Legislator Case Law & Legislation
cda12e5c-6ee1-4ff2-8d44-b01a8b2c9453 AI generated

cda12e5c-6ee1-4ff2-8d44-b01a8b2c9453 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number cda12e5c-6ee1-4ff2-8d44-b01a8b2c9453
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo panaikinimo dalyje ir nepagrįsto praturtėjimo, ir           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė S. A. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å venčionių rajono apylinkės teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimÄ Nr. 2.9-86-10983 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje pilietei Z.

Legislator headnote

AI generated

cda12e5c-6ee1-4ff2-8d44-b01a8b2c9453 · Å iaulių apygardos teismas: Byloje ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji prašė perduoti jai žemę neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kaime namų valdai jai priklausantiems statiniams aptarnauti, todėl jos teisę skųsti pirmame ieÅ¡kinio reikalavime nurodytÄ sprendimÄ ir Å¡io skundo padavimo terminai teismo vertinti pagal ABTÄ® 33 str. 1 d., nuo skundžiamo akto paskelbimo, o ne nuo sprendimo įteikimo dienos, kaip tai numatyta LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 ir 19 straipsniuose.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-83-210/2015                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00800-2013-8                                                             Procesinio sprendimo kategorija 24.4.;30.4.;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 8 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės,teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. A. apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-54-665/2014 pagal ieÅ¡kovės S. A. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Z.

J. dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimo panaikinimo dalyje ir nepagrįsto praturtėjimo, ir           n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė S. A. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å venčionių rajono apylinkės teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimÄ Nr. 2.9-86-10983 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje pilietei Z.

J.“ dalyje dėl 2/3 – 0,33 ploto žemės sklypo (kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) (duomenys neskelbtini) apskrityje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suteikimo neatlygintinai; priteisti iÅ¡ atsakovės Z. J. – 1333 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, grÄ Å¾inti permokėtÄ Å¾yminį mokestį.IeÅ¡kovė nurodė, kad ji siekia ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl praÅ¡o panaikinti minėtÄ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ , kuriuo pažeidžiant LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 str. 1 d. 13 p., žemė, užimta gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, yra iÅ¡perkama valstybės, todėl negalėjo bÅ«ti neatlygintinai grÄ Å¾inta atsakovei Z.

J., nes Å¡iai priklauso tik 1/3 dalis minėtų statinių, o likusios Å¡ių statinių 2/3 dalys priklauso ieÅ¡kovei. Atsakovei vienai perdavus visÄ namų valdÄ , ieÅ¡kovė neteko teisės įsigyti iÅ¡ valstybės 2/3 namų valdos sklypo, ir neteko teisės savo dalies statinių parduoti su dalimi žemės sklypo, o Z. J. taip nepagrįstai praturtėjo 1333 Lt suma, nes ieÅ¡kovė su atsakove pardavė pirkėjui statinius, o viena atsakovė pardavė visÄ namų valdos žemės sklypÄ , todėl turėtų parduoto žemės sklypo 2/3 dalis kainos sumokėti ieÅ¡kovei.

IeÅ¡kovė praÅ¡o atnaujinti vieno mėnesio nuo skundžiamo administracinio akto gavimo dienos terminÄ reikalavimui dėl sprendimo panaikinimo pareikÅ¡ti, nes Å¡is priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir šio sprendimo kopijÄ ieÅ¡kovė gavo tik 2013-08-31. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė ginčijamo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo kopijÄ gavo 2013-08-31, tačiau apie šį sprendimÄ Å¾inojo dar 2009-03-31, kai abi su atsakove pardavė joms priklausančius statinius, esančius ant 33 arų namų valdos ir tuo pačiu atsakovė pardavė visÄ namų valdÄ tam pačiam pirkėjui.

IeÅ¡kovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kurios trukdė jai ginčyti administracinį aktÄ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatytu vieno mėnesio terminu. IeÅ¡kovė pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu žinojo apie ginčijamÄ byloje sprendimÄ , turėjo galimybę ginčyti akto turinį, tačiau nusprendė turimÄ turtÄ kartu su bendraturte atsakove parduoti. Atsakovė Z. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad ieÅ¡kovė buvo aktyvi nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, jos pareiÅ¡kimo pagrindu buvo nustatinėjami juridiniai faktai teisme ir sprendimų teisme pagrindu atkuriamos nuosavybės teisės į nacionalizuotÄ Å¾emę.

IeÅ¡kovė nepageidavo įgyti žemės po jai ir atsakovei priklausančiais pastatais, dalyvavo kaip sandorio Å¡alis parduodant ieÅ¡kovei ir atsakovei priklausančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini), su kuriais kartu buvo parduota už 2000 Lt ir Å¡iems statiniams priskirta namų valda, kuri buvo vienos atsakovės Z. J. nuosavybė. IeÅ¡kovė pasirašė minėtÄ pirkimo-pardavimo sutartį pas notarę, Å¡ios sutarties ieÅ¡kovė neginčija, todėl neturi pagrindo teigti, kad nežinojo, jog namų valda Å¡iems statiniams priklausė tik atsakovei.

VisÄ laikÄ apie tai ieÅ¡kovei buvo žinoma, tačiau ji siekė atkurti nuosavybės teises į žemę sau naudingiausiu bÅ«du - ekvivalentu. IeÅ¡kovė niekaip nenukentėjo, o atsakovė visiÅ¡kai nepraturtėjo, nes įgijo namų valdÄ neatlygintinai jai perduodant žemę iÅ¡ valstybės, padengiant jÄ grÄ Å¾intina žeme. IeÅ¡kovė yra pilnai realizavusi savo teisę, jai nuosavybės teisės į žemę ir miÅ¡kÄ yra pilnai atkurtos jos pasirinktu bÅ«du, todėl reiÅ¡kiant tokius reikalavimus už piktnaudžiavimÄ teise jai privalomai turi bÅ«ti paskirta 20000 Lt bauda.                            II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å venčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu netenkino ieÅ¡kovės S. A. 2014-02-20 praÅ¡ymo dėl termino skųsti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 05 24 sprendimÄ Nr. 2.9-86-10983 atnaujinimo. IeÅ¡kinį atmetė.Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės S. A. 44,85 Lt teismo turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės S. A. atsakovei Z. J. 2000 Lt jos turėtų advokatės atstovavimo iÅ¡laidų.Teismas pažymėjo, kad byloje ieÅ¡kovei ginčijant vieÅ¡ojo administravimo institucijos aktÄ ir keliant reikalavimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo, jie abu nagrinėjami Å¡ioje civilinėje byloje.

Tačiau ieÅ¡kovė reikÅ¡dama pirmÄ jį reikalavimÄ turi laikytis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 dalies nuostatos. Manydama, kad skundžiamo akto dalis pažeidžia jos civilines teises, ieÅ¡kovė turi teisę kreiptis į teismÄ per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Teismas iÅ¡ bylos medžiagos matė, kad statinius dėl kurių namų valdos pardavimo atsakovei ieÅ¡kovė kelia nepagrįsto praturtėjimo reikalavimÄ , ginčo Å¡alys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė nuo 2006-05-10 iki 2009-03-31 ir Å¡ie duomenys yra iÅ¡vieÅ¡inti Nekilnojamojo turto registre nuo 2006-05-10.

Minėtus statinius ginčo Å¡alys paveldėjo po savo motinos F. D. mirties. Todėl abi turėjo teisę įsigyti statiniams aptarnauti skirtÄ namų valdÄ proporcingai turimai statinių daliai arba pagal susitarimÄ tarpusavyje, taip pat Å¡iÄ namų valdÄ teisę įsigyti turėjo ir tik viena iš savininkių. Atsakovė Z. J. įgijo namų valdÄ â€“ 33 arus, kuriuose buvo 1/3 dalis jai bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančių statinių. 2007-05-21 Apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 2.9-86-10983 pagrindu ir Å¡i jos nuosavybės teisė iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre nuo 2007-07-10, todėl ieÅ¡kovė, elgdamasi kaip apdairus ir rÅ«pestingas nekilnojamojo daikto savininkas nuo pat paveldėjimo momento turėjo teisę kreiptis į atsakovę Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl namų valdos įgijimo ir pasirinkti jos įgijimo bÅ«dÄ , o apie atsakovės Z.

J. įgytÄ namų valdÄ turėjo galimybę sužinoti nuo 2007-07-10. Dėl Å¡ių įrodymais byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendė, jog ieÅ¡kovei apie skundžiamo akto priėmimÄ buvo žinoma nuo 2007-07-10, nes buvo iÅ¡vieÅ¡inta apie jo priėmimÄ , ieÅ¡kovė įgijo teisę ir galimybę susipažinti su Å¡iuo aktu Registro įmonėje, jo priėmėjo internetiniame tinklapyje ir galėjo jį ginčyti per vienÄ mėnesį. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ skųsti minėtÄ aktÄ .

Byloje ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji prašė perduoti jai žemę neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kaime namų valdai jai priklausantiems statiniams aptarnauti, todėl jos teisę skųsti pirmame ieÅ¡kinio reikalavime nurodytÄ sprendimÄ ir Å¡io skundo padavimo terminai teismo vertinti pagal ABTÄ® 33 str. 1 d., nuo skundžiamo akto paskelbimo, o ne nuo sprendimo įteikimo dienos, kaip tai numatyta LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 17 ir 19 straipsniuose.

IeÅ¡kovė patikslino ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymu dėl termino atnaujinimo prašė terminÄ atnaujinti, nes minėtas sprendimas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, o ji kreipiasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ . Tačiau ieÅ¡kovė nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias termino praleidimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms, teismas praÅ¡ymo, atnaujinti vieno mėnesio Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo apskundimo terminÄ , netenkino.

Teismas nustatė, kad visa namų valda perduota nuosavybėn tik vienai iÅ¡ bendrasavininkų, įrodyta ir ieÅ¡kovei buvo žinoma ne vėliau, kaip sandorio su R. K., sudaryto 2009-03-31, sudarymo, metu, kai ieÅ¡kovė jį pasirašė, o notarė jį patvirtino. Sutarties 6 p. skelbia, kad pardavėjos pareiÅ¡kė, jog nėra trečiųjų asmenų, turinčių kokių nors teisių į parduodamÄ daiktÄ , todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog 2009-03-31 ji vertino žemės sklypo pardavimÄ , kaip pažeidžiantį jos teises.

Teismas sprendė, kad tuo pagrindu ieÅ¡kovė negali iÅ¡ atsakovės reikalauti 2/3 dalių atsakovės gautų iÅ¡ sandorio dėl namų valdos žemės sklypo pardavimo. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovei praÅ¡ant iÅ¡ dalies panaikinti aktÄ , kuriuo atsakovei perduotas nuosavybėn visas namų valdos žemės sklypas, o ne jo 1/3 dalis, sektų iÅ¡vestinis reikalavimas dalyje – grÄ Å¾inti 2/3 namų valdos valstybės nuosavybėn, tačiau toks sprendimas pažeistų pačios ieÅ¡kovės teisę pasirinkti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ .

Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė yra pateikusi atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai grÄ Å¾inti jai namų valdos 2/3 dalis natÅ«ra, nes jai priklauso 2/3 dalys namų valdoje esančių statinių. IÅ¡ pateiktų nuosavybės teisės atkÅ«rimo bylų teismas matė, kad ieÅ¡kovė savo teises realizavo pasirinkusi gauti žemę ekvivalentu kitoje vietovėje. ReikalavimÄ Ä¯ 33 arus namų valdos ieÅ¡kovė iÅ¡vieÅ¡ino tik su ieÅ¡kiniu į teismÄ , tačiau tuo metu teisę įgyti namų valdos žemės sklypo 2/3 dalis ji jau buvo savo valia praradusi, nes dar 2009-03-31 ji savo statinių dalį pardavė dabartiniam savininkui R.

K.. Todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovai pažeidė jos teisę įsigyti nuosavybėn 2/3 dalis namų valdos (duomenys neskelbtini) kaime. Teismas nustatė, kad namas su priklausiniais priklausė buvusiai žemės savininkei F. D., todėl ir namų valda Å¡iuo atveju nepriskirtina valstybės iÅ¡ savininkų iÅ¡perkamai žemei. Esant tokioms aplinkybėms teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistas įstatymo imperatyvas, kad ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė gina vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ iÅ¡tyrė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesus, kurių metu atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų F. D., F. D. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini). Atlikus tyrimÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimo nebuvo nustatyta, todėl teismas sutiko, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės S. A. interesas iÅ¡ dalies nuginčyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ gali bÅ«ti vertintinas, tik kaip ieÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio interesų konfliktas, neiÅ¡einantis iÅ¡ Å¡ių asmenų interesų sferos.

Dėl iÅ¡dėstyto teismas negalėjo pripažinti, jog atsakovė Z. J. nepagrįstai praturtėjo parduodama jai vienai priklausantį žemės sklypÄ . Sandorio su R. K. sudarymo metu vienai Z. J. priklausė žemės sklypas, todėl ir visÄ Å¾emės sklypo kainÄ â€“ 2000 Lt ji teisėtai gavo viena. Todėl ieÅ¡kovė niekaip nenukentėjo, o atsakovė visiÅ¡kai nepraturtėjo, nes įgijo namų valdÄ neatlygintinai jai perduodant žemę iÅ¡ valstybės, padengiant jÄ grÄ Å¾intina žeme, kuriÄ vėliau pardavė.

IeÅ¡kovė nepasinaudojo teise įgyti minėtos namų valdos dalį, nors tokiÄ galimybę turėjo, tačiau nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese savo teisę realizavo – jai nuosavybės teisė atkurta jos pasirinktu bÅ«du – ekvivalentu. Duomenų, kad ieÅ¡kovė siekė pirkti dalį namų valdos iš valstybės byloje nėra, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog ieÅ¡kovės teisės dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimo Nr. 2.9-86-10983 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę ( miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje pilietei Z.

J.“ priėmimo, yra pažeistos. Å venčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. papildomu sprendimu grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei permokėto žyminio mokesčio dalį.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė S. A. praÅ¡o panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Apeliantė nurodo, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai, neatsižvelgęs į teisingumo kriterijus, be to, sprendimas priimtas netinkamai taikant procesines ir materialines teisės normas, ko pasėkoje sprendime buvo padarytos neteisingos ir nepagrįstos iÅ¡vados bei neatskleista bylos esmė. Be to, ieÅ¡kinys atmestas pritaikius vienos mėnesio senaties terminÄ nustatytÄ LR ABTÄ® 33 str. 1 d. Apeliantė teigia, kad su ginčijamu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimu Nr. 2.9-86-10983 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) Z.

J.“ susipažino 2013-08-31, kuomet 2013-08-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Å venčionių skyrius raÅ¡tu Nr. 45SD-(14.45.104)-1759 jį iÅ¡siuntė ieÅ¡kovės advokatui. Kitos galimybės gauti skundžiamo sprendimo kopijos arba kitais bÅ«dais su juo susipažinti apeliantė neturėjo, nes administracinė procedÅ«ra atlikta tik Z. J. atžvilgiu. Teismo skundžiamame sprendime minima 2009-03-31 Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z. J., apeliantės ir R. K., kurioje minimas skundžiamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimas, nėra sutarties priedas ir sandorio sudarymo metu, ieÅ¡kovė negalėjo susipažinti su jo turiniu bei padaryti iÅ¡vadų apie savo teisių pažeidimo buvimÄ arba nebuvimÄ .

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įraÅ¡as apie Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimÄ , neatskleidžia jo turinio, be to Å¡io įraÅ¡o, nebÅ«dama nekilnojamojo turto savininke, ieÅ¡kovė negalėjo gauti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2013-02-11 nutarime Nr. 1.27-12 minimas skundžiamas administracinis aktas, bet duomenų apie tai, kad suteiktas neatlygintinai Z. J. žemės sklypas yra po ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiais pasatais, nėra.

Atsižvelgiant į tai apeliantė įsitikinusi, kad teismas nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ .2. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimas Nr. 2.9-86-10983 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) Z. J.“ yra priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir joks sklypas trečiajam asmeniui po ieÅ¡kovei nuosavybės teisė priklausančiais pastatais perduotas negalėjo bÅ«ti, nes tai draudžia įstatymai.

Apeliantė remiasi kasacinio teismo praktika, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikÅ¡tų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieÅ¡kinį.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o Å venčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovė sužinojusi, kad priimtas administracinis aktas jai nėra palankus, savalaikiai galėjo jį ginčyti.

Nagrinėjamu atveju, apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios trukdė ginčyti minėtÄ administracinį aktÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba ir Z. J. pažeidė jos teisę įsigyti nuosavybėn 2/3 dalis namų valdos (duomenys neskelbtini) kaime. IeÅ¡kovės interesas iÅ¡ dalies nuginčyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ gali bÅ«ti vertintinas, tik kaip ieÅ¡kovės ir atsakovės Z.

J. tarpusavio interesų konfliktas. IeÅ¡kovė nepasinaudojo teise įsigyti minėtos namų valdos dalį, nors ir turėjo Å¡iÄ galimybę, tačiau nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese savo teisę realizavo – jai nuosavybės teisė atkurta neatlygintinai lygiaverčiu plotu kitoje vietovėje.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Z. J. praÅ¡o Å venčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senatį, o priežasčių dėl kurių bÅ«tų galima jį atnaujinti, byloje nenustatyta.

Teismas šias išvadas padarė nepažeisdamas nei įstatymų, nei kasacinio teismo praktikos. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno svaraus argumento dėl teismo sprendime nurodytų motyvų taikant ieškinio senatį. Prokuratūra patikrinus visus dokumentus nenustatė, jog būtų pažeistos ieškovės teisės nuosavybės atkūrimo procese, nors buvo vertinamas ir Z. J. nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumas bei vertinamas ieškovės skundžiamas sprendimas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados                    Apeliacinis skundas atmestinas.

           Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nurodė tuos įrodymus ir jų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, kurių pagrindu priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ byloje, dėl to apeliacinio skundo motyvai, jog byla iÅ¡nagrinėta formaliai, neatsižvelgiant į teisingumo kriterijus, netinkamai taikant procesines ir materialines teisės normas, padarant nepagrįstas iÅ¡vadas bei neatskleidžiant bylos esmės, yra nepagrįsti.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teismo vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad su ginčijamu Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimu Nr. 2.9-86-10983 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) Z. J.“ ieÅ¡kovė susipažino 2013-08-31, kuomet 2013-08-28 sprendimo kopija buvo iÅ¡siųsta ieÅ¡kovės advokatui. Pažymi, kad kitos galimybės gauti skundžiamo sprendimo kopijos neturėjo, todėl iki 2013-08-31 apeliantei nebuvo žinomas ginčijamo sprendimo turinys.Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo statinius Å¡alys paveldėjo po savo motinos F.

D. mirties ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė nuo 2006-05-10 iki 2009-03-31. Å ie duomenys yra iÅ¡vieÅ¡inti Nekilnojamojo turto registre nuo 2006-05-10. Atsakovė Z. J. įgijo namų valdÄ â€“ 33 arus, kuriuose buvo 1/3 dalis jai bendrÄ ja daline nuosavybe priklausančių statinių 2007-05-21 Apskrities virÅ¡ininko sprendimo Nr. 2.9-86-10983 pagrindu ir Å¡i jos nuosavybės teisė iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre nuo 2007-07-10. Atsižvelgiant į tai, teisėta ir pagrįsta pripažintina pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad apeliantei apie skundžiamo akto priėmimÄ buvo žinoma nuo 2007-07-10, kuomet buvo iÅ¡vieÅ¡intas jo priėmimas ir ieÅ¡kovė įgijo teisę ir galimybę susipažinti su Å¡iuo aktu Registro įmonėje.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad 2009-03-31 Pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp Z. J., ieÅ¡kovės ir R. K., kurioje minimas skundžiamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimas, nėra sutarties priedas ir sandorio sudarymo metu, ieÅ¡kovė negalėjo susipažinti su jo turiniu bei padaryti iÅ¡vadų apie savo teisių pažeidimo buvimÄ arba nebuvimÄ . Pažymėtina, kad bÅ«tent 2009-03-31 Pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte, kurios Å¡alimi yra pati apeliantė, nurodyta, jog parduodamas žemės sklypas priklauso Z.

J. asmeninės nuosavybės teise pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimÄ Nr. 2.9-86-10983. Be to, sutarties 6 p. nurodyta, kad pardavėjos pareiÅ¡kė, jog nėra trečiųjų asmenų, turinčių kokių nors teisių į parduodamÄ daiktÄ . Svarbu ir tai, kad minima Pirkimo-pardavimo sutartimi, apeliantė kartu su bendrasavininke Z. J. pardavė namų valdoje esančius statinius R. K. su sutuoktine, be to, ta pačia sutartimi buvo parduotas ir visas 33 arų namų valdos sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)kadastrinėje vietovėje, nuo 2007-05-2, iÅ¡vieÅ¡intas nekilnojamojo turto registre 2007-10-11, atsakovei Z.

J. priklausantis asmeninės nuosavybės teise. Nors apeliantė teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-21 sprendimas Nr. 2.9-86-10983 priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir sklypas trečiajam asmeniui po jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais negalėjo būti perduotas, tačiau 2009-03-31 Pirkimo-pardavimo sandorio ieškovė neginčija. Akcentuotina tai, kad Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenys yra vieši, todėl visi suinteresuoti asmenys gali su jais susipažinti, atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliantės argumentas, kad nebūdama nekilnojamojo turto savininke tokių duomenų negalėjo gauti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ skųsti Vilniaus apskritiem virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimÄ Nr. 2.9-86-10983, nes ieÅ¡kovė sÄ Å¾iningai naudodamasi savo teisėmis ir bÅ«dama apdairi bei rÅ«pestinga, naudodamasi kvalifikuota teisininko pagalba, galėjo ir turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamo administracinio akto priėmimÄ ir jo turinį iÅ¡ pačios į bylÄ pateiktos 2009-03-31 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 871, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus 2013-02-11 nutarimo atsisakyti taikyti vieÅ¡ojo intereso gynimo priemones, iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės teismui pateikto 2013-08-23 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pažymėta, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas ginčijamo sprendimo pagrindu Z.

J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieÅ¡kovė neįrodė, jog ji prašė perduoti jai žemę neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kaime namų valdai jai priklausantiems statiniams aptarnauti, nors tokiÄ galimybę turėjo nuo pat turto paveldėjimo momento. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyrius pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ iÅ¡tyrė nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesus, kurių metu atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų F.

D., F. D. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) ir nenustatė, jog bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės nuosavybės atkÅ«rimo procese, akcentuojant tai, kad buvo vertinamas Z. J. nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumas bei vertintas ieÅ¡kovės skundžiamas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko apskrities sprendimas. Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieÅ¡kovė sužinojusi, kad priimtas administracinis aktas nėra jai palankus, turėjo galimybę savalaikiai jį ginčyti.

Todėl teisę skųsti sprendimÄ ir Å¡io skundo padavimo terminai, pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinti ABTÄ® 33 str. 1 d. aspektu, tai yra nuo skundžiamo akto paskelbimo, o ne nuo sprendimo įteikimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovai Å¡io reikalavimo atžvilgiu kėlė ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimÄ . Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡io reikalavimo teikimui yra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas.

Šioje civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Giora“ ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras“ v.

Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2010; kt.). Nustatyta, kad ieÅ¡kovė administracinį aktÄ â€“ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimo Nr. 2.9-86-10983 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) Z. J.“ dalį ginčija pateikdama ieÅ¡kinį teismui 2013-10-10 dienÄ , t. y. praėjus daugiau nei 6 metams nuo Å¡io akto priėmimo, kai tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti numatytas 1 mėnesio terminas (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimo iÅ¡vada, jog Å¡io reikalavimo teikimui yra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Apeliantė įsitikinusi, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007-05-21 sprendimas Nr. 2.9-86-10983 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę (miÅ¡kÄ ) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) Z. J.“ yra priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir joks sklypas trečiajam asmeniui po ieÅ¡kovei nuosavybės teisė priklausančiais pastatais negalėjo bÅ«ti perduotas, nes LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas ir jo 12 str. 1 d. 13 p. nurodo, kad žemė iÅ¡perkama valstybės kai yra užimta gyvenamųjų namų.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nors žemė ir yra iÅ¡perkama, kai ji užimta gyvenamųjų namų, tačiau Å¡i nuostata taikoma tik tuo atveju, jei žemė užimta kitų gyvenamųjų namų savininkų, tokiu atveju jie turi pirmumo teisę įsigyti prie jiems priklausančių namų suformuotÄ namų valdÄ . Kadangi namas su priklausiniais priklausė buvusiai žemės savininkei F.

D., todėl ir namų valda Å¡iuo atveju pagrįstai teismo nebuvo priskirta valstybės iÅ¡ savininkų iÅ¡perkamai žemei.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tai, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė Nacionalinei žemės tarnybai bÅ«tų pateikusi praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti jai namų valdos 2/3 dalies natÅ«ra. Taigi, apeliantė nepasinaudojo teise įsigyti minėtos namų valdos dalį, prieÅ¡ingai, byloje esančios nuosavybės teisės atkÅ«rimo bylos teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė savo teises realizavo pasirinkusi gauti žemę neatlygintinai lygiaverčiu plotu kitoje vietovėje.

Be to, reikalavimÄ Ä¯ namų valdos dalį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik tuomet, kai savo teisę įsigyti namų valdos žemės sklypo 2/3 dalis yra pardavusi 2009-03-31 Pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba ar Z. J. bÅ«tų pažeidusios jos teisę įsigyti nuosavybėn 2/3 dalis namų valdos (duomenys neskelbtini) kaime. Teisėjų kolegija sutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės interesas iÅ¡ dalies nuginčyti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ vertintinas, tik kaip ieÅ¡kovės ir atsakovės Z.

J. tarpusavio interesų konflikto sprendimo bÅ«das kitomis priemonėmis. Remiantis iÅ¡dėstytu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė Z. J. nepagrįstai praturtėjo, parduodama jai vienai priklausantį žemės sklypÄ . Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įgyvendinant teisinės valstybės principÄ , turi bÅ«ti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebÅ«tų užtikrintas, jeigu teisinių santykių subjektai neribotÄ laikÄ negalėtų bÅ«ti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas procesas teisme, todėl praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamo administracinio akto priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento yra pagrindas atmesti reikalavimÄ panaikinti administracinį aktÄ ; senaties termino instituto paskirtis sutampa su vieÅ¡uoju interesu iÅ¡laikyti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ .

Atsižvelgiant į tai, apeliantė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuotas senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikÅ¡tų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieÅ¡kinį.Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje Atsakovė Z. J. praÅ¡o priteisti 700 Lt (202,73 eurų) iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba teikiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teisme ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus (2 t., 130-131 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad praÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma priteistina iÅ¡ apeliantės atsakovės naudai (LR CPK 98 str. 1 d.). Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å venčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 202,73 Eurų (du Å¡imtus du eurus, 73 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.                                                                                                                                            Kolegijos pirmininkas                                                                        Vytautas Kursevičius                                                                                                  Teisėjai                                                                                               Danutė Burbulienė                                                                                                            Lina Muchtarovienė