cdb4141d-bc59-4fa5-b39c-3ccde6681841 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-2748-142/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04905-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16., 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. N., pareiÅ¡kėjo atstovui Laimonui Jakui, atsakovų atstovams Andriui Ūsui, Renaldui Bujokui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

N. skundÄ dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo atsakovams Lietuvos kariuomenei, Lietuvos valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Judėjimo ir kontrolės centras,n u s t a t ė:R. N. (toliau – pareiÅ¡kėjas) per elektroninių paslaugų portalÄ padavė teismui skundÄ , pasiraÅ¡ytÄ Ä¯galioto atstovo Laimono Jako, kuriame praÅ¡oma panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. spalio 7 d. įsakymÄ Nr. PK-1568 „Dėl eil.

R. N. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ ir priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Dalis reikalavimų teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi nepriimta.Skunde paaiÅ¡kina, kad 2014 m. spalio 7 d. Lietuvos kariuomenės vadas priėmė įsakymÄ Nr. PK-1568 „Dėl eil. R. N. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ (toliau – Ä®sakymas), kuriuo nutarė nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su eil. R. N. Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro (toliau –JKC) 2014 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. P-65 2014 m. spalio 22 d. atleistu iÅ¡ JKC Ginkluotosios palydos vieneto Trečiosios ginkluotosios palydos grupės karinio tranzito operacijų specialisto pareigų ir atleisti R. N. iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ .PareiÅ¡kėjo skunde teigiama, kad Ä®sakymas yra neteisėtas ir turėtų bÅ«ti panaikintas. PareiÅ¡kėjo skunde pateikiami argumentai, susiję su karių atestavimu. Remiamasi 2012 m. rugsėjo 21 d. KraÅ¡to apsaugos ministro įsakymu Nr.V-1039 Dėl profesinės karo tarnybos karių atestavimo tvarkos patvirtinimo patvirtintu apraÅ¡u (toliau – ApraÅ¡as).

Nurodo, kad sprendžiant iÅ¡ ApraÅ¡o 3 dalies, atestavimo tikslas turi bÅ«ti padėti kariui siekti geresnių rezultatų, tobulėti. PareiÅ¡kėjas mano, kad nagrinėjamu atveju buvo siekiama ne padėti kariui identifikuoti jo silpnÄ sias vietas, o sukurti sÄ lygas jo atleidimui iÅ¡ tarnybos. PareiÅ¡kėjo skunde apraÅ¡omi atvejai (2013 m. rugsėjo 13 d. atestavimas, 2014 m. rugsėjo 1 d. atestavimas), kai jis buvo atestuojamas neteisingai, nesilaikant ApraÅ¡e nurodytos tvarkos ir sÄ lygų. Pažymima, kad atestavimuose nurodyti pareiÅ¡kėjo tarnybos trÅ«kumai, jo įvertinimas nepasitvirtina jokiais kitais dokumentais, Nurodo, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. atestavimo dokumente buvo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, kuris turėjo pasibaigti 2014 m. kovo 16 d. ir bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ turėjo bÅ«ti sprendžiamas pareiÅ¡kėjo tolimesnės tarnybos klausimas.

Remiasi KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTÄ®) 35 straipsnio 1 dalimi. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas per bandomÄ jį laikotarpį pasitaisė, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų atleistas. Nesutinka, kad ankstesniame atestate buvęs įraÅ¡as apie įspėjimÄ apie atleidimÄ galioja neribotÄ laikÄ ir kito atestavimo metu galima pareiÅ¡kėjÄ atleisti. 2014 m. rugsėjo 22 d. atestate yra tik rekomendacija dėl atleidimo, tačiau ji nemotyvuota.Mano, kad pareiÅ¡kėjo asmens byla buvo sprendžiama Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, kÄ patvirtina ir 2014 m. lapkričio 3 d. vado plk.

S. M. raÅ¡tas „Dėl atsisakymo pradėti nagrinėti skundÄ â€œ neva praleidus jo padavimo terminÄ , nors skundas buvo iÅ¡siųstas dar terminui nepasibaigus. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. PaaiÅ¡kina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė gilius tiek dvasinius, tiek fizinius iÅ¡gyvenimus nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ . Pažymi, kad darbo netekimas yra vertinamas kaip vienas stipriausiai stresÄ sukeliančių veiksnių.

Atestavimų metu pareiÅ¡kėjo savybės buvo vertinamos neobjektyviai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nei viename atestate nėra nurodytos konkrečios priežastys, dėl kurių bÅ«tent yra priimamas toks sprendimas, pareiÅ¡kėjas nebuvo siunčiamas į kursus, nebuvo taikomos rekomendacijos, kaip pareiÅ¡kėjas turėtų kelti kvalifikacijÄ . Teismo posėdžiuose pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas papildė savo motyvus ir teigė, kad pareiÅ¡kėjÄ neigiamai vertino pareigÅ«nas, kuris tam neturėjo jokios teisės, nes bÅ«nant tarnyboje tiesioginiam pareiÅ¡kėjo vadui, vertinimas buvo patikėtas bÅ«tent tam pareigÅ«nui, kuris buvo žinomas kaip asmuo, diskriminuojantis lenkų tautybės asmenis, jis buvo itin nusistatęs prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ir turėjo tikslÄ jį bet kuriuo atveju atleisti.

PareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu tarnauja statutiniu pareigÅ«nu kitoje sistemoje ir yra atestuojamas teigiamai, kas pasak pareiÅ¡kėjo rodo, kad jo skundžiamas Ä®sakymas priimtas remiantis neobjektyvių ir neteisėtų atestavimų duomenimis. T.y. skundas papildomai buvo grindžiamas tuo, jog pareiÅ¡kėjas buvo diskriminuojamas dėl tautybės.Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerijos, atsiliepime į skundÄ pasisakoma, kad atsakovo atstovas su skundu nesutinka, teigia, kad skundas yra nepagrįstas ir turėtų bÅ«ti atmestas.

PaaiÅ¡kina dėl pareiÅ¡kėjo profesinės karo tarnybos vertinimo. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo atleidimÄ iÅ¡ profesinės karo tarnybos lėmė du paskutiniai neigiami jo atestavimo rezultatai, kas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ profesinės karo tarnybos esant įstatyminiam pagrindui, taip pat dėl to, kad jo asmeninės ir profesinės savybės neleido jam tarnauti. PareiÅ¡kėjo atestacijose už 2012 m. rugsėjo 12 d. – 2013 m. rugsėjo 12 d. ir už 2013 m. rugsėjo 12 d.

– 2014 m. rugsėjo 12 d. tarnybos laikotarpius nurodyta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla vertinama nepatenkinamai, o kario potencialas nurodytas žemas. Nurodytais laikotarpiais su pareiškėju buvo pravedami individualūs pokalbiai, nurodomos klaidos ir pareiškėjas įspėtas, kad nepakeitus požiūrio, taip pat tarnybinės veiklos, su pareiškėju gali būti nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis, tačiau pareiškėjas savo tarnybinės veiklos nepakeitė.Remiasi KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 35 straipsniu ir paaiškina, kad remiantis įstatymo nuostatomis kariuomenės vadas 2014 m. spalio 31 d.

įsakymu Nr. PK-1568 nutraukė su pareiÅ¡kėju profesinės karo tarnybos sutartį ir atleido jį iÅ¡ profesinės karo tarnybos.  Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog nenubaudus jo drausminėmis nuobaudomis, nebuvo galima neigiamai vertinti atitinkamų jo padarytų pažeidimų. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo skundo argumentus. Nesutinka su reikalavimu priteisti neturtinę žalÄ , nes mano, jog nėra jokių Civiliniame kodekse numatytų tokios žalos atlyginimo pagrindų.

Taip pat remiasi ir tuo, kad KASOKTÄ® 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kokie teisės aktai taikomi susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir nėra nurodyta galimybė taikyti žalos atlyginimÄ reglamentuojančius teisės aktus.PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdyje atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo įvertinimas atliekant naujÄ statutinę tarnybÄ neturi reikÅ¡mės nagrinėjamu atveju, nes pradžioje ir kariuomenėje pareiÅ¡kėjas buvo vertinamas teigiamai.

Nurodė, kad liudytojų parodymuose nebuvo tiesioginių duomenų, kad jie patys yra girdėję diskriminacinių atestatus pasiraÅ¡iusio asmens pasisakymų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, liudytojai kalbėjo tik apie gandus, todėl liudytojų parodymai nėra tiesioginiai įrodymai. Teigė, kad byloje yra tiesioginių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas blogai atliko savo pareigas.Prašė skundo netenkinti. Lietuvos Kariuomenės atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad atsakovas nesutinka su skundu. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas 2011 m. balandžio 12 d. pasirašė su Lietuvos kariuomene profesinės karo tarnybos sutartį (toliau – PKT sutartis).

PKT karys yra kasmet įvertinamas tiesioginio ir aukÅ¡tesniojo vado. PareiÅ¡kėjui už 2012 m. rugsėjo 12 d. – 2013 m. rugsėjo 12 d. laikotarpį buvo suraÅ¡ytas jo atestatas, kuriame pareiÅ¡kėjo veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. AukÅ¡tesnysis vadas sutiko su tiesioginio vado įvertinimu ir skyrė pareiÅ¡kėjui 6 mėnesių laikotarpį tarnybai pagerinti nurodydamas, jog pareiÅ¡kėjui nepasitaisius, rekomenduoja jį atleisti iÅ¡ PKT. Su pareiÅ¡kėju pravestas individualus pokalbis, kurio metu pareiÅ¡kėjui nurodyta jo neigiamai vertinama tarnybinė veikla bei pateiktos rekomendacijos, kaip pagerinti tarnybinių pareigų atlikimÄ .PareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos už 2013 m. rugsėjo 12 d.

– 2014 m. rugsėjo 12 d. laikotarpį vertinimo atestate jo tarnybinė veikla vėl buvo įvertinta nepatenkinamai. PareiÅ¡kėjo aukÅ¡tesnysis vadas sutiko su tiesioginio vado vertinimu ir rekomendavo atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ PKT. Su pareiÅ¡kėju buvo pravestas pokalbis.KraÅ¡to apsaugos ministro įgaliotas Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo atestatus bei vadovaudamasis KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 2014 m. spalio 31 d. nutraukė su pareiÅ¡kėju PKT sutartį ir iÅ¡leido jį iÅ¡ PKT į atsargÄ .

Remiasi KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 35 straipsnio nuostatomis ir paaiÅ¡kina, kad kario tarnybinę veiklÄ vertinti ir jį atestuoti netinkamu karo tarnybai suteikta teisė tik kario tiesioginiam ir aukÅ¡tesniajam vadui. Tačiau, atsižvelgiant į atestatus, KraÅ¡to apsaugos ministras turėjo pagrindÄ nutraukti su pareiÅ¡kėju PKT sutartį ir atleisti jį iÅ¡ tarnybos, todėl skundžiamas Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. spalio 7 d. įsakymas PK-1568 yra teisėtas ir pagrįstas.Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų dėl to, kad jo tarnybinė veikla buvo vertinta Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai, paaiÅ¡kina, kad karių atestavimo tvarkÄ nustato kraÅ¡to apsaugos ministras (KASOKTÄ® 35 straipsnio 9 dalis), Profesinės karo tarnybos karių atestavimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 21 d.

įsakymu Nr. V-1039 (toliau – ApraÅ¡as). Nurodo, kad kario tarnyba buvo įvertinta laikantis visų ApraÅ¡e keliamų reikalavimų, jam jo tarnybinės veiklos trÅ«kumai buvo nurodyti, duotos rekomendacijos kaip juos iÅ¡taisyti, tačiau pareiÅ¡kėjas į rekomendacijas neatsižvelgė. PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kino, kad per jam duotÄ bandomÄ jį laikotarpį jis pasitaisė, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų atleistas tam laikotarpiui pasibaigus. Su tokiais teiginiais atsakovas nesutinka. Remiasi KASOKTÄ® 34 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi ir daro iÅ¡vadÄ , kad bandomasis laikotarpis nustatomas tik priimant į PKT ir numatant tÄ laikotarpį sutartyje.

Visi kiti po bandomojo laikotarpio esantys vertinimo laikotarpiai, kiti laikotarpiai, suraÅ¡ant individualaus pokalbio rezultatus, nėra tokie, kuriems pasibaigus karį bÅ«tina atleisti, o tęsiant tarnybÄ galima laikyti, kad karys įvykdė jam keliamus uždavinius. Taip pat dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto 6 mėnesių bandomojo laikotarpio, remiasi ApraÅ¡o 35 punktu ir aiÅ¡kina, kad įspėjimas dėl galimo siÅ«lymo atleisti iÅ¡ PKT dėl netinkamumo tarnybai galioja iki kito vertinimo laikotarpio pabaigos. Dėl drausminių nuobaudų neskyrimo.

PaaiÅ¡kina, kad dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas teikė ne vienÄ paaiÅ¡kinimÄ dėl jo padarytų karo tarnybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, tame tarpe ir dėl uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimo. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinimuose buvo pripažinęs, kad padarė tuos pažeidimus. Todėl, nors jam nuobaudos ir nebuvo skiriamos, tai neturėtų bÅ«ti pagrindu abejoti atestate nurodytais veiklos trÅ«kumais. Kariuomenės drausmės statutas (15 straipsnis) numato ir kitas poveikio priemones.

Dėl praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ . Nesutinka, nes mano, kad nėra bÅ«tinųjų žalos atlyginimo pagrindų. PareiÅ¡kėjas nurodo atestato pildymo trÅ«kumus, tačiau KASOKTÄ® 35 straipsnyje nei atestatų turinys, nei pildymo tvarka nereglamentuojama. Mano, kad pareiÅ¡kėjo tarnyba buvo įvertinta teisingai, todėl skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad vertinimÄ atliko tinkami vadai, nes vertinimÄ atlikti atitinkamam vadui ar jo pavaduotojui skiria personalo skyrius, įvertinęs, kuris iÅ¡ tiesioginio vado pareigas ėjusių vadų geriau žino apie kario tarnybÄ , juo labiau, kad vadas ilgÄ laikÄ nepertraukimai nebuvo tarnyboje, todėl neturi reikÅ¡mės, ar vadas vertinimo dienÄ buvo tarnyboje.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad A. Č. negalėjo jo vertinti, nes buvo nusistatęs prieÅ¡ jį, veikė tendencingai, ėmėsi vertinti, nors neturėjo tam teisės. Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad A. Č. neturi jokių tarnybinių įgaliojimų pats imtis vertinimo, jam tai pavedama atlikti personalo skyriaus specialistų nurodymu. Teigia, jog liudytojai nepatvirtino, kad A. Č. buvo nusistatęs prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ dėl jo tautybės, tik vienas jų girdėjo gandus, bet nenurodė iÅ¡ kur, kas jam tai sakė, galėjo tai pasakyti ir pats pareiÅ¡kėjas.    Prašė skundo netenkinti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės judėjimo ir kontrolės centras atsiliepimo neteikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, Lietuvos kariuomenės 2014 m. lapkričio 28 d. atsiliepime paaiÅ¡kinta, kad Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti juridinio asmens statusÄ (KASOKTÄ® 11 straipsnio 2 dalis), todėl atsiliepimas teikiamas ir trečiojo suinteresuoto asmens vardu.Skundas netenkinamas.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. spalio 7 d.

įsakymo Nr. PK-1568“Dėl eil. R. N. iÅ¡leidimo į atsargÄ â€œ (toliau – Ä®sakymas) teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ä®sakyme vadovaujamasi KASOKTÄ® 38 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo“ 1.2.2 papunkčiu; atsižvelgiama į eil. R. N. profesinės karo tarnybos kario atestatus už laikotarpius nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d.

Nurodytais pagrindais vadas nutraukia nuo 2014 m. spalio 31 d. profesinės karo tarnybos sutartį su eil. R. N., Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro (toliau – JKC) vado 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P-65 nuo 2014 m. spalio 22 d. atleistu iÅ¡ JKC Ginkluotosios palydos vieneto Trečiosios ginkluotosios palydos grupės karinio tranzito operacijų specialisto pareigų, ir iÅ¡leidžiant jį į iÅ¡ profesinės karo tarnybos į atsargÄ . Lietuvos kariuomenės JKC vadas 2014 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. P-65 „Dėl eil. R. N. atleidimo iÅ¡ pareigų“ (toliau – įsakymas atleisti) atleido 2014 m. spalio 22 d. pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Ginkluotosios palydos vieneto Trečiosios ginkluotosios palydos grupės karinio tranzito operacijų specialisto pareigų. Å iame įsakyme nurodyti pagrindai: KASOKTÄ® 45 straipsnio 1 dalis, KraÅ¡to apsaugos ministro 2014 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. V-282 „Dėl kraÅ¡to apsaugos ministro 2009 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-649 „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo“ pakeitimo“.Kadangi pareiÅ¡kėjas ginčija įsakymÄ ir tuo pagrindu, kad jo atestuoti negalėjo seržantas A.

Č., nes nebuvo jo tiesioginis vadas, bÅ«tina nustatyti, kur pareiÅ¡kėjas ir A. Č. tarnavo atestavimo laikotarpiais, kai pareiÅ¡kėjas buvo atestuojamas neigiamai. PareiÅ¡kėjas į profesinę karo tarnybÄ priimtas Lietuvos kariuomenės kraÅ¡to apsaugos savanorių pajėgų vado 2011 m. balandžio 11 d, įsakymu Nr. PKT-22 „Dėl R. N. priėmimo į profesinę karo tarnybÄ â€œ. Nuo 2011 m. balandžio 12 d. pareiÅ¡kėjas priimtas į profesinę karo tarnybÄ ir paskirtas Lietuvos kariuomenės J.

V. inžinerijos bataliono vado žinion. PKT sutartyje nurodyta, kad kariui nustatomas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Lietuvos kariuomenės vado 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. PK-639 pareiÅ¡kėjas paskirtas Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centro vado žinion. Po bandomojo laikotarpio R. N. ėjo inspektoriaus pareigas Logistikos pajėgose, LK judėjimo kontrolės centre (JKC), Ginkluotosios palydos bÅ«ryje (GPB), pirmÄ jame ginkluotosios palydos skyriuje (GPS), kurio vadas buvo seržantas A.

Č. Atleidimo momentu pareiÅ¡kėjas ėjo JKC Ginkluotosios palydos vieneto Trečiosios ginkluotosios palydos grupės tranzito operacijų specialisto pareigas (į kurias paskirtas Logistikos valdybos vado 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. PK-258, taip pat į Å¡ias pareigas paskirtas nuo 2013 m. spalio 11 d. Kariuomenės logistikos valdybos vado 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. PK-267). PareiÅ¡kėjui einant JKC GPB GPS specialisto pareigas pagal jo pareigybės apraÅ¡ymÄ , patvirtintÄ 2012 m. rugpjūčio 13 d.

įsakymu, jis tiesiogiai pavaldus GPB GPS vadui, o 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu patvirtintuose pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad specialistas tiesiogiai pavaldus GPG (Ginkluotosios palydos grupės) vadui. Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos vado 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. PK-258 pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. buvo perkeltas iš GPV pirmojo GPS specialisto pareigų į GPV Trečiosios ginkluotosios palydos grupės Karinio tranzito operacijų specialisto pareigas, tuo pačiu įsakymu seržantas A.

Č. perkeltas iš GPV Pirmojo GPS vado pareigų į GPV vado pavaduotojo pareigas. Iki 2013 m. rugsėjo 26 d. A. Č. buvo tiesioginis pareiškėjo vadas, o nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. tiesioginiu pareiškėjo vadu buvo paskirtas vyr. seržantas E. Ž., kurio pavaduotoju buvo A. Č.. Atsakovas pateikė JKC PKT laiko apskaitos žiniaraščius (bylos III tomas), iš kurių matyti, kad 2013 m. rugsėjo – 2014 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu pareiškėjo vadas E. Ž. nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. nebuvo tarnyboje dėl nedarbingumo, nuo 2014 m. gegužės 19 d. iki 2014 m. birželio 27 d. buvo kasmetinėse atostogose.

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad per paskutinį atestavimo laikotarpį pareiÅ¡kėjo tiesioginis vadas nebuvo tarnyboje 5 mėnesius, nedavė pareiÅ¡kėjui užduočių ir nestebėjo kaip jis tas užduotis vykdo. Taip pat dėl pareiÅ¡kėjo nebuvimo tarnyboje ir jo tiesioginio vado nebuvimo tarnyboje, jie ir kitais tarnybos laikotarpiais netarnavo kartu. Nesant tiesioginiam vadui, pareiÅ¡kėjas ilgÄ laikotarpį buvo pavaldus tiesiogiai jo pavaduotojui A. Č.. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad A. Č. neturėjo teisės suraÅ¡yti pareiÅ¡kėjo atestato už paskutinį laikotarpį prieÅ¡ atleidimÄ bei, kad jis Å¡io atestavimo ėmėsi savo iniciatyva.

PareiÅ¡kėjas neneigė, kad jam tiesiogiai vadovavo A. Č., nenurodė jokių laikotarpių, kai jam užduotis davė vadas E. Ž., nors tokie laikotarpiai paskutiniaisiais metais galėjo bÅ«ti.PKT karių atestavimo tvarka nustatyta KraÅ¡to apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. V-1039 patvirtintu Profesinės karo tarnybos karių atestavimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – ApraÅ¡as). ApraÅ¡o 22 punkte nurodyta, kad personalo specialistas informuoja atestuojamÄ jį ir tiesioginį ir aukÅ¡tesnįjį vadus (virÅ¡ininkus) apie atestavimo laikotarpio pabaigÄ , pateikia tiesioginiam vadui anketinių duomenų lapÄ ir informacijÄ apie kario tarnybÄ , ankstesnį atestavimÄ ir kt.

T.y. kuriam vadui (ar jo pavaduotojui) personalo skyrius pateikė nurodytus dokumentus, tas ir privalo atestuoti karį. ApraÅ¡o 31 punkte nurodoma, kaip aukÅ¡tesnysis vadas, gavęs tiesioginio vado užpildytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ atestatÄ ir kitus dokumentus, juos įvertina. ApraÅ¡o 34 punkte nustatyta, kaip atestatÄ pildo aukÅ¡tesnysis vadas, kai kario vertinimas yra „Nepatenkinamai“. 35 punkte nustatyta kaip atestatÄ pildo aukÅ¡tesnysis vadas, kai ankstesnės atestacijos metu karys buvo įspėtas dėl netinkamumo tarnybai, tačiau nevykdo rekomendacijų.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo atestavimų dokumentus, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atestavimo rezultatai įforminti su tokiais pažeidimais, kurie pareiÅ¡kėjo atestavimus 2012 m. – 2014 m. laikotarpiu daro neteisėtais. PareiÅ¡kėjas buvo atestuojamas už periodÄ nuo 2011 m. birželio 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 12 d. pasibaigus bandomÄ jam laikotarpiui. Vertinimo rezultatai suraÅ¡yti atestate, kuriame kario veikla ir potencialas įvertinti „gerai“, žodžiu apraÅ¡ant, kad vertinimo laikotarpiu karys savo pareigas vykdė gerai, paskirtas užduotis atliko tinkamai ir laiku.

Pažymėta, kad reikėtų tobulinti organizacinius sugebėjimus, rodyti daugiau iniciatyvos domintis profesinėmis naujovėmis, labiau pasitikėti savimi. Nurodytas padalinys, kuriame pareiÅ¡kėjas galėtų potencialiai tarnauti. PasiÅ«lyta suėjus laikui pakelti laipsnį. Šį vertinimÄ pasirašė Å¡tabo seržantas A. Č. GPB 1-ojo GPS vadas 2011 m. rugsėjo 12 d. ir ltn. I. L. GPB vadė. Vadinasi, atestatÄ pasirašė tas pats seržantas A. Č., kurio ypatingo Å¡aliÅ¡kumo tautiniu pagrindu problema pareiÅ¡kėjo ir atstovo buvo keliama byloje.

PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas nepaaiÅ¡kino, kodėl vertinant pareiÅ¡kėjÄ 2011 m. laikotarpiu, nurodytu atestate, nepasireiÅ¡kė A. Č. Å¡aliÅ¡kumas, nors ir tuo metu jis turėjo gerai žinoti pareiÅ¡kėjo tautybę. Be to, neigiamai įvertinus pareiÅ¡kėjÄ už bandomÄ jį laikotarpį, buvo paprasčiau jį atleisti, jeigu nurodytas vadas turėtų neigiamÄ nusistatymÄ tautiniu požiÅ«riu, kaip aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjo atstovas. PareiÅ¡kėjas buvo atestuojamas už 2011 m. rugsėjo 12 d.

– 2012 m. rugsėjo 12 d. laikotarpį (kasmetinė atestacija). Atestate nurodyta, kad pareiškėjas įvertinamas „patenkinamai“. Vertinimas yra pagrindžiamas įvertinant atestate nurodytas savybes atskirai (tokias kaip iniciatyva, patikimumas ir kt.). Žodžiu nurodomos tokios pastabos: vertinimo laikotarpiu karys savo pareigas vykdė patenkinamai, trūksta žinių profesinėje veikloje, ekstremaliose situacijose trūksta ryžtingumo priimant sprendimus, nerodo iniciatyvos atliekant paskirtas užduotis, reikėtų daugiau domėtis profesinėmis naujovėmis, rodyti daugiau iniciatyvos, labiau pasitikėti savimi.

Taigi, iš esmės pareiškėjas vėl vertinamas teigiamai, nurodant tuos pačius kaip ir anksčiau trūkumus.  Byloje ginčijami paskesni atestatai už laikotarpius nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. rugsėjo 12 d. – 2014 m. kovo 12 d., 2013 m. rugsėjo 12 d. – 2014 m. rugsėjo 1 d. kurie ir buvo pagrindu nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Už 2012 m. – 2013 m. laikotarpį atestate nurodomas vertinimas „Nepatenkinamai“. Atestavimo duomenys rodo, kad ne visos pareiškėjo savybės buvo įvertintos neigiamai.

Žodžiu pažymėta, kad 2013 m. kovo 14 d. su pareiÅ¡kėju buvo pravestas individualus pokalbis, kuriame pareiÅ¡kėjas buvo įspėtas, kad tuo atveju, jeigu jis nepagerins tarnybos per ateinantį atestavimo laikotarpį, bus rekomenduojama jį atleisti iÅ¡ karo tarnybos. Nurodyta, kad karys nesiėmė iniciatyvos pagerinti tarnybÄ , iÅ¡vadų nepadarė ir neatsižvelgė į jam duotas rekomendacijas. Šį atestatÄ 2013 m. rugsėjo 13 d. pasirašė štabo seržantas A. Č., GPV 1-ojo GPS vadas, patvirtino 2013 m. rugsėjo 16 d. plk.

Ltn. R. V., JKC vadas, kuris pastabose ir nurodė, kad skiriamas bandomasis 6 mėnesių laikotarpis dėl tolesnės tarnybos, nepasitaisius rekomenduoja atleisti iÅ¡ PKT. PareiÅ¡kėjas įrašė, kad su vertinimu nesutinka. Dėl nurodyto atestato teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jo duomenys taip pat paneigia pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo paaiÅ¡kinimus dėl ypatingo A. Č. Å¡aliÅ¡kumo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, kadangi pareiÅ¡kėjui dar kartÄ duota galimybė pakeisti požiÅ«rį į tarnybÄ ateinančiu atestavimo laikotarpiu, atsižvelgiant ir į ankstesniame atestate nurodytas rekomendacijas.

Nors įraÅ¡as apie 6 mėnesių bandomÄ jį laikotarpį ir buvo perteklinis, nes teisės aktai nenumato tokio bandomojo laikotarpio nustatymo, tačiau Å¡is įraÅ¡as iÅ¡ esmės nedaro atestato neteisėtu. IÅ¡ tolimesnių veiksmų matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas iÅ¡ esmės ne 6 mėnesių, o 12 mėnesių laikotarpis pasitaisyti, kas buvo naudinga pareiÅ¡kėjui. 2013 m. – 2014 m. atestate, kurį 2014 m. kovo 12 d. pasirašė A. Č., nurodant, kad jis yra GPV vado pavaduotojas, pareiÅ¡kėjas vėl vertinamas neigiamai („Nepatenkinamai“).

Å is atestavimas buvo tarpinis ir nebÅ«tinas, tačiau jo suraÅ¡ymas nedaro paskesnio atestato neteisėtu, nes Å¡is tarpinis atestatas pareiÅ¡kėjui jokių pasekmių nesukėlė. PareiÅ¡kėjas buvo vertinamas už 2013 m. rugsėjo 12 d. ir 2014 m. rugsėjo 1 d. laikotarpį, atestatÄ 2014 m. rugsėjo 1 d. pasirašė A. Č., GPV vado pavaduotojas. PareiÅ¡kėjas vertinamas „Nepatenkinamai“. Žodžiu pateikiami komentarai, kad kariui 2013 m. balandžio 30 d. buvo pravestas individualus pokalbis, kurio metu karys buvo įspėtas, kad tuo atveju jeigu jis nepagerins tarnybos per ateinantį atestavimo laikotarpį, bus rekomenduojama jį atleisti iÅ¡ karo tarnybos.

Aptarti ankstesni atestavimai. Nurodyta, kad karys atestavimo laikotarpiu buvo apatiÅ¡kas, nesiėmė iniciatyvos pagerinti tarnybÄ , ne kartÄ pažeidė kario uniformos dėvėjimo taisykles, arogantiÅ¡kai reagavo į pastabas (pravedant tarnybos instruktaÅ¾Ä ). Rekomenduota karį atleisti iÅ¡ PKT, atestavimÄ patvirtino plk. Ltn. R. V., JKC vadas 2014 m. rugsėjo 22 d., tÄ pačiÄ dienÄ su tokia iÅ¡vada supažindintas pareiÅ¡kėjas, kuris nurodė, kad nesutinka su iÅ¡vadomis. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas pareiÅ¡kėjo neigiamÄ vertinimÄ atestatuose aiÅ¡kina tuo, kad seržantas A.

Č. negalėjo vertinti pareiÅ¡kėjo pagal savo užimamas pareigas, t.y. galima suprasti, kad A. Č. savo iniciatyva ėmėsi atlikti jam nepriklausančiÄ pareigÄ â€“ kario atestavimÄ , nes norėjo juo atsikratyti. Tuose atestatuose, kurie nulėmė pareiÅ¡kėjo atleidimÄ , A. Č. pasiraÅ¡o kaip 1-ojo GPS vadas arba vado pavaduotojas, o atestavimus patvirtina JKC vadas, kuris nurodo, kad sutinka su tiesioginio vado įvertinimu. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad galimai JKC vadas nežinojo, kas ir kokiu pagrindu ėjo pareiÅ¡kėjo tiesioginio vado pareigas atestavimo laikotarpiu.

Be to, kaip minėta pirmiau, ApraÅ¡as pavedė personalo specialistui nurodyti tiesioginiam vadui apie artėjantį atestavimÄ , pateikti jam reikiamus dokumentus.  Tai, kad su pareiÅ¡kėju buvo pravedami individualÅ«s pokalbiai, patvirtina Individualių pokalbių rezultatų lapai. PareiÅ¡kėjas neneigė, kad tokie pokalbiai buvo pravedami, pareiÅ¡kėjas yra pasirašęs tuose lapuose. Pokalbių apraÅ¡ymuose nurodyti tie patys tarnybos trÅ«kumai, kurie pažymėti ir pirmiau apraÅ¡ytuose atestatuose. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ne kartÄ yra rašęs paaiÅ¡kinimus dėl tarnyboje pasitaikiusių trÅ«kumų (2012 m. rugpjūčio mėn., (diena nenurodyta), 2012 m. rugsėjo 19 d., be datos, dėl 2012 m. spalio 1 d pavėlavimo, 2013 m. birželio 26 d., 2013 m. rugsėjo 9 d. (dėl uniformos), 2013 m. spalio 22 d., 2014 m. kovo 20 d.

– du paaiškinimai, 2014 m. balandžio 7 d. – du paaiškinimai, 2014 m. balandžio 10 d.), todėl nepagrįsti pareiškėjo atstovo ir pareiškėjo argumentai, kad į pareiškėjo neva daromus pažeidimus nebuvo reaguojama, nebuvo keliamos drausmės bylos, reiškia pažeidimų nebuvo. Kariuomenės atsiliepime teisingai pažymėta, kad į tarnyboje padarytus pažeidimus nebūtinai reaguojama keliant drausmės bylas, pakanka vadų žodinių pastabų, įspėjimų, o galiausiai tais faktais remdamiesi vadai atestuojant karius padaro atitinkamas išvadas.

Pravestų pokalbių ir pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytų paaiÅ¡kinimų turinys patvirtina 2012 m. - 2014 m. atestatuose nurodytÄ vertinimÄ ir iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjui buvo žinomi jo pareiginiai nuostatai, patvirtinti tiek JKC vado 2012 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-131, tiek 2013 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-179, kur buvo numatytos JKC ginkluotosios palydos bÅ«rio ginkluotosios palydos skyriaus specialisto funkcijos, kurios reikalavo tinkamai vykdyti užduotis ir pavedimus, mokėti priimti sprendimus savarankiÅ¡kai, tuo tarpu atestatuose, kurie buvo pagrindu atleisti pareiÅ¡kėjÄ , nurodyta, kad Å¡ios funkcijos pareiÅ¡kėjo nebuvo tinkamai vykdomos.

Pareiginiuose nuostatose yra numatyta, kad specialisto veiklos rezultatus vertina GPB GPS vadas (2012 m.), GPG vadas (2013 m.).  Proceso Å¡alių praÅ¡ymu teisme buvo apklausiami liudytojai.Liudytojas L. S. ėjo tokias pačias pareigas kaip pareiÅ¡kėjas. Liudytojas teisme paaiÅ¡kino, kad jis ne geriausios nuomonės apie vado pavaduotojÄ A. Č., jis, pasak liudytojo, linkęs nueiti į asmeniÅ¡kumus, tačiau liudytojas nežinojo, kad A. Č. bÅ«tų nusistatęs prieÅ¡ lenkus ir rusus, jis asmeniÅ¡kai iÅ¡ A.

Č. tokių kalbų nebuvo girdėjęs. Tačiau jis girdėjo iÅ¡ kitų, neprisimena iÅ¡ ko, kad A. Č. negražiai kalbėjo apie lenkus. Liudytojas taip pat negalėjo patvirtinti, kad A. Č. bÅ«tų neigiamai vertinęs R. N. tarnybÄ . Liudytojas tarnavo ir su R. N., problemų su juo nebuvo. Liudytojas G. N. teisme parodė, kad su pareiÅ¡kėju tarnavo skirtinguose skyriuose, jis pats tarnavo JKC neetatiniu vyr. puskarininkiu, turi virÅ¡ilos laipsnį. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo vadas prašė pasikalbėti su R.

N., jis tai padarė. Liudytojas nepastebėjo, kad tarp pareiÅ¡kėjo ir jo tiesioginio vado bÅ«tų kokie nors asmeniÅ¡kumai. Liudytojas tarnybos metu yra girdėjęs, kad vadai „užsisėdo“ ant pareiÅ¡kėjo, tačiau tai jis girdėjo iÅ¡ kitų. Jis pats to nepastebėjo, tik žino, kad vadai siekė, kad užduotys bÅ«tų vykdomos gerai. Jo pareiga buvo tarpininkauti santykiuose tarp karių ir seržantų. Jeigu reikdavo, jis eidavo pas vadÄ pasikalbėti kaip spręsti iÅ¡kilusias problemas.

Liudytojas bendravo su pareiÅ¡kėju, nes vadas skundėsi, apie tai jie ir kalbėjosi. Nurodė, kad tiesioginis vadas geriau žino apie kario tarnybÄ . Liudytojas nematė iÅ¡ vado pusės diskriminacijos faktų. Tarp vado ir N. buvo konfliktas tik dėl neigiamo vertinimo atestatuose. Liudytojas pasiÅ«lė vadui įraÅ¡yti į atestacijÄ bandomÄ jį laikotarpį, nurodyti rekomendacijas pagilinti žinias, nevėluoti, pasitaisyti, tačiau į jo pareigas neįėjo kontroliuoti, kaip vyksta tas pasitaisymo procesas.Liudytojas D.

V. teisme parodė, kad A. Č. su pavaldiniais bendravo nevienodai, su N. bendravo taip, kad aiÅ¡ku buvo, jog Å¡is vadui nepatinka. Kad vadas bÅ«tų blogai bendravęs su pareiÅ¡kėju dėl tautybės, liudytojas to nematė, tačiau buvo girdėjęs iÅ¡ kitų, neva vadas sakė, kad kitų tautybių asmenys čia netarnaus. IÅ¡ ko tai girdėjo, neprisimena. Nurodė, kad ir jis A. Č. yra rašęs pasiaiÅ¡kinimÄ . Liudytojas nėra pastebėjęs, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų blogai vykdęs užduotis, atsikalbinėjęs, konfliktavęs. Liudytojas A.

Č. teisme paaiÅ¡kino kaip atestuojami kariai, nurodė, kad R. N. visÄ laikÄ buvo jam pavaldus, kad teko jam du kartus taikyti poveikio priemones - pavesta mokytis iÅ¡ naujo statutus, procedÅ«ras ir instrukcijas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas arogantiÅ¡kai reagavo į pastabas. PaaiÅ¡kino, kad tarp vado ir kario turi bÅ«ti pavaldumo santykiai ir privaloma vado nurodymus vykdyti tinkamai ir laiku, todėl tik tiesioginis vadas gali tinkamai įvertinti karį. Liudytojas neigė, kad turėjo kokį nors nusistatymÄ prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , visus karius vertina vienodai.

   Atsiželgus į liudytojų parodymus, daroma iÅ¡vada, kad iÅ¡ jie nepatvirtina, jog A. Č. bÅ«tų kaip nors ypatingai neigiamai bendravęs su pareiÅ¡kėju ir juo labiau, nusiteikęs prieÅ¡ jį dėl tautinės neapykantos. IÅ¡ liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo ir A. Č. santykiai nebuvo geri tik dėl tarnybos atlikimo, užduočių vykdymo ir tuo pačiu dėl neigiamo atestavimo. Nei vienas liudytojas nėra patvirtinęs, jog bÅ«tų girdėjęs iÅ¡ A.

Č., jog kitos tautybės kariai jo padalinyje netarnaus, ar, kad jis blogai nusiteikęs pareiškėjo atžvilgiu kokiu nors neteisėtu pagrindu. Tik viršila G. N. paaiškino, kad A. Č. turėjo nusiskundimų dėl R. N. netinkamos tarnybos, tie nusiskundimai buvo konkretūs, nes pagal jų turinį liudytojas ir pasiūlė atitinkamas rekomendacijas, kaip pareiškėjui pasitaisyti (nevėluoti ir kt.), liudytojo pareiga buvo tarpininkauti tarp vado ir karių, todėl jis ir kalbėjosi su pareiškėju dėl jo tarnybos pagerinimo.

Kiti liudytojai tai kariai, kurie taip pat buvo pavaldūs A. Č., turėjo vykdyti jo nurodymus, kas galėjo jiems sukelti tam tikras neigiamas emocijas, tačiau kariuomenėje turi būti statutiniai pavaldumo santykiai, kitaip ši institucija negalėtų funkcionuoti. Visgi ir šie liudytojai jokių neteisėtų A. Č. veiksmų nepatvirtino, o kalbas jie galėjo girdėti ir iš paties pareiškėjo, kadangi jau nuo 2012 m. jis buvo atestuojamas neigiamai, su tuo nesutiko. Liudytojai nenurodė, iš kur jie žino apie tai, kad A.

Č. turi Å¡aliÅ¡kÄ ir neigiamÄ nusistatymÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, nenurodė, kad patys bÅ«tų tai stebėję. Todėl liudytojų parodymai nepatvirtina pareiÅ¡kėjo argumentų dėl galimos diskriminacijos ir Å¡aliÅ¡kumo. KASOKTÄ® 38 straipsnyje nustatyti PKT sutarties nutraukimo pagrindai. Nagrinėjamu atveju taikytas Å¡io straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas – paaiÅ¡kėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba Å¡io įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka karys atestuotas kaip netinkamas tarnybai.

Å iuo atveju karys buvo atestuotas kaip netinkamas tarnybai. Karių atestacija reglamentuojama KASOKTÄ® 35 straipsnyje. Atsižvelgus į pirmiau apraÅ¡ytus ir pareiÅ¡kėjo ginčijamus atestatus nuo 2012 m. iki 2014 m. nėra pagrindo teigti, kad jie neatitiktų KASOKTÄ® 35 straipsnio 1 dalies reikalavimų – PKT kario savybes, gabumus, elgesį, mokymÄ si bei tobulinimÄ si ir kaip karys atlieka tarnybos pareigas, stebi jų vadai (virÅ¡ininkai) ir savo pastabas bei vertinimus suraÅ¡o į dokumentÄ , vadinamÄ kario atestatu, kur jie pateikia savo iÅ¡vadas ir rekomendacijas dėl kario tarnybos, o jeigu reikia, įspėja jį dėl galimo pripažinimo netinkamu tarnybai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neneigia, kad A. Č. buvo jo vadas. PareiÅ¡kėjas po pirmojo neigiamo vertinimo niekam oficialiai nesiskundė, kad A. Č. yra prieÅ¡ jį nusistatęs dėl tautybės, to nesakė ir tarpininkui tarp karių ir vadų G. N., ar, kad A. Č. nėra jo vadas, kad jo tarnybos eigÄ ar savybes geriau žino kitas vadas, kurio užduotis jis vykdė. KASOKTÄ® 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta atestato suraÅ¡ymo tvarka. Å ios tvarkos iÅ¡ esmės buvo laikomasi, nes atestatus pasirašė tiesioginis vadas, taip pat ir aukÅ¡tesnysis vadas, atestatuose atsižvelgiama į tarnybos interesus, atestatai konkrečiai apibÅ«dino atestuojamo kario asmenybę, kario galimybes, kaip jis vykdo tarnybos pareigas.

Nurodytas aplinkybes patvirtino paties pareiÅ¡kėjo raÅ¡yti paaiÅ¡kinimai, liudytojo G. N. parodymai, pokalbių apraÅ¡ymai. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad jo atveju atestatais nebuvo siekiama tų tikslų, kurie nurodyti ApraÅ¡o 3 punkte, nes visuose atestatuose konkrečiai buvo nurodoma, kaip pareiÅ¡kėjas turėtų pagerinti tarnybÄ .PareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad jis galėjo bÅ«ti atleistas tik po tos atestacijos, kai buvo įspėtas, kad gali bÅ«ti atleistas ir jam duotas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.

Taip nėra, nes KASOKTÄ® 35 straipsnio 7 dalyje pasakyta, kad karys, kuris ankstesnės atestacijos metu jau buvo įspėtas dėl netinkamumo tarnybai, tačiau nevykdo rekomendacijų ir nepagerina tarnybos, gali bÅ«ti atestuotas kaip netinkamas tarnybai. Nagrinėjamu atveju taip ir įvyko, kadangi įspėtas, kad gali bÅ«ti rekomenduota jį atleisti iÅ¡ karo tarnybos, pareiÅ¡kėjas buvo atestuojant jį už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 12 iki 2013 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. rugsėjo 13 d. Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo pagerinti tarnybÄ per kitÄ atestavimo laikotarpį (KASOKTÄ® 35 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustatė 12 mėnesių nuo paskutinės atestacijos dienos laikotarpį), nes prieÅ¡ingu atveju gali bÅ«ti atleistas.

Todėl tai, ar karys pagerino tarnybÄ , galėjo paaiÅ¡kėti tik atestuojant jį už kitÄ atestavimo laikotarpį. Tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo atestuotas po 6 mėnesių 2014 m. kovo 12 d. „nepatenkinamai“ ir nebuvo atleistas, o atestate buvo paraÅ¡yta, kad jis atestuojamas už bandomÄ jį laikotarpį, nereiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomi teisės aktai, skirti bandomÄ jam laikotarpiui sudarant PKT sutartį - tokiu atveju taikomas KASOKTÄ® 34 straipsnis. Atestuojant taikomas KASOKTÄ® 35 straipsnis, kurio 7 dalyje nenustatyta per kokį laikotarpį reikia pakartotinai atestuoti karį ir, jam nepasitaisius, jį atleisti, o tik nustatyti atestavimo laikotarpiai – 12 mėnesių (4 dalis 4 punktas).

Å ioje normoje tik nustatyta, kad bÅ«tina karį įspėti dėl netinkamumo tarnybai (tai buvo padaryta), po to, jam nevykdant rekomendacijų ir nepagerinant tarnybos, jis gali bÅ«ti atestuotas kaip netinkamas tarnybai. Atestuojant pareiÅ¡kėjÄ už kitus 6 mėnesius, buvo konstatuota, kad jis dar nepasitaisė, tačiau iÅ¡ esmės, kita atestacija galėjo įvykti praėjus 12 mėnesių nuo paskutinės atestacijos dienos (KASOKTÄ® 35 straipsnio 4 dalies 4 punktas), todėl galutinės iÅ¡vados dėl to, kaip karys vykdo rekomendacijas, galėjo bÅ«ti padarytos praėjus 12 mėnesių laikotarpiui.

Pirmiau minėta, kad atestate buvo nurodyta, kad skiriamas 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, nepagrįstai. KASOKTÄ® 35 straipsnis tokio laikotarpio nenumato, tačiau vėliau Å¡i klaida buvo iÅ¡taisyta ir iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjui skirtas 12 mėnesių laikotarpis, todėl Å¡i klaida nedaro atestavimų neteisėtais. Atestavimas po 12 mėnesių buvo pareiÅ¡kėjo naudai, nes jam buvo suteikta dar viena galimybė pagerinti savo tarnybÄ . Todėl atestuojant pareiÅ¡kėjÄ už 12 mėnesių laikotarpį po tos atestacijos, kai jis buvo įspėtas, pagal KASOKTÄ® 35 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir 7 dalies nuostatas, galėjo bÅ«ti nurodyta, kad jis netinkamas tarnybai, JKC vadas pritarė rekomendacijai atleisti karį iÅ¡ PKT . JKC vadas atestatÄ pasirašė 2014 m. rugsėjo 22 d.

PareiÅ¡kėjas Å¡ios atestacijos iÅ¡vadÄ skundė 2014 m. spalio 22 d. skundu LK logistikos valdybos vadui, kaip tai numatyta KASOKTÄ® 35 straipsnio 10 dalyje, tačiau 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. S-1032 vadas skundÄ nagrinėti atsisakė, nes skundas buvo paduotas praleidus 1 mėnesio terminÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad ir Å¡i aplinkybė patvirtina Å¡aliÅ¡kumÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas neskundė 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo, todėl jo teisėtumas nevertinamas. Kita vertus, tai nesutrukdė pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ ginčijant tÄ pačiÄ atestacijÄ .Tai, kad pareiÅ¡kėjas įvertintas teigiamai dabartinėje jo tarnyboje Vilniaus pataisos namuose už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. spalio 2 d., nekeičia teismo padarytų iÅ¡vadų, nes tarnyba vidaus reikalų sistemoje ir Lietuvos kariuomenėje yra skirtingo pobÅ«džio.

Be to, pareiÅ¡kėjas ir vidaus reikalų sistemoje už žinių lygį, darbo kokybę nėra vertinamas labai gerai, jo silpnosios savybės nurodytos beveik tokios pačios kaip ir kariuomenėje (trÅ«ksta pasitikėjimo savimi, drÄ sos, veržlumo). Tačiau bet kuriuo atveju vertinimas kitoje tarnyboje negali įtakoti atestavimo kariuomenėje. Atsižvelgus į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir faktines aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. spalio 7 d.

įsakymas Nr. PK-1568 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti pagrindo nėra.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o ir neturtinės žalos atlyginimo.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalavimo, neturtinę žalÄ jis kildina iÅ¡, jo manymu, neteisėto PKT sutarties nutraukimo ir iÅ¡leidimo į atsargÄ . Teismas nenustatė, kad Lietuvos kariuomenės vadas bÅ«tų priėmęs neteisėtÄ Ä¯sakymÄ dėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡leidimo į atsargÄ , todėl nenustatyta, kad valdžios institucija atliko neteisėtus veiksmus.

Dėl to, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ .      Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,              n u s p r e n d ž i a:                          PareiÅ¡kėjo R. N. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                          Halina Zaikauskaitė