cda7abe2-af2d-4610-a8e2-b70de3a6faa6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-3384-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01394-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio, Beatos MartiÅ¡ienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. M., atsakovo atstovei A.G., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S. M. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau – atsakovas) 2018 m. kovo 26 d. raÅ¡tÄ Nr. 38-S-3507 „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – RaÅ¡tas) bei įpareigoti BiurÄ suteikti pareiÅ¡kėjui informacijÄ ir pateikti dokumentus, nurodytus jo 2018 m. kovo 5 d. paklausime „Dėl informacijos suteikimo“. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Baltarusijos Respublikos Borisovo rajono teisme, gina Lietuvos Respublikos pilietį G.

T., kaltinamÄ padarius nusikaltimus, nustatytus Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 3281 straipsnio 3 dalyje. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra keli dokumentai, patvirtinantys, kad baudžiamajame procese kaip įrodymai buvo panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenys, surinkti Lietuvos Respublikos teritorijoje: 1) 2015 m. birželio18 d. Baltarusijos Respublikos operatyvinės paieÅ¡kos veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad G.

T. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 2 d. 22.41 val. iki 2015 m. balandžio 3 d. 1.23 val. buvo susitikęs su kitu kaltinamuoju – organizuotos grupės vadovu S. B. (S. B.). Å is susitikimas užfiksuotas vieno iÅ¡ Vilniaus miesto greitojo maitinimo restorano apsaugos kamerų, nuotraukos įtrauktos į protokolo turinį. Minėtame protokole nurodoma, kad G. T. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo tikslais bendravo su S. B. naudodamas mobiliojo ryÅ¡io telefono numerius; 2) 2015 m. birželio 18 d. nutarimas (Priedas Nr. 2.2) perduoti operatyvinės paieÅ¡kos duomenis, o bÅ«tent minėtÄ 2018 m. birželio 18 d. operatyvinės paieÅ¡kos atlikimo protokolÄ ikiteisminio tyrimo organams.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytojai buvo apklausti šį nutarimÄ surašęs vyresnysis operatyvinis darbuotojas, taip pat jo tiesioginis virÅ¡ininkas, jie parodė, kad nurodytÄ informacijÄ gavo iÅ¡ kompetentingų Lietuvos institucijų. Dėl minėtos informacijos panaudojimo teisėtumo pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijÄ , Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ (toliau – Generalinė prokuratÅ«ra), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ , Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas).

Skunde teigiama, kad nors Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (toliau – KŽĮ) įstatymo 9 straipsnio 7 ir 8 dalys ir nustato, kad kriminalinei žvalgybai reikalinga tam tikra informacija iš juridinių asmenų gaunama kriminalinės žvalgybos subjekto prašymu be motyvuotos teismo nutarties, Baltarusijos Respublikos Borisovo miesto ir rajono teismo išnagrinėtoje baudžiamoje byloje kaip įrodymai panaudoti duomenys negalėjo būti gauti KŽĮ 9 straipsnio 7 ir (ar) 8 dalies tvarka. Lietuvos kompetentingos institucijos, taip pat ir atsakovas, tokios informacijos nurodyto tarpvyriausybinio susitarimo tvarka negalėjo nei surinkti, nei perduoti.

Vadinasi, atsakovas, atsisakydamas įvykdyti pareiÅ¡kėjo paklausimÄ , negali vadovautis nurodyto susitarimo normomis, nustatančiomis konfidencialumo reikalavimus kriminalinės žvalgybos informacijai, surinktai ir (ar) perduotai tarpvyriausybinio susitarimo tvarka. PareiÅ¡kėjas prašė atsakovÄ pateikti tik tokius dokumentus, kurie pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nėra ir negali bÅ«ti slapti, juolab kad Lietuvos teritorijoje surinkta kriminalinės žvalgybos informacija jau yra iÅ¡vieÅ¡inta, jÄ panaudojus baudžiamajame procese.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2005 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės susitarimas „Dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais“ (toliau – Susitarimas) yra vienintelis norminis teisės aktas, reglamentuojantis keitimÄ si kriminalinės žvalgybos informacija tarp Lietuvos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų. Esant oficialiai informacijai, kad kompetentingos Baltarusijos Respublikos institucijos Å¡io teisės akto tvarka į LietuvÄ nesikreipė, atsakovui atsisakant suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ , lieka neaiÅ¡ku, kaip 2018 m. sausio 17 d. praÅ¡yme nurodyta kriminalinės žvalgybos informacija atsidÅ«rė Baltarusijos teisėsaugos institucijų nagrinėjamoje byloje.

Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklÄ , turi teisę gauti iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimÄ ar tvarkomÄ teisinėms paslaugoms teikti reikalingÄ informacijÄ , duomenis (įskaitant asmens ir ypatingus asmens duomenis), dokumentus, jų nuoraÅ¡us. Advokato kreipimęsi turi bÅ«ti pateikti duomenys, įrodantys praÅ¡omų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.

Advokatui, kuris nepagrindžia, kad praÅ¡oma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuoraÅ¡ai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Atsakovas įpareigotinas pateikti pareiÅ¡kėjo 2018 m. kovo 5 d. raÅ¡te praÅ¡omus dokumentus ir informacijÄ , nes jie turi tiesioginį ryšį su G. T. gynyba Baltarusijos Respublikos teismuose. Neturėdamas duomenų, ar kriminalinės žvalgybos informacija apie jo ginamÄ jį Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo surinkta ir perduota Baltarusijos Respublikai laikantis teisės aktų reikalavimų, negalės užtikrinti G.

T. tinkamos gynybos. Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime teigia, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad „Policija negali teikti ar vieÅ¡ai skelbti informacijos, kuri yra valstybės, tarnybos, komercinė, pramoninė ar banko paslaptis, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta informacija, kuri pažeistų nekaltumo prezumpcijÄ , pakenktų žmogaus garbei, orumui ar saugumui, fizinių ir juridinių asmenų teisėtiems interesams, sutrukdytų užtikrinti nusikalstamų veikų administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimÄ arba lemtų jų padarymÄ â€œ.

Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Policijos veiklos įstatymo, galiojusio iki 2015 m. gruodžio 31 d., 6 straipsnio 3 dalyje. Turima informacija yra tarnybinio naudojimo, atitinkanti Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktus, todėl negali būti pateikta pareiškėjui.

Kaip ne kartÄ pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje, advokato teisė gauti informacijÄ nėra absoliuti (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-12/2004). Jos įgyvendinimas, kaip ir kitų asmenų teisių, siejamas su tam tikromis pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimÄ reglamentuojančių įstatymų. Atsakovas mano, kad Biuro 2018 m. kovo 26 d. Nr. sprendimo (raÅ¡to) 38-S-3507 pareiÅ¡kėjui naikinti nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutarimi, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ , jį tenkino iÅ¡ dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – VAAT) 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. LVAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad nors VAAT sprendimo motyvuose nurodyta, jog atsakovo turima informacija yra tarnybinio naudojimo, atitinkanti Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktus, todėl negali bÅ«ti pateikta pareiÅ¡kėjui, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, kuo remiantis tokia iÅ¡vada buvo padaryta, kadangi byloje nėra jokios medžiagos, susijusios su tuo, kokiÄ informacijÄ buvo atsisakyta suteikti pareiÅ¡kėjui.

Taigi, Å¡iuo atveju VAAT savo sprendimÄ pagrindė įrodymais, kurie nebuvo iÅ¡tirti teismo posėdyje. Ä®vertinęs LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytus argumentus, teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi įpareigojo atsakovÄ pateikti teismui įrodymus, kokiÄ informacijÄ buvo atsisakyta suteikti pareiÅ¡kėjui atsakovo 2018 m. kovo 26 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos suteikimo” Nr. 38-S-3507 bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 12 straipsniu, pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lė pateikti nuomonę, ar jis vis dar palaiko skundo reikalavimus.

Atsakydamas į teismo pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kėjas 2020 m. gegužės 7 d. praneÅ¡imu informavo teismÄ , jog vis dar palaiko skunde iÅ¡dėstytus reikalavimus. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. Papildomai nurodė, kad jo kaip advokato įgaliojimai baudžiamojoje byloje nėra pasibaigę, nes jis toliau pagal pateiktÄ Ä¯ bylÄ 2017 m. liepos 3 d. IÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ teisinių paslaugų sutarties Nr. SM-69 tęsia atstovavimÄ nuteistajam G. T. Pažymėjo, kad nors nuosprendis dėl G.

T. padarytų nusikalstamų veikų baudžiamojoje byloje yra įsiteisėjęs, tačiau ginčo dalykas nagrinėjamojoje administracinėje byloje nėra iÅ¡nykęs, kadangi pareiÅ¡kėjas svarsto klausimÄ dėl galimybės pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ baudžiamojoje byloje. Teigė, kad tiek iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teismui pateiktų iÅ¡rašų iÅ¡ Baltarusijos Respublikos Borisovo rajono teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, tiek iÅ¡ Baltarusijos Respublikos Minsko srities teismo apeliacinės nutarties, tiek iÅ¡ Baltarusijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praneÅ¡imo dėl iÅ¡nagrinėto ir atmesto kasacinio skundo matyti, kad teismai savo procesinius dokumentus grindė tiek nuotrauka, kurioje užfiksuotas G.

T. 2015 m. balandžio 3 d. susitikimas su S. B., tiek duomenimis apie telefoninių numerių priklausomybę G. T., kurie buvo gauti Susitarimo tvarka. 2020 m. birželio 1 d. atsakovas teismui pateikė įrodymus, kokiÄ informacijÄ buvo atsisakyta suteikti pareiÅ¡kėjui bei patikslintÄ atsiliepimÄ ir Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. raÅ¡tÄ Nr. 24/13847, 2018 m. gruodžio 29 d. Borisovo rajono teismo nuosprendžio kopijÄ ir 2019 m. spalio 9 d. Minsko srities Borisovo rajono teismo nutartį.

Atsakovas patikslintu atsiliepimu teismo prašė administracinę bylÄ nutraukti arba pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas patikslintame atsiliepime iÅ¡ esmės palaikė anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus, tačiau papildomai pažymėjo, jog:

1) informacijos nepateikimo aspektu, vertinant pareiÅ¡kėjo paklausimo ir atsakovo raÅ¡to turinį KŽĮ taikymo aspektu, ginčas tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo yra dirbtinis, nekilęs iÅ¡ jokio realaus teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, todėl iÅ¡ esmės yra baigtas ir iÅ¡spręstas, kadangi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas, 2018 m. vasario 12 d. yra iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2018 m. sausio 17 d. praÅ¡ymÄ Nr. AP-1685 ir patikrinęs kriminalinės žvalgybos panaudojimÄ Baltarusijos Respublikos Borisovo miesto ir rajono teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 16126000219 bei informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad iÅ¡nagrinėjus Biuro 2018 m. sausio 30 d. raÅ¡te Nr. 38-S6-33RN Generalinei prokuratÅ«rai pateiktÄ informacijÄ nustatė, kad Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų veiksmai atitiko juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o taip pat, kad Baltarusijos Respublikos pareigÅ«nai Lietuvos Respublikos teritorijoje 2015 m. balandžio 2-3 d. d. nevykdė jokių veiksmų;

2) Å¡iuo metu iÅ¡ esmės yra iÅ¡nykęs ginčo dalykas, nes Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovo rajono teismo baudžiamoji byla Nr. 16126000219, kurioje pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas S. M. pagal 2017 m. liepos 3 d. teisinių paslaugų sutartį atstovavo Lietuvos Respublikos piliečiui G. T., iÅ¡nagrinėta. 2018 m. gruodžio 29 d. Baltarusijos Respublikos Minsko srities Borisovo rajono teismas G. T. pripažino kaltu pagal Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 str. 2 d. (dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje), 328 str. 4 d. (neteisėtas įsigijimas, laikymas ir gabenimas didelio masto narkotines medžiagas, turint tikslÄ parduoti), 228 str. 4 d. (narkotinių medžiagų gabenimas per Baltarusijos Respublikos muitinės sienÄ , paslėpus nuo muitinės kontrolės organizuotoje grupėje), 14 str. 1 d. ir 3281 str. 3 d. (bandymas neteisėtai pervežti didelį kiekį narkotinių medžiagų per Baltarusijos Respublikos valstybės sienÄ ), ir subendrinus visus nusikalstamas veikas, G.

T. nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, todėl advokato įgaliojimai Å¡iuo metu baudžiamojoje byloje yra pasibaigę. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepagrįstai kvestionuoja informacijos nepateikimo apie galimai vykdytos arba nevykdytos kriminalinės žvalgybos faktÄ , darydamas prielaidÄ , jog tokia informacija privalo bÅ«ti pateikta. PareiÅ¡kėjas klaidingai interpretuoja baudžiamojoje byloje minimus faktinius duomenis ir jais grindžiamus praÅ¡ymus pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų (sekimo, techninių priemonių panaudojimo ir pan.) ir jų atlikimo metu gautos kriminalinės žvalgybos informacijos (duomenų) neva panaudotų Baltarusijos Respublikos teisme kaip įrodymų, teisinius ir faktinius pagrindus kurie neatitinka tikrovės, ir iÅ¡ tiesų nesudaro Baltarusijos Respublikos teismo nagrinėjamų įrodymų (duomenų) teisinių ir faktinių pagrindų, todėl negali bÅ«ti teiktini ir vertinami atsakovo atstovo S. M. praÅ¡ymų pagrindo kontekste.

Atsakymo turinys sÄ lygoja paties atsakovo raÅ¡to turinį. Atkreipia dėmesį, jog tikrinant vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimÄ (bendrine prasme) VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar nėra besÄ lyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iÅ¡ esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trÅ«kumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiÅ¡ko ir pakankamo pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).

Atsakovas tvirtina, jog Biuro veiksmai atitinka VAÄ® nustatytus reikalavimus, kadangi pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai suvokia, jog jam atitinkama informacija buvo motyvuotai nepateikta, o apie tokį sprendimÄ iÅ¡ esmės negali bÅ«ti praneÅ¡ta kitu bÅ«du. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti atsiliepime ir patikslintame atsiliepime nurodytais motyvais. Teigė, kad neteikė pareiÅ¡kėjui jo praÅ¡omos informacijos, kadangi ji yra konfidenciali, be to, yra tarnybinio naudojimo.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. kovo 26 d. raÅ¡to Nr. 38-S-3507 „Dėl informacijos suteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovÄ suteikti pareiÅ¡kėjui informacijÄ ir pateikti dokumentus, nurodytus jo 2018 m. kovo 5 d.praÅ¡yme „Dėl informacijos suteikimo“. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2018 m. sausio 30 d. raÅ¡tu Nr. 38-S-1168 (gautas 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. 38-G-15547) pateikė atsakymÄ pareiÅ¡kėjui į jo 2017 m. lapkričio 29 d. raÅ¡tÄ .

Jame nurodoma, kad atsakovas, patikslindamas savo 2017 m. gruodžio 11 d. teiktÄ atsakymÄ Nr. 38-S-13290, informuoja pareiÅ¡kėjÄ , kad vadovaujantis Susitarimo 11 straipsnio 8 dalimi dėl informacijos, susijusios su Baltarusijos Respublikos centrinės kompetentingos institucijos praÅ¡ymais Policijos departamentui pagal SusitarimÄ ir Å¡ių praÅ¡ymų pagrindu vykdytų bendradarbiavimo formų, nurodytų Susitarimo 3 straipsnyje, kreiptųsi į Baltarusijos Respublikos centrinę kompetentingÄ institucijÄ â€“ Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ .

RaÅ¡te pareiÅ¡kėjas taip pat buvo informuotas, kad 2018 m. sausio 30 d. Biuro raÅ¡to Nr. 38-S-1168 kopija persiųsta Baltarusijos Respublikos centrinei kompetentingai institucijai – Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai. Byloje taip pat nustatyta, kad Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas, 2018 m. vasario 12 d. iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2018 m. sausio 17 d. praÅ¡ymÄ Nr. AP-1685 ir patikrino kriminalinės žvalgybos panaudojimÄ Baltarusijos Respublikos Borisovo miesto ir rajono teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 16126000219.

Generalinės prokuratÅ«ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad, iÅ¡analizavęs Biuro 2018 m. sausio 30 d. raÅ¡te Nr. 38-S6-33RN Generalinei prokuratÅ«rai pateiktÄ informacijÄ nustatė, kad Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų veiksmai atitiko juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat kad Baltarusijos Respublikos pareigÅ«nai Lietuvos Respublikos teritorijoje 2015 m. balandžio 2–3 d. nevykdė jokių veiksmų. PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Baltarusijos Respublikos Borisovo rajono teisme, gynė Lietuvos Respublikos pilietį G.

T.. Baudžiamojoje byloje yra keli dokumentai, patvirtinantys, kad baudžiamajame procese kaip įrodymai buvo panaudoti kriminalinės žvalgybos duomenys, surinkti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl minėtos informacijos surinkimo ir panaudojimo teisėtumo pareiÅ¡kėjas 2018 m. kovo 5 d. paklausimu kreipėsi į atsakovÄ , ir, vadovaudamasis AdvokatÅ«ros įstatymo 44 straipsnio 1 punktu, prašė atsakovÄ pateikti 2018 m. kovo 5 d. raÅ¡te minimus dokumentus ir informacijÄ , nes jie turi tiesioginį ryšį su G.

T. gynyba Baltarusijos Respublikos teismuose. PareiÅ¡kėjas akcentavo, kad, neturėdamas duomenų, ar kriminalinės žvalgybos informacija apie jo ginamÄ jį Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo surinkta ir perduota Baltarusijos Respublikai laikantis teisės aktų reikalavimų, negalės užtikrinti G. T. tinkamos gynybos. Atsakovas 2018 m. kovo 26 d. raÅ¡tu Nr. 38-S-3507 pakartotinai informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad dėl informacijos, susijusios su Baltarusijos Respublikos centrinės kompetentingos institucijos praÅ¡ymais Policijos departamentui pagal Susitarimo 11 straipsnio 8 dalį, pareiÅ¡kėjas kreiptųsi į Baltarusijos Respublikos centrinę kompetentingÄ institucijÄ â€“ Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ .

Atsakyme pažymėta, kad įrodymų teisėtumo ir leistinumo patikrinimas baudžiamojoje byloje yra bylÄ nagrinėjančio Baltarusijos Respublikos teismo diskrecija. Taip pat pareiÅ¡kėjas papildomai informuotas, kad kartotiniai praÅ¡ymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių praÅ¡ymo ar skundo pagrindÄ , ir nėra įtikinamų argumentų, kad sprendimas dėl ankstesnio praÅ¡ymo ar skundo yra neteisingas arba tuo klausimu yra priimtas teismo sprendimas, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau nei vieni metai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo tikslas nagrinėjant bylÄ â€“ teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo iÅ¡naudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad Å¡is tikslas bÅ«tų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTÄ® 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiÅ¡kai, objektyviai jas iÅ¡tirti.

Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTÄ® 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). ABTÄ® 10 straipsnyje įtvirtinti tyrimo ir betarpiÅ¡kumo principai ir nustatyta, kad, prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, tiria ex officio (pagal pareigas), jis nustato tokio tyrimo mastÄ ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių praÅ¡ymų (1 d.); teismas privalo tiesiogiai iÅ¡tirti visus byloje esančius įrodymus, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme nustatytus atvejus (2 d.); teismas savo sprendimÄ gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡tirti teismo posėdyje (3 d.).

Pažymėtina, kad nors tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Baltarusijos Respublikos Borisovo rajono teismas priimdamas 2018 m. gruodžio 29 d. nuosprendį G. T. atžvilgiu ir jį nuteisdamas už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ bei kitos apeliacinės instancijos grindė savo procesinius dokumentus Lietuvos kriminalinės policijos biuro pagal SusitarimÄ pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau teismo vertinimu, tai jokios įtakos ginčijamo RaÅ¡to teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi ginčijamu RaÅ¡tu pareiÅ¡kėjui nebuvo atsisakyta suteikti praÅ¡omÄ informacijÄ tuo pagrindu, kad ji nebus vertinama, ar neturės lemiamos reikÅ¡mės nagrinėjant G.

T. baužiamÄ jÄ bylÄ ir priimant nuosprendį. Be to, teismo tikslas Å¡ioje byloje nėra vertinti įrodymus ar pateiktÄ medžiagÄ baudžiamosios justicijos prasme. Teismas Å¡ioje byloje turi įvertinti, ar ginčijamas atsakovo RaÅ¡tas yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti skundžiamÄ RaÅ¡tÄ pagrįstumo, bÅ«tina įvertinti ir ginčijamo RaÅ¡to, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas administracinis aktas turėtų bÅ«ti panaikintas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijamu RaÅ¡tu atsakydamas pareiÅ¡kėjui į jo 2018 m. kovo 5 d. paklausimÄ â€žDėl informacijos suteikimo“ veikė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl jo veikla privalo atitikti iÅ¡ atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus.

LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareigÄ imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedÅ«rÄ ; pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiÅ¡kai vykdomos vieÅ¡ojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016-07-21 nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016).

LVAT, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , ne kartÄ pažymėjo, kad VAÄ® 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010-08-24 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010-11-15 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018-04-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2017-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2016-12-22 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2014-12-18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje A502-2124/2013, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, kad individualiam administraciniam aktui be reikalavimo nurodyti teisės normas ir aplinkybes, kuriomis vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas individualų administracinį aktÄ , taikomas ir akto aiÅ¡kumo bei suprantamumo kriterijus, asmenų, kuriems jis skirtas atžvilgiu. Teismas įvertinęs bylos medžiagÄ , teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamojoje byloje atsakovo ginčijamo RaÅ¡to motyvai yra neaiÅ¡kÅ«s, o pats RaÅ¡tas nepagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais argumentais.

Visų pirma paminėtina, kad, kaip galima suprasti iÅ¡ atsakovo teismui teiktų procesinių dokumentų, atsiliepimo argumentų bei atstovės pasisakymų teismo posėdžio metu, informacija, kuriÄ pareiÅ¡kėjas prašė pateikti savo 2018 m. kovo 5 d. paklausimu, atsakovo buvo įvertinta kaip tarnybinio naudojimo ir tuo pagrindu nebuvo pateikta pareiÅ¡kėjui. Tačiau teismo vertinimu, atsakovas ginčijamame RaÅ¡te nenurodė, remiantis kokiais teisės aktais padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , t. y. nenurodė teisinio priimto ginčijamo RaÅ¡to pagrindo.

Antra, atsakovas skundžiamu RaÅ¡tu pareiÅ¡kėjui nurodė, kad „dėl informacijos susijusios su Baltarusijos Respublikos centrinės kompetentingos institucijos praÅ¡ymais Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, pagal 2005-10-03 Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos vyriausybės Susitarimo „Dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų apyvarta, terorizmu ir kitais nusikaltimais“ <...> ir Å¡ių praÅ¡ymų pagrindu vykdytų bendradarbiavimo formų, nurodytų Susitarimo 3 straipsnyje, vadovaujantis Susitarimo 11 str. 8 p turite kreiptis į Baltarusijos Respublikos centrinę kompetentingÄ institucijÄ â€“ Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ .

Be to, pažymėtina, kad įrodymų teisėtumo ir leistinumo patikrinimas baudžiamojoje byloje, nagrinėjamu atveju, yra bylÄ nagrinėjančio Baltarusijos Respublikos teismo diskrecija.“ Tuo tarpu minimo Susitarimo 11 straipsnio 8 punktas įtvirtina, kad Å alių valstybių centrinės kompetetingos institucijos užtikrina informacijos, kuriÄ gauna viena iÅ¡ kitos, konfidencialumÄ , jeigu Å¡i informacija yra neskelbtina arba jeigu jÄ perduodanti Å alis nepageidauja jos skelbti. Tas pats taikomas techninėms priemonėms, įrengimams ir medžiagoms.

Informacijos konfidencialumo lygį nustato jÄ perdavusi Å alis. Tais atvejais, kai reikia trečiajai Å¡aliai perduoti informacijÄ , technines priemones, įrengimus ir medžiagas, gautus pagal šį susitarimÄ , reikalingas raÅ¡yinis juos pateikusių Å alių valstybių centrinių kompetetingų institucijų sutikimas (Susitarimo 11 str. 9 d.). Ä®vertinęs paminėtas Susitarimo nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Susitarime įtvirtintas duomenų perdavimas yra galimas tik tarp Å alių kompetetingų institucijų, todėl konstatuoja, kad atsakovas ginčijamame RaÅ¡te negalėjo grįsti atsisakymo pareiÅ¡kėjui pateikti jo praÅ¡omÄ informacijÄ remdamasis Susitarimo nuostatomis.

Taigi, teismo vertinimu, ginčijamame RaÅ¡te atsakovo suformuluotas atsakymas yra visiÅ¡kai formalus, neaiÅ¡kus ir prieÅ¡taringas. Pirmiausia įvertinus ginčijamo RaÅ¡to argumentus gali susidaryti įspÅ«dis, kad tam tikra pareiÅ¡kėjo praÅ¡yta informacija jau yra pateikta Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir atsakovas nebeturi jokios praÅ¡omos informacijos. Kita vertus, RaÅ¡te darant nuorodÄ Ä¯ Susitarimo 11 straipsnio 8 punkto nuostatas, galima suprasti, kad praÅ¡oma pateikti informacija yra konfidenciali ir ji yra neteiktina, tačiau tuomet neaiÅ¡ku kodėl ginčijamame raÅ¡yte yra siÅ«lymas pareiÅ¡kėjui dėl praÅ¡omos informacijos kreiptis į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ .

Taigi, skundžiamame RaÅ¡te nėra aiÅ¡kių argumentų, kodėl atsakovas Å¡ios informacijos ir duomenų negali pateikti pareiÅ¡kėjui, tad teismo vertinimu atsakovo ginčijamame RaÅ¡te esanti formali ir bendra nuoroda į Susitarimo nuostatas niekaip nedera su VAÄ® 8 straipsnyje įtvirtintais imperatyvais. Atsižvelgęs į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nustatyti ginčijamo RaÅ¡to turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatui, t. y. pareiÅ¡kėjui, suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį (kokios apimties ir turinio praÅ¡omos informacijos turi atsakovas, ar informacija neteiktina, kokiu teisiniu pagrindu ji neteiktina ir pan.), bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbÅ«t) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Pažymėtina, kad ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ . Teismas taip pat pažymi, kad nors atsakovas ginčijamo RaÅ¡to priėmimo motyvus pakankamai plačiai iÅ¡dėstė savo atsiliepime ir patikslintame atsiliepime į skundÄ , tačiau LVAT savo praktikoje yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kaip turėtų bÅ«ti vertinamos situacijos, kai ginčijamo akto priėmimo motyvai iÅ¡dėstomi tik teisminio nagrinėjimo metu.

Å iuo aspektu LVAT nuolat akcentuoja, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m.sausio 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės į gynybÄ (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.). Taigi, atsakovo atsiliepime ir patikslintame atsiliepime pateikti nauji, nors ir pakankamai detalÅ«s, priimto sprendimo teisiniai argumentai nevertintini, kadangi jie nedaro įtakos ginčijamo RaÅ¡to teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo 2018 m. kovo 26 d. raÅ¡tas Nr. 38-01-3507 yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis neatitinka VAÄ® 8 straipsnio nuostatų, tad jis, vadovaujantis ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu naikintinas, o atsakovas įpareigotinas paÅ¡alinti padarytÄ pažeidimÄ , t. y. iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018 m. kovo 5 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl informacijos suteikimo“ ir priimti individualų teisės aktÄ , atitinkantį VAÄ® reikalavimus.

Be to, pažymėtina, kad nors teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi įpareigojo atsakovÄ pateikti teismui įrodymus, kokiÄ informacijÄ buvo atsisakyta suteikti pareiÅ¡kėjui atsakovo 2018 m. kovo 26 d. raÅ¡tu “Dėl informacijos suteikimo” Nr. 38-01-3507 ir atsakovas minėtÄ medžiagÄ Ä¯ bylÄ pateikė, tačiau Å¡iame kontekste teismas atsižvelgia į tai, kad LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali bÅ«ti perkelta teisingumÄ vykdančiai institucijai; administracinis teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektÄ parinkti teisinį kvalifikavimÄ , bei po to pats tÄ teisinį kvalifikavimÄ vertinti (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-34/2014), todėl daro iÅ¡vadÄ , kad vertinti nurodytÄ medžiagÄ ir atsakovo skundžiamo sprendimo trÅ«kumus iÅ¡taisyti pačiam teismui nėra teisinio pagrindo.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo panaikinamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, jog jame nėra aiÅ¡kÅ«s jo priėmimo motyvai, nereiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimÄ (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai (žr., pvz., 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-602-2008/2013; 2014 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-602-2014).

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. kovo 26 d. raÅ¡tÄ Nr. 38-S-3507 „Dėl informacijos suteikimo“ ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2018 m. kovo 5 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl informacijos suteikimo“.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė