cd9ffc0f-9b0e-4d98-bec9-a1bf3d7f0c32 · Lietuvos apeliacinis teismas

Pranešėjas V                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-517/2013                                                           Proceso Nr. 1-54-1-00494-2012-3                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                1.2.3.1; 1.2.3.3; 1.2.4.8.1.                                       (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius                Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio, teisėjų:

Lino Å iukÅ¡tos, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,  gynėjui advokatui RamÅ«nui Vanagui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį 50 parų areÅ¡tu;- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.  Į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. spalio 15 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.IÅ¡ A. G. priteista:- M. V. ir S. V. po 1984,90 Lt kiekvienam turtinei žalai atlyginti ir po 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti;- 2518,23 Lt Valstybinei ligonių kasai už R.

V. suteiktas gydymo paslaugas; - 500 Lt S. V. jo turėtų iÅ¡laidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. G. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 14 d., apie 22 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, konflikto su R. V. metu, J. G., bandžiusiai atimti iÅ¡ jo, t.y. A. G. peilį ir suėmusiai ranka už peilio geležtės, traukdamas iÅ¡ jos rankos peilį, padarė nukentėjusiajai pjautinę žaizdÄ deÅ¡inės plaÅ¡takos 3-io pirÅ¡to viduriniame pavirÅ¡iuje, taip tyčia nežymiai sutrikdė J.

G. sveikatÄ , po to du kartus smogdamas peiliu R. V. į krÅ«tinės kairę pusę, padarė krÅ«tinės kairėje pusėje pjautinę žaizdÄ ir durtinę – pjautinę žaizdÄ su kiauryminiu Å¡irdies kairio skilvelio sužalojimu, kas komplikavosi Å«miu iÅ¡oriniu ir vidiniu nukraujavimu, Å¡irdies tamponada krauju bei Å¡oku, dėl ko nuo kiauryminio krÅ«tinės sužalojimo su Å¡irdies pažeidimu nukentėjusysis 2012 m. spalio 15 d. 1.00 val. ligoninėje mirė, taip tyčia nužudė R.

V.. Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę bei sumažinti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieÅ¡kiniui neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad peilį pasiėmė dėl to, kad pamatė, jog R. V., konfliktuodamas su jo žmona, smogė jai į akį.

Apelianto teigimu, nusikaltimÄ jis padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Nuteistasis nurodo, kad R. V. jis norėjo tik nuraminti, tačiau nukentėjusiojo provokuojantis elgesys ir pastebėta kraujosruva po žmonos akimi sukėlė jo stiprų susijaudinimÄ , dėl ko jis ir įdÅ«rė peiliu į pilvÄ R. V.. Tokia veika, anot apelianto, atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnio požymius, kadangi R. V. jis nužudė labai susijaudinęs dėl neteisėto ir itin įžeidžiančio jo artimÄ Å¾mogų – žmonÄ â€“ nukentėjusiojo elgesio.

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jo veikos negalima kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį dėl to, kad jis su R. V. dažnai konfliktuodavo ir toks buvo jų įprastas gyvenimo bÅ«das. Apeliantas pažymi, kad nors jis su R. V. ir pykdavosi, tačiau Å¡is konfliktas nebuvo eilinis, kadangi nukentėjusysis anksčiau nebuvo mušęs jo žmonos. BÅ«tent Å¡i aplinkybė, anot nuteistojo, ir sukėlė tokiÄ jo reakcijÄ .Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo A.

G. apeliacinis skundas atmetamas. A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad konflikto su R. V. metu, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia nežymiai sutrikdė savo dukros J. G. sveikatÄ (Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalis) bei tyčia nužudė R. V. (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neneigia peiliu sužalojęs savo dukrÄ J. G., sutinka su Å¡ios jo padarytos veikos kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat nuteistasis A.

G. neneigia peiliu padaręs sužalojimus, sukėlusius R. V. mirtį, tačiau nuteistasis nesutinka su jo veikos R. V. atžvilgiu kvalifikavimu, tvirtina, jog R. V. jis nužudė labai susijaudinęs dėl neteisėto ir itin įžeidžiančio jo artimÄ Å¾mogų – žmonÄ â€“ nukentėjusiojo elgesio, todėl jo veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį. Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnyje nustatyta privilegijuota nužudymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiÅ¡kia specifine tiesioginės tyčios forma – afektine tyčia, tai yra kai veika padaroma staiga labai susijaudinus.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį tada, kai nukentėjusiajam gyvybės atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis. Å i bÅ«sena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto iÅ¡vada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė – psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Nužudymas laikomas padarytu fiziologinio afekto bÅ«senoje ir kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį tik nustačius aplinkybių, nurodytų minėtame straipsnyje, visumÄ :

1) nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį poelgis, 2) staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, 3) kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį. Neteisėtais asmens veiksmais laikomas bet koks prieÅ¡ kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį nukreiptas prieÅ¡ingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikÅ¡ti kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatÄ , turtÄ , smÅ«gių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtÄ , tyčiojimusi, Å¡antažu ir kitaip.

Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieÅ¡tarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumÄ ir kaip tai paveikia kaltininkÄ , atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Baudžiamasis įstatymas nenurodo konkretaus laiko, per kurį kaltininkas turi padaryti savo veiksmus, tačiau kaltininko atsakas į neteisėtÄ ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iÅ¡ karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto bÅ«sena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimÄ , tęsiasi labai trumpÄ laikÄ .Nuteistasis A.

G. apeliaciniame skunde tvirtina, kad įvykio metu R. V. jis norėjo tik nuraminti, tačiau nukentėjusiojo provokuojantis elgesys ir pastebėta kraujosruva po žmonos akimi sukėlė jo stiprų susijaudinimÄ , dėl ko jis ir įdÅ«rė peiliu R. V.. Apie tai, jog įvykio metu dar prieÅ¡ A. G. peiliu sužalojant nukentėjusįjį R. V., nukentėjusysis konfliktavo ir su nuteistojo sutuoktine G. G., parodė pati G. G., taip pat nukentėjusioji J. G.. Nukentėjusioji J. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dienÄ R.

V., bÅ«damas neblaivus, triukÅ¡mavo, garsiai leido muzikÄ , neleido iÅ¡jungti televizoriaus. Pirmoji raminti triukÅ¡maujančio R. V. atėjo jos motina G. G., R. V. susistumdė su G. G., Å¡i trenkė R. V. antausį, tada ir jis atbula ranka trenkė G. G., motinai po akimi atsirado mėlynė. Tuomet į kambarį atėjo tėvas A. G., jis rankoje turėjo peilį, tėvas supyko, kad R. V. trenkė motinai, A. G. puolė ginti G. G., peiliu dÅ«rė R. V. į krÅ«tinę. Liudytoja G. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dienÄ ji nuėjo pas R.

V. ir dukrÄ J. G., nes R. V. labai rėkavo. Ji galbÅ«t ir sudavė R. V., o Å¡is sudavė jai atgal. Po to raminti R. V. atėjo A. G., jis turėjo peilį. Paties nuteistojo A. G., taip pat įvykyje dalyvavusių ir įvykį mačiusių G. G. bei J. G. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis R. V. įvykio dienÄ sudavė smÅ«gį nuteistojo sutuoktinei G. G., padarydamas jai kraujosruvÄ po akimi, ir toks neteisėtas nukentėjusiojo elgesys sukėlė nuteistojo A. G. pyktį. Tai, jog nusikaltimų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo R.

V. elgesys, skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Å i iÅ¡vada apeliacine tvarka nėra ginčijama. Tačiau, kaip minėta, nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis, ir, kai kaltininko veiksmai seka iÅ¡ karto po nukentėjusiosios elgesio, galėjusio sukelti didelį kaltininko susijaudinimÄ .

Nuteistojo A. G., nukentėjusiosios J. G. ir liudytojos G. G. parodymais nustatyta, kad nuteistasis to momento, kai R. V. sudavė jo sutuoktinei G. G., nematė. Nuteistasis, turėdamas rankoje peilį, į kambarį atėjo po to, kai R. V. jau buvo sudavęs smÅ«gį G. G. į veidÄ ir konfliktas tarp jų jau buvo pasibaigęs. Tuo metu, kai A. G. smogė peiliu R. V. į krÅ«tinę, nuketėjusysis neatliko jokių prieÅ¡ingų teisei ar itin įžeidžiančių A. G. ar jo sutuoktinę G. G. veiksmų, galėjusių nuteistajam sukelti itin didelį susijaudinimÄ , prieÅ¡ingai – A.

G., nusprendęs nuraminti triukÅ¡maujantį R. V., nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį, įėjęs į kambarį atsisėdo ant lovos, pamatęs kraujosruvÄ po žmonos akimi, liepė R. V. ramintis, sakydamas ,,priÅ¡tyrinsiu“, o Å¡iam neiÅ¡sigandus ir pradėjus artinantis link A. G., dÅ«rė jam atsineÅ¡tu peiliu į krÅ«tinę. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. 98TPK-7/2013, A. G. psichikos sutrikimų nenustatyta, jis yra psichiÅ¡kai sveikas; du kartus dėl alkoholizmo gydytas Panevėžio ligoninėje, prieÅ¡ du metus buvo atsiradusi simptominė epilepsija (t. 2, b. l. 48).

Praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, t. y. 2012 m. spalio 15 d., 00.32 val. A. G. buvo nustatytas 1,76 promilės girtumas (t. 2, b. l. 3). Iš nuteistojo A. G., nukentėjusiosios J. G., liudytojos G. G. parodymų matyti, kad A. G. pastoviai jautė pyktį R. V., nuolatos su nukentėjusiuoju konfliktuodavo dėl to, kad šis gyvena A. G. namuose, niekur nedirba, gyvena iš A. G. neįgalios dukros gaunamos pašalpos, ne savo namuose visiems vadovauja, tiek A. G., tiek R. V. dažnai vartodavo alkoholį, o išgėrę konfliktuodavo.

PrieÅ¡ingai nei savo apeliaciniame skunde tvirtina nuteistasis A. G., pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ir Å¡i konfliktinė situacija tarp A. G. ir R. V. buvo įprasta, nuteistasis su nukentėjusiuoju visÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus ir konfliktavo, vakare įvyko eilinis, įprastas neblaivių asmenų tarpusavio konfliktas. Nuteistojo A. G. veiksmus iÅ¡Å¡aukė ne fiziologinio afekto bÅ«sena, o dėl alkoholio poveikio kilęs pyktis, kurį sukėlė R. V. elgesys – triukÅ¡mavimas, atsisakymas iÅ¡jungti televizorių, o smÅ«gio, nuo kurio atsirado kraujosruva po akimi G.

G., sudavimas tik dar labiau A. G. pyktį sustiprino. Nuteistojo A. G. veiksmai prieÅ¡ nusikaltimÄ â€“ peilio iÅ¡ virtuvės pasiėmimas, jo elgesys įėjus į kambarį, kuriame buvo R. V. (A. G., įėjęs į kambarį, pirmiausiai atsisėdo ant lovos, tada pamatęs kraujosruvÄ po G. G. akimi, pasakė R. V. ramintis, sakydamas, jog ,,priÅ¡tyrins“, o nukentėjusiajam nepaklusus, dÅ«rė peiliu R. V. į krÅ«tinę) paneigia nuteistojo teiginius apie staiga kilusį didelį susijaudinimÄ dėl neteisėtų R.

V. veiksmų jo sutuoktinės G. G. atžvilgiu, taip pat dėl nukentėjusiojo veiksmų kilusiÄ fiziologinio afekto bÅ«senÄ bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. G. nužudė R. V. veikdamas tyčia. Fiziologinio afekto bÅ«senos buvimÄ paneigia ir nuteistojo A. G. elgesys iÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo – įdÅ«ręs peiliu du kartus R. V. į krÅ«tinę, A. G. iÅ¡traukė peilį, išėjęs iÅ¡ kambario, nuplovė peilį, nusiplovė rankas, peilį padėjo po savo lova ir nuėjo miegoti.

Nepagrįstas yra nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, jog R. V. jis nužudė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerÅ«pestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veikÄ kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Tuo tarpu A. G., peiliu suduodamas smÅ«gius R.

V. į krÅ«tinę, be abejonės suprato, kad jis savo veika kėsinasi į R. V. gyvybę bei numatė, kad tokiais savo veiksmais gali atimti jam gyvybę ir nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nedetalizavo A. G. psichinio santykio su kilusiais padariniais, tačiau, įvertinus visas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, apeliacinio skundo ribose darytina iÅ¡vada, kad A. G. nors ir nenorėjo nužudyti R. V., tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. A. G. nužudė R. V. veikdamas netiesiogine tyčia.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai nuteistojo A. G. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. A. G. padarė dvi nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato.

Byloje nustatyta viena A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nusikaltimų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. G. nusikalto pirmÄ kartÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi, Biržų rajono savivaldybės administracijos Papilio seniÅ«nijos pateiktoje charakteristikoje A.

G. apibÅ«dinamas kaip nuolat su sutuoktine G. G. girtaujantis, keliantis kivirčus, konfliktuojantis su gyventojais, asmuo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , taip pat atsižvelgęs į tai, kad A. G. nesigailėjo padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nesiėmė jokių priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nusikaltimo pasekmių, siekė suÅ¡velninti savo atsakomybę, meluodamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams bei bandydamas paveikti savo dukrÄ , kad Å¡i duotų jam palankius parodymus, taip pat į tai, jog įtakos įvykiui turėjo tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo gyvenimo bÅ«das, girtavimas, pastovÅ«s konfliktai, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ paskyrė A.

G. bausmę, mažesnę negu baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos vidurkis, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, parinko bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , dydžiu artimÄ Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam Å¡ios bausmės vidurkiui. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. G. bausmes tiek už kiekvienÄ jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, tiek nustatydamas galutinės bausmės dydį, Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. A. G. paskirtosios bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. A. G. paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, jos Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių A. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su A. G. asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas A. G. už jo nusikalstamų veikų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiųjų M. V. ir S. V. civilinius ieÅ¡kinius dėl neturtinės žalos ir priteisė iÅ¡ A. G. nukentėjusiesiems po 20000 Lt. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir praÅ¡o sumažinti M. V. ir S. V. priteistos neturtinės žalos dydį. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įvertinti Å¡iÄ Å¾alÄ palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl nuteistojo A. G. veiksmų nukentėjusieji M. V. ir S. V. neteko sÅ«naus, dėl sÅ«naus netekties nukentėjusieji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , pablogėjo jų sveikata. Kaip jau minėta, teisingumas, protingumas ir sÄ Å¾iningumas yra vertybiniai kriterijai, sudarantys galimybes teismui kiekvienoje byloje spręsti žalos atlyginimo klausimÄ , nes įstatymų leidėjas negali kiekvienai faktinei situacijai sukurti specialias taisykles ar sprendimo varianto.

Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Å is principas įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau kartu turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems M. V. ir S. V. atlyginimo klausimÄ , nurodytų reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė ne tik į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo veiksmais, bet ir į tai, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo R.

V. provokuojantis elgesys, taip pat įvertino tai, kad A. G. nedirba, pragyvena dirbdamas atsitiktinius darbus, t. y. nuteistojo galimybės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ yra labai ribotos. Nukentėjusiesiems M. V. ir S. V. iÅ¡ nuteistojo A. G. priteista po 20000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, dar labiau mažinti Å¡iÄ sumÄ nėra teisinio pagrindo. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų.Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo A.

G. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                               Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                      Linas Å iukÅ¡ta                                                                                                                                                                                                                          Elena Vainienė    Â