cdaec35b-062e-4c94-bd80-9ae1c7e033d5 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-100-341/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03355-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.3.; 30.8.; 113.1.; 114.1.;114.9.1.; 114.9.3.; 114.11.; 116.4.; 128.1.; 128.15.2. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 2 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Almai Buinovskienei,vertėjaujant L. J., dalyvaujant pareiškėjai L. M., jos atstovei advokatei Jolantai Danišauskienei, suinteresuoto asmens VĮ T. B. atstovui Rūtai Kurienei,suinteresuotam asmeniui T.

M.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens VMI prie LR FM atstovui, suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. M. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VÄ® T. B., T. M., n u s t a t ė:PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu (b.l. 49-52), kuriuo praÅ¡o nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėja L.

M. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 4681/9724 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu 1A1/m, t.y. įgijo 13,19 kv.m. kambarį (2-4), 13,79 kv.m. kambarį (2-5), 14,35 kv.m. virtuvę (2-3), 2,55 kv.m, sandėlį (2-2), 2,93 kv.m. tambÅ«rÄ (2-1), kurių bendras plotas 46.81 kv.m., ½ dalį Å«kinio pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu 3I 1/m, Å«kinį pastatÄ - viralinę su priestatu, plane pažymėtus indeksais 2I1/ž, 1i1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kio pastatÄ - priestatÄ , pažymėtÄ indeksu 1i1/ž bei ½ dalį Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini),Vilniaus r.PareiÅ¡kime nurodė, kad 1970 m.

L. M. MaiÅ¡iagalos seniÅ«nija suteikė gyvenimui ½ dalį gyvenamojo namo, turinčio 97,24 kv.m. bendro ploto, plane pažymėto indeksu lAl/m, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., ½ dalį prie jo esančio tvarto, plane pažymėto indeksu 31 l/m, Å«kio pastatÄ - priestatÄ , plane pažymėtÄ indeksu 1i1/ž, Å«kinį pastatÄ - viralinę su priestatu, plane pažymėtus indeksais 2 I1/ž, 1i1/ž bei ½ dalį Å¡ulinio. Minėtame name yra 2 butai - butu Nr. 2 naudojasi pareiÅ¡kėja, o butu Nr. 1 ir dalimi Å«kinių pastatų naudojasi T.

M., kuri 2005 m. savo tėvo - N. L. vardu įgijo nuosavybės teisę į dalį minėtų statinių pagal įgyjamÄ jÄ senatį (2005-06-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civ.b. Nr. 2-823-95/2005). Kad pareiÅ¡kėja gyvena minėtu adresu ir yra ten deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis plane indeksu 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, nurodyta ir MaiÅ¡iagalos seniÅ«nijos pažymoje. Taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjai suteiktas turtas teisiÅ¡kai neįregistruotas, jis nepriklauso Vilniaus rajono savivaldybei, jos apskaitoje neapskaitomas, VÄ® Valstybės turto fonde nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad turtas nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei.

PareiÅ¡kėjai nepavyko rasti archyvinių dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo turto suteikimo jai teisinį pagrindÄ , tačiau mano, jog tai, kad ji daugiau kaip 44 metus naudojasi minėtu turtu, ten yra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir visÄ minėtÄ laikotarpį savo vardu moka už jį mokesčius, patvirtina faktÄ , kad ji teisėtai naudojasi minėtais nekilnojamaisiais daiktais. Teigia, jog yra visos sÄ lygos pareiÅ¡kėjai įgyti nuosavybėn dalį gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais įgyjamosios senaties bÅ«du, t.y. ji nėra daikto savininkė, tačiau valdo kaip savÄ , t.y. sÄ Å¾iningai įgijo ir valdo kaip nuosavÄ , nemanydama, kad daikto savininkas yra kažkas kitas; ji remontuoja turtÄ , moka mokesčius; turtÄ valdo teisėtai, atvirai nuo 1970 metų.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime (b.l. 66), atsižvelgdama į tai, kad nuo 2014-10-01 bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo valstybei atstovauja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, nurodė, jog VÄ® Turto bankas vietoj VMI prie FM turėtų bÅ«ti suinteresuotu asmeniu.

VMI prie FM - fakto, kad pareiÅ¡kėja įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į savo pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ â€“ nustatymui, neprieÅ¡tarauja, jeigu pareiÅ¡kėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir iÅ¡samiais. PraÅ¡o teismo sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra; bylÄ nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime (b.l. 63-64), nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas gali bÅ«ti nustatytas tik įrodžius, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodyti pastatai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

PareiÅ¡kėjos valdomi pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Vilniaus rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir jos balanse neapskaičiuojami. Atsižvelgdama į pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus faktus, prie pareiÅ¡kimo pridedamus dokumentus bei į tai, kad pareiÅ¡kime nurodyti pastatai Vilniaus rajono savivaldybei nepriklauso, neprieÅ¡tarauja, kad pareiÅ¡kimas bÅ«tų tenkintas. PraÅ¡o civilinę bylÄ nagrinėti Vilniaus rajono savivaldybės atstovui nedalyvaujant ir priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo VÄ® T.

B. atsiliepime (b.l. 77-79) nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994-05-17, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 str. nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai).

Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmasis įstatymas, sureguliavęs dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“. Vėliau šį įstatymÄ pakeitė 1997-12-02 priimtas „Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymas“.

Teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad valstybė minėtų teisės norminių aktų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto objektÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, kurį, kaip teigia savo pareiÅ¡kime L. M., 1970 metais jai gyvenimui suteikė MaiÅ¡iagalos seniÅ«nija, buvo perdavusi Vilniaus rajono savivaldybės nuosavybėn, todėl atsižvelgiant į Å¡io gyvenamojo namo statybos metus (1940 m.), užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre, laiko, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus Å¡is nekilnojamojo turto objektas buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui.

Tokį turtÄ valdė vykdomojo komiteto organai ir jis liko valstybės nuosavybė, į kuriÄ pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė. Be to, vieÅ¡oji nuosavybė gali bÅ«ti perleista tik įstatymo numatytos sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu Å¡is turtas buvo suteiktas pareiÅ¡kėjai, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad ginčo turto valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai ir teisėtai negalima.

Be to, pareiÅ¡kėja minėtos pastato dalies valdymo nėra iÅ¡vieÅ¡inusi, todėl nėra aiÅ¡ku, ar Å¡is nekilnojamojo turto objektas buvo teisėtai, atvirai, sÄ Å¾iningai bei nepertraukiamai valdomas visÄ LR CK nustatytÄ terminÄ . VÄ® Turto banko nuomone, pareiÅ¡kėjai nėra pagrindo pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį į minėtÄ nekilnojamÄ jį turto objektÄ . PraÅ¡o pareiÅ¡kimo netenkinti ir jį atmesti. Suinteresuotas asmuo T. M. atsiliepimo, prieÅ¡taravimų dėl reikalavimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja bei jos atstovė palaikė pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje patikslino, kad ginčo gyvenamÄ jÄ vietÄ suteikė MaiÅ¡iagalos tarybinis Å«kis, kuriame jinai dirbo, įsikėlė 1970 metais vietoje gyvenusių ginčo patalpoje Å . D. ir Marijos, kurie iÅ¡sikėlė į savo pastatytus namus. Nurodė, kad visi kiti byloje minimi Å«kiniai pastatai apart tvarto, yra pastatyti pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens T.

M. tėvų, taip pat pareiÅ¡kėja prisistatė priestatÄ prie ginčo namo 1a1/ž. PaaiÅ¡kino, kad jokių įrodymų, pateisinančių Å«kinių pastatų statybÄ , leidimų dėl ginčo statinių neturi. Suinteresuotas asmuo T. M. pareiÅ¡kimo reikalavimÄ palaikė, nurodė, kad visi kiti pastatai, kurių nepraÅ¡oma nustatyti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu ginčo namų valdoje 2005 m. teismo sprendimu pripažinti kaip jos. Nurodė, jog Å«kinius pastatus, apart tvarto, pastatė pareiÅ¡kėja ir T.

M. tėvai.Suinteresuoto asmens VĮ T. B. atstovė prašė pareiškimo reikalavimo netenkinti atsiliepime nurodytais pagrindais, papildomai nurodė, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-823-95/2005 (šios bylos lapai 8-10, 31-34) esančių duomenų matyti, kad ginčo objektas priklauso valstybei.Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija apie teismo posėdį žino, byla nagrinėjama nedalyvaujant nurodytų asmenų atstovams.

PareiÅ¡kimas atmestinas.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o praÅ¡o teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Teismui Å¡ias sÄ lygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali jÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ame registre.

Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodytos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinos sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja L. M. nuo 1970-09-18 deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajone (b.l. 18). Nuosavybės teisės į pareiÅ¡kėjos reikalavime nurodytÄ turtÄ (jo dalį) Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Kitos turto dalies, t.y. 5043/9724 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A1m), esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus r. sav., taip pat ½ tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1m), kiemo rÅ«sio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1b), ½ kitų statinių – Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto k), nuosavybės teisė registruota T.

M. vardu paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (b.l. 19-26). Pradinė šio turto registracija atlikta 2005-06-30 Apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-823-95/2005 pagrindu. Šiuo sprendimu buvo nustatytas faktas, kad Nikolajus (Nikolaj) L. (miręs 2003-12-23) įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise valdė dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksais 1A1/m, koridorių 1-1-7,28 kv.m., virtuvę 1-2-11,19 kv.m., kambarį 1-3-9,95 kv.m., kambarį 1-4-5,31 kv.m., kambarį 1-5-16,70 kv.m., bendro 50,43 kv.m. ploto ir kiemo rūsį 4I1b, ½ dalį šulinio, ½ dalį tvarto 3I1/m su ūkio pastatais 1i1/ž ir 2il/ž, esančius Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-823-95/2005, b.l. 112.Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2014-09-02 pažymoje nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone nuosavybės teise Vilniaus rajono savivaldybei nepriklauso ir apskaitoje neapskaičiuojamas (b.l. 12).

MaiÅ¡iagalos seniÅ«nijos 2014-08-18 pažymoje taipogi nurodyta, kad patalpos, kuriose gyvena L. M. (gyvenamojo namo patalpos 2-3, 2-4, 2-5 su priestatu 1a1/ž (2-1 ir 2-2), ½ dalis tvarto 3I1/m, priestatas 1i1/ž, ½ dalis Å¡ulinio K, viralinė 2I1/ž, priestatas 1i1/ž MaiÅ¡iagalos seniÅ«nijos balanse nesiskaito (b.l. 58). VÄ® Valstybės turto fondas 2014-08-20 raÅ¡te Nr. (30) 3R-1539 informavo, kad ½ dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4194-0126-9013), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., patikėjimo teise nevaldo ir jis nėra įtrauktas į privatizavimo objektų sÄ raÅ¡Ä ; duomenų apie minimo pastato dalį jų duomenų bazėje nėra (b.l. 13).Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimų, teigdamas, kad ginčo turtas buvo priskirtas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui ir jis liko valstybės nuosavybė, į kuriÄ nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama.Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei.

Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sÄ lygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos A. T. 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.).Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo turto suteikimo pareiÅ¡kėjai teisinį pagrindÄ patvirtinančių įrodymų.

Vilniaus apskrities archyvo 2014-09-25 raÅ¡te nurodyta, kad Vilniaus rajono LDT vykdomojo komiteto, Vilniaus rajono MaiÅ¡iagalos apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1970-1971 m. sprendimas dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone skyrimo L. M., Aleksandro Vilniaus rajono LDT vykdomojo komiteto, Vilniaus rajono MaiÅ¡iagalos apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1970-1971 m. dokumentuose nerastas (b.l. 11). PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodžiusi, jog visÄ turtÄ jai gyvenimui skyrė MaiÅ¡iagalos seniÅ«nija, teismo posėdyje patikslino, jog butÄ suteikė MaiÅ¡iagalos tarybinis Å«kis, o Å«kinius pastatus (iÅ¡skyrus tvartÄ ), priestatus jau vėliau pastatė pati pareiÅ¡kėja bei T.

M. tėvai. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodė, kad butas jai buvo suteiktas iÅ¡sikėlus Dominikui ir M. Å .. IÅ¡ prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-823-95/2005 esančių Å«kinių knygų lapų kopijų matyti, kad 1973-1975 m. D. Å . Å«kyje (adresu (duomenys neskelbtini).) esantis gyvenamasis namas yra valstybinis, įraÅ¡yta vasarinė virtuvė, tvartas (asmeninė sÄ skaita Nr. 37), 1976-1978 m. asmeninėje sÄ skaitoje Nr. 72 (lape virÅ¡ D. Å . pavardė, įraÅ¡yta ir M. pavardė), nurodyta, kad namas yra žinybinis, apylinkės tarybos (prijungta civilinė byla Nr. 2-823-95/2005, b.l. 31-34, 27-30).

Iš nagrinėjamoje byloje esančių 1983-1985 m., 1986-1990 m. ūkio knygose esančių L. M. ūkio žinių lapų kopijų matyti, kad grafoje apie asmeninėje ūkio nuosavybėje esančius pastatus (ūkio adresas (duomenys neskelbtini)) taipogi nurodyta „apylinkės tarybos“ (b.l. 27-36). Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad šis ginčo turtas buvo valstybės nuosavybė. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pareiškėja paminėjo, kad žodžiu kreipėsi dėl turto privatizavimo, o tai rodo, jog pareiškėja suvokė ir žinojo, kad turtas yra valstybės nuosavybė.

Pagrindo, dėl kurio, pareiÅ¡kėjos manymu, pasibaigė valstybės nuosavybė į ginčo statinius (jų dalį), aplinkybių, kurios jai suteikė pagrindÄ manyti, kad ji turtÄ valdo kaip savo, ir kad niekas neturi daugiau teisių į šį turtÄ , nenurodyta ir tokie įrodymai nepateikti. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Antada“ pareiÅ¡kimÄ dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamÄ jÄ senatį, turi bÅ«ti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgÄ laikÄ ir iÅ¡likti sÄ Å¾iningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančiÄ nuosavybės teisę; taikant šį institutÄ užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedÅ«rų spragos ir iÅ¡taisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos A.

T. 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).Vien naudojimasis turtu ilgÄ laikÄ nėra pagrindas nuosavybės teisei atsirasti, todėl pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai, kad ji moka mokesčius už atliekų tvarkymo paslaugas, elektrÄ (b.l. 38-42), Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi. Minėtoje Lietuvos A. T. nutartyje Nr. 3K-7-67/2011 nurodyta, kad nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali bÅ«ti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, taip pat teismų praktikÄ , konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos reikalavime nurodytas butas, ½ tvarto dalis yra valstybės nuosavybė, į kuriÄ nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama.Civilinėje byloje Nr. 2-823-95/2005 priimtu 2005-06-30 sprendimu nustatytos aplinkybės nelaikytinos turinčiomis prejudicinę reikÅ¡mę, kadangi toje byloje dalyvavo kitos Å¡alys, nustatyti faktai dėl kito nekilnojamojo turto objekto, t.y. dėl kitų namo patalpų, turto dalių.PareiÅ¡kėja teigia, kad dalis Å«kio pastatų – tvartas yra baigtas statyti 1988 m., priestatas – 1i1/ž – pastatytas 1988 m., kitas 1i1/ž – 1975 m., t.y. jau po namo skyrimo pareiÅ¡kėjai, todėl mano, kad Å¡ie statiniai negali priklausyti valstybei nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį taikomas tuomet, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad byloje minimi Å«kiniai pastatai apart tvarto, priestatai yra pastatyti pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens T. M. tėvų. Tokiu atveju, teisėtai pastačius statinius, pareiÅ¡kėja bÅ«tų įgijusi į juos nuosavybės teisę statinio statybos bÅ«du.

Ä® bylÄ jokie su Å«kio pastatų, priestatų statyba susiję dokumentai nepateikti. Atsižvelginat į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiÅ¡kėjos, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos reikalavime nurodytos ginčo patalpos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini),Vilniaus r., ½ tvarto dalis yra valstybės nuosavybė, į kuriÄ pagal CK 4.69 str. 3 d., nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama, o pareiÅ¡kėjos reikalavime nurodomi pagalbiniai pastatai, kiti statiniai, priestatai pareiÅ¡kėjos sukurti statybos bÅ«du, todėl reikalavimas nustatyti faktÄ , kad pareiÅ¡kėja L.

M. pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į 4681/9724 dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4194-0124-9013), plane pažymėto indeksu 1A1/m, t.y. įgijo 13,19 kv.m. kambarį (2-4), 13,79 kv.m. kambarį (2-5), 14,35 kv.m. virtuvę (2-3), 2,55 kv.m, sandėlį (2-2), 2,93 kv.m. tambÅ«rÄ (2-1), kurių bendras plotas 46.81 kv.m., ½ dalį Å«kinio pastato - tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėto indeksu 3I 1/m, Å«kinį pastatÄ - viralinę su priestatu, plane pažymėtus indeksais 2 I1/ž, 1 i1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kio pastatÄ - priestatÄ , pažymėtÄ indeksu 1i1/ž bei ½ dalį Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r., yra nepagrįstas ir pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas atmestinas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kimÄ atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .           Teisėjas                                                              Marius Rapolas Žukas