Legislator Case Law & Legislation
cdab4b2f-5abf-44f1-86b7-4fc0ae0fe333 AI generated

cdab4b2f-5abf-44f1-86b7-4fc0ae0fe333 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number cdab4b2f-5abf-44f1-86b7-4fc0ae0fe333
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 4 d. sprendimÄ Nr. S-83(7-54/2020) (toliau – MGK Sprendimas); panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ar Inspekcija) 2020 m. vasario 7 d. sprendimÄ ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21.222) 682-85 (toliau – VMI Sprendimas);

Legislator headnote

AI generated

cdab4b2f-5abf-44f1-86b7-4fc0ae0fe333 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Jei vadovautis Komisijos teiginiu, kad MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje numatytas 180 dienų terminas netaikomas laikotarpiui iki dienos, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , reiktų laikyti, kad MAÄ® 98 straipsnio 2 dalis Å¡ių santykių nereglamentuoja, ir pagal MAÄ® 98 straipsnio 3 dalies nuostatas bei CK 1.1. straipsnio nuostatas turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte delspinigiams nustatytas 6 mėnesių senaties terminas. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde be to, kÄ iÅ¡dėstė pirminiame skunde, papildomai nurodo, kad VMI Sprendime yra painiojamas jis ir jo sutuoktinė, taip pat nurodomos klaidingos sumos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI3-3771-484/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01836-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo J. M. (J. M.) atstovui advokatui S. Z., atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui M. Č., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. M. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. M.) dėl sprendimų panaikinimo. Teismas n u s t a t ė : J. M. (J. M.) (toliau – PareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino 2020 m. rugsėjo 28 d., ir praÅ¡o:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 4 d. sprendimÄ Nr. S-83(7-54/2020) (toliau – MGK Sprendimas);

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI ar Inspekcija) 2020 m. vasario 7 d. sprendimÄ ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21.222) 682-85 (toliau – VMI Sprendimas);

3) panaikinti VMI Sprendimu nepagrįstai už daugiau kaip 180 dienų priskaičiuotus delspinigius ir nuo nepagrįstai priskaičiuotų mokėtinų mokesčių paskirtÄ baudÄ . Skunde paaiÅ¡kina, kad VMI Sprendimu buvo patvirtintas 2019 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222)FR0680-561 (toliau – Patikrinimo aktas) ir jam apskaičiuota 1 212,87 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) suma, 1089,78 Eur GPM delspinigių, paskirta 364 Eur dydžio GPM bauda. Teigia, kad GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokestinį patikrinimÄ VMI vykdė nuo 2018 m. pabaigos iki 2019 metų gruodžio 30 d., nepaisant to Patikrinimo aktÄ ir SprendimÄ VMI surašė su klaidomis.

Nurodo, kad užbaigus patikrinimÄ , vadovaudamasi subjektyviais iki tikrinamo laikotarpio pradžios, t. y. iki 2013 m. sausio 1 d., tarp pareiÅ¡kėjo ir trečiųjų asmenų susiklosčiusių paskolos santykių vertinimo kriterijais, VMI nusprendė, kad keliomis konkrečiomis tikrinamų mokestinių metų dienomis pareiÅ¡kėjui trÅ«ko pajamų iÅ¡laidoms pagrįsti, pvz., 2013 m. lapkričio 8 d. trÅ«ko 3 186,60 Lt, 2013 m. gruodžio 27 d. – 6 827,39 Lt, 2013 m. gruodžio 30 d. – 189 Lt, 2013 m. gruodžio 31 d.

– 9 444,93 Lt. Tuo pačiu VMI ignoravo pareiÅ¡kėjo 2019 m. rugpjūčio 20 d. VMI adresuotame raÅ¡te nurodytÄ aplinkybę, kad A. B. jam iÅ¡ jo paskolintus 20 000 Lt grÄ Å¾ino 2012 m. gruodžio 31 d., ir nusprendė, kad Å¡i paskola jam buvo grÄ Å¾inta dalimis (po 2857-2858 Lt per metus) laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tuo pačiu klaidingai teigiant, kad jis nepateikė detalios informacijos apie A. B. grÄ Å¾intas pinigines lėšas. PareiÅ¡kėjas nesutinka su MGK nuomone, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. raÅ¡te iÅ¡dėstytų aplinkybių dėl paskolos grÄ Å¾inimo jis nebuvo nurodęs nei mokestinio tyrimo metu, nei pirminiuose savo paaiÅ¡kinimuose.

Atkreipia dėmesį, kad VMI atliko laikotarpio nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. mokestinį patikrinimÄ ir jokios detalios informacijos apie jo ir jo sutuoktinės pajamas, sutartis ir t. t., galiojusias ir pasibaigusias iki 2013 m. sausio 1 d., neprašė. Taip pat pareiÅ¡kėjas nesutinka ir su Komisijos nuomone, kad jis 2012 m. gruodžio 31 d. pinigų grÄ Å¾inimÄ privalėjo pagrįsti dokumentais ir kad jo nurodytÄ aplinkybę apie paskolos grÄ Å¾inimÄ 2012 m. gruodžio 31 d. paneigia kontrahento tvirtinimas apie dalinius paskolos grÄ Å¾inimus laikotarpiu nuo jos suteikimo.

PareiÅ¡kėjas atkreipia dėmesį, kad Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAÄ®) nustato 5 metų mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminÄ . Å iuo atveju VMI reikalavo dokumentų apie paskolÄ , kuri suteikta prieÅ¡ 13 metų ir grÄ Å¾inta prieÅ¡ beveik septynerius metus. Mano, kad pasibaigus MAÄ® nustatytam senaties terminui, mokesčių mokėtojas neprivalo saugoti dokumentų, kurie tik patvirtina buvusius paskolos santykius, tačiau nėra pajamas patvirtinantys.

MAÄ® nustatytas 5 metų senaties terminas grÄ Å¾intos paskolos atžvilgiu pasibaigė 2017 m. gruodžio 31 d., o mokestinis tyrimas pradėtas tik 2018 metų pabaigoje. Mano, kad esminę reikÅ¡mę vertinant jo ir A. B. paskolos santykius, bei jo disponavimo 20 000 Lt suma 2012 m. gruodžio 31 d. pagrįstumÄ turi Patikrinimo akte nurodyta aplinkybė, jog jis ir jo sutuoktinė turėjo finansines galimybes A. B. paskolinti 20 000 Lt (Patikrinimo akto 5 psl., 1.1.2. p. 3 pastraipos paskutinis sakinys) bei kad mokesčių mokėtojas nurodė, jog A.

B. 20 000 Lt paskolÄ grÄ Å¾ino 2012 m. gruodžio 31 d. VMI teiginiai, kad A. B. nurodė, jog paskolÄ jis grÄ Å¾ino dalimis, pasak pareiÅ¡kėjo, reiÅ¡kia tik tai, kad 2011 m. birželio 16 d. A. B. iÅ¡ jo papildomai paskolintus 15 000 Lt grÄ Å¾ino dalimis. PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su VMI bei MGK pozicija, kad jis privalo turėti ir saugoti kiekvienÄ kalendorinę dienÄ patirtų iÅ¡laidų Å¡altinį pagrindžiančius įrodymus ir kad bet kokios konkrečios dienos iÅ¡laidos turi bÅ«ti pagrindžiamos pajamomis, kurios tuo pačiu yra GPM objektas.

PareiÅ¡kėjas mano, kad trumpalaikės paskolos nėra pajamos GPM objekto prasme ir joks įstatymas iÅ¡ mokesčio mokėtojo nereikalauja rinkti ne pajamas, bet trumpalaikes/buitines paskolas įrodančius dokumentus, kuriais turėtų bÅ«ti įrodinėjamas kiekvienÄ konkrečiÄ dienÄ disponuojamų grynų pinigų likutis. Tuo tarpu, kaip ir nurodo VMI, tiek 2014, tiek 2015, tiek 2016, tiek 2017 metais jis gavo pajamų, kurios tuo pačiu yra GPM objektas, daugiau nei, kad nurodytais metais patyrė iÅ¡laidų.

Nurodo, kad MAÄ® 98 straipsnio 2 dalis nustato maksimalų 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminÄ , kai tuo tarpu VMI Sprendimu delspinigiai paskaičiuoti net už 1 337 dienas. PareiÅ¡kėjas nesutinka ir su Komisijos sprendimo teiginiais, kad 180 dienų delspinigių skaičiavimo terminas taikomas tik tam laikotarpiui, kuris siejamas su diena, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ . Nurodo, kad tokiÄ MGK pozicijÄ paneigia MAÄ® 97 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kuriÄ , nuo dienos, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , delspinigių skaičiavimas tęsiamas, o ne pradedamas skaičiuoti iÅ¡ naujo.

MAÄ® 98 straipsnio 2 dalis, nustatanti maksimalų 180 delspinigių skaičiavimo terminÄ , daro nuorodÄ bÅ«tent į minimÄ MAÄ® 97 straipsnio 2 dalį. Be to, MAÄ® 98 straipsnio 3 dalis nustato, kad jei kiti teisės aktai nustato trumpesnius delspinigių skaičiavimo laikotarpius, tai tokie teisės aktai ir turi bÅ«ti taikomi, tiek kiek delspinigiai pradedami skaičiuoti po tokių įstatymų įsigaliojimo. Pažymi, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1. straipsnio 2 dalis nustato, jog CK valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieÅ¡osios teisės normos taikomos tiek, kiek Å¡ių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai.

Jei vadovautis Komisijos teiginiu, kad MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje numatytas 180 dienų terminas netaikomas laikotarpiui iki dienos, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ , reiktų laikyti, kad MAÄ® 98 straipsnio 2 dalis Å¡ių santykių nereglamentuoja, ir pagal MAÄ® 98 straipsnio 3 dalies nuostatas bei CK 1.1. straipsnio nuostatas turi bÅ«ti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte delspinigiams nustatytas 6 mėnesių senaties terminas. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde be to, kÄ iÅ¡dėstė pirminiame skunde, papildomai nurodo, kad VMI Sprendime yra painiojamas jis ir jo sutuoktinė, taip pat nurodomos klaidingos sumos.

Detalizuoja, kad VMI Sprendime suma, nuo kurios skaičiuoti delspinigiai, užrašyta klaidingai, nes ji negali būti 1 212,87,67 Eur. Taip pat atkreipia dėmesį, kad VMI Sprendime nurodyta paskaičiuotų delspinigių suma – 1 089,78 Eur, tačiau prie Sprendimo pridėtuose delspinigių apskaičiavimo ataskaitose (2 lapai) tokios sumos nėra. Patikrinimo akte (24 lapas) nurodytas už 2013-2017 m. apskaičiuojamos 1 212,87 Eur mokėtinos sumos išdalinimas pamečiui. Nors Patikrinimo akte nurodyta, kad nepriemoka už 2013 m. yra 1 721 Lt, prie Sprendimo pridėtose delspinigių ataskaitose už laikotarpius nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. spalio 29 d. ir nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. delspinigiai skaičiuoti ne nuo 1 721 Lt, bet nuo 1 721,01 Lt.

Be to, pareiÅ¡kėjo teigimu, pridėtose ataskaitose nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. spalio 29 d., taip pat už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. spalio 28 d. delspinigiai dar skaičiuojami ir nuo 450 Lt sumos, nors tokios papildomos sumos, kaip nepriemokos už 2013 metus, nei Patikrinimo akte, nei VMI Sprendime nėra. Pastebi ir tai, kad skaičiuojant delspinigius neatsižvelgta, jog 2017 metais nustatyta grÄ Å¾intina 1 733 Eur GPM suma ir delspinigiai nuo pilnų 498,44 Eur (2013 m.), 275,43 Eur (2014 m.), 1 288 Eur (2015 m.) bei 884 Eur (2016 m.) sumų (bendra suma 2945,87 Eur) skaičiuoti ir už laikotarpius nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., nors nuo 2018 m. gegužės 2 d. paskaičiuota nepriemokos suma dėl 2017 m. grÄ Å¾intino 1 733 Eur GPM buvo ne 2 945,87 Eur, bet 1 212,87 Eur.

Delspinigių ataskaitose nurodyta, kad delspinigiai už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 25 d. dar papilomai skaičiuoti nuo 2 666,00 Eur sumos, o už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. – nuo 2 631,00 Eur sumos. IÅ¡ kur Å¡ios sumos, pareiÅ¡kėjui nėra aiÅ¡ku, nes tokių sumų nei Patikrinimo akte, nei Sprendime taip pat nėra. Aukščiau nurodytos aplinkybės, pasak pareiÅ¡kėjo, patvirtina, kad ne tik VMI Sprendimas suraÅ¡ytas aplaidžiai su klaidomis, kurias pareiÅ¡kėjui nurodžius VMI jau kartÄ koregavo 2020 m. kovo 4 d. sprendimu, bet ir Sprendime nurodyti delspinigiai paskaičiuoti nepagrįstai, aplaidžiai su klaidomis ir jau vien dėl to turėtų bÅ«ti panaikinti.

Atsakovė VMI su pareiÅ¡kėjo skundu ir jo patikslinimu nesutinka, praÅ¡o skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepime į skundÄ VMI nurodo, kad atliko pareiÅ¡kėjo GPM patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. PaaiÅ¡kina, kad patikrinimo metu, įvertinus pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės vykdytas pinigines operacijas grynaisiais pinigais, nustatyta, jog sutuoktiniams trÅ«ko grynųjų piniginių lėšų nekilnojamajam turtui (butui) įsigyti bei statybos iÅ¡laidoms apmokėti, pareiÅ¡kėjui, kaip atskaitingam asmeniui, atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų tiekėjais, banko sÄ skaitoms papildyti.

Taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai iÅ¡ fizinių asmenų į banko sÄ skaitas 2013-2014 m. gavo 8 200 Lt (2 374,88 Eur) bei 2016 m. – 200 Eur, kurių nepagrindė juridinę galiÄ turinčiais dokumentais bei neįrodė, kad gautos pajamos nėra asmens pajamos arba yra neapmokestinamos pajamos. Taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai 2017 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 78 000 Eur pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamÄ jÄ patalpÄ bei žemės sklypÄ adresu: (duomenys neskelbtini), įsigytÄ 2016 m.

Patikrinimo metu konstatuota, kad tokio turto pardavimo pajamoms GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatyta lengvata netaikytina, todėl gautos pajamos priskirtinos apmokestinamosioms nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo pajamoms. Patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas 2013-2016 m. gavo 15 634,09 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 2 945,87 Eur (498,44 Eur (už 2013 metus) + 275,43 Eur (už 2014 metus) + 1288 Eur (už 2015 m.) + 884 Eur (už 2016 metus) GPM.

Ä®vertinus tai, kad Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2017 m. pareiÅ¡kėjas klaidingai deklaravo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, apskaičiuotas grÄ Å¾intinas 1 733 GPM. IÅ¡ viso už 2013-2017 m. pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas 1 212,87 Eur mokėtinas GPM. Dėl PareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo padarytų klaidų, pažymi, kad VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje nustatyta klaidų iÅ¡taisymo procedÅ«ra, 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (21.222) 682-130 ,,Dėl 2020-02-07 sprendimo Nr. (21.222) 682-85 klaidų taisymo“ iÅ¡taisė sprendime esančias apsirikimo klaidas ir neatitikimus.

Atsakovė sutinka su Komisijos nuomone, jog Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvę neatitikimai vertintini kaip apsirikimo, skaičiavimo klaidos, neturinčios tiesioginės įtakos apmokestinimo pagrįstumui. Teigti, jog mokesčių administratorius atliko sÄ moningus klaidinimo ar prieÅ¡taringos informacijos pateikimo veiksmus, pagrindo nėra. Atsakydama į skundo argumentus dėl neteisingo paskolos santykių vertinimo, atsakovė paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei kontrolės veiksmų atlikimo metu buvo duoti nurodymai pateikti paaiÅ¡kinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti.

Sutuoktiniai 2018 m. gruodžio 6 d. pateiktame paaiÅ¡kinime laikotarpio pradžiai (pabaigai) nenurodė turimų piniginių lėšų banke ir ne banke. PareiÅ¡kėjas 2018 m. gruodžio 17 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad su sutuoktine 2013 m. sausio 1 d. turėjo apie 95 000 Eur likutį grynaisiais pinigais, kuris susidarė iÅ¡: 100 000 Lt iki 2004 m. sukauptų santaupų, 80 000 Lt 2006 m. iÅ¡ kredito įstaigos gautos paskolos, 70 000 Lt tėvų paskolintų lėšų, 35 000 Lt Å¡eimos draugų V. ir R.

P. paskolos, 43 012 Lt 2005-2012 m. abiejų sutuoktinių su darbo santykiais susijusių pajamų ir Sodros iÅ¡mokų, auginant vaikus. Vėliau pareiÅ¡kėjas pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriais patikslino anksčiau pateiktÄ informacijÄ . VMI mokestinio patikrinimo metu įvertino pareiÅ¡kėjo tiek pirminiame, tiek vėlesniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytus Å¡altinius ir nustatė, kad sutuoktinių grynųjų pajamų likutis sudaro 137 858 Lt. Pažymi, kad MAÄ® 41 straipsnis įpareigoja mokesčių mokėtojÄ nurodyti turto, pajamų Å¡altinius ir juos pagrįsti.

Tais atvejais, kai mokėtojas pasirenka lėšų suteikimo / gavimo grynaisiais pinigais bÅ«dÄ , bÅ«tent jam tenka įrodinėjimo naÅ¡ta realų lėšų perdavimÄ pagrįsti leistinais ir tinkamais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. balandžio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. A-602-27/2013; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A-1305-602/2015; 2016 m. vasario 8 d. nutartis adm. byloje Nr. A-145-602/2016). Atsakovė nurodo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjas pozicijÄ , kad į jo tikrinamojo laikotarpio piniginių lėšų likutį įėjo ir A.

B. 2012 m. gruodžio 31 d. grÄ Å¾inta paskola, nurodė tik 2019 m. rugpjūčio 20 d., VMI paaiÅ¡kindamas, kad nuo 2006 m. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Å¡iam asmeniui paskolino 20 000 Lt, vėliau paskolos terminas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., nes jis ne tik negrÄ Å¾ino jam lėšų, bet dar papildomai skolinosi iÅ¡ jo pinigų, visos paskolos lėšos pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intos 2012 m. gruodžio 31 d. Nurodo, kad paskolos gavėjas A. B. 2019 m. rugsėjo 17 d. pateiktame paaiÅ¡kinime patvirtino paskolos gavimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, tačiau nurodė, kad paskolÄ dalimis gavo iÅ¡ savo studijų draugo laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų, nenurodydamas tikslių paskolos sumų, paaiÅ¡kindamas, kad skolindavosi grynaisiais pinigais.

Paskolos gavėjas nurodė, kad pasiskolintoms sumoms buvo suraÅ¡yti skolos raÅ¡teliai, lėšas grÄ Å¾inus, jie buvo sunaikinti. Pasak paaiÅ¡kinimo, paskolos lėšas A. B. grÄ Å¾indavo, kai tik turėdavo finansinių galimybių, iki 2012 m. pabaigos dalimis buvo grÄ Å¾intos visos iki 2009 metų dalimis pasiskolintos lėšos, apie 20 000 Lt. Tokiu bÅ«du, Inspekcija, vertindama PareiÅ¡kėjo paskolos grÄ Å¾inimÄ kaip pajamų Å¡altinį, atsižvelgdama į tai, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių paskolos grÄ Å¾inimÄ konkrečiu jo nurodytu metu pagrindžiančių dokumentų, o jo kontrahentas patvirtino dalinius paskolos grÄ Å¾inimus laikotarpiu nuo paskolos suteikimo, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažino, kad pareiÅ¡kėjas paskolas suteikė laikotarpiu nuo 2006-2009 metų, kiekvienais metais po 5 000 Lt (Å¡ios sumos priskirtos pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidoms), atitinkamai paskolos grÄ Å¾inimas pareiÅ¡kėjo pajamomis pripažintas proporcingai laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Å¡ios pajamos kiekvienu mokestiniu laikotarpiu priskirtos pareiÅ¡kėjo pajamoms), laikant, kad pareiÅ¡kėjui paskolÄ paskolos gavėjas grÄ Å¾ino dalimis, 2012 metais sumokėdamas 2 857 Lt, tai yra paskutinę grÄ Å¾inamos paskolos dalį.

Atsakydama į skundo argumentus dėl delspinigių skaičiavimo VMI atsiliepime remiasi MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio 2 dalies nuostatų aiÅ¡kinimu, kurį savo praktikoje pateikia LVAT, ir nurodo, kad 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpis prasideda tik tada, kai įgyja teisinę galiÄ sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir nėra taikomas už ankstesnius laikotarpius iki pastarojo laikotarpio. Nurodo, kad ginčo situacijoje Å¡is terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo to momento, kai bus priimtas galutinis procesinis sprendimas mokestinio ginčo byloje.

Todėl pareiÅ¡kėjo motyvus dėl netinkamo delspinigių skaičiavimo VMI atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. VMI atsiliepime į patikslintÄ skundÄ nurodo, kad Sprendimo 5 psl. padarė techninę klaidÄ ir vietoj 1 212,87 Eur nurodė 1212,,67 Eur. Dėl Sprendime apskaičiuotos 1 089,78 Eur delspinigių sumos paaiÅ¡kina, kad delspinigių apskaičiavimo lentelėje už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. apskaičiuota suma – 1 053,36 Eur, o laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 125,73 Lt, perskaičiuota suma eurais bÅ«tų 36,414 Eur (125,73 Lt/3,4528), todėl iÅ¡ viso apskaičiuota delspinigių suma lygi 1089,774 Eur (1053,36 Eur + 36,414 Eur).

Taip pat nurodo, kad delspinigių lentelėje laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. spalio 29 d. nurodyta suma – 1 721,01 Lt, nuo kurios skaičiuojami delspinigiai perskaičiavimui į eurus, t. y. 498,44 Eur, įtakos neturi. PaaiÅ¡kina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas tikslino deklaracijas ir tai įtakojo mokestinių prievolių dydį. Delspinigių ataskaitoje už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. spalio 29 d. apskaičiuota mokesčio suma 130,33 Eur (450,00 Lt) buvo permoka už 2013 metus pagal pirminę deklaracijÄ , kuri buvo grÄ Å¾intina 2018 m. birželio 14 d.

Po patikslintų deklaracijų už 2013 metus atsirado mokėtina 9 843,00 Lt (2850,73 Eur) suma, todėl ir paskaičiuoti delspinigiai nuo 130,33 Eur sumos. Taip pat nurodo, kad skaičiuojant delspinigius už 2017 m. įvertinta tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs pirminę pajamų deklaracijÄ už 2017 m., kuri buvo patikslinta 2018 m. gruodžio 13 d., joje apskaičiuojant mokėtinÄ sumÄ 3 307 Eur (pareiÅ¡kėjas Å¡ios sumos nesumokėjo). Patikrinimo metu įvertinus pareiÅ¡kėjo vėliausiai (paskutinę) pateiktÄ pajamų deklaracijÄ už 2017 m. ir patikrinimo metu apskaičiuotÄ mokėtinÄ mokesčio sumÄ , susidarė grÄ Å¾intina 1 733 Eur GPM suma.

Atsižvelgiant į tai, už 2017 m. buvo apskaičiuotos 2 666 Eur ir 2 631,00 Eur sumos, iÅ¡ jų: 35,00 Eur pervesti antstolio 2018 m. birželio 25 d., o 2 631,00 Eur suma VMI 2019 m. gegužės 16 d. nuraÅ¡yta nuo fizinio asmens sÄ skaitos banke (2 631,00 Eur + 35,00 Eur = 2666,00 Eur). Atsakydama į pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo teiginius, kad skaičiuojant delspinigius neatsižvelgta, jog 2017 metais nustatyta grÄ Å¾intina 1733 Eur GPM suma ir delspinigiai nuo visų 498,44 Eur (2013 m.), 275,43 Eur (2014 m.), 1288 Eur (2015 m.) bei 884 Eur (2016 m.) sumų (bendra suma 2945,87 Eur) skaičiuoti ir už laikotarpius nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., nors nuo 2018 m. gegužės 2 d. paskaičiuota nepriemokos suma dėl 2017 m. grÄ Å¾intino 1 733 Eur GPM buvo nebe 2 945,87 Eur, bet 1212,87 Eur, VMI paaiÅ¡kina, kad pagal Patikrinimo aktÄ pareiÅ¡kėjui priskaičiuotos mokėtinos GPM sumos, nuo kurių ir skaičiuojami papildomi delspinigiai: 498,44 Eur suma už 2013 metus, 275,43 Eur suma už 2014 metus, 1288,00 Eur suma už 2015 metus, 884,00 Eur suma už 2016 metus, 1733,00 Eur suma už 2017 metus (sumažinta).

Papildomai priskaičiuotos sumos pagal Patikrinimo akto prievoles MAIS yra įvestos prie tų metų, už kuriuos ir yra priskaičiuota. Pagal Patikrinimo aktÄ sumažinta 1 733,00 Eur suma už 2017 metus sugretinta su prievolėmis pagal Patikrinimo aktÄ , t. y. 498,44 Eur (už 2013 metus), 275,43 Eur (už 2014 metus), 933,62 Eur (už 2015 metus) ir 25,51 Eur su GPM delspinigiais, t. y. 498,44 Eur + 275,43 Eur + 933,62 Eur + 25,51 Eur = 1733 Eur, (498,44 Eur + 275,43 Eur + 1288 Eur + 884 Eur ) - 1733 Eur = 1212,87 Eur. VMI taip pat atkreipia dėmesį, kad Sprendime mokesčių mokėtojui iÅ¡aiÅ¡kinta, jog „apskaičiuotoji delspinigių suma gali keistis atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus mokesčių apskaitoje, kurie vykdomi teisės aktuose numatytais atvejais, pavyzdžiui, pasibaigus Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskundimo terminams atlikus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymus“.

VMI atsiliepime į patikslintÄ skundÄ pažymi, kad skaičiuojant delspinigius nuo mokėtinų sumų už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., kuris apjungia mokestinių prievolių ir mokėtinų sumų apskaičiavimÄ tiek litais, tiek eurais, nukrypimai ir paklaidos tiesiog neiÅ¡vengiami dėl sumų apvalinimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. M. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti remdamasis skunde ir jo patikslinime iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remdamasis atsiliepimuose į skundÄ ir jo patikslinimÄ , nurodytais argumentais. Teismas konstatuoja: Byloje kilo ginčas dėl pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų. Remiantis byloje ir MGK byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyrius, vykdydamas 2018 m. gruodžio 20 d. pavedimÄ tikrinti Nr. (21.59-32)FR0773-2327, atliko pareiÅ¡kėjo mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimÄ už 2013-2016 metus.

Mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės mokestinius tyrimus. VMI Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimo skyriaus vyr. specialistė 2019 m. gruodžio 30 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (21.222) FR0680-561. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės tikrinamuoju laikotarpiu grynaisiais pinigais patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas 28 693,29 Eur (iÅ¡ jų: 2013 m. – 19 647,92 Lt, 2014 m. – 7 776,20 Lt, 2015 m. – 12 197,88 Eur, 2016 m.

– 8 552,85 Eur) ir Å¡iai iÅ¡laidų sumai padengti sutuoktiniai naudojo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su sutuoktine iÅ¡ fizinių asmenų į banko sÄ skaitas 2013-2014 m. gavo 8 200 Lt ir 2016 m. – 200 Eur kitų pajamų, o 2017 m. pareiÅ¡kėjas klaidingai deklaravo nekilnojamojo turto pardavimo pajamas (MGK byla, I t., b, l. 10–37; VI t., b. l. 109). Patikrinimo akte pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota 1 212,87 Eur mokėtina GPM suma.

PareiÅ¡kėjas pastabų ir atsikirtimų dėl Patikrinimo akto Inspekcijai nepateikė. Inspekcija, įvertinusi Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi MAÄ® 8 straipsnio 1, 3 dalimis, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2020 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. (21.222) 682-85 patvirtino Patikrinimo akte apskaičiuotÄ GPM sumÄ , apskaičiavo 1 089,78 Eur GPM delspinigių ir skyrė 364 Eur (30 proc.) GPM baudÄ (MGK byla, I t., b. l. 4–9). PareiÅ¡kėjas 2020 m. vasario 27 d. VMI SprendimÄ apskundė MGK (registruotas 2020 m. kovo 4 d.

Nr. 7-54) (MGK byla, I t., b. l. 1–3). VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje nustatyta klaidų iÅ¡taisymo procedÅ«ra, 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (21.222) 682-130 ,,Dėl 2020-02-07 sprendimo Nr. (21.222) 682-85 klaidų taisymo“ iÅ¡taisė 2020 m. vasario 7 d. sprendime Nr. (21.222) 682-85 esančias apsirikimo klaidas ir neatitikimus (MGK byla, II t., b. l. 76-82). MGK 2020 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. S-83(7-54/2020) patvirtino VMI SprendimÄ , patikslintÄ VMI 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (21.222) 682-130 ,,Dėl 2020 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (21.222) 682-85 klaidų taisymo“, ir pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė (MGK byla, VI t., b. l. 116–124).

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPMÄ®) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, Å¡io įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu Å¡io įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotÄ asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip.

PareiÅ¡kėjas nesutikimÄ su priimtais sprendimais grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad mokesčių administratorius neteisingai nustatė jo ir jo sutuoktinės turėtų grynų pinigų likutį 2012 m. gruodžio 31 d., kadangi netinkamai įvertino paskolos A. B. suteikimo ir grÄ Å¾inimo aplinkybes, o tai sÄ lygojo neteisingÄ mokesčio bazės nustatymÄ . Be to, VMI Sprendime yra klaidų, todėl pareiÅ¡kėjui neaiÅ¡ku, kaip apskaičiuota mokestinė prievolė. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad delspinigiai skaičiuoti už 1 377 dienas, vietoj 180 dienų, kurias numato įstatymas.

MAĮ 40 straipsnio 1, 4 punktai nustato, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Pagal MAĮ 66 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais.

MAÄ® 70 straipsnis nustato vienÄ iÅ¡ specialių mokesčių apskaičiavimo bÅ«dų – kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių, patvirtintų Inspekcijos virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 (toliau – Taisyklės) 4 punkte detalizuoti faktai ir aplinkybės, dėl kurių mokesčių administratorius gali priimti sprendimÄ mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ . Ä®vertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytÄ ja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯raÅ¡o neteisingus (nepatikimus, prieÅ¡taringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (4.1 punktas).

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi teisės aiÅ¡kinimo, kad atvejai, kai mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, patenka į MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies teisinio reguliavimo sritį (pvz., žr. 2013 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1032-13, 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-554-14, kt.). Nustatyta, kad VMI nagrinėjamu atveju mokesčių sumas pareiÅ¡kėjui apskaičiavo remdamasi MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklėmis, nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės patikrinimo laikotarpiu nuo 2013–2016 m. grynaisiais pinigais patirtos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gautas pajamas, pagrįstas Å¡altiniais.

Kadangi pareiÅ¡kėjui tenkančios iÅ¡laidos nurodytu laikotarpiu virÅ¡ijo pajamas, mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad mokesčių mokėtojas gavo kitų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų. Kaip matyti iÅ¡ mokestinio ginčo bylos medžiagos, VMI patikrinimo akte apskaičiavo pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės disponuojamų lėšų likutį patikrinimo pradžioje (2013 m. sausio 1 d.), vėliau apskaičiavo pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės kiekvienų metų iÅ¡laidas ir pajamas.

Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus pareiga pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas turi būti vykdoma ypatingai atidžiai pajamų, kurių šaltiniai nėra žinomi, apmokestinimo atvejais. Iš tiesų tokie atvejai skiriasi nuo gyventojo deklaruotų arba mokesčių administratoriaus nurodomų mokėti mokesčių nuo pajamų, kurių gavimo šaltiniai yra žinomi, o jų paskaičiavimo būdai yra tikslūs ir dažniausiai paremti mokesčio mokėtojo ir (ar) mokesčių administratoriaus turimais objektyviais duomenimis.

LVAT, aiÅ¡kindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ bylose, kai mokesčių administratorius mokestinę prievolę nustato taikydamas MAÄ® 70 straipsnio 1 dalies normÄ , yra nurodęs, kad Å¡i norma skirta ne tam, kad bÅ«tų nustatytas tikslus, t. y. objektyviais duomenimis paremtas, mokestinės prievolės dydis, o tam, kad bÅ«tų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Pajamų, kurių Å¡altiniai nėra žinomi, apmokestinimas taikant MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje numatytÄ tvarkÄ paprastai yra paremtas tam tikromis teisinėmis ir faktinėmis prezumpcijomis, todėl mokestinė prievolė tokiais atvejais gali bÅ«ti pripažinta pagrįsta tik iÅ¡tyrus visus įrodymus bei padarius pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad priimtu administraciniu sprendimu nebus pažeisti mokesčių mokėtojų interesai (LVAT 2017 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-991-602/2017, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-27/2013).

Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo Å¡ios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotÄ mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotÄ konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, sÄ lygojančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumÄ (žr. pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010; 2011-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-912/2011, 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1024-442/2015, kt.).

Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu <...> būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (LVAT 2007 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-603/2007, kt.).

Nustatyta, kad Patikrinimo akte VMI rėmėsi objektyviais duomenimis – pirminiais dokumentais (pateiktomis paskolos sutartimis, turto pirkimo-pardavimo sandoriu, duomenimis iÅ¡ registrų, iÅ¡ banko institucijų ir kt.). Nustatyta, kad vadovaujantis MAÄ® 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139 ir 140 straipsnių pakeitimo bei papildymo 401 straipsniu įstatymo 11 straipsnio nuostatomis mokesčių mokėtojas buvo informuotas apie galimybę iki 2019 m. liepos 1 d. deklaruoti anksčiau gautas ir nedeklaruotas pajamas, per 20 dienų susimokėti mokesčius arba sudaryti periodinio mokėjimo grafikÄ ir bÅ«ti atleistam nuo teisinių pasekmių (baudų ir delspinigių).

J. M. 2019 m. liepos 1 d. pateikė gyventojo pajamų deklaracijas (forma GPM308) už 2013-2014 m., kuriose deklaravo anksčiau nedeklaruotas parduotos miÅ¡ko gėrybių produkcijos neapmokestinamÄ sias pajamas, turto nuomos, azartinių loÅ¡imų laimėjimų, apmokestinamÄ sias pajamas, nuo kurių papildomai apskaičiavo 19 561 Lt (5 665,26 Eur) mokėtinÄ GPM sumÄ , iÅ¡ jų: 2013 m. – 9 843 Lt, 2014 m. – 9 718 Lt. Dėl papildomai deklaruotų įmokų sumokėjimo 2019 m. liepos 18 d. sudarytas periodinių mokėjimų grafikas (MGK byla, IV t., b. l. 77, 79).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei kontrolės veiksmų atlikimo metu buvo duoti nurodymai pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (MGK byla, IV t., b. l. 81,82). Patikrinimo metu pareiškėjas, grįsdamas savo ir sutuoktinės tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2013 m. sausio 1 d.) turėtas santaupas grynais pinigais, nurodė, kad su I. M. turėjo apie 95 000 Eur (328 016 Lt) likutį grynaisiais pinigais, kuris susidarė iš turėtų santaupų, su darbo santykiais susijusių pajamų, Sodros išmokų (auginant vaikus), banko suteiktos paskolos bei tėvų ir šeimos draugų skolintų lėšų.

Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos (FR0593) pareiškėjas ir jo sutuoktinė mokesčių administratoriui nepateikė. Patikrinimo akte vertinta, kad pareiškėjo piniginių lėšų likutis 2004 m. sausio 1 d. banke sudarė 2 122,64 Lt, ne banke 2 410,78 Lt, jo sutuoktinės – 1 692,79 Lt banke ir ne banke 16 862,98 Lt. Patikrinimo akte, įvertinus sutuoktinių 2008 m. sausio 1 d. turėtas santaupas banke ir ne banke, 2008-2012 m. gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, kad sutuoktinių patirtos išlaidos 434 466,77 Lt viršijo gautas pajamas, sutuoktiniai 2008-2012 m. išlaidoms padengti naudojo kitas pajamas iš nenustatytų lėšų šaltinių.

Tačiau, įvertinus tai, kad paskutinę metų dienÄ (2012 m. gruodžio 31 d.) fiziniai asmenys sutuoktiniams grÄ Å¾ino 72 858 Lt anksčiau jiems suteiktas paskolas ir paskolino 65 000 Lt grynaisiais pinigais, sutuoktinių piniginių lėšų likutis ne banke 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 137 858 Lt. Abiejų sutuoktinių turėtas pinigų likutis banke 2012 m. gruodžio 31 d. nustatytas 10 416,49 Lt. Patikrinimo akte, įvertinus pareiÅ¡kėjo ir sutuoktinės 2013 m. sausio 1 d. turėtas santaupas banke ir ne banke, 2013-2016 m. gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, nustatyta, kad sutuoktinių tikrintu laikotarpiu grynaisiais pinigais patirtos iÅ¡laidos 28 693,29 Eur virÅ¡ijo gautas pajamas, iÅ¡ jų: 2013 m.

– 19 647,92 Lt, 2014 m. – 7 776,20 Lt 2015 m. – 12 197,88 Eur, 2016 m. – 8 552,85 Eur. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės vykdytas pinigines operacijas grynaisiais pinigais nustatyta, kad jiems trÅ«ko grynųjų piniginių lėšų nekilnojamajam turtui (butui) įsigyti bei statybos iÅ¡laidoms apmokėti, pareiÅ¡kėjui, kaip atskaitingam asmeniui, atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir paslaugų tiekėjais, banko sÄ skaitoms papildyti. Nustatyta, kad sutuoktiniai iÅ¡ fizinių asmenų į banko sÄ skaitas 2013-2014 m. gavo 8 200 Lt (2 374,88 Eur) bei 2016 m.

– 200 Eur, kurių nepagrindė juridinę galiÄ turinčiais dokumentais bei neįrodė, kad gautos pajamos nėra asmens pajamos arba yra neapmokestinamos pajamos. Inspekcija, apmokestindama gautas lėšas, rėmėsi LVAT praktika (2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas adm. byloje Nr. eA-1299-556/2017), laikydamasi pozicijos, kad sutuoktiniai nepateikė konkrečių ir leistinų įrodymų, kad gautos lėšos nėra pajamos, ar neapmokestinamosios pajamos, todėl 2013 m. gautos 3 300 Lt, 2014 m. – 4 900 Lt, 2016 m.

– 200 Eur pajamos pripažintos apmokestinamosiomis B klasės pajamomis. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas su sutuoktine 2013-2016 metais iÅ¡ viso gavo 31 268,17 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, iÅ¡ kurių nuo 28 693,29 Eur pajamų GPM apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , vadovaujantis MAÄ® 70 straipsnio 1 dalimi, taikant Taisyklių 6.3.3 papunktyje numatytÄ iÅ¡laidų metodÄ . Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ir jo sutuoktinė 2017 m. balandžio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi už 78 000 Eur pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ (gyvenamÄ jÄ patalpÄ bei žemės sklypÄ adresu: (duomenys neskelbtini), įsigytÄ 2016 m.

Inspekcijos vertinimu, tokio turto pardavimo pajamoms GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punkte nustatyta lengvata netaikytina, todėl gautos pajamos priskirtos apmokestinamosioms nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo pajamoms. Atlikus GPM perskaičiavimÄ , konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas 2013-2016 m. gavo 15 634,09 Eur kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, nuo kurių neapskaičiavo ir nesumokėjo 2 945,87 Eur (498,44 Eur (už 2013 metus) + 275,43 Eur (už 2014 metus) + 1 288 Eur (už 2015 m.) + 884 Eur (už 2016 metus) GPM.

Ä®vertinus tai, kad metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2017 m. PareiÅ¡kėjas klaidingai deklaravo bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, apskaičiuotas grÄ Å¾intinas 1 733 GPM . IÅ¡ viso už 2013-2017 m. pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas 1 212,87 Eur mokėtinas GPM. Kaip matyti, pareiÅ¡kėjo mokesčių bazė susideda iÅ¡ 2 dalių: fizinių asmenų į jo (jo sutuoktinės) banko sÄ skaitas pervestų piniginių lėšų, taip pat iÅ¡laidų, kurios virÅ¡ija jo (jo sutuoktinės) pajamas.

Kadangi sutuoktiniai nuo 2007 metų yra santuokoje, mokesčių bazei priskirtas lėšas Inspekcija, remdamasi Civilinio kodekso nuostatomis, lygiomis dalimis priskyrė kiekvieno iš sutuoktinių mokesčių bazei. Iš pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, matyti, kad jis neginčija Inspekcijos pripažintų jo pajamų šaltinių, jų dydžio, patirtų išlaidų ir jų dydžio, tačiau jis nesutinka su tikrinamojo laikotarpio (2013 m. sausio 1 d.) pradžiai nustatytu grynųjų pinigų likučiu ir A.

B. grÄ Å¾intos 20 000 Lt paskolos vertinimu. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad 2012 m. gruodžio 31 d. jis papildomai turėjo 20 000 Lt, kuriuos jam grÄ Å¾ino A. B. pagal 2006 m. sudarytÄ paskolos sutartį. Kaip matyti pareiÅ¡kėjas remiasi aukščiau minėtu sandoriu, pagal kurį, jo teigimu, gavo grynus pinigus. PareiÅ¡kėjas tvirtina, kad pasibaigus paskolos santykiams, juos patvirtinantys dokumentai buvo sunaikinti ir jis neturėjo pareigos jų iÅ¡saugoti, kadangi MAÄ® numato 5 metų mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjo manymu, paskolos dokumentai nėra pajamas ar iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai. LVAT praktikoje pažymėta, kad iÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ . Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta raÅ¡ytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia.

Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į MAÄ® 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai (LVAT 2011 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015). LVAT yra pasisakęs, kad pareiga nurodyti pajamų Å¡altinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti Å¡iuos Å¡altinius pagrindžiančius dokumentus.

Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų įraÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos (LVAT 2013 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-27-13/2013, 2019 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1342-422/2018).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas aplinkybę, jog į jo tikrinamojo laikotarpio piniginių lėšų likutį įėjo ir A. B. 2012 m. gruodžio 31 d. grÄ Å¾inta paskola, nurodė 2019 m. rugpjūčio 20 d. paaiÅ¡kinime Inspekcijai teigdamas, kad 2006 m. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Å¡iam asmeniui paskolino 20 000 Lt, vėliau paskolos terminas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., nes jis ne tik negrÄ Å¾ino jam lėšų, bet dar papildomai skolinosi iÅ¡ jo pinigų, visos paskolos lėšos jam grÄ Å¾intos 2012 m. gruodžio 31 d. (MGK byla, II t., b. l. 85–87).

Kaip pagrįstai pastebėjo MGK, Å¡ios pozicijos pagal byloje surinktÄ informacijÄ pareiÅ¡kėjas nebuvo nurodęs nei mokestinio tyrimo metu, nei pirminiuose savo paaiÅ¡kinimuose patikrinimo metu. Inspekcijai 2019 m. rugsėjo 17 d. pateiktame paaiÅ¡kinime paskolos gavėjas A. B. patvirtino paskolos gavimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, nurodydamas, kad paskolÄ gavo dalimis iÅ¡ savo studijų draugo laikotarpiu nuo 2006 iki 2009 metų (MGK byla, II t., b. l. 77–79). A. B. paaiÅ¡kinime nenurodė tikslių paskolos sumų, tik paaiÅ¡kino, kad skolindavosi grynaisiais pinigais, pasiskolintoms sumoms buvo suraÅ¡yti skolos raÅ¡teliai, lėšas grÄ Å¾inus, jie buvo sunaikinami.

Pasak A. B., paskolos lėšas jis grÄ Å¾indavo kai tik turėdavo finansinių galimybių: iki 2012 m. pabaigos dalimis buvo grÄ Å¾intos visos iki 2009 metų dalimis pasiskolintos lėšos, apie 20 000 Lt. PareiÅ¡kėjas gi, kaip įrodymu, remiasi tik savo paaiÅ¡kinimais, kurie nepatvirtinti jokiais įrodymais ir yra abstraktÅ«s. PareiÅ¡kėjas konkrečiai nenurodo, kada konkrečiai A. B. jam grÄ Å¾ino pinigus. PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad A. B. paaiÅ¡kinimas, jog pinigus jis pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾ino dalimis reiÅ¡kia tik tai, kad 2011 m. birželio 16 d.

A. B. iÅ¡ jo papildomai paskolintus 15 000 Lt grÄ Å¾ino dalimis. A. B. savo paaiÅ¡kinime apie Å¡iÄ paskolÄ jokių duomenų nenurodo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog realiai 2012 m. gruodžio 31 d. jis disponavo 20 000 Lt suma, kuriÄ visÄ iÅ¡ karto pagal paskolos sutartį Å¡iai datai grÄ Å¾ino A. B. PareiÅ¡kėjas paskolindamas lėšas kitam fiziniam asmeniui neabejotinai patyrė iÅ¡laidų, o jas grÄ Å¾inus gavo pajamas. Todėl Inspekcija, vertindama pareiÅ¡kėjo paskolos grÄ Å¾inimÄ kaip pajamų Å¡altinį, atsižvelgdama į tai, jog pareiÅ¡kėjas, nors ir turėdamas pareigÄ pagrįsti pajamų Å¡altinius, nepateikė jokių paskolos grÄ Å¾inimÄ konkrečiu jo nurodytu metu pagrindžiančių dokumentų, o pareiÅ¡kėjo kontrahentas patvirtino dalinius paskolos grÄ Å¾inimus nuo paskolos suteikimo, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdama į tai, jog nė viena iÅ¡ paskolinių santykių Å¡alių nenurodė konkrečių paskolintų ir sugrÄ Å¾intų sumų, pagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėjas paskolas suteikė laikotarpiu nuo 2006-2009 metų, kiekvienais metais po 5 000 Lt (Å¡ios sumos priskirtos pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidoms), atitinkamai paskolos grÄ Å¾inimas pareiÅ¡kėjo pajamomis pripažintas proporcingai laikotarpiui iki 2012 m. gruodžio 31 d., laikant, kad pareiÅ¡kėjui paskolÄ paskolos gavėjas grÄ Å¾ino dalimis, 2012 metais sumokėdamas 2 857 Lt, tai yra paskutinę grÄ Å¾inamos paskolos dalį.

Kadangi MAÄ® 70 straipsnio taikymas ir mokesčių bazės nustatymas siejamas su reikalavimu nustatyti protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkančiÄ mokesčių bazę, todėl MGK, įvertinusi pareiÅ¡kėjo ir paskolos gavėjo pateiktÄ informacijÄ , mokesčių administratoriaus pasirinktÄ pareiÅ¡kėjo patirtų iÅ¡laidų (suteikiant paskolÄ dalimis) ir pajamų skaičiavimÄ (gaunant paskolos grÄ Å¾inimÄ dalimis proporcingai per paskolos grÄ Å¾inimo laikotarpį) pagrįstai pripažino atitinkančiu MAÄ® 70 straipsnio keliamus reikalavimus.

IÅ¡ Inspekcijos Patikrinimo akte atliktų skaičiavimų matyti, kad pareiÅ¡kėjo mokesčių bazė buvo apskaičiuota, nustačius, jog konkrečiu tikrinto mokestinio laikotarpio metu, tai yra konkrečių iÅ¡laidų patyrimo metu (atskaitingo asmens iÅ¡laidoms, nekilnojamojo turto įsigijimo iÅ¡laidoms padengti, lėšoms įneÅ¡amoms į bankÄ ir pan.) pareiÅ¡kėjas neturėjo juridinę galiÄ turinčiais pajamų Å¡altiniais pagrįstų pajamų. Pajamų mokesčio subjektas yra pajamas gavęs gyventojas (GPM įstatymo 3 straipsnis), objektas yra gyventojo pajamos, kurios pripažįstamos jų gavimo momentu, kai pajamos bet kokia forma faktiÅ¡kai yra gaunamos arba bet kokia forma jos yra iÅ¡mokamos (GPM įstatymo 8 straipsnis.).

Taigi prievolė apskaičiuoti, iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti mokestį yra siejama su GPM objekto atsiradimu – faktiÅ¡ku pajamų iÅ¡mokėjimo arba gavimo momentu, tai yra konkrečiu momentu gautomis pajamomis už parduotÄ turtÄ , atliktas paslaugas ar pan. Ginčo atveju nustatyta, jog konkrečių iÅ¡laidų patyrimo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nedisponavo juridinę galiÄ turinčiais Å¡altiniais pagrįstomis pajamomis, kas sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad Å¡iuo tikrinto laikotarpiu momentu jis buvo gavęs pajamų iÅ¡ mokesčių administratoriui nežinomų Å¡altinių, kurių, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kitų metų gegužės 1 d., jis nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio.

PareiÅ¡kėjas nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad konkrečių iÅ¡laidų patyrimo metu jis buvo gavęs juridinę galiÄ turinčiais pajamų Å¡altiniais pagrįstų pajamų iÅ¡laidoms padengti. Dėl GPM baudos MAÄ® 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamÄ mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifÄ ir dėl Å¡ių priežasčių mokėtinÄ mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trÅ«kstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų Å¡ios trÅ«kstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nedeklaravo visų gautų pajamų, tokiu bÅ«du sumažino GPM, todėl VMI jam patikrinimo akto tvirtinimo metu pagrįstai skyrė GPM baudÄ . Nustatyta, kad skiriant baudÄ Inspekcija atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėjas mokestinio patikrinimo metu geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė patikrinimui dokumentus, paaiÅ¡kinimus, kas laikytina mokesčių mokėtojos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe mokesčių administratorius laikė mokesčių mokėtojo pažeidimų trukmę (GPM mokėjimo pažeidimai nustatyti už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.).

Teismo vertinimu, paskirtos GPM baudos dydis nagrinėjamu atveju atitinka pažeidimo sunkumÄ ir, teismo vertinimu, yra teisingas. Atleidimo nuo GPM baudų pagrindų byloje nenustatyta. PareiÅ¡kėjas baudos dydžio nekvestionuoja. Dėl klaidų VMI sprendime PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ginčijamas VMI sprendimas turi bÅ«ti panaikintas ir tuo pagrindu, kad jame yra padaryta daug raÅ¡ymo klaidų, painiojama jo ir jo sutuoktinės pavardė, pareiÅ¡kėjui nėra aiÅ¡kÅ«s tam tikri sprendime ir Patikrinimo akte nurodyti skaičiai.

Atsakovė pripažįsta ir tai nustatė MGK, kad pareiškėjo atžvilgiu priimtame VMI sprendime yra pareiškėjo minimi skaičiavimo neatitikimai, tai yra minint pajamas viršijančias išlaidas, už 2015 metus nurodyta ne bendra sutuoktinių pajamas viršijančių 12 197,88 Eur išlaidų suma, o pareiškėjui tenkanti 1/2 jų dalis – 60 98,94 Eur, taip pat tam tikrose sprendimo dalyse yra minima pareiškėjo sutuoktinė. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI, pasinaudodama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje nustatyta klaidų ištaisymo procedūra, 2020 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (21.222) 682-130 „Dėl 2020-02-07 sprendimo Nr. (21.222) 682-85 klaidų taisymo“ ištaisė sprendime esančias apsirikimo klaidas ir neatitikimus.

Patikslintu sprendimu yra pateikta Patikrinimo akte ir šio akto 2-3 prieduose esanti informacija, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės tikrintuoju laikotarpiu grynaisiais pinigais patirtos išlaidos 28 693 Eur viršijo gautas pajamas, iš jų 2013 m. – 19 6477,92 Lt, 2014 m. – 776,20 Lt, 2015 m. – 12 197,88 Eur (vietoj nurodytos dalies šios sumos – 6 098,94 Eur – sprendimo pastaba), 2016 m. – 8 552,85 Eur, taip pat patikslinti kiti 2020 m. vasario 7 d. sprendime Nr. (21.222) 682-85 netiksliai nurodyti duomenys (MGK byla, II t., b. l. 76-82).

VMI atsiliepime į patikslintÄ skundÄ taip pat pripažįsta, kad Sprendimo 5 p. dėl techninės klaidos neteisingai nurodyta priskaičiuota GPM suma: vietoj „1212,87 Eur“ nurodyta „1212,87,67 Eur“. Taip pat atsakovė, atsakydama į pareiÅ¡kėjo patikslinto skundo argumentus dėl neatitikimų delspinigių skaičiavimo lentelėje, nurodo, kad nukrypimai ir paklaidos galimi dėl litų konvertavimo į eurus, tačiau įtakos apskaičiuotai delspinigių sumai neturi. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo įvardintų ir nustatytų VMI sprendime neatitikimų pobÅ«dį, teismas sutinka su MGK pozicija, kad Å¡ie neatitikimai yra mažareikÅ¡miai procedÅ«rinio pobÅ«džio pažeidimai, t. y. apsirikimo, skaičiavimo klaidos, kurios neturi tiesioginės įtakos apmokestinimo pagrįstumui bei nesutrukdė mokesčių mokėtojui suprasti jam inkriminuojamo GPMÄ® pažeidimo sudėties ir kreiptis teisminės gynybos.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytos VMI sprendimo klaidos bei pareiÅ¡kėjui neaiÅ¡kumų keliantys aspektai buvo paÅ¡alinti, todėl pagrindo panaikinti VMI sprendimÄ pareiÅ¡kėjo nurodytu aspektu taip pat nėra. Dėl delspinigių skaičiavimo teisingumo PareiÅ¡kėjas nesutinka su delspinigių apskaičiavimo laikotarpiu. Teigia, kad jie turėjo bÅ«ti apskaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų, tačiau skaičiuoti 1377 dienas.

Vadovaujantis GPMÄ® 36 straipsnio 2 dalimi ir MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 97 straipsnio 2 dalies nuostatomis, delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį. Å iuo pagrindu pradėti skaičiuoti delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienos.

MAÄ® 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 180 dienų delspinigių skaičiavimo termino pradžia siejama su diena, nuo kurios mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ . LVAT aiÅ¡kindamas MAÄ® 96 straipsnyje 1 dalyje 2 punkte, 97 straipsnyje 2 dalyje, 98 straipsnio 2 dalyje nuostatas, yra nurodęs, kad galima iÅ¡skirti tokius delspinigių skaičiavimo laikotarpius: pirma, už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu pagal tuo metu galiojančio dokumento suraÅ¡ymo dienos; antra, nesumokėjus per MAÄ® 81 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ , delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo ir tęsiasi iki teisės priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ atsiradimo dienos. 180 dienų delspinigių skaičiavimo laikotarpis prasideda tik tada, kai įgyja teisinę galiÄ sprendimas dėl mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo ir nėra taikomas už ankstesnius laikotarpius iki pastarojo laikotarpio (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-636/2010).

Nagrinėjamu atveju 180 dienų terminas bus pradėtas skaičiuoti nuo to momento, kai bus priimtas galutinis teismo sprendimas mokestinio ginčo byloje. Pažymėtina, kad pareiškėjui VMI Sprendime paaiškinta, jog apskaičiuotoji delspinigių suma gali keistis atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus mokesčių apskaitoje, kurie vykdomi teisės aktuose numatytais atvejais, pavyzdžiui, pasibaigus Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskundimo terminams atlikus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymus.

Patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia abejones ir dėl delspinigių skaičiavimo teisingumo, nurodo, kad jam nėra aiÅ¡ku, kaip ir už kokius laikotarpius apskaičiuotos tam tikros sumos. Pažymėtina, kad tiek prie Patikrinimo akto, tiek patikslinus VMI sprendimÄ , prie jų yra pridėtos delspinigių apskaičiavimo lentelės, detalizuojant atskirus laikotarpius. Be to, atsakovė atsiliepime į patikslintÄ skundÄ iÅ¡samiai pareiÅ¡kėjui atsakė į jo keliamas abejones dėl tam tikrų skaičiavimų ir dar kartÄ paaiÅ¡kino delspinigių lentelėje nurodytas delspinigių sumas.

Teismas, nekartodamas Å¡ių atsakovės paaiÅ¡kinimų, susipažinęs su delspinigių skaičiavimo lentelių turiniu bei kita delspinigių skaičiavimui reikÅ¡minga informacija, įvertinęs atsakovės papildomus paaiÅ¡kinimus, daro iÅ¡vadÄ , kad VMI atliktas delspinigių skaičiavimas yra teisingas. PareiÅ¡kėjas įrodymų, paneigiančių delspinigių skaičiavimo teisingumÄ , teismui nepateikė. Todėl pareiÅ¡kėjo motyvai dėl netinkamo delspinigių skaičiavimo atmestini kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti, todėl naikinti apskaičiuotus delspinigius nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčijami VMI ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti remiantis pareiÅ¡kėjo skunduose iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo atlyginti byloje patirtas iÅ¡laidas. Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis), todėl jo praÅ¡ymas priteisti Å¡ias iÅ¡laidas netenkinamas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo J. M. (J. M.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė