2022-07-20 Nr. AB-19350-3-62-3-00718-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3157-520-2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00718-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 21M33074 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai teigė, kad Sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jų nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę.

3. Pareiškėjai akcentavo, kad skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus, taip pat ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjų kilmės šalyje, nes už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Pareiškėjų vertinimu, kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą, pavyzdžiui, prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas, aukos, išvykdamos iš šalies, gali tapti pabėgėliais. Pareiškėjai teigė, kad jie, kaip (duomenys neskelbtini) etninės grupės atstovai, kilmės valstybėje patiria diskriminaciją ir dėl to negali užsidirbti. Pareiškėjų plėtojamas restoranų verslas nebuvo sėkmingas, nes (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gamintą maistą laiko nešvariu, draudžiamu ir jo neperka.

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką, jų situacija turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (ESPA); toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau Departamentas į tai neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai neįrodė jiems kylančios individualios grėsmės.

5. Pareiškėjai nurodė, kad negalėjo pasilikti kilmės šalyje, nes dėl išpažįstamo tikėjimo kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Sprendime pateikta informacija visiškai sutampa su pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina, kad pareiškėjams dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, o atsakovas šios grėsmės nepaneigė. Pareiškėjai tvirtino, kad jie priskiriami padidintos rizikos grupei, todėl jiems kilusi individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjams įrodinėti nereikia.

6. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija yra 2021 metų, nėra jokių duomenų apie saugumo padėtį pareiškėjų gyvenamojoje vietoje skundo pateikimo metu, nors būtent atsakovui tenka pareiga surinkti naujausius, aktualiausius duomenis.

7. Pareiškėjai nurodė, kad jie savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis, nėra padarę tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jų pateikti pasakojimai atitiko kilmės valstybės informaciją, pareiškėjai visą laiką buvo geranoriški. Šios aplinkybės, pareiškėjų vertinimu, rodo, kad nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, priėmus jiems nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Pareiškėjai pabrėžė, kad nustatytas draudimo terminas yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jų lūkesčiui gauti prieglobstį, pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjams būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio, neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjams Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali jų padėtis kilmės valstybėje.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Departamentas paaiškino, kad jis nusprendė pareiškėjams nesuteikti pabėgėlio statuso, kadangi pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

10. Departamentas pabrėžė, kad vertinant, ar pareiškėjams gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlių statusas ar papildoma apsauga), buvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjų situacijos tyrimas, tinkamai taikytos Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnių nuostatos, visos pareiškėjų individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjų situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

11. Departamentas nurodė, kad pareiškėjų pasakojimas apie pavojingą gyvenimą, diskriminaciją, kaip priežastis, privertusias juos išvykti iš (duomenys neskelbtini), vertintinas kritiškai ir nelaikytinas patikimu įrodymu. Pareiškėjų geresnio gyvenimo bei žmogaus teisių apsaugos siekis ir noras yra suprantamas ir nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Be to, bendra saugumo padėtis pareiškėjų kilmės valstybėje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės asmenims dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Departamentas tvirtino, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėjus, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jiems kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

12. Departamentas pažymėjo, kad pareiškėjai pripažino, jog savo gyvenamojoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mieste jie, kaip (duomenys neskelbtini), susiduria su diskriminacija, tačiau jiems nebuvo grasinama, jie nebuvo persekiojami. Departamentas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjų pasakojimo trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų pareiškėjų baimę dėl tariamo persekiojimo, pareiškėjų deklaruojamą baimę vertino kaip hipotetinio pobūdžio, nelaikė visiškai pagrįsta ir konstatavo, kad pareiškėjams, neatitinkantiems Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nesuteikiamas pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje.

13. Departamentas pabrėžė, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsakovas, atsižvelgęs į ESTT praktiką ir į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, padarė išvadą, jog nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Departamentas akcentavo, kad, nepaisant to, jog pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėja – ir moteris, pagrįstai nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

15. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, atsakovas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją. Atsakovas nurodė, kad naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė ir patys pareiškėjai, bei pabrėžė, kad jų atstovui vieši kilmės valstybės informacijos šaltiniai yra prieinami.

16. Departamentas teigė, kad Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios sprendimą išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamentas teigė, kad buvo atsižvelgta į tai, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai, pėsčiomis asmenų grupėje, neleistinoje vietoje kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną; prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai juos sulaikė. Atsakovas pažymėjo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėjai nėra pateikę prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

17. Departamentas, pagrįsdamas pareiškėjams nustatytus maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius ir vertindamas juos kaip proporcingus, rėmėsi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Tvarka), 5 punktu. Atsakovas nurodė, kad šie laikotarpiai buvo nustatyti, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, be to, draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto termino.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmenims (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 3) kitą skundo dalį atmetė.

19. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d. apklausos metu nurodė, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko su žmona; abu priklauso (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančiai etninei grupei; gyveno (duomenys neskelbtini) mieste; iš (duomenys neskelbtini) išvyko, bijodami galinčių įvykti (duomenys neskelbtini) žudymų, kadangi (duomenys neskelbtini) jau yra patyrę (duomenys neskelbtini) genocido atvejus, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) genocidą vykdė (duomenys neskelbtini).

20. Įvertinęs per 2021 m. spalio 12 d. apklausą pareiškėjo pateiktą pasakojimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastimis nurodė tai, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini), jautė grėsmę dėl galimo (duomenys neskelbtini) genocido, kurį gali įvykdyti kuri nors (duomenys neskelbtini) grupuotė, kadangi (duomenys neskelbtini) Respublikoje (duomenys neskelbtini) neturi jokios apsaugos. Pareiškėjas akcentavo, kad, grįžus į kilmės valstybę, jis gali patirti žudynes, įvyksiančias artimiausiu laiku; visuomenėje (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami, (duomenys neskelbtini) mieste pareiškėjo įkurtame restorane gaminamas maistas buvo laikomas nešvariu ir jį draudžiama valgyti, šiame mieste (duomenys neskelbtini) sudaro nedidelę dalį gyventojų dalį, todėl pareiškėjui buvo sunku išlaikyti verslą.

21. Teismas nustatė, kad pareiškėja per 2021 m. spalio 12 d. apklausą nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) paliko, nes jautėsi nesaugiai, gyveno nuolatinėje baimėje dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei, nenorėjo būti (duomenys neskelbtini); studijuodama universitete dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) etninei grupei jautė diskriminaciją, niekinimą ir priekabiavimą, įžeidinėjimus, o po studijų negalėjo susirasti darbo, dirbo pagalbinius darbus sutuoktinio restorane.

22. Teismas, įvertinęs atsakovo surinktą medžiagą, sprendė, kad neginčijamas faktas, jog pasaulio valstybės, tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini) vykdė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų religinių ir etninių mažumų genocidą, be to, (duomenys neskelbtini) prieš religines ir etnines mažumas, įskaitant ir (duomenys neskelbtini), įvykdyti žiaurumai yra karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas.

23. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė pagrindo abejoti Departamento surinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovas rėmėsi įvairiuose oficialiuose šaltiniuose, įskaitant ir nacionalinius, pateikta informacija. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad Europos prieglobsčio paramos biuro (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gairės) yra patikimas ir aktualus šaltinis, kuriuo Departamentas turėjo pagrindą remtis, vertindamas beatodairiško smurto lygį (duomenys neskelbtini), įskaitant ir (duomenys neskelbtini).

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pasakojimas apie jaučiamą nesaugumą būti persekiojamiems dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) grupei iš esmės grindžiamas bendromis žiniomis ir teiginiais apie (duomenys neskelbtini) gyvenusių (duomenys neskelbtini) patirtą genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos įvykdė (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad, nagrinėjant bylą, nebuvo pateikta duomenų, kad pareiškėjų gyvenamosios vietovės būtų valdomos ar kontroliuojamos (duomenys neskelbtini) grupuočių ar jų likučių, todėl pareiškėjų gyvenamosios vietovės nėra persekiojimo riziką didinantis veiksnys.

25. Teismas padarė išvadą, kad kilmės valstybės informacija apie padėtį (duomenys neskelbtini) sudarė pagrindą Departamentui padaryti išvadą, kad ši informacija savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjai galimai jiems kylančią grėsmę iš esmės sieja su bendra (duomenys neskelbtini) grupės situacija kilmės valstybėje, o ne su savo individualiomis savybėmis. Teismas vertino, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog prašymas suteikti prieglobstį iš esmės siejamas su ekonominio pobūdžio priežastimis (nesėkmingai vystytu verslu musulmonų apgyvendintame (duomenys neskelbtini), negalėjimu gauti darbo pagal įgytą specialybę ir pan.), o ne su tuo, kad jie patyrė individualaus pobūdžio persekiojimą dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, priklausymo rizikos ar pažeidžiamų asmenų kategorijai.

26. Teismas pažymėjo, kad Departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjams dėl jų individualių savybių grėstų kankinimai arba mirties bausmė ir kad vien dėl buvimo gyvenamojoje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pagal Gaires įvairiuose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis, tačiau nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

27. Teismas, įvertinęs kilmės valstybės informaciją, per apklausą pateiktus pareiškėjų pasakojimus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus apie išvykimą iš kilmės valstybės nulėmusias aplinkybes, sprendė, kad Departamentas pagrįstai Sprendime konstatavo, jog pareiškėjų pasakojimas savaime nelemia pabėgėlių statuso suteikimo ir nepatvirtina prieglobsčio prašytojų pagrįstos baimės patirti persekiojimą dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijoje nurodytų priežasčių, taip pat, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų kriterijų.

28. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai, Lietuvos Respublikos sieną kirtę nelegaliai, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir tik sulaikyti pasiprašė prieglobsčio, taip pat į tai, kad, skubos tvarka išnagrinėtas pareiškėjų prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas, vertino, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas, ir tikėtina, kad, atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, jie, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti, todėl sprendimas pareiškėjus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

29. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog Departamento išvada apie pareiškėjų keliamą neteisėtos migracijos grėsmę yra pagrįsta, tačiau įvertinęs tai, jog nenustatyta duomenų, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, teismas sprendė, kad Sprendimu nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jų išsiuntimo nėra proporcinga ir adekvati priemonė, ir dėl to nustatė pareiškėjams 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

30. Nustatęs pareiškėjams 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, teismas nurodė, kad į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedamas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 31. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

32. Pareiškėjų teigimu, teismas netinkamai vertino jų (pareiškėjų) pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jie neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų dėl pabėgėlių statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos.

33. Pareiškėjai, remdamiesi informacija apie (duomenys neskelbtini), nurodo, kad dėl priklausymo religinei mažumai, prieš kurią buvo naudojama intensyvi prievarta, vyko genocidas, kuri (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojama, atsakovas turėjo suteikti pareiškėjams prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą. Smurto ir kankinimų grėsmė yra padidėjusi ir pareiškėjų teiginiai ir nuogąstavimai dėl saugumo atitinka (duomenys neskelbtini) realijas. Prieš (duomenys neskelbtini) atliekami veiksmai, požiūris į juos gali būti prilyginami kankinimui ir žmogaus orumo negerbimui, žiauriam elgesiui, kas lemia papildomos apsaugos suteikimo poreikį.

34. Pareiškėjai pažymi, kad Departamentas rėmėsi Gairėmis, tačiau šios Gairės yra rekomendacinio pobūdžio. Informacija Gairėse yra iki 2020 m. spalio mėnesio, t. y. vienų metų senumo, todėl atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją.

35. Pareiškėjai pažymi, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Dėl karo veiksmų pareiškėjų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjai išvyko iš šalies, nespėję patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

36. Pareiškėjai teigia, kad jų šeima pagal 2 kriterijus ((duomenys neskelbtini) ir moteris) priskiriami padidintos rizikos grupei, kas reiškia, kad šeima yra labiau pažeidžiama ir jai kyla didesnis pavojus netekti laisvės gyvybės ar sveikatos, ypač vertinant (duomenys neskelbtini) padėtį ir pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje vykstantį karinį konfliktą. Atsakovas ir teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra individualios grėsmės.

37. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad jiems prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, taip pat visapusiškos ir naujausios informacijos. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją sutrinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

38. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39. Departamentas, pakartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad tiek Departamentas, tiek ir teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti teismo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Bylos dalykas – atsakovo Departamento 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 21M33074, kuriuo nesuteiktas pareiškėjams (duomenys neskelbtini) piliečiams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prieglobstis (pabėgėlių statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėjus į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jų išsiuntimo dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jiems atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjai neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjams nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

42. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

43. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

44. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

45. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

47. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

48. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prieglobsčio prašymą motyvavo tik tuo, kad jie yra (duomenys neskelbtini), dėl to kilmės valstybėje jiems kyla pavojus, jie yra diskriminuojami. Apklausos Departamente metu pareiškėjai pakartojo nurodytus motyvus. Pareiškėjai skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini) persekioja (duomenys neskelbtini) ir kitos (duomenys neskelbtini)veikiančios grupuotės, o (duomenys neskelbtini) pajėgos neapsaugo (duomenys neskelbtini) nuo patiriamo persekiojimo, Sprendime pateikta informacija visiškai sutampa su pareiškėjų prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina, kad pareiškėjams dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, atsakovas šios grėsmės nepaneigė.

50. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų išsakytą baimę dėl jų persekiojimo kilmės šalyje, akcentuoja, jog Gairėse apžvelgus rizikas (22–23 p.) daroma išvada, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis. Gairėse taip pat nurodoma, kad nors ne visi (duomenys neskelbtini) patenka į persekiojamųjų grupę, jų pažeidžiamumo vertinimas nėra iš anksto nulemtas, t. y. jie iš tiesų vis dar gali būti persekiojami dėl religijos, rasės ir tautybės (pvz., asmenys gali būti sulaikomi, fiziškai užpuolami, seksualiai išnaudojami, pagrobiami ir kt.). Atkreipiamas dėmesys, kad nesant persekiojimo, yra tikimybė, kad šie asmenys yra diskriminuojami. Siekiant įvertinti diskriminacijos pobūdį (jo rimtumą, sistemiškumą) bei jo sukeliamą kumuliacinį poveikį asmens teisėms, kuris gali prilygti persekiojimui, būtina vertinti individualias aplinkybes. Moterų ir mergaičių, vaikų grupės išskiriamos kaip labiau pažeidžiamos visame (duomenys neskelbtini) padėties kontekste (88–90 p.).

51. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją (ne vien Gairėse nurodytą informaciją) ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjų išsakytos baimės būti persekiojamiems pagrįstumą. Departamento Sprendime akcentuota, kad nerasta informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Gaires su padidinta rizika gali susidurti būtent vienišos moterys, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja turi vyrą (nėra vieniša moteris), todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju pareiškėja priskirtina didesnės rizikos grupei ir jai gresia persekiojimas kilmės šalyje tokio pobūdžio, dėl kurio jai turi būti suteiktas pabėgėlės statusas pagal Konvenciją ir Įstatymą.

53. Akcentuotina, kad tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, jog pareiškėjai patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirti Konvencija ir Įstatymas, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

54. Įvertinusi Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjų kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjai grėsmę sieja su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems negali būti suteiktas pabėgėlių statusas Lietuvos Respublikoje.

55. Teisėjų kolegija iš viešai skelbiamos informacijos ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad jau po Sprendimo priėmimo, (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) vyko ginkluotas konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) pajėgų ir (duomenys neskelbtini) kovotojų, susijusių su (duomenys neskelbtini), dėl ko virš 10 000 (duomenys neskelbtini) turėjo palikti savo namus. 2020 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) ir K(duomenys neskelbtini) pasirašė (duomenys neskelbtini) (anglų kalba – (duomenys neskelbtini)), kuria, be kita ko, susitarta organizuoti saugumo sistemą (duomenys neskelbtini), minėtas ginkluotas konfliktas (duomenys neskelbtini) vyko trumpą laikotarpį, nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo užfiksuoti nauji susirėmimai ((duomenys neskelbtini)).

56. Įvertinus, kad pareiškėjai yra iš (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini) miestas yra (duomenys neskelbtini) gubernijoje, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų gyvenamojoje vietoje negresia pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų dėl vidaus ginkluoto konflikto.

57. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

58. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

59. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

61. Pareiškėjai apeliaciniame skunde taip pat yra suformulavę prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

62. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

63. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

64. Pareiškėjai apeliaciniame skunde teigia, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjai turėtų būti tiesiogiai išklausyti.

65. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjai kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjų prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė