cda56fda-bd00-4612-ba23-e000bd954188 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1335-356/2012Proceso Nr. 3-61-3-02443-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 10.8;74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Agencja Celna D.T.A. Sp. Zo. o. atstovams Antoniui Jozefui Bakajui (Antoni Jozef Bakaj), advokatui Kęstučiui Žviniui, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Eligijui Vinckui, vertėjai E. Pikulik, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Agencja Celna D.T.A.

Sp. Zo. o. skundÄ atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir            n u s t a t ė: Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – muitinė) atliko tyrimÄ dėl nebaigtos Bendrijos /bendrosios tranzito procedÅ«ros, įformintos Naujosios kompiuterizuotos  tranzito sistemos (toliau – NCTS) priemonėmis (tranzito lydintysis dokumentas Nr. 10PL401010119DF742,2010 07 07) ir nustatė, kad PRZEMYÅ L OC poste 2010 07 07 sportinė avalynė naudojantis NCTS priemonėmis buvo deklaruota Bendrijos/bendrajai tranzito procedÅ«rai .

ProcedÅ«ros vykdytojas – AGENCJA CELNA DTA, , adresas - (duomenys neskelbtini) , KÄ ty Wroclavkie, Lenkijos Respublika. Prekės paskirties įstaigai – Malkų įlankos jÅ«rų uosto postui turėjo bÅ«ti pateiktos iki 2010 07 16. 2010 07 16 NCTS priemonėmis gautas elektroninis praneÅ¡imas IEO18 apie procedÅ«ros užbaigimÄ Â Pilies jÅ«rų uosto poste (pakeitus paskirties įstaigÄ ). Atlikus tyrimÄ paaiÅ¡kėjo, kad Bendrijos tranzito procedÅ«ra Pilies jÅ«rų uoste baigta neteisėtai, nes paaiÅ¡kėjo, kad į Pilies jÅ«rų uosto postÄ Â prekės , nurodytos tranzito lydinčiajame dokumente Nr. 10PL401010119DF742 (2010 07 07), nebuvo pateiktos; procedÅ«ra baigta neteisėtai, pateikus tik tranzito lydintįjį dokumentÄ Nr. 10PL401010119DF742 ir nepateikus prekių. Tikrinimo metu nustatyta, kad nėra duomenų nei apie prekių atvykimÄ , nei apie iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Pilies jÅ«rų uosto posto arba Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė „ teritorijos. Muitinės kriminalinė tarnyba informavo, kad nėra duomenų apie prekių, nurodytų tranzito lydinčiajame dokumente Nr. 10PL303080119E2E15, buvimo vietÄ .

Apie tai, kad procedÅ«ra užbaigta apgaulės bÅ«du, muitinė 2011 06 22 raÅ¡tu informavo muitinio tranzito procedÅ«ros vykdytojÄ , tačiau atsakymas nebuvo gautas. Prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis bendrijos muitinės kodekso 31 str. remiantis Lietuvos Respublikos sukauptais duomenimis Prekei - sportinė avalynė, su padais iÅ¡ gumos, muitinė vertė – 165,30 lt. už porÄ (PREMI DB MVR 1005) . Tikrinimo metu buvo pripažinta, kad atsirado mokestinė prievolė muitinei dėl apgaule užbaigtos bendrijos/bendrosios tranzito procedÅ«ros, įformintos naudojantis NCTS priemonėmis (tranzito lydintysis dokumentas  Nr. 10PL401010119DF742 (2010 07 07): 925230 lt. muito, 1343993 lt.

PVM, 165983 lt. PVM delspinigių. Skolininku pripažintas procedÅ«ros vykdytojas AGENCJA CELNA DTA, mokestinės prievolės atsiradimo data – 2010 07 16. Å iai įmonei buvo skirta 1134612 lt. bauda. Ä®monė įpareigota per 10 dienų nuo muitinės sprendimo gavimo dienos sumokėti nurodytus mokesčius ir baudÄ .(t.1 b.l.42-43, 37-40). PareiÅ¡kėja Agencja Celna D.T.A. Sp. Zo. o. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ ir (t. I, b. l. 14-18) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Klaipėdos TM) 2011-08-05 sprendimÄ Nr. (LM18)-RŽ209-291 bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, MD) 2011-10-14 sprendimÄ Nr. 1A-4.13-353.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad vien lydinčiojo tranzito dokumento T1 pateikimas be prekių Klaipėdos TM nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prekių paėmimas iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros, o tuo pačiu ir pažeidimas įvyko bÅ«tent Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėjo, kad prieigÄ prie naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (NCTS) turi vien tik muitinės darbuotojai, todėl atsakomybė už apgaulingÄ tranzito procedÅ«ros užbaigimÄ negali bÅ«ti perkelta pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėjos teigimu, į solidarių skolininkų ratÄ be pareiÅ¡kėjos taip pat įeina prekių savininkas, vežėjas bei vairuotojas.

Pažymėjo, kad muito mokesčio suma yra per didelė, apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos teisės normomis, nors turėjo bÅ«ti vadovaujamasi Bendrijos teisės nuostatomis. Tokiu atveju, muito mokesčio dydis bÅ«tų daugiau nei trisdeÅ¡imt kartų mažesnis. Turint iÅ¡samiÄ informacijÄ , reikalingÄ prekių muitinės vertės nustatymui ir galint jÄ palyginti su sėkmingai užbaigtos tranzito procedÅ«ros analogiÅ¡kų prekių vertės duomenimis, bÅ«tina teisingai perskaičiuoti ir atitinkamai sumažinti ginčijamÄ muito mokesčio dydį, atitinkamai perskaičiuojant ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) dydį, PVM delspinigių dydį, baudos dydį.

PareiÅ¡kėjos finansinė padėtis neleidžia sumokėti muito mokesčio, kurio dydis labai ženkliai virÅ¡ija bendrovės finansines galimybes. PareiÅ¡kėja nesutiko su teiginiu, jog ji nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, paaiÅ¡kindama, kad iÅ¡vykimo įstaigai pateikus duomenis apie tranzito procedÅ«ros užbaigimÄ iÅ¡ NCTS ir patikinus, kad procedÅ«ra užbaigta tinkamai, ji manė, kad Klaipėdos TM 2011-06-22 raÅ¡tas jai iÅ¡siųstas per klaidÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja verslu užsiima jau 20 metų ir jos atžvilgiu nėra vykdoma iÅ¡ieÅ¡kojimų, susijusių su muitinės prievolių vykdymu.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad nors ginčo prekės EB muitinės informacinėje sistemoje oficialiai nurodytos kaip eksportuotos, o tranzito procedūra uždaryta, tačiau pareiškėjai skaičiuojamos milžiniškos prievolės sumos. Skaičiuojant skolos dydį prekėms buvo pritaikytos žinomų firmų, kaip „Adidas“ ir „Nike“, sportinės avalynės kainos, kurios neatitinka faktinės pervežtos avalynės vertės. Pervežtos avalynės vieneto kaina siekia nuo 0,5 iki 1 dolerio, o muitinė skaičiuoja kelių šimtų litų vertę.

Atsakovas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime (t. I, b. l. 32-36) nurodė, kad bÅ«tent Lietuvos Respublikos teritorijoje T1 tranzito dokumentas buvo pateiktas be prekių, su kuriomis jis susijęs, o tai reiÅ¡kia, kad pažeidimas įvykdytas bÅ«tent Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes tik čia buvo konstatuota, kad prekių siunta nepateikta muitinės įstaigai. Atsakovas rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso 92 str., 96 str. ir pažymėjo, kad procedÅ«ros vykdytojas visais atvejais yra atsakingas už skolÄ muitinei, kuri atsirado dėl Å¡ios procedÅ«ros nuostatų nesilaikymo, taip pat turi nepažeisti su Bendrijos tranzito procedÅ«ra susijusių teisės aktų nuostatų, o tokias nuostatas pažeidus, atsakomybė kyla bÅ«tent jam.

Tranzito procedÅ«ros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedÅ«ros pažeidimÄ sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo. BÅ«tent pareiÅ¡kėja nesilaikė nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedÅ«ra, todėl ji yra atsakinga už skolÄ muitinei. Nagrinėjamu atveju yra visiÅ¡kai nesvarbu kas konkrečiai įvykdė apgaulingus veiksmus. PareiÅ¡kėja turėjo deramai įvertinti rizikÄ , ar tapdama procedÅ«ros vykdytoja galės įvykdyti įsipareigojimus muitinei, susijusius su Bendrijos tranzito procedÅ«ra ir nustatyta tvarka pateikti prekes ir atitinkamus dokumentus paskirties muitinės įstaigai.

Nustačius prekių paėmimo iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros faktÄ , nepriklausomai nuo to, baigtas ar ne ikiteisminis tyrimas, privaloma apskaičiuoti ir įregistruoti už tas prekes importo mokesčių skolÄ muitinei. Nagrinėjamai situacijai negalėjo bÅ«ti taikomos Bendrijos muitinės kodekso 29 str. nuostatos, skaičiuojant prekių vertę, nes prekės buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritorijÄ laikinai, t. y. turint tikslÄ kas iÅ¡gabenti galutiniam gavėjui Rusijoje. Atsakovo nuomone, buvo tinkamai įvertintas tiek padaryto pažeidimo pobÅ«dis, tiek pareiÅ¡kėjos nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi faktas, tiek pareiÅ¡kėjos neprisipažinimo dėl padaryto pažeidimo faktas, todėl paskirta 50 proc. dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir neprieÅ¡tarauja Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d.

įtvirtintoms baudos skyrimo taisyklėms. Teismo posėdžio metu pabrėžė, kad pareiÅ¡kėja turėjo žinoti, kad procedÅ«ra nėra užbaigta, kadangi ji prekių nepristatė į paskirties įstaigÄ . Pasirinkdamas netinkamÄ transporto kompanijÄ , procedÅ«ros vykdytojas veikia savo rizika. NeaiÅ¡ku kokio pobÅ«džio avalynė buvo gabenama ginčijamu tranzitu, kadangi prekės nebuvo pateiktos. Jei pareiÅ¡kėja tas prekes bÅ«tų pristačiusi į paskirties įstaigÄ , jas bÅ«tų galima fiziÅ¡kai įvertinti, Å¡iuo atveju neaiÅ¡ku kÄ vertinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (t. I, b. l. 120) nurodė, kad pritaria atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstytai pozicijai.Teisminio nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjai laikėsi skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių. PareiÅ¡kėja laikėsi nuomonės, kad muitinė nepagrįstai nustatė, jog iÅ¡orinio tranzito procedÅ«ra užbaigta apgaulės bÅ«du ir nuo 2010 07 16 atsirado mokestinė prievolė Lietuvos muitinei, už kurios įvykdymÄ atsako pareiÅ¡kėjas. Pripažįstant skolÄ muitinei, turi bÅ«ti nustatoma teritorija, kurioje galėjo bÅ«ti atlikti veiksmai, dėl kurių atsirado skola muitinei, o to nebuvo padaryta.

Muitinės tyrimo metu nustatyta, kad į paskirties įstaigÄ prekės nebuvo atgabentos ir nebuvo iÅ¡ ten iÅ¡gabentos, o lydinčiajame dokumente Nr. 10PL401010119DF742 (2010-07-07) nurodytos transporto priemonės nebuvo kirtusios Lietuvos Respublikos sienos, t.y. nebuvo atvykusios į Lietuvos teritorijÄ ir nebuvo iÅ¡ jos iÅ¡vykusios. Tokiu bÅ«du pažeidimas, sÄ lygojantis muitinės skolos atsiradimÄ , buvo atliktas ne Lietuvoje, apmokestinimo muitais prievolė apskritai negalėjo kilti Lietuvos valstybės atžvilgiu, nes mokesčių objekto nebuvo šios valstybės teritorijoje.

Kompetencija iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ muitinei priklauso tai valstybei, kurios teritorijoje buvo padarytas  pažeidimas – prekės paėmimas iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros. Jeigu pažeidimo arba nusižengimo vietos nustatyti negalima, tai iÅ¡ieÅ¡koti muitų skolÄ Â turi valstybė narė, kuriai priklauso iÅ¡vykimo įstaiga. Nenustačius pirmojo pažeidimo Lietuvoje fakto konstatuotina, pareiÅ¡kėjo nuomone, kad nusižengimas buvo įvykdytas ne Lietuvoje; prekės buvo paimtos prieÅ¡ pasiekiant paskirties įstaigÄ (saugojimo vietÄ ).

Prekėms neatvykus į paskirties įstaigÄ Lietuvoje darytina iÅ¡vada, kad tranzito dokumentas buvo atskirtas nuo prekių anksčiau , nei Å¡is dokumentas buvo pristatytas į paskirties įstaigÄ Lietuvos teritorijoje. Todėl pirmojo pažeidimo vieta laikytina ne Lietuva ir skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo kompetencija turėjo bÅ«ti palikta iÅ¡vykimo įstaigos valstybei , t.y. Lenkijai.PareiÅ¡kėja nesutiko, kad už bendrijos tranzito procedÅ«ros įvykdymÄ atsako tik jos vykdytojas pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 str.1d. Pagal bendrijos 96 str.2d. prekių vežėjas arba gavėjas atsako ne tik už nesugadintų prekių pristatymÄ Ä¯ paskirties vietÄ , bet atsako ir apskritai už pačių prekių pristatymÄ Â Ä¯ paskirties vietÄ .

Bendrijos muitinės kodekso 203 str.3d. numato, kad neteisėto prekių paėmimo iš muitinės priežiūros atveju skolininkais yra laikomi asmenys, paėmę prekes iš muitinės priežiūros ir žinoję arba yra turėję žinoti, kad prekės yra paimamos iš muitinės priežiūros, asmenys įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba turėję žinoti, kad prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, taip pat asmenys, turėję vykdyti prievoles , susijusias su laikinuoju prekių saugojimu arba su prekėmis įformintos muitinės procedūros taikymu.

Remiantis Å¡ia norma pareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad bendrijos procedÅ«ros vykdytojas nėra vienintelis asmuo, kuris turi atsakyti už skolÄ muitinei. PareiÅ¡kėjas prekių fiziÅ¡kai nekontroliavo, todėl muitinė negalėjo jo pripažinti skolininku už importo skolos muitinei atsiradimÄ Â apgaulės bÅ«du, t.y. nepristačius prekių į paskirties įstaigÄ , baigus Bendrijos /bendrÄ jÄ tranzito procedÅ«rÄ . Muitinės Klaipėdos skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kontrabandos , piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, susijusių su prekių , nurodytų tranzito lydinčiajame dokumente Nr. 10PL401010119DF742 (2010-07-07) gabenimu, apgaulės bÅ«du užbaigus Bendrijos/bendrÄ jÄ tranzito procedÅ«rÄ .

Å ios aplinkybės muitinė nevertino, tačiau tai aplinkybė, dėl kurios pareiÅ¡kėjas turi bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės už skolÄ muitinei.PareiÅ¡kėjas laikėsi nuomonės, kad muitinė neteisingai apskaičiavo prekių vertę. Pagal Muitinės kodekso 29 str. importuojamų prekių muitinė vertė laikytina sandorio vertė, t.y. kaina, faktiÅ¡kai sumokėta už prekes, parduodamas eksportui į bendrijos muitų teritorijÄ . Kaina laikytini visi įvykdyti ar priklausantys vykdyti mokėjimai pardavėjui už importuojamas prekes.

Prekių pardavėjo sÄ skaitos buvo nurodytos T1 deklaracijose įforminant prekių tranzito procedÅ«rÄ Lenkijos muitinėje, pareiÅ¡kėjui pateikiant atitinkamo dydžio garantijÄ . SÄ skaitose nurodyta vienos poros kiniÅ¡kos sportinės avalynės vertė 0,50 JAV dolerio (t.1 b.l.68). Klaipėdos teritorinė muitinė paskaičiavo prekių vertę, kuri neturi nieko bendro su tikrÄ ja prekių verte, todėl paskaičiuota skola muitinei nepagrįstai didelė ir finansiÅ¡kai nepakeliama pareiÅ¡kėjui. Muitinė privalėtų perskaičiuoti prekių vertę ir atitinkamai PVM, delspinigius ir baudas.

Skundas atmestinas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos TM 2011-08-05 sprendimu Nr. (LM18)-RŽ209-291 įregistravo pareiÅ¡kėjai mokestinę prievolę muitinei (925 230 Lt muito, 1 343 993 Lt PVM, 165 983 Lt PVM delspinigių bei 1 134 612 Lt baudos) dėl apgaulės bÅ«du užbaigtos Bendrijos/bendrosios tranzito procedÅ«ros, vykdytos pagal tranzito lydintįjį dokumentÄ Nr. 10PL401010119DF742 (2010-07-07) (t. I, b. l. 19-22, 42-43). Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiÅ¡kėja pateikė 2011-09-05 skundÄ MD (t.

I, b. l. 62-70), kuris 2011-10-14 sprendimu Nr. 1A-4.13-353 patvirtino Klaipėdos TM 2011-08-05 sprendimÄ Nr. (LM18)-RŽ209-291 (t. I, b. l. 24-27, 37-40). Ginčas kilo dėl minėtų sprendimų. Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjas laikosi nuomonės, kad muitinė nepagrįstai nustatė, jog iÅ¡orinio tranzito procedÅ«ra užbaigta apgaulės bÅ«du ir nuo 2010 07 16 atsirado mokestinė prievolė Lietuvos muitinei, už kurios įvykdymÄ atsako pareiÅ¡kėjas. Nors neneigia, kad į LietuvÄ buvo atvežta ir pateikta muitinės pareigÅ«nui T1 deklaracija be prekių , mano, kad deklaracijos atskyrimas įvyko ne Lietuvoje, t.y. pažeidimas dėl kurio atsirado muitinės skola, padarytas ne Lietuvoje. 1992 m. spalio 12 d.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ Bendrijos muitinės kodekso 215 str.1 d. nustatyta, kad skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje padaromi jos atsiradimÄ lemiantys veiksmai, o jeigu tos vietos nustatyti negalima, toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei; jeigu prekėms įforminta muitinės procedÅ«ra nėra baigta ir jeigu tos vietos negalima nustatyti per nustatytÄ laikotarpį taikant Komiteto procedÅ«rÄ , toje vietoje, kurioje Å¡ioms prekėms buvo įforminta atitinkama procedÅ«ra arba Å¡ios prekės buvo įvežtos į BendrijÄ taikant atitinkamÄ procedÅ«rÄ .

ETT 2008-04-03 sprendime byloje Nr. C-230/06 iÅ¡aiÅ¡kino, kad prekių paėmimas iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros reiÅ¡kia, kad įvykdytos tokios objektyvaus pobÅ«džio sÄ lygos, kaip prekės fizinis nebuvimas patvirtintoje saugojimo vietoje tuo momentu, kai muitinės valdžios institucija ketina atlikti Å¡ios prekės tyrimÄ , arba laikinas T1 tranzito dokumento atskyrimas nuo prekių, su kuriomis jis susijęs. Nustatant muitus iÅ¡ieÅ¡kosiančios valstybės kompetencijÄ , reikia nustatyti, ar tuo metu, kai buvo konstatuota, jog prekių siunta nepateikta muitinės įstaigai, buvo galima nustatyti pažeidimo ar nusižengimo vietÄ , nes tokiu atveju, jeigu galima nustatyti pažeidimo vietÄ , kompetencija iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ muitinei priklauso tai valstybei, kurios teritorijoje buvo padarytas pirmasis kaip paėmimas iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros kvalifikuotinas pažeidimas ar nusižengimas .

Nagrinėjamoje byloje , bÅ«tent Lietuvos Respublikos teritorijoje T1 tranzito dokumentas buvo pateiktas be prekių, su kuriomis jis susijęs. Tokiu bÅ«du tik Lietuvoje konstatuota, kad prekių siunta nepateikta muitinės įstaigai ir padaryta pagrįsta iÅ¡vada, kad pažeidimas įvykdytas bÅ«tent Lietuvos Respublikos teritorijoje, t.y. veiksmai, lemiantys skolos atsiradimÄ , padaryti Lietuvoje. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos muitinė buvo kompetentinga įregistruoti skolÄ muitinei. PareiÅ¡kėjas laikėsi nuomonės, kad buvo neteisingai nustatyta prekių vertė.

Mano, jog prekių įvežimas į muitų teritorijÄ yra pakankamas įrodymas, kad prekės buvo parduotos eksportui į Europos  bendrijÄ , todėl turėjo bÅ«ti taikomas Bendrijos muitinės kodekso 29 str., nustatantis taisykles, pagal kurias turi bÅ«ti nustatoma muitinė prekių vertė. Jeigu bendrijos muitinės kodekso 29 str. taikyti negalima, tuomet muitinė turėjo taikyti muitinės kodekso 30 str.a-d dalis (tapačių prekių sandorio vertė, panaÅ¡ių prekių sandorio vertė, vieneto kaina, už kuriÄ importuotos prekės yra parduodamos, apskaičiuotoji vertė lygi produkcijos vertei).

Muitinė , pareiÅ¡kėjos nuomone, turėjo atsižvelgti į pateiktÄ Â eksperto T.Kalinowski iÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad , remiantis peržiÅ«rėtomis sandorių kainomis, batelių partijomis , pagaminimo kokybe ir estetika, avalynės kaina už vienÄ batų porÄ yra 1 JAV doleris. Teismui pateiktas Ribotos atsakomybės bendrovės „Stakos“ (Murmanskas) raÅ¡tas, kuriame nurodoma, jog Å¡i įmonė atsisakė ginčo krovinio , kad krovinys buvo iÅ¡siųstas kitam subjektui Ukrainoje.

NežiÅ«rint į tai, kad įmonė nebeturėjo krovinio pareiÅ¡kėjo kreipimosi metu, ji iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjui avalynės pavyzdžius. RaÅ¡tas prieÅ¡taringas, Å¡ių prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kėjas nesugebėjo paÅ¡alinti. Todėl raÅ¡to informacija teismo vertinama kritiÅ¡kai, kaip nepagrįsta faktiniais duomenimis. (t.2 b.l.118-119). Teismui pateikta medžiaga liudija, kad prekės buvo skirtos galutiniam gavėjui Rusijoje ((duomenys neskelbtini)) (t.1 b.l.79), t.y. ne eksportui į Bendrijos muitų teritorijÄ .

Todėl atsakovai pagrįstai atsisakė taikyti Bendrijos muitinės kodekso 29 str. Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 straipsniu, ji turi bÅ«ti nustatoma paeiliui taikant 2 dalies a, b, c ir d punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį Å¡iÄ vertę įmanoma nustatyti, su sÄ lyga, kad deklaranto praÅ¡ymu c ir d punktai turi bÅ«ti taikomi atvirkÅ¡tine tvarka; punkto, kuris yra paskesnis pagal Å¡ioje straipsnio dalyje nustatytÄ eilės tvarkÄ , nuostatos gali bÅ«ti taikomos tik tuomet, kai ,vadovaujantis tam tikru punktu, muitinės vertės nustatyti neįmanoma.

Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, muitine verte, nustatyta vadovaujantis Å¡iuo straipsniu, laikoma: (a) tapačių prekių, parduotų eksportui į BendrijÄ ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama, sandorio vertė; (b) panaÅ¡ių prekių, parduotų eksportui į BendrijÄ ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių vertė yra nustatinėjama, sandorio vertė; (c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainÄ , už kuriÄ Bendrijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenims parduotas didžiausias bendras importuotų prekių ar tapačių arba panaÅ¡ių importuotų prekių kiekis; (d) apskaičiuotoji vertė, gauta susumavus: - medžiagų ir gamybos arba kitokio perdirbimo, atlikto gaminant importuotas prekes, iÅ¡laidas arba vertę; - pelnÄ ir bendrÄ sias iÅ¡laidas, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms iÅ¡laidoms, kurios paprastai atsispindi Å¡alies eksportuotojos gamintojų vykdomoje prekyboje prekėmis, parduodamomis eksportui į BendrijÄ , kurios yra tos pačios klasės ar rÅ«Å¡ies kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama; - 32 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų elementų iÅ¡laidas arba vertę. Prekės muitinei nebuvo pateiktos, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog muitinė neturėjo galimybės įsitikinti prekių tapatumu bei taikyti Å¡io straipsnio nuostatas prekių vertei nustatyti.

Muitinės kodekso 31 str. nustato, kad jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 ar 30 straipsniais, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Todėl muitinė pagrįstai rėmėsi Muitinės departamento PREMI duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos prokuratūros Korupcijos ir organizuotų nusikaltimų tyrimo departamente atliekamas ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti kur dingo pareiškėjo prekės. (t. 2 b.l. 102-103).

Mano, jog muitinė turėjo laukti Å¡io tyrimo rezultatų ir tik po to daryti iÅ¡vadas dėl to, kas atsako už tranzito procedÅ«ros užbaigimÄ . PriėjimÄ prie NCTS turi tik muitinės darbuotojai, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo daryti įtakos procedÅ«ros užbaigimui ir negali atsakyti už tranzito procedÅ«ros užbaigimo falsifikavimÄ . Mano, kad pagrindinis vykdytojas neprivalo atsakyti už fizinį prekių pristatymÄ Â Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ ir užtikrinti tinkamÄ procedÅ«ros užbaigimÄ .

Vykdytojas atsakingas už prekių pristatymÄ tik kartu su kitais asmenimis.  Bendrijos muitinės kodekso 96 str.1d. nustato, kad už prievolių, susijusių su iÅ¡orinio Bendrijos tranzito procedÅ«ra, vykdymÄ atsako jos vykdytojas. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad prekių vežėjas arba gavėjas , priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant bendrijos tranzito procedÅ«rÄ , taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymÄ per nustatytÄ terminÄ Â Ä¯ paskirties muitinės įstaigÄ .

Tokiu bÅ«du kodeksas aiÅ¡kiai nurodo, kad procedÅ«ros vykdytojas visada atsako už procedÅ«ros įvykdymÄ ; 2 dalis numato atvejus, kai už procedÅ«ros vykdymÄ atsako vežėjas arba gavėjas, bet net ir tuo atveju neatleidžia procedÅ«ros vykdytojo nuo atsakomybės. Tranzito procedÅ«ros vykdytojas yra pareiÅ¡kėjas ir pastarasis privalėjo deramai įvertinti visus faktorius bei rizikÄ , ar galės tinkamai įvykdyti įsipareigojimus muitinei ir nustatyta tvarka pateikti dokumentus ir prekes paskirties įstaigai.

Pareiškėjas teigia, kad nebaigus ikiteisminio tyrimo negalima teigti, kad nustatyti visi skolininkai, kad būtina laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos. LVAT yra ne karta konstatuota, jog  pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini ir netrukdo spręsti mokestinius klausimus. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus.

Ikiteisminio tyrimo vykdymo faktas, siekiant nustatyti galimus neteisėtų veikų vykdytojus, nelaikytinas priežastimi, kuri kokiu nors bÅ«du Å¡alintų ar įtakotų procedÅ«ros vykdytojo atsakomybę. Todėl muitinė pagrįstai pareiÅ¡kėjo akcentuojamas aplinkybes dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ir galimų nusikaltėlių vertino kaip niekuo nepagrįsta gynybinę pozicijÄ . Bendrijos muitinės kodekso 96 str. numatyta, kad už prievolių, susijusių su iÅ¡orinio Bendrijos tranzito procedÅ«ra, įvykdymÄ atsako jos vykdytojas.

Bendrijos muitinės kodekso 203 str. 3 d. nustatyta, kad skolininku laikomas asmuo paėmęs prekes iÅ¡ muitinės priežiÅ«ros. Vykdytojas laikomas skolininku net ir tuo atveju, jeigu tranzito procedÅ«ros užbaigimÄ sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo (ETT 2008 04 03 sprendimas byloje Nr. 230/06 b.l. 49).PareiÅ¡kėjas prisiėmė rizikÄ gabenti prekes, tad kaip vykdytojas privalo įrodyti, kad tinkamai užbaigė tranzito procedÅ«rÄ (LVAT byla Nr. A-211-1279/2012). Tik pristačius prekes paskirties įstaigai, Å¡i procedÅ«ra gali bÅ«ti baigta.

Nepristačius prekių paskirties įstaigai, muitinė teisingai konstatavo procedÅ«ros vykdytojo atsakomybę. Nepristačius prekių į paskirties įstaigÄ , muitinė neturėjo galimybės nustatyti realiÄ prekių vertę, tad pagrįstai rėmėsi duomenimis iÅ¡ muitinės departamento PREMI duomenų bazės.Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijami sprendimai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir faktiniais duomenimis ir jų naikinti nėra pagrindo.Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 str. 1 d. nustatyta, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudÄ .

Ä® bendrijos muitų teritorijÄ apgaule buvo įvežtas didelis kiekis plataus vartojimo prekių, pareiÅ¡kėjas dėl padaryti pažeidimo neprisipažino, vengė bendradarbiauti su muitine , į siunčiamus raÅ¡tus neatsakė ir nereagavo (t.2 b.l.123). Todėl darytina iÅ¡vada, jog paskirta 50 procentų dydžio bauda adekvati padarytam pažeidimui. Vadovaudamasis LR ABTÄ® 85 str., 88 str.1p. 127 str. teismas n u s p r e n d ė: AGENCJA CELNA DTA Sp.z o.o. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                              Gintaras Dzedulionis