cdb2136c-de62-4f3f-88fe-bee953be1b18 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-771-278/2018 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00202-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 27 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

V. (V. V.) apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-428-763/2017 pagal ieÅ¡kovo V. V. ieÅ¡kinį atsakovei D. V. (D. V.) dėl daikto valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovės D. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. V. dėl daikto valdymo ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, iÅ¡laidų namo pagerinimui priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. V. nurodė, jog po tėvo mirties, 2007-03-08 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu, jis įgijo nuosavybės teises į 3/16 dalis statinių (gyvenamojo namo - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato su rÅ«siu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato-unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinio - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/16 dalis žemės sklypo - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl nesutarimų su seserimi D.

V. neturi realios galimybės naudotis turtu.

2. Prašė teismo nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarkÄ , jam skiriant naudotis patalpomis esančiomis pirmajame aukÅ¡te ir pažymėtomis plane indeksu 1-5 (12,08 kv.m.); bendram naudojimui patalpas pažymėtas indeksais 1-6 (6,60 kv.m.), 1-7 (9,15 kv.m.) ir įpareigoti bendraturtę D. V. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jam priskirtas patalpas bei netrukdyti jomis naudotis.

3. Atsakovė D. V. patikslintu priešieškiniu prašė ieškovui V. V. skirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-8 (5,78 kv.m.), 1-10 (5,27 kv.m.), bendro naudojimo patalpas, pažymėtas indeksu 1-11 (7,34 kv.m.), 1-13 (16,54 kv.m.) bei priteisti iš ieškovo 3 563,56 Eur išlaidas, kurias sudaro stogo dengimo, fasado apdailos darbai ir bylinėjimosi išlaidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Pirmosios instancijos teismas 2017-09-29 sprendimu ieškovo V. V. ieškinį bei atsakovės D.

V. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkÄ : ieÅ¡kovui V. V. skyrė naudotis namo patalpomis (namo plane pažymėtomis indeksais) 1-1 (13,12 kv.m.), 1-10 (5,27 kv.m.), bendrai su atsakove patalpÄ 1-8 (5,78 kv.m.). Atsakovei D. V. skyrė naudotis patalpomis 1-5 (12,08 kv.m.), 1-4 (12,35kv.m.), 1-2 (15,57 kv.m.), 1-7 (9,15 kv.m.), 1-6 (6,60 kv.m.), 1-3 (7,76 kv.m.), 3a 1/m (3,20 kv.m.) bei patalpomis 2-ame aukÅ¡te (mansardoje), namo plane pažymėtomis indeksais: 1-11 (7,34 kv.m), 1-12 (16,60 kv.m.) ir 1-13 (16,54 kv.m.).

Be to, teismas įpareigojo atsakovę D. V. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlaisvinti ieÅ¡kovui V. V. paskirtas naudojimui patalpas ir netrukdyti jomis naudotis. Priteisė D. V. iÅ¡ V. V. 287,90 Eur iÅ¡laidų už namo pagerinimÄ (stogo pakeitimÄ ). KitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, jog po Å¡alių tėvo V. V. mirties (duomenys neskelbtini), 2007-03-08 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pagrindu, V. V. įgijo nuosavybės teises į 3/16 dalis statinių (gyvenamojo namo - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato su rÅ«siu - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirties - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato -unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinio - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3/16 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad ieÅ¡kovui priklausančiÄ 3/16 dalį sudaro 26,57 kv. m. bendro pastato ploto, iÅ¡ jo gyvenamojo -16,17 kv.m. (b.l. 5-10). Nustatė, kad po Å¡alių motinos mirties 2011 m., paveldėjimo teisės pagal testamentÄ pagrindu atsakovei teko 5/8 dalys aukščiau paminėtų statinių.

6. IÅ¡tyręs pateiktus Å¡alių įrodymus ir pasiÅ«lymus dėl naudojimosi gyvenamomis patalpomis tvarkos nustatymo, teismas konstatavo, jog atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje siÅ«loma naudojimosi tvarka ieÅ¡kovui nėra priimtina, nes siÅ«lomos patalpos nėra Å¡ildomos (pirmas namo aukÅ¡tas yra Å¡ildomas 3 krosnimis, o antras namo aukÅ¡tas-mansarda neturi jokio Å¡ildymo), patalpos yra antrame aukÅ¡te ir bÅ«tų sunkiai prieinamos dėl V. V. sveikatos bÅ«klės ir negalios. Nurodė, kad ieÅ¡kovo naudojimui priskirtinos patalpos iÅ¡ esmės atitiktų abiejų Å¡alių interesus, jeigu jos bÅ«tų autonomiÅ¡kos (turinčios atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , Å¡ildymÄ ) ir nereikalaujančios papildomų finansinių iÅ¡laidų, o tokios patalpos yra namo plane pažymėtos indeksais 1-1; 1-10; 1-8; a21/m.

Vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, siekdamas Å¡alių reikalavimų tenkinimo pusiausvyros, santykių racionalumo bei stabilumo, teismas darė iÅ¡vadÄ esant pagrindu ieÅ¡kovui skirti naudojimuisi minėtas patalpas pirmame aukÅ¡te. Nurodė, jog Å¡i ieÅ¡kovui nustatytina naudojimosi bendru turtu tvarka labiausiai atitiktų abiejų Å¡alių lÅ«kesčius ir teisėtus interesus.

7. Nurodė, jog atsakovė, reikalaudama atlyginti jos patirtas remonto iÅ¡laidas, privalėjo pagrįsti, kad jos atlikti statybos darbai buvo bÅ«tini atlikti dėl netinkamos gyvenamojo namo bÅ«klės ir neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, dėl ko ji, vykdydama savininko pareigÄ tinkamai iÅ¡laikyti turtÄ , ėmėsi Å¡ių darbų. Pažymėjo, kad D. V. neįrodinėjo nei vieno iÅ¡ anksčiau nurodytų kriterijų, taip pat nėra pateikusi į bylÄ gyvenamojo namo remonto iÅ¡laidų bÅ«tinumÄ bei protingumÄ pagrindžiančių raÅ¡ytinių įrodymų.

Konstatavo, jog atsakovė, veikdama savo iniciatyva ir savo rizika, neturėdama ieÅ¡kovo sutikimo, neturi teisės reikalauti Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo iÅ¡ ieÅ¡kovo. Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kovas, 2014-08-28 duodamas notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ D. V. pateikti paraiÅ¡kÄ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklÄ â€žAsbestinių stogų dangos keitimas“, iÅ¡ esmės sutiko, kad jam ir bendrasavininkei priklausančio namo stogas bÅ«tų keičiamas, darė iÅ¡vadÄ , kad stogo 3/16 dalies remonto/pakeitimo iÅ¡laidos (minusavus NMA prie ŽŪM atsakovei iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ ), sudarančios 287,90 Eur, priteistinos iÅ¡ V.

V.. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniu skundu V. V. praÅ¡o 2017-09-29 sprendimo dalį, kuria jam skirta naudotis namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais - 1-10 (5,27 kv.m.) ir bendrai su atsakove naudotis patalpa - 1-8 (5,78 kv.m.), panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , paskiriant jam bendrai su atsakove valdyti ir naudotis patalpomis - tambÅ«ru 1-7 (9,15 kv.m.), koridoriumi 1-6 (6,60 kv.m.) bei iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

9. Teigia, jog sprendimas skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, o teismas iš esmės pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 185 straipsnio reikalavimus, nes byloje nurodytos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos visapusiškai ir objektyviai, ko pasėkoje buvo priimtas lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtumo bei teisingumo principams prieštaraujantis sprendimas skundžiamoje dalyje.

10. Nurodo, jog sprendimu paskirdamas jam naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-8 (pastatų vidaus plotų eksplikacijoje įvardinta kaip sandėlys) ir 1-10 (eksplikacijoje įvardinta kaip tambÅ«ras), teismas pažeidė proporcingumo turimoms dalims, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus bei suformuotÄ teismų praktikÄ , pagal kuriÄ - naudojimosi tvarka turi bÅ«ti vienodai patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktÄ pagal paskirtį gauti maksimaliÄ naudÄ .

11. Teigia, jog, sutinkamai su jam priklausančia turimo turto - gyvenamojo namo idealiÄ ja dalimi (3/16), kuriÄ sudaro 26,57 kv. m. bendro pastato ploto, tame tarpe 16,17 kv.m. gyvenamojo ploto bei atsižvelgiant į pastato technines galimybes, prašė teismo priteisti jam valdyti ir naudotis gyvenamuoju kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-5 (12,08 kv.m.) ir priskirti bendro naudojimo patalpas - tambÅ«rÄ - plane pažymėtÄ indeksu 1-7 (9,15 kv.m.), koridorių - plane pažymėtÄ indeksu 1-6 (6,60 kv.m.), bendram naudojimuisi. Likusias gyvenamojo namo patalpas priskirti atsakovei. Bylos nagrinėjimo metu buvo priimtas kompromisinis variantas, pagal kurį jis sutiko, kad jam bÅ«tų paskirtas gyvenamasis kambarys, pažymėtas indeksu 1-1 (13,12 kv.m. ploto), tačiau kategoriÅ¡kai nesutiko atsisakyti koridoriaus, plane pažymėto indeksu 1-6 (6,60 kv.m. ploto), nes Å¡i patalpa yra Å¡ildoma, joje yra įrengta virtuvėlė ir yra galimybė įsirengti tualetÄ , nes iki jos buvo įrengta nuotekų duobė.

12. Pažymi, kad atsakovė patalpoje 1-10 yra įsirengusi tualetÄ , todėl minėta patalpa, kaip neatitinkanti higienos normų ir turinti blogÄ kvapÄ , netinkama naudojimui pagal pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nurodytÄ paskirtį, dėl ko jis nesutinka su Å¡ios patalpos paskyrimu jam. Teismas, priėmęs sprendimÄ , kuriuo jam atimta galimybė naudotis Å¡ildoma patalpa (1-6), o paskirtos neÅ¡ildomos pagalbinės patalpos, pažymėtos indeksais 1-8 ir 1-10, kurių bendras naudingas negyvenamasis plotas sudaro tik 4,05 kv.m., (nors pagal turimÄ idealiÄ jÄ dalį atėmus jam paskirto gyvenamojo kambario plotÄ turėtų sudaryti 13,43 kv.m.) iÅ¡ esmės pažeidė jo konstitucines teises į nuosavybės neliečiamybę, proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus.

Be to, minėtu sprendimu nustatyta gyvenamojo namo valdymo ir naudojimosi tvarka neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros ir labiau apriboja jo, kaip bendraturčio teises naudotis jam priklausančia idealiÄ ja turimo turto dalimi, dėl ko skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina, kaip neteisėta ir neteisinga.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė D. V. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

14. Nurodo, jog apeliantas nurodo tik abstrakčius, teorinio pobūdžio argumentus, tačiau konkrečių faktų nei dėl CPK 185 straipsnio pažeidimo, nei dėl naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų pažeidimų nenurodo.

15. Tvirtina, jog apeliantas bando manipuliuoti turimomis sveikatos problemomis tam, kad gautų faktiškai geriausiai suremontuotas namo dalis. Pažymi, jog jai taip pat nustatytas 45 proc. nedarbingumas ir ji taip pat turi sveikatos problemų.

16. Nurodo, kad iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro 2016-12-20 išrašo matyti, jog ginčo pastato: bendras plotas - 141,7 kv.m., naudingas plotas - 134,70 kv.m., o gyvenamasis plotas - 86,24 kv.m.. Teigia, jog apeliantui priklauso 3/16 idealiosios namo dalys, todėl matematiškai jam turėtų priklausyti 26,57 kv.m. bendro namo ploto; 25,26 kv.m. naudingojo ploto bei 16,17 kv.m. gyvenamojo ploto. Byloje pateikta pastato patalpų eksplikacija, kurioje nurodyta, kad patalpos 1-1 bendras naudingas plotas - 13,12 kv.m., patalpos 1-8 bendras plotas yra 5,78 kv.m., o patalpos 1-10 - 5,27 kv.m.. Teigia, jog ginčijamu sprendimu V. V. buvo priskirta iš viso 24,17 kv.m. patalpų. Be to, nurodo, kad apeliantas nutyli, jog prie patalpų, pažymėtų indeksu 1-10 yra atskiras priestatas, kurio matmenys 0,95 m x 1,33 m, kas atitinka 1,26 kv.m., kas reiškia, jog iš viso atsakovas gauna 25,43 kv.m. naudingojo patalpų ploto. Tvirtina, jog jokio apelianto nuosavybės teisės dalių sumažėjimo nėra.

17. Pažymi, jog V. V. priskyrus naudotis patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-6 (6,60 kv.m.) bei 1-7 (9,15 kv.m.) jam būtų priskirta 3,61 kv.m. didesnė patalpų bendrojo ploto dalis, nei turi priklausyti, t y. atitektų 28,87 kv.m., vietoje 25,26 kv.m.. Tvirtina, jog jai dėl prašomo didesnio ploto kompensacija nėra pasiūlyta, todėl toks naudojimosi patalpomis tvarkos pasiūlymas negalimas.

18. Teigia, jog V. V. paskyrus naudotis jo prašomomis patalpomis (1-6 ir 1-7), esant konfliktiškiems šalių santykiams kiltų daug nepatogumų, be to, dalis patalpų taptų izoliuotos, jomis galima būtų naudotis tik per bendras patalpas, pažymėtas plane indeksu 1-7 bei 1-6. Nurodo, kad virtuvėlę apeliantas gali įsirengti ir jam priskirtose skundžiamu sprendimu patalpose. Tvirtina, jog sprendimu nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka racionali, nes patalpos, pažymėtos plane indeksais 1-8, 1-10 bei 1-1 apelianto gali būti naudojamos autonomiškai nuo jos naudojamų patalpų.

19. Dėl skundo argumentų, susijusių su patalpų 1-10 bÅ«kle ir paskirtimi, pažymi, jog pasibaigus ginčui, ji paÅ¡alins visÄ savo įrangÄ iÅ¡ apeliantui paskirtų naudotis patalpų, todėl esama funkcinė patalpų paskirtis nebeturės reikÅ¡mės, nes atlaisvintas patalpas V. V. galės įsirengti pagal savo individualius poreikius, laikydamasis visų privalomųjų reikalavimų.

20. Papildomai pažymi, jog apeliantui reikia tik tų patalpų, kurios nereikalauja jokių investicijų ir nereikia tų patalpų, kurioms reikalingos papildomos iÅ¡laidos. Teigia, jog ji nuolat gyveno Å¡iame name, juo rÅ«pinosi, tuo tarpu apeliantas nori jos sÄ skaita gauti suremontuotas patalpas. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas apelianto V. V. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Å i nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį.

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, inter alia (be kita ko), nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

25. Teismo pareiga, nagrinėjant ginÄÄ dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo.  Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

26. Byloje nustatyta, kad V. V. prašė teismo nustatyti nekilnojamojo turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė D. V. taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ tuo pačiu gyvenamuoju namu bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo turto pagerinimo iÅ¡laidas. Tiek ieÅ¡kinys, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teismo buvo tenkinti iÅ¡ dalies.

27. Apeliantas V. V. iÅ¡ dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, tai yra, jam skirta naudotis gyvenamojo namo patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-10 (5,27 kv.m.) bei bendrai su atsakove skirta patalpa 1-8 (5,78 kv.m.). Teigia, jog minėtų patalpų pakeitimas, jam paskiriant bendrai su atsakove valdyti ir naudotis patalpomis – tambÅ«ru 1-7 (9,15 kv.m.) ir koridoriumi 1-6 (6,60 kv.m.), jo interesus atitiktų geriau, be to, teismo nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros ir labiau apriboja jo, kaip bendraturčio teises naudotis jam priklausančia idealiÄ ja turimo turto dalimi.

28. IÅ¡ byloje esančio VÄ® Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (b.l. 5-6) bei 2007-03-08, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ (b.l. 9-10) matyti, kad V. V. priklauso 3/16 dalys ginčo turto, kas atitiktų 26,57 kv. m. bendro gyvenamojo namo ploto, tame tarpe 16,17 kv.m. gyvenamojo ploto. Skundžiamu sprendimu apeliantui paskirta naudotis patalpomis, esančiomis pirmame namo aukÅ¡te, plane pažymėtomis indeksais 1-1 (13,12 kv.m.), 1-10 (5,27 kv. m.), 1-8 (5,78 kv.m.), kurių bendras plotas sudaro 24,17 kv.m..

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl patalpų naudojimo, autonomiÅ¡kumo ir kitų aplinkybių, sprendė, jog bÅ«tent patalpas 1-1 ir 1-10 paskyrus ieÅ¡kovui, o patalpÄ 1-8 skyrus bendram Å¡alių naudojimuisi, bÅ«tų užtikrintas abiejų Å¡alių lÅ«kesčių ir teisėtų interesų įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, su Å¡iuo vertinimu visiÅ¡kai sutinka, nes teismo nustatyta naudojimosi daiktu tvarka neiÅ¡kelia kurios nors iÅ¡ ginčo Å¡alių interesų aukščiau už kito bendraturčio interesus ir jų neignoruoja, optimaliau, kiek tai įmanoma susiklosčiusioje situacijoje, užtikrina kiekvieno jų interesus.

Be to, apeliantui V. V. tenkanti gyvenamojo namo dalis yra vientisa bei autonomiška. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog šalims bendram naudojimui paskirta tik viena patalpa, kas minimaliai leidžia išvengti tarpusavio nesutarimų. Apeliantas prašo patalpas 1-6 ir 1-7 skirti bendram naudojimuisi su atsakove, tačiau neatmestina, jog toks naudojimosi tvarkos nustatymas sukeltų šalių nesutarimus, apribotų jų teises laisvai naudotis patalpomis pagal savo poreikius, tuo labiau esant galimybei V. V. skirti izoliuotas patalpas.

29. Teiginiai, jog skundžiamu sprendimu buvo apribotos apelianto teisės naudotis jam priklausančia idealiÄ ja turimo turto dalimi, nesudaro pakankamo pagrindo keisti pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliantui skirta 2,4 kv.m. mažesnės bendro ploto patalpos nei jam priklausanti idealioji turto dalis. Tačiau vien Å¡i aplinkybė bylos aplinkybių kontekste bei įvertinus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei tai, jog V. V. gyvenamosiomis patalpomis nuolat nesinaudoja, gyvena kitu adresu, neleidžia tvirtinti, kad apelianto V. V. teisės yra pažeidžiamos, nes nuo idealių turto dalių nukrypta nežymiai. Be to, apeliantui skyrus naudojimuisi praÅ¡omas patalpas, jam tektų didesnė patalpų bendro ploto dalis.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodomi argumentai dėl patalpos 1-10 neatitikimo higienos normų reikalavimų, nesudaro pakankamo pagrindo keisti skundžiamo sprendimo. Be to, 2017-09-11 vykusio teismo posėdžio metu Å¡alys iÅ¡ esmės sutarė dėl patalpų plane pažymėtų indeksais 1-1 ir 1-10 priskyrimo V. V. naudojimui ir ginčo dėl Å¡ių patalpų galimų trÅ«kumų ar kitų aplinkybių nekilo. Ginčijamu sprendimu atsakovė D. V. yra įpareigota atlaisvinti apeliantui paskirtÄ patalpÄ , todėl V. V. teiginiai, jog minėta patalpa jis negalės naudotis pagal pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nurodytÄ paskirtÄ (kaip tambÅ«ru), vertintini kritiÅ¡kai.

31. Apeliantas tvirtina, jog jam paskyrus naudotis patalpomis namo plane pažymėtomis indeksu 1-6, jis turėtų galimybę įsirengti tualetÄ , tačiau jis tokias galimybes turi ir jam paskirtose naudotis patalpose, t.y. 1-10, kurioje (bylos duomenimis) tokia patalpa yra įrengta atsakovės. Duomenų, jog apeliantui paskirtose patalpose yra reikalingi ženklÅ«s pagerinimai, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis ). Be to, įvertintina, jog visomis gyvenamojo namo patalpomis nuolat rÅ«pinosi bei jas remontavo atsakovė D. V., todėl suremontuotų patalpų skyrimas apeliantui pažeistų ir jos teises bei prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams.

32. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta naudojimosi tvarka geriausiai atitinka naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, nes apeliantui skirta naudotis gyvenamojo namo dalis yra koncentruota vienoje vietoje. Be to, prie patalpos 1-10 yra apie 1,2 kv.m. patalpa, kuria jis gali naudotis, nors ši patalpa ir nėra teisiškai įregistruota (pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nenurodoma). Tuo tarpu apelianto prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, būtų mažiau patogi ginčo šalims bei kaip minėta, bendrų patalpų skyrimas, sukeltų daugiau konfliktinių situacijų.

33. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

34. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

35. Atsakovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė priteisti iÅ¡ apelianto patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau duomenys apie minėtas iÅ¡laidas nėra pateikti, todėl klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nespręstinas (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Å venčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: Margarita Dzelzienė Nijolė Danguolė Smetonienė Birutė Valiulienė