cda4b9a9-89a9-4d9f-9634-e4d878f2f62c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-127-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02995-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 50.10 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės SEB bankas apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2195-567/2014 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės SEB bankas ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Evekas“, V.

M., K. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB SEB bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su (patikslintu) ieÅ¡kiniu atsakovams, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 2 471 972 Lt žalos atlyginimÄ , 5 % dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 29-41, t. 7, b.l. 142-144).

Nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Evekas“ laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. buvo sudarytos finansavimo bei iÅ¡perkamosios nuomos sutartys: 2005-11-25 Nr. K2005-110098, 2005-12-28 Nr. K2005-120115, 2006-02-15 Nr. K2006-020083, 2006-02-15 Nr. K206-020084, 2006-08-25 Nr. K2006-080101, 2006-09-27 Nr. K2006-090146, 2007-01-25 Nr. K2006-120065, 2007-08-02 Nr. K2007-080017, 2007-09-12 Nr. K2007-090078, 2008-03-12 Nr. K2008-020181, 2008-04-24 Nr. K2008-010144, 2005-06-06 Nr. SPK2005-010058. Prie sutarčių sudaryti mokėjimų grafikai-sÄ skaitos, kuriuose detalizuotos UAB „Evekas“ piniginės prievolės ir jų vykdymo terminai. 2009 m. sausio mėnesį UAB „Evekas“ ėmė nebevykdyti savo piniginių prievolių sutartyse ir mokėjimo grafikuose nustatyta tvarka, todėl ieÅ¡kovas 2009 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡tu kreipėsi į UAB „Evekas“ praneÅ¡damas, kad Å¡iam nepadengus 2 269 146,65 Lt įsiskolinimo iki 2009 m. spalio 1 d., ieÅ¡kovas nuo 2009 m. spalio 2 d. sudarytas sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks.

Minėtu raÅ¡tu ieÅ¡kovas taip pat pareikalavo atsakovo per 3 darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos grÄ Å¾inti visÄ pagal sutartis perduotÄ turtÄ . UAB „Evekas“ skolos ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas 2009 m. spalio 2 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė su atsakovu sudarytas sutartis. UAB „Evekas“, vadovaujamas generalinio direktoriaus V. M. bei valdybos, kuriÄ tuo metu sudarė V. D., V. M. ir K. K., neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė grÄ Å¾inti pagal sutartis perduotÄ turtÄ .

IeÅ¡kovui ėmusis teisinių priemonių jam nuosavybės teise priklausančiam turtui susigrÄ Å¾inti ir pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį Vilniaus apygardos teismui dėl skolos iÅ¡ atsakovo UAB „Evekas“ priteisimo bei turto iÅ¡reikalavimo, atsakovai UAB „Evekas“ vardu pareiÅ¡kė du ieÅ¡kinius dėl sutarčių sÄ lygų pakeitimo bei dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kuriais užkirto galimybę ieÅ¡kovui operatyviai atsiimti turtÄ teisėsaugos institucijų pagalba ir apsaugoti jį nuo nuolatinio dėvėjimo ir jo vertės mažėjimo.

IeÅ¡kovas pažymėjo, jog visi neteisėti veiksmai atlikti įmonei vadovaujant V. M. bei valdybos nariui K. K., todėl Å¡ie asmenys taip pat laikytini atsakingais už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas teigia, jog atsakovams nuolat naudojant pagal lizingo sutartis perduotÄ ieÅ¡kovo turtÄ , jam buvo daroma tiesioginė žala, nes turtas nuolat dėvimas praranda savo vertę. Jeigu atsakovai bÅ«tų perdavę transporto priemones laiku taip, kaip prašė ieÅ¡kovas, bÅ«tų iÅ¡vengta žalos dėl transporto priemonių nusidėvėjimo ir iÅ¡ to kylančio transporto priemonių vertės sumažėjimo.

Pasinaudodami bendrovės valdymo organų narių įgaliojimais, atsakovai V. M. ir K. K., veikdami UAB „Evekas“ vardu, priėmė sprendimÄ negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui turto pagal pareikalavimÄ , todėl UAB „Evekas“ atsisakymas grÄ Å¾inti turtÄ ieÅ¡kovui yra vadovo V. M. bei valdybos nario K. K. neteisėtų veiksmų pasekmė. IeÅ¡kovas ir atsakovas UAB „Evekas“ pagal lizingo sutartis perduotÄ turtÄ pareikalavo grÄ Å¾inti, tačiau atsakovai negrÄ Å¾ino ir toliau naudojo jį savo veikloje (CK 2.81 str. 1 d., 6.6 str., 6.210 str., 6.263 str., 6.279 str., Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d., 37 str. 10 d. 1 p.).

IeÅ¡kovas prašė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti žalÄ , kuriÄ patyrė dėl neteisėtai UAB „Evekas“ naudojamų transporto priemonių nuvertėjimo laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (t. 8, b.l. 177-184 ). Teismas nurodė, kad UAB „Evekas“ nevykdant sutartinių prievolių, ieÅ¡kovas pasirinko sutarčių nutraukimÄ ir lizingo dalyko atsiėmimÄ , kartu pareikalaudamas iÅ¡ UAB „Evekas“ sumokėti sumas, kurias privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos, taip pat delspinigius.

Teismo vertinimu, Å¡is ieÅ¡kovo pasirinktas savo teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia, kad prie faktiÅ¡kai patirtų nuostolių dydžio negali bÅ«ti priskirtas transporto priemonių nusidėvėjimo dydis, nes tokiu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų ir gautų didesnę finansinę naudÄ nei tokiu atveju, kai lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartis. Byloje nesant duomenų, kad ieÅ¡kovas realizavo atsiimtÄ lizingo dalykÄ , teismas sprendė, jog nėra galimybės apskaičiuoti faktiÅ¡kų nuostolių, kaip skirtumo tarp likusios neiÅ¡mokėtos lizinguoto turto vertės ir turto realios pardavimo kainos, nes toks faktiÅ¡kų nuostolių apskaičiavimo bÅ«das yra pripažįstamas teismų praktikoje.

Nutraukus lizingo sutartis ir ieÅ¡kovui susigrÄ Å¾intÄ lizinguotÄ turtÄ pardavus kitiems asmenims mažesne kaina nei neiÅ¡pirkta (sumokėtomis lizingo įmokomis nepadengta) turto vertė, ieÅ¡kovas gali patirti tiesioginius nuostolius, nes jis jau buvo nupirkęs turtÄ (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas konstatavo, kad transporto priemonių nuvertėjimas negali bÅ«ti priskirtas prie faktinių nuostolių dydžio, nes pagal susiformavusiÄ Lietuvos teismų praktikÄ faktiÅ¡ki nuostoliai apskaičiuojami, kaip skirtumas tarp likusios neiÅ¡mokėtos lizinguoto turto vertės ir turto realios pardavimo kainos, kuri paaiÅ¡kės tik realizavus lizinguotÄ turtÄ .

Nagrinėjamu atveju teisei į nuostolių atlyginimÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra likusios neiÅ¡mokėtos lizinguoto turto vertės dydis, bet ne transporto priemonių nuvertėjimo dydis, atsižvelgiant į tai, kad tikroji transporto priemonių vertė paaiÅ¡kės tik realizavus lizinguotÄ turtÄ , po ko ieÅ¡kovas turės galimybę kreiptis dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad transporto priemonės nuvertėja, savaime nėra pakankamas kriterijus žalai ir jos dydžiui nustatyti.

Taip pat aplinkybė, kad UAB „Evekas“ kreipėsi kitose civilinėse bylose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Å¡ios priemonės buvo pritaikytos, savaime nereiÅ¡kia bendrų tyčinių neteisėtų atsakovų veiksmų, teisės kreiptis į teismÄ realizavimas dėl UAB „Evekas“ galimai pažeistų teisių gynimo teismine tvarka savaime neįrodo atsakovų bendrų tyčinių neteisėtų veiksmų, nes nagrinėjamoje byloje nėra pateikti duomenys, kad atsakovų veiksmai buvo pripažinti neteisėtais CPK 95 straipsnio kontekste.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovai atliko bendrus tyčinius neteisėtus veiksmus dėl transporto priemonių nuvertėjimo. Tai, kad V. M. vykdė savo, kaip atsakovo įmonės vadovo pareigas, kartu būdamas ir įmonės valdybos narys, o K. K. buvo įmonės valdybos narys, nesukuria atsakovų solidarios civilinės atsakomybės, nes teismas nenustatė jų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės dėl prašomos iš jų priteisti žalos atlyginimo dėl transporto priemonių nuvertėjimo.

Teismas nurodė, kad tiek 2013 m. rugsėjo 6 d. ekspertizės akto išvados, tiek ekspertės A. K. apklausos duomenys savaime neįrodo, kad atsakovai solidariais veiksmai padarė ieškovui 2 471 972 Lt žalos dėl transporto priemonių nuvertėjimo. Teismas kritiškai vertino minėto ekspertizės akto išvadas, nes ekspertė A. K. apžiūrėjo ne visas transporto priemones, akte neįvardindama konkrečių transporto priemonių apžiūros duomenų ir atlikto lyginamuoju metodu vertinimo su analogišku turtu duomenų bazių rodiklių.  Aplinkybės dėl atsakovų V.

M. ir K. K. gautų pajamų laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir UAB „Evekas“ 2014 m. balandžio 28 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog K. K. UAB „Evekas“ dirbo patarėju komercijai iki 2011 m. vasario 28 d., teismo vertinimu, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ ieÅ¡kinio patenkinimui. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai IeÅ¡kovas AB SEB bankas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 8, b.l. 195-213).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsakovų elgesys buvo įvertintas netinkamai. Teismas atsakovų veiksmų ir tikrųjų tikslų, kurių jie siekė savo ieÅ¡kiniais ir pradėtais procesais, plačiau sprendime neanalizavo, tik lakoniÅ¡kai pasisakė, kad kreipimasis į teismÄ savaime nėra neteisėtas. Apelianto teigimu, atsakovai piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, todėl jų veiksmai vertintini kaip neteisėti. Apeliantas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl skolos priteisimo ir turto iÅ¡reikalavimo (civilinė byla Nr. 2-3325-178/2010).

Minėtoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuotas UAB „Evekas“ turtas, kuris perduotas saugoti apeliantui. Tačiau UAB „Evekas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinius dėl sutarčių sÄ lygų pakeitimo (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-689-129/2010) ir sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1523-104/2011), kurie teismų pripažinti nepagrįstais. Apelianto teigimu, minėti ieÅ¡kiniai buvo pareikÅ¡ti tik dėl akių, t.y. nesiekiant jais sukurti realių pasekmių, naudojantis jais tik kaip priemone kuo ilgiau iÅ¡saugoti iÅ¡ apelianto gautų transporto priemonių valdymÄ ir jomis toliau sėkmingai naudotis.

Tai patvirtina pats ieÅ¡kinių turinys, tiek atsakovo elgesys civilinio proceso metu. UAB „Evekas“ vardu ieÅ¡kiniai teismams pareikÅ¡ti 2009 m. spalio 27 d. ir 2010 m. vasario 22 d. po to, kai apeliantas kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl skolos priteisimo bei transporto priemonių iÅ¡reikalavimo ir teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartimi įpareigojimo atsakovÄ UAB „Evekas“ transporto priemones perduoti saugoti apeliantui. Nepaisant UAB „Evekas“ pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių nepagrįstumo, atsakovų tikslai ir toliau naudotis transporto priemonėmis UAB „Evekas“ komercinėje veikloje buvo įgyvendinti, nes civilinėje byloje Nr. 2-689-129/2010 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios apeliantui perimti UAB „Evekas“ transporto priemones.

Taip pat iki bus priimtas sprendimas bylose dėl sutarčių vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarčių sÄ lygų pakeitimo buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-3325-178/2010 dėl skolos priteisimo ir turto iÅ¡reikalavimo. Apeliantas nurodo, kad po ilgų procesų transporto priemones pavyko atsiimti tik 2014 m. kovo mėnesį. Apelianto teigimu, tokie atsakovų veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CK 1.137 straipsnio 2 dalies ir 95 straipsnio prasme, todėl yra neteisėti, dėl ko yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Jeigu ir bÅ«tų pripažinta, kad atsakovų veiksmuose nėra piktnaudžiavimo teise požymių, civilinė atsakomybė jiems taikytina CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau skundžiamame sprendime dėl Å¡io civilinės atsakomybės pagrindo visiÅ¡kai nepasisakyta, nors apeliantas ieÅ¡kinyje juo rėmėsi. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu įpareigojo UAB „Evekas“ grÄ Å¾inti transporto priemones, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Tačiau atsakovai vėl ėmėsi veiksmų, vilkinančių Å¡ių sprendimų vykdymÄ . V. M. pateikė Kauno apygardos teismui praÅ¡ymÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. 2013 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas ginčo turtÄ atsiimti vykdymo proceso metu, kurios panaikintos Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartimi. PastarÄ ja nutartimi palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis, kuria atsisakyta iÅ¡kelti UAB „Evekas“ restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Be to, antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, UAB „Evekas“ vadovas V. M. pateikė du skundus dėl antstolių veiksmų, taip pat Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo bei praÅ¡ymÄ stabdyti vykdymo veiksmus. Atsakovai atsisakė grÄ Å¾inti pagal lizingo sutartis perduotÄ turtÄ apeliantui, jį toliau naudojo UAB „Evekas“ komercinėje veikloje – krovinių pervežimams keliais vykdyti, todėl Å¡iam turtui buvo padaryta tiesioginė žala, nes turtas prarado savo vertę.

Ekspertizės akte nustatyta, kad transporto priemonės nuo 2009 m. spalio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo 23 d. nuvertėjo 2 471 972 Lt. Å i suma, apelianto teigimu, ir sudaro jam padarytos žalos dydį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonių nusidėvėjimo dydis negali bÅ«ti priskirtas prie faktiÅ¡kai patirtų nuostolių, nes pagal teismų praktikÄ Å¾ala gali bÅ«ti laikomas ir turto nuvertėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-214/2005; 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-134/2010).

Realizavus transporto priemones ir paaiÅ¡kėjus galutiniam nuostolių dydžiui, apeliantas pasilieka sau teisę kreiptis į teismÄ dėl likusios nuostolių dalies atlyginimo. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad praÅ¡oma priteisti 2 471 972 Lt suma visų apelianto nuostolių nepadengs, todėl apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad jis, priteisus Å¡iÄ sumÄ , gautų didesnę finansinę naudÄ nei skaičiuojant skirtumÄ tarp neiÅ¡mokėto lizinguoto turto vertės ir realios pardavimo kainos. Nepagrįstas teismo argumentas dėl ekspertizės akto vertinimo kritiÅ¡kai, nes tai, kad atliekant ekspertizę buvo apžiÅ«rėtos ne visos transporto priemonės, savaime nereiÅ¡kia, jog jos buvo įvertintos neteisingai.

Tai, kad kai kurios transporto priemonės buvo vertinamos iš nuotraukų, savaime nereiškia, jog jų vertė nustatyta netinkamai ir ekspertizės išvados neteisingos. Byloje nėra nei vieno įrodymo, paneigiančio, jog transporto priemonės nurodytu laikotarpiu būtų nuvertėjusios mažesne suma. Todėl, nustatant žalos dydį, turi būti vadovaujamasi teismo ekspertizės aktu, kurio patikimumu abejoti nėra pagrindo. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis, betarpiškas priežastinis ryšys tarp apelianto patirtų nuostolių ir neteisėtų atsakovų veiksmų, nes jei atsakovai būtų perdavę transporto priemones dar 2009 m. spalio mėnesį ir nebūtų ėmęsi piktavališkų veiksmų užkirsti kelio transporto priemonių atsiėmimui, akivaizdu, kad transporto priemones apeliantas būtų nedelsiant realizavęs. Todėl transporto priemonių nusidėvėjimo ir iš to kylančio transporto priemonių vertės sumažėjimo bei žalos apskritai būtų išvengta.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas neįrodė atsakovų kaltės. Apelianto teigimu, jis atsakovų kaltės net ir neprivalo įrodinėti. Be to, akivaizdu, kad atsakovai nuolat veikė kryptingai ir tyčia, turint vienintelį tikslÄ kuo ilgiau UAB „Evekas“ valdyme iÅ¡saugoti transporto priemones ir jomis neatlygintinai naudotis komercinėje veikloje. UAB „Evekas“ per daugiau nei keturis metus apeliantui nesumokėjo nė vieno lito, nors transporto priemones nuolat dėvėjo savo veikloje.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę V. M. ir K. K. atžvilgiu, nes nurodyti neteisėti UAB „Evekas“ veiksmai atlikti įmonei vadovaujant generaliniam direktoriui ir jos valdybos nariui V. M. bei valdybos nariui K. K.. Todėl Å¡ie asmenys taip pat laikytini atsakingais už apeliantui padarytÄ Å¾alÄ . Patirta žala yra visų atsakovų bendrų veiksmų rezultatas, V. M. ir K. K. neabejotinai žinojo apie UAB „Evekas“ veiksmų neteisėtumÄ , asmenys yra tarpusavyje susiję, vienas apie kitÄ Å¾ino, juos siejo bendra kaltė, todėl visi kartu turi atsakyti solidariai.

Atsakovas K. K. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 8, b.l. 229-231). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Byloje nenustatyta ir jokiais įrodymais nepagrįsta, kad K. K. kaip nors bÅ«tų veikęs rengiant ir teikiant apelianto nurodytus procesinius dokumentus bei dalyvaujant teismų nagrinėtose civilinėse bylose bei priėmęs konkrečius sprendimus. K. K. nei kaip akcininkas, nei kaip valdybos narys neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių apeliantas bÅ«tų patyręs nuostolius.

V. K. apie pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius iÅ¡ esmės tapo žinoma tik 2010 m. pavasarį. Byloje nenustačius ir įrodymais nepagrindus aplinkybių, kad iki ieÅ¡kinių pateikimo teismui įmonės vadovas pateikė valdybai kokiÄ nors medžiagÄ , informacijÄ , susijusiÄ su įmonės siekiu kreiptis į teismÄ , bei nesant įrodymų apie tai, kad valdyba Å¡iÄ medžiagÄ bÅ«tų analizavusi ir vertinusi bei priėmusi dėl to sprendimus, apelianto argumentai dėl K. K. neteisėtų veiksmų atlikimo yra nepagrįsti.

Pagal UAB „Evekas“ įstatuose nustatytÄ atskirų valdymo organų kompetencijÄ K. K., net ir nesutikdamas su įmonės vadovo – direktoriaus, atitinkamais sprendimais, neturėjo įgaliojimų vienaÅ¡aliÅ¡kai priimti ir vykdyti sprendimus dėl įmonės veiklos organizavimo, juo labiau kreiptis į teismÄ dėl įmonės pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių atsiėmimo/atsisakymo ar grÄ Å¾inti apeliantui transporto priemones. Valdyba kaip UAB „Evekas“ valdymo organas veikė iki įmonės akcininkų sprendimo dėl įstatų pakeitimo priėmimo, t.y. iki 2010 m. rugsėjo 3 d., o K.

K. akcininku buvo iki 2010 m. sausio 25 d. Tokiu bÅ«du atsakovo kaip valdybos nario neva neteisėtų veiksmų atlikimas yra apibrėžtas konkrečiu tokių veiksmų atlikimo terminu – iki 2010 m. rugsėjo 3 d. Ta aplinkybė, kad atsakovas iki 2011 m. vasario 28 d. įmonėje dirbo pagal darbo sutartį, laikytina nereikÅ¡minga, nes ieÅ¡kinys K. K. atžvilgiu pareikÅ¡tas dėl civilinės atsakomybės taikymo jam kaip įmonės valdybos nariui, o ne darbuotojui. Atsakovas UAB „Evekas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 8, b.l. 234-240).

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: Apeliantas neįrodė ir negali įrodyti nė vienos bÅ«tinosios sÄ lygos UAB „Evekas“ ar kitų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti. UAB „Evekas“ teisėtai ir sÄ Å¾iningai pasinaudojo teise praÅ¡yti teisminės gynybos, siekdamas iÅ¡imtinai iÅ¡saugoti įmonę kaip veikiantį rinkos subjektÄ ir iÅ¡spręsti kilusius laikinus finansinius sunkumus bei apginti visų savo kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Esant pasaulinei Å«kinei – finansinei krizei su visais įmonės kreditoriais pavyko susitarti dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo scenarijaus, iÅ¡skyrus apeliantÄ . Veikiant iÅ¡imtinai įmonės ir visų jos kreditorių interesais, UAB „Evekas“ pareiÅ¡kė ieÅ¡kinius apeliantui dėl sutarčių iÅ¡saugojimo ir pakeitimo, nes įmonės veikla, priėmus apelianto siÅ«lytas sutarčių pakeitimų sÄ lygas, bÅ«tų buvusi nepagrįstai apribota, o apeliantas bÅ«tų sukÅ«ręs sau pranaÅ¡umÄ tiek prieÅ¡ įmonę, tiek prieÅ¡ kitus jos kreditorius.

Be to, atsakovas, nutraukus sutartis ir perdavus lizinguojamus daiktus apeliantui, bÅ«tų patyręs nepagrįstai didelius nuostolius ir galimai nebegalėjęs tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams, tarp jų ir apeliantui. Aplinkybę, kad UAB „Evekas“ tinkamai (pagrįstai ir teisėtai) realizavo savo teisę į teisminę gynybÄ , ne kartÄ patvirtino ir kitÄ bylÄ nagrinėję teismai. Kitoks įmonės veiksmų traktavimas reikÅ¡tų neteisėtÄ jau priimtų ir apeliantui prejudicinę galiÄ turinčių teismų sprendimų revizavimÄ .

Be to, UAB „Evekas“ pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių pagrįstumÄ (prima facie) patvirtino bylas nagrinėję teismai, taikydami laikinÄ sias apsaugos priemones – draudimÄ apeliantui perimti lizinguojamas transporto priemones. Nei įmonės, nei jo valdymo organų veiksmuose nebuvo ir nėra jokių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, kÄ jau yra patvirtinę kitas bylas nagrinėję teismai (CPK 18 str., 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.). Mokėjimai apeliantui nebuvo vykdomi dėl jo paties atsisakymo priimti bet kokius mokėjimus iÅ¡ UAB „Evekas“.

Pastarasis ir jo valdymo organai nuolat ir ne kartÄ siÅ«lė apeliantui sumažinti savo įsipareigojimus, vykdyti mokėjimus, kol vyksta bylų nagrinėjimas, tačiau visus Å¡iuos pasiÅ«lymas apeliantas atmetė, į didesniÄ jÄ jų dalį netgi neatsakydamas. UAB „Evekas“ siekė iÅ¡saugoti su apeliantu sudarytas sutartis ir jas vykdyti, tačiau tik protingai ir teisėtai pakeistomis sÄ lygomis. UAB „Evekas“ elgėsi kaip protingas ir apdairus Å«kio subjektas teisėtomis priemonėmis gindamas savo bei savo kreditorių interesus, todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo kalbėti apie bet kokius kaltus atsakovo veiksmus.

Apeliantas pasinaudojo CK 6.574 straipsnyje numatyta alternatyva, todėl įgijo teisę reikalauti grÄ Å¾inti jai sutarčių objektÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie apeliantÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu įmonė bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi sutartis. Transporto priemonės yra grÄ Å¾intos apeliantui, todėl apelianto nurodyti ir praÅ¡omi priteisti nuostoliai yra nepagrįsti. Apeliantas neįrodė ir nepagrindė savo reikalaujamos žalos dydžio.

Ekspertizės akte pateikta ekspertinio tyrimo eiga ir jos rezultate padarytos iÅ¡vados kelia itin pagrįstų abejonių Å¡io įrodymo patikimumu. Be to, ekspertizės aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Ekspertizė atlikta de facto neapžiÅ«rėjus ir neįvertinus transporto priemonių, tuo pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 3 dalį bei Turto ir verslo vertinio pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Ekspertizės rezultatai nėra iÅ¡samÅ«s ir detaliai pagrįsti – nepateiktos skaičiavimų sekos, baziniai (iÅ¡eities duomenys) tolimesniems skaičiavimams, kurių pagrindu suformuota iÅ¡vada, tuo pažeidžiant Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ bei Turto vertinimo metodikos 62.4 punktÄ .

Ekspertizės aktas parengtas skubotai, nepakankamai iÅ¡samiai bei objektyviai: 77 transporto priemones apžiÅ«rėti buvo atvykta tiktai vienÄ dienÄ ; vertinant transporto priemones buvo naudojamasi tiktai viena bazinių rinkos verčių nustatymo baze, kuria buvo praktiÅ¡kai naudojamasi neindividualizuojant vertinimo objektų. Atsakovas V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 8, b.l. 242-243). Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

Apeliantas neįrodė nei vienos bÅ«tinosios sÄ lygos UAB „Evekas“ ar kitų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovas kaip įmonės vadovas atliko visus įmanomus veiksmus siekdamas suderinti tiek įmonės, tiek visų jos kreditorių interesus, siekdamas iÅ¡saugoti įmonės veiklÄ , sukurtas darbo vietas, galimybes nors ir pakeistomis sÄ lygomis vykdyti įmonės įsipareigojimus. Aplinkybė, kad UAB „Evekas“ itin ilgÄ laikÄ , nepaisant gausybės jo veiklai taikomų apribojimų, buvo veikianti įmonė, vykdanti savo įsipareigojimus kreditoriams, su kuriais sudarytos atitinkamos sutartys, patvirtina, jog UAB „Evekas“ pasirinkta finansinių sunkumų iÅ¡sprendimo strategija buvo protinga ir pagrįsta.

Aplinkybė, kad su absoliučia dauguma įmonės kreditorių pavyko susitarti (pvz. Ūkio banku), patvirtina, jog kreipimasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu pakeisti lizingo sutartis buvo pakankamai pagrįstas ir motyvuotas. Atsakovas įmonės vadovo pareigas visÄ laikÄ vykdė tinkamai, visus veiksmus derybose ir ginčuose su apeliantu atliko teisėtai, siekdamas iÅ¡saugoti tiek įmonės, tiek visų įmonės kreditorių interesus, nesudarydamas prioritetinių sÄ lygų atskiriems kreditoriams, bandydamas Å¡iuos interesus suderinti teisėtomis priemonėmis, kas negali bÅ«tų pripažinta neteisėtais ar kaltais jo veiksmais.

Apelianto reikalavimas taikyti solidariÄ jÄ atsakomybė V. M. kaip įmonės vadovui bei buvusiam įmonės valdybos nariui ir pačiai įmonei yra neteisėtas, todėl negalėtų bÅ«ti tenkinamas vien tik Å¡iuo teisiniu pagrindu (CK 2.50 str. 3 d.). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantas (lizingo davėjas) Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovams dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad atsakovas UAB „Evekas“ (lizingo gavėjas), kurio valdymo organų nariais buvo kiti atsakovai, ilgÄ laikÄ po lizingo sutarčių nutraukimo vengė grÄ Å¾inti lizinguotas transporto priemones, dėl ko Å¡ios nuvertėjo.

Transporto priemonių nuvertėjimo suma nurodoma kaip žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad lizingo davėjas nėra realizavęs jam priklausančių transporto priemonių; prie jam atlygintinų nuostolių negali bÅ«ti priskirtas transporto priemonių nuvertėjimo dydis (tokiu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų ir gautų didesnę finansinę naudÄ nei tuo atveju, jei lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartis); teismų praktikoje lizingo davėjo nuostoliai apskaičiuojami kaip skirtumas tarp likusios neiÅ¡mokėtos lizinguoto turto vertės ir turto realios pardavimo kainos, o nerealizavus transporto priemonių teismas neturi galimybės apskaičiuoti faktinius nuostolius.

Be to, teismas nenustatė, kad atsakovai, inicijuodami teisminius procesus prieÅ¡ apeliantÄ ir praÅ¡ydami taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų piktnaudžiavę savo procesinėmis teisėmis, t.y. neteisėtų veiksmų. Apeliantas nesutinka su tokiomis teismo iÅ¡vadomis.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl transporto priemonių nuvertėjimo (kaip žalos) ir lizingo davėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo CK 6.574 straipsnio nuostatų kontekste santykio nagrinėjamoje byloje Remiantis CK 6.574 straipsniu, lizingo gavėjui iÅ¡ esmės pažeidus sutartį, lizingo davėjas turi raÅ¡tu pareikalauti, kad per protingÄ terminÄ lizingo gavėjas šį pažeidimÄ paÅ¡alintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma.

Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieÅ¡ terminÄ arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Nagrinėjamu atveju lizingo sutartys buvo nutrauktos, nutraukimo teisėtumas yra patvirtintas ir teismine tvarka.

Taigi, minėtos CK normos pagrindu apeliantas turėjo teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam lizinguotas transporto priemones bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Lizingo sutartys buvo nutrauktos 2009 m. spalio 2 d. Transporto priemonės apeliantui buvo grÄ Å¾intos tik prieÅ¡ skundžiamo sprendimo priėmimÄ (2014 m. sausio 17 d. - 2014 m. kovo 10 d.).

Ginčo dalyku yra jų nuvertėjimas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka per laikotarpį nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad galutinis lizingo davėjo nuostolių dydis paaiÅ¡kėja tik realizavus transporto priemones. Tačiau nesutinka su iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju apeliantas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu neturi pagrindo reikalauti nuostolių dėl nuvertėjimo transporto priemonių, kurias UAB “Evekas” ilgÄ laikÄ po lizingo sutarties nutraukimo ne tik turėjo savo žinioje, bet ir jas eksploatavo, tokiu bÅ«du dar ir gaudamas ekonominę naudÄ .Nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovai nepaneigė lizingo davėjo teisės reikalauti nuostolių, kylančių iÅ¡ tarp Å¡alių sudarytų sudarytų ir nutrauktų lizingo sutarčių, atlyginimo apskritai - atsakovai tik įrodinėja, kad ginčo laikotarpiu transporto priemonėmis naudojosi teisėtai - teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu, teismas sprendė, kad galutinis nuostolių dėl netinkamo UAB “Evekas” lizingo sutarčių vykdymo dydis paaiÅ¡kės tik realizavus transporto priemones.

Akivaizdu, kad laikui einant transporto priemonių vertė paprastai tik mažėja (netgi jau nekalbant apie jų realaus naudojimo intensyvumÄ ). Taigi, iÅ¡ esmės neabejotina, kad lizingo davėjo nuostoliai, jų neperduodant jam ilgesnį laikÄ , gali tik augti, bet ne mažėti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsta laikytina teismo iÅ¡vada, jog transporto priemonių nuvertėjimas savaime negali bÅ«ti kriterijumi žalai ir jos dydžiui nustatyti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismų praktikoje lizingo davėjo nuostoliai apskaičiuojami kaip skirtumas tarp likusios neiÅ¡mokėtos lizinguoto turto vertės ir turto realios pardavimo kainos.

Tačiau joks įstatymas neriboja kreditoriaus teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl dalies nuostolių atlyginimo ir, prieÅ¡ingai, neįpareigoja reikÅ¡ti reikalavimÄ tik dėl visų nuostolių atlyginimo. Å iame kontekste pastebėtina, kad įstatymas numato galimybę įvertinti ir dar tik bÅ«simÄ Å¾alÄ remiantis jos realia atsiradimo tikimybe (CK 6.249 str. 3 d.). Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi ne tai, ar transporto priemonės realizuotos, o tai, ar bylos aplinkybės leidžia daryti pakankamai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog reiÅ¡kiamas reikalavimas yra tik dėl dalies esamų/pagrįstai tikėtinų nuostolių (apie įrodymus Å¡iuo aspektu – žemiau nutartyje).

Tuo tarpu teismas, apsiribojęs iÅ¡vada, kad lizingo davėjo nuostoliai gali bÅ«ti nustatinėjami tik realizavus transporto priemones, iÅ¡ esmės jokių kitų argumentų, susijusių su negalimumu reikalauti nė dalies nuostolių anksčiau, nenurodė. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija nesutinka su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais, susijusiais su ieÅ¡kinio tenkinimo negalimumu nerealizavus transporto priemonių.Dėl ieÅ¡kinio pagrindo ir civilinės atsakomybės sÄ lygų nagrinėjamoje bylojeIÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „Evekas“, apeliantui nutraukus lizingo sutartis ir reikalaujant grÄ Å¾inti transporto priemones bei padengti įsiskolinimus, inicijavo teisminius procesus dėl lizingo sutarčių sÄ lygų pakeitimo, jų nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Dėl to UAB „Evekas“ praÅ¡ymu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24940-129/2009 apeliantui buvo uždrausta pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimus ir atsiimti lizinguotas transporto priemones iÅ¡ UAB „Evekas“ (t. 1, b.l. 176), jos liko Å¡io atsakovo žinioje ir buvo toliau naudojamos. Å alys daug dėmesio skiria argumentacijai dėl to, ar atsakovų elgesys, inicijuojant eilę (nesėkmingų) teisminių procesų buvo (ne)sÄ Å¾iningas procesinių teisių įgyvendinimo aspektu.

Å iame kontekste pastebėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.) atsakovus kaltina netgi už tÄ (vėlesnį) laikotarpį, kuris nebuvo nurodytas nei pirminiame, nei patikslintame ieÅ¡kinyje, t.y. tuo, kas nebuvo ieÅ¡kinio pagrindu ir kuo remtis apeliaciniame skunde apskritai negalėtų (CPK 306 str. 2). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad teisminėje praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, kt.).

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinti, kad UAB „Evekas“, siekdamas savo teisių apgynimo kituose procesuose, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis nėra pagrindo, nepaisant ir to, kad buvo pareikÅ¡ti keli ieÅ¡kiniai, ar dėl to, kad jie buvo netenkinti. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ir kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014 savo 2014 m. vasario 24 d. nutartyje nurodė neįžvelgiÄ s UAB „Evekas“ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Todėl dėl apeliacinio skundo argumentų Å¡iuo aspektu (dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis) iÅ¡samiau teisėjų kolegija nepasisako, juo labiau, kad jie nėra vieninteliai reikÅ¡mingi nustatant civilinės atsakomybės sÄ lygų (ne)egzistavimÄ Â (iÅ¡samiau dėl to – žemiau nutartyje).

Kartu toje kasacinio teismo byloje nurodyta, kad pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jie gali bÅ«ti atlyginami taikant ne CPK 95 straipsnį, o 146 straipsnį. Antra, nors pastaroji kasacinio teismo nutartis priimta jau pareiÅ¡kus nagrinėjamÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ jo turinio bei ginčo esmės ir matyti, kad apeliantui kelias susigrÄ Å¾inti transporto priemones ir buvo užkirstas bÅ«tent dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24940-129/2009, kas teikia pagrindÄ , kaip, be kita ko, nurodo ir apeliantas, reikalauti nuostolių atlyginimo pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, CK 6.263 straipsnio 1 dalį nepriklausomai nuo to, ar yra pagrindas reikalauti nuostolių atlyginimo pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį.

Akivaizdu, kad apeliantas, nutraukęs lizingo sutartis ir nesant teismo draudimo susigrÄ Å¾inti lizinguotas transporto priemones, net ir nepaisant UAB „Evekas“ inicijuotų bylų skaičiaus, reikalavimų jose nepagrįstumo ir pan., minėta, bÅ«tų turėjęs teisę reikalauti sugrÄ Å¾inti transporto priemones. Taigi, transporto priemonės nuvertėjo ne tiek dėl UAB „Evekas“ inicijuotų teismo procesų ir juose atliktų kitų procesinių veiksmų, nepaisant jų vertinimo (ne)piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aspektu, o bÅ«tent dėl pareikÅ¡to praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir tokiu bÅ«du užkertant keliÄ apeliantui susigrÄ Å¾inti transporto priemones. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atsakovų veiksmų neteisėtumÄ vertino tik CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio nuostolių, padarytų Å¡alies piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, atlyginimo reikalavimo galimybe, tačiau nevertino reikalavimo pagrįstumo CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste.CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesÄ civilinėje byloje pralaimėjusios Å¡alies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti procesÄ laimėjusiai Å¡aliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesÄ Å¡alies praÅ¡ymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Pastebėtina, kad tokia teisė buvo įtvirtinta (tik CPK 147 straipsnio 3 dalyje) ir tuomet, kai UAB „Evekas“ prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones minėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24940-129/2009. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieÅ¡kovas, prieÅ¡ pateikdamas ieÅ¡kinį, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio praÅ¡ymo tenkinimas dar nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ginčo iÅ¡sprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigÄ atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius, ieÅ¡kovui, praÅ¡iusiam taikyti tokias priemones, yra taikoma griežtoji civilinė atsakomybė.

Spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobÅ«džio reikalavimų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 str., 6.263 str. 2 d.).

Neteisėtais veiksmais, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga už žalÄ , atsiradusiÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažintinas asmens, praÅ¡iusio taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, bendrojo pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas, patvirtinamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo jo reikalavimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013).

Remiantis Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais, atmestini UAB „Evekas“ atsiliepime dėstomi argumentai apie neteisėtų veiksmų praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nebuvimÄ .Minėta, kad yra pagrindas konstatuoti transporto priemonių nuvertėjimÄ dėl ilgalaikio jų neperdavimo lizingo davėjui, kas savo ruožtu reiÅ¡kia priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Dėl žalos dydžioÅ ioje byloje teismas buvo paskyręs ekspertizę, kurios metu nustatyta, jog transporto priemonės nuo 2009 m. spalio mėn. iki 2013 m. rugsėjo 23 d. nuvertėjo 2 471 972 Lt, t.y. 715‘932,58 Eur (t. 6, b.l. 225).

Kitokių įrodymų į bylÄ nėra pateikta. Å iame kontekste pažymėtina tai, kad pagal paties UAB „Evekas“ pateiktus ilgalaikio turto buhalterinės apskaitos duomenis aptariamu laikotarpiu transporto priemonių likutinė vertė sumažėjo nuo 10 701 457 Lt iki 6 432 815 Lt, t.y. sumažėjo netgi dar daugiau nei nurodo ekspertė (t. 6, b.l. 212). Žalos dydžio įrodymas yra ieÅ¡kovo pareiga. Tačiau atsakovas, ieÅ¡kovui pateikus įrodymus dėl žalos dydžio, nesutikdamas su ieÅ¡kovu, turi teisę teikti savo įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, arba bent įtikinamai pagrįsti ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų nepatikimumÄ (CPK 178 str.).

Atsakovai įrodymų, paneigiančių ekspertės pateiktos iÅ¡vados duomenis, nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kritiÅ¡kai vertina ekspertizės iÅ¡vadas, nes ekspertė apžiÅ«rėjo ne visas transporto priemones, ekspertizės akte neįvardino konkrečių transporto priemonių apžiÅ«ros duomenų ir atlikto lyginamuoju metodu vertinimo su analogiÅ¡ku turtu duomenų bazių rodiklių. PanaÅ¡ius argumentus UAB „Evekas“ nurodo ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ .

Tačiau visų pirma pažymėtina, kad minėti teismo motyvai, kuriais kritikuojamas ekspertizės aktas, niekaip nepaneigia akivaizdaus paties transporto priemonių nuvertėjimo per keturių metų laikotarpį fakto. Taigi, esant pagrindui pripažinti, kad transporto priemonės nuvertėjo, t.y. kad žala padaryta, net tuo atveju, jei teismui ekspertės iÅ¡vados neatrodė pakankamai pagrįstos, teismas turėjo pasiÅ«lyti apeliantui pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.), spręsti klausimÄ dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės ir pan.

Antra, ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, kai yra pagrindas pripažinti, jog žala padaryta, negali bÅ«ti atmestas visiÅ¡kai, nes net ir tais atvejais, kai ieÅ¡kovas negali įrodyti patikimais įrodymais konkretaus žalos dydžio, jį nustatyti privalo pats teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais paminėtu ekspertizės iÅ¡vadų vertinimo aspektu iÅ¡ esmės. Visų pirma, pats atsakovas UAB „Evekas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad buvo apžiÅ«rėtos 77 transporto priemonės, t.y. beveik visos, taigi, tiesiogiai neapžiÅ«rėtos liko tik kelios.

Pažymėtina, kad ir pastarosios neapžiÅ«rėtos tik dėl atsakovo kaltės, nors bÅ«tent jis turėtų bÅ«ti suinteresuotas įrodyti kuo didesnę automobilių vertę. Todėl tokiu atveju pats atsakovas turėtų prisiimti ir neigiamų pasekmių rizikÄ . Transporto priemonių vertė buvo nustatoma remiantis VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų baze, kurioje kaupiami duomenys apie vidutines rinkos kainas remiantis kainomis internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir pardavimo vietose. Minėta, tokių duomenų patikimumo atsakovai nepaneigia inter alia atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ jokiais kitais įrodymais, tokių duomenų nepatikimumo, remiantis kitokiais duomenimis, nenurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal į bylÄ pateiktus įrodymus yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ apie transporto priemonių nuvertėjimo laipsnį ekspertės nustatyta apimtimi (CPK 185 str.).   Nustatant lizingo davėjui padarytos žalos dydį, teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos yra aplinkybės, susijusios su sumokėtų įmokų dydžiu, sugrÄ Å¾into lizingo dalyko rinkos verte, lizingo dalyko pardavimo kaina, taip pat pardavimo proceso iÅ¡laidos. Å iuo atveju neiÅ¡pirkta lizinguoto turto vertė – 11 090 620 (t. 8, b.l. 214-215).

Ekspertizės metu nustatyta, kad transporto priemonių rinkos vertė 4 797 600 Lt, taigi, skirtumas – virÅ¡ 6 mln. litų. Nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, kad laikotarpiu po ekspertizės atlikimo transporto priemonių vertė gali bÅ«ti tik dar sumažėjusi, t.y. nuostoliai lizingo davėjui gali bÅ«ti tik dar didesni. Netgi vertinant tik minėtas sumas ir turint galvoje, jog realiai transporto priemonės galimai bÅ«tų parduotos už 4 797 600 Lt (arba tegul ir artimai didesnę) sumÄ , teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad 2 471 972 Lt bent pakankamai artimai prilygtų galutiniams lizingo gavėjo nuostoliams ar, juo labiau, juos virÅ¡ytų.

Todėl esamų įrodymų kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡io ieÅ¡kinio tenkinimo atveju lizingo gavėjas netgi gautų finansinę naudÄ (praturtėtų), kai tuo tarpu yra žymiai labiau tikėtina, kad po tam tikro laiko dėl nuvertėjimo transporto priemonės galėtų bÅ«ti parduotos tik dar mažesne kaina, kitaip tariant, lizingo davėjo nuostolių tikimybė yra tik didėjimo linkme. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui priteistina 2 471 972 Lt suma, kuri turėtų bÅ«ti įskaityta apskaičiuojant galutinę nuostolių sumÄ .

Dėl atsakomybės solidarumo              Kiekvienam suinteresuotam asmeniui yra pripažįstama teisė kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į teismÄ (CPK 5 str. 1 d.). IÅ¡ esmės jau minėta, kad teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo pripažinti, jog UAB „Evekas“ per įmonės vadovÄ V. M., inicijavusį teisminius procesus įmonės vardu, t.y. siekusį apginti įmonės interesus teisėtomis procesinėmis priemonėmis, jomis piktnaudžiavo, nepaisant ir nesėkmingos įmonei teisminių procesų baigties.

Å iame kontekste pastebėtina, kad prieÅ¡ingas įmonės vadovo elgesys, t.y. įmonės interesų nepaisymas ar nepakankamas rÅ«pinimasis jų gynimu, tam tikrais atvejais galėtų bÅ«ti pagrindu jo civilinei atsakomybei prieÅ¡ įmonę (pvz., CK 2.87 str. 1, 2, 7 d. d.). Minėta ir tai, kad pripažinimas piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis yra galimas iÅ¡ esmės tik atvejais, kai jomis naudojamasi ne pagal paskirtį. Todėl teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu reikalavimo, kad įmonės vadovui prieÅ¡ apeliantÄ turėtų taikoma civilinė atsakomybė.

Juo labiau tai pasakytina apie atsakovÄ K. K. (valdybos narį), nes byloje net nėra duomenų apie jo pritarimÄ inicijuojamiems teisminiams procesams ar, juo labiau, dalyvavimÄ priimant konkrečius sprendimus dėl procesų inicijavimo ir kitų procesinių veiksmų (praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones) atlikimo. PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kas sukėlė apeliantui nuostolius, buvo pareikÅ¡tas UAB „Evekas“, o ne V. M. asmeniÅ¡kai, todėl pastarojo atsakomybė nekyla ir CPK 146 straipsnio taikymo aspektu.

             Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė netinkamas iÅ¡vadas, dėl ko sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – tenkinti ieÅ¡kinį UAB „Evekas“ atžvilgiu, atmetant jį kitų atsakovų atžvilgiu (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų              Panaikinus sprendimÄ , iÅ¡ naujo paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 95 str. 3 d.) remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis.

             Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 23 517,16 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , sumokėjo 41 760 Lt (12 094,53 Eur) žyminio mokesčio, 10 000 Lt (2 896,20 Eur) už ekspertizės atlikimÄ , 500 Lt (144,81 Eur) už eksperto atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį. IÅ¡laidos už advokato pagalbÄ akivaizdžiai virÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Taigi, jose yra nustatyti iÅ¡ esmės maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai, kas, beje, reiÅ¡kia, kad jie nebÅ«tinai taikytini kiekvienoje byloje, nes bylos yra skirtingos pagal sudėtingumÄ , trukmę, apimtį ir pan. Todėl teisėjų kolegija mažina priteistinų iÅ¡laidų už advokatų pagalbÄ dydį iki 6 000 Lt (1 737,72 Eur) (CPK 3 str. 7 d., CK 1.5 str.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė apeliantui grÄ Å¾inti permokėtÄ už ieÅ¡kinį žyminio mokesčio dalį - 13 040 Lt (3 776,65 Eur), kita dalis – 28 720 Lt (8 317,88 Eur) priteistina iÅ¡ atsakovo UAB „Evekas“. Atsakovams V. M., K. K. iÅ¡ apelianto priteistinos jų turėtos iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ â€“ po 1 000 Lt (289,62 Eur).              Apeliacinės instancijos teisme, tenkinus iÅ¡ dalies apeliacinį skundÄ , apeliantui priteistinas sumokėtas už jį 28 720 Lt (8 317,88 Eur) žyminis mokestis ir 2 000 Lt (579,24 Eur) už advokato pagalbÄ (minėtų Rekomendacijų 8.10 p.)             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u s p r e n d ė:

             Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .             IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei SEB bankas iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ 715 932,58 Eur (2 471 972 Lt) žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011 m. gruodžio 13 d.) iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.             IeÅ¡kinį atsakovams V.

M. ir K. K. atmesti.                           Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei SEB bankas iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ 1 737,72 Eur (6 000 Lt) už advokato pagalbÄ , 3 041,01 Eur (10 500 Lt) už ekspertizę ir eksperto atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, 8 317,88 Eur (28 720 Lt) žyminį mokestį.              GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei SEB bankas 3 776,65 Eur (13 040 Lt) (permokėto) žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. spalio 28 d. mokėjimo nurodymu (mokėtojas – AB SEB lizingas), dalį.               Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinės bendrovės SEB bankas atsakovams V.

M., K. K. po 1 000 Lt (289,62 Eur) už advokato pagalbÄ .             Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ 70,64 Eur (243,92 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.             Panaikinti V. M., K. K. atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas pagal Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 13 d., 2012 m. kovo 8 d., 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. vasario 14 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 2-559/2012 ir 2012 m. birželio 21 d. Nr. 2-1166/2012 nutartį.             Priteisti ieÅ¡kovui akcinei bendrovei SEB bankas iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Evekas“ 8 317,88 Eur (28 720 Lt) žyminį mokestį ir 579,24 Eur (2 000 Lt) už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme             Sprendimo kopijÄ siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui.

   Teisėjai                                                                                 Dalia Kačinskienė                                                                                            Alvydas PoÅ¡kus Vigintas ViÅ¡inskis            Â