cdafafc5-491a-433e-8ec0-694d6a94d4bc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-328-823/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01505-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.7; 2.6.10.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Kazio KailiÅ«no,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios akcinės bendrovės „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1781-619/2017 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovėms akcinei bendrovei „Kauno grÅ«dai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje –„BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovė BAB „Vievio paukÅ¡tynas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valeksa“, ieÅ¡kiniu ir 2014 m. lapkričio 7 d. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiais AB „Kauno grÅ«dai“ ir BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ sudarytus sandorius: 1) 2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimus dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo, 2) 2011 m. rugsėjo 30 d. viÅ¡tų dedeklių nuomos sutartį, 3) 2011 m. spalio 31 d. viÅ¡tų dedeklių nuomos sutartį, 4) 2012 m. kovo 30 d. susitarimÄ dėl 2011 m. spalio 31 d. viÅ¡tų dedeklių nuomos sutarties dalinio pakeitimo (ginčijo tik pirminiu ieÅ¡kiniu), 5) 2011 m. gegužės 2 d.

žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 42, 6) 2011 m. gegužės 2 d. paslaugų sutartį Nr. 20110502/04, 7) 2011 m. liepos 1 d. transporto paslaugų sutartį; priteisti solidariai iš atsakovių AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ieškovės naudai 10 649 905,27 Lt (3 084 425,76 Eur); priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad buvusios BAB „Vievio paukštynas“ bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ su atsakove AB „Kauno grūdai“ sudaryti ginčijami sandoriai BAB „Vievio paukštynas“ buvo nuostolingi, akivaizdžiai pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus.

Å ias aplinkybes, ieÅ¡kovės teigimu, patvirtina 2014 m. birželio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro akto Nr. l 1-610 (14) iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad 2011 m. rugsėjo 1 d. – 2012 m. liepos 23 d. laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo nuostolingi AB „Vievio paukÅ¡tynas“, nuostoliai sudarė 10 649 905,27 Lt. IeÅ¡kovės vertinimu, ginčijami sandoriai negalioja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66, 1.80, 1.81, 1.82 straipsnių pagrindu, o atsakovės žalÄ privalo atlyginti solidariai.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad penkiuose Vilniaus apygardos teismo sprendimuose nustatyti prejudiciniai faktai, reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai, t. y., kad bÅ«tent AB „Kauno grÅ«dai“ vykdė BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ faktinę kontrolę (vadovavimÄ Å¡ios bendrovės veiklai), o buvusi administratorė veikė pasyviai, vieningai palaikė AB „Kauno grÅ«dai“ pozicijÄ , su pastarÄ ja siekė panaikinti administratorės kontrolę ir atsakomybę prieÅ¡ kreditorius, veikė atsakovės AB „Kauno grÅ«dai“, o ne BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ darbuotojų ir kreditorių, interesais.

Ä®siteisėję Vilniaus apygardos teismo sprendimai (ir nutartys) patvirtina, kad žalos padarymo laikotarpiu ir iki Å¡io laikotarpio pradžios atsakovė AB „Kauno grÅ«dai“ darė lemiamÄ Ä¯takÄ BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ veiklai ir buvusios administratorės sprendimams. Ginčijami sandoriai Å¡alių buvo sudaryti nesÄ Å¾iningai, siekiant, kad BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ nuostolių sÄ skaita naudos turėtų tik AB „Kauno grÅ«dai“. Ginčijamų sandorių įvykdymo rezultatas – 10 649 905,27 Lt žalos per aÅ¡tuonių mėnesių laikotarpį.

Buvusi administratorė nepaneigė aplinkybių, kad žalingų sandorių sudarymas ir vykdymas buvo nuostolingas. Buvusi administratorė ne tik neprivalėjo sudaryti žalingų sandorių, tačiau, prieÅ¡ingai, turėjo įstatymuose nustatytÄ pareigÄ tokių sandorių nesudaryti. Administratorė buvo nesÄ Å¾ininga, nes turėjo žinoti, kad žalingi sandoriai pažeis ieÅ¡kovės kreditorių teises. Atsakovė AB „Kauno grÅ«dai“ taip pat buvo nesÄ Å¾ininga, nes įvykdymo, kurį pagal ginčijamus sandorius turėjo atlikti BAB „Vievio paukÅ¡tynas“, vertė žymiai virÅ¡ija AB „Kauno grÅ«dai“ pateiktÄ Ä¯vykdymÄ .

Be to, AB „Kauno grÅ«dai“ iÅ¡ esmės kontroliavo BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ Å«kinę veiklÄ nuo 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 sudarymo, todėl akivaizdžiai turėjo žinoti, kad ginčijami sandoriai pažeidžia ieÅ¡kovės ir jos kreditorių teises. IeÅ¡kovės vertinimu, ginčijami sandoriai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 5 punktui (CK 1.80 straipsnis). Ginčijamais sandoriais BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ įsipareigojo veikti, o AB „Kauno grÅ«dai“ susikÅ«rė teisę reikalauti, kad BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ atliktų veiksmus (teiktų paslaugas ir iÅ¡nuomotų savo biologinį turtÄ ) prieÅ¡ingai bankrutuojančios bendrovės ir visų bendrovės kreditorių interesams, todėl ginčijami sandoriai taip pat prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis).

Žalingi sandoriai sudaryti įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto bylÄ , taigi Å¡iam juridiniam asmeniui įgijus specialų teisinį statusÄ , ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis).Atsakovė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad byloje nėra jokių žalos, kaip jÄ apibrėžia CK 6.249 straipsnio 1 dalis, buvimo faktÄ , o taip pat atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų buvimo faktÄ patvirtinančių įrodymų.

Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas: jokių ieÅ¡kovės kreditorių interesai nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pažeisti, nes per atsakovės buvimo ieÅ¡kovės bankroto administratore laikotarpį – nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 24 d., iÅ¡ vykdytos komercinės Å«kinės veiklos ieÅ¡kovė pajamų gavo 2 777 918,03 Lt daugiau nei turėjo iÅ¡laidų (įskaitant ir administravimo iÅ¡laidas). Atsakovė pažymėjo, kad niekaip negalėjo daryti įtakos ieÅ¡kovės veiklai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o pačios ieÅ¡kovės sudaryti sandoriai negali nei pagrįsti, nei paneigti asmens, nedalyvavusio tokius sandorius sudarant, (ne)sÄ Å¾iningumo.

Atsakovė AB „Kauno grÅ«dai“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo tipiniai, pelningi, su minimalia pelno norma, o ieÅ¡kovės BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ finansinį nuostolį lėmė kiti veiksniai – maža apyvarta, nusidėvėjimai, administravimo iÅ¡laidos, netipinės sÄ naudos, bankroto procedÅ«rų kaina ir kt. IeÅ¡kovė BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ nuostolingai dirbo ir iki 2011 m. rugsėjo 1 d., nuostolingumas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. sumažėjo palyginus su nuostolingumu iki Å¡ios datos, o tai reiÅ¡kia, kad ginčijamų sutarčių su AB „Kauno grÅ«dai“ sudarymas buvo naudingas ir pelningas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neįrodė ginčo sandorių žalingumo, neįrodė jokio ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindo. Atsakovės vertinimu, atsakovių civilinės atsakomybės sÄ lygos ir solidariosios atsakomybės pagrindai ieÅ¡kinyje net neanalizuojami ir neįrodinėjami. IÅ¡ ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės AB „Kauno grÅ«dai“ neteisėti veiksmai, kuo įrodinėjama Å¡ios atsakovės kaltė bei kuo grindžiamas priežastinis ryÅ¡ys tarp neįrodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir neįrodytos žalos.

PaaiÅ¡kino, kad kartu su BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ turtu bankroto administratorė perėmė ir sutartis bei turėjo dvi alternatyvas: nutraukti veiklÄ , tada negaus pajamų, o atsiras visa eilė iÅ¡laidų, kurias reikės dengti iÅ¡ turimo turto, aktyvas mažėtų ir mažiau lėšų liktų kreditoriams, arba Å¡iÄ veiklÄ tęsti. Todėl priėmė sprendimÄ vykdyti veiklÄ , kitų pasiÅ«lymų be AB „Kauno grÅ«dų“ nebuvo, niekas nesutiko dirbti su BAB „Vievio paukÅ¡tynas“, todėl bÅ«tų reikėję paskersti visas viÅ¡tas arba jos bÅ«tų kritę.

Dėl Å¡ios priežasties buvo sudaryti bendradarbiavimo sutarties pakeitimai, o keičiant bendradarbiavimo sutartį, įkainiai pagal pirminę sutartį buvo padidinti beveik 20 kartų. Kai iÅ¡keliama bankroto byla, įmonė turi teisę verstis komercine veikla, jeigu ji mažina kreditorių nuostolius. Yra pateikta suvestinė už visÄ bankroto administratorės veiklos laikotarpį, iÅ¡ kurios matyti, kad pajamų buvo priskaityta daugiau nei iÅ¡laidų – tai įrodo, kad veikla mažino dėl bankroto kreditorių patirtus nuostolius.

Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė jokiuose procesiniuose dokumentuose nekvestionuoja administratorės sprendimo tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ . Sprendimus tęsti veiklÄ priėmė kreditorių susirinkimas, AB „Kauno grÅ«dai“ Å¡iuo klausimu nebalsavo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovės BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei AB „Kauno grÅ«dai“ – 14 049 Eur, atsakovei UAB „Įmonių administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ – 9 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas pažymėjo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama iÅ¡ naujo po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino prieÅ¡ tai byloje priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys buvo iÅ¡ dalies patenkintas ir bylÄ grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Minėtoje apeliacinio teismo nutartyje yra konstatuoti Å¡ie reikÅ¡mingi faktai ir aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti naujai bylÄ nagrinėjantis teismas:

1) bankroto administratorius nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kurios gali bÅ«ti pagrindu pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, taikyti atsakovams civilinę atsakomybę; ieÅ¡kovas nepakankamai vykdė įrodinėjimo pareigÄ byloje; teismas negali faktiÅ¡kai tapti bylos Å¡alimi ir persikelti sau įrodinėjimo naÅ¡tÄ ;

2) apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nei faktas, kad ginčijami sandoriai sudaryti su AB „Kauno grÅ«dai“ – įmonės akcininke, de facto vadove, aiÅ¡kiai dominuojančia partnere, nei sandorių nuostolingumo faktas nelemia iÅ¡vados, kad sudaryti sandoriai vien dėl to savaime laikytini neteisėtais, o ieÅ¡kovei padaryta žala, kuriÄ atsakovės privalo atlyginti;

3) nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodinėta ir aiÅ¡kintasi, ar ginčijamų sandorių nenutraukimas ir naujų sudarymas iÅ¡ tiesų nenaudingas bendrovės veiklos tęstinumo prasme, ar jie (jų dalis) ne(buvo) bÅ«tini įmonės turto iÅ¡saugojimui ir reikalingi tik AB „Kauno grÅ«dai“, kokiÄ Ä¯takÄ /pasekmes bÅ«tų turėjęs veiklos vykdymui Å¡ių sandorių nutraukimas/nesudarymas, ar bendrovė turėjo galimybę sudaryti analogiÅ¡kus sandorius aiÅ¡kiai naudingesnėmis sÄ lygomis su kitais rinkos dalyviais, bet nebandė to daryti.

Teisėjų kolegija grÄ Å¾ino bylÄ naujam nagrinėjimui tam, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų sudaryta galimybė visapusiÅ¡kai įrodinėti paminėtas reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡sprendimui aplinkybes. Teismas nurodė, kad bylÄ nagrinėja pagal Å¡alių pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus, gautus po Å¡ios apeliacinės instancijos teismo nutarties, o taip pat vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytus iÅ¡aiÅ¡kinimus.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, grÄ Å¾inus bylÄ naujam nagrinėjimui, ieÅ¡kovei, kuri yra atstovaujama teisininko profesionalo, ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kintas apeliacinės instancijos nutarties turinys, teismas siÅ«lė pateikti papildomus įrodymus jos argumentams pagrįsti;

įvertinęs bylos apimtį ir ginčo specifikÄ (ekonominės žalos vertinimas), teismas siÅ«lė byloje Å¡alims paskirti ekspertizę, kad bÅ«tų įvertintas administratorės ekonominės veiklos vykdymas jos paskyrimo laikotarpiu, sandorių efektyvumas tęsiant veiklÄ , bei kokia žala bÅ«tų kilusi, jeigu ginčijami sandoriai nebÅ«tų buvę sudaryti. Nei viena iÅ¡ proceso Å¡alių nepasinaudojo teismo siÅ«lymu byloje paskirti ekspertizę, tikslu įvertinti administratorės ekonominės veiklos vykdymÄ jos paskyrimo laikotarpiu, sandorių efektyvumÄ tęsiant veiklÄ , bei kokia žala bÅ«tų kilusi, jeigu ginčijami sandoriai nebÅ«tų buvę sudaryti.

GrÄ Å¾inus bylÄ naujam nagrinėjimui, ieÅ¡kovė teismui pateikė visÄ eilę naujų papildomų raÅ¡ytinių įrodymų – PVM sÄ skaitų faktÅ«rų, bei raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ginčijamus sandorius galima iÅ¡skirti į dvi grupes – dalis sandorių yra sudaryti iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, dalis – jau iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Pastarieji sandoriai buvo sudaryti bankroto administratorės priimto sprendimo tęsti bankrutuojančios įmonės veiklÄ pasėkoje.

Å iuo metu ginčijami sandoriai yra pasibaigę. Nurodytus sandorius ieÅ¡kovė ginčija iÅ¡ esmės vienu aspektu – per jų nenaudingumÄ ir to pasėkoje prieÅ¡taravimÄ Ä¯monės veiklos tikslams, vieÅ¡ajai tvarkai, gerai moralei ir dėl to kilusius nuostolius. Teismas pažymėjo, kad dalis ieÅ¡kovės ginčijamų sandorių: 1) 2011 m. gegužės 2 d. žemės Å«kio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 42; 2) 2011 m. gegužės 2 d. paslaugų sutartis Nr. 20110502/04; 3) 2011 m. liepos 7 d. transporto sutartis, buvo sudaryti iki bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo, jų sudaryme kaip sandorio Å¡alis atsakovė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ nedalyvavo, sutartis sudarė bendrovės valdymo organai, todėl jokio Å¡ios atsakovės veiksmų neteisėtumo nėra nustatyta.

Teismas nustatė, kad pagal BAB „Vievio paukštynas“ įstatus bendrovės tikslas – ūkinė komercinė veikla paukštininkystės srityje auginant naminius paukščius, kiaušinių ir paukštienos gamyba, perdirbimas ir realizacija. Ieškovė yra šios veiklos profesionalė, turinti šiai veiklai vykdyti visus gamybinius, techninius ir kitokio pobūdžio pajėgumus, būtinus tokios veiklos tinkamam vykdymui. Ginčijamomis sutartimis AB „Vievio paukštynas“ teikė AB „Kauno grūdai“ įvairaus pobūdžio paslaugas: paukštienos perdirbimo, jos pardavimo, žemės ūkio technikos transporto priemonių paslaugas.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju nenurodė ir neįrodė, kuo konkrečiai ginčijamos sutartys, kurias sudarė bendrovės vadovai, pažeidžia jos tikslus, yra žalingos kreditoriams, ieÅ¡kovė neginčija ir neįrodo, jog suteiktų atlygintinių paslaugų kainos yra neproporcingai mažos, neatitiko rinkos kainų ir iÅ¡ Å¡ių sutarčių vykdymo naudÄ gavo tik paslaugų gavėjas ar dėl Å¡ių sutarčių vykdymo įmonė patyrė bankrotÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Teismo ekspertizės aktu konstatuota, kad dalis ieÅ¡kovės su AB „Kauno grÅ«dai“ sudarytų sandorių buvo nuostolingi, dalis – pelningi.Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , ginčijamus sandorius pripažino atitikusiais ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«dį, užtikrinančiais ieÅ¡kovės Å«kinės veiklos tęstinumÄ , lėšų generavimÄ , nors ir ekonomiÅ¡kai nenaudingus pelno prasme. Pagal esamus įrodymus ir ieÅ¡kovės teisinius argumentus, teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo nurodytus sandorius pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovės nurodomais pagrindais, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčijamų sandorių sudarymas buvo akivaizdus Å«kinės komercinės rizikos peržengimas, aiÅ¡kus sandorį sudariusių ieÅ¡kovės vadovų aplaidumas arba jiems suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimas. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės ginčijamų sandorių, sudarytų sandorius iÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, kaip nustatyta iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų ir ieÅ¡kinio pagrindo bei dalyko, iÅ¡ esmės neginčija bankroto administratorės ir kreditorių sprendimu vykdytos veiklos tęstinumo fakto, todėl teismas neiÅ¡eina už reikalavimų ribų ir neanalizuoja paties veiklos vykdymo pagrįstumo, nes tai nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Ä®BÄ® normos (galiojusios bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu ir atsakovės administravimo laikotarpiu) nustatė ribotÄ administratoriaus kompetencijÄ sudaryti sandorius bankrutuojančios įmonės vardu. Minėto įstatymo 23 straipsnio 6 punktas teisę spręsti klausimus dėl įmonės komercinės veiklos, jos apribojimo ar nutraukimo priskyrė iÅ¡imtinai kreditorių susirinkimui. Tuo tarpu administratorius tik per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės Å«kinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia Å«kinę komercinę veiklÄ .

Bankroto administratoriaus teisė ex officio spręsti dėl Å«kinės komercinės veiklos tęsimo tik iki pirmojo kreditorių susirinkimo akcentuojama ir teismų praktikoje. Teismas nurodė, kad bankroto administratorė, perėmusi įmonės turtÄ , turėjo dvi alternatyvas: tęsti įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ arba jos netęsti. Teismas aiÅ¡kinosi aplinkybes, kokia situacija bÅ«tų buvusi įmonėje, jeigu bankroto administratorė nebÅ«tų sudariusi ginčijamų sandorių, o bendrovė bÅ«tų priėmusi sprendimÄ netęsti Å«kinės komercinės veiklos, siÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (audito iÅ¡vadas, ekspertizės aktus) (CPK 178 straipsni).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties negali, nes tokių paslaugų, kokios buvo teikiamos su AB „Kauno grÅ«dais“ tęsiant sandorius, rinkoje nėra (viÅ¡tų priežiÅ«ros paslaugos). IeÅ¡kovės atstovo vertinimu, bankroto administratorė turėjo toliau veiklos nevykdyti, sutarčių nesudarinėti. Nurodė, kad jeigu pati AB „Vievio paukÅ¡tynas“ tÄ laikotarpį bÅ«tų viÅ¡tas auginusi ir pardavinėjusi kiauÅ¡inius, vis tiek bÅ«tų buvęs virÅ¡ 8 mln. litų nuostolis.

Taigi, ieÅ¡kovės atstovas pripažino, kad bet kuriuo atveju, priėmus bet kokį sprendimÄ (sudaryti sandorius ar netęsti veiklos), bankrutuojanti įmonė patirtų nuostolius.Teismas nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimu dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 sutartis pakeista, pakeičiant atskiras sutarties sÄ lygas – paslaugas ir nustatyti kiti įkainiai (dalis jų ženkliai padidinti už atskiras paslaugas), 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimu dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 dalinio pakeitimo pakeistos atskiros sutarties sÄ lygos.

IeÅ¡kovė neginčija pačios bendradarbiavimo sutarties, įkainiai už teikiamas paslaugas padidinti bankrutuojančios įmonės naudai, todėl, teismo vertinimu, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai daryti iÅ¡vados, kad sutartis sudaryta ekonomiÅ¡kai blogesnėmis sÄ lygomis, sutartys yra atlygintinės. ViÅ¡tų dedeklių nuomos sutarčių sudarymÄ sÄ lygojo taip pat ekonominis interesas, sutartis buvo atlygintinė. 2012 m. rugpjūčio 21 d. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad AB „Vievio paukÅ¡tynas“ pardavimo pajamos ir grynasis pelningumas iki 2011 m. rugsėjo 1 d. mažėjo, o per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. didėjo.

IÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad pardavimo sandoriai AB „Kauno grÅ«dai“ su AB „Vievio paukÅ¡tynas“ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. vyko to laikotarpio rinkos kainomis (tikrÄ ja verte), buvo pelningi. Ä®vertinęs ginčijamų sutarčių nuostatas, 2012 m. rugpjūčio 21 d. specialisto iÅ¡vadÄ , 2014 m. birželio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ , teismas sprendė, kad bankroto administratorė, perėmusi administruoti įmonę, kurios nuostolingumas 2011 m. rugpjūčio 30 d. sudarė 20 338 495 Lt, ir priėmusi sprendimÄ vykdyti Å«kinę veiklÄ , nuostolį mažino:

įmonės nuostolis 2012 m. balandžio 28 d. sudarė 3 238 880 Lt, t. y. ženkliai sumažėjo. Atsižvelgęs į tai, kad, ieÅ¡kovės teigimu, neįmanoma įvertinti sandorių su kitais rinkos dalyviais, nes sudaryti sandoriai specifiniai, tokių rinkoje nėra, teismas sprendė, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog su kitais Å«kio subjektais sudarius sandorius nuostoliai bÅ«tų mažesni.Teismas akcentavo, kad Å¡iuo atveju tam, kad bÅ«tų nustatyta administratorės civilinė atsakomybė, yra bÅ«tina sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė, žala (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Ä®rodymų apie tai, kad pasiraÅ¡ant ginčijamus sandorius bankroto administratorė elgėsi neteisėtai, į bylÄ nėra pateikta – administratorės veiksmai atitiko Ä®BÄ® nuostatas esamoje situacijoje tęsti įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ , ir Å¡i veikla, sudarant sandorius, mažino bendrovės nuostolingumÄ , per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. AB „Vievio paukÅ¡tynas“ pardavė paslaugų už 11,23 mln. Lt, iÅ¡ gaunamų lėšų buvo dengiamos administravimo iÅ¡laidos ir mažinami kreditorių reikalavimai.

Å iuo atveju nėra paneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės buvimo bankroto administratore laikotarpiu ieÅ¡kovė iÅ¡ veiklos gavo 39 644 126,19 Lt pajamų, veiklos vykdymui ir administravimo procedÅ«ros vykdymui patyrė 36 886 208,16 Lt iÅ¡laidų, taigi, pajamų gauta 2 777 918,03 Lt daugiau nei iÅ¡laidų. 2012 m. balandžio 24 d. ieÅ¡kovė pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo ir 2012 m. gegužės 8 d., atsakovei perduodant bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtÄ naujai paskirtai bankroto administratorei kartu perduotos ir 501 798,73 Lt piniginės lėšos.Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės kreditorių komitetas 2013 m. sausio 7 d. ir sausio 15 d. priėmė sprendimÄ atkurti BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ veiklÄ , kas rodo, kad ir naujoji bankroto administratorė ekonomiÅ¡kai tikslingu laikė veiklos tęsimÄ , įmonėje dirbo 185 darbuotojai.

Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog ginčijami sandoriai pažeidžia CK 6.66 straipsnį, ar CK 1.80 – 1.82 straipsnių nuostatas.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai: pripažinti niekiniais ir negaliojančiais tarp AB „Kauno grÅ«dai“ ir BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ sudarytus sandorius: 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimÄ dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo, 2011 m. rugsėjo 30 d. susitarimÄ dėl bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo, 2011 m. rugsėjo 30 d. viÅ¡tų dedeklių nuomos sutartį, 2011 m. gegužės 2 d.

žemės Å«kio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 42, 2011 m. gegužės 2 d. paslaugų sutartį Nr. 20110502/04, 2011 m. liepos 1 d. transporto paslaugų sutartį; priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių AB „Kauno grÅ«dai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ieÅ¡kovės naudai 3 084 425,76 Eur (10 649 905,27 Lt) žalos atlyginimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:BylÄ pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė vykdė savo įrodinėjimo pareigÄ , pateikdama papildomus įrodymus ir argumentus Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodytais klausimais.

Teismas apeliantės pateiktų argumentų ir įrodymų nevertino, ieÅ¡kinio atmetimÄ motyvuodamas iÅ¡imtinai atsakovių atstovų paaiÅ¡kinimais, buvusios administratorės ataskaita ir specialisto iÅ¡vada, kuri buvo paneigta teismo paskirtos ekspertizės. Apeliantės pateikti įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad buvusi ieÅ¡kovės bankroto administratorė nesiėmė veiksmų ieÅ¡kovės biologiniam turtui iÅ¡saugoti, o, veikdama kartu su AB „Kauno grÅ«dai“, pastarajai perleido biologinį turtÄ , Å¡io turto naudojimo ir pardavimo pajamas panaudodama nuostoliams, atsiradusiems iÅ¡ ginčijamų sandorių, dengti.

IeÅ¡kovės biologinio turto vertė 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo 9 373 519 Lt; buvusi administratorė gavo leidimÄ parduoti turtÄ už pradinę ne mažesnę kaip 2 Lt kainÄ už vienetÄ , todėl, pardavus biologinį turtÄ , bÅ«tų gavusi virÅ¡ milijono litų pajamų. Pakartotinai nagrinėjant bylÄ , apeliantė pateikė duomenis, kad reali biologinio turto pardavimo kaina bÅ«tų buvusi dar didesnė. Naujajai administratorei buvo perduota tik 205 618 vnt. viÅ¡tų. Taigi, atsakovės biologinį turtÄ sunaudojo bendrai komercinei veiklai, o administratorė tyčia nesiėmė veiksmų turtÄ parduoti ar iÅ¡saugoti.

Teismas turėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad grėsmė biologiniam turtui nebuvo conditio sine qua non (bÅ«tina sÄ lyga) ieÅ¡kovei atsiradusios žalos atžvilgiu, dėl to turėjo spręsti, kad už žalÄ visiÅ¡kai atsako atsakovės. BylÄ nagrinėjant pakartotinai, atsakovė AB „Kauno grÅ«dai“ nepateikė įrodymų ar argumentų paneigiančių jos kaltės prezumpcijÄ , prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius atsakovių kaltę – tyčiÄ , atsakovė gavo naudÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei žalÄ sukėlusių sandorių.

Atsižvelgiant į tai, kad BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ buhalterinė apskaita buvo visiÅ¡kai integruota į Kauno grÅ«dų grupės bendrovių buhalterinę apskaitÄ ir Å«kinei veiklai vadovavo AB „Kauno grÅ«dai“ paskirti darbuotojai, atsakovė turėjo žinoti apie ginčijamų sandorių žalingumÄ . Nepagrįsti atsakovių argumentai, kad dalis sandorių su AB „Kauno grÅ«dai“ buvo pelningi, o ieÅ¡kovė selektyviai atsirinko tik nuostolingus, nes patirtos žalos dydis paskaičiuotas pagal visus sandorius.

Teismo iÅ¡vada, kuria ginčijami sandoriai įvertinti kaip atitikę ieÅ¡kovės veiklos pobÅ«dį, užtikrinantys jos veiklos tęstinumÄ , lėšų generavimÄ , nors ir ekonomiÅ¡kai nenaudingi pelno prasme, prieÅ¡tarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovė sandorius su AB „Kauno grÅ«dai“ sudarė veikdama kreditorių interesais, ar kad kitos svarbios aplinkybės bÅ«tų lėmusios ginčo sandorių sudarymÄ ir/ar tęsimÄ . Apeliantė pateikė argumentus ir įrodymus, analizuodama, ar ieÅ¡kovė turėjo galimybę sudaryti sandorius aiÅ¡kiai naudingesnėmis sÄ lygomis su kitais rinkos dalyviais:

1) paaiškino, kad neįmanoma įvertinti lygiaverčių sandorių su kitais rinkos dalyviais, nes sandoriai buvo specifiniai, tokių sandorių rinkoje nėra, jie buvo reikalingi (specialiai tam sukurtas ekonominis modelis) tik AB „Kauno grūdai“;

2) pateikė modelį, apskaičiuodama galimus veiklos kaÅ¡tus, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų vykdžiusi veiklÄ be sudarytų sutarčių su AB „Kauno grÅ«dai“, tokiais gamybiniais pajėgumais, kurie buvo reikalingi AB „Kauno grÅ«dai“. Pateiktais skaičiavimais įrodyta, kad buvo galima vienintelė alternatyva – netęsti sutarčių. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovių kaltę eliminuoja kreditorių nurodymas tęsti veiklÄ , nes 2011 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkimo protokolas patvirtina, jog kreditoriai nebuvo informuoti apie realius nuostolius;

3) teismui pateikti įrodymai, kad, pakeitus administratorę ir nutraukus ginčijamus sandorius, BAB „Vievio paukštynas“ veikla tapo pelninga. Bankroto bylos iškėlimo metu itin sudėtinga finansinė situacija ir grėsmė biologiniam turtui kilo dėl AB „Kauno grūdai“ kaltės. Teismui pripažinus negaliojančiais eilę AB „Vievio paukštynas“ ir AB „Kauno grūdai“ sudarytų sandorių, iš AB „Kauno grūdai“ ieškovei priteista 2 935 171,04 Lt. Esant šioms lėšoms bankroto bylos iškėlimo metu, grėsmė ieškovės biologiniam turtui nebūtų kilusi.

Žalingų sandorių sudarymas ir/arba tęsimas patys savaime yra teisės pažeidimai (CK 1.80, 1.81, 1.82 straipsniai). Sandoriai sudaryti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo taip pat pripažintini negaliojančiais, nes administratorė, vykdydama Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 13 punktÄ , privalėjo praneÅ¡ti atsakovei, kad tokių žalingų sandorių nevykdys. Administratorės tyčia pasireiÅ¡kė ne tik veiksmais dėl sandorių sudarymo ir nenutraukimo, bet ir kreditorių apgaule.Teismo iÅ¡vada, kad ginčijamais sandoriais žala ieÅ¡kovei nebuvo padaryta, sandoriai netgi buvo pelningi, padaryta neatsižvelgus į teismo ekspertizės akto duomenis, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį, byloje surinktus įrodymus.

Ginčijamų sandorių nuostolingumÄ patvirtina apeliantės pateikti paskaičiavimai, iÅ¡ kurių matyti, kad dėl kiekvieno ieÅ¡kovės nurodyto sandorio žalos padarymo laikotarpiu AB „Vievio paukÅ¡tynas“ dėl didesnės pardavimų savikainos patyrė nuostolius, kuriuos sudaro pardavimų kainos ir pardavimų savikainos skirtumas. Skundžiamo sprendimo iÅ¡vada, kad 2012 m. balandžio 24 d. ieÅ¡kovė pradelstų įsipareigojimų kreditoriams neturėjo, 2012 m. gegužės 8 d. atsakovei perduodant bankrutuojančios bendrovės dokumentus ir turtÄ , naujai paskirtai bankroto administratorei kartu perduotos ir 501 798,73 Lt piniginės lėšos, prieÅ¡tarauja faktinei situacijai, byloje pateiktiems finansinės atskaitomybės dokumentams.

Nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki administravimo perdavimo naujajai administratorei susidarė 9 868 892,69 Lt papildomos skolos, kuri beveik 20 kartų virÅ¡ijo perduotas lėšas. Kadangi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi 2012 m. finansinės ataskaitos nuostolių detalizavimas bei buvusios bankroto administratorės vadovavimo metu atsiradę papildomi įsiskolinimai, su Å¡iuo skundu pateikiami ir praÅ¡omi prijungti papildomi įrodymai apie susidariusius įsiskolinimus nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas; atsisakyti priimti ieÅ¡kovės teikiamus naujus įrodymus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, apeliantei teikiant papildomus įrodymus, teismo posėdžiuose buvo nuodugniai nagrinėjamas jų leistinumas ir sÄ sajumas su nagrinėjama byla, leidžiama apeliantei teikti papildomus paaiÅ¡kinimus. Ä®rodymų tyrimo ir vertinimo aspektu skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis kasacinio teismo praktikÄ . Tuo tarpu apeliantė, teigdama, jog teismas neva nevertino apeliantės konkrečiai nenurodomų įrodymų, nepagrindė, kaip buvo pažeistos proceso teisės normos.

Apeliantės teiginiai apie neva neiÅ¡saugotÄ ieÅ¡kovės biologinį turtÄ yra nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Pati apeliantė pripažino, kad naujajai administratorei buvo perduota 205 618 vnt. viÅ¡tų. Akivaizdu, kad biologinio turto iÅ¡saugojimui ginčijamų sandorių, generavusių pajamas įmonei, sudarymas buvo reikalingas ir tikslingas, jų nesudarius biologinis turtas bÅ«tų prarastas. Praradus biologinį turtÄ Å«kinės veiklos vykdymas taptų nebeįmanomas, o tai neatitiktų kreditorių valios.

Teismas pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovės kreditoriai prioritetÄ teikė BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ veiklos iÅ¡saugojimui ir vykdymui, o ginčijami sandoriai atitiko įmonės veiklos pobÅ«dį, užtikrino Å«kinės veiklos tęstinumÄ , lėšų generavimÄ , nors ir buvo nenaudingi pelno prasme. Apeliantė, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde, nenurodo jokių argumentų dėl UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ kaltės formos.

IeÅ¡kovės veikla buvo tęsiama taip nusprendus bendrovės kreditoriams, o ne atsakovei AB „Kauno grÅ«dai“.Apeliantės pozicijos dėl atsakovių veiksmų neteisėtumo nepagrįstumÄ vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatytos aplinkybės, kad nei faktas, jog ginčijami sandoriai sudaryti su AB „Kauno grÅ«dai“ – bendrovės akcininke, de facto vadove (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas), aiÅ¡kiai dominuojančia verslo partnere, nei sandorių nuostolingumo faktas, nelemia iÅ¡vados, kad sandoriai vien dėl to laikytini neteisėtais, o ieÅ¡kovei padaryta žala, kuriÄ atsakovės privalo atlyginti, t. y. per se nelemia sandorių pripažinimo negaliojančiais ar civilinės atsakomybės taikymo.

Apeliantei nepateikus įrodymų apie UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ kaltę ginčijamų sandorių sudarymo metu, jos veikimÄ nesÄ Å¾iningai ir nerÅ«pestingai, prieÅ¡ingai teisės aktų nustatytoms pareigoms ir ginčijamais sandoriais akivaizdžiai virÅ¡ijant įprastÄ Å«kinę komercinę rizikÄ , apeliacinis skundas atmestinas. Teismo posėdžių metu pati ieÅ¡kovė nurodė, kad ir be ginčijamų sandorių sudarymo ieÅ¡kovės veikla bÅ«tų nuostolinga, veikdama be trijų sutarčių su AB „Kauno grÅ«dai“ ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi milijonu didesnį nuostolį.

Be to, kreditoriams buvo žinoma, jog bendrovė veiklÄ tęsia nuostolingai. Argumentai, kad 2013 m. BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ pardavimo pajamos buvo didesnės negu 2012 m., nepagrindžia UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ veiksmų neteisėtumo, nes 2012 m. atsakovė negalėjo žinoti, kokios pardavimų pajamos bus 2013 m., todėl tyčia negalėjo siekti mažesnių pajamų. Kitose bylose priimti procesiniai sprendimai niekaip nepagrindžia atsakovės veiksmų neteisėtumo sudarant Å¡ioje byloje ginčijamus sandorius.

Ginčijami sandoriai patys savaime negali bÅ«ti vertinami kaip teisės pažeidimai (CK 1.80, 1.81, 1.82 straipsniai), nenustačius sandorius sudariusių Å¡alių elgesyje neteisėtumo ir teisės pažeidimo požymių.Atsakovė niekada neginčijo ieÅ¡kovės nurodyto nuostolių dydžio, tačiau nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jie negali bÅ«ti vertinami kaip ieÅ¡kovės patirta žala CK 6.249 straipsnio prasme. Tik neteisėtų veiksmų dėl turto praradimo arba sužalojimo, turėtų iÅ¡laidų ar negautų pajamų nustatymas sÄ lygoja žalos buvimÄ ar nebuvimÄ .

IeÅ¡kinys atmestas ne dėl netinkamai nustatyto nuostolių dydžio, o dėl kitų aspektų. Jokie reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl papildomai atsiradusios skolos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo reiÅ¡kiami, tokie reikalavimai negali bÅ«ti keliami apeliaciniame skunde (CPK 312 straipsnis). IeÅ¡kovės teikiamÄ naujÄ Ä¯rodymÄ atsisakytina priimti CPK 314 straipsnio pagrindu, nes apeliantei buvo sudarytos sÄ lygos teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Be to, teikiamas įrodymas neatitinka sÄ sajumo su byla reikalavimų, nėra galimybės nustatyti galimų skolų atsiradimo laiko, pagrindo.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Kauno grÅ«dai“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; atsisakyti priimti ieÅ¡kovės pateiktus naujus įrodymus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovė net pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo reikalavimų nepagrindė. Apeliaciniame skunde pateikiami tik subjektyvÅ«s, visiÅ¡kai nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys argumentai, kurie nepaneigia ginčijamame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių bei sprendimo teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-611/2017 yra pažymėjęs, kad kitokios nuomonės dėl tų pačių įrodymų turinio turėjimas ar siekis, kad bÅ«tų pateikiamas kitoks aplinkybių vertinimas, savaime neįrodo ir negali įrodyti sprendimo neteisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertino į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ ir priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kuriame įvertino tiek apeliantės, tiek atsakovių pateiktus argumentus, paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, pasisakė dėl visų reikÅ¡mingų aplinkybių bei įrodymų, motyvuotai paÅ¡alino visus byloje egzistavusius pozicijų prieÅ¡taravimus. Teismas posėdžių metu kelis kartus siÅ«lė ieÅ¡kovei teikti įrodymus, argumentus savo pozicijai pagrįsti.

Skundo argumentai nepatvirtina netinkamo įrodymų tyrimo bei vertinimo. Neteisėti atsakovių veiksmai, kaip deliktinės atsakomybės sÄ lyga (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), nėra preziumuojami, juos turi įrodyti ieÅ¡kovė (CPK 178 straipsnis). Dar Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje buvo pažymėta, kad neegzistuoja (nėra įrodyti) jokie neteisėti AB „Kauno grÅ«dai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ veiksmai, o po Å¡ios nutarties priėmimo apeliantė jokių naujų įrodymų, paneigiančių minėtas nutarties iÅ¡vadas, nepateikė.

IeÅ¡kovė taip pat neįrodė žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas atlyginti žalÄ , kuri neva pasireiÅ¡kė paslaugų (prekių) savikainos ir pardavimo kainos skirtumu, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nesuderinamas su žalos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, apibrėžimu. Paslaugų (prekių) savikainos ir pardavimo kainos skirtumas CK 6.249 straipsnio 1 dalies kontekste nelaikytinas žala. Reikalaudama žalos kaip negautų pajamų atlyginimo apeliantė nepateikė nei vieno tai pagrindžiančio įrodymo; negautos pajamos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos, tačiau nepateikta net duomenų ir apie tikėtinas galimybes gauti konkrečias pajamas.

Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad ieÅ¡kovės ginčijami sandoriai sudaryti rinkos sÄ lygomis ir pagal rinkos kainas, o tai suponuoja sandorių teisėtumÄ ir paneigia apeliantės teiginius dėl AB „Kauno grÅ«dai“ deliktinės atsakomybės. Apeliantė po bylos grÄ Å¾inimo pakartotiniam nagrinėjimui nesugebėjo pateikti jokių įrodymų, galinčių įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje iÅ¡dėstytus reikalavimus. Todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas prijungti papildomus įrodymus, teikiamas apeliacinės instancijos teismui, neatitinka proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo principų.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Ginčas byloje kilęs dėl atsakovių – buvusios ieÅ¡kovės bankroto administratorės ir ieÅ¡kovės akcininkės, deliktinės atsakomybės už žalÄ , ieÅ¡kovės teigimu padarytos ieÅ¡kovei sudarant ir vykdant ieÅ¡kinyje nurodytus sandorius. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų. Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ar absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 straipsnis).

Byloje nustatytos nagrinėjamam ginčui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės2011 m. balandžio 29 d. AB „Kauno grÅ«dai“ ir BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ sudarė Å¡ioje byloje neginčijamÄ bendradarbiavimo sutartį Nr. 20110429/01, kuria Å¡alys įsipareigojo vykdyti bendradarbiavimÄ , įskaitant kombinuotųjų paÅ¡arų paslaugų tiekimÄ (Sutarties 2.1 punktas). Å ia sutartimi BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ taip pat įsipareigojo teikti priežiÅ«ros (sutarta kaina per mėnesį – 30 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. viÅ¡tų dedeklių), skerdimo (sutarta kaina – 1 200 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. viÅ¡tų dedeklių), kiauÅ¡inių paruoÅ¡imo (sutarta kaina – 29 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. kiauÅ¡inių), kiauÅ¡inių perdirbimo į kiauÅ¡inių masę (sutarta kaina – 700 Lt (plius PVM) už vienÄ pagamintÄ kiauÅ¡inių masės tonÄ ) paslaugas, taip pat susitarė dėl viÅ¡tų dedeklių padėtų kiauÅ¡inių naudojimo ir realizavimo.

Sutartis apibrėžė, kad viÅ¡tos dedeklės sutartyje reikÅ¡kia 444 099 vienetus viÅ¡tų dedeklių, kurių amžius sutarties sudarymo dienai yra nuo 29 iki 209 dienų ir kurios nuosavybės teise priklauso AB „Kauno grÅ«dai“ ir yra auginamos BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ priklausančiose paukÅ¡tidėse (t. I, b. l. 35 – 44). 2011 m. gegužės 2 d. AB „Kauno grÅ«dai“ ir BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ sudarė žemės Å«kio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 42, kuria pardavėja AB „Vievio paukÅ¡tynas“ įsipareigojo parduoti, o pirkėja AB „Kauno grÅ«dai“ įsipareigojo pirkti paukÅ¡tienÄ ir jos produktus, kiauÅ¡inių masę, kiauÅ¡inių miltelius ir kitÄ tam tikru bÅ«du apdorotÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ , kainomis, kurios tarp pardavėjos ir pirkėjos suderinamos produkcijos užsakymo metu ir nurodomos PVM sÄ skaitoje – faktÅ«roje (t.

VII, b. l. 152 – 153).2011 m. gegužės 2 d. AB „Kauno grÅ«dai“ ir AB „Vievio paukÅ¡tynas“ sudarė paslaugų sutartį Nr. 20110502/04, kuria AB „Vievio paukÅ¡tynas“ įsipareigojo teikti AB „Kauno grÅ«dai“ paukÅ¡tienos perdirbimo paslaugas, o AB „Kauno grÅ«dai“ įsipareigojo priimti ir mokėti už suteiktas perdirbimo paslaugas sutartyje nurodytomis sÄ lygomis bei tvarka, už suteiktas paslaugas mokant tokias kainas: už viÅ¡tų skerdimo paslaugas (vienÄ tonÄ skerdienos) – 620 Lt (plius PVM), už skerdienos virimo paslaugas (su tara) – 1 050 Lt (plius PVM) už vienÄ tonÄ Å¾aliavos (be taros), už teikiamos produkcijos Å¡aldymo azotu paslaugÄ (už vienÄ tonÄ Å¡aldytos produkcijos) – 490 Lt (plius PVM); sutartyje buvo aptartos teikiamos mėsos produktų saugojimo paslaugos: riebalų ir skerdienos saugojimas – 1,86 Lt (plius PVM) už vienos tonos saugojimo vienÄ dienÄ , virtos viÅ¡tienos saugojimas – 2,60 Lt (plius PVM) už vienos tonos saugojimo vienÄ dienÄ (t.

VII, b. l. 156 – 157). 2011 m. birželio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi AB „Vievio paukÅ¡tynas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, bendrovės bankroto administratore paskirta atsakovė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“.2011 m. liepos 1 d. AB „Kauno grÅ«dai“ ir AB „Vievio paukÅ¡tynas“ sudarė transporto paslaugų sutartį, kuria AB „Vievio paukÅ¡tynas“ įsipareigojo teikti transporto paslaugas, kurių kaina pagal sutartį: 72,80 Lt (plius PVM) už vienÄ motovalandÄ , kai kuru, reikalingu transporto paslaugų teikimui, transporto priemones aprÅ«pina paslaugų teikėja – AB „Vievio paukÅ¡tynas“, 40,10 Lt (plius PVM) už vienÄ motovalandÄ , kai kuru, reikalingu paslaugų teikimui, transporto priemonę aprÅ«pina užsakovė AB „Kauno grÅ«dai“ (t.

VII, b. l. 160 – 161).2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. AB „Kauno grÅ«dai“ ir BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ sudarė susitarimus dėl 2011 m. balandžio 29 d. bendradarbiavimo sutarties Nr. 20110429/01 pakeitimo (t. I, b. l. 14 – 24). 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimu buvo susitarta dėl papildomų inkubacijos, kiauÅ¡inių miltelių gamybos paslaugų. Aptariamu susitarimu buvo susitarta ir dėl naujų paslaugų kainų, numatant, kad už priežiÅ«ros paslaugas per mėnesį mokama – 776,23 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. viÅ¡taičių ir 489,88 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. viÅ¡tų dedeklių, už kiauÅ¡inių paruoÅ¡imo paslaugas – 10,95 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. kiauÅ¡inių, už inkubacijos paslaugas – 992,02 Lt (plius PVM) už 1 000 vnt. vienadienių viÅ¡taičių, už kiauÅ¡inių perdirbimo į kiauÅ¡inių masę paslaugas – 1 170 Lt (plius PVM) už vienÄ pagamintÄ kiauÅ¡inių masės tonÄ , už kiauÅ¡inių miltelių gamybos paslaugas – 3 560 Lt (plius PVM) už vienÄ pagamintÄ kiauÅ¡inių miltelių tonÄ , sutarta kombinuotų paÅ¡arų gamybos paslaugos kaina – 28,98 Lt (plius PVM) už vienÄ tonÄ pagamintų kokybiÅ¡kų kombinuotų paÅ¡arų. 2011 m. rugsėjo 30 d.

AB „Kauno grÅ«dai“ ir BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ sudarė viÅ¡tų dedeklių nuomos sutartį, kuria nuomotoja BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ perdavė nuomininkei AB „Kauno grÅ«dai“ laikinai už užmokestį naudoti 373 108 viÅ¡tas (Sutarties 1.1 punktas); sutartyje jos Å¡alys sutarė, jog už viÅ¡tų nuomÄ nuomininkė nuomotojai moka 646,60 Lt/1 000 viÅ¡tų (plius PVM) mokestį per mėnesį (Sutarties 2.1 punktas) (t. I, b. l. 26 – 28). 2011 m. spalio 31 d. AB „Kauno grÅ«dai“ ir BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ sudarė viÅ¡tų dedeklių nuomos sutartį, o 2012 m. kovo 30 d. susitarimÄ dėl 2011 m. spalio 31 d. viÅ¡tų dedeklių nuomos sutarties dalinio pakeitimo.

Minėta sutartis ir susitarimas buvo ginčijami pirminiu bei patikslintu ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniais (t. I, b. l. 1 – 8, t. VII b. l. 88a – 94), tačiau apeliaciniu skundu reikalavimas dėl jų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais nėra reiÅ¡kiamas.2012 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2012 m. liepos 16 d., UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ buvo atstatydinta iÅ¡ BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto administratorės pareigų ir bendrovės administratore paskirta UAB „Valeksa“. 2012 m. birželio 29 d. ieÅ¡kiniu ir 2014 m. lapkričio 10 d. patikslintu ieÅ¡kiniu BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“ kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ios nutarties 24 – 25, 27 – 30 punktuose nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais bei žalos solidariai iÅ¡ AB „Kauno grÅ«dai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ priteisimo BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ naudai.

IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais, tiek reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindė ginčo sandorių nuostolingumu ieÅ¡kovei.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ teiktas ieÅ¡kinys buvo iÅ¡ dalies tenkintas, priteisiant solidariai iÅ¡ atsakovių AB „Kauno grÅ«dai“ ir UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ieÅ¡kovės BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ naudai 1 725 239,93 Eur nuostolių atlyginimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi Å¡is Vilniaus apygardos teismo sprendimas buvo panaikintas, o byla grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, o ieÅ¡kovė ir neįrodinėjo faktinių aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įmonės vadovo teisinės atsakomybės už sudarytus sandorius pagal teismų praktikoje suformuotas taisykles.

Dėl ieÅ¡kovės vykdytos veiklos specifikos neaiÅ¡ku, ar Å«kinės komercinės veiklos staigus nutraukimas arba, jÄ tęsiant, aptariami veiksmai, nors ir sukėlę nuostolių, nepadėjo iÅ¡vengti dar galbÅ«t didesnių nuostolių, kurie bÅ«tų kilę tuo atveju, jei įmonės turimas biologinis turtas bÅ«tų apskritai žuvęs (akivaizdu, kad tokiai baigčiai nebÅ«tų reikėję ilgo veiklos nevykdymo laikotarpio, galbÅ«t, netgi trumpesnio nei bÅ«tų trukęs tokio turto pardavimas). Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodinėta ir aiÅ¡kintasi, ar ginčijamų sandorių nenutraukimas arba naujų sudarymas buvo iÅ¡ tikrųjų nenaudingas ieÅ¡kovės veiklos tęstinumo prasme, ar jie (jų dalis) (ne)buvo bÅ«tini įmonės turto iÅ¡saugojimui ir reikalingi tik AB „Kauno grÅ«dai“, kokiÄ Ä¯takÄ /pasekmes bÅ«tų turėjęs veiklos vykdymui Å¡ių sandorių nutraukimas/nesudarymas, ar/kokius įmonė turėjo galimybę sudaryti analogiÅ¡kus savo pobÅ«džiu sandorius aiÅ¡kiai naudingesnėmis sÄ lygomis su kitais rinkos dalyviais, bet nebandė to daryti.

Teismas pažymėjo, kad, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , ieÅ¡kovei sudarytina galimybė visapusiÅ¡kai įrodinėti paminėtas reikÅ¡mingas ginčo iÅ¡sprendimui aplinkybes. Dėl įrodinėjimo pareigos, teismo atlikto įrodymų tyrimo bei vertinimo visapusiÅ¡kumoIeÅ¡kovės apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas įrodinėjimo taisyklių pažeidimu, pirmosios instancijos teismo priimant ginčijamÄ sprendimÄ . Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino nevisapusiÅ¡kai, o teismo iÅ¡vados byloje esantiems įrodymams prieÅ¡tarauja.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad viešojo intereso bankroto bylose nulemtas aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomÄ ja galia, leistinumu ar sÄ sajumu ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieÅ¡kovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo pareiga tarp bylos Å¡alių buvo paskirstyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (kurios nei viena bylos Å¡alis neskundė kasacine tvarka) įvardijant, kad ieÅ¡kovė turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalÄ ir jų priežastinį ryšį, o atsakovės – siekdamos iÅ¡vengti atsakomybės, turi pateikti įrodymus, paneigiančius jų kaltės prezumpcijÄ .

Pažymėtina, kad minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje teismas ne tik nurodė ieÅ¡kovei, kokias konkrečiai aplinkybes ji turi įrodyti, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant tik nesÄ Å¾iningo vienos Å¡alies interesų patenkinimo kitos Å¡alies sÄ skaita ir dėl to yra pagrindas pripažinti juos negaliojančiais bei taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę, bet ir konstatavo, kad bylos esmė, bylÄ nagrinėjant pirmÄ jį kartÄ pirmosios instancijos teisme, negalėjo bÅ«ti atskleista iÅ¡ dalies dėl ieÅ¡kovės įrodinėjimo pareigos nepakankamo vykdymo, taip pat tai, kad byloje esančių įrodymų pagrindu iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės nėra galimybės. Taigi, aptariamÄ ja Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo konstatuotas įrodymų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimui trÅ«kumas (nepakankamumas), atsiradęs dėl netinkamo (nepakankamo) ieÅ¡kovės įrodinėjimo pareigos vykdymo, kuriam paÅ¡alinti – ieÅ¡kovei pateikiant atitinkamus įrodymus, byla buvo grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės pareiga vykti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties įpareigojimus, pateikiant atitinkamas (nutartyje konkrečiai įvardintas) aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pakartotinio bylos nagrinėjimo metu jai buvo ne kartÄ akcentuota tiek prieÅ¡ingos bylos Å¡alies – atsakovių, tiek bylÄ nagrinėjusio teismo. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ji Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė ir kad jos pateiktų įrodymų pakanka ieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl toliau Å¡ioje nutartyje dėstomų motyvų Å¡iuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais, pritardama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės naujai pateikti įrodymai nebuvo pakankami Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi iÅ¡dėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2015 ir joje nurodytÄ praktikÄ ).

Skundžiamo pirmosios teismo sprendimo turinys patvirtina, kad iÅ¡vadas byloje pirmosios instancijos teismas darė bylos įrodymų viseto pagrindu, įvertinęs įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes; nustatęs bei įvertinęs pagrindinius įrodymus, kuriais ieÅ¡kovė byloje grindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimus – 2012 m. spalio 30 d. UAB „Botasta“ ataskaitÄ apie faktinius pastebėjimus, 2014 m. birželio 5 d. ekspertizės aktÄ ; teismas skundžiamame sprendime taip pat analizavo ginčijamų sandorių turinį, vertino juos kitų ieÅ¡kovės su atsakove sudarytų sandorių kontekste, Å¡alių paaiÅ¡kinimus dėl bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, 2012 m. rugpjūčio 21 d. specialisto iÅ¡vadÄ .

Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės naujai pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų įrodomosios reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė bei įvertino ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimus 2016 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu dėl minėtų naujų įrodymų (raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų bei skaičiavimų pagal ieÅ¡kovės pasirinktÄ modelį) leistinumo bei sÄ sajumo su nagrinėjama byla, o bÅ«tent, tai, kad ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimus (dėl žalos atlyginimo) byloje įrodinėjo bei įrodinėja ekspertizės aktu, tuo tarpu nauji įrodymai į bylÄ pateikti tik tam, kad bÅ«tų įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties reikalavimai; taip pat ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimus, kad ginčo sandorių palyginti su kitais galimybių nėra – Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį įvykdyti kitu bÅ«du, nei pateikiant teorinius skaičiavimus pagal ieÅ¡kovės pasirinktÄ modelį, nėra, o, ieÅ¡kovei vykdžius veiklÄ be su atsakove sudarytų ginčo sutarčių, jos nuostoliai bÅ«tų buvę dar didesni, nei sudarius Å¡ias sutartis. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylÄ pateiktų, tame tarpe ir naujų, įrodymų visumÄ , atsižvelgė į tai, kokios aplinkybės Å¡iais įrodymais buvo įrodinėjamos, bei jų pagrindu darė atitinkamas iÅ¡vadas, kurioms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl toliau Å¡ioje nutartyje dėstomų motyvų pritaria.Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jos pateiktų įrodymų bei argumentų – deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti, t. y. ieÅ¡kovė nenurodo, kokie konkrečiai įrodymai bei argumentai pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti, jie ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nėra konkretizuojami, nurodant tik, kad pirmosios instancijos teismas nevertino: nei vieno iÅ¡ visos eilės įrodymų (ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 6 punktas); objektyviai netyrė ir nevertino tam tikrų bylos įrodymų (ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 52 punktas).

Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog konkretus įrodymas ginčijamame sprendime nėra tiesiogiai įvardytas, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas Å¡io įrodymo nevertino; įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo savaime neįrodo ir tas faktas, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis iÅ¡vadomis. Atsižvelgiant į tai, sutikti su apeliantės teiginiais dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamÄ sprendimÄ nėra pagrindo.

Dėl naujų įrodymų priėmimoIeÅ¡kovė BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir praÅ¡o priimti į bylÄ naujus įrodymus – pažymÄ apie susidariusius įsiskolinimus nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Teisme 2018 m. birželio 26 d. taip pat gautas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ kreditoriaus V. D. praneÅ¡imas su įrodymais.CPK 314 straipsnis numato dvi iÅ¡imtis iÅ¡ bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , be to, kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.).

Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).Apeliantė (ieÅ¡kovė), teikdama apeliacinės instancijos teismui naujÄ Ä¯rodymÄ , tinkamai nepagrindė, kad Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui.

Apeliantės nurodomas argumentas, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kuriai paneigti teikiamas naujas įrodymas, prieÅ¡tarauja ankstesnio pirmosios instancijos teismo sprendimo Å¡ioje byloje motyvams, nėra pakankamas Å¡iai aplinkybei pagrįsti, kadangi apeliantės minimas sprendimas buvo panaikintas aukÅ¡tesnės instancijos teismo ir neįgijo prejudicinės galios. BÅ«tinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nepagrindžia ir apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo aiÅ¡kinamasi 2012 m. finansinės ataskaitos nuostolių detalizavimas bei buvusios administratorės vadovavimo metu atsiradę papildomi įsiskolinimai, kadangi Å¡ių aplinkybių (atsakovės neteisėtų veiksmų) įrodinėjimo pareiga nagrinėjamoje byloje tenka bÅ«tent ieÅ¡kovei, kuri visus su tuo susijusius įrodymus turėjo pareigÄ pateikti bylÄ nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui.

Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiamas įrodymas, vertinant jį pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikÅ¡mės nagrinėjamo ginčo baigčiai. Dėl Å¡ios priežasties apeliantės teikiamas naujas įrodymas teisėjų kolegijos nepriimamas ir grÄ Å¾inamas apeliantei.Teisėjų kolegija, kaip pateiktus byloje nedalyvaujančio asmens, neturinčio teisės byloje teikti praÅ¡ymų bei įrodymų (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis), atsisako priimti į bylÄ ir BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ kreditoriaus V.

D. praneÅ¡imÄ su pridedamais įrodymais, grÄ Å¾indama pateiktÄ praneÅ¡imÄ su įrodymais jį pateikusiam asmeniui. Dėl atsakovių neteisėtų veiksmųIeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovių neteisėti veiksmai sudarant ir vykdant ginčo sandorius. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde dėstomi tokie jos nesutikimo su paminėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada motyvai (ieÅ¡kovės apeliacinio skundo 31–50 punktai):

1) nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad sandorius ieÅ¡kovė turėjo sudaryti – byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė sandorius su atsakove sudarė veikdama kreditorių interesais, taip pat, jog kitos svarbios aplinkybės bÅ«tų lėmusios ginčo sandorių sudarymÄ ir/ar tęsimÄ ;

2) pateiktais skaičiavimais buvo įrodyta, kad buvo galima vienintelė alternatyva – netęsti sutarčių, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovių kaltę eliminuoja kreditorių nurodymas tęsti veiklÄ ;

3) į bylÄ pateikti įrodymai apie tai, kad pakeitus bankroto administratorių ir nutraukus ginčijamus sandorius su atsakove, ieÅ¡kovės veikla tapo pelninga, patvirtina, kad veiklos tęsimas galėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai naudingesnėmis sÄ lygomis;

4) bankroto bylos ieškovei iškėlimo metu itin sudėtinga ieškovės finansinė situacija ir grėsmė jos biologiniam turtui kilo dėl atsakovės AB „Kauno grūdai“ kaltės – ieškovei bankroto bylos iškėlimo metu turint lėšas, kurios vėliau teismų sprendimais jai buvo priteistos iš AB „Kauno grūdai“, grėsmė ieškovės biologiniam turtui nebūtų kilusi;

5) žalingų sandorių sudarymai ir/arba tęsimai (nenutraukimas bei vykdymas) patys savaime yra teisės pažeidimai, prieÅ¡taraujantys imperatyviom teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), pažeidžiantys vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir gerÄ moralę (CK 1.81 straipsnis) bei prieÅ¡taraujantys AB „Vievio paukÅ¡tynas“ teisnumui (CK 1.82 straipsnis) – buvusi ieÅ¡kovės bankroto administratorė privalėjo praneÅ¡ti AB „Kauno grÅ«dai“, kad ji iki nutarties iÅ¡kelti atsakovei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo sudarytų žalingų sandorių nevykdys.Pasisakydama dėl Å¡ių apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje jau konstatavo, kad nei faktas, jog ginčijami sandoriai sudaryti su AB „Kauno grÅ«dai“ – įmonės akcininke, de facto vadove, aiÅ¡kiai dominuojančia verslo partnere, nei sandorių nuostolingumo faktas nelemia iÅ¡vados, kad sudaryti sandoriai vien dėl to savaime laikytini neteisėtais, o ieÅ¡kovei padaryta žala, kuriÄ atsakovės privalo atlyginti, t. y. per se nelemia sandorių pripažinimo negaliojančiais ar civilinės atsakomybės taikymo.

Akivaizdu, kad verslo praktikoje ne visi sandoriai bÅ«na sėkmingi, tačiau tai nebÅ«tinai reiÅ¡kia, jog jie yra neteisėti, nes tiek sandorių sudarymÄ gali lemti specifinės aplinkybės (pavyzdžiui, siekimas iÅ¡vengti dar didesnės žalos arba iÅ¡ sandorių komplekso keli sandoriai nėra pelningi, tačiau juos visiÅ¡kai kompensuoja kiti komplekso sandoriai ir pan.), tiek planuotas sėkmingas sandoris gali tapti nesėkmingas dėl rinkos konjunktÅ«ros ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė, siekdama savo reikalavimų patenkinimo, turi įrodyti, jog ginčijamų sandorių nenutraukimas arba naujų sudarymas buvo iÅ¡ tikrųjų nenaudingas ieÅ¡kovės veiklos tęstinumo prasme, kad Å¡ie sandoriai (jų dalis) nebuvo bÅ«tini įmonės turto iÅ¡saugojimui ir reikalingi tik AB „Kauno grÅ«dai“, taip pat kad bÅ«tina nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ /pasekmes bÅ«tų turėjęs ieÅ¡kovės veiklos vykdymui Å¡ių sandorių nutraukimas/nesudarymas, ar/kokius ieÅ¡kovė turėjo galimybę sudaryti analogiÅ¡kus savo pobÅ«džiu sandorius aiÅ¡kiai naudingesnėmis sÄ lygomis su kitais rinkos dalyviais, bet nebandė to daryti.Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje nekvestionuoja atsakovės – buvusios administratorės, sprendimo tęsti įmonės Å«kinę komercinę veiklÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrįstumo apskritai.

Tokios pozicijos ieÅ¡kovė laikėsi ir bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme – 2017 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kiniu ginčijami sandoriai, o ne veiklos tęsimas ir kad žala ieÅ¡kovei atsirado ne iÅ¡ veiklos, bet iÅ¡ sandorių. BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovė, prieÅ¡ 2016 m. liepos 13 d. paskirtÄ teismo posėdį, pateikė į bylÄ 2016 m. liepos 12 d. papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei, kartu su jais, BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ galimų veiklos kaÅ¡tų paskaičiavimus.

Pateiktuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė nurodė, kad nėra įmanoma įvertinti galimų sandorių su kitais rinkos dalyviais, kadangi ieÅ¡kovės sandoriai su atsakove buvo specifiniai, tokių sandorių rinkoje nėra, todėl ieÅ¡kovė atliko ir pateikia galimus jos veiklos kaÅ¡tus, jeigu ji bÅ«tų vykdžiusi veiklÄ be su atsakove sudarytų sutarčių. Aptariamuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovė pažymėjo, kad tuo atveju, jei bÅ«tų priimtas sprendimas netęsti sudarytų sutarčių su atsakove, bÅ«tų iÅ¡saugota daugiau turto ieÅ¡kovės kreditoriams – ieÅ¡kovės mėnesio kaÅ¡tai tokiu atveju siektų 242 000 Lt per mėnesį ir 2 662 000 Lt per vienuolika mėnesių; per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. liepos 23 d. (iki sutarčių su atsakove nutraukimo realizavimo) ieÅ¡kovė patyrė 341 113,51 Lt tipinės veiklos nuostolių, laikytina, kad tai yra maksimali suma, kuriÄ ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi netęsdama sutarčių su atsakove (t.

IX, t. X, b. l. 1 – 66). IeÅ¡kovės atstovas konkretizavo, kad pateikti į bylÄ skaičiavimai patvirtina, jog ieÅ¡kovė negalėjo tęsti savo veiklos, kadangi ji buvo nuostolinga. Suvestinėse lentelėse paskaičiuotas bendrovės nuostolis (tiesioginės sÄ naudos) (jeigu ieÅ¡kovė pati bÅ«tų auginusi viÅ¡tas ir pardavinėjusi kiauÅ¡inius) sudaro 8 000 000 Lt (1 000 000 Lt didesni nei pagal tris sutartis su atsakove). Jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų vykdžiusi veiklÄ , nesudariusi sutarčių su atsakove, tai nuostoliai bÅ«tų didesni; nuostoliai bÅ«tų buvę mažesni, jeigu veikla po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebÅ«tų buvusi vykdoma (bÅ«tų tik administravimo iÅ¡laidos).

Taip pat ieÅ¡kovės atstovas akcentavo, kad nei viena pateiktų skaičiavimų eilutė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dydžio neįrodo, ieÅ¡kinio reikalavimo dydis įrodinėjamas ekspertizės iÅ¡vadomis, nauji įrodymai ieÅ¡kinio reikalavimo dydžiui pagrįsti nebus teikiami. Atsakydamas į teisėjos klausimÄ , ieÅ¡kovės atstovas dar kartÄ nurodė, kad, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kitų įrodymų į bylÄ neteiks. 2016 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas taip pat nurodė, kad tokių veikimo schemų, paslaugų, dėl kurių buvo susitarta su atsakove (viÅ¡tų nuomos, viÅ¡tų priežiÅ«ros paslaugų), rinkoje nėra, jų patikrinti (palyginti) negalima, galima paskaičiuoti tik tai, kas bÅ«tų buvę, jeigu sutartys su atsakove nebÅ«tų sudarytos, t. y. jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų pati auginusi viÅ¡tas ir pardavinėjusi kiauÅ¡inius.

IeÅ¡kovės atstovas pažymėjo, kad tokiu atveju ieÅ¡kovės veikla vis tiek bÅ«tų buvusi nuostolinga, kadangi pati gamybinė bazė yra sena ir bendrovės veikla buvo nuostolinga dar iki bendradarbiavimo sutarčių pasiraÅ¡ymo, todėl jai ir buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Palyginti tai, kÄ nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, galimybės nėra, kadangi tokių paslaugų nėra. Paminėti ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimai, patvirtinta, kad ieÅ¡kovei teikiant naujus įrodymus iÅ¡ esmės buvo įrodinėjimas tik vienas iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodytų aspektų, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ /pasekmes ieÅ¡kovės veiklos vykdymui bÅ«tų turėjęs Å¡ių sandorių nutraukimas/nesudarymas, ieÅ¡kovei laikantis nenuoseklios pozicijos dėl ieÅ¡kovės komercinės veiklos tęsimo teisėtumo, t. y. viena vertus teigiant, kad ieÅ¡kiniu ginčijami tik konkretÅ«s sandoriai, o ne ieÅ¡kovės komercinės veiklos tęsimas, kita vertus akcentuojant, jog ieÅ¡kovė negalėjo tęsti savo veiklos, kadangi ji buvo nuostolinga.

Be to, pačios ieÅ¡kovės atstovas teismo posėdžių bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu akcentavo, kad ieÅ¡kovės pateikti paskaičiavimai yra tik teoriniai, atlikti pagal ieÅ¡kovės pasirinktÄ modelį. Pagal Ä®BÄ® nuostatas bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis Å«kine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Å i nuostata, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nereiÅ¡kia, jog visi bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai turi bÅ«ti pelningi.

Kaip pažymėta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma, t. y. ne tik konkretaus sandorio pelningumas ar nuostolingumas, bet ir jo įtaka tolimesnei bendrovės veiklai ir tai, ar toks sandoris, tegu ir nuostolingas, nebuvo priemonė iÅ¡vengti dar didesnių nuostolių atsiradimo, t. y. mažinantis bendrus dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 13 punktÄ bankroto administratorius tik per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės Å«kinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia Å«kinę komercinę veiklÄ .

Tuo tarpu įvykus pirmajam kreditorių susirinkimui bÅ«tent kreditorių susirinkimas sprendžia dėl Å«kinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sÄ matos tvirtinimo ir pan.), kuris, be kita ko, turi teisę teikti teismui pasiÅ«lymus dėl įmonės Å«kinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo (Ä®BÄ® 23 straipsnio 6 punktas). Taigi, kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti iÅ¡ esmės visus su bendrovės Å«kine komercine veikla susijusius klausimus, t. y. tiek dėl Å¡ios veiklos, kuriai vadovauja paskirtas bendrovės bankroto administratorius, tęsimo, tiek dėl atitinkamų apribojimų taikymo, tiek dėl jos nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės ginčijami sandoriai buvo atlygintiniai (akivaizdus jų žalingumas nekonstatuotinas). Tuo tarpu aplinkybę, kad tokios veiklos, kokia buvo vykdoma, vykdymas, sudarant atitinkamas sutartis, atitiko ieÅ¡kovės kreditorių valiÄ , jų interesus, patvirtina ne tik Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės kreditoriams buvo žinoma, jog bendrovė tęsia veiklÄ nuostolingai, tačiau jos veiklos nutraukimo klausimas nebuvo keliamas, bet ir 2011 m. gruodžio 30 d.

BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu daugiau kaip 90 proc. balsų dauguma priimtas nutarimas patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitÄ , tame tarpe ir ataskaitos dalį dėl Å«kinės komercinės veiklos vykdymo, už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., – administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiÅ¡kia kreditorių pritarimÄ administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, dėl kurios tvirtinama ataskaita. Pažymėtina, kad bÅ«tent kreditorių susirinkimas, kuris nuo pirmojo susirinkimo sprendžia dėl Å«kinės komercinės veiklos vykdymo bei turėdamas teisę teikti teismui pasiÅ«lymus dėl įmonės Å«kinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo, gali/turi domėtis tokios veiklos rezultatais, nurodydamas bankroto administratoriui pateikti (jeigu nėra pateikta) trÅ«kstamÄ informacijÄ , susijusiÄ su vykdomos veiklos pelningumu, nuostolingumu ar tokios veiklos perspektyvomis.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovė, teikdama 2017 m. kovo 30 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, be kitų aplinkybių ir apie tai, ar ji Å¡iuo metu vykdo veiklÄ , vienareikÅ¡miÅ¡ko atsakymo į šį klausimÄ nepateikė, nurodydama tik tai, kad 2015 m. gruodžio 2 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimu bankroto administratorė buvo įpareigota kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama.

Taigi, ieÅ¡kovės kreditorių komitetas tik 2015 m. pabaigoje nutarė kreiptis į teismÄ dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, be to, iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria AB „Vievio paukÅ¡tynas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, matyti, kad ja bendrovei taip pat buvo leista iki viso įmonės turto pardavimo momento tęsti (vykdyti) sudarytas sutartis, nurodytas BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ galiojančių veiklos sutarčių sÄ raÅ¡e, sudaryti ir nutraukti įmonės turto nuomos sutartis (gavus kreditorių komiteto pirmininko pritarimÄ ), sudaryti ir nutraukti sutartis (įskaitant, darbo sutartis), susijusias su turto (sudėtingo nenutrÅ«kstamos veiklos gamybinio komplekso) vertės iÅ¡laikymu.

Tokį procesinį sprendimÄ teismas priėmė atsižvelgęs į BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ nurodytas aplinkybes: kad įmonė ketina parduoti sudėtingÄ gamybinį kompleksÄ kaip nedalomÄ turtinį vienetÄ , o tam, jog bÅ«tų galimybė kuo brangiau (kreditoriams naudingiau) parduoti bendrovės turtÄ (sudėtingÄ gamybinį kompleksÄ ) kaip veikiantį verslÄ , turi bÅ«ti užtikrintas nepertraukiamas bendrovės veikimas; kad veikiančio verslo (sudėtingo gamybinio komplekso) pardavimas lyginant su nevykdomo verslo pardavimu yra naudingas įmonės kreditoriams, nes už veikiančio verslo pardavimas yra naudingesnis, operatyvesnis bei patrauklesnis pirkėjams; kad bankrutuojančios įmonės sandoriai bÅ«tini bankroto procedÅ«ros likvidavimo stadijos tikslų tinkamam ir efektyviam įgyvendinimui bei kreditorių teisių apsaugojimui.

Taigi, ir naujoji BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“ iÅ¡ esmės pripažino, kad veikiančio verslo (sudėtingo gamybinio komplekso) pardavimas, lyginant su nevykdomo verslo pardavimu, yra naudingas įmonės kreditoriams. Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apeliantės argumentus, kad vienintelis variantas pagal Ä®BÄ® buvo Å«kinės komercinės veiklos nevykdyti ir sutarčių nesudaryti – toks sprendimas neatitiktų kreditorių susirinkimo (komiteto), kuris sprendžia tokio pobÅ«džio klausimus, valios toliau tęsti ieÅ¡kovės Å«kinę komercinę veiklÄ ; ypač atsižvelgiant į tai, kad bendrovės vykdoma veikla vėliau, nors ir pasikeitus bendrovės bankroto administratorei, tapo pelninga, bei į tai, kad veikiančio verslo pardavimas yra naudingesnis, operatyvesnis bei patrauklesnis pirkėjams, tuo pačiu naudingesnis bendrovės kreditoriams, tiesiogiai suinteresuotiems greitesniu turto pardavimu kuo didesne kaina – tÄ , kaip minėta, pripažino (nurodė) ir naujoji BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“, teikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Nenustačius ieÅ¡kovės komercinės veiklos tęsimo neteisėtumo konstatuotina, kad ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teismui pateikti į bylÄ nauji įrodymai iÅ¡ esmės patvirtina tik prieÅ¡ingas ieÅ¡kovės byloje įrodinėjamoms aplinkybes – kad tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų sudariusi ginčo sutarčių su atsakove, o veiklÄ vykdžiusi pati, tai bÅ«tų lėmę dar didesnį jos veiklos nuostolingumÄ .

Kitaip tariant, patvirtinama teigiama ginčo sutarčių įtaka ieÅ¡kovės veiklos vykdymui. Kaip jau minėta, pati ieÅ¡kovė pripažino, jog ieÅ¡kovė neturėjo galimybės sudaryti analogiÅ¡kus savo pobÅ«džiu sandorius aiÅ¡kiai naudingesnėmis sÄ lygomis su kitais rinkos dalyviais, taip pat neįrodinėjo jokių galimų ieÅ¡kovės veiklos alternatyvų, iÅ¡skyrus pačios ieÅ¡kovės teigimu nuostolingesnį veiklos vykdymÄ pačiai. Tuo tarpu apeliantės akcentuojamas ieÅ¡kovės veiklos pelningumas 2013 ir 2014 m., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pats savaime negali pagrįsti, kad per ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ Å¾alos padarymo laikotarpį ieÅ¡kovės komercinė veikla galėjo bÅ«ti vykdomai aiÅ¡kiai ieÅ¡kovei naudingesnėmis sÄ lygomis.

Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad bankroto administratorius užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugÄ . Å iuo atveju, vertinant tiek bankroto administratorės sprendimÄ tęsti iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ su AB „Kauno grÅ«dai“ sudarytas, tiek sudaryti naujas sutartis, svarbus aspektas yra tai, kad sutartys didžiÄ ja dalimi buvo susijusios su BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ bankroto administratorės perimtu bendrovės biologiniu turtu (viÅ¡tomis), jo iÅ¡saugojimu, t. y. bendrovės turto apsauga, kurios užtikrinimas yra bankroto administratoriaus pareiga.

IÅ¡ bankroto administratorės veiklos ataskaitos, patvirtintos 2011 m. gruodžio 30 d. BAB „Vievio paukÅ¡tynas“ kreditorių susirinkime, matyti, kad bankroto administratorė iÅ¡ bendrovės administracijos perėmė 518 046 vienetus bendrovei priklausančių viÅ¡tų, kurių iÅ¡laikymas (bÅ«tini paÅ¡arai, energetiniai resursai, darbuotojų personalas ir farmaciniai veterinariniai preparatai) bendrovei bÅ«tų kainavę apie 1 800 000 Lt kiekvienÄ mėnesį. Dar Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje buvo pažymėta, kad tam, jog ieÅ¡kovės turimas biologinis turtas apskritai bÅ«tų žuvęs, ilgo veiklos nevykdymo laikotarpio nebÅ«tų reikėję, gali bÅ«ti, kad toks turtas bÅ«tų žuvęs net iki jo pardavimo (ieÅ¡kovė neturėjo nei paÅ¡arų, bÅ«tinų paukščių šėrimui, nei lėšų jiems įsigyti).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės biologiniam turtui buvo kilusi grėsmė, iÅ¡ esmės neginčijama ir ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu. IÅ¡ esmės vienintelis argumentas, kurį Å¡iuo klausimu pateikia apeliantė, yra tai, kad grėsmė biologiniam ieÅ¡kovės turtui kilo dėl AB „Kauno grÅ«dai“ kaltės, tačiau Å¡i aplinkybė niekaip nepaneigia pačios grėsmės ieÅ¡kovės biologiniam turtui fakto ir to, kad Å¡ioje byloje ginčijamais sandoriais galimai buvo tokios grėsmės iÅ¡vengta. Atsižvelgdama į tai, kad procesinė pareiga įrodyti atsakovių neteisėtus veiksmus (akivaizdžiai žalingų sandorių sudarymÄ ) tenka ieÅ¡kovei, pagal ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus nesant galimybės daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijami sandoriai ieÅ¡kovei buvo akivaizdžiai žalingi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė (Å¡ios nutarties 36 punktas).

Dėl žalos (nuostolių)IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka ir su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad byloje nebuvo įrodyta ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl su tuo susijusių apeliantės argumentų, pirmiausia pažymi, kad deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės. Nenustačius atsakovių neteisėtų veiksmų, deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia – ieÅ¡kinio tenkinimui bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygų visetas.

Nepaisant paminėto, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl žalos dydžio neįrodymo, taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kai žalos dydį galima tiksliai įvertinti pinigais, ieÅ¡kovas turi įrodyti Å¡ių nuostolių dydį. Nustatant konkrečių nuostolių dydį atlyginamas skirtumas tarp turtinės padėties, kurioje kreditorius bÅ«tų buvęs, jei nebÅ«tų buvę delikto, ir kurioje jis atsidÅ«rė dėl pažeidimo. IeÅ¡kovė 10 649 905,27 Lt žalÄ (nuostolius), kurios atlyginimo iÅ¡ atsakovių reikalavo Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, grindė 2014 m. birželio 5 d.

Lietuvos teismo ekspertizės akto duomenimis apie AB „Vievio paukÅ¡tynas“ sandorių su AB „Kauno grÅ«dai“ veiklos nuostolius laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 23 d. IÅ¡imtinai minėtu įrodymu ieÅ¡kovė patirtos žalos (nuostolių) dydį byloje grindžia ir apeliaciniame skunde, o, pakartotinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, ieÅ¡kovės atstovas ne kartÄ pažymėjo, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo ir toliau byloje grįs minėtomis ekspertizės akto iÅ¡vadomis, o ne naujai į bylÄ pateiktais įrodymais, kurie, kaip nurodė ieÅ¡kovės atstovas, Å¡io jos reikalavimo nepagrindžia.

Tačiau dėl ekspertizės akto, kaip įrodymo, duomenų nepakankamo ieÅ¡kovės patirtai žalai (nuostoliams) pagrįsti, jau buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje, Å¡io akto duomenis iÅ¡samiai vertinant kitų bylos įrodymų kontekste, ir konstatuojant, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniui selektyviai iÅ¡rinko tik tÄ dalį sutarčių, kurios pasirodė nuostolingos, neanalizuodamas nei Å¡ių sutarčių sÄ lygų, jų kaitos, nei jų (ne)atitikimo rinkos sÄ lygoms, nei jų reikÅ¡mės visų sutartinių santykių bei visos rinkos konjunktÅ«ros kontekste; o eksperto iÅ¡vada suponuoja vertinimÄ , jog įmonės bendrosios veiklos tendencijos, nepaisant ginčijamų sandorių nuostolingumo, turėjo ir tam tikrų pozityvių poslinkių.

Todėl ieÅ¡kovei naujų įrodymų žalai pagrįsti į bylÄ nepateikus ir netgi akcentavus, kad žala (jos dydis) bus įrodinėjama tais pačiais, apeliacinės instancijos teismo jau analizuotais, ekspertizės akto duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ir žalos, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, ieÅ¡kovė neįrodė.Dėl kitų atsakovių civilinės atsakomybės sÄ lygųKonstatavusi, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų bei žalos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija detaliau neanalizuos apeliacinio skundo argumentų, kuriais įrodinėjamos kitos, pirmosios instancijos teismo iÅ¡samiau nevertintos, civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė, kadangi Å¡ių argumentų vertinimas yra netikslingas ir neturintis įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Dėl procesinės bylos baigtiesIeÅ¡kovei apeliaciniu skundu nepaneigus teisėtų bei pagrįstų skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadų, padarytų ne tik bylos įrodymų viseto pagrindu, bet ir atsižvelgus į apeliacinio teismo nutartyje, kuria byla buvo grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nurodytus tinkamam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingus aspektus – juos aptarus bei įvertinus, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųNetenkinus ieÅ¡kovės apeliacinio skundo, atsakovėms iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamos jų turėtos advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimÄ , nevirÅ¡ijančios Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nustatytų maksimalių dydžių – po 1062,88 Eur kiekvienai atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .               Priteisti atsakovėms UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ ir AB „Kauno grÅ«dai“ iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Vievio paukÅ¡tynas“ po 1 062,88 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                  Goda Ambrasaitė - Balynienė Romualda Janovičienė                                                                                                                                  Kazys KailiÅ«nas                                                                 Â