2025-03-26 Nr. AB-5240-3-61-3-07022-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-391-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07022-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. R., G. M. J., V. J. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai J. R., G. M. J., V. J. ir Z. V. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2024 m. lapkričio 4 d. atsakymą Nr. 2-1953(2.11); 2024 m. lapkričio 4 d. atsakymą Nr. 2-1954(2.11); 2024 m. lapkričio 4 d. atsakymą Nr. 2-1959(2.11); 2024 m. lapkričio 4 d. atsakymą Nr. 2-1964(2.11) (toliau kartu – ir Atsakymai).

2025 m. vasario 6 d. pareiškėjas Z. V. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, prašydamas iki galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti atsakovui VRK sunaikinti 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. vasario 6 d. VRK posėdžio darbotvarkėje buvo įtrauktas klausimas dėl 2024 m. Seimo rinkimų dokumentų naikinimo, kurio projektas numato šių rinkimų dokumentų, reikšmingų šios administracinės bylos nagrinėjimui, sunaikinimą. Dėl to galimas teismo sprendimas šioje byloje dėl sunaikintų dokumentų taptų neįmanomu įvykdyti ir (ar) apsunkins tokio galimo sprendimo įvykdymą, nes gali būti sunaikinti rinkimų dokumentai, kurių VRK nepateikė stebėtojams – pareiškėjams, ar kurių gali prireikti dėl bylos nagrinėjimo ar galimo teismo sprendimo įvykdymo.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą, rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas, įvertinęs prašomus panaikinti VRK aktus (Atsakymus) bei pareiškėjo 2024 m. spalio 26 d. prašymo VRK turinį, nurodė, kad ginčą nagrinėjantis teismas negali kvestionuoti rinkimų rezultatų, o gali vertinti tik VRK, kaip viešojo administravimo subjekto, akto teisėtumą ir jo atitiktį teisiniam reguliavimui bei ar tinkamai buvo išnagrinėti pareiškėjų skundai, ar pateiktas atsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę gali būti teikiami teismui tik siekiant užtikrinti byloje priimtą nagrinėti skundo reikalavimą.

Kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą pareiškėjas grindė ir įrodymų išsaugojimo aspektu, teismas nurodė, kad pareiškėjui manant, jog byloje būtina teikti papildomus įrodymus, jis gali kreiptis į VRK dėl šių įrodymų pateikimo ir juos teikti bylą nagrinėjančiam teismui.

Taigi, pareiškėjo prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra pagrindžiamos aplinkybės, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas užtikrinti byloje priimtą nagrinėti skundo reikalavimą, todėl šis netenkintas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti atsakovui VRK sunaikinti 2024 m. Seimo rinkimų dokumentus.

Pareiškėjas pakartoja nustatytas faktines aplinkybes ir teigia, kad teismo argumentas, jog byloje nėra nagrinėjamas skundas dėl 2024 m. Seimo rinkimų rezultatų, yra nepagrįstas, nes teismas neįvertino skundžiamų Atsakymų turinio.

Sunaikinus Seimo rinkimų rezultatus, nebus įmanoma įvertinti skundo argumentų ir reikšmingų faktinių aplinkybių. VRK neteisėtai siekia nuslėpti rinkimų dokumentus nuo stebėtojų. Sunaikinus rinkimų dokumentus teismo sprendimo įvykdymas bus ne tik beprasmis, tačiau ir neįmanomas, taip pat trukdys teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Skundžiama nutartis priimta neįvertinus skundo turinio ir reikalavimų.

Atsakovas VRK atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

VRK pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad VRK 2025 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-40 „Dėl 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinų rinkimų dokumentų sunaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo, be kita ko, nuspręsta sunaikinti 1) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų posėdžių protokolus; 2) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (apylinkių rinkimų komisijų sudarymo dokumentus, visą panaudotą ir nepanaudotą rinkimams organizuoti skirtą medžiagą, rinkimų komisijų narių ir darbuotojų pasižadėjimus saugoti asmens duomenis ir kt.); 3) apylinkių rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (galiojančius, negaliojančius ir visus anuliuotus rinkimų biuletenius, biuletenių šakneles, rinkėjų sąrašus, balsavimo paštu vokus, atvykimo lapelius, informacines korteles rinkėjams, rinkėjų prašymus balsuoti namuose, balsavusiųjų namuose sąrašus, komisijų posėdžių protokolus ir kt.); 4) VRK informacinės sistemos pagalbinius rinkimų dokumentus (prašymus dėl asmens įrašymo į sistemos naudotojų sąrašą, informacinės sistemos rinkėjų sąrašų tvarkymo posistemės Rinkėjai sukurtų duomenų pašalinimo ir sunaikinimo aktus, pareiškimus „Dėl dvigubo balsavimo išvengimo“, informacinius pranešimus „Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius“); 5) VRK dokumentus, susijusius su einamaisiais rinkimais (kandidatų parašų rinkimo lapus ir kt.).

Atsakovas pažymi, kad ginčas šioje administracinėje byloje yra ne dėl 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinų rinkimų dokumentų sunaikinimo, tačiau dėl VRK Atsakymų pareiškėjams teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjų reikalavimai yra susiję ne su 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinų rinkimų dokumentų sunaikinimu, o su rinkimų rezultatų naikinimu. Pareiškėjai šioje byloje negali skųsti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo, nes tai skundžiama specialia tvarka ir terminais – kai pagal Respublikos Prezidento ar Seimo paklausimą yra kreipiamasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Pareiškėjų reikalavimai gali būti vertinami tik dėl Atsakymų teisėtumo ir pagrįstumo pagal Viešojo administravimo įstatymą.

VRK nesutinka su argumentais, kad nebus galima nustatyti aplinkybių dėl Atsakymų, nes bus sunaikinti balsų skaičiavimo protokolai. Pagal Sprendimą balsų skaičiavimo protokolai nėra naikinami, jie perduodami saugoti Valstybės archyvui. Pareiškėjai skundu iš esmės siekia kvestionuoti rinkimų rezultatus, tačiau šis klausimas negali būti nagrinėjamas, nes VRK sprendimai dėl rinkimų rezultatų jau yra priimti ir įsiteisėję. Į visus pareiškėjų atskirajame skunde iškeltus klausimus buvo atsakyta skundžiamuose Atsakymuose, o Sprendimas yra nesusijęs su Atsakymais.

Teismo sprendimas šioje byloje jokių teisinių pasekmių pareiškėjams sukelti negali, nes jie nesiekia ginti konkrečių savo teisių ar teisėtų interesų, o siekia polemizuoti įvairiais rinkimų procedūrų klausimais, nors jiems dėl to ir buvo išsamiai atsakyta. Pareiškėjai neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą, o jų nurodyti tariami pažeidimai yra išnagrinėti ir dėl jų atsakyta. Net ir panaikinus Atsakymus, jokios teisinės pasekmės pareiškėjams neatsirastų. Todėl pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo. Kadangi pareiškėjai siekia ginti ne savo teises ar teisėtus interesus, reikalavimo užtikrinimo priemonės dėl šio aspekto taip pat yra netikslingos.

Pareiškėjų atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes jie šioje byloje nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumo, nenurodė ryšio su savo skundo reikalavimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti VRK sunaikinti 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dokumentus, konstatavęs, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su bylos ginčo dalyku, o pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo taikymo būtinumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos vertinimu, atskirajame skunde pažymi, kad teismas neįvertino byloje skundžiamų Atsakymų, VRK neteisėtai siekia nuslėpti rinkimų dokumentus nuo stebėtojų, o, sunaikinus rinkimų dokumentus, teismo sprendimo įvykdymas bus ne tik beprasmis, tačiau ir neįmanomas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (liet. be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Pagal administracinių teismų praktiką gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008; 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti VRK sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VRK 2025 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. Sp-40 „Dėl 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinų rinkimų dokumentų sunaikinimo“ buvo nuspręsta „sunaikinti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinus rinkimų dokumentus: 1) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų posėdžių protokolus; 2) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (apylinkių rinkimų komisijų sudarymo dokumentus, visą panaudotą ir nepanaudotą rinkimams organizuoti skirtą medžiagą, rinkimų komisijų narių ir darbuotojų pasižadėjimus saugoti asmens duomenis ir kt.); 3) apylinkių rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (galiojančius, negaliojančius ir visus anuliuotus rinkimų biuletenius, biuletenių šakneles, rinkėjų sąrašus, balsavimo paštu vokus, atvykimo lapelius, informacines korteles rinkėjams, rinkėjų prašymus balsuoti namuose, balsavusiųjų namuose sąrašus, komisijų posėdžių protokolus ir kt.); 4) VRK informacinės sistemos pagalbinius rinkimų dokumentus (prašymus dėl asmens įrašymo į sistemos naudotojų sąrašą, informacinės sistemos rinkėjų sąrašų tvarkymo posistemės Rinkėjai sukurtų duomenų pašalinimo ir sunaikinimo aktus, pareiškimus „Dėl dvigubo balsavimo išvengimo“, informacinius pranešimus „Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius“); 5) VRK dokumentus, susijusius su einamaisiais rinkimais (kandidatų parašų rinkimo lapus ir kt.)“. Šio Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas yra Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 15 punktas, kuris nustato, kad VRK ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos perduoda archyvui nuolat saugoti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir priima sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptartas VRK sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas. Šioje byloje pareiškėjai ginčija VRK Atsakymus, kuriais buvo atsakyta į jų raštus – 1) 2024 m. lapkričio 4 d. atsakymu Nr. 2-1953(2.11) VRK nurodė pareiškėjui, kad jo skundas, kuriuo buvo nurodyti galimi pažeidimai, yra nepagrįstas – VRK, be kita ko, pažymėjo, kad konkreti rinkimų apylinkė buvo išnagrinėjusi rinkimų stebėtojų skundus ir įvertinusi jų pastabas, o pareiškėjas nebuvo registruotas rinkimų stebėtojų konkrečioje Lietuvos Respublikos ambasadoje, todėl atitinkamų pastabų ir negalėjo pateikti; 2) VRK 2024 m. lapkričio 4 d. atsakyme Nr. 2-1954(2.11) nurodyta, kad pareiškėjos skundas dėl galimų rinkimų pažeidimų yra nepagrįstas – VRK, be kita ko, nurodė, pareiškėjos ginčytas konkrečios Lietuvos Respublikos ambasados balsavimo komisijos pirmininkės sprendimas yra teisėtas, kadangi pareiškėja nesilaikė rinkimų stebėjimo tvarkos, VRK taip pat atmetė kitus argumentus (be kita ko, dėl VRK sudėties, jos narių, ignoruotų rinkimų stebėtojų prašymų ir skundų, nepateiktų įrodymų); 3) VRK 2024 m. lapkričio 4 d. atsakymu Nr. 2-1959 (2.11) nurodė, kad VRK pateiktas protestas dėl netinkamo rinkimų biuletenių išsiuntimo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų skundo dalyką ir prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendžia, kad pareiškėjų skundo dalykas yra susijęs su kitais rinkimų dokumentais, nei dokumentai, dėl kurių VRK priėmė Sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų suformuotas prašymas uždrausti VRK sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus yra pernelyg abstraktus ir neatitinka proporcingumo principo, nes siekiama uždrausti visų 2024 metų Seimo rinkimų dokumentų sunaikinimą, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas šioje byloje kilo tik dėl konkrečių rinkimų dokumentų (kurie, kaip nurodė VRK, Sprendimu nėra naikinami, o perduodami archyvui). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Sprendimu VRK nusprendė sunaikinti tik nesaugotinus 2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dokumentus, kuriuos sunaikinti ją įpareigoja įstatymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad šis sprendimas yra neatsiejamai susijęs su byloje reiškiamais reikalavimais. Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis taip pat spręstina, kad pareiškėjo teiginiai, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus sunaikinti šiai bylai reikšmingi dokumentai ir teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas arba apsunkintas, vertintini kritiškai ir atmestini.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslingumo, nepagrindė, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tiesiogiai susijusi su šios bylos ginčo dalyku, yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai netenkintas.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė