 13) juridinio asmens registro duomenų ir dokumentų keitimo datos; 14) juridinio asmens finansiniai metai; 15) kiti įstatymų numatyti duomenys. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai teismo procesinius dokumentus pateikia teismas) pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. CK 2.66 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju skunde N. R. save įvardija Asociacijos (duomenys neskelbtini), ginčija Asociacijai adresuotą Sprendimą, tačiau iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog Asociacijos (duomenys neskelbtini) yra Z. B.. Juridinių asmenų registro duomenys yra laikytini prima facie (patvirtintų dokumentų galią turinčiais) įrodymais, kuriems esant nenuginčytiems jie yra laikomi teisingais. Tai, kad skundu yra ginčijamas VĮ Registrų centro Sprendimas atsisakyti registruoti Asociacijos (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimus, savaime nesuteikia teisės N. R. teisme veikti Asociacijos vardu, nes tai, ar buvo pagrįstai atsisakyta N. R. registruoti Asociacijos (duomenys neskelbtini), būtų sprendžiama tik nagrinėjant bylą iš esmės, o iki tol vadovaujamasi registro duomenimis, pagal kuriuos šiai dienai pakeitimų nėra ir Asociacijos (duomenys neskelbtini) nurodytas Z. B..

Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Nurodė, kad ši nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad skundą pasirašė ir teismui pateikė Asociacijos (duomenys neskelbtini) N. R.. Kartu su skundu buvo pateiktas Asociacijos prezidiumo 2024 m. gegužės 22 d. nutarimas (toliau – ir Nutarimas), kuris patvirtina, kad N. R. buvo paskirtas Asociacijos (duomenys neskelbtini). Šis Nutarimas yra galiojantis, nebuvo apskųstas. Pagal Asociacijos įstatus, prezidiumas yra vienintelis organas, turintis teisę skirti ir atšaukti Asociacijos (duomenys neskelbtini). Dabartinis Asociacijos prezidiumas (jo nariai) turi pilnus įgaliojimus veikti, nei vieno iš Asociacijos prezidiumo narių įgaliojimai nėra pasibaigę ar panaikinti, dėl to (prezidiumo narių įgaliojimų) nėra inicijuotas nei vienas teisminis ar neteisminis ginčas. Taigi N. R. Nutarimo pagrindu yra laikytinas Asociacijos (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad su N. R. buvo sudaryta darbo sutartis, kurią pasirašė Asociacijos prezidentas, veikiantis pagal Asociacijos įstatus. Darbo sutartis nėra nutraukta, yra galiojanti, dėl jos nėra inicijuotas nei vienas teisminis ar neteisminis ginčas.

Akcentuoja, kad nepriklausomai nuo to, ar Juridinių asmenų registro duomenys pakeisti, ar nepakeisti, naujai paskirtas Asociacijos (duomenys neskelbtini) pradeda savo veiklą ne nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, o nuo jo išrinkimo (paskyrimo) de jure (teisiškai) – momento.

Ginčijamu Sprendimu VĮ Registrų centras neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė registruoti N. R. (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjas prašymą VĮ Registrų centrui įregistruoti (duomenys neskelbtini) teikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip Asociacijos prezidiumo paskirtas (duomenys neskelbtini), todėl ir skundą teikia ne kaip fizinis asmuo, o kaip prezidiumo paskirtas Asociacijos (duomenys neskelbtini), kuris nuo paskyrimo momento, t. y. nuo 2024 m. gegužės 22 d., jau vykdė prezidiumo pavestas (duomenys neskelbtini) funkcijas.

Pareiškėjas nesutinka, kad jis skundą teismui pateikė kaip fizinis asmuo, kadangi jis (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas Nutarimu, kuris yra galiojantis ir nepanaikintas.

Pažymi, kad Teisingumo ministerija 2023 m. spalio 2 d. rašte Nr. (1.16 E) 7R-3790, adresuotame VĮ Registrų centrui, pateikė nuomonę dėl kolegialaus valdymo organo narių kadencijos pasibaigimo teisinių pasekmių. Teisingumo ministerija nurodė, kad teismų praktikoje, nagrinėjant juridinio asmens ir valdymo organo civilinius teisinius santykius po įgaliojimų termino pabaigos, vertinama, ar valdymo organas, pasibaigus jo kadencijai, de facto (faktiškai) toliau vykdė valdymo organo funkcijas. Taigi klausimas, ar pasibaigus juridinio kolegialaus valdymo organo kadencijai, tokio organo nariai toliau tęsia savo įgaliojimus, priklauso nuo to, ar pasibaigus kadencijos terminui, organo nariai toliau de facto tęsė savo įgaliojimus.

Šiuo atveju yra akivaizdu, kad Asociacijos prezidiumo nariai, pasibaigus jų kadencijos laikotarpiui, toliau tęsė savo įgaliojimus, tiek savo veiksmais, tiek raštuose, adresuotuose teismams ar kitoms valstybinėms institucijoms, įskaitant ir VĮ Registrų centrą. Asociacijos Prezidiumas yra priėmęs daugiau kaip 200 įvairių Asociacijos veiklai reikšmingų nutarimų po kadencijos, bet ne po įgaliojimų, pasibaigimo.

Pareiškėjas teigia, kad N. R. turi (turėjo) teisę pasirašyti ir pateikti skundą teismui Asociacijos (duomenys neskelbtini) vardu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Asociacijos vardu skundą padavė N. R., save įvardijantis Asociacijos (duomenys neskelbtini), tačiau Juridinių asmenų registre Asociacijos (duomenys neskelbtini) yra nurodytas Z. B., o Juridinių asmenų registro duomenys nėra nuginčyti, sprendė, jog skundą Asociacijos vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą, kadangi N. R. Asociacijos prezidiumo (duomenys neskelbtini) paskirtas nuo 2024 m. gegužės 22 d., nuo šios dienos eina pareigas, su juo sudaryta darbo sutartis, t. y. jis Asociacijos (duomenys neskelbtini) pareigas eina nuo paskyrimo momento, o ne nuo Nutarimo įregistravimo Juridinių asmenų registre. Skundą teismui jis padavė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip Asociacijos (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas prezidiumo Nutarimu, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Asociacijos prezidiumas 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 12, atsižvelgdamas į tai, jog Asociacijos prezidiumo 2024 m. gegužės 20 d. nutarimu atšauktas iš pareigų 2024 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu grąžintą į pareigas (duomenys neskelbtini) Z. B. ir jo vietoje paskirtas (duomenys neskelbtini) V. M., kurio pirma darbo diena Asociacijoje 2024 m. gegužės 22 d.; po 2024 m. gegužės 20 d. V. M. atsisakė eiti (duomenys neskelbtini) pareigas Asociacijoje; Prezidiumo atrinktas kandidatas į (duomenys neskelbtini) pareigas N. R. sutinka eiti (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2024 m. gegužės 22 d., nutarė: atšaukti 2024 m. gegužės 20 d. prezidiumo nutarimą dalyje dėl V. M. paskyrimo į Asociacijos (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2024 m. gegužės 22 d. (Nutarimo rezoliucinės dalies 2, 5 punktai), paliekant galioti nutarimo dalį dėl Z. B. atšaukimo iš pareigų (Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktas); paskirti N. R. Asociacijos (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. gegužės 22 d.; pavesti Asociacijos prezidentui sudaryti ir pasirašyti darbo sutartį su naujai išrinktu Asociacijos (duomenys neskelbtini), atlikti visus būtinus veiksmus bei pateikti visus reikalingus dokumentus, susijusius su šiuo pavedimu; pavesti ir įgalioti paskirtą Asociacijos (duomenys neskelbtini) informuoti Juridinių asmenų registrą apie Asociacijos (duomenys neskelbtini) atšaukimą ir naujo (duomenys neskelbtini) paskyrimą ir atlikti bet kokius kitus su tuo susijusius veiksmus arba visus ar dalį šių veiksmų įgalioti atlikti pasirinktam asmeniui.

Asociacija Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centui 2024 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą įregistruoti (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimus.

VĮ Registrų centras Sprendimu, atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. liepos 10 d. pateiktas prašymas (PAS prašymas Nr. 40327460) įregistruoti Asociacijos (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimus yra analogiškas pateiktiems 2024 m. gegužės 22 d. (PAS prašymas Nr. 39700794) bei 2024 m. birželio 10 d. (PAS prašymas Nr. 39945433) prašymams, dėl kurių Registro tvarkytojas yra priėmęs sprendimus atsisakyti registruoti Asociacijos (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimus, ir nepateikta naujų duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti minėto Registro tvarkytojo sprendimo pagrįstumu (Registro tvarkytojo vertinimu N. R. pateikti 2024 m. liepos 11 d. paaiškinimai ir papildomi dokumentai, tokio pagrindo nesudaro) bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 2024 m. liepos 10 d. pateiktą prašymą paliko nenagrinėtą.

Asociacija, nesutikdama su atsakovo Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Skundą Asociacijos vardu padavė N. R..

Byloje, be kita ko, taip pat nustatyta, kad teismas, susipažinęs su N. R. skundu, nustatęs, jog iš skundo negalima vienareikšmiškai suprasti, ar N. R. veikia savo kaip fizinio asmens, ar Asociacijos vardu atstovaudamas ją kaip (duomenys neskelbtini) ir ginčija Sprendimą, kuris adresuotas Asociacijai, 2024 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė N. R. terminą iki 2024 m. rugpjūčio 22 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. įpareigojo pareiškėją patikslinti skundą, nurodant ar jis veikia savo, kaip fizinio asmens, vardu, ar kaip Asociacijos (duomenys neskelbtini) (atstovaudamas Asociacijai). Taip pat įpareigojo N. R. arba patikslinti pareiškėją ir pateikti įrodymus, kad gali ginčyti Asociacijai adresuotą Sprendimą kaip fizinis asmuo, arba pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teisę atstovauti Asociaciją. Teismas išaiškino, kad per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu.

N. R. pateikė teismui skundo patikslinimą, kuriame nurodė, kad skundą teismui teikia Asociacijos vardu kaip (duomenys neskelbtini), kuris paskirtas Asociacijos prezidiumo 2024 m. gegužės 22 d. nutarimu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skundą atsisakė priimti kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 12 straipsnio 1 dalį, teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Nagrinėjamu atveju, nors pirmosios instancijos teismas ir pasinaudojo trūkumų šalinimo institutu, tačiau, kaip matyti iš 2024 m. liepos 29 d. teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, neišaiškino pareiškėjui jo, kaip fizinio asmens, teisės paduoti teismui skundą, neįspėjo dėl galimų pasekmių ir nepadėjo įgyvendinti jo procesinių teisių (ABTĮ 12 str. 1 d.), kiek tai susiję su skundo teismui padavimu. Priešingai, pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje įpareigodamas N. R. patikslinti pareiškėją ir pateikti įrodymus, kad gali ginčyti Asociacijai adresuotą Sprendimą kaip fizinis asmuo, arba pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teisę atstovauti Asociacijai, suklaidino pareiškėją, o atsisakydamas priimti skundą kaip neįgalioto vesti bylą asmens, eliminavo galimybę pareiškėjui įgyvendinti teisę ginti savo galbūt pažeistas teises teisme.

Primintina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos nustato ABTĮ; šioje proceso stadijoje nėra sprendžiama dėl skunde suformuluotų reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016 ir kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, tačiau pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, todėl naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. R., atstovaujančio Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė