2021-02-03 Nr. AB-2466-3-61-3-02432-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1816-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02432-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-116(7-84/2018); 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 1A-163 dalį, kuria patvirtintas Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2017 lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 7KM32/04; 3) Kauno teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 7KM32/04.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas V. B. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-116(7-84/2018), Muitinės departamento 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 1A-163 dalį, kuria patvirtintas Kauno TM 2017 lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 7KM32/04, ir Kauno TM 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 7KM32/04.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Pareiškėjo V. B. skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. S-116(7-84/2018). Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. 1A-163 dalį, kuria iš dalies patvirtintas Kauno teritorinės muitinės 2017 lapkričio 16 d. sprendimas Nr. 7KM32/04. Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2017 lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 7KM32/04 dalį, kuri buvo patvirtinta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 1A-163. Kitą pareiškėjo V. B. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“.

II. Pareiškėjo atstovas advokatas E. V. 2021 m. sausio 7 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo administracinėje byloje Nr. eA-1816-442/2020.

Pareiškėjo atstovas prašo priteisti išlaidas, kurias pareiškėjas patyrė teisiniam atstovavimui (advokato išlaidoms) apmokėti tiek ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu (Muitinės departamente ir Mokestinių ginčų komisijoje), tiek sprendžiant ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas pagrindžia prie prašymo pridedamomis sąskaitomis faktūromis su atliktų darbų išklotinėmis ir kartu pateikia apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atkreipia dėmesį į šias svarbias aplinkybes: byla yra sudėtinga, kadangi jai buvo reikalingos specialios mokesčių (muitų) srities teisinės žinios; ginčas yra susijęs ne tik su Lietuvos teisės aktų taikymu ir aiškinimu, bet ir su Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimu; byloje spręsti klausimai anksčiau nebuvo nagrinėti teisme. Pareiškėjas įsitikinęs, kad prašoma priteisti iš atsakovo patirtų išlaidų advokato paslaugoms suma yra pagrįsta, protingo dydžio ir priteistina pilna apimtimi.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo: priteisti iš atsakovo Muitinės departamento pareiškėjo patirtas 6 132,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 711,48 Eur advokato išlaidos, susijusios su ginčo nagrinėjimu Muitinės departamente; 1 863,40 Eur advokato išlaidos, susijusios su ginčo nagrinėjimu Mokestinių ginčų komisijoje; 2 371,40 Eur advokato išlaidos, susijusios su ginčo nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-444-764/2019; 1 185,80 Eur advokato išlaidos, susijusios su ginčo nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pareiškėjo V. B. prašymo priteisti 6 132,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumas.

Teismo išlaidų atlyginimą reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Iki nurodyto straipsnio pakeitimo galiojusios ABTĮ redakcijos (2016 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 41 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine instancija, atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, kai: 1) pradėtoje ir nebaigtoje nagrinėti apeliacine instancija byloje nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje yra priimta iki šio įstatymo įsigaliojimo; arba 2) apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1833 įsigaliojo 2018 m. gruodžio 29 d.

Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas 2019 m. balandžio 19 d., o nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine tvarka buvo priimta 2020 m. spalio 15 d., todėl šiuo atveju turi būti taikoma ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1833 redakcija).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019 aiškindamas ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad ši procesinė teisės norma, siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reguliavimą, buvo pakeista ir pakartoja Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostata buvo priimta siekiant unifikuoti tapačių procesinių santykių teisinį reguliavimą bei siekiant užtikrinti vienodą teismų praktiką, turi būti taikomas teisės aiškinimas, suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

Taigi, turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-637-662/2019; 2020 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-594-575/2020; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1350-575/2019; 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019).

Pareiškėjo atstovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiuntė 2021 m. sausio 7 d., po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (galutinis procesinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2021 m. sausio 6 d.), t. y. praleidęs terminą tokiam prašymui paduoti.

Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą. Pareiškėjas jokių aplinkybių, kodėl prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme negalėjo pateikti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje apeliacine tvarka, nenurodė.

Atsižvelgiant išdėstytus argumentus, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas, todėl atmetamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė