cdac3bd2-bad5-4bd8-bf24-3c0fd5ece8dd · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-23918-1026/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15309-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.38.; 3.2.8.5.; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vaida MotiejÅ«nienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų N. A. ir V. A. ieÅ¡kinį atsakovui K. S., trečiajam asmeniui V. (V. Z.) Z. dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, dėl palikimo priėmimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) pripažinti ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į 66/100 dalis gyvenamojo namo 1A1š/b, esančio (duomenys neskelbtini).;

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė po savo motinos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė, juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu. IeÅ¡kovė nurodė, jog mirusioji motina Z. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gyveno iki savo mirties, o jos dukra (ieÅ¡kovė), po motinos mirties naudojosi visu likusiu mirusiosios įgytu kilnojamuoju turtu: baldais, namų apyvokos daiktais, indais, patalyne, moka už komunalinius patarnavimus, rekonstravo gyvenamÄ jį namÄ , apdraudžia nekilnojamÄ jį turtÄ , prižiÅ«ri namų valdÄ , sodina ir prižiÅ«ri gėlynus, vejÄ , perdažė tvorÄ .

Mano, jog tokie ieÅ¡kovės veiksmai patvirtina, jog po savo motinos Z. S. mirties, ji priėmė palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti kaip savo turtÄ , juo rÅ«pintis. Nurodė, jog mirus motinai, niekas nesikreipė į notarų biurÄ su pasireiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. Prašė jos reikalavimÄ Å¡ioje dalyje patenkinti. Atsakovas K. S. atsiliepime pripažįsta, kad jo ir žmonos Z. S. pirktÄ namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), pertvarkė ir darė kapitalinius darbus jų dukra N. A. ir jos vyras V.

A.. Nurodė, jog po žmonos mirties dėl paveldėjimo nei jis, nei vaikai į notarų biurÄ nesikreipė. Teigia, jog atsakovas ir jo dukra (ieÅ¡kovė) su Å¡eima gyvena Å¡iuose namuose nuo to laiko, kai tik nusipirko namÄ , todėl neprieÅ¡tarauja ir sutinka, kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Tretysis asmuo V. Z. atsiliepime sutinka, kad 66/100 dalys gyvenamojo namo bÅ«tų pripažintos jo sesers N. A. ir jos vyro V.

A. nuosavybe. Nurodė, jog po motinos mirties dėl palikimo nesikreipė. Teigia, jog ieÅ¡kovė iki pat motinos mirties jÄ prižiÅ«rėjo, todėl sutinka dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. 2020 m. lapkričio 5 d. kartu su atsakovo atsiliepimu teismui pateikta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, kuriÄ pasirašė visi byloje dalyvaujantys asmenys, praÅ¡oma jÄ patvirtinti. Nurodė, jog Å¡alims yra aiÅ¡kios ir žinomos civilinės bylos nutraukimo pasekmės. Dalyvaujantys byloje asmenys apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka vietÄ ir laikÄ informuoti teismo praneÅ¡imais, vieÅ¡ai paskelbtu praneÅ¡imu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kinio dalis dėl juridinio fakto nustatymo tenkintina. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti yra vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimÄ , nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti.

Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ . Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė N. A. yra Z. S. ir K. S. dukra (b. l. 11-12). Ieškovas V. A. yra ieškovės sutuoktinis (b. l. 13). Trečiasis asmuo V. Z. yra Z. S. sūnus. Ieškovės motina Z. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Po motinos Z. S. mirties liko palikimas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 1A1š(b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis 5Š1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I1šb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas 3G1šb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 17-18,26-36,63-65).

IÅ¡ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje nurodomų aplinkybių bei pridedamų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad mirus ieÅ¡kovės motinai Z. S., jos turtu rÅ«pinosi ieÅ¡kovė, kuri naudojosi baldais, namų apyvokos daiktais, indais, patalyne, mokėjo už komunalinius patarnavimus, rekonstravo, remontavo gyvenamÄ jį namÄ , apdraudė nekilnojamÄ jį turtÄ , prižiÅ«rėjo ir prižiÅ«ri namų valdÄ , sodina ir prižiÅ«ri gėlynus, vejÄ , perdažė tvorÄ bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė palikimÄ , atsiradusį po jos motinos mirties, priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti (b. l. 14-16,19-25,37-57).

Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, jog Z. S. mirties dėl palikimo niekas nesikreipė, o ieÅ¡kovė iki pat motinos mirties jÄ prižiÅ«rėjo, su Å¡eima gyveno namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuo pat tada, kai tik namas buvo įgytas. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės nuoseklios, neprieÅ¡taraujančios tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Konstatuotina, jog ieÅ¡kovė N. A. priėmė palikimÄ po motinos Z. S. mirties pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo turtÄ ir Å¡ie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ nuo palikėjos mirties (2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis, CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) Å¡iam kodeksui), tačiau laiku į notarÄ nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios turtÄ jai nebuvo iÅ¡duotas (b. l. 94,101).

IeÅ¡kovė yra palikėjos pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Po ieÅ¡kovės motinos mirties kiti įpėdiniai – sutuoktinis K. S. ir sÅ«nus V. Z. nesikreipė į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo. 2019 m. lapkričio 26 d. Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notaro M. L. liudijimas patvirtina, jog paveldėjimo byla pagal mirusiosios paskutinę gyvenamÄ jÄ vietÄ neužvesta (b. l. 94). Atsakovas ir trečiasis asmuo byloje pateiktais atsiliepimais neprieÅ¡tarauja dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Kadangi kiti pirmos eilės įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neprieÅ¡tarauja, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas bÅ«tų nustatytas ieÅ¡kovės naudai, todėl ieÅ¡kovė turi teisę paveldėti turtÄ , likusį po jos motinos mirties. Å is faktas turi ieÅ¡kovei juridinę reikÅ¡mę, nes nuo jo priklauso ieÅ¡kovės turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik Å¡iuo bÅ«du galima įgyvendinti jos teisę paveldėti po motinos mirties atsiradusį palikimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimui gauti bÅ«tinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimÄ , įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Kadangi ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ nustatyti faktÄ patvirtino byloje esantys įrodymai bei atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose nurodytos aplinkybės, todėl juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). PraÅ¡ymas dėl taikos sutarties tenkintinas ir civilinė byla dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo nutrauktina. Procesinė Å¡alių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu bÅ«du baigti teisminį ginÄÄ yra viena iÅ¡ civiliniame procese galiojančio Å¡alių dispozityvumo principo iÅ¡raiÅ¡kų, suteikianti Å¡alims teisę disponuoti ginčo dalyku ir procesinėmis teisėmis.

Å alių sudaryta taikos sutartis dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir vieÅ¡ajam interesui, todėl taikos sutartis tvirtintina ir nesant ginčo, Å¡ioje dalyje civilinė byla nutrauktina. Taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės Å¡alims žinomos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi, jos rezoliucinėje dalyje nurodomos tvirtinamos Å¡alių taikos sutarties sÄ lygos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė byloje sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, nuo kitos 315 Eur žyminio mokesčio dalies ieÅ¡kovai atleisti 2020 m. spalio 9 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡alys sudarė taikos sutartį, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 225 Eur. Ä®vertinus tai, jog valstybė skatina taikų susitarimÄ , kad Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, jos sÄ Å¾iningai naudojosi CPK 42 straipsnio suteiktomis teisėmis, likusi 25 proc.

žyminio mokesčio dalis iÅ¡ atsakovo nepriteistina, apmokant Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 4, 5 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Å alys taikos sutarties 3 punkte susitarė, jog Å¡alys viena iÅ¡ kitos nereikalauja patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, todėl Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas. PaÅ¡to iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudaro 7,74 Eur. Å alys taikos sutarties 4 punkte susitarė, jog Å¡ias iÅ¡laidas atlygins ieÅ¡kovė N. A., todėl paÅ¡to iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 225 Eur žyminio mokesčio dalis, 7,74 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos iÅ¡ grÄ Å¾intinos sumos iÅ¡skaitytinos, iÅ¡ ieÅ¡kovei iÅ¡ viso grÄ Å¾intina 217,26 Eur žyminio mokesčio dalis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 140, 290-292, straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 295 straipsniu, teismas n u t a r i a : IeÅ¡kovų N. A. ir V. A. ieÅ¡kinį dalyje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimÄ , atsiradusį po savo mamos Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti. Patvirtinti tarp ieÅ¡kovų N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens V. Z. (V. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytÄ taikos sutartį ieÅ¡kinio dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, Å¡iomis sÄ lygomis:

l) atsakovas K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tretysis asmuo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįsta, kad ieÅ¡kovai N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis pagerino gyvenamÄ jį namÄ 1AlÅ¡/(b), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso Z. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), ir atsakovui K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2) atsakovas K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir tretysis asmuo V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) neprieÅ¡tarauja ir sutinka, kad 66/100 dalys gyvenamojo namo 1AlÅ¡/(b), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«tų pripažinta bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieÅ¡kovams N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 3) Å¡alys viena iÅ¡ kitos nereikalauja patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo;

4) šalys susitaria, kad išlaidas dėl procesinių dokumentų siuntimo atlygins ieškovė N. A.;

5) ieÅ¡kovai N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) praÅ¡o grÄ Å¾inti sumokėto žyminio mokesčio dalį. Civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų N. A. ir V. A. ieÅ¡kinį atsakovui K. S. dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo, trečiasis asmuo V. Z., nutraukti. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 217,26 Eur (dviejų Å¡imtų septyniolikos eurų 26 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėtÄ 2020 m. rugsėjo 24 d., mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) Žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal teismo nutartį. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose. Teisėja Vaida MotiejÅ«nienė