cda366e8-ce2f-47ee-86de-03e5ee7d0c0c · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedM., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal G. M. atskirÄ jį skundÄ dÄl Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2-4093-356/2020 pagal A. M. praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio padavimo taikymo, n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. A. M. kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, praÅ¡ydamas nustatyti nepilnameÄių ji ir G.
Legislator headnote
AI generatedcda366e8-ce2f-47ee-86de-03e5ee7d0c0c · PanevÄžio apygardos teismas: Mano, kad tiek pritaikytos laikinos apsaugos priemonÄs, tiek jo stropiai vykdomos specialistų rekomendacijos, psichologinÄs pagalbos vaikams teikimas, leido stabilizuoti situacijÄ , panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones vaikai patirtų žalÄ , situacija vÄl taptų sunkiai valdoma ir prognozuojama. 7.4. Nurodo, kad vaikai jau įprato prie Å¡alių patvirtintos bendravimo tvarkos, Å¡alys stengiasi jos laikytis, o tai dar vienas situacijÄ stabilizuojantis veiksnys.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2S-667-755/2020 Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00438-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.4; 3.3.1.15; 3.4.5.20 PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Eigirdas Äinka, sekretoriaujant Rimutei MarkeleviÄienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. M., jo atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, iÅ¡vadÄ teikianÄios institucijos ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Tarnybos) atstovei N. J., nedalyvaujant G.
M., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal G. M. atskirÄ jį skundÄ dÄl Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutarties civilinÄje byloje Nr. e2-4093-356/2020 pagal A. M. praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieÅ¡kinio padavimo taikymo, n u s t a t Ä: I. GinÄo esmÄ 1. A. M. kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo, praÅ¡ydamas nustatyti nepilnameÄių ji ir G.
M. vaikų N. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu juo iki įsiteisÄs galutinis procesinis sprendimas civilinÄje byloje dÄl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių su tuo reikalavimų.
2. NurodÄ, kad jis kreipÄsi dÄl privalomosios mediacijos, mediacijos procesas pradÄtas, kol jis nesibaigÄ teismui negali pateikti ieÅ¡kinio. NepilnameÄiai vaikai N. M. ir E. M., esant jų paÄių norui, nuo 2020 m. liepos 8 d. gyvena kartu juo jo asmeniniame bute. Siekiant užtikrinti nepilnameÄių vaikų gyvenamosios vietos ir emocinį stabilumÄ , praÅ¡Ä laikinai nustatyti nepilnameÄių vaikų N. ir E. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 3. Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mai 2020 m. liepos 24 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino. TaikÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonÄ â nustatÄ nepilnameÄių vaikų N. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir E. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tÄvu A. M. iki bus priimtas ir įsiteisÄs teismo sprendimas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, jog A. M. ir G. M. turi nepilnameÄius vaikus N. M., E. M., S. M.. A. M. praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnameÄių vaikų N. M. ir E. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo motyvavo tuo, kad nepilnameÄiai vaikai â sÅ«nÅ«s N. ir E. â patys nusprendÄ gyventi kartu su juo, savo tÄvu, o G. M., esant jų santykiams įtemptiems, elgiasi netinkamai ir nepagarbiai ne tik jo, bet ir vaikų atžvilgiu, įtikinÄja vaikus pakeisti savo apsisprendimÄ , taiko jų atžvilgiu psichologinį spaudimÄ , nuteikinÄja vaikus prieÅ¡ tÄvÄ . Jis su nepilnameÄiais vaikais N. M. ir E. M. gyvena asmeninÄs nuosavybÄs teise jam priklausanÄiame bute, kuris yra netoli namo, kuriame gyvena sÅ«nų motina su nepilnamete dukra S. M., kuri iÅ¡reiÅ¡kÄ norÄ gyventi kartu su mama.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjo nurodytos faktinÄs aplinkybÄs ir pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (reiÅ¡kiama neigiama nuomonÄ apie tÄvÄ vaikų akivaizdoje; bandoma daryti poveikį vaikams dÄl jų pasirinkimo gyventi su juo; neatsakingai mažameÄiam vaikui pavedama iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto iÅ¡neÅ¡ti ieÅ¡kovo vartojamus vaistus; vaikui teigiama, kad motinos jis yra labai mylimas, kad jų niekas nenugalÄs ir kt.), leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas dÄl tokio pobÅ«džio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir bÅ«simo ieÅ¡kinio reikalavimai yra tikÄtinai pagrįsti.
Siekiant užtikrinti nepilnameÄių vaikų teisių apsaugÄ , ginÄo teisinių santykių normalų funkcionavimÄ , praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atskiruoju skundu G. M. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutartį. Po atskirojo skundo priÄmimo, pateikÄ papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus, kuriuos praÅ¡Ä prijungti prie bylos. ApeliantÄs pagrindiniai argumentai: 6.1.
Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisÄta ir nepagrįsta, priimta iÅ¡klausius tik vienos Å¡alies argumentus, nors klausimas susijÄs su nepilnameÄių vaikų interesais. Teismas turÄjo informuoti jÄ apie praÅ¡ymo dÄl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinÄjimÄ , suteikiant galimybÄ pateikti savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu. Å iuo metu broliai yra iÅ¡skirti su seserimi, nes jie gyvena su tÄvu, o dukra, jų sesuo â su ja. 6.2. Å iuo metu vyksta Å¡alių mediacijos procesas, todÄl teismas negalÄjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių kol jis nÄra baigtas. 6.3.
Iki ginÄo nutarties priÄmimo, vaikams nebuvo draudžiama bendrauti su tÄvu, jie kartu praleisdavo tiek laiko, kiek norÄjo. Mano, kad ginÄo nutartimi sudaromos prielaidos konstatuoti, kad tÄvo gyvenamoji vieta yra įprasta vaikams. 6.4. DÄl jos elgesio nÄra iÅ¡kilusi grÄsmÄ vaikams, sÅ«nÅ«s iki nutarties priÄmimo gyveno su motina, o dabar į namus nebeateina. 6.5. Teismas nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadas jos nenaudai. Teismas neįvertino, kad skyrybų iniciatorius yra A.M., jis, naudodamas psichologinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ atsakovÄ vaikų akivaizdoje bei nekontroliuodamas vaikų buvimo prie kompiuterio laiko, daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams.
7. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ir teismo posÄdžio metu A. M. praÅ¡Ä atmesti atskirÄ jį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo priimtÄ nutartį dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atmesti apeliantÄs praÅ¡ymÄ dÄl įrodymų prijungimo. PateikÄ papildomus raÅ¡ytinius įrodymus. Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai: 7.1. Abu jo ir G. M. sÅ«nÅ«s pareiÅ¡kÄ norÄ gyventi su tÄvu ir Å¡i pozicija prasidÄjus mokslo metams tik stiprÄjo.
N. M., prieÅ¡ingai, nei teigiama atsiliepime, mokslo metais pradÄjo leisti netgi daugiau laiko kartu su A. M., pasitaiko savaiÄių, kai N. M. pas apeliantÄ leidžia tik 1 ar 2 dienas per savaitÄ, tuo tarpu E. M., kaip ir anksÄiau, laikÄ leidžia su mama tik bendravimo susitarime nustatyta tvarka. 7.2. G. M. Tarnybai yra pateikusi ne vienÄ skundÄ , taÄiau nei vienu atveju nebuvo konstatuota, kad jis netinkamai rÅ«pintųsi vaikais, netinkamai tenkintų jų poreikius ar kitaip pažeistų jų teises. 7.3. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs iÅ¡ esmÄs leidžia iÅ¡vengti fizinio vaiko laisvÄs apribojimo, policijos pareigÅ«nų kvietimo, destruktyvaus ir pavojingo atsakovÄs elgesio ir pan.
Mano, kad tiek pritaikytos laikinos apsaugos priemonÄs, tiek jo stropiai vykdomos specialistų rekomendacijos, psichologinÄs pagalbos vaikams teikimas, leido stabilizuoti situacijÄ , panaikinus laikinÄ sias apsaugos priemones vaikai patirtų žalÄ , situacija vÄl taptų sunkiai valdoma ir prognozuojama. 7.4. Nurodo, kad vaikai jau įprato prie Å¡alių patvirtintos bendravimo tvarkos, Å¡alys stengiasi jos laikytis, o tai dar vienas situacijÄ stabilizuojantis veiksnys.
8. ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikÄ teismui raÅ¡ytinius įrodymus: susitarimÄ dÄl bendravimo su vaikais, psichologo ataskaitas. Tarnybos atstovÄ teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad dÄl vykstanÄio santuokos nutraukimo proceso vaikų situacija nÄra gera. Nurodo, kad sÄ lygos vaikams gyventi yra pas abu tÄvus geros, taÄiau esant konfliktinei Å¡alių situacijai, siÅ«lo, siekiant užtikrinti stabilumÄ vaikams, laikinųjų apsaugos priemonių nekeisti.
 k o n s t a t u o j a :  IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos aplinkybÄs, argumentai ir motyvai 9. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nÄra absoliuÄių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 1 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.
AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Å alių pateiktų papildomų raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo klausimas buvo iÅ¡sprÄstas 2020 m. rugsÄjo 24 d. teismo protokoline nutartimi. Teismas prijungÄ prie bylos įrodymus, kurie tiesiogiai susijÄ su bylos esme âTarnybos dokumentus.
11. Apeliacijos dalykas â teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonÄs â vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tÄvu, pagrįstumo ir teisÄtumo patikrinimas.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujanÄių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikÄtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiÄmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkÄti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ priimant procesinį sprendimÄ Ä¯vertinti byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu.
Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grÄsmÄ bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams. Laikinosiomis apsaugos priemonÄmis Å¡eimos bylose (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikÅ¡mingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad bÅ«tų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnameÄių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priÄmimo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinÄjant bylÄ vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinÄjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti, teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkreÄioje situacijoje yra tikslinga taikyti.
Asmeniui, praÅ¡anÄiam taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo bÅ«tinybÄ ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iÅ¡ sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).
13. ApeliantÄs teigimu, vykstant privalomosios mediacijos procesui, negalÄjo bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonÄs.
14. Teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu raÅ¡ytiniu suinteresuoto asmens praÅ¡ymu dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo dienos. Jeigu prieÅ¡ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomÄ ja mediacija, terminas, per kurį turi bÅ«ti pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, pradedamas skaiÄiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjas kartu su praÅ¡ymu dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimÄ si dÄl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai â nedelsdamas praneÅ¡ti teismui apie privalomosios mediacijos pabaigÄ . NepareiÅ¡kus per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kinio, laikinosios apsaugos priemonÄs panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantÄ, laikinosios apsaugos priemonÄs vykstant privalomai mediacijai gali bÅ«ti taikomos.
15. G. M. atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai taikÄ laikinÄ sias apsaugos priemones neturÄdamas visų įrodymų ir nežinodamas jos nuomonÄs dÄl praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
16. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nereikalauja informuoti kitus asmenis apie praÅ¡ymo dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimÄ (CPK 147 straipsnio 1 dalis). TeisÄ sprÄsti, ar konkreÄiu atveju klausimÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprÄsti nepraneÅ¡us atsakovui, priklauso teismui. NagrinÄjamu atveju, apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su apeliantÄs argumentu, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių â laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , jai turÄjo bÅ«ti sudaryta galimybÄ pateikti savo pozicijÄ nagrinÄjamu klausimu.
TaÄiau pastebimÄ , jog teise teikti atsikirtimus G. M. pasinaudojo paduodama atskirÄ jį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teisme jai buvo sudaryta galimybÄ asmeniÅ¡kai teikti paaiÅ¡kinimus teismo posÄdyje, taÄiau apeliantÄ, neatvykdama į posÄdį, Å¡ia teise nepasinaudojo. TodÄl nÄra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidÄ proceso teisÄs normas, iÅ¡nagrinÄdamas praÅ¡ymÄ dÄl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepraneÅ¡Äs apie tai apeliantei.
17. Bylos duomenimis nustatyta ir ginÄo dÄl to nÄra, kad šalys gyvena skyrium, jų nepilnameÄiai sÅ«nÅ«s nuo 2018 m. liepos 8 d. faktiÅ¡kai gyvena su A. M.. Taigi, teismas, pritaikÄs laikinÄ sias apsaugos priemones â nustatÄs laikinÄ Å¡alių sÅ«nų gyvenamÄ jÄ vietÄ su tÄvu, iÅ¡ esmÄs tik konstatavo faktinÄ padÄtį. 18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymÄ tenkino, padarÄs iÅ¡vadÄ , kad siekiant užtikrinti nepilnameÄių vaikų apsaugÄ nuo neigiamo poveikio bei ginÄų, yra pagrindas Å¡alių sÅ«nų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su tÄvu. Taigi buvo pagrindas, atsižvelgus į Å¡alių konfliktinius santykius, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atskirojo skundo argumentai bei prijungti bylos raÅ¡ytiniai įrodymai jo nepaneigia.
19. Atsižvelgiant į Å¡alių pozicijas, iÅ¡dÄstytas jų procesiniuose dokumentuose bei teismo posÄdyje (A. M.), Tarnybos atstovÄs nuomonÄ, byloje pateiktas psichologo ataskaitas, kitus byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus - kad Å¡iai dienai situacija stabilizavosi, Å¡alių vaikai laisvai bendrauja su abejais tÄvais, pagal patvirtintÄ Å¡alių bendravimo su vaikais tvarkÄ , jiems įprasta gyvenamoji vieta pasikeitÄ nežymiai, nes Å¡alys gyvena netoli viena nuo kitos(toje pat gatvÄje, už kelių Å¡imtų metrų nuo motinos gyvenamosios vietos), taip pat atsižvelgiant, kad vaikai neiÅ¡skiria nei vieno iÅ¡ tÄvų reikÅ¡mingumo, byloje nÄra objektyvių duomenų, kad Å¡alių sÅ«nums gyvenant su vienu iÅ¡ tÄvų (tÄvu), aplinka, kurioje jie Å¡iuo metu gyvena, bÅ«tų nesaugi, apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iai dienai nÄra pagrindo konstatuoti vaikų gyvenamosios vietos su jų tÄvu netinkamumÄ ir bÅ«tinumÄ keisti vaikams jau įprastÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ bei naikinti pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.
20. Kaip minÄta aukÅ¡Äiau, A. M. nedraudžia vaikams bendrauti su jų motina, bendravimas vyksta pagal jau nusistovÄjusiÄ tvarkÄ â sÅ«nus bendrauja su mama kas antrÄ savaitgalį, vienÄ dienÄ Ä¯ savaitÄ vaikai (antradieniais) nakvoja pas mamÄ , taÄiau vaikai gali eiti pas mamÄ ir nakvoti pas jÄ bet kuriÄ nesutartÄ dienÄ , taigi Å¡iai dienai yra nusistovÄjusi tam tikra vaikų dienotvarkÄ, įprastinÄ aplinka, kurios pakeitimas iki teismo procesinio sprendimo santuokos nutraukimo byloje priÄmimo, atsižvelgiant į tai, kad vaikai ir Å¡iuo metu jauÄiasi emociÅ¡kai nestabiliai, gali turÄti neigiamos įtakos vaikams, jų emociniams iÅ¡gyvenimams.
21. Be to, kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, esant konfliktiÅ¡kiems Å¡alių santykiams, vykstant skyrybų procesui, siekiant iÅ¡vengti vaikų įtraukimo į suaugusiųjų tarpusavio nesutarimus, galimas manipuliacijas vaikų atžvilgiu, Å¡iuo konkreÄiu atveju vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iÅ¡ tÄvų yra tikslingas. ApeliacinÄs instancijos teismo nuomone, Å¡alių sÅ«nų laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su tÄvu, nepažeidžia nei Å¡alių, nei vaikų teisių bei teisÄtų interesų bei leidžia iÅ¡laikyti pastoviÄ , aiÅ¡kiai apibrÄžtÄ padÄtį iki teismo procesinio sprendimo priÄmimo.
22. Atkreiptinas dÄmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nÄra susijusi su ginÄo iÅ¡nagrinÄjimu, todÄl vaikų gyvenamosios vietos ir kiti santuokos nutraukimo metu sprendžiami klausimai, bus iÅ¡sprÄsti tik įvertinus byloje esanÄių įrodymų visumÄ ir iÅ¡nagrinÄjus ginÄÄ iÅ¡ esmÄs. 23. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinÄjamam klausimui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dÄl jų nepasisako. PažymÄtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/(duomenys neskelbtini) ir kt.).
24. A. M. praÅ¡Ä pripažinti bylinÄjimosi iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ G. M. iÅ¡laidas, patirtas už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymÄ . CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad kol nÄra iÅ¡nagrinÄta civilinÄ byla ir nÄra priimtas sprendimas nÄ vienos iÅ¡ Å¡alių naudai, t, y. kol teismas dÄl ginÄo esmÄs nÄra priÄmÄs teismo procesinio sprendimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima nustatyti, kuri Å¡alis laimÄjo ginÄÄ byloje, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų, patirtų priimant tarpines nutartis, nÄra pagrindo.
NagrinÄjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepaskirstomos, jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr.e3K-3-280-219/2018).
25. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta anksÄiau, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamÄ nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo, todÄl teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r Ä: Utenos apylinkÄs teismo Utenos rÅ«mų 2020 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjas Eigirdas Äinka