2020-09-16 Nr. AB-17243-3-61-3-03089-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-576-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03089-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 56

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (atsakovas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės taryba).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. K. 2018 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir Skyrius) per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pradėti pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 977 kv. m ploto dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. įpareigojo atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies (977 kv. m), kuri Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-487 1.2 papunktyje apibrėžta kaip sklypas Nr. 1, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 847 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas 2020 m. liepos 21 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimas nėra įvykdytas. Tai patvirtina atsakovo 2020 m. liepos 21 d. raštas, kuriuo atsisakoma pradėti ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 22 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją ir ją patvirtinančius įrodymus apie 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimo įvykdymą.

Atsakovas 2020 m. liepos 28 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Atsakovas tvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) jau yra pradėjusi ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pareiškėjo atstovė apie tai buvo informuota 2019 m. gegužės 16 d. Atsakovas 2020 m. liepos 21 d. raštu pareiškėjo atstovei paaiškino, kad Skyrius, iš Administracijos gavęs sąnaudų ir naudos analizę, tęs žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Taigi, administracinė procedūra yra pradėta (žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemos paslaugos Nr. ZPVP-57049), tačiau, siekiant ją tęsti, būtina gauti duomenis iš Vilniaus miesto savivaldybės (sąnaudų ir naudos analizę, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 str.). Atsakovas nurodė artimiausiu metu pakartotinai besikreipsiantis į Administraciją dėl sąnaudų ir naudos analizės pateikimo. Tuo atveju, jei teismas tenkintų pareiškėjo prašymą, Tarnyba negalėtų vykdyti tokio raginimo, kadangi šis administracinės procedūros etapas nepriklauso jos kompetencijai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi netenkino pareiškėjo E. K. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimas yra vykdomas. Teismui nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, įrodantys, kad teismo sprendimo vykdymas yra netinkamas. Taigi, nėra pagrindo išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą.

III. Pareiškėjas E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį ir išduoti jam vykdomąjį raštą.

Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimą įvykdė tik iš dalies – sumokėjo pareiškėjui 847 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, tačiau pagrindinė teismo sprendimo dalis – dėl sprendimo dėl ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios – liko neįvykdyta. Pareiškėjas paaiškina, kad jam priklausančio žemės sklypo 977 kv. m dalyje prieš 10 metų buvo paklotas magistralinis vamzdynas, Vilniaus miesto savivaldybė yra numačiusi atlyginti pareiškėjui už visuomenės poreikiams de facto (faktiškai) paimtą ginčo sklypo dalį, perduodant jo nuosavybėn kitą žemės sklypą, tačiau atsakovas iki šiol delsia pradėti ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Pareiškėjo atstovė 2020 m. birželio 2 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti sprendimo dėl sklypo paėmimo visuomenės poreikiams originalą ir kopiją. Atsakovas 2020 m. liepos 21 d. rašte nurodė, kad sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra buvo pradėta ir bus tęsiamas iš Vilniaus miesto savivaldybės gavus ekonominio pagrindimo skaičiavimus. Kartu su minėtu raštu buvo pateiktas atsakovo 2019 m. balandžio mėn. raštas, skirtas Vilniaus miesto merui, dėl atsisakymo pradėti procedūrą. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas nuo 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šiol nepateikė nei jam, nei jo atstovei sprendimo dėl ginčo žemės sklypo dalies paėmimo visuomenės poreikiams, be to, atsakovas pareiškėjo atstovei pateikė raštą, kuriame atsisakoma pradėti procedūrą, taigi, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nagrinėjamu atveju svarbu tik tai, ar prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui dieną teismo sprendimas buvo įvykdytas, ar ne. Nors teismo sprendime nebuvo nustatytas jo įvykdymo terminas, šiuo atveju praėjo daugiau nei 14 mėnesių. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas vykdo teismo sprendimą ir nėra atsisakęs jį vykdyti. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendimo privalomumo principas negali būti tinkamai įgyvendintas, jei pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nėra išduodamas vykdomasis raštas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas teigia, kad atskirajame skunde nė nebandoma įrodyti, kad Tarnyba nevykdo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, atsisako šią procedūrą vykdyti arba ją vykdo netinkamai. Atsakovas, gavęs Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinimą apie iki šiol išlikusį poreikį, pradėjo ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Atsakovas pakartoja rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir nurodo, kad jis 2020 m. liepos 31 d. raštu Nr. 49SDŽ-513-(14.49.136E.) pakartotinai kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti sąnaudų ir naudos analizę (Žemės įstatymo 46 str.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes.

Administracija, atsižvelgdama į atsakovo 2020 m. liepos 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas dar 2019 m. gegužės 16 d. raštu Nr. A51-45423/19(2.14.2.12E-MP8) informavo atsakovą dėl reikalavimo atlikti sąnaudų ir naudos analizę nepagrįstumo bei pastebėjo, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, pradėtos iki 2011 m. sausio 1 d., baigiamos pagal iki šios datos galiojusias Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas.

Minėtame rašte taip pat akcentuota, jog nepaisant to, kad prašymas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras buvo įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo sistemą (toliau – ir ŽPDRIS), šis prašymas nebuvo rengiamas pakartotinai, todėl prašymo įkėlimo į ŽPDRIS negalima laikyti pradedama nauja administracine procedūra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) naujo kreipimosi nerengs, o visa procedūra, kaip konstatuota ir 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendime, turi būti vykdoma pagal anksčiau priimtus dokumentus, kurie yra galiojantys.

Nagrinėjamu atveju Taryba 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. 1-1632 patvirtino teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planą. Administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-487 laisvoje valstybinėje žemėje ir vietoj 3 700 kv. m ploto žemės ūkio paskirties sklypo, esančio Rokantiškių k., buvo suformuoti 4 žemės sklypai, įskaitant 977 kv. m privačios žemės sklypą Nr. 1 ir 843 kv. m valstybinės žemės sklypą Nr.

3. Tuo pačiu įsakymu pasiūlyta Tarybai kreiptis į Vilniaus apskrities viršininką su prašymu 977 kv. m žemės sklypą Nr. 1 paimti visuomenės poreikiams, atlyginant 843 kv. m žemės sklypu Nr.

3. Taryba 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 1-502, be kita ko, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydama paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą Nr. 1, atlyginant žemės sklypu Nr.

3. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2008 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. A51-20082(3.6PD-4) kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, prašydamas priimti motyvuotą sprendimą pardėti žemės sklypo Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą bei atlikti su tuo susijusius darbus. Teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendime konstatavo, jog 2008 metais priimti dokumentai yra galiojantys, visuomenės poreikis šio sklypo paėmimui vis dar yra išlikęs. Administracijos nuomone, Tarnyba privalo be jokių papildomų reikalavimų priimti sprendimą pradėti sklypo Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir atlikti su tuo susijusius veiksmus. Pažymėta, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero 2008 m. rugsėjo 15 d. kreipimosi metu galiojusioje Žemės įstatymo redakcijoje nebuvo numatyta, kad kartu su prašymu pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą turi būti pateikta sąnaudų ir naudos analizė, todėl nėra pagrindo pateikti šį dokumentą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo skundas (prašymas, pareiškimas) patenkinamas, jo patvirtinta kopija (nuorašas) nusiunčiama vykdyti viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus buvo apskųsti, arba viešojo administravimo subjektui, kuris byloje atstovavo valstybei (Vyriausybei), taip pat pareiškėjui. To paties įstatymo 99 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Sistemiškai analizuojant minėtas nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad išdavus vykdomąjį raštą teismo antstoliai, siekdami užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, imasi priverstinių veiksmų administravimo subjekto, kurio veiksmai (neveikimas) buvo apskųsti, atžvilgiu, konstatuotina, jog įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS20-586/2008, 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012, 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-480-520/2018, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-101-520/2020).

Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, t. y. įpareigojo atsakovą priimti sprendimą dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0157:243) dalies (977 kv. m), kuri Administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 30-487 1.2 papunktyje apibrėžta kaip sklypas Nr. 1, paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 847 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra įvykdęs teismo sprendimo dalį, kurioje buvo įpareigotas atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumą, kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti informaciją ir ją patvirtinančius įrodymus apie 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimo įvykdymą (III t., b. l. 49). Atsakovas 2020 m. liepos 28 d. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, jog jis yra pradėjęs ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ir ją tęs, kai gaus iš Administracijos sąnaudų ir naudos analizę, tokią poziciją grindė Žemės įstatymo 46 straipsnio nuostatomis (III t., b. l. 51–52). Pastebėtina, kad atsakovas nepateikė teismui jokių savo teiginius pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, įrodymų apie kreipimąsi į Administraciją dėl sąnaudų ir naudos analizės pateikimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nebuvo pakankamai aktyvus ir nesurinko pakankamų duomenų teisingam teismo procesiniam sprendimui priimti. Iš byloje esančių duomenų nėra aišku, be kita ko, kokių veiksmų ėmėsi (kokius sprendimus priėmė) atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 28 d. (t. y. 2019 m. vasario 25 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str. 1 d., 132 str. 1 d.) iki 2020 m. liepos 21 d. (t. y. pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos), siekdamas tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, taip pat su kokiomis objektyviomis kliūtimis, sutrukdžiusiomis teismo sprendimą įvykdyti per penkiolika kalendorinių dienų ir pagrįstomis įrodymais, susidūrė. Teismas netyrė, kokius veiksmus pagal kompetenciją atsakovas galėjo atlikti susidariusioje situacijoje ir ar šiuos veiksmus atliko savalaikiai, neanalizavo atsakovo nurodytų aplinkybių (t. y. aplinkybės, jog atsakovas negali imtis jokių tolesnių veiksmų ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūroje, kol Administracija nepateiks sąnaudų ir naudos analizės) atitikimo tikrovei arba galimybės apskritai vertinti tokios atsakovo pozicijos teisingumą teismo sprendimo vykdymo stadijoje. Dėl šių priežasčių skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma atitinkančia tokiam teismo procesiniam sprendimui keliamus reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1 d., 108 str. 1 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nutartį neišsiaiškinęs ir nenustatęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių klausimui išspręsti, nepakankamai ją motyvavo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, perduodant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys