cda5cd8d-cdd3-46f6-bc92-9cc3175b45f5 · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Pranešėjas L                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1-91-673/2013                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01299-2012-0                                                                       Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.1.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5. (S)     Kėdainių rajono apylinkės teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 30 d.

Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273 Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Å ablevičienė, sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant: prokurorui Gintarui JakÅ¡tui, nukentėjusiajai ir įstatyminei mažamečio nukentėjusiojo N. V. atstovei (motinai) V. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje, L. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje (mažamečio asmens nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu bei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu) padarymu, n u s t a t ė:

                         2012 m. gruodžio 20 d. apie 15.15 val., L. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje - netoli parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , apkaltinęs metalo vagyste mažametį N. V., gim. (duomenys neskelbtini), du kartus ranka sudavė jam į veidÄ , tuo padarydamas N. V. kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje kairėje pusėje, virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 3-iojo danties iÅ¡muÅ¡imÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Kaltinamasis L. M. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2012 m. gruodžio 20 d., apie 17 valandÄ , jis ėjo į (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ parduotuvę apsipirkti. Buvo blaivus. Pakeliui susitiko Z. S., su kuriuo kartu ėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės jie sutiko du vaikus, kurių vienas buvo V., kitas J.. Jis V. paklausė, kur Å¡is padėjo iÅ¡ kaimyno sandėliuko pavogtÄ metalÄ , tai yra apkaltino jį metalo vagyste. V. neigė vogęs. Pakalbėję jie iÅ¡siskyrė, vaikui jokių smÅ«gių nesudavė, nepastÅ«mė.

Po Å¡io susitikimo jis tÄ vakarÄ su V. motina nekalbėjo ir nesimatė. Jis nematė, kaip vaikas padarė vagystę, bet taip nusprendė, nes sniege matė nedidelius pėdsakus, kurie vedė nuo apvogto sandėliuko iki V. Å¡eimos daržinės. Dėl tos vagystės jis pas V. motinÄ nuėjęs nebuvo, nesiaiÅ¡kino, neprašė aprodyti daržinės. Jis nuo V. gyvena per tris namus. SandėliukÄ , iÅ¡ kurio buvo pavogtas metalas, buvo papraÅ¡ytas pasaugoti toje sodyboje negyvenančio kaimyno. Tas kaimynas įtarė, kad metalÄ pavogė jis.

Kaimynas dėl metalo vagystės į policijÄ nesikreipė.  PaaiÅ¡kino, jog jis suprato, kad V. yra mažametis. Iki to įvykio nei su V., nei su jo motina, nei su liudytoju L. J. susipykęs nebuvo, konfliktų tarp jų nebuvo, nežino, kodėl jie jį apkalba. Sutinka, kad pokalbis su V. buvo vieÅ¡oje vietoje. Pokalbio metu nematė, kad V. jau bÅ«tų buvęs sumuÅ¡tas, kruvinas. IÅ¡ kur pas vaikÄ atsirado sužalojimai – nežino. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka arba sutinka atlyginti maksimaliai iki 1000 Lt.

Pats gauna 600 Lt pensijÄ , sutuoktinė taip pat gauna 400 Lt pensijÄ . Jis turi turto: automobilį, mirusio tėvo vardu registruotÄ ir jo vardu dar neperraÅ¡ytÄ namÄ , nes perraÅ¡yti neturi pinigų, bet paveldėjimÄ yra priėmęs, turi 3 ha žemės, kuriÄ nuomoja, bet nuompinigių, kaltinamojo tvirtinimu, negauna, savo sodyboje augina naminius paukščius, triuÅ¡ius. PaaiÅ¡kino, kad jis neįgalumo neturi, iÅ¡laikytinių neturi. RÅ«ko, už cigarečių pakelį sumoka 7 Lt, per dienÄ surÅ«ko pusę pakelio cigarečių.

Kaime žmonės jį vadina „L.“, o liudytojÄ S. - „Z.“.      Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje iÅ¡nagrinėtais raÅ¡ytiniais iÅ¡rodymais. Nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ V. G. parodė, kad 2012-12-20 apie 17 val., į namus grįžo jos mažametis sÅ«nus N. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurio lÅ«pa buvo kruvina, namuose jis iÅ¡spjovė dantukÄ , sÅ«nus buvo labai iÅ¡sigandęs, verkė, dėl jo bÅ«klės buvo sunku iÅ¡siaiÅ¡kinti kas nutiko.

Vaikas tik pasakė, kad jį prie parduotuvės, apkaltinęs dėl metalo, sumušė „L.“, tai yra kaltinamasis, nes kaltinamasis taip yra vadinamas kaime. Ji nulėkė iki parduotuvės, kur iÅ¡ butelio begerdamas alų stovėjo kaltinamasis. Bandė su juo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jis sumušė jos sÅ«nų. Å is buvo gerokai girtas, aiÅ¡kino, kad jos vaikas iÅ¡nešė metalÄ , užsimojo prieÅ¡ jÄ buteliu. Suprato, kad su kaltinamuoju nesusikalbės ir parėjo namo. Aprimęs vaikas jai papasakojo, kad buvo kartu su draugu L., sakė, kad L.

M., apkaltinęs jį metalo vagyste, prie parduotuvės kumščiu sudavė jam du kartus į veidÄ . Vaikas pasakojo, kad kartu buvęs jo draugas L.as labai iÅ¡sigando. Po įvykio sÅ«nus jautėsi labai blogai, jam apie savaitę laiko skaudėjo lÅ«pÄ ir iÅ¡muÅ¡tÄ danties vietÄ , vaikui sutriko miegas, jis per miegus ėmė Å¡okinėti, Å¡okinėjo apie dvi savaites, ėmė Å¡lapintis į lovÄ ir tÄ daro iki Å¡iol, nors iki įvykio tokios problemos nebuvo. Kreipėsi į apylinkės gydytojÄ , ji sÅ«nui iÅ¡rašė raminamuosius vaistus, kuriuos jis geria iki Å¡iol ir dar gers apie dvi savaites.

Kuomet sužinojo, kad vyks teismo posėdis, vaikui pakilo temperatÅ«ra. Kreipėsi į gydytojÄ , bet ji nenustatė jokios ligos, padarė iÅ¡vadÄ , kad temperatÅ«ra vaikui pakilo dėl streso, kuomet jis sužinojo apie teismo posėdį. Po įvykio sÅ«nus apie dvi savaites bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo, iÅ¡eidavo tik iki namų durų. Tvirtina, kad iki to įvykio iÅ¡muÅ¡tas vaiko pieninis dantukas neklibėjo. SÅ«naus vardu reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o ne jai, kaip klaidingai nurodyta civiliniame ieÅ¡kinyje, bet jos sÅ«nui N. priteisti 5000 Lt neturtinės žalos.

BÅ«tų sutikusi civilinį ieÅ¡kinį sumažinti jei kaltinamasis bÅ«tų prisipažinęs. Liudytojas Z. S. parodė, kad galimai 2012-12-20 apie 17 val., eidamas į parduotuvę sutiko L. M. ir kartu ėjo link parduotuvės. Prie parduotuvės jie sutiko du berniukus, iÅ¡ kurių vienas buvo V.. L. M. vaikų klausė, kur jie padėjo metalÄ . Jie kalbėjosi gatvėje. M. nebuvo įpykęs. Nežino, kÄ atsakė V., nes nelaukė, nematė, nuėjo link parduotuvės, nuėjo į parduotuvę, nematė, kas vyko lauke.

Vaikai buvo išėję iÅ¡ parduotuvės. Parodė, kad jis buvo kartu, kai M. kalbėjo su vaikais, buvo kelių metrų atstumu. Kai jis nuėjo į parduotuvę, M. atėjo iÅ¡ karto. Išėję iÅ¡ parduotuvės su M. jie iÅ¡siskyrė, G. nematė. M. kaime vadina „L.“. Po įvykio M. jam sakė, kad jis pagÄ sdino vaikus, gal Å¡ie atneÅ¡ geležis, pasakojo, kad jį kaltina iÅ¡muÅ¡us dantį.  Ikiteisminio tyrimo metu teisėjo, dalyvaujant kaltinamajam, apklaustas nukentėjusysis N. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.26-29) parodė, kad įvykis buvo prie parduotuvės. Jis ėjo su L. namo, kai „L.“, kurio pavardės nežino, pagriebė jam už striukės ir pasakęs, kad jis pavogė kažkokius geležis, kumščiu du kartus sudavė jam į veido sritį.

Jam buvo praskelta lÅ«pa, iÅ¡ lÅ«pos ėmė bėgti kraujas, iÅ¡krito dantis. Paleidęs „L.“ jį pastÅ«mė ir liepė eiti iÅ¡ ten. Po įvykio jis grįžo namo ir viskÄ pasakė mamai ir močiutei. Ä®vykio metu „L.“ buvo girtas, nes eidamas svyravo, matėsi ir iÅ¡ jo akių. Parodė, kad jam ilgai skaudėjo lÅ«pÄ , iÅ¡muÅ¡to danties vietÄ , dvi dienas labai skaudėjo smakrÄ ir skruostÄ . Dėl „L.“ veiksmų jis iÅ¡sigando. Parodė, kad „L.“ įvykio metu buvo su „Z.“, kuris nieko nedarė, tik sakė, kad „L.“ jį paleistų, bet „L.“ jo neklausė.   Ikiteisminio tyrimo metu teisėjo, dalyvaujant kaltinamajam, apklaustas liudytojas L.

J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l.47-50) parodė, kad N. V. yra jo draugas. 2012 m. žiemÄ , jam ir N. išėjus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaime esančios parduotuvės, atėjo du vyriÅ¡kiai, tai L. ir Z.. L. pradėjo gaudyti N., kaltindamas jį metalo ar tai malkų vagyste. N. bėgo. Jis matė, kaip L. pagavo N. ir suėmė jį už drabužių. N.us verkė, prašė paleisti, bet L. kumščiu sudavė N. tris kartus į veidÄ . N. apsiverkė ir nuėjo namo. Matė, kad N. iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas.

PaaiÅ¡kino, kad L. buvo iÅ¡gėręs. Z. įvykio metu nieko nedarė ir nesakė, tik stovėjo. Ä®vykio metu dar buvo Å¡viesu, galėjo bÅ«ti apie 17 val. Teisiamojo posėdžio metu L. J. patvirtino, kad jis matė, kaip kaltinamasis trenkė jo draugui. Dėl to jis jautėsi negerai, buvo iÅ¡sigandęs, jam buvo nemalonu tai matyti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal V. G. 2012-12-20 pareiÅ¡kimÄ (b.l.2). IÅ¡ gimimo liudijimo nuoraÅ¡o (b.l.31) matyti, kad N. V. gimęs (duomenys neskelbtini). 2012-12-20 asmens apžiÅ«ros (b.l.35-37) procesinio veiksmo metu N. V. buvo apžiÅ«rėtas ir fotografuotas.

Apžiūros metu konstatuota, jog vaiko burnoje nėra priekinio danties, matosi kraujosruva ant viršutinės lūpos kairės pusės. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G343/12(12) (b.l.33-34) nurodyta, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis ir suduodant smūgį kumščiu, N. V. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje kairėje pusėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės III-čio (23) danties išmušimas, tai yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b.l.3-6) nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), yra vieša vieta. Iš daiktų pateikimo protokolo (b.l.

18) matyti, kad V. G. pateikė apžiÅ«rai dantį nurodydama, kad tai yra jos sÅ«naus iÅ¡muÅ¡tas dantis. ApžiÅ«ros protokole dantis buvo apžiÅ«rėtas, fotografuotas ir prijungtas prie bylos (b.l.19-22).            IÅ¡ parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolo (b.l.38-40) matyti, kad N. V. atpažino L. M., kaip asmenį, jo pavadintÄ â€žL.“, kuris jį mušė, iÅ¡mušė dantį. ApžiÅ«rėjus dantį (b.l.

22) matyti, kad dantis yra perskilęs pusiau. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 20 d. apie 15.15 val., L. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vieÅ¡oje vietoje - netoli parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , apkaltinęs metalo vagyste mažametį N. V., gim. (duomenys neskelbtini), du kartus ranka sudavė jam į veidÄ , tuo padarydamas N. V. kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje kairėje pusėje, virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 3-iojo danties iÅ¡muÅ¡imÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukeldamas jam fizinį skausmÄ .

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymÄ ar fizinį skausmÄ . MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kÅ«nÄ : smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra vieÅ¡oji tvarka. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui.

Tam, kad veikÄ bÅ«tų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina įrodyti Å¡iuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietÄ , padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dį, kilusius padarinius. VieÅ¡oji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir vieÅ¡oji tvarka. Å ie veiksmai gali pasireikÅ¡ti vieÅ¡ojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai).

Pagal teismų praktikÄ smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, ir asmeniniai. Visais atvejais, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti esminį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan.

Byloje surinkti įrodymai, tai yra asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, gimimo liudijimo kopija, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolas, įrodo, kad prieš mažametį N. V. buvo smurtauta ir smurtauta kaltinime nurodytu laiku ir būdu, dėl ko nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo būtent kaltinamasis L. M.. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios V.

G. (BK 20 str. 3 d.), pagarsinti mažamečio nukentėjusiojo N. V. ikiteisminio tyrimo teisėjo užfiksuoti parodymai, kurie yra vienodi, nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismui apklausus V. G. - teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusieji nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad mažametį  N. V. sumušė kaltinamasis. Kaltinamojo kaltę įrodo ir pagarsinti ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto mažamečio liudytojo L. J., mačiusio nukentėjusiojo sumuÅ¡imo faktÄ , parodymai bei liudytojo Z.

S., kuris matė, kaip kaltinamasis priekaiÅ¡tavo mažamečiui dėl vagystės, parodymai. Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir byloje iÅ¡nagrinėti jau paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai, tame tarpe ir parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolas. Kaltinamasis nurodė, kad nei su nukentėjusiaisiais, nei su liudytoju L. J., ar jo artimaisiais, jis nebuvo konfliktiniuose santykiuose, kodėl jie jį apkalba, paaiÅ¡kinti negali. Esant tokiai situacijai, nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos patvirtino liudytojo L.

J. parodymai ir kiti paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai, teismas remiasi, nes neturi pagrindo jais netikėti, tai yra byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra siekiama kaltinamÄ jį melagingai apkaltinti, nėra jokio pagrindo suabejoti nukentėjusiųjų ir liudytojo L. J. parodymų patikimumu. Nėra absoliučiai jokių duomenų, kad mažametis nukentėjusysis bÅ«tų buvęs sužalotas ne kaltinamojo. Todėl kaltinamojo neprisipažinimas padarius nusikaltimÄ vertintinas kritiÅ¡kai, kaip jo siekimas iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia, jog muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmÄ , padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir to siekia arba sÄ moningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis, sudavimas kumščiu, suduotų smÅ«gių pasekmės, kurios patvirtina, jog vaikui suduoti smÅ«giai buvo pakankamai stiprÅ«s, smÅ«gių sudavimas į veido sritį, smurtavimas prieÅ¡ mažametį vaikÄ , apie kÄ kaltinamasis, kaip jis pats teismui patvirtino, žinojo, smurtavimas prieÅ¡ vaikÄ , kurio fizinis sudėjimas, lyginant su kaltinamojo fiziniais duomenis, akivaizdžiai skiriasi, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs ir psichiÅ¡kai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumÄ , numatė galinčias kilti pasekmes - kad dėl jo smurtavimo prieÅ¡ mažametį nukentėjusįjį jis sukels jam fizinį skausmÄ , gali padaryti ir sveikatos sutrikdymÄ , ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – mažamečiui nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ taip pat nustatytÄ , jog kaltinamojo L. M. veiksmuose yra ir visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu elgesiu, kuris sukėlė neigiamus padarinius, tai yra kaltinamajam muÅ¡ant kitÄ Å¾mogų, muÅ¡ant mažametį vaikÄ , kuriam dėl panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, kas buvo atlikta vieÅ¡oje vietoje – gyvenvietės gatvėje, dienos metu, netoli parduotuvės, kur ne tik galėjo bÅ«ti, bet ir buvo paÅ¡alinis asmuo, matęs smurtinius kaltinamojo veiksmus – mažametis liudytojas L.

J., kuris taip pat neabejotinai dėl to pasijautė nemaloniai, sutrikdytas, iÅ¡sigandęs, kÄ jis pats patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.15-16), dėl kaltinamojo neteisėtų smurtinių veiksmų iÅ¡sigandęs nukentėjęs vaikas, kuriam iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas, labai verkė, verkdamas per gyvenvietę parbėgo namo, vaiko motina bėgo aiÅ¡kintis su kaltinamuoju, kuris, vieÅ¡oje vietoje gerdamas alkoholinį gėrimÄ , ir vaiko motinai pagrasino suduoti, dėl įvykio buvo iÅ¡kviesta policija, rodo, jog kaltinamojo neteisėtais veiksmais akivaizdžiai realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Byloje nustatyta, jog įvykio vieta Å¡iuo atveju buvo vieÅ¡oji vieta, tai yra vieta, kurioje turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jo kaltę ir Å¡ioje kaltinimo dalyje įrodo byloje surinktų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiųjų ir liudytojų T. J. parodymai, kuriais teismas, kaip jau pasisakė, neturi pagrindo netikėti, iÅ¡ dalies įrodo ir liudytojo Z. S. parodymai, kad kaltinamojo pokalbis su vaikas, kaltinant metalo vagyste, vyko vieÅ¡oje vietoje.

Ä®rodo ir teismo jau aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai. Ä®rodymų visuma nustatyta, kad nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaip jau teismas pasisakė, bÅ«damas suaugęs ir psichiÅ¡kai sveikas kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus smurtinius veiksmus jis atlieka vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarkÄ , privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodamas kumščiu nukentėjusiajam gali jį sužaloti, akivaizdžiai situacijÄ netinkamai suprasdamas kaip savo tariamÄ - „teisę pamokyti“ vaikus, ir to norėjo.

Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas – savo jėgÄ demonstruojant prieÅ¡ vaikÄ ir aiÅ¡kiai suvokiant, kad situacijÄ stebi kitas vaikas, tuo akivaizdžiai ir niekuo nepateisinamai prieÅ¡pastatant save aplinkiniams. Nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas, sužalotas, įvykį matęs taip pat mažametis vaikas buvo sutrikę, buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta. Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ mažamečiui nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo veika turi bÅ«ti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.

Teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , daro kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad L. M. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įrodyta nukentėjusiosios V. G., pagarsintais nukentėjusiojo N. V. ir liudytojo L. J. parodymais, kuriais teismas, kaip jau pasisakė, neturi pagrindo netikėti.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jo padaryti nusikaltimai nesunkÅ«s, tyčiniai, baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas prieÅ¡ pasiprieÅ¡inti nesugebantį mažametį vaikÄ panaudotas iÅ¡ nepagrįsto pykčio; į kaltininko asmenybę – neteistas, galiojančiÄ administracinių nuobaudų neturi, pensininkas, seniÅ«nijos charakterizuojamas kaip pažeidimų nedaręs, sveikas, neįgalumo neturi; atsižvelgia į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė;

į sukeltas pasekmes – mažamečiui nukentėjusiajam padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sukeltÄ fizinį skausmÄ , Å¡iuo metu nukentėjusiojo dar jaučiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, L. M. skirtinos - BK 284 str. 1 d. numatyta areÅ¡to (BK 49 str.) ir BK 140 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo (BK 50 str.) bausmės. Bausmių dydžius, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 2 d.), nepriklausomai, nuo to, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), nustatant mažesnius, nei galimų skirti bausmių vidurkiai, bausmes subendrinant apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.) ir paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidedant (BK 75 str.), nes teismas viliasi, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslas kaltinamajam bus pasiektas be realaus bausmės atlikimo.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas neteistam kaltinamajam gali bÅ«ti atidėtas minimaliam laikui (BK 75 str. 1 d.), kaltinamajam skiriant tokius įpareigojimus, kurie padarytų įtakÄ jo elgesiui, primintų, jog su silpnesniaisiais jis privalo elgtis brandžiai. Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. 2013-01-09 jam buvo paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b.l.60). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Civilinis ieÅ¡kinys.

Nukentėjusioji ir įstatyminė mažamečio nukentėjusiojo atstovė V. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį (b.l.15-16) - 5000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti, kurį teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo ne jos, kaip ji tvirtino klaidingai nurodyta civiliniame ieškinyje, bet jos vaiko – nukentėjusiojo N. V. naudai. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko nukentėjusiajai atlyginti iki 1000 Lt neturtinės žalos. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į:

1) pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Akivaizdu, kad nukentėjusysis N. V., bÅ«damas mažamečiu, tai yra amžiaus, kuriam esant apsiginti prieÅ¡ suaugusį asmenį negalėjo, kÄ kaltinamasis puikiai žinojo ir suvokė, dėl kaltinamojo tyčia panaudoto fizinio smurto, padaryto sužalojimo, patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimus.

N. V. buvo apkaltintas vagyste, dėl kurios padarymo jo kaltė nebuvo nei kaip nors įrodyta, nei buvo bandyta tai padaryti, ir sumuÅ¡tas vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims. Nustatyta, jog dėl įvykio nukentėjusysis buvo iÅ¡sigandęs, patyrė stresÄ , pažeminimÄ , jam buvo praskelta lÅ«pa, bėgo kraujas, buvo iÅ¡muÅ¡tas pieninis dantis, savaitę laiko jautė fizinį skausmÄ , blogai miegojo, ėmė Å¡lapintis į lovÄ , porÄ savaičių bijojo iÅ¡eiti toliau savo namų durų, gėrė ir Å¡iuo metu vis dar geria raminamuosius vaistus, be to, iki Å¡iol, kaip tvirtina vaiko motina V.

G., vaikas vis dar Å¡lapinasi į lovÄ , ko nebuvo iki įvykio. Visos Å¡ios iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta. Å ias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiosios ir įstatyminės mažamečio nukentėjusiojo atstovės V. G., pagarsinti nukentėjusiojo N. V. ir liudytojo L. J. parodymai, bet ir mažamečio nukentėjusiojo asmens apžiÅ«ros protokolas, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. Nustatant neturtinės žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad byloje Å¡iuo metu nėra duomenų, jog mažamečio patirtas fizinis smurtas ir dar likusios pasekmės trukdys jam gyventi visavertį gyvenimÄ ateityje.

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusieji nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti.  Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamojo kaltę. Kaltinamasis, bÅ«damas suaugęs, todėl mÄ stantis, fizinį smurtÄ mažamečio vaiko atžvilgiu panaudojo tyčia, tÄ padarė vieÅ¡oje vietoje, kaltu neprisipažino, tai yra visiÅ¡kai nesigailėjo. NusikaltimÄ kaltinamasis padarė bÅ«damas neblaivus.

Nors kaltinamasis yra pensininkas, tačiau nėra neįgalus, jokių iÅ¡laikytinių neturi, turi paveldėjęs, bet savo vardu neįregistruoto turto, žemės, gyvena Å«kiÅ¡kai, rÅ«ko, rÅ«kalams per mėnesį iÅ¡leidžia apie 105 Lt (surÅ«ko pusę 7 Lt vertės cigarečių pakelio per dienÄ , tai yra 7 Lt x 15 d.= 105 Lt), todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo turtinė padėtis negali bÅ«ti vertinama kaip labai sunki. Be to, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d.

„Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka nustato teismas. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, nukentėjusiajam N. V. nustatomas 3000 Lt atlygintinas neturtinės žalos dydis, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant ir į teismų praktikÄ , nėra per didelė ir atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis, vien atsisakęs ydingo įpročio rÅ«kyti (apie 105 Lt per mėnesį), tokiÄ sumÄ nukentėjusiajam turėtų galimybę atlyginti per 28-29 mėn. 3000 Lt neturtinės žalos suma priteistina mažamečiui nukentėjusiajam N. V. iÅ¡ kaltinamojo L. M.. Daiktinis įrodymas. Dantį, pridėtÄ prie bylos (b.l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.            Proceso iÅ¡laidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, todėl iÅ¡ kaltinamojo priteistini 18,50 Lt valstybės naudai.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 301-305 str., 307 str., teismas       n u s p r e n d ž i a: L. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje (mažamečio asmens nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas), ir nuteisti: - pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu; remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo; remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vienerių) metų laikui, L.

M. įpareigojant:

1) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų, tai yra N. V. ir V. G.;

2) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Priteisti iÅ¡ L. M. 3000 Lt (trijų tÅ«kstančių litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiojo N. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai. Daiktinį įrodymÄ - dantį, pridėtÄ prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Priteisti iÅ¡ L. M. 18,50 Lt (aÅ¡tuoniolika litų 50 ct) proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. Nuosprendis per dvideÅ¡imt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui. Teisėja                                                                                                            Laima Å ablevičienė