2023-03-01 Nr. AB-4658-3-61-3-00443-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-26-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00443-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos policijos kriminaliniam biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – ir Biuras, atsakovas) 2021 m. sausio 14 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 38-S-320 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Biurą pateikti pareiškėjui dokumentus, patvirtinančius kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių metu buvo surinkta, Baltarusijos Respublikos institucijoms perduota ir baudžiamojoje byloje prie G. T. panaudota kriminalinės žvalgybos informacija, atlikimo teisinį pagrindą, taip pat ir Biuro 2015 m. balandžio 2 d. teikimą dėl sekimo sankcionavimo Nr. 38-2(DS)-1858-RN(RN); 3) įpareigoti Biurą pateikti dokumentus, patvirtinančius kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių metu buvo surinkta, Baltarusijos Respublikos institucijoms perduota ir baudžiamojoje byloje prie G. T. panaudota kriminalinės žvalgybos informacija, atlikimo faktinį pagrindą, nurodytą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnyje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo atstovaujamas Lietuvos Respublikos pilietis G. T. Baltarusijos Respublikos Borisovo rajono teismo 2018 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 1 dalį ir 3281 straipsnio 3 dalį ir nuteistas 15 metų laivės atėmimo bausme, kurią šiuo metu atlieka Lietuvoje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartį. Baltarusijos Respublikos Borisovo rajono teismo nuosprendžio išvados dėl G. T. kaltumo yra grindžiamos įrodymais, kuriuos sudaro Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai Biuro perduoti duomenys.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kriminalinės žvalgybos būdu gautos informacijos panaudojimą baudžiamajame procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintos rekomendacijos „Dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese“ (toliau – ir Rekomendacijos). Nagrinėjamai bylai aktualūs Rekomendacijų 15, 20 ir 27 punktai. Kadangi į Baltarusijos Respublikos teismų nagrinėtą baudžiamąją bylą nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių G. T. atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį bei teisinį pagrindą, pareiškėjas 2018 m. kovo 5 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti tokius duomenis, tačiau 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. 38-S-3507 jam buvo atsisakyta pateikti prašomus dokumentus. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3384-983/2020 Biuro minėtą raštą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atsakovas, įpareigotas teismo, 2021 m. sausio 14 d. pateikė Raštą, su kuriuo pareiškėjas nesutinka.

4. Pareiškėjo teigimu, pripažinus, jog kriminalinės žvalgybos duomenys apie G. T. buvo surinkti neteisėtai arba perduoti kitais nei panaudojimo baudžiamojoje byloje tikslais, pareiškėjui, kaip G. T. gynėjui, atsirastų pagrindas prašyti baudžiamąją bylą nagrinėjusį Baltarusijos Respublikos teismą pripažinti juos neleistinais įrodymais, kas galimai nulemtų kitokios rūšies nuosprendžio priėmimą. Be to, jei nurodytos aplinkybės paaiškėtų, tai sudarytų pagrindą prašyti Baltarusijos Respublikos teismo atnaujinti procesą ir peržiūrėti G. T. apkaltinamąjį nuosprendį.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Rašte nekvestionuoja aplinkybių, kad kriminalinės žvalgybos veiksmais surinko informaciją apie G. T., šią informaciją perdavė Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai tikslu panaudoti ją baudžiamajame procese bei kad surinkta ir perduota informacija buvo panaudota baudžiamojoje byloje, apkaltinant G. T. pirmiau minėtų nusikaltimų padarymu. Esant minėtoms aplinkybėms yra pagrindas taikyti Rekomendacijų nuostatas, įpareigojančias atsakovą išslaptinti ir pateikti pareiškėjui, kaip G. T. gynėjui, dokumentus, nurodytus Rekomendacijų 27 punkte. Teisės aktai (Įstatymo 3 str. 1 ir 2 d., 5 str. 6 d., Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 7 str. 2 d.) nedraudžia pateikti pareiškėjo prašomus dokumentus su informacija apie G. T. atžvilgiu atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. sausio mėn. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, su pranešimu apie G. T., kurio atžvilgiu Lietuvos teritorijoje buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, galimai padarytą nusikaltimą. Generalinės prokuratūros 2020 m. balandžio 15 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, todėl atsakovui atsirado pareiga pateikti prašomą informaciją, be to informacija apie G. T. tapo apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu ir sukėlė neigiamas pasekmes. Taip pat atsakovas nagrinėjamoje situacijoje privalėjo pranešti, kokie duomenys apie G. T. buvo surinkti, kur ir kokiam tikslui jie buvo panaudoti, naudojami ar bus panaudoti. Pareiškėjo teigimu, prieš G. T. surinkti kriminalinės žvalgybos duomenys turėjo būti išslaptinti, nes pagal 2005 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimą „Dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais“ (toliau – ir Susitarimas) duomenis gavusi Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerija juos išviešino, panaudodama baudžiamojoje byloje.

7. Pareiškėjas nurodė 2021 m. sausio 13 d. pateikęs paklausimą atsakovui, nes buvo delsiama įvykdyti Vilniaus apygardos administraciniam teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą. Atsakovas 2021 m. sausio 27 d. rašte nenurodė jokių delsimo priežasčių ir neišnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. kovo 5 d. prašymo per 20 darbo dienų, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje.

8. 2021 m. balandžio 15 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai nurodė, kad skunduose pareiškėjas nekėlė klausimo dėl skundžiamo Biuro 2021 m. sausio 14 d. rašto „Dėl informacijos suteikimo“ atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas nekėlė ir nekelia klausimo dėl atsakovo veiksmų teisėtumo vykdant kriminalinę žvalgybą ir bendradarbiavimą su kitomis, tarp jų ir užsienio institucijomis. Pareiškėjo prašomi duomenys ir dokumentai nėra ir negali būti kvalifikuojami kaip kriminalinės žvalgybos informacija, todėl atsakovo apeliavimai į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio ir Įstatymo 19 straipsnio nuostatas nėra pagrįsti.

9. Atsakovas atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad Biuro Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo klausimus, pateikė išsamų teisinį vertinimą, nurodė, kokiais teisiniais pagrindais vykdomas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su Baltarusijos institucijomis.

11. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas, 2018 m. vasario 12 d. išnagrinėjęs pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. prašymą, nustatė, jog Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmai atitiko juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas šio atsakymo neskundė. Be to, Biuras nevertino Baltarusijos teisėsaugos institucijų tyrimo veiksmų teisinių ir faktinių pagrindų, liudytojų parodymų, įrodymų, ar surinktos medžiagos baudžiamosios justicijos prasme, nes įrodymų teisėtumo, leistinumo ir primitinimų patikrinimo vertinimas baudžiamąją bylą nagrinėjusių Baltarusijos Respublikos teismų diskrecija ir kompetencija.

12. Atsakovo teigimu, vertinant pareiškėjo paklausimo ir Biuro Rašto turinį Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo aspektu, ginčas tarp pareiškėjo ir Biuro yra dirbtinis, iš esmės baigtas ir išspręstas. Pareiškėjas 2018 m. sausio 17 d. kreipėsi į Lietuvos generalinį prokurorą, Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją su prašymais, kuriuose kėlė analogiškus klausimus. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2018 m. vasario 12 d. raštu „Dėl 2018 m. sausio 17 d. prašymo“ Nr. 17.2-732 nurodė, jog Biuro pareigūnų veiksmai atitiko juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su kontroliuojančios institucijos priimtu sprendimu, taip pat turėjo teisę kreiptis į aukštesnį prokurorą ar teismą ir ginčyti jam duotą atsakymą Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė.

13. Atsakovas nurodė, kad su įslaptinta informacija gali susipažinti asmenys, turintys atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ vykdant ir atliekant tarnybines pareigas. Kitais tikslais tokio pobūdžio informacija neteikiama. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 5 dalį kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir VTPĮ) gali būti teikiama tik apibendrinta informacija. Vartojama sąvoka „kiti asmenys“ nereiškia neapibrėžto asmenų rato, ir taikoma asmenims, kuriems vykdant tarnybines funkcijas iškilo objektyvi būtinybė susipažinti su apibendrinta informacija. Taigi pareiškėjo prašymas dėl Biuro 2015 m. balandžio 2 d. teikimo dėl sekimo sankcionavimo Nr. 38-2(DS)-1858-RN yra ribojamas įstatymų nustatyta tvarka.

14. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašomas išslaptinti 2015 m. balandžio 2 d. teikimas dėl sekimo sankcionavimo sudaro tarnybos paslaptį ir yra įslaptintas, todėl tokios informacijos praradimas arba neteisėtas atskleidimas galėtų padaryti žalos valstybės institucijų interesams. Toks dokumentas gali būti išslaptintas tik paslapčių subjekto sprendimu, todėl pareiškėjas turėtų kreiptis į Biuro specialiąją ekspertų komisiją. Atsakovas nurodė įvykdęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3384-983/2020, t. y. išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateikęs atsakymą. Ilgesnis atsakymo laukimas pareiškėjui nesukūrė neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgino administracinį procesą.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:

16.1. 2018 m. sausio 17 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisiją ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją su prašymu patikrinti kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo teisėtumą. Pareiškėjas prašė spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnų, neteisėtai perdavusių kriminalinės žvalgybos informaciją Baltarusijos Respublikos specialiosioms tarnyboms, atsakomybės. Taip pat įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Baltarusijos Respublikos generalinę prokuratūrą, inicijuojant Baltarusijos Respublikos specialiosioms tarnyboms perduotas kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese teisėtumo patikrinimą.

16.2. 2018 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. prašymą ir nustatė, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų veiksmai atitiko juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat kad Baltarusijos Respublikos pareigūnai Lietuvos Respublikos teritorijoje 2015 m. balandžio 2–3 d. nevykdė jokių veiksmų. Nurodė, kad šias išvadas pagrindžia neviešos pobūdžio informacija, informacijos įslaptinimą, jo termino pratęsimą, išslaptinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos paslapčių įstatymas.

16.3. 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjas su paklausimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti Kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių metu buvo surinkta ir Baltarusijos Respublikos pareigūnams perduota pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. prašyme nurodyta kriminalinės žvalgybos informacija, atlikimo teisinį pagrindą patvirtinančius dokumentus. Taip pat kriminalinės žvalgybos subjekto, Lietuvos Respublikos teritorijoje surinkusio pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. prašyme nurodytą informaciją, kuri buvo perduota Baltarusijos Respublikos pareigūnams ir panaudota baudžiamojoje byloje, vadovo ar jo įgalioto pareigūno priimtą sprendimą dėl nurodytos informacijos išslaptinimo ir dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese.

16.4. 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. 38-S-3507 atsakovas pakartotinai informavo pareiškėją, kad dėl informacijos, susijusios su Baltarusijos Respublikos centrinės kompetentingos institucijos prašymais Policijos departamentui pagal Susitarimo 11 straipsnio 8 dalį pareiškėjas kreiptųsi į Baltarusijos Respublikos centrinę kompetentingą instituciją – Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministeriją. Atsakyme pažymėta, kad įrodymų teisėtumo ir leistinumo patikrinimas baudžiamojoje byloje yra bylą nagrinėjančio Baltarusijos Respublikos teismo diskrecija. Taip pat pareiškėjas papildomai informuotas, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo yra neteisingas arba tuo klausimu yra priimtas teismo sprendimas, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau nei vieni metai.

16.5. 2018 m. vasario 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Biuro 2018 m. kovo 26 d. raštą Nr. 38-S-3507 „Dėl informacijos suteikimo“ bei įpareigoti Biurą suteikti pareiškėjui informaciją ir pateikti dokumentus, nurodytus jo 2018 m. kovo 5 d. paklausime „Dėl informacijos suteikimo“.

16.6. 2018 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2800-244/2018 pareiškėjo S. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šį pirmosios instancijos teismo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-589-556/2020 panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16.7. 2020 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3384-983/2020 pareiškėjo S. M. skundą tenkino iš dalies ir panaikino atsakovo 2018 m. kovo 26 d. raštą Nr. 38-S-3507 „Dėl informacijos suteikimo“ bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. kovo 5 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo“.

16.8. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, ginčijamu 2021 m. sausio 14 d. Raštu nurodė, kad informacijos teikimą ir kitus veiksmus, nurodytus Susitarimo 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose, atlieka šalių valstybių centrinės kompetentingos institucijos pagal raštu pateiktus prašymus. Informaciją, nurodytą Susitarimo 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose, šalių valstybinės centrinės kompetentingos institucijos gali siųsti viena kitai savo iniciatyva, jeigu yra pagrindas manyti, jog ši informacija gali būti svarbi kitai šaliai. Pažymėjo, jog pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. prašymas jau išnagrinėtas, t. y. nustatyta, jog Baltarusijos Respublikos pareigūnai Lietuvos Respublikos teritorijoje 2015 m. balandžio mėn. 2–3 d. nevykdė jokių veiksmų. Be to, turima informacija yra tarnybinio naudojimo, todėl vadovaujantis Susitarimo 1 straipsnio nuostatomis, Įstatymo 3 straipsniu ir 19 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis pareiškėjo prašymo dėl informacijos suteikimo patenkinti atsakovas negalėjo, nes prašoma pateikti informacija gauta tarnybinės veiklos metu yra konfidenciali, todėl negali būti pateikta.

17. Teismas pažymėjo, kad byloje vertinamas Rašto atitikimas Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, tačiau nėra sprendžiama dėl G. T. baudžiamosios atsakomybės, dėl Biuro atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų vertinimo (nes tai ne administracinių teismų kompetencija), ar dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo Kriminalinės žvalgybos įstatymo taikymo aspektu (nes tokio prašymo pareiškėjas nesuformulavo kreipimesi į Biurą, jam nustatyta speciali nagrinėjimo tvarka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 10 punkte).

18. Teismas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 10 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), 25, 35 punktų nuostatomis, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad skundžiamame Rašte aiškiai atsakoma į visus keturis 2018 m. kovo 5 d. prašyme suformuluotus reikalavimus. Į 1–3 prašymus atsakoma, kad pateikti dokumentus atsisakoma, nes jie yra tarnybinio naudojimo, konfidenciali informacija. Į ketvirtąjį prašymą informuoti, kokių Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų teisės aktų pagrindu Lietuvos Respublikos teritorijoje surinkta kriminalinės žvalgybos informacija buvo perduota Baltarusijos Respublikos kompetentingoms institucijos, atsakoma, kad bendradarbiavimas vyksta remiantis Susitarimu.

19. Teismas konstatavo, kad iš Rašto galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, Biuro vienareikšmišką atsakymą pareiškėjui į jo pateiktus prašymus (4 prašyme suformuluotas prašymas patenkinamas, informuojama, koks teisės aktas buvo pagrindas, 1–3 prašymai netenkinami, atsisakoma teikti dokumentus, nurodoma priežastis).

20. Teismas nustatė, kad Rašte nenurodyta, jog jis priimtas remiantis VAĮ ir Taisyklėmis, nors ankstesniuose teismų sprendimuose dėl pareiškėjo prašymų Biuro atsakymas pareiškėjui buvo panaikintas, nes nenurodytas teisinis priimto rašto pagrindas. Teismas šių teisės aktų neįvardijimo nelaikė esminiu pažeidimu, kuris būtų pagrindas panaikinti Raštą, kadangi nustatė, jog tarp šalių susiklostę santykiai yra tęstiniai ir jau ankstesniuose teismų sprendimuose buvo nurodyta, kad į prašymą turi būti atsakyta remiantis VAĮ.

21. Teismas nurodė, kad Rašte iš esmės buvo nurodyta, kokiu pagrindu atsisakoma pateikti dokumentus – Susitarimo 11 straipsniu, Įstatymo 3 straipsniu ir 19 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, ir įvertinęs minėtų teisės aktų nuostatas, pareiškėjo Prašymo turinį, atsakovo Rašte nurodytus teiginius, kad pareiškėjo prašoma suteikti informacija yra konfidenciali, pažymėjo, kad prašymo dėl informacijos išslaptinimo pareiškėjas nepateikė. Teismas nurodė, kad ginčai tarp paslapčių subjektų ir kitų asmenų, kylantys dėl informacijos įslaptinimo, įslaptintos informacijos saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės (priežiūros) sprendžiami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl to, ar informacija įslaptinta pagrįstai, ar išslaptinimas turėjo būti atliktas vadovaujantis Rekomendacijomis ir kt., konstatavęs, kad tai nėra šios bylos ginčo dalykas, toks kreipimasis į Biurą nebuvo suformuluotas, tokiems ginčams spręsti nustatyta speciali tvarka.

22. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė informacijos ir dokumentų: informaciją gavo, dokumentus atsisakyta pateikti, nes jie konfidencialūs. Į pareiškėjo prašymą atsakyta tinkamai.

23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. ir 2018 m. kovo 3 d. prašymo išnagrinėjimo terminus, padarė išvadą, kad jie išnagrinėti praleidus 20 darbo dienų nustatytą terminą minėtiems atsakymams parengti. Teismas šį atsakovo padarytą procedūrinį pažeidimą vertino kaip nežymų, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas išnagrinėtas, atsakymas į jį pateiktas 2020 m. sausio 17 d.

24. Teismas, įvertinęs bylos faktinę situaciją kilusiam ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste, padarė išvadą, kad pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą panaikinti visą Raštą, nors argumentus nurodo tik dėl atsisakymo suteikti dokumentus. Teismas pažymėjo, kad Rašto dalis, kuria buvo atsakyta į pareiškėjo 4 prašymą, yra teisėta ir pagrįsta, pareiškėjas skunde jos atžvilgiu nenurodo jokių argumentų. Rašto dalis dėl 1-3 prašymų taip pat teisėta, nes nurodytas faktinis pagrindas (atsisakė pateikti dokumentus, nes jie yra tarnybinė konfidenciali informacija) ir teisinis pagrindas (Susitarimo 11 str., Įstatymo 3 str. ir 19 str. 7 d., Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 7 str. 2 d.). VAĮ prasme skundžiamas Raštas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą Raštą, kurio naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl informacijos pripažinimo konfidencialia teisėtumo šioje byloje teismas nepasisako, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjas su tokiu prašymu į Biurą nesikreipė).

25. Teismas, atmetęs pagrindinį reikalavimą panaikinti Raštą, atmetė ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus įpareigoti Biurą pateikti pareiškėjui dokumentus, patvirtinančius kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių metu buvo surinkta, Baltarusijos Respublikos institucijoms perduota ir baudžiamojoje byloje prie G. T. panaudota kriminalinės žvalgybos informacija, atlikimo teisinį pagrindą, taip pat ir Biuro 2015 m. balandžio 2 d. teikimą dėl sekimo sankcionavimo Nr. 38-2(DS)-1858-RN(RN), dokumentus, patvirtinančius kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių metu buvo surinkta, Baltarusijos Respublikos institucijoms perduota ir baudžiamojoje byloje prie G. T. panaudota kriminalinės žvalgybos informacija, atlikimo faktinį pagrindą, nurodytą Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje.

III. 26. Pareiškėjas S. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo skundą patenkinti pilnai.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines bylos aplinkybes, ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiamame teismo sprendime iš esmės yra atkartotos atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytos nuostatos, teismas neatliko savarankiško ginčo faktinių aplinkybių ir ginčui aktualių teisės aktų vertinimo.

28. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 metais kreipėsi į atsakovą siekdamas nustatyti, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriais surinkti duomenis apie G. T., buvo atlikti teisėtai, t. y. esant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytam tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui, ir nustatyti, kokiu teisės aktu vadovaujantis ir kokiu tikslu surinkti kriminalinės žvalgybos duomenys atsakovo buvo perduoti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai.

29. Pareiškėjas nurodo iš ginčijamo Rašto sprendęs, jog atsakovas neginčija aplinkybių, kad Lietuvoje atliktais kriminalinės žvalgybos veiksmais buvo surinkta informaciją apie G. T., kuri buvo perduota Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijoms ir panaudota baudžiamojoje byloje, todėl, pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą taikyti Rekomendacijų nuostatas, įpareigojančias atsakovą išslaptinti ir pateikti pareiškėjui, kaip G. T. gynėjui, dokumentus, nurodytus Rekomendacijų 27 punkte. Pareiškėjas akcentuoja, kad būtent tokį klausimą dėl Rekomendacijų nuostatų taikymo, egzistuojant tam tikroms atsakovo pripažintoms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjas ir kėlė savo skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas iškelto teisės taikymo klausimo nenagrinėjo ir atsakovo pareiškėjui pateiktą atsakymą vertino tik dėl jo atitikties formaliems teisės aktų reikalavimams.

30. Pareiškėjas nurodo, kad Rašto teisinį pagrindą sudaro jame išvardinti teisės aktai (Susitarimo 11 str., Įstatymo 3 str. ir 19 str. 7 d., Policijos įstatymo 7 str. 2 d.), draudžiantys tenkinti pareiškėjo prašymą ir teikti dokumentus dėl juose esančios konfidencialios informacijos, bei pažymi skunde pirmosios instancijos teismui nurodęs, kad atsakovas netinkamai aiškina ir taiko nurodytas teises normas, nes jos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedraudžia atsakovui pateikti pareiškėjo prašomų dokumentų su informacija apie G. T. atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį ir teisinį pagrindą, o Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatos įpareigoja asmeniui, kurio atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, tačiau gauta informacija nepasitvirtino ir ikiteisminis tyrimas nepradėtas, bet atsirado teisinės neigiamos pasekmės, pareikalavus, pateikti kriminalinės žvalgybos metu apie jį surinktus duomenis. Pareiškėjas pažymi, jog Generalinei prokuratūrai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą G. T. atžvilgiu, atsakovui atsirado pareiga pateikti G. T. apie jį surinktus kriminalinės žvalgybos duomenis.

31. Pareiškėjas, įvertinęs Įstatymo 19 straipsnio 7 dalies nuostatas, akcentuoja, kad pareiškėjas savo 2018 m. kovo 5 d. paklausimu neprašė suteikti jam jokios informacijos / dokumentų apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, bet prašė informacijos apie G. T. atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinį ir faktinį pagrindą, ir ši informacija tiek Įstatymo, tiek Rekomendacijų prasme nėra ir negali būti konfidenciali.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad Rašte nurodytos Susitarimo 11 straipsnio nuostatos niekaip nėra susijusius su pareiškėjo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio ir nuteistojo G. T. gynėjo, teise gauti duomenis, nurodytus Rekomendacijų 27 punkte, ir tokios teisės nepaneigia, nes Susitarimo 11 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad suinteresuotam asmeniui (šiuo atveju G. T.) turi būti suteikta informacija, kokie asmens duomenys apie jį turimi ir kokiam tikslui jie naudojami ar numatoma juos naudoti. Pareiškėjo nuomone, be turimos informacijos apie G. T. atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį bei teisinį pagrindą, atsakovas privalo pranešti, kokie asmens duomenys apie jį buvo surinkti, kur ir kokiam tikslui jie buvo panaudoti, naudojami ar bus panaudoti.

33. Pareiškėjas akcentuoja, kad Policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat neeliminuoja atsakovo pareigos, įtvirtintos Rekomendacijų 27 punkte, nes skundžiamame administraciniame sprendime nėra jokių duomenų apie tai, kad dokumentuose, kuriuos prašoma pateikti pareiškėjui, yra minimoje teisės normoje nurodytos informacijos.

34. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų dėl atsakovo netinkamai pritaikytų teisės normų, dėl jų nepasisakė, skundžiamame sprendime taip pat nėra duomenų apie tai, kad teismas susipažino su atsakovo turimais ir pareiškėjo prašomais pateikti dokumentais, juos vertino ir analizavo, siekdamas nustatyti, ar pirmiau aptartų teisės aktų kontekste prašomų dokumentų turinį sudaranti informacija išties laikytina konfidencialia.

35. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

35.1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-3384-983/2020 buvo nurodyta, kad ginčijamu raštu pareiškėjui nebuvo atsisakyta suteikti prašomą informaciją tuo pagrindu, kad ji nebus vertinama, ar neturės lemiamos reikšmės nagrinėjant G. T. baudžiamąją bylą ir priimant nuosprendį, be to, teismo tikslas šioje byloje nėra vertinti įrodymus ar pateiktą medžiagą baudžiamosios justicijos prasme, nes teismas šioje byloje turi įvertinti, ar ginčijamas atsakovo raštas yra teisėtas ir pagrįstas, kaip to reikalauja VAĮ nuostatos, kadangi ginčijamas raštas priimtas atsakovui atliekant viešojo administravimo funkcijas.

35.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai apibrėžė ginčo ribas, t. y. nagrinėjo Rašto atitikimą Viešojo administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatoms, o ne baudžiamosios justicijos prasme, nes atsakovas, priimdamas Raštą, veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Raštas atitinka VAĮ ir Taisyklių nuostatas, yra teisėtas ir pagrįstas.

35.3. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo teisėtumo, kuris buvo įvertintas Generalinės prokuratūros, ir akcentuoja, kad Biuro pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir atitiko juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

35.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginių, jog informacija apie G. T. atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisinius ir faktinius pagrindus tiek Įstatymo, tiek Rekomendacijų nuostatų prasme negali būti konfidenciali, atsižvelgdamas į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinėje byloje Nr. A-1996-1062/2019 (kad kriminalinės žvalgybos informacija bet kuriam iš Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, nepriklausomai nuo to, ar ši informacija įslaptinta Paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, gali būti teikiama tik tuo atveju, kai prašančio subjekto kriminalinės žvalgybos informacijos (ar jos pagrindu parengtos apibendrintos informacijos) gavimo tikslai sutampa su Įstatymo19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais šios informacijos naudojimo būdais), pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neveikia kriminalinę žvalgybą vykdančių institucijų vardu, nėra kriminalinės žvalgybos subjektas ar kitas Įstatymo 19 straipsnio 4-5 dalyse nurodytas asmuo. Pareiškėjas veikia kaip privatus fizinis asmuo ir nepatenka į Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų subjektų, galinčių gauti apibendrintą informaciją, ratą, todėl pareiškėjo prašoma suteikti informacija nei pagal Įstatymą nei pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas jam negalėjo būti suteikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2021 m. sausio 14 d. rašto „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. 38-S-320 teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Byloje nustatyta (pareiškėjo skundo priedas Nr. 8), kad pareiškėjas 2018 m. kovo 5 d. su paklausimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti Kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių metu buvo surinkta ir Baltarusijos Respublikos pareigūnams perduota pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. prašyme nurodyta kriminalinės žvalgybos informacija, atlikimo teisinį pagrindą patvirtinančius dokumentus, t. y. teisėjų motyvuotas nutartis, kriminalinės žvalgybos subjekto vadovo, įgalioto vadovo pavaduotojo ar prokuroro nutarimus ir / arba prokurorų, kontroliuojančių kriminalinės žvalgybos teisėtumą, sankcionuotus kriminalinės žvalgybos subjekto motyvuotus teikimus bei kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą patvirtinančius dokumentus (Rekomendacijų 27 p.). Taip pat kriminalinės žvalgybos subjekto, Lietuvos Respublikos teritorijoje surinkusio pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. prašyme nurodytą informaciją, kuri buvo perduota Baltarusijos Respublikos pareigūnams ir panaudota baudžiamojoje byloje, vadovo ar jo įgalioto pareigūno priimtą sprendimą dėl nurodytos informacijos išslaptinimo ir dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 str., Rekomendacijų 15 p.). Be to, prašė informuoti, kokių Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar kitų teisės aktų pagrindu Lietuvos Respublikos teritorijoje surinkta kriminalinės žvalgybos informacija buvo perduota Baltarusijos Respublikos kompetentingoms institucijoms.

38. Atsakovas ginčijamu Raštu pareiškėją informavo, kad Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas su Baltarusijos teisėsaugos institucijomis vyksta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 pasirašytu susitarimu „Dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais“. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas 2018 m. vasario 12 d. išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. sausio 17 d. prašymą (reg. Nr. AP-1685) ir informavo, kad išnagrinėjus Lietuvos kriminalinės policijos biuro Generalinei prokuratūrai pateiktą medžiagą, nustatė, kad Lietuvos respublikos pareigūnų veiksmai atitiko juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; nurodė, kad turima informacija yra tarnybinio naudojimo, todėl vadovaujantis Susitarimo 11 punktu, Įstatymo 3 straipsniu, 19 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi prašymas dėl informacijos suteikimo negali būti patenkintas, nes prašoma pateikti informacija gauta tarnybinės veiklos metu yra konfidenciali.

39. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą kaip G. T. gynėjas, siekdamas nustatyti, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai, kuriais surinkti duomenys apie G. T., buvo atlikti teisėtai, t. y. esant Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytam tiek faktiniam, tiek teisiniam pagrindui, ir nustatyti, kokiu teisės aktu vadovaujantis ir kokiu tikslu surinkti kriminalinės žvalgybos duomenys atsakovo buvo perduoti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Taigi pareiškėjas, reikalaudamas panaikinti Raštą, įpareigoti Biurą pateikti pareiškėjui dokumentus, patvirtinančius kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių metu buvo surinkta, Baltarusijos Respublikos institucijoms perduota ir baudžiamojoje byloje prieš G. T. panaudota kriminalinės žvalgybos informacija, atlikimo teisinį pagrindą, taip pat ir Biuro 2015 m. balandžio 2 d. teikimą dėl sekimo sankcionavimo Nr. 38-2(DS)-1858-RN(RN); įpareigoti Biurą pateikti dokumentus, patvirtinančius kriminalinės žvalgybos veiksmų, kurių metu buvo surinkta, Baltarusijos Respublikos institucijoms perduota ir baudžiamojoje byloje prieš G. T. panaudota kriminalinės žvalgybos informacija, atlikimo faktinį pagrindą, nurodytą Įstatymo 8 straipsnyje, veikia iš esmės siekdamas ne savo, bet atstovaujamo asmens G. T. galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo dalyku esantys kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atliekami G. T. atžvilgiu.

40. Pareiškėjo teismui pateiktame skunde (el. bylos l. 1-6) bei patikslintame skunde (el. bylos l. 12-13), nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimas gauti 2018 m. kovo 5 d. paklausime nurodytus duomenis nėra grindžiamas teise gauti informaciją, įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymu (red., galiojusi kreipimosi metu), pareiškėjo reikalavimai gauti duomenis apie kito asmens – G. T. atžvilgiu atliktus kriminalinės žvalgybos veiksmus, kvestionuojant šių veiksmų teisėtumą, yra grindžiami Kriminalinės žvalgybos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis (5 str. 6 d., 9-15 str.). Taigi pareiškėjo skundu nėra siekiama gauti bendro pobūdžio informacijos iš institucijos, bet reiškiamas reikalavimas pateikti duomenis, kurie pagrįstų G. T. atžvilgiu atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumą, tai reiškia, kad teisiniai santykiai su Biuru sieja ne pareiškėją, bet jo atstovaujamą asmenį G. T., ir ginčo išsprendimas gali turėti įtakos pastarojo teisėms ir pareigoms, bei priešingai, pareiškėjui byloje ginčo išsprendimas nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių. Kad pareiškėjas neturi savarankiško materialinio suinteresuotumo byloje, patvirtina jo teismui pateikta Sutartis dėl teisinių paslaugų SM-2021/29, 2021 m. vasario 22 d. sudaryta su G. T.. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pastarasis asmuo būtų informuotas apie bylos nagrinėjimą, jam būtų įteikti procesiniai dokumentai, jis būtų informuotas apie teismo posėdžius ir t. t. Taigi pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybės, kad pareiškėjas ginče neturi savarankiško materialinio teisinio suinteresuotumo, skundą pateikė kaip advokatas, atstovaujantis kito asmens interesams teisiniuose santykiuose su atsakovu, į bylos nagrinėjimą turėjo įtraukti G. T.. Išspręsdamas bylą neįtraukęs į jos nagrinėjimą asmens, kurio teisėms ir pareigoms sprendimas sukelia teisines pasekmes, t. y. turi tiesioginę reikšmę tiek galimybės atnaujinti baudžiamąjį procesą ir peržiūrėti G. T. apkaltinamąjį nuosprendį aspektu, tiek šio asmens teisėms ir pareigoms, atsirandančioms sutarties dėl teisinių paslaugų pagrindu (sutarties 11-16 p.), pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso reikalavimus ir priėmė naikintiną sprendimą (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

41. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija, tenkindama apeliacinį skundą iš dalies, panaikinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, grąžina bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

42. Grąžindama bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą sprendžiant ginčus, kylančius teisiniuose santykiuose Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu, į kurią atsižvelgtina, sprendžiant bylą iš naujo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1996-1062/2019 išaiškinta, jog kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo atvejai nurodyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje; ji gali būti suteikta bet kuriam iš Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, nepriklausomai nuo to, ar ši informacija įslaptinta Paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, gali būti teikiama tik tuo atveju, kai prašančio subjekto kriminalinės žvalgybos informacijos (ar jos pagrindu parengtos apibendrintos informacijos) gavimo tikslai sutampa su Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais šios informacijos naudojimo būdais. <...> pareiškėjas, kaip privatus fizinis asmuo, nepatenka į Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų subjektų, galinčių gauti apibendrintą informaciją, ratą.

Kita Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-953-463/2022, kurioje buvo reiškiami panašaus pobūdžio reikalavimai, išaiškinta, kad pareiškėjas turi teisę kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus skųsti Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. Pagal šią tvarką asmuo kriminalinės žvalgybos subjektų veiksmus gali pasirinktinai skųsti kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovui arba prokurorui, o pastarųjų sprendimus – apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui.

Šis teisinis reguliavimas savo ruožtu lemia, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta nagrinėti ginčų, kurie kyla iš teisinių santykių, reglamentuojamų Kriminalinės žvalgybos įstatymo normomis. Pažymėtina, kad vien tik apeliacinės instancijos teisme įvertinus aktualias ginčui išspręsti faktines ir teisines aplinkybes, ypač atsižvelgiant į tai, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas asmuo, dėl kurio teisių ir teisėtų interesų gynimo buvo pareikšti reikalavimai teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė