cda2e266-e387-4b6b-a573-ac0c3adefcdf · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-56-1000/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09903-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.2 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Pasvalys Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«mų teisėja Å arÅ«nė Butkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Å akalienei, dalyvaujant prokurorui T. D., kaltinamajam S. P., jo gynėjui advokatui Raimondui Kurkliečiui, nukentėjusiajam E. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005-02-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai) – 1 metų laisvės apribojimo bausme, 2005-12-20 nutartimi bausmė pakeista į 45 parų areÅ¡tÄ ;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008-03-20 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-09-11 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-08 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė :

1. S. P. 2019 m. kovo 9 d. apie 14 val. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio E. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iÅ¡gertuvių metu, panaudodamas fizinį smurtÄ E. V. atžvilgiu, pasikėsino jį apiplėšti, tai yra, reikalaudamas pinigų, delnais suduodamas smÅ«gius į veidÄ , galvÄ , uždėdamas suplėšytÄ kuprinę ant veido ir jÄ laikydamas, po to virvele spausdamas kaklÄ , dvipuse keptuve spausdamas deÅ¡inę rankÄ , galvÄ , padarė poodines kraujosruvas deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, pakauÅ¡io srityje, odos nubrozdinimÄ kaktoje, abiejuose antakiuose, deÅ¡inio smilkinio srityje, deÅ¡iniame žande, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje plaÅ¡takoje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, taip padarydamas nukentėjusiajam E. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ E. V. priklausantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis E. V. pinigų neturėjo.

2. Ä®rodymai 2.1. Kaltinamasis S. P. dėl nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ , jis, M. V., M. V. ir A. V. nuvažiavo pas E. V. į namus. Atsivežė alaus ir ten gėrė. M. V. rÅ«kė, o E. V. paprašė jo palikti jam parÅ«kyti, M. V. jam rÅ«kyti nepaliko, tuomet E. V. trenkė jam ir iÅ¡ rankų iÅ¡mušė cigaretę. M. V. atsisukęs trenkė E. V. per galvÄ . Jie toliau gėrė. M. V. E. V. ant galvos ir ant kaklo užpylė alaus, trenkė į krÅ«tinę.

Jis išėjo į namus atneÅ¡ti dar alaus, kai grįžo, E. V. buvo suriÅ¡tos rankos su maiÅ¡eliu. Kad kas dėtų E. V. ant galvos maiÅ¡elį, jis nematė. Vienu metu jis sėdėjo ant kėdės prie televizoriaus, M. priėjo, spyrė į kėdę ir nulaužė kėdės kojÄ , jis griuvo ir iÅ¡laužė durų fanerÄ , duris įdėjo atgal. Pas E. V. buvo neilgai, pusė pirmos po pietų jau buvo Žadeikonyse. Konfliktas įvyko dėl to, jog E. V. M. iÅ¡mušė cigaretę, M. E. trenkė per veidÄ , galvÄ .

Nurodė, kad jis nemušė E. V. ir nereikalavo iÅ¡ jo pinigų. M. V. E. V. prašė, kad sumokėtų už elektrÄ , nes E. V. anksčiau gyveno jų bute. Jis pats E. V. padeda, E. V. sunkiai vaikÅ¡to, todėl jis nuperka jam maisto, atneÅ¡a malkų, užkuria pečių. Jų santykiai su nukentėjusiuoju geri. 2.2. Kaltinamasis S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2019 m. kovo 9 d. jis, M. V., M. V. ir A. V. nuėjo pas E. V., gėrė alų. Tiksliai nepamena, bet kažkur apie 13 val. jis, M. V., M.

V. ir A. V. iÅ¡važiavo iÅ¡ E. į Pasvalio r., Žadeikonių k. esančiÄ aludę. Jis E. V. nei mušė, nei smaugė, nei dusino, nei su perlenkiama blynų keptuve jam nespaudė nei rankos, nei galvos, taip pat nereikalavo iÅ¡ jo pinigų (t. II, b. l. 57-60; 65-67). 2.3. Nukentėjusysis E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kovo mėnesį pas jį į namus atėjo S. P., M. V., M. V. ir A. V.. Jie atsinešė alaus ir pasiÅ«lė iÅ¡gerti, jis atsisakė. Tuomet jam pylė alų ant galvos, krÅ«tinės. Jį mušė, smaugė, jam grasino broliai V..

Uždėjo ant galvos maiÅ¡elį ir pasakė: „žvenk kaip arklys“. Taip pasakė M. V.. Jie vėl klausė, ar jis gers, o jis atsakė, kad nenori. Tuomet jie atnešė alaus ir pylė jam į lovÄ , ant galvos. Daužė per veidÄ . Parodė, kad tai V. kalti, o ne S. P.. S. P. jo nemušė, nekankino. V. prašė jo pinigų, prašė, nes galbÅ«t norėjo iÅ¡gerti. Prašė visi. Sakė, kad jei neduos, tai bus blogai. Kai jis pasakė, kad pinigų neturi, jie jam sudavė smÅ«gius į krÅ«tinę.

IÅ¡gertuvių metu S. P. buvo parėjęs namo, jį paliko su V.. Jie jam suriÅ¡o rankas, kai S. P. grįžo, jis rankas jam atriÅ¡o. MaiÅ¡elį ant galvos, virvę ant burnos jam dėjo M. V.. Per veidÄ mušė taip pat M. V.. M. padėjo jį smaugti, kankinti. M. ir M. dvyniai, bet jie jo giminės, jis juos skiria. Kai S. P. buvo išėjęs į namus, V. jį kankino. Kai buvo uždėta keptuvė ant galvos, S. P. jÄ nuėmė. S. P. pasakė V.: „ko lendi prie kaimyno? Pensininko?“ Keptuvę ant galvos uždėjo, galvÄ su ja spaudė ir daužė V..

S. P. jį apgynė. Taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo apklausų metu jis sakė tiesÄ , gal ir buvo taip, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo apklausų metu. Gerai neatsimena, galbÅ«t S. P. jam ir sudavė pora smÅ«gių, jį skriaudė, bet nestipriai, galbÅ«t ir kalbėjo apie pinigus, spaudė jo galvÄ keptuve, bet jis nekaltas. Parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes bijojo V., sakydamas Å¡ias aplinkybes teismui, gal nemeluoja, negali pasakyti, kada sakė tiesÄ â€“ ikiteisminio tyrimo ar teisiamojo posėdžio metu, jokių pretenzijų jis S. P. neturi.

Jei jis jam kažkÄ ir padarė, jis jam atleidžia, jie geri draugai. 2.4. Nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo apklausų metu parodė, jog 2019 m. kovo 9 d. į jo namus atvyko S. P., M. V., M. V. ir A. V.. Jie ten gėrė alų. Vienu metu S. P. pradėjo reikalauti iÅ¡ jo pinigų, suprato, kad dėl alaus. Jis pasakė, kad pinigų neturi, M. V. pavadino jį ubagu, pradėjo grasinti, jeigu neduos pinigų, gaus į nosį. S. P. neblaivus dažnai bÅ«na agresyvus. Pirmiausiai supykęs, kad jis neduoda pinigų, jį pradėjo muÅ¡ti S. P., delnais sudavė 5 ar 6 smÅ«gius jam į veidÄ , galvÄ , kai tuo metu jis sėdėjo ant savo lovos virtuvėje.

Po to jį muÅ¡ti ėmė M. V., jis irgi sudavė delnais 5 ar 6 smÅ«gius į veidÄ , galvÄ . Pasakė, kad pinigų neduos, tuomet S. P. laužė ir sukiojo abi jo rankas paėmęs už riešų, jam labai skaudėjo, vėliau ant abiejų rankų atsirado mėlynės. Nuo smÅ«gių buvo nugriuvęs ant lovos, gulėjo ant nugaros, S. P. jį užgulė, savo kÅ«nu užspaudė kojas, o rankomis įsirėmė į krÅ«tinę ir laikė prispaudęs prie lovos, kol M. V. radęs lovoje kažkokį medžiaginį maiÅ¡elį užmovė jam ant galvos, uždengdamas nosį, burnÄ , laikė tÄ maiÅ¡elį.

Jam pradėjo trÅ«kti oro, S. P. rėkė, kad dabar jam bus blogai. Daugiausiai veiksmų jo atžvilgiu atliko S. P.. Dar buvo su maiÅ¡eliu ant galvos, kai S. jį paleido, pasiėmė kažkokiÄ virvelę, uždėjo jÄ jam ant kaklo ir stipriai spaudė prie lovos, dar labiau dusindamas, tiesiog smaugdamas, jis negalėjo iÅ¡silaisvinti iÅ¡ S. ir M., jie laikė ir dusino jį, jis rėkė, prašė jį paleisti, jie nesitraukė, vis sakydami: „duok pinigų“. Jo rankos buvo laisvos, praplėšė maiÅ¡elį, tuomet jį paleido.

S. P. pamatęs virtuvėje esančiÄ keptuvę, kuri iÅ¡ dviejų dalių, paėmė keptuvę ir į jÄ Ä¯kiÅ¡o jo deÅ¡inę rankÄ , abiem keptuvės dalimis stipriai rankÄ suspaudė, jam labai skaudėjo, rėkė iÅ¡ skausmo. Paleidęs rankÄ S. P. ta pačia keptuve suspaudė galvÄ , jam labai skaudėjo. Labiausiai iÅ¡gėrę buvo S. ir M., jie daugiausiai ir mušė, kankino. Kiti broliai jam nieko nedarė, buvo blaivesni. A. jo visai nemušė, ne visÄ laikÄ buvo jo namuose. M. V. irgi mažiau gėrė, todėl jo nemušė, smÅ«gių nesudavė, jis tik sėdėjo tame pačiame kambaryje, gėrė alų ir matė, kas vyksta.

Po to visi išėjo (t. I, b. l. 61-64; 65-69; 70-71). 2.5. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo rytas, kovo 9 ar 10 diena, jam paskambino S. P. ir pasiÅ«lė važiuoti nusipirkti alaus. S. pasiÅ«lė eiti pas E.. Jis, M., A. ir S. nuėjo pas E. ir ten gėrė, negėrė tik A.. Smurto nebuvo, tik pasityčiojimas. S. buvo iÅ¡gėręs. Jis buvo uždėjęs kuprinės virvelę E. ant burnos, sakė, kad reikia pažaboti, buvo uždėjęs ir kuprinę ant burnos. Uždėjo kuprinę ir greitai jÄ numetė.

Juokais sakė, kad uždusins, pagÄ sdins. Nurodė, kad S. buvo iÅ¡spyręs virtuvėje durų kartonÄ , jis dėjo kartonÄ atgal gal keturis kartus. Jis pats buvo paėmęs E. už rankos, bet jos nesuko, nelaužė. Vienu metu buvo išėjęs nusiÅ¡lapinti ir kai atėjo, E. pasakė, kad jį apipylė alumi. Paklausė, kas jį apipylė, o jis atsakė, kad nesvarbu. Neatsimena, kad bÅ«tų prašęs pinigų, E. buvo skolingas jo tėvui 100 Eur už elektrÄ , galbÅ«t juokais ir prašė tų pinigų.

Negirdėjo, kad S. prašė E. pinigų. Vėliau posėdžio metu parodė, kad S. paprašė E. 50 Eur juokais, nes E. buvo skolingas jo tėvui, jis taip pat E. klausė, kada jis gražins pinigus jo tėvui. Policijos pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu jis sakė, jog S. galėjo prašyti E. pinigų, nebuvo tikras, todėl pasakė, kad rašytų, jog prašė. E. rankos jau mėlynos buvo, jis yra sakęs, jog griuvo. Anksčiau jis gyveno Vietname, jam rankos visada šaldavo. Iki įvykio tarp S. ir E. pykčių nebuvo, tačiau E. yra sakęs, kad jam nepatinka „Pleškiukai“.

Jo paties santykiai su S. P. geri, jo broliai su juo taip pat nesipyksta. 2.6. Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. kartu su S. P. ir broliais M. ir A. nuvyko pas E. V. į namus, ten gėrė alų. S. P. pasigėrė ir ėmė kabinėtis prie E. V.. S. P. taip elgėsi dėl girtumo, gal norėjo pasirodyti kietas prieÅ¡ juos - brolius. S. P. nuo virtuvės grindų paėmė medžiaginę kuprinę, jÄ uždėjo E. ant veido ir juokaudamas sakė, kad E. uždusins.

E. pats nusiėmė nuo veido kuprinę ir numetė ant žemės. Jis nematė, kaip S. P. apipylė E. veidÄ alumi, tik grįžęs iÅ¡ lauko matė, kad jo veidas Å¡lapias, klausė, kas atsitiko, E. pasakė, kad S. P. apipylė alumi. Dar matė, kad S. P. gulinčiam lovoje E. V. buvo uždėjęs ant kaklo virvelę, kuriÄ iÅ¡traukė iÅ¡ tos pačios kuprinės, kuriÄ suplėšė prieÅ¡ dėdamas ant veido. S. P. trumpai palaikė virvelę prispaudęs prie E. kaklo, po to numetė ant žemės. Matė E. virtuvėje dviejų dalių keptuvę, bet nepamena, ar S. P. dėjo keptuvę E. ant galvos ir su ja spaudė galvÄ , pats buvo girtas, ne viskÄ atsimena.

Atsimena, kad S. spardė virtuvės duris, jis kelis kartus įdėjo jo iÅ¡spirtÄ durų kartonÄ , bet atsibodo dėlioti, po paskutinio iÅ¡spyrimo kartono nebeįdėjo. Tai darydamas, S. P. iÅ¡ E. pinigų nereikalavo, jei gerai atsimena, jau po visko, iÅ¡einant iÅ¡ buto, S. P. paprašė E. duoti 50 Eur, jis atsakė, kad dar negavęs pensijos, pinigų neturi. Jie ir išėjo, iÅ¡važiavo į Žadeikonių k. (t. I, b. l. 111-115). 2.7. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ nuvežė M., M. ir S. pas E..

Jie ten gėrė. Sumanė pakvailioti. Matė, kaip S. paėmė už rankos E. ir pakėlė. M. pakiÅ¡o pagalvę po nugara, kad gerdamas neapsipiltų. E. negalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ lovos, nes buvo susimušęs. E. jau buvo mėlyna ranka, kai jie atvažiavo. E. nepakilo iÅ¡ lovos, Å¡lapinosi į lovÄ dėl girtumo. S. buvo neblaivus, bet kai toks bÅ«na, jis nesimuÅ¡a. Jam E. sakė, kad pats griuvo ir susimušė. Parodė, kad jau tiksliai nepamena, ar S. užkrito ant E., galbÅ«t ir užkrito, nes norėdamas pakelti, kad atsisėstų, susvirduliavo.

Visi buvo neblaivÅ«s, jis vienas buvo blaivus. Nieko nematė, nes vaikščiojo, iÅ¡eidavo parÅ«kyti. Po to visi iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) Å¡vęsti gimtadienio. IÅ¡važiuodami iÅ¡ E. atsisveikino, davė jam cigaretę. Pats nebuvo patalpoje, todėl visų įvykio aplinkybių nežino. Važiuojant iÅ¡ E. S. sakė, kad jie, t. y. S., M. ir M., gerdami Å¡aipėsi iÅ¡ E.. Parodė, kad nebuvo jokių muÅ¡tynių. Tarp S. ir E. nebuvo jokios kalbos apie pinigus. Jis paklausė E., kada jis grÄ Å¾ins jo tėvui pinigus.

Po įvykio E. sakė, kad niekas čia nekaltas. E. sakė, kad jam policija liepė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nes nori, kad visi, t. y. jis, S., M., M. „atsisėtų“. E. sakė, kad nei vienas jam nieko nedarė. 2.8. Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad įvykio dienÄ jis kartu su broliais M. ir M., S. P. atvyko pas E. V. į namus, atsivežė alaus. Jis vienas alaus negėrė, nes vairavo, todėl bute nesėdėjo, vis iÅ¡eidavo į automobilį, į laukÄ . Vienu metu grįžo į butÄ , pamatė, kad S. stovi prie lovos ir viena ranka yra suėmęs už rieÅ¡o kairę E. rankÄ .

Jis nesuprato, kÄ S. nori padaryti E.. Laikydamas už rankos, S. užkrito ant E., E. suaimanavo ir rankomis stÅ«mė nuo savęs S.. Jis matė, kad ant E. kairės rankos virÅ¡utinės plaÅ¡takos dalies yra sumuÅ¡imo žymė, ji buvo tamsiai mėlynos spalvos, 5 cm skersmens. Kitų sužalojimų nesimatė. Po to vėl išėjo į laukÄ , bute pasiliko likusieji draugai. Jam paskambino pažįstamas, pakvietė į (duomenys neskelbtini). Tuomet visi ir iÅ¡važiavo, važiuojant S. pasakojo, kad jie, t. y. jis, M. ir M., gerdami alų Å¡aipėsi iÅ¡ E..

Vadino jį „mėlynosiu“, iš E. plaukų darė įvairias pasišaipymo šukuosenas, važiuojant jie pasakojo daugiau detalių, kaip šaipėsi iš E., tačiau jis vairavo automobilį ir daug ko neišgirdo, nekreipė dėmesio (t. I, b. l. 82-85). 2.9. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paskambino S. ir pakvietė atvažiuoti išgerti. Nusipirko alaus, S. pasiūlė nueiti pas E.. Jis, A., M. ir S. nuėjo pas E., ten gėrė. Kai atvažiavo, E. gulėjo lovoje, suprato, kad jis apsišlapinęs. S. buvo E. surišęs rankas, tačiau E. niekas nemušė.

Rankas suriÅ¡o, nes galbÅ«t norėjo pasirodyti. Buvo užmetęs kuprinėlę ant veido. S. spaudė E. galvÄ su keptuve, skirta kepti čirvinius blynus. Nespaudė, tik uždėjo. M. ir A. tuo metu nebuvo, jie buvo išėję. Jis pats E. nieko nedarė, prieÅ¡ jį nesmurtavo. S. sakė baigti taip elgtis, bet jis neklausė. Nepamena, ar S. prašė E. pinigų. GalbÅ«t S. ir galėjo praÅ¡yti E. pinigų. Durų fanerÄ pas E. namuose iÅ¡spyrė S. su koja, M. tvarkė duris. M. galbÅ«t taip pat buvo užmetęs kuprinėlę E. ant veido.

S. buvo girtas, kai bÅ«na iÅ¡gėręs, jis žiaurus. Kai atėjo pas E., ant jo kÅ«no nematė jokių sužalojimų. S. E. sudavė kelis nestiprius smÅ«gius per veidÄ . S. vartė E. lovoje, iÅ¡ jo juokėsi, buvo jam užlaužęs už nugaros abi rankas, E. prašė jį paleisti, matėsi, kad jam skauda. S. E. buvo surišęs rankas ir uždėjęs virvelę ant veido. E. sakė: „ai, ai, ai“. Jo nemušė stipriai, tai yra taip, kad liktų žymės. S. riÅ¡o E. rankas, jis matė, kaip S. tai darė, norėjo pasityčioti.

Kai S. riÅ¡o rankas ir dėjo virvelę į burnÄ , matė tik jis, nes abu broliai buvo išėję. E. ir S. santykiai iki įvykio buvo geri, nors E. yra sakęs, kad S. „žulikas“. S. jam skambino, prašė jo prisiimti kaltę. Sakė, kad sakytų, jog jis E. į veidÄ du kartus trenkė su „kuloku“. Jo santykiai su S. nėra blogi, jis neturi pagrindo jo apkalbėti. 2.10. Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. kartu su M., A. ir S. atvyko pas E. V..

Gėrė alų, negėrė tik brolis A., nes vairavo. Alkoholis ėjo į pabaigÄ , S. P. pasigėrė ir ėmė „durniuoti“, jis neblaivus darosi agresyvus, kabinėjasi prie žmonių, mėgsta iÅ¡ jų pasiÅ¡aipyti. Ne visai pamena įvykių eiliÅ¡kumo, nes pats buvo neblaivus. Vienu metu S. P. ėmė kabinėtis prie lovoje gulinčio E. V., pradėjo iÅ¡ jo Å¡aipytis, pilti jam ant galvos alų, alaus pripylė į jo lovÄ . Kai alus ėjo į pabaigÄ , S. P. pradėjo E. praÅ¡yti 5 ar 10 eurų, gerai sumos nepamena.

S. niekur nedirba, pinigų tÄ dienÄ neturėjo, mano, kad jis prašė pinigų dėl alaus, nes norėjo jo nusipirkit dar. E. V. pasakė, kad jis pinigų neturi, nes dar negavo pensijos. S. vis labiau darėsi neblaivus, iÅ¡spyrė koja virtuvės durų faneros gabalÄ , tas duris bandė sutvarkyti brolis M.. Pirmas prie E. V. pradėjo kabinėtis S. P., po to prisidėjo ir jo brolis M.. Jis juos bandė raminti, bet jie nekreipė dėmesio. Jie pradėjo E. muÅ¡ti, iÅ¡ jo tyčiotis, jie tÄ darė iÅ¡ girtumo, tiesiog Å¡aipėsi be priežasties, muÅ¡dami jie pinigų nereikalavo.

Jis matė, kad S. P. kelis kartus gulinčiam E. V. sudavė delnais į veidÄ , gal 2-3 smÅ«gius. Vienu momentu E. V. prisiÅ¡lapino į lovÄ , S. ėmė jį vartyti lovoje, iÅ¡ jo juoktis, buvo jam užlaužęs už nugaros abi rankas, E. V. prašė paleisti, matėsi, kad jam skauda. Kai S. atleido jo rankas, matė, kad viena ranka yra nubrozdinta, iÅ¡ jos bėgo kraujas. Po to S. P. rado virtuvėje kažkokiÄ numestÄ kuprinę, raudonos spalvos, nuo jos nuplėšė virvę ir užgulė E., uždėjo jam ant kaklo tÄ virvę ir spaudė E. prie lovos, E. gulėjo ramiai, nesiprieÅ¡ino ir nesimuistė, tik prašė jį paleisti.

Po to S. laikė E. V. rankas, jį užgulęs visu kÅ«nu, o jo brolis užmetė E. ant galvos tÄ raudonÄ kuprinytę, jos nelaikė, tai S. prispaudė kuprinę prie lovos ir neleido E. jos nusiimti. Kai S. atleido kuprinę, E. pats nusimetė jÄ nuo galvos. S. P. virtuvėje rado dviejų dalių keptuvę, su ja buvo suspaudęs E. V. rankÄ , galvÄ . Praėjus kelioms dienoms po įvykio, S. P. paskambino jam ir liepė prisiimti kaltę, sakyti, kad jis pradėjo konfliktÄ su E. V., jis liepė policijai sakyti, kad jis rÅ«kė, o E. V. paprašė jo cigaretės, jis nedavė, E. jam trenkė į veidÄ , o jis jam sudavė atgal, daugiau E. niekas nemušė.

Suprato, kad S. P. bijo prisipažinti, kÄ padaręs, nori, kad jis prisiimtų kaltę (t. I, b. l. 104-108). 2.11. IÅ¡ 2019 kovo 10 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo paimti daiktai – keptuvė, virvutė, maiÅ¡elis bei DNR biologinis pėdsakas nuo keptuvės, daiktai apžiÅ«rėti, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. I, b. l. 27-36; 37-42). 2.12. 2019 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 286/2019 (05) užfiksuota, kad E. V. padaryta poodinės kraujosruvos deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, pakauÅ¡io srityje, odos nubrozdinimai kaktoje, abiejuose antakiuose, deÅ¡inio smilkinio srityje, deÅ¡iniame žande, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje plaÅ¡takoje, muÅ¡tinė žaizda deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, paveikus bukais daiktais, 12 trauminių poveikių pasekoje, galimai nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 51).

3. Ä®rodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas 3.1. Kaltinamasis S. P. kaltės dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, parodė, jog įvykio dienÄ buvo pas nukentėjusįjį E. V. namuose, gėrė alų, tačiau pinigų iÅ¡ jo nereikalavo, fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, iÅ¡ jo nesityčiojo ir jokių neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Nurodė, jog konfliktas kilo, tiesa, tarp E. V. ir M.

V.. M. rÅ«kė, o E. V. paprašė jo palikti jam parÅ«kyti, M. rÅ«kyti jam nepaliko, tuomet E. V. trenkė jam ir iÅ¡ rankų iÅ¡mušė cigaretę. M. atsisukęs trenkė E. V. per galvÄ . Jie toliau gėrė. M. E. V. ant galvos užpylė alaus, alaus užpylė ir ant kaklo, trenkė į krÅ«tinę. Jis išėjo į namus atneÅ¡ti dar alaus, kai grįžo, E. V. buvo suriÅ¡tos rankos su maiÅ¡eliu. Nežino, kas jas suriÅ¡o. M. V. prašė E. V. pinigų, nes jis buvo skolingas jų tėvui už elektrÄ .

Pats jis gerai sutaria su nukentėjusiuoju E. V., padeda jam buityje. Kaltinamojo parodymų patikimumÄ teismas vertina atsižvelgdamas į jų atitikimÄ kitiems bylos įrodymams. 3.2. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo neigia, taip pat į tai, jog bylÄ nagrinėjant teisme proceso dalyvių pozicijos iÅ¡siskyrė, jie nurodė skirtingas aplinkybes, pagrindinis įrodymų Å¡altinis Å¡ioje byloje yra ikiteisminio tyrimo apklausų metu duoti nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Nukentėjusysis E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2019 m. kovo 9 d. į jo namus atvyko S. P., M. V., M. V. ir A. V., pas jį gėrė alų. IÅ¡gertuvių metu S. P. pradėjo reikalauti iÅ¡ jo pinigų, suprato, kad dėl alaus, pasakė, kad pinigų neturi. Pirmiausiai supykęs, kad jis neduoda pinigų, jį pradėjo muÅ¡ti S. P., delnais sudavė 5 ar 6 smÅ«gius jam į veidÄ , galvÄ . Po to jį muÅ¡ti ėmė M., sudavė delnais 5 ar 6 smÅ«gius į veidÄ , galvÄ . S. P. laužė ir sukiojo abi jo rankas paėmęs už riešų, jam labai skaudėjo, vėliau ant abiejų rankų atsirado mėlynės. Nuo smÅ«gių buvo nugriuvęs ant lovos, gulėjo ant nugaros, S. P. jį užgulė, savo kÅ«nu užspaudė kojas, o rankomis įsirėmė į krÅ«tinę ir laikė prispaudęs prie lovos, kol M. radęs lovoje kažkokį medžiaginį maiÅ¡elį užmovė jam ant galvos, uždengdamas nosį, burnÄ , tÄ maiÅ¡elį laikė, kad jis nenusiimtų.

Jam pradėjo trÅ«kti oro. Dar buvo su maiÅ¡eliu ant galvos, kai S. jį paleido, pasiėmė kažkokiÄ virvelę, uždėjo jam ant kaklo ir stipriai spaudė prie lovos, dar labiau dusindamas, tiesiog smaugdamas, S. ir M. jį laikė ir dusino, jis rėkė, prašė jį paleisti, jie nesitraukė, vis reikalavo pinigų. Jo rankos buvo laisvos, praplėšė maiÅ¡elį, tuomet jį paleido. S. P., paėmė virtuvėje esančiÄ keptuvę ir į jÄ Ä¯kiÅ¡o jo deÅ¡inę rankÄ , abiem keptuvės dalimis stipriai rankÄ suspaudė.

Paleidęs rankÄ , S. P. ta pačia keptuve suspaudė galvÄ . Jis pažymėjo, kad daugiausiai jį mušė, kankino S. ir M. Kiti broliai jam nieko nedarė, buvo blaivesni. 3.3. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis iÅ¡ esmės pakeitė savo pozicijÄ . Nukentėjusysis nurodė, jog S. P. nereikalavo iÅ¡ jo pinigų, jo nemušė, prieÅ¡ingai, S. P. jį apgynė, nes jį kankino ir mušė V., vienu metu S. P. iÅ¡ viso nebuvo namuose, jis buvo išėjęs, kaip tik tuomet V. suriÅ¡o jo rankas maiÅ¡eliu.

Tiesa, nukentėjusysis teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, tai yra tai, jog jį mušė, smaugė, kankino, dėjo maišelį jam ant galvos, virvę ant burnos, keptuvę ant galvos, pylė ant jo alų, jam grasino, atliekant šiuos veiksmus, reikalavo iš jo pinigų, nukentėjusysis tik įvardijo kitus asmenis, atlikusius šiuos veiksmus. Teisme nukentėjusysis taip pat parodė, jog ir S. P. atliko jo atžvilgiu smurtinius veiksmus, gal ir pinigų reikalavo. Ikiteisminio tyrimo apklausų metu jis akcentavo, jog jį mušė ir kankino S. P. ir M.

V., tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu jis jau nurodė, kad maiÅ¡elį ant galvos, virvę ant burnos jam dėjo M. V., per veidÄ mušė taip pat M. V.. Pažymėtina, jog M. V. ir M. V. dvyniai, tačiau nukentėjusysis teisme nurodė, jog jie giminės, jis juos skiria. M. padėjo jį smaugti, kankinti, kiti broliai jį taip pat kankino. Jie jam grasino, reikalavo iÅ¡ jo pinigų. Sakė, kad jei neduos, tai bus blogai. Kai jis pasakė, kad pinigų neturi, jie jam sudavė smÅ«gius į krÅ«tinę.

S. P. jį gynė. Atkreiptinas dėmesys, jog visų ikiteisminio tyrimo apklausų metu nukentėjusysis laikėsi analogiÅ¡kos pozicijos, dėstė tas pačias įvykio aplinkybes, jų neatitikimas minimalus. Jis patvirtino, jog frazę: „duok pinigų“, kartu naudodami smurtÄ jo atžvilgiu, sakė S. P. ir M. Daugiausiai veiksmų jo atžvilgiu atliko S. P.. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog A. jo visai nemušė, nes ne visÄ laikÄ buvo jo namuose, M. irgi mažiau gėrė, todėl jo nemušė, smÅ«gių nesudavė, jis tik sėdėjo tame pačiame kambaryje, gėrė alų ir matė kas vyksta. 3.4.

Pažymėtina, jog nukentėjusysis bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė aplinkybes, kurias jau bylÄ nagrinėjant teisme nurodė ir kaltinamasis S. P.. Kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, jog jie visi gėrė alų pas E. V., tačiau jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, pinigų nereikalavo, buvo pas E. V. trumpai, po to iÅ¡vyko, bylÄ nagrinėjant teisme jau nurodė, jog konfliktas buvo, jis kilo tarp nukentėjusiojo ir M. V., smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko M.

V.. Pažymėtina tai, jog nei kaltinamasis S. P., nei nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad su nukentėjusiuoju konfliktavo ir jį mušė M. V., kaip ir to, jog S. P. vienu metu buvo išėjęs, o patyčių veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko broliai V.. Atkreiptinas dėmesys, jog visų ikiteisminio tyrimo apklausų metu nukentėjusysis nurodė, jog smurto ir patyčių veiksmus prieš jį naudojo S. P. ir M. V.. M. V. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pažymėtina, jog liudytojas M. V. jau 2019 m. balandžio 4 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, jog S. P. jam skambino ir prašė prisiimti kaltę, apklausos metu policijos pareigÅ«nams nurodyti, jog tarp jo ir E. V. kilo konfliktas dėl cigaretės, tai yra bÅ«tent tas aplinkybes, kurias jau teisme nurodė ir pats S. P., ir nukentėjusysis. Pažymėtina ir tai, jog bÅ«tent liudytojo M. V. parodymai nekito nuo pat tyrimo pradžios, tai yra tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylÄ nagrinėjant teisme jis laikėsi analogiÅ¡kos pozicijos, vienintelis nurodė, jog S. P. reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų, panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai.

M. V. parodymai sutapo su nukentėjusiojo ikiteisminiame tyrime nurodytomis aplinkybėmis, tai yra jis patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį bei pinigų reikalavimo. Be kita ko, pažymėtina, kad pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. V. sėdėjo tame pačiame kambaryje, gėrė alų ir matė kas vyksta. 3.5. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai vertinami kartu su liudytojų parodymais. Liudytojas M. V. teisme parodė, kad įvykio dienÄ jis su broliais ir S. P. nuvyko pas E. V., ten gėrė alų.

Smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nebuvo, tik pasityčiojimas – S. P. buvo uždėjęs kuprinės virvelę E. ant burnos, sakė, kad reikia jį pažaboti, buvo uždėjęs kuprinę ir ant burnos, uždėjo tÄ kuprinę nesmarkiai ir greitai numetė. Juokais sakė, kad uždusins, pagÄ sdins. E. pasakė, kad jį apipylė alumi, paklausė, kas jį apipylė, o Å¡is atsakė, kad nesvarbu. S. P. prašė E. 50 Eur, juokais, nes E. buvo skolingas jo tėvui, jis pats taip pat prašė pinigų dėl skolos tėvui, nes E. V. buvo skolingas už elektrÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. nurodė, jog kartu su M., A. ir S. atvyko pas E. V., gėrė alų. Alkoholis ėjo į pabaigÄ , S. P. pasigėrė ir ėmė „durniuoti“, jis neblaivus agresyvus, kabinėjasi prie žmonių. S. P. ėmė kabinėtis prie lovoje gulinčio E. V., pradėjo iÅ¡ jo Å¡aipytis, pilti jam ant galvos alų, alaus pripylė į jo lovÄ . Kai alus ėjo į pabaigÄ , S. P. pradėjo E. praÅ¡yti 5 ar 10 Eur, mano, jų reikėjo alui. E. atsakė, kad neturi. S. ir M. pradėjo E. muÅ¡ti iÅ¡ jo tyčiotis, jie tÄ darė iÅ¡ girtumo, tiesiog Å¡aipėsi be priežasties, muÅ¡dami pinigų nereikalavo.

S. P. kelis kartus gulinčiam E. V. sudavė delnais į veidÄ , gal 2-3 smÅ«gius. E. V. prisiÅ¡lapino į lovÄ , S. ėmė jį vartyti lovoje, iÅ¡ jo juoktis, buvo jam užlaužęs už nugaros abi rankas, E. V. prašė paleisti, matėsi, kad jam skauda. Matė, kad viena ranka yra nubrozdinta, iÅ¡ jos bėgo kraujas. S. P. rado virtuvėje kažkokiÄ numestÄ kuprinę, nuo jos nuplėšė virvę ir užgulė E. V., uždėjo jam ant kaklo tÄ virvę ir spaudė E. prie lovos. Po to S. laikė E. V. rankas, jį užgulęs visu kÅ«nu, o jo brolis užmetė E. ant galvos tÄ raudonÄ kuprinytę.

S. P. su dviejų dalių keptuve buvo suspaudęs E. V. rankÄ , galvÄ . Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio dienÄ nuvežė M., M. ir S. pas E., jie gėrė, pats negėrė, nes vairavo. Matė, kaip S. paėmė už rankos E. ir pakėlė. E. negalėjo iÅ¡lipti iÅ¡ lovos, nes buvo susimušęs, E. ranka jau buvo mėlyna, kai jie atvažiavo. Jis vienas buvo blaivus, nieko nematė, nes vaikščiojo, iÅ¡eidavo parÅ«kyti. Jau iÅ¡vykus iÅ¡ E. kiti buvusieji maÅ¡inoje pasakojo, kad jie, tai yra S., M. ir M., gerdami Å¡aipėsi iÅ¡ E..

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog 2019 m. kovo 9 d. jis, broliai ir S. P. buvo pas E. V., jie gėrė alų, jis vairavo. Vis iÅ¡eidavo į laukÄ , vienu metu grįžęs į vidų matė, kad S. stovi prie lovos ir viena ranka yra suėmęs už rieÅ¡o kairę E. rankÄ . Laikydamas už rankos, S. užkrito ant E., E. suaimanavo ir rankomis stÅ«mė nuo savęs S.. Matė, kad ant E. kairės rankos virÅ¡utinės plaÅ¡takos dalies yra sumuÅ¡imo žymė, ji buvo tamsiai mėlynos spalvos, 5 cm skersmens.

IÅ¡važiavus S. pasakojo, kad jie, t. y. jis, M. ir M., gerdami alų Å¡aipėsi iÅ¡ E.. Liudytojas M. V. teismo posėdžio metu parodė, jog jis, A., M. ir S. nuėjo pas E., ten gėrė. S. P. buvo užmetęs kuprinėlę E. ant veido, spaudė E. galvÄ su keptuve, skirta kepti čirviniams blynams. M. ir A. tuo metu nebuvo, jie buvo išėję. Jis pats E. nieko nedarė, prieÅ¡ jį nesmurtavo. S. galbÅ«t ir galėjo praÅ¡yti E. pinigų. S. buvo girtas, kai bÅ«na iÅ¡gėręs, jis žiaurus.

Taip pat nurodė, jog S. E. sudavė kelis nestiprius smÅ«gius per veidÄ . S. vartė E. lovoje, iÅ¡ jo juokėsi, buvo jam užlaužęs už nugaros abi rankas, E. prašė jį paleisti, matėsi, kad jam skauda. S. E. nemušė stipriai, tai yra taip, kad liktų žymės. Kai S. riÅ¡o rankas ir dėjo virvelę į burnÄ , matė tik jis, nes abu broliai buvo išėję. 3.6. Pažymėtina, jog liudytojų, kurie dalyvavo įvykyje ir matė jo aplinkybes, parodymai iÅ¡ dalies sutapo su nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, visi jie nurodė, jog iÅ¡ nukentėjusiojo buvo pasityčiota – S. P. dėjo kuprinę E. V. ant galvos, virvelę ant burnos, keptuvę ant galvos, riÅ¡o rankas, detaliau Å¡ias aplinkybes nurodė M. ir M.

V., A. V. vairavo, alkoholio nevartojo, todėl ne visÄ laikÄ buvo viduje. Pažymėtina ir tai, jog visi minėti daiktai buvo rasti pas nukentėjusįjį namuose (t. I, b. l. 30-42) ir yra pridėti prie bylos. Liudytojas M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog S. P. tyčiojosi iÅ¡ E. V., jį mušė, reikalavo nukentėjusiojo pinigų. Nepaisant to, kad liudytojai yra kaltinamojo pažįstami ir įvykio dienÄ Å¡ventė kartu, jie iÅ¡ dalies patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jų dėstomos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojų nurodoma aplinkybė, jog prieÅ¡ nukentėjusįjį nebuvo naudotas smurtas, iÅ¡ jo buvo tik pasityčiota, laikytina pačių liudytojų situacijos vertinimu ir nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių. Be kita ko, M. V. ir A. V., kaip patys nurodė, ne visÄ laikÄ buvo bute ir negalėjo matyti visko, kas vyko. 3.7. 2019 m. kovo 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 286/2019 (05) patvirtina, jog nukentėjusiajam E. V. padaryti sužalojimai, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, galėjo bÅ«ti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3.8.

Kaip minėta aukščiau, nukentėjusysis viso ikiteisminio tyrimo metu laikėsi analogiÅ¡kos pozicijos, jo parodymai buvo nuoseklÅ«s. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jis nurodė visai kitÄ asmenį, smurtavusį prieÅ¡ jį, tai yra M. V., taip pat, kad iÅ¡ jo tyčiojosi ir kiti V.. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis aplinkybes vis keitė, nurodė, jog sakė tiesÄ ikiteisminio tyrimo metu, po to, kad teisme. Nukentėjusysis bylÄ nagrinėjant teisme parodė, kad S. P. galbÅ«t jį truputį ir mušė, bet nestipriai, galbÅ«t ir kalbėjo apie pinigus, spaudė galvÄ keptuve, po to vėl kategoriÅ¡kai laikėsi nuomonės, jog jį mušė tik V., o S. P. vienintelis jam nieko nedarė, jį apgynė.

Atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes, tai yra, kad S. P. yra žiaurus, nuosekliai pasakojo, kokius smurtinius ir patyčių veiksmus jis jo atžvilgiu atliko, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. V., A. V. jokių smurtinių veiksmų jo atžvilgiu neatliko, liudytojai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nurodė, jog patyčių veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko S. P., M. V. nuo pat tyrimo pradžios patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo pozicijos nebuvo galima aiÅ¡kiai suprasti, kadangi jis dvejojo nurodydamas, kada sakė tiesÄ , nukentėjusiojo parodymai vertintini kaip galimas siekis padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi teisme jis nurodė, jog su kaltinamuoju jie draugai ir jei jis jam kÄ ir padarė, atleidžia, nori, kad byla bÅ«tų nutraukta. 3.9.

Pasak kaltinamojo, taip pat liudytojų M. V. ir A. V., nukentėjusysis E. V. buvo skolingas liudytojų Vainauskų tėvui pinigų, todėl iÅ¡ nukentėjusiojo iÅ¡gertuvių metu jų ir buvo reikalaujama. Teismas versijÄ dėl pinigų reikalavimo dėl skolos, vertina atsižvelgdamas į tai, jog pastaroji atsirado jau bylÄ nagrinėjant teisme, ikiteisminio tyrimo metu nei kaltinamasis, nei liudytojai neužsiminė apie skolÄ už elektrÄ , Å¡i versija, kuri nėra patvirtinta jokiais įrodymais, atsirado jau bylÄ nagrinėjant teisme, todėl ji, teismo nuomone, laikytina nepatikima ir siekiu pateisinti pinigų reikalavimÄ iÅ¡ nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme laikėsi analogiÅ¡kos pozicijos, nurodė, kad iÅ¡ jo buvo reikalauta pinigų, buvo vartojama frazė: „duok pinigų“, jo nuomone, jų reikėjo alui, jam atsakius, kad pinigų jis neturi, prieÅ¡ jį buvo naudotas fizinis smurtas, atlikti patyčių veiksmai, be kita ko, ir liudytojai V. ikiteisminio tyrimo metu užsiminė, jog S. P. pradėjo reikalauti iÅ¡ E. V. pinigų, jų teigimu, pinigų jam reikėjo alui, nes jų neturėjo, tuo tarpu jie patys pinigų turėjo, todėl jų reikalauti iÅ¡ nukentėjusiojo jiems nereikėjo. 3.10.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. 3.11.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui prieÅ¡intis, pagrobė svetimÄ turtÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. BK 22 straipsnyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra toks tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ . 3.12. Teisės doktrinoje pažymima, jog formuluodamas plėšimo sudėtį, įstatymų leidėjas siekė pirmiausia uždrausti atvejus, kai iÅ¡ žmogaus atimamas turtas panaudojant smurtÄ . Pagrindiniu nusikaltimo objektu yra laikoma tokia vertybė, kuriÄ pirmiausia norėjo apsaugoti įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikÄ . Plėšimo kaip nusikalstamos veikos specifiÅ¡kumÄ lemia tai, jog Å¡is nusikaltimas pagal objektÄ yra priskiriamas nusikaltimų, kuriais kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, rÅ«Å¡iai.

Plėšimo atveju yra siekiama pagrobti svetimÄ turtÄ , todėl pagrindinis tiesioginis Å¡io nusikaltimo objektas yra konkreti nuosavybė. Plėšimo sudėtyje (BK 180 straipsnio 1 dalyje) numatyti plėšimo metu atliekami smurtinio pobÅ«džio veiksmai (panaudojamas fizinis smurtas ar atimama galimybė nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis), lemia tai, jog papildomu tiesioginiu Å¡io nusikaltimo objektu laikoma asmens sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. Å ioje vietoje svarbu pažymėti, jog plėšimÄ sunkesniu nusikaltimu paverčia bÅ«tent smurto, grasinimo juo ar žmogaus veiksmų laisvės suvaržymo elementas, kurio pasekmės gali bÅ«ti ir sunkios, nepaisant to, jog juo kėsinamasi tik į papildomÄ Å¡io nusikaltimo objektÄ , o turtinė netektis, pažeidžiant pagrindinį Å¡io nusikaltimo objektÄ , dažnu atveju bÅ«na smulki. 3.13.

Aptartų nustatytų aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste, teismas sprendžia, kad yra nustatyta, jog S. P., atvykęs pas nukentėjusįjį į namus, iÅ¡gertuvių metu, reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo pinigų, nukentėjusiajam atsisakius duoti pinigų, jis panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , kitus patyčių veiksmus, kuriais atėmė galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nusikalstamos veikos, tai yra svetimo turto pagrobimo, kaltinamasis nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, tai yra todėl, kad nukentėjusysis pinigų tuo metu neturėjo.

Teismas sprendžia, jog byloje nustatyta, kad kaltinamojo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas apiplėšti. 3.14. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas atmeta kaltinamojo parodymus, kad jis nereikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, nenaudojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, neatliko patyčių veiksmų, tai yra nesikėsino nukentėjusiojo apiplėšti, juos paneigia kiti byloje ištirti įrodymai. Teismas remiasi nukentėjusiojo E. V. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojų A.

V., M. V., M. V., dalyvavusių įvykyje, parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo apklausų metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kuri patvirtina padarytus sužalojimus, kurie galėjo atsirasti esant minėtai situacijai ir nurodytu laiku ir yra kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kita bylos medžiaga. Teismas sprendžia, jog iÅ¡tirtų įrodymų kontekste akivaizdu, kad S. P., iÅ¡gertuvių metu, panaudodamas fizinį smurtÄ E. V. atžvilgiu, pasikėsino jį apiplėšti, tai yra, reikalaudamas pinigų, delnais suduodamas smÅ«gius į veidÄ , galvÄ , uždėdamas suplėšytÄ kuprinę ant veido ir jÄ laikydamas, po to virvele spausdamas kaklÄ , dvipuse keptuve spausdamas deÅ¡inę rankÄ , galvÄ , padarė poodines kraujosruvas deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, pakauÅ¡io srityje, odos nubrozdinimÄ kaktoje, abiejuose antakiuose, deÅ¡inio smilkinio srityje, deÅ¡iniame žande, kairės ausies kauÅ¡elyje, kairėje plaÅ¡takoje, muÅ¡tinę žaizdÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, taip padarydamas nukentėjusiajam E. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasikėsino pagrobti svetimÄ E. V. priklausantį turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis E. V. pinigų neturėjo.

Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl S. P. pripažįstamas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo.

4. Bausmės skyrimo motyvai, kiti bylos klausimai 4.1. Skiriant bausmę S. P. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijÄ , į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). 4.2. Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę S. P., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje – kaltinamasis jos nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę – S. P. praeityje teistas, teistumas iÅ¡nykęs (t.

II, b. l. 4-9), administracine tvarka nebaustas (t. II, b. l. 3), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. II, b. 29, 30). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokuroro siÅ«lomÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis). Esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sÄ lygoms, bausmės vykdymas atidedamas 2 (dvejiems) metams, kadangi teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, nepaisant to, jog S. P. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, nustatyta, jog su nukentėjusiuoju jie susitaikė, pats nukentėjusysis tÄ patvirtino teisme, pretenzijų kaltinamajam neturi, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog kaltinamasis stengiasi sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes. Teismas vertina, jog S. P. praeityje teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, tačiau atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo jaunÄ amžių, siekiant iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius bei suteikiant galimybę taisytis, bausmės vykdymas atidedamas.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. P. skiriami įpareigojimai – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ ; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktai). Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikas (2 paros), kurį kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas (BK 66 straipsnis). 4.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimas – panaikinamos. 4.4.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvė, esanti pakete Nr. 1, pridėtame prie bylos; virvutė, esanti voke, pridėtame prie bylos; maiÅ¡elis, esantis voke, pridėtame prie bylos – grÄ Å¾inami nukentėjusiajam E. V.; DNR biologinis pėdsakas nuo keptuvės, esantis voke, pridėtame prie bylos – paliekamas prie bylos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a :

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, S. P. bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti S. P. įpareigojimus – pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ ; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neiÅ¡eiti iÅ¡ namų laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , kurį S. P. buvo laikinai sulaikytas (2 paras). Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ â€“ panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvę, esančiÄ pakete Nr. 1, pridėtame prie bylos; virvutę, esančiÄ voke, pridėtame prie bylos; maiÅ¡elį, esantį voke, pridėtame prie bylos – grÄ Å¾inti nukentėjusiajam E. V.;

DNR biologinį pėdsakÄ nuo keptuvės, esantį voke, pridėtame prie bylos – palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rÅ«muose. Teisėja Å arÅ«nė Butkuvienė