cd9fa6bd-e4f2-4c7f-a0c8-30ce10311c70 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-795-365/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00477-2011-5)Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, sekretoriaujant Rasai Å imkuvienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Z. praÅ¡ymÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. Z. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu praÅ¡ydamas solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 1 810,14 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ už 2007, 2008 metus (b. l. 1-12).PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk. VPK) Trakų rajono policijos komisariato pareigÅ«nas. darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad atsakovai, apskaičiuodami priedus bei priemokas, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , ribojančiÄ mokamų priedų ir priemokų dydį.

Valstybės tarnybos įstatyme bei Vidaus tarnybos statute nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neiÅ¡mokėti jam visų priklausančių priemokų už darbÄ poilsio, Å¡venčių dienomis ir nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymÄ , prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, pažeidžia valstybės garantuojamÄ kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ (Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), konstitucinį visų asmenų lygybės principÄ (Konstitucijos 29 straipsnis).

Konstitucinis Teismas 2009 12 11 nutarime konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir Konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kadangi visi jam priklausantys priedai ir priemokos buvo neiÅ¡mokami nepagrįstai, todėl atsakovai privalo iÅ¡mokėti susidariusį atlyginimo skirtumÄ .Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , patenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ taikyti senatį, sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 25-29) nurodė, kad apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, numačiusiÄ , kad valstybės tarnautojui mokamų priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

IÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas bei kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, todėl kol nėra atitinkamo Å¡io teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, praeityje susiklosčiusių santykių tokiais nutarimais pakeisti negalima.

Pagal Konstitucijos 107 str. 1 d. ir 72 str. 1 d., aktas pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai negalioja tik ateičiai (ex nunc), todėl teismo sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, kuris vėliau pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, yra teisėtas ir pagrįstas. Ä®vertinus tai, kad Vilniaus apsk. VPK sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas priimti iki Konstitucinio Teismo 2009 12 11 nutarimo paskelbimo, todėl Vilniaus apskrities VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų.Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 18?21) nurodė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas, ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ yra suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo jo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (KT 2004 12 13 nutarimas byloje Nr.51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03).

Vilniaus apsk. VPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Tenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , prašė taikyti senaties terminÄ .PareiÅ¡kėjas, atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Gauti pareiÅ¡kėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.PraÅ¡ymas tenkinamas iÅ¡ dalies.Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigÅ«nas.

Laikotarpiu 2007 m. liepos – rugsėjo ir gruodžio mėnesiais, 2008 m. vasario, kovo, gegužės, liepos, spalio, lapkričio mėnesiais A. Z. buvo neiÅ¡mokėta 1 810,14 Lt priemokų ir priedų dėl taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbÄ (b. l. 13, 14,33, 34). Ginčo dėl priteistinų sumų byloje nėra.Policijos pareigÅ«nų, statutinių valstybės tarnautojų, darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos (VTÄ® 4 str. 2 d.).

Šis įstatymas numato, kad (25 str.1d.) mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTĮ 25 str. 7 dalyje (2002 04 23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002 04 23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002 04 23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. 2008 12 09 buvo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007 06 07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) įstatymas, kuriuo buvo pakeista bei papildyta VTÄ® 23 straipsnio 2 dalis, kuri numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties, virÅ¡valandinį darbÄ , budėjimÄ ir Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.2003 04 29 įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 12 11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 04 23, 2007 06 07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 04 23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 06 07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 04 02 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT atkreipė dėmesį, kad įstatymų leidėjas pagal KonstitucijÄ , atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Vidaus reikalų įstaigos vadovas pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurių kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatyme, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks KT sprendimas nedviprasmiÅ¡kai kalba apie tai, jog aukščiau įvardintu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 06 07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbÄ nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 12 11 nutarimo nuostatas, minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 06 07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 12 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 06 07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 11 14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011.

Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 10 25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 06 07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 teismas konstatavo, kad ginčas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbÄ ) yra laikytinas tarnybiniu ginču.

Taip pat pažymima, jog tinkamu atsakovu tarnybiniuose ginčuose dėl pareigūnams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo laikytina statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigūnas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 12 21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1–638/2005 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316–329).

Nagrinėjamu atveju, tinkamu atsakovu laikytinas Vilniaus apsk. VPK, o ne Lietuvos valstybė. Nepagrįstas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ atsakovų solidariai. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis; ji atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 str. 1 d.).              Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (minėtos teismo nutartys), teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimu dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).             IÅ¡ byloje esančių darbuotojo asmeninio uždarbio kortelių duomenų (b. l. 13, 14,33, 34) matyti, kad 2007 m. pareiÅ¡kėjui liepos mėnesį nebuvo iÅ¡mokėta 36,18 Lt, rugpjÅ«tį –28,98 Lt, rugsėjį – 194,39 Lt, gruodį – 353,71 Lt, 2008 m. vasarį – 32,38 Lt, kovÄ â€“ 238,86 Lt, gegužę – 58,26 Lt, liepÄ â€“ 226,67 Lt, spalį – 616,08 Lt, lapkritį – 24,63 Lt, viso 1 810,14 Lt dydžio darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė dėl 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ skundu kreipėsi 2011 02 23, t. y. reikalavimų dalyje praleidęs senaties terminÄ . Todėl pritaikius Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , jis turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2011 m. vasario mėn. PareiÅ¡kėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neiÅ¡mokėtos jo dalies sumų atsakovas neginčija, tačiau praÅ¡o taikyti trejų metų senaties terminÄ .              Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ .

Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Todėl, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, iš Vilniaus apsk.

VPK A. Z. naudai už 2008 m. vasarį – 32,38 Lt, kovÄ â€“ 238,86 Lt, gegužę – 58,26 Lt, liepÄ â€“ 226,67 Lt, spalį – 616,08 Lt, lapkritį – 24,63 Lt, priteistina 1 196,88 Lt suma.Atsakovas prašė atidėti sprendimo vykdymÄ . PraÅ¡ymÄ motyvavo sunkia turtine padėtimi, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ sumÄ , reikÅ¡mingai paveiks atsakovo dabartinę turtinę padėtį. Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumÄ - pareiÅ¡kėjas nepriemokÄ patyrė 2007, 2008 m., skundas teismui pateiktas 2011 m. vasario mėnesį, byla iÅ¡nagrinėta praėjus metams, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiÅ¡kose administracinėse bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011 11 14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011 09 15 nutartis administracinėj byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 08 05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str., teismas n u s p r e n d ė :

PareiÅ¡kėjo A. Z. praÅ¡ymÄ Â patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 196,88 Lt (vienas tÅ«kstantis Å¡imtas devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt 88 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo A. Z. praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                              Gintaras Dzedulionis