Legislator Case Law & Legislation
cda366e8-ce2f-47ee-86de-03e5ee7d0c0c AI generated

cda366e8-ce2f-47ee-86de-03e5ee7d0c0c · Panevėžio apygardos teismas

Case Number cda366e8-ce2f-47ee-86de-03e5ee7d0c0c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal G. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4093-356/2020 pagal A. M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio padavimo taikymo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. A. M. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, praÅ¡ydamas nustatyti nepilnamečių ji ir G.

Legislator headnote

AI generated

cda366e8-ce2f-47ee-86de-03e5ee7d0c0c · Panevėžio apygardos teismas: Mano, kad tiek pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, tiek jo stropiai vykdomos specialistų rekomendacijos, psichologinės pagalbos vaikams teikimas, leido stabilizuoti situacijÄ , panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones vaikai patirtų žalÄ , situacija vėl taptų sunkiai valdoma ir prognozuojama. 7.4. Nurodo, kad vaikai jau įprato prie Å¡alių patvirtintos bendravimo tvarkos, Å¡alys stengiasi jos laikytis, o tai dar vienas situacijÄ stabilizuojantis veiksnys.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-667-755/2020 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00438-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.4; 3.3.1.15; 3.4.5.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M., jo atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Tarnybos) atstovei N. J., nedalyvaujant G.

M., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal G. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4093-356/2020 pagal A. M. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio padavimo taikymo, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. A. M. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, praÅ¡ydamas nustatyti nepilnamečių ji ir G.

M. vaikų N. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu juo iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių su tuo reikalavimų.

2. Nurodė, kad jis kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, mediacijos procesas pradėtas, kol jis nesibaigė teismui negali pateikti ieÅ¡kinio. Nepilnamečiai vaikai N. M. ir E. M., esant jų pačių norui, nuo 2020 m. liepos 8 d. gyvena kartu juo jo asmeniniame bute. Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir emocinį stabilumÄ , prašė laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų N. ir E. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mai 2020 m. liepos 24 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino. Taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – nustatė nepilnamečių vaikų N. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu A. M. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. M. ir G. M. turi nepilnamečius vaikus N. M., E. M., S. M.. A. M. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų N. M. ir E. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo motyvavo tuo, kad nepilnamečiai vaikai – sÅ«nÅ«s N. ir E. – patys nusprendė gyventi kartu su juo, savo tėvu, o G. M., esant jų santykiams įtemptiems, elgiasi netinkamai ir nepagarbiai ne tik jo, bet ir vaikų atžvilgiu, įtikinėja vaikus pakeisti savo apsisprendimÄ , taiko jų atžvilgiu psichologinį spaudimÄ , nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ . Jis su nepilnamečiais vaikais N. M. ir E. M. gyvena asmeninės nuosavybės teise jam priklausančiame bute, kuris yra netoli namo, kuriame gyvena sÅ«nų motina su nepilnamete dukra S. M., kuri iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi kartu su mama.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (reiÅ¡kiama neigiama nuomonė apie tėvÄ vaikų akivaizdoje; bandoma daryti poveikį vaikams dėl jų pasirinkimo gyventi su juo; neatsakingai mažamečiam vaikui pavedama iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡neÅ¡ti ieÅ¡kovo vartojamus vaistus; vaikui teigiama, kad motinos jis yra labai mylimas, kad jų niekas nenugalės ir kt.), leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas dėl tokio pobÅ«džio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.

Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisių apsaugÄ , ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atskiruoju skundu G. M. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutartį. Po atskirojo skundo priėmimo, pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Apeliantės pagrindiniai argumentai: 6.1.

Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, priimta iÅ¡klausius tik vienos Å¡alies argumentus, nors klausimas susijęs su nepilnamečių vaikų interesais. Teismas turėjo informuoti jÄ apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ , suteikiant galimybę pateikti savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu. Å iuo metu broliai yra iÅ¡skirti su seserimi, nes jie gyvena su tėvu, o dukra, jų sesuo – su ja. 6.2. Å iuo metu vyksta Å¡alių mediacijos procesas, todėl teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių kol jis nėra baigtas. 6.3.

Iki ginčo nutarties priėmimo, vaikams nebuvo draudžiama bendrauti su tėvu, jie kartu praleisdavo tiek laiko, kiek norėjo. Mano, kad ginčo nutartimi sudaromos prielaidos konstatuoti, kad tėvo gyvenamoji vieta yra įprasta vaikams. 6.4. Dėl jos elgesio nėra iÅ¡kilusi grėsmė vaikams, sÅ«nÅ«s iki nutarties priėmimo gyveno su motina, o dabar į namus nebeateina. 6.5. Teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadas jos nenaudai. Teismas neįvertino, kad skyrybų iniciatorius yra A.M., jis, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovę vaikų akivaizdoje bei nekontroliuodamas vaikų buvimo prie kompiuterio laiko, daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams.

7. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ir teismo posėdžio metu A. M. prašė atmesti atskirÄ jį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo priimtÄ nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atmesti apeliantės praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo. Pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus. Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 7.1. Abu jo ir G. M. sÅ«nÅ«s pareiÅ¡kė norÄ gyventi su tėvu ir Å¡i pozicija prasidėjus mokslo metams tik stiprėjo.

N. M., prieÅ¡ingai, nei teigiama atsiliepime, mokslo metais pradėjo leisti netgi daugiau laiko kartu su A. M., pasitaiko savaičių, kai N. M. pas apeliantę leidžia tik 1 ar 2 dienas per savaitę, tuo tarpu E. M., kaip ir anksčiau, laikÄ leidžia su mama tik bendravimo susitarime nustatyta tvarka. 7.2. G. M. Tarnybai yra pateikusi ne vienÄ skundÄ , tačiau nei vienu atveju nebuvo konstatuota, kad jis netinkamai rÅ«pintųsi vaikais, netinkamai tenkintų jų poreikius ar kitaip pažeistų jų teises. 7.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ esmės leidžia iÅ¡vengti fizinio vaiko laisvės apribojimo, policijos pareigÅ«nų kvietimo, destruktyvaus ir pavojingo atsakovės elgesio ir pan.

Mano, kad tiek pritaikytos laikinos apsaugos priemonės, tiek jo stropiai vykdomos specialistų rekomendacijos, psichologinės pagalbos vaikams teikimas, leido stabilizuoti situacijÄ , panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones vaikai patirtų žalÄ , situacija vėl taptų sunkiai valdoma ir prognozuojama. 7.4. Nurodo, kad vaikai jau įprato prie Å¡alių patvirtintos bendravimo tvarkos, Å¡alys stengiasi jos laikytis, o tai dar vienas situacijÄ stabilizuojantis veiksnys.

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus: susitarimÄ dėl bendravimo su vaikais, psichologo ataskaitas. Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dėl vykstančio santuokos nutraukimo proceso vaikų situacija nėra gera. Nurodo, kad sÄ lygos vaikams gyventi yra pas abu tėvus geros, tačiau esant konfliktinei Å¡alių situacijai, siÅ«lo, siekiant užtikrinti stabilumÄ vaikams, laikinųjų apsaugos priemonių nekeisti.

 k o n s t a t u o j a :  IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Šalių pateiktų papildomų rašytinių įrodymų prijungimo klausimas buvo išspręstas 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo protokoline nutartimi. Teismas prijungė prie bylos įrodymus, kurie tiesiogiai susiję su bylos esme –Tarnybos dokumentus.

11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ priimant procesinį sprendimÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis Å¡eimos bylose (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylÄ vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti, teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Asmeniui, praÅ¡ančiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).

13. Apeliantės teigimu, vykstant privalomosios mediacijos procesui, negalėjo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

14. Teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos. Jeigu prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomÄ ja mediacija, terminas, per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas kartu su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimÄ si dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai – nedelsdamas praneÅ¡ti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigÄ . NepareiÅ¡kus per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, laikinosios apsaugos priemonės vykstant privalomai mediacijai gali bÅ«ti taikomos.

15. G. M. atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones neturėdamas visų įrodymų ir nežinodamas jos nuomonės dėl praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nereikalauja informuoti kitus asmenis apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimÄ (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Teisė spręsti, ar konkrečiu atveju klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepraneÅ¡us atsakovui, priklauso teismui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , jai turėjo bÅ«ti sudaryta galimybė pateikti savo pozicijÄ nagrinėjamu klausimu.

Tačiau pastebimÄ , jog teise teikti atsikirtimus G. M. pasinaudojo paduodama atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teisme jai buvo sudaryta galimybė asmeniÅ¡kai teikti paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, tačiau apeliantė, neatvykdama į posėdį, Å¡ia teise nepasinaudojo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, iÅ¡nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai apeliantei.

17. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalys gyvena skyrium, jų nepilnamečiai sÅ«nÅ«s nuo 2018 m. liepos 8 d. faktiÅ¡kai gyvena su A. M.. Taigi, teismas, pritaikęs laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatęs laikinÄ Å¡alių sÅ«nų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, iÅ¡ esmės tik konstatavo faktinę padėtį. 18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ tenkino, padaręs iÅ¡vadÄ , kad siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų apsaugÄ nuo neigiamo poveikio bei ginčų, yra pagrindas Å¡alių sÅ«nų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tėvu. Taigi buvo pagrindas, atsižvelgus į Å¡alių konfliktinius santykius, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atskirojo skundo argumentai bei prijungti bylos raÅ¡ytiniai įrodymai jo nepaneigia.

19. Atsižvelgiant į Å¡alių pozicijas, iÅ¡dėstytas jų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje (A. M.), Tarnybos atstovės nuomonę, byloje pateiktas psichologo ataskaitas, kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus - kad Å¡iai dienai situacija stabilizavosi, Å¡alių vaikai laisvai bendrauja su abejais tėvais, pagal patvirtintÄ Å¡alių bendravimo su vaikais tvarkÄ , jiems įprasta gyvenamoji vieta pasikeitė nežymiai, nes Å¡alys gyvena netoli viena nuo kitos(toje pat gatvėje, už kelių Å¡imtų metrų nuo motinos gyvenamosios vietos), taip pat atsižvelgiant, kad vaikai neiÅ¡skiria nei vieno iÅ¡ tėvų reikÅ¡mingumo, byloje nėra objektyvių duomenų, kad Å¡alių sÅ«nums gyvenant su vienu iÅ¡ tėvų (tėvu), aplinka, kurioje jie Å¡iuo metu gyvena, bÅ«tų nesaugi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iai dienai nėra pagrindo konstatuoti vaikų gyvenamosios vietos su jų tėvu netinkamumÄ ir bÅ«tinumÄ keisti vaikams jau įprastÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ bei naikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

20. Kaip minėta aukščiau, A. M. nedraudžia vaikams bendrauti su jų motina, bendravimas vyksta pagal jau nusistovėjusiÄ tvarkÄ â€“ sÅ«nus bendrauja su mama kas antrÄ savaitgalį, vienÄ dienÄ Ä¯ savaitę vaikai (antradieniais) nakvoja pas mamÄ , tačiau vaikai gali eiti pas mamÄ ir nakvoti pas jÄ bet kuriÄ nesutartÄ dienÄ , taigi Å¡iai dienai yra nusistovėjusi tam tikra vaikų dienotvarkė, įprastinė aplinka, kurios pakeitimas iki teismo procesinio sprendimo santuokos nutraukimo byloje priėmimo, atsižvelgiant į tai, kad vaikai ir Å¡iuo metu jaučiasi emociÅ¡kai nestabiliai, gali turėti neigiamos įtakos vaikams, jų emociniams iÅ¡gyvenimams.

21. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, vykstant skyrybų procesui, siekiant iÅ¡vengti vaikų įtraukimo į suaugusiųjų tarpusavio nesutarimus, galimas manipuliacijas vaikų atžvilgiu, Å¡iuo konkrečiu atveju vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tėvų yra tikslingas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡alių sÅ«nų laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, nepažeidžia nei Å¡alių, nei vaikų teisių bei teisėtų interesų bei leidžia iÅ¡laikyti pastoviÄ , aiÅ¡kiai apibrėžtÄ padėtį iki teismo procesinio sprendimo priėmimo.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo iÅ¡nagrinėjimu, todėl vaikų gyvenamosios vietos ir kiti santuokos nutraukimo metu sprendžiami klausimai, bus iÅ¡spręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ ir iÅ¡nagrinėjus ginÄÄ iÅ¡ esmės. 23. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/(duomenys neskelbtini) ir kt.).

24. A. M. prašė pripažinti bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ G. M. iÅ¡laidas, patirtas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kol nėra iÅ¡nagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimėjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų priimant tarpines nutartis, nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos nepaskirstomos, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr.e3K-3-280-219/2018).

25. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė: Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Eigirdas Činka