cd9ebae1-1e44-4159-9b18-adb2d1c20135 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2023-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35503-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.13 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Donatos Kravčenkienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „CTLF“, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Arch-1“ dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo, tretieji asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, A.

P., AS „If P&C Insurance”, veikiantis per Lietuvos filialÄ . Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ieÅ¡kovė, inspekcija) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir, jį patikslinusi, prašė: 1.1. Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 119/13-2291; 1.2. Ä®pareigoti UAB „CTLF“ per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo savo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos ir UAB „Arch- 1“ lėšomis paÅ¡alinti statybos, atliktos žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriai buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 119/13-2291, padarinius – nugriauti statinį (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę; 1.3.

Jei UAB „CTLF“ per praÅ¡omÄ terminÄ neįvykdys 2 punkte nurodyto reikalavimo, įpareigoti atsakovę mokėti po 30 Eur baudÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ už kiekvienÄ uždelstÄ reikalavimo nevykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino, per kurį turės bÅ«ti paÅ¡alinti statybos padariniai, pasibaigimo; 1.4. Teismo sprendime nustatyti, kad UAB „CTLF“ per 6 mėnesius savo lėšomis nepaÅ¡alinus statybos, atliktos žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriai buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 119/13-2291, padarinių, t. y. nenugriovus statinio ir nesutvarkius statybvietės, Å¡iuos padarinius turi teisę paÅ¡alinti ir sutvarkyti statybvietę ieÅ¡kovė UAB „CTLF‘ lėšomis.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad vykdydama pareigÄ atlikti teisės aktuose nustatytÄ statybos valstybinės priežiÅ«ros funkcijÄ atliko patikrinimÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 9 d. iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 119/13-2291 ir vykdomų statybų teisėtumo. 2016 m. liepos 29 d. suraÅ¡ytas patikrinimo aktas Nr. PS1-62, patikrinimo iÅ¡vadose nurodyta, kad statybos leidimas iÅ¡duotas neteisėtai. IeÅ¡kovės nuomone, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir VMSA) patikrinusi ir pritarusi projektui, taip pat iÅ¡duodama statybÄ leidžiantį dokumentÄ , netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, dėl ko statybos leidimas iÅ¡duotas neteisėtai.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija taip pat netinkamai vykdė savo funkcijas pritardama projektui, kurio sprendiniai pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius. Pagal projektuotojo UAB „Arch-1“ parengtÄ projektÄ VMSA UAB „CTLF“ iÅ¡davė statybos leidimÄ , kuriuo buvo leista statyti gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatÄ , kategorija – neypatingas. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytos Pavilnių regioninio parko specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos: nacionaliniai ir regioniniai parkai, geologiniai draustiniai.

3. Žemės sklypas yra Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje. Lyglaukių geomorfologinio draustinio tikslas yra iÅ¡saugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingÄ atragių sistemÄ . Lyglaukių geomorfologinis draustinis yra gamtinis draustinis, Projekto sudėtyje esančiame žemės sklypo plane matyti, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gretimų sklypų reljefas yra nelygus, gyvenamas namas Å¡iame sklype suprojektuotas arčiau nei 50 m nuo greta esančio Å¡laito, kurio nuolydis didesnis nei 15 laipsnių, virÅ¡utinės briaunos.

Žemės sklype iki 2013 m. vasario 5 d. buvo įregistruotas gyvenamasis namas, kadastro byloje nurodytas 280 kub. m tÅ«ris, o suprojektuoto statinio projekto bendrųjų rodiklių lentelėje numatytas gyvenamojo namo tÅ«ris 1 856,50 kub. m Taigi projektuojant gyvenamÄ jį namÄ akivaizdžiai didinamas jo tÅ«ris, nors tai prieÅ¡tarauja Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktui ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punktui. Žemės sklypas patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo zonÄ , kurioje sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje turi bÅ«ti iÅ¡laikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobÅ«dis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukÅ¡tingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus.

4. Suprojektuotu gyvenamuoju namu pakeistas plotas ir aukÅ¡tingumas. IÅ¡registruotas namas buvo 64,64 kv. m ploto, 4,3 m aukščio, o suprojektuotas 504,39 kv. m ploto, 9,32 m aukščio gyvenamasis namas. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamentai numato, kad maksimalus leistinas užstatymo intensyvumas neurbanizuotose teritorijose yra 0,2, maksimalus sklypo užstatymo plotas - 300 kv. m. Suprojektuoto statinio intensyvumas – 0,56, užstatymo plotas 341 kv. m. Å ie rodikliai akivaizdžiai virÅ¡ija reglamentų nustatytus leistinus rodiklius. VMSA ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija negalėjo pritarti projektui ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas. IeÅ¡kovė atkreipia dėmesį, kad prie neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo tiesiogiai prisidėjo ir projektuotojas UAB „Arch-1“, kuris pagal statytojo sumanymÄ , rengdamas statinio projektÄ , prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas.

5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir savivaldybės administracija, administracija) atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti pritaikius ieÅ¡kinio senatį ir/arba kaip nepagrįstÄ .

6. Savivaldybės administracija negali bÅ«ti pripažinta atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus iÅ¡duodant leidimÄ , kadangi jį iÅ¡davė teisėtai ir pagrįstai, esant galiojantiems Direkcijos suderinimams ir iÅ¡duotoms 2012 m. liepos 19 d. specialiosioms projektavimo sÄ lygoms statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomojoje teritorijoje Nr. 29-31, taip pat Direkcijos 2012 m. lapkričio 15 d. aprobuotiems projektiniams pasiÅ«lymams Nr. 35-62. Savivaldybės administracija vadovaujasi Direkcijos už saugomų teritorijų apsaugÄ atsakingos institucijos suderinimais ir iÅ¡duotais specialiais aktais, t. y. specialiosiomis projektavimo sÄ lygomis ir aprobuotais projektiniais pasiÅ«lymais, ir netikrina Direkcijos pagal kompetencijÄ atliktų veiksmų teisėtumo.

Direkcijos iÅ¡duotos saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai konkrečiam statinio projektui yra esminis dokumentas, kurio pagrindu rengiami ir derinami statybos projektai saugomose teritorijose, todėl iÅ¡duotoms specialiosioms projektavimo sÄ lygoms ir pritarta projekto sprendiniams, atsakovė neturėjo abejoti dėl projekto sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams ir neturėjo pagrindo neiÅ¡duoti statybos leidimo.

7. Statytojas įsigijo neužstatytÄ Å¾emės sklypÄ , todėl STÄ® draudimas didinti statinio tÅ«rį Å¡laituose negali bÅ«ti taikomas, kadangi leidimas iÅ¡duotas naujo statinio statybai, o ne jau pastatyto statinio parametrų keitimui. Pažymi, kad inspekcija neteisingai skaičiuoja statybos sklypo užstatymo intensyvumo rodiklį, kadangi lygina viso ginčo statinio bendrÄ jį plotÄ su visu statybos žemės sklypo plotu. Pagal statybos leidimÄ yra statomas vieno aukÅ¡to su cokoliniu aukÅ¡tu vienbutis gyvenamasis pastatas. Pagal tuo metu galiojusį įstatyminį reglamentavimÄ ieÅ¡kovė apskaičiuodama užstatymo intensyvumÄ pagal projekto sprendinius, negalėjo vertinti cokolinio aukÅ¡to ploto.

8. Savivaldybės administracijai nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad statybos žemės sklypo užstatymas yra 341 kv. m, nors projekte (bendrųjų rodiklių lentelėje) yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad sklypo užstatymas su terasa siekia 263,06 kv. m, t. y. nevirÅ¡ija Vilniaus miesto teritorijos bendrame plane iki 2015 m. nustatyto dydžio. Siekiant statyti naujÄ statinį ir gauti tam reikalingÄ leidimÄ , pareiga užtikrinti, jog laikomasi teisės aktų reikalavimų, tenka statytojui ir statybos dalyviams – statinio projektuotojui ir statinio projekto vadovui.

Statytojas prisiima bet kokiÄ rizikÄ , susijusiÄ su galimo statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimu, nepateikdamas savivaldybei visų įstatymo reikalaujamų dokumentų, reikalingų statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimui, t. y. pats statytojas atsakingas už galimai patirtus nuostolius panaikinus statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Už dokumentų atitiktį teisės aktams atsakomybė tenka bÅ«tent projektuotojui, taip pat numatyta ypatinga atsakomybė ir statinio projekto vadovui.

9. IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti griežčiausiÄ statybos padarinių Å¡alinio priemonę – statinio nugriovimÄ , nors savivaldybės administracijos teigimu, teismų praktika ir teisės aktai numatė, jog statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neiÅ¡vengiamai taikoma statybos padarinių Å¡alinimo pasekmė. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje neįrodinėja, kad ginčo statinio statyba apskritai yra negalima, todėl teismas priimdamas sprendimÄ , tuo atveju, jei panaikintų leidimo galiojimÄ , turėtų spręsti dėl nurodytų nuostatų taikymo.

10. Atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir/ar dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

11. Nurodė, kad Direkcija tinkamai vykdydama savo funkcijas 2012 m. lapkričio 19 d. iÅ¡davė SpecialiÄ sias projektavimo sÄ lygas statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomojoje teritorijoje. Specialiosiose projektavimo sÄ lygose nurodyti reikalavimai yra Direkcijos kompetencijos ribos, už kurias ji atsako. Teigia, kad Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 13 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimai nėra pažeisti, nes Å¡laito prie kurio pastatytas gyvenamasis namas, nuolydis nevirÅ¡ija 15 laipsnių. Direkcija užtikrino kraÅ¡tovaizdžio ir gamtos objektų apsaugÄ , tinkamai vykdė jai pavestas funkcijas, jos veiksmai yra teisėti ir prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra.

12. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieškiniu sutiko.

13. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡duodama statybos leidimÄ patikrinusi ir pritarusi gyvenamojo namo statybos projektui netinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas. Pažymi, kad gyvenamojo namo tÅ«ris padidintas 6,6 karto, suprojektuotu namu pakeistas buvusio gyvenamojo namo plotas ir aukÅ¡tingumas, pakeistas suprojektuoto gyvenamojo namo užstatymo intensyvumas neurbanizuotose teritorijose. Mano, kad Direkcija neturėjo pritarti projektui, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo iÅ¡duoti statybos leidimo. Institucijos turėjo visÄ reikiamÄ medžiagÄ , privalėjo įvertinti tai, kad žemės sklypas yra valstybės saugomojoje teritorijoje – valstybiniame parke, tačiau savo darbÄ vykdė aplaidžiai, neįvertino situacijos, nepatikrino saugomos teritorijos planavimo dokumentų. Nurodo, kad pritaria iÅ¡dėstytai pozicijai dėl statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«tinybės.

14. Trečiasis asmuo AS „If P&C Insurance”, veikiantis per Lietuvos filialÄ , pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog reikalavimas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos per nustatytÄ terminÄ dėl draudėjo netinkamai suprojektuoto statinio nei draudikui, nei pačiam draudėjui nėra ir nebuvo pateiktas, todėl neįvykus numatytam draudžiamajam įvykiui, negali kilti ir draudėjo civilinė atsakomybė. Pažymi, kad trečiųjų asmenų (įskaitant užsakovÄ ) patirti nuostoliai, kurie nėra susiję su asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ar turto sugadinimu/sunaikinimu, nėra statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas. Atitinkamai draudikui nekyla pareiga nukentėjusiajam trečiajam asmeniui pagal draudimo sutartį atlyginti tokio pobÅ«džio žalÄ (nuostolius). Mano, kad draudiko įtraukimas į civilinę bylÄ nėra tikslingas.

15. Trečiasis asmuo UAB „Arch-1“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad į bylÄ pateikti UAB „Geokada“ matavimai yra pagrįsti netinkama metodika, nes matuojamas ne visas Å¡laitas, o ieÅ¡kovės nurodyta jo dalis, ir todėl gaunami neteisingi duomenys. UAB „Tiksli riba“ matavimai ir paaiÅ¡kinimai visiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovės matavimus ir iÅ¡vadas. Projektavimo darbai buvo vykdomi remiantis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1820V, kuriuo buvo patvirtintos statybos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbitni), ribos ir plotas, taip pat nustatyti naudojimo teisių apribojimai.

Å iuo dokumentu žemės sklypui buvo nustatytas 2 aukÅ¡tų su mansarda sklypo užstatymo aukÅ¡tingumo rodiklis ir Å¡is rodiklis buvo iÅ¡laikytas. Vadovaujantis ieÅ¡kovės iÅ¡aiÅ¡kinimu, užstatymo intensyvumas nėra esminis rodiklis, o iÅ¡vestinis rodiklis. Net jei bÅ«tų nustatytas nukrypimas nuo Å¡io ne esminio statinio rodiklio, svarbu tai, kad ieÅ¡kovė nenurodė, kaip Å¡is pažeidimas neigiamai įtakoja vieÅ¡Ä jį interesÄ , Lyglaukių geomorfologinio draustinio saugomÄ elementÄ - atragius.

Pažymi, kad nei projektavimo įmonė, nei projektavimo darbų vadovas tiesiogiai nedalyvavo statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davime. Statybos leidimų iÅ¡davimas yra sudėtinga procedÅ«ra, kurioje dalyvauja daugybė specialistų, kurių pareiga patikrinti projekto ir kitų dokumentų atitiktį teisės aktams.

16. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

17. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovę tikrinti ginčijimo leidimo teisėtumÄ Ä¯pareigoja teisės aktai. IeÅ¡kovė ginčijamo statybos leidimo teisėtumo tikrinimo procedÅ«rÄ pradėjo gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ žiniasklaidos. PraneÅ¡imas nepaliktas nenagrinėtas, nes kilo įtarimų, kad yra pažeistas vieÅ¡as interesas. Terminas per kurį kreipiasi Inspekcija į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo yra numatytas PriežiÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte – per du mėnesius nuo institucijos kuri kreipėsi dokumento priėmimo dienos, todėl termino kreiptis į teismÄ nepraleido, dėl ko praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

Patikslina, kad savivaldybės administracija ne tik iÅ¡duoda statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bet ir turi pareigÄ pagal kompetencijÄ patikrinti statinio projekto sprendinius. Mano, kad STÄ® numatytas draudimas didinti statinio tÅ«rį taikytinas tiek tuo atveju, kai prieÅ¡ tai sklype buvo statinių, tiek tuomet, kai statinių nebuvo. Sklypo užstatymo intensyvumo rodiklio skaičiavimas atliktas teisingai, kadangi statinys pagal turimus duomenis, yra dviejų aukÅ¡tų. Užstatymo plotas, bendrųjų sklypo ir statinių rodiklių lentelės 1.2 punkte (263,03 kv.

m) nurodytas klaidingai, kadangi užstatymo plotas vadovaujantis STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte numatytu apibūdinimu, yra statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies horizontalios projekcijos plotų suma. Sudauginus pirmojo aukšto matmenis gautas 341,38 kv. m plotas.

18. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė triplikÄ , kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti pritaikius ieÅ¡kinio senatį ir/arba kaip nepagrįstÄ .

19. Papildomai nurodė, kad nesant PriežiÅ«ros įstatyme 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytų iÅ¡imčių, ieÅ¡kovė negalėjo atlikti leidimo tikrinimo procedÅ«rų. Net ir laikant, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomas PriežiÅ«ros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas terminas, bet kuriuo atveju ieÅ¡kovė privalėjo pirmiausiai priimti konkretų sprendimÄ dėl kreipimosi į teismÄ â€“ toks sprendimas į bylÄ nebuvo pateiktas, dėl ko nėra pagrindo svartyti Å¡ios teisės normos taikymo. Pažymi, kad atsakovės atsakingi darbuotojai tik patikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Neteisingų statinio rodiklių nurodymas sudaro pagrindÄ spręsti ne dėl tikrinančiojo, bet dėl tokius duomenis pateikusio asmens veiksmų teisėtumo ir atsakomybės. IeÅ¡kovė nepagrįstai ignoruoja Direkcijos funkcijas ir turimÄ atsakomybę leidimo iÅ¡davimo procese.

20. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu paliudijo, kad atliko įvertinimÄ , vieta jam žinoma, prieÅ¡ tai toje vietoje buvo akmenų skaldykla, kuri iÅ¡sikėlė; vyrauja miesto kraÅ¡tovaizdis ir jame gali bÅ«ti miestietiÅ¡ka architektÅ«ra. Nurodė, kad statybos proceso metu vyko į vietÄ ir atragiai nebuvo pažeidžiami. Paliudijo, kad nors vieta saugoma, bet tai apima visÄ saugomÄ kompleksÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė.

22. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju AktÄ , kuriame konstatuotas (galimas) pažeidimas (neteisėtai iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas), ieÅ¡kovė priėmė 2016 m. liepos 29 d. Nuo Å¡io akto priėmimo skaičiuotina termino kreiptis į teismÄ pradžia. Kadangi ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2016 m. rugsėjo 29 d., teismas laikė, jog ji nepraleido Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – TPSVPÄ®) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

23. Pasisakant dėl atsakovės UAB „CTLF“ argumento, jog statinio statybos vyko anksčiau ir ieÅ¡kovė turėjo iki to laiko žinoti apie teisės pažeidimus, teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju nėra ginčo, jog tyrimas pradėtas gavus informacijÄ iÅ¡ žiniasklaidos. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovės veiksmai gavus tokiÄ informacijÄ ir siekis iÅ¡siaiÅ¡kinti ar žemės sklype vykdoma statyba yra teisėta ir tik 2016 metais suraÅ¡ius AktÄ , nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė buvo neapdairi ar/ir nerÅ«pestinga.

24. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad byloje neegzistuoja vieÅ¡asis interesas, nurodant, jog ieÅ¡kovė siekia užtikrinti Lyglaukių geomorfolinio draustinio, t. y. saugotinos teritorijos, kuriai nustatytas ypatingas teisinis režimas, apsaugÄ . Saugomų teritorijų apsauga yra reikÅ¡minga visuomeninė vertybė, todėl neabejotinai nagrinėjamu atveju egzistuoja gintinas vieÅ¡asis interesas, kurį galimai gali pažeisti įstatymui prieÅ¡taraujantis Statybos leidimas.

25. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi STÄ® numatytu draudimu didinti statinio tÅ«rį Å¡laituose, nes Statybos leidimas iÅ¡duotas naujo statinio statybai, o ne senojo statinio parametrų keitimui, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, Registro  Nr. 10/147210 duomenis, kad pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), buvo sunaikintas ir iÅ¡registruotas 2013 m. sausio 10 d. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, Registro Nr. 1/28892 duomenimis, atsakovė UAB „CTLF“ 2013 m. gegužės 23 d. Mainų sutarties Nr.  Nr. 2037 pagrindu įsigijo neužstatytÄ Å¾emės sklypÄ .

26. Teismas taip nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog yra pažeisti STÄ® 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti reikalavimai, nes iÅ¡ pateiktų UAB „Tiksli riba“ Žemės sklypo situacijos schemos ir jos paaiÅ¡kinimo matyti, kad Žemės sklypo esančio žemės sklypo nuolydis nesiekia 15 laipsnių. Be to, bylos nagrinėjimo metu paskirtos ekspertizės iÅ¡vados neginčijamai patvirtina, kad gyvenamasis namas nebuvo suprojektuotas ir nėra pastatytas arčiau kaip 50 metrų nuo Å¡laito, kurio nuolydis nėra didesnis kaip 15 laipsnių. Nurodytos ekspertizės iÅ¡vadas teismas laikė objektyviomis ir patikimomis, nurodė, kad ekspertizės akto turinys nėra prieÅ¡taringas, iÅ¡vados iÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, iÅ¡vados pateiktos, atlikus iÅ¡samų tyrimÄ , iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja atsakovų pateiktiems įrodymams.

27. Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertas išsamiai įvertinęs UAB „Geokada“ ir UAB „Tiksli riba“ pateiktus duomenis, situacijos schemas, atlikęs juose sudarytų brėžinių analizę, išsamiai detalizavo jų trūkumus, o būtent: nurodyta, kad UAB „Geokada“ situacijos schemoje nurodyta informacija nėra objektyvi – polinkio kampai apskaičiuoti ne viso šlaito, o tik jo dalies, tai neatspindi tikrosios faktinės vietovės situacijos bei neparodo tikrojo (mišraus) šlaito polinkių pokyčio bei vidutinio šlaito polinkio kampo.

Tuo tarpu UAB „Tiksli riba“ aukščių plane irgi nustatyti trūkumai išvardinti ekspertizės akto 2.2.9 punkte (nenurodytas atstumas nuo pastato iki šlaito viršutinės briaunos, ne visos polinkio kampų matavimus žyminčios linijos tęsiasi iki šlaito apačios – papėdės; polinkio kampų matavimus žyminčios linijos išsidėsčiusios netolygiai; polinkio kampai apskaičiuoti tik pagal du žemės paviršiaus taškus, todėl neatspindi vidutini šlaito polinkio kampo, aukščių plano mastelis yra M1:1000, tačiau plane nurodytas M 1:500), tačiau nurodyti polinkių kampai yra artimi ekspertizės metu nustatytai tikrajai faktinei situacijai.

Taigi teismas sprendė, jog neturi pagrindo abejoti eksperto pateiktomis išvadomis.

28. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal UAB „Geokada“ atliktus matavimus nuo šlaito briaunos nuolydis nurodytas kintančiu nuo 12 iki 21 laipsnių, o ne konstatuotas šlaito nuolydis yra didesnis nei 15 laipsnių. Teismo posėdžio, įvykusio 2019 m. spalio 16 d., metu ieškovė teigė, kad UAB „Geokada“ matavimai tikslesni, nes išmatuotas faktiškai šlaitas, matuota charakteringose atkarpose, tačiau paaiškinti, kurie taškai laikytini charakteringais, kurio dydžio ploto skaičiavimai turi būti atlikti, negalėjo, taip pat nepaaiškino ir nepagrindė, jog konkrečiu atveju UAB „Geokada“ šlaito matavimas nuo jo vidurio iki viršaus, o ne nuo viršaus iki apačios, yra tikslesnis, apskaičiuojant šlaito nuolydį.

Taigi priešingai nei nurodė ieškovė, teismas sprendė, kad nėra galima daryti išvados, jog UAB „Geokada“ atlikti matavimai yra tikslesni nei ekspertizės akte. Ieškovė ir trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ekspertizės metu gautų išvadų ir nustatytų UAB „Geokada“ schemos trūkumų niekaip nepaneigė, teismo siūlymu, kompleksinės ar papildomos ekspertizės neprašė.

29. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės akcentuojamų argumentų, kad joks teisės aktas nenumato, jog matuojant Å¡laitÄ yra vedamas vidurkis, bei bÅ«tina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-482-575/2019 padarytomis iÅ¡vadomis, teismas nurodė, kad minėtoje byloje teismas numatė galimybę žemės sklypo nuolydį nustatyti specialisto (matininko ar geodezininko) pagalba, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (ekspertui suteikta be kita ko matininko ir geodezininko kvalifikacija).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyto termino „šlaitas“ ir namo statybos vietos vertinimas nepaneigia nagrinėjamojoje byloje pateikto Å¡laito apskaičiavimo ydingumo, dėl ko teismas laikė, kad spręsti, jog ekspertizės akte pateiktas Å¡laito nuolydžio įvertinimas/nustatymas prieÅ¡tarauja sprendimo 44 punkte nurodyto teismo nutartyje pateiktam iÅ¡aiÅ¡kinimui, ar jis yra neteisingas ir juo vadovaujantis negalima, nėra pagrindo.

30. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad suprojektuotu gyvenamuoju namu buvo pakeistas plotas ir aukÅ¡tingumas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 996 27.2 punktas), taip pat dėl argumentų, jog suprojektuoto statinio intensyvumas (0,56) ir užstatymo plotas (341 kv. m.) virÅ¡ija Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamentuose nustatytus leistinus rodiklius, nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1820V Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto patvirtinimo patvirtinti Žemės sklypo ribos, sklypo naudojimo teisių apribojimai ir sÄ lygos.

Å io sprendimo priede Forma1 nėra nustatyta gamtosaugos, paminklotvarkos ribojimų. Taip pat priede nurodyta, kad Žemės sklypo paskirtis – gyvenamoji, aukÅ¡tingumas – dviejų aukÅ¡tų su mansarda sklypo užstatymas – 30 proc. keičiant sklypo tvarkymo režimÄ , vadovaujantis LR Teritorijų planavimo1995 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. 1-1120 ir LR Statybos įstatymo 1996 m. kovo  19 d. įstatymu Nr. 1-1240. Nenustatyta, kad sprendimas nelaikytinas teritorijų planavimo dokumentu TPÄ® 5 straipsnio prasme.

Minėtas sprendimas ir jo priedas nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl galiojantis ir, priešingai nei teigia ieškovė, nėra nustatyta pagrindų juo nesivadovauti.

31. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė UAB „CTLF“ siekdama parengti statybos techninį projektÄ privalėjo vadovautis anksčiau nurodytu sprendimu, kadangi toks reikalavimas buvo numatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 30 d. iÅ¡duotuose specialiuosiuose architektÅ«ros reikalavimuose. Taigi sprendimu statytojui kaip statybos Žemės sklypo savininkui, norint Žemės sklype užsiimti statybos darbais, buvo nustatytas ne didesnis kaip 2 aukÅ¡tų su mansarda sklypo užstatymo aukÅ¡tingumo rodiklis, kuris, kaip matyti iÅ¡ Statybos leidimo projektinės dokumentacijos, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, buvo iÅ¡laikytas.

Teismas sutiko, jog nėra aiÅ¡ku kaip ieÅ¡kovė apskaičiavo, kad žemės sklypo užstatymas siekia 341,38 kv. m, kadangi Projekte statinio rodiklių lentelėje yra nurodyta, jog sklypo užstatymo plotas siekia 263,04 kv. m. Taigi sklypo statinio aukÅ¡tis, užstatymo plotas nevirÅ¡ija Vilniaus miesto teritorijos bendrame plane iki 2015 metų, Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendime Nr. 1820V nustatyto dydžio. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovės kartu su dubliku pateiktas Projekto vadovo A.

P. 2016 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinimas projektui Nr. 13/04/02 dėl klaidos.

32. Teismas, vadovaudamasis TPÄ® 2 straipsnio 36 punkte (2014 m. sausio 1 d. redakcija) užstatymo intensyvumo sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimu, sutiko, kad ieÅ¡kovė, skaičiuodama užstatymo plotÄ statinio antrojo aukÅ¡to plotÄ , gauna sudauginusi iÅ¡orės matmenų plotÄ , t. y. užstatymo plotÄ skaičiuoja ne pagal pirmojo aukÅ¡to (cokolinio aukÅ¡to) iÅ¡orės matmenis, kaip tai numatė iki 2015 m. sausio 1 d. galiojęs Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 310 patvirtintos Reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkos 7 punktas.

33. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, 24 straipsnio 3 dalis, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 43 punktas) pastato bendrojo ploto padidėjimÄ nepriskiria prie esminių statinio projektų sprendinių pakeitimui, todėl, prieÅ¡ingai nurodo ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu, nereikalinga naujos laidos sprendinių projekto. Dėl ko teismas laikė, kad Projekto vadovo paaiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja Projektiniams sprendiniams, todėl ieÅ¡kovės nurodomi paskaičiavimai dėl užstatymo ploto, aukÅ¡tingumo ir užstatymo intensyvumo nepažeidžia reglamentų nustatytų leistinų rodiklių, dėl ko pastaruosius argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

34. Taip pat teismas įvertino ieÅ¡kovės pateiktÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m.  spalio mėn. Nr. (65)-D8(E) raÅ¡tÄ , kuriame ministerija pateikė nuomonę, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoms, už kurių apsaugÄ ir tvarkymÄ atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija, individualÅ«s apsaugos reglamentai nenustatyti, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorinių tipiniais apsaugos reglamentais.

Ministerijos nuomone, kadangi tipiniuose reglamentuose ar kituose Saugomų teritorijų įstatymÄ Ä¯gyvendinančiuose teisės aktuose nėra specifinių nuostatų, numatančių kitokiÄ užstatymo intensyvumo ir užstatymo tankio rodiklių apskaičiavimo tvarkÄ , nei nustatyta TPÄ®, todėl Å¡ie rodikliai turėtų bÅ«ti apskaičiuojami žemės sklypui TPÄ® 2 straipsnio 39 ir 40 dalyse nustatyta tvarka. Tačiau ieÅ¡kovei neteikiant į bylÄ užklausos konteksto, o raÅ¡te nuomonė teikiama ir dėl kito objekto bei, kaip nurodė ieÅ¡kovė, jog raÅ¡tas gautas mediacijos proceso metu, kai Å¡alys derina įvairias pozicijas, todėl teismas vertino, kad iÅ¡ pastarojo raÅ¡to negalima įvertinti, ar nuomonėje nurodytas teisinis vertinimas pateiktas atsižvelgiant į nagrinėjamojoje byloje nurodytas aplinkybes ir esančius įrodymus, dėl ko teismas pateikta nuomone nesivadovavo.

35. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens akcentuojamų argumentų, jog yra pakeistas esamas vizualinis pobÅ«dis, reikalinga iÅ¡saugoti esančiÄ atragių sistemÄ , teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad esamas statinys pažeidžia vizualinį kraÅ¡tovaizdį, ardo esančiÄ atragių sistemÄ . Taip pat niekaip nepaneigė architekto A. M. vertinimo (architektas padarė iÅ¡vadÄ , kad sodybos vystymas/gyvenamojo namo statyba nepažeidžia kraÅ¡tovaizdžio ir vieÅ¡ojo intereso) ar liudijimo neteisingumÄ (architektas paliudijo, kad esami atragiai pažeisti nebuvo, o pastatas buvo įžemintas į tÄ altitudę, į kuriÄ reikėjo), neginčijo doc.

Dr. Ričardo Skorupsko pateikto vertinimo ir iÅ¡vadų (ekspertas pateikė savo ekspertines iÅ¡vadas, kad statybos proceso metu, Å¡alia Sapiegynės erozinio kalvyno esančiame santykinai lygiame ir periglacialinės erozijos nepažeistame pirminio reljefo pavirÅ¡iuje, vykdyti sklypo sutvarkymo darbai nedaro neigiamos įtakos greta esantiems Lyglaukių geomorfologinio draustinio atragiams – kalvaragiams), o tik deklaratyviai teigia apie jų subjektyvų vertinimÄ .

36. Teismas konstatavo, kad nors byloje ir egzistuoja vieÅ¡asis interesas, tačiau jo pažeidimas nenustatytas, taip pat neegzistuoja nei teisinis, nei faktinis pagrindas leidžiantis daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai – Vilniaus miesto savivaldybė administracija spręsdama klausimÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo ir jį iÅ¡duodama, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pritardama Projektui, projektuotojas UAB „Arch-1“ parengęs statinio ProjektÄ , UAB „CTLF“ atlikusi statinio statybos darbus,- savo pareigas, susijusias savo kompetencijos apimtyje, vykdė netinkamai.

IÅ¡ įrodymų visumos, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovų solidarių veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Teismas nurodė, kad nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, todėl nėra pagrindo atsakovams taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai 37. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieÅ¡kovė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.

38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nevertino Inspekcijos Patikrinimo aktu konstatuoto užstatymo intensyvumo pažeidimo ir dėl jo nepasisakė, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio reikalavimÄ motyvuoti teismo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs nagrinėjamu atveju privalomus taikyti ginčijamo Statybos leidimo iÅ¡davimo metu galiojusius Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, nepagrįstai tik nurodė, kad atsakovė UAB „CTLF“ Projekte privalėjo vadovautis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1820V „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini). ribų ir ploto patvirtinimo“, kadangi toks reikalavimas buvo numatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 30 d. iÅ¡duotuose specialiuosiuose architektÅ«ros reikalavimuose.

39. Inspekcija nustatė, kad žemės sklypo užstatymo intensyvumas, remiantis Projektu (pastato aukÅ¡tų brėžiniais ir Å¡ių antžeminių patalpų plotais), kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas (Projekto Bendrosios dalies lentelėje „Bendrieji sklypo ir statinio rodikliai pagal STR 1.05.06:2010 5 priedÄ â€œ nurodytas projektuojamo pastato bendrasis plotas 504,39) yra  –  0,56 (504,39 kv. m /900 kv. m), nors Projekte nurodyta – 0,3 (tai fiksuota Inspekcijos Patikrinimo akte). Taigi įvertinus Projekto sprendinius ir Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius Å¡is užstatymo intensyvumo rodiklis (0,56) akivaizdžiai daugiau nei du kartus virÅ¡ija Vilniaus miesto bendrojo plano nustatytÄ leistinÄ užstatymo intensyvumo rodiklį (0,2).

Apeliantės teigimu, net ir vertinant Projekte neteisingai nurodytÄ (paskaičiuotÄ ) užstatymo intensyvumÄ (0,3) jis taip pat žymiai virÅ¡ija leistinÄ Vilniaus miesto bendrajame plane nustatytÄ maksimalų rodiklį. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Å¡io rodiklio neatitikimų teisės aktų reikalavimams.

40. Apeliantės teigimu, nėra pagrindo sutikti ir su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas paneigė Inspekcijos Patikrinimo akte konstatuotÄ Vilniaus miesto bendrajame plane nustatyto maksimalaus leistino sklypo užstatymo ploto virÅ¡ijimÄ . Teismas byloje vadovavosi iÅ¡imtinai projektuotojo paaiÅ¡kinimais dėl klaidos Projekte, visiÅ¡kai nevertindamas to, kad kiekvienas statinio projektas turi bÅ«ti parengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Akcentuoja, kad, statinio projektÄ derinantys subjektai prieÅ¡ iÅ¡duodant Statybos leidimÄ , turėjo vadovautis pateikta faktine medžiaga, t. y. pateiktu statinio Projektu, ir nustatę jo neatitikimus teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams – nederinti pateikto Projekto dėl Statybos leidimo iÅ¡davimo, nes pavyzdžiui: kaip matyti iÅ¡ Projekto turinio ir projektuotojo paaiÅ¡kinimo projekto brėžiniuose neteisingai nurodyti aukÅ¡tų pavadinimai, todėl Projekto bendrosios dalies lentelėje „Bendrieji sklypo ir statinio rodikliai pagal STR 1.05.06:2010 5 priedÄ â€œ atitinkamai neteisingai nurodytas užstatymo intensyvumo rodiklis.

41. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog teisinis reglamentavimas pastato bendrojo ploto padidėjimÄ nepriskiria prie esminių statinio projektų sprendinių pakeitimui. Teigia, kad paties projektuotojo paaiÅ¡kinime nurodyta, kad „Projekte nurodytas aukÅ¡tų pavadinimas neatitinka įstatymu nustatytos užstatymo ploto skaičiavimo tvarkos“, be to, kaip minėta, Projekte neteisingai paskaičiuotas užstatymo intensyvumas, todėl akivaizdu, kad Projektas neatitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi 2012 m. spalio 28 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.) nuostatų. Projekte esant turinio neatitikimų, jie privalo bÅ«ti taisomi pagal Å¡io reglamento 48 punktÄ , kad Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentÄ , suteikiant Å¡iam dokumentui naujÄ laidÄ . Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvienÄ kartÄ dokumentui suteikiama nauja laida.

42. Teigia, kad Projekte pagal projektuotojo paaiÅ¡kinimus buvo neteisingai nurodyti cokolinis ir pirmasis projektuojamo statinio aukÅ¡tai, pagal kuriuos skaičiuojamas užstatymo ploto rodiklis, be to, atitinkamai Projekte buvo neteisingai nurodytas užstatymo intensyvumo rodiklis todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir dėl to padarytas teisės aktų pažeidimas tiek derinant ProjektÄ , tiek ir jį rengiant. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad pateiktas Projektas atitinka statybos projektui keliamus reikalavimus ir kad nauja projekto laida rengiama tik keičiant esminius projekto sprendinius, o prieÅ¡ingai, remdamasis bylos duomenimis turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad pateiktų klaidingų ir teisės aktų neatitinkančių Projekto dokumentų pagrindu negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ginčijamas Statybos leidimas.

43. Skundžiamame Sprendime teismas daug dėmesio skyrė vertindamas, ar buvo pažeistas vizualinis kraÅ¡tovaizdis, ko Inspekcija net neakcentavo. Tačiau nesuprantama, dėl kokių priežasčių nebuvo vertinami kiti esminiai statybų sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje ribojimai, kurie yra imperatyvÅ«s ir privalomi bei nevertinami pagal papildomus kriterijus. Teismas visiÅ¡kai neįvertino, ar Projekto sprendiniai ir pagal juos iÅ¡duotas Statybos leidimas nepažeidžia imperatyvių Tipinių apsaugos reglamentų (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. birželio 2 d.) 27.2.1 papunkčio reikalavimų, nustatančių GAi zonos reguliavimÄ , nekeisti užstatymo intensyvumo, ploto, nedidinti aukÅ¡tingumo. Å iuo atveju Å¡ie pažeidimai yra akivaizdÅ«s.

44. Teikdama ieÅ¡kinį inspekcija paaiÅ¡kino, kad remiantis VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filialo informacija, žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. ( - ), buvo registruotas vienas gyvenamasis namas ir lauko tualetas, kurie 2013 m. vasario 5 d. iÅ¡registruoti. Duomenų apie kitus statinius nėra. IÅ¡registruotas gyvenamasis namas buvo 64,64 kv. m ploto, 4,3 m aukščio, o Projektu suprojektuotas 504,39 kv. m ploto 9,32 m aukščio gyvenamasis namas. Taigi buvusio statinio ploto parametrai virÅ¡ijami beveik aÅ¡tuonis kartus, aukščio – daugiau kaip du kartus. Vadinasi suprojektuotu gyvenamuoju namu žymiai keičiamas užstatymo intensyvumas, plotas bei aukÅ¡tingumas. Toks akivaizdus teisės aktų nepaisymas pirmosios instancijos teismo negalėjo bÅ«ti ignoruojamas ir turėjo bÅ«ti vertinamas, tačiau tokia pareiga priimant skundžiamÄ SprendimÄ nebuvo atlikta.

45. Apeliantės teigimu, Projektas neatitiko imperatyvių teisės aktų reikalavimų, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija tikrindama statytojo pateiktus dokumentus neatsižvelgė į Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl Projekto privalomo atitikimo teritorijų planavimo dokumentams, todėl pažeidė STR „StatybÄ leidžiantys dokumentai“) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.) 9 priedo 1.8 papunktį, kuris nurodo, kad savivaldybės administracija tikrina, ar projekto sprendiniai neprieÅ¡tarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

46. Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija, patikrinusi ir pritarusi Projektui esant akivaizdiems imperatyvių normų pažeidimams pažeidė STR „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 3.2, 3.3 papunkčius, kurie numato, kad tikrinama projektų sprendinių atitiktis reikalavimams, nustatytiems apsaugos reglamente (statinių iÅ¡dėstymo žemės sklype, leistinų žemės sklypo užstatymo rodiklių, statinių formų, tÅ«rių, medžiagiÅ¡kumo), kituose veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojančiuose teisės aktuose (Saugomų teritorijų įstatyme, valstybinio parko ir / ar valstybinio draustinio nuostatuose, specialiosiose žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygose ir kt.) 47.

Pažymi, kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame Sprendime (Sprendimo 62 punktas), ieÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje pagal Patikrinimo akto duomenis įrodinėjo ne esamo vizualinio kraÅ¡tovaizdžio iÅ¡saugojimÄ , bet Vilniaus miesto bendrojo plano, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano, Tipinių apsaugos reglamentų ir kitų Å¡iame skunde nurodytų konkrečių imperatyvių reikalavimų sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje nekeisti užstatymo intensyvumo, ploto, aukÅ¡tingumo pažeidimÄ .

48. Teigia, kad teismas vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1820V sprendimu skundžiamame Sprendime nenurodė, koks tai teritorijų planavimo dokumentas ir visiÅ¡kai nemotyvavo, kokiu pagrindu pagal Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas jis galėtų bÅ«ti prižįstamas teritorijų planavimo dokumentu ir kodėl juo turi bÅ«ti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Statybos leidimo teisėtumo, o kiti teisės aktai atitinkamai ignoruojami. Minėtu sprendimu Vilniaus miesto valdyba nusprendžia patvirtinti sklypų ribas (bet ne teritorijų planavimo dokumentÄ ). Valdybos sprendimas neatitinka nei vieno iÅ¡ Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijų planavimo dokumentų požymių, nėra registruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, taigi Valdybos sprendimas su priedais negali bÅ«ti laikomas teritorijų planavimo dokumentu.

49. Atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija atsiliepimu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , apeliacinį skundÄ atmesti, tame tarpe ir dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.

50. Direkcijos teigimu, Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėse nurodyta, kad tvarkymo planu nustatomos kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonos bei jų apsaugos ir tvarkymo priemonės, o ne atskirų žemės sklypų reglamentai. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis - tik detaliuoju planu yra nustatomas toks teritorijų naudojimo reglamentas, kaip leistinas pastatų aukÅ¡tis, leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tÅ«rio tankis. Direkcija iÅ¡davė specialiÄ sias projektavimo sÄ lygas statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje Nr. 29-31 (1 t., b. l. 24-28).

Specialiosiose projektavimo sÄ lygose nurodyti reikalavimai yra Direkcijos kompetencijos ribos, už kuriuos atsako Direkcija. Å iuose reikalavimuose nėra nustatomi Žemės sklypo naudojimo reglamentai - leistinas aukÅ¡tingumas, užstatymo plotas, tankis ir pan. Savivaldybė 2012 m. lapkričio 30 d. iÅ¡davė specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus Nr. AR-1272. Å is dokumentas apibrėžia Savivaldybės kompetencijos ir atsakomybės ribas. BÅ«tent Å¡iame dokumente nustatomi konkretus Žemės sklypo reglamentai.

51. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, kurių 27.2.1. punktas numato, kad GAi zonoje išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus. Ieškovė nurodo, kad buvo pažeistas šis reglamentų punktas, t. y. padidintas užstatymo intensyvumas, plotas, aukštingumas. Tipinių apsaugos reglamentų 1 punktas nustato reglamento taikymo ribas, tačiau jais nėra nustatomi tokie sprendiniai, kaip “intensyvumas”, “plotas” ar “aukštingumas”, jokių konkrečių sprendinių Tipiniuose apsaugos reglamentuose nėra.

52. Direkcija nurodo, kad Tipinių apsaugos reglamentų 27.2.1 punktas, tiek kiek jis liečia GAi zonos užstatymo intensyvumÄ , plotÄ , aukÅ¡tingumÄ , - yra blanketinė norma. Blanketinės normos yra nukreipiančios į kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus, jos apskritai negali bÅ«ti pažeistos, nes nenustato jokio reguliavimo, konkrečių rodiklių. Apeliantė nei nurodė, nei įrodinėjo į kokius kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus nukreipia Tipinių apsaugos reglamentų 27.2.1. punktas, kur yra reglamentuotas ginčo Sklypo užstatymo intensyvumas, plotas, aukÅ¡tingumas.

53. Direkcijos teigimu, Tipinių apsaugos reglamentų 27.2.1. punktas kalba apie GAi zonÄ , bet ne apie individualų sklypÄ . VTPSI nenurodė ir neįrodinėjo koks yra Å¡ios konkrečios GAi zonos užstatymo intensyvumas, plotas, aukÅ¡tingumas. Teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiÅ¡kai ir raÅ¡tu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sÄ lygų sprendiniai (2 straipsnio 27 dalis). Teritorijų planavimo dokumento sprendinys – grafiÅ¡kai ir raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (2 straipsnio 28 dalis). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai nėra teritorijų planavimo dokumentai ir jokio reglamentavimo, sprendinių Sklypui nenustato.

54. Pažymi, kad 1998 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. 1820V patvirtino Vilniaus miesto valdyba. Å iuo sprendimu Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 1997 m. spalio 24 d.) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti sprendiniai: pagrindinio brėžinio ir aiÅ¡kinamojo raÅ¡to, kuriuose numatomi sprendiniai, parengimas ir patvirtinimas. 1998 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 1820V tvirtinimas atitiko LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 159 patvirtintas Detaliųjų planų taisykles (žr. Taisyklių 55, 56 punktai). Taigi Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 1820V Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini). ribų ir ploto patvirtinimo pagrįstai kvalifikuotas teritorijų planavimo dokumentu Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio prasme.

55. Direkcijos vertinimu, apeliantė nepateikė konkrečių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju yra pažeistas vieÅ¡as interesas. PrieÅ¡ingai, statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įvertinimas kraÅ¡totvarkiniais kriterijais (4 t., b. l. 23-32) bei (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype vykdomų statybos darbų poveikio reljefui ekspertizės aktas (4 t., b. l. 60-73) patvirtina, kad vieÅ¡as interesas nėra pažeistas. Nesant byloje įrodyto vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, esant neginčijamam faktui, kad iki VTPSI patikrinimo praėjo daugiau kaip vieneri metai, VTPSI patikrinimas negalėjo bÅ«ti atliktas, atitinkamai ir kreiptis į teismÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo VTPSI negalėjo. VTPSI praleido PriežiÅ«ros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytus patikrinimo terminus, kurie laikytini senaties terminais (CK 1.125 straipsnio 2 dalis).

56. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.

57. Nurodo, kad Inspekcija netinkamai apskaičiavo 0,56 užstatymo intensyvumo rodiklį (padalinusi bendrÄ jį Statinio plotÄ 504,39 kv. m iÅ¡ 900 kv. m, t. y. statybos žemės sklypo ploto) ir, grįsdama tokį skaičiavimo metodÄ , apeliaciniame skunde pateikia naujus argumentus dėl Statinio cokolinio aukÅ¡to vertinimo, kurių pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti – atsižvelgiant į tai, minėti ieÅ¡kovės argumentai yra nevertintini, kadangi iÅ¡eina iÅ¡ apeliacijos ribų.

58. Administracijos teigimu, Projekto sprendiniai, o tiksliau statybos sklypo užstatymo plotas, neprieštarauja Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamentavimui, nurodančiam, kad neurbanizuotose teritorijose (t. y. statybos žemės sklypo vietoje) maksimalus žemės sklypo užstatymo plotas yra 300 kv. m. Pažymi, kad Inspekcijos teiginius akivaizdžiai paneigia pačios Inspekcijos kartu su dubliku teiktas Projekto vadovo 2016 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinimas dėl įsivėlusios klaidos, t. y. iš tiesų cokolinis aukštas turėtų būti vertinamas kaip pirmasis, o atitinkamai buvęs pirmasis – kaip antrasis ginčo pastato aukštas.

Projekto vadovas pažymėjo, kad įsivėlusi aukÅ¡tų pavadinimo klaida nekeičia esminių statinio projekto sprendinių ir atitinka visas iÅ¡duotas sÄ lygas. Kaip matyti iÅ¡ Projekto, 341,38 kv. m plotas (14,38 m x 23,74 m, žr. Projekto brėžinį „Pirmojo aukÅ¡to planas“) yra buvusio pirmojo (t. y. dabartinio antrojo) aukÅ¡to iÅ¡orės matmenų plotas, todėl Inspekcija pažeidė STR „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 7 punkto reikalavimus ir užstatymo plotÄ skaičiavimo ne pagal pirmojo aukÅ¡to iÅ¡orės matmenis.

59. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų (27.2 punktas) nėra konkrečiai skirtas Pavilnių regioniniam parkui (ir Lyglaukių geomorfologinio draustiniui, kuriame yra statybos žemės sklypas) – Å¡iam parkui, atsižvelgiant į jo specifikÄ , atskiras reglamentas patvirtintas nėra. IÅ¡ tokio teisės aktų leidėjo neveikimo kyla ir praktinės problemos – visoms saugomoms teritorijoms yra taikomi patys bendriausi reglamentai, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į teritorijoje saugomÄ gamtinę aplinkÄ .

60. Administracija paaiÅ¡kina, kad Lietuvos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. 518 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ yra nurodoma, kad Lyglaukių geomorfologinio draustinio tikslas - iÅ¡saugoti ilgus erozinius atragius, sudarančius sudėtingÄ atragių sistemÄ (2.10 punktas). Statytojas kreipėsi geografijos ir kraÅ¡tovaizdžio ekspertÄ â€“ doc. Dr. RičardÄ SkorupskÄ , kuris ekspertizes akte vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodė, jog statybos žemės sklype vykdomi darbai nedaro neigiamos įtakos greta esantiems Lyglaukių geomorfologinio draustinio atragiams. Administracija taip pat remiasi į bylÄ pateiktu architekto Alvydo Mituzo statomo gyvenamojo namo įvertinimu kraÅ¡totvarkiniais kriterijais, kuriame konstatuota, jog statinys nepakeitė esamo vizualinio gyvenvietės pobÅ«džio.

61. Papildomai pažymi, kad Reglamento 27.2 punkte numatyti draudimai iÅ¡ esmės yra skirti esamam vizualiniam gyvenviečių pobÅ«džio iÅ¡laikymui. Aptariamame teisės akte nėra nuorodų ir taisyklių, kaip yra vertinama, kada gyvenvietė iÅ¡laiko savo vizualinį pobÅ«dį sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje, o kada ne. Tuo tarpu aukščiau minėtos ir į bylÄ pateiktos ekspertų/specialistų iÅ¡vados, administracijos vertinimu, patvirtina, kad statinys niekaip nepažeidžia ir neiÅ¡kraipo vizualinio gyvenvietės pobÅ«džio.

62. Administracija primena, kad pagal nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o Nr. 10/147210 duomenis, statybos žemės sklype buvęs gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ) , kurio tÅ«ris, ieÅ¡kovės teigimu buvo 280 kub. m, buvo sunaikintas ir iÅ¡registruotas 2013 m. sausio 10 d. Tuo tarpu statytojas statybos žemės sklypÄ Ä¯sigijo, remiantis nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u Nr. 1/28892, tik 2013  m. gegužės 23 d., t. y. buvo įsigytas neužstatytas žemės sklypas, todėl minėti draudimai dėl užstatymo intensyvumo, ploto apskritai negali bÅ«ti taikomi, kadangi leidimas iÅ¡duotas naujo statinio statybai, o ne jau pastatyto statinio parametrų keitimui (papildomai įvertinant, kad Statinys nepažeidžia saugomos teritorijos tikslų ir vizualinio gyvenvietės pobÅ«džio).

63. Administracija atsiliepime taip pat kelia klausimÄ dėl apeliacijos ribų, nurodant, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, dėl ko kyla pagrindas administracijai pakartotinai pasisakyti dėl kaltės klausimo, sprendžiant statybos padarinių Å¡alinimo iÅ¡laidų paskirstymo apimtis, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, dėl ko apeliacinės instancijos teismas, administracijos manymu, to padaryti taip pat negalėtų, neperžengdamas apeliacijos ribų. Administracijos vertinimu, net ir patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neteisėto statybos leidimo iÅ¡davimo kaltų asmenų nustatymo ir neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, jokio pagrindo laikyti administracijÄ kalta dėl tariamai neteisėtos statybos nėra ir reikalavimas įpareigoti Å¡alinti statybos padarinius administracijos lėšomis turi bÅ«ti atmestas.

64. Pažymi, kad administracija, iÅ¡duodama statybos leidimÄ , nėra vienintelis subjektas, tikrinantis jo teisėtumÄ , todėl tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra paskutinė institucija minėto dokumento iÅ¡davimo procese, jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pagrindu pripažinti administracijos veiksmų neteisėtumÄ tokio statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo atveju. Administracija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti, taip pat Statybos įstatymo 23 straipsniu bei Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, nurodant, kad visi reikalingi dokumentai, iÅ¡vardinti Statybos įstatyme ir Reglamente buvo pateikti.

65. Administracija taip pat pažymi, kad vykdydama statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo funkcijÄ , neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumÄ , už kurių teisingumÄ yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir/ar kiti asmenys, derinę projektÄ â€“ tad atsakingi tarnautojai tik patikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus, taigi administracija negali bÅ«ti pripažinta atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus iÅ¡duodant LeidimÄ , kadangi jį iÅ¡davė teisėtai ir pagrįstai, esant galiojantiems Direkcijos suderinimams ir iÅ¡duotoms 2012 m. lapkričio 19 d. specialiosioms projektavimo sÄ lygoms statinio architektÅ«rai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti saugomoje teritorijoje Nr. 29-31, taip pat Direkcijos 2012 m. lapkričio 15 d. aprobuotiems projektiniams pasiÅ«lymams Nr. 35-62.

66. Nurodo, kad prieÅ¡ iÅ¡duodant ginčijamÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ administracija patikrino pateiktÄ statinio projektÄ savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimui dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, todėl nėra pagrindo teigti, esÄ pareigos elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai administracija bÅ«tų nevykdžiusi. Tuo tarpu ieÅ¡kinyje nurodomi pažeidimai, net jeigu teismas ir konstatuotų jų egzistavimÄ , nėra esminiai (administracija vadovavosi Direkcijos suderinimais ir projektuotojo pateiktais skaičiavimais), nesuponuoja administracijos atsakomybės nei dėl statybÄ leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, nei dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo.

67. Trečiasis asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

68. Tarnyba atsiliepime iÅ¡ esmės atkartoja apeliacinio skundo argumentus, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino, ar Projekto sprendiniai ir pagal juos iÅ¡duotas Statybos leidimas nepažeidžia imperatyvių Tipinių apsaugos reglamentų (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. birželio 2 d.) 27.2.1 papunkčio reikalavimų, nustatančių GAi zonos reguliavimÄ , nekeisti užstatymo intensyvumo, ploto, nedidinti aukÅ¡tingumo. Å iuo atveju, tarnybos teigimu, Å¡ie pažeidimai yra akivaizdÅ«s.

69. Tarnybos teigimu, Å¡iuo atveju susiklostė keista situacija, kai į bylÄ pateikti net ne teismo ekspertų dokumentai laikomi svarbesniais nei Å¡ioje teritorijoje galiojantys teisės aktai (Vilniaus miesto bendrasis planas, Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas, Tipiniai apsaugos reglamentai). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai: atestuoto architekto Alvydo Mituzo statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įvertinimas kraÅ¡totvarkiniais kriterijais, bei Vilniaus universiteto, Geomokslų, Geografijos ir kraÅ¡totvarkos katedros doc. Dr. Ričardo Skorupsko 2018 m.

Ekspertizės aktas, jokiu būdu nepaneigia inspekcijos Patikrinimo aktu konstatuoto žemės sklypo užstatymo intensyvumo pažeidimo saugomoje teritorijoje – Pavilnių regioniniame parke, todėl skundžiamu sprendimu vadovaujantis išimtinai šiais nesusijusiais rašytiniais įrodymais buvo nepagrįstai konstatuota, kad ginčo statinio statyba nepažeidžia viešojo intereso ir saugomos teritorijos saugomų objektų.

70. Tarnybos vertinimu, bÅ«tent statybos ženkliai keičia kraÅ¡tovaizdžio pobÅ«dį, o Å¡iuo atveju žymiai virÅ¡ytas leistinas žemės sklypo užstatymo intensyvumas, be to, didinamas statinių aukÅ¡tis lyginant su buvusiu, plotas, tokio pažeidimo padariniai, jų mastas saugomoms vertybėms yra akivaizdus, kadangi pažeidžia Å¡ių saugomų teritorijų režimÄ nustatančius teisės aktus, kurie yra imperatyvÅ«s ir privalomi teisinių santykių dalyviams.

71. Atsakovai UAB „CTFL“ ir UAB „Arch-1“ atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

72. Nurodo, kad apeliantė, skaičiuodama statinio užstatymo intensyvumo rodiklį, nepagrįstai įtraukia cokolinio aukÅ¡to plotÄ , todėl neteisingai apskaičiuoja užstatymo intensyvumo rodiklį. Apeliantės teigimu, cokolinis aukÅ¡tas yra žemiau Žemės sklypo vidutinio žemės lygio, todėl atitinka teisės aktuose įtvirtintÄ cokolinio aukÅ¡to sÄ vokÄ . Be to, pirmosios instancijos teismas apskritai nieko nepasisakė dėl cokolinio aukÅ¡to vertinimo, nes ieÅ¡kovė tokiais argumentais pirmojoje bylos instancijoje net nesirėmė ir neįrodinėjo jokių su tuo susijusių faktų. Apeliantės naujai pateiktos aplinkybės dėl cokolinio aukÅ¡to vertinimo negali bÅ«ti nagrinėjamos apeliacinėje instancijoje, nes tai pažeistų ribotos apeliacijos principÄ .

73. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė sklypo užstatymo rodiklio pažeidimÄ grindžia ta pačia aplinkybe kaip ir užstatymo intensyvumo rodiklio pažeidimÄ , t. y., kad Statinio Projekte cokolinio aukÅ¡to sÄ voka neatitinka teisės aktuose įtvirtintos cokolinio aukÅ¡to (pusrÅ«sio) sÄ vokos. Kaip minėta aukščiau, VTPSI Å¡ia aplinkybe nesirėmė ir jos neįrodinėjo pirmojoje bylos instancijoje, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡io klausimo nenagrinėjo ir negalėjo nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, teiginiai dėl cokolinio aukÅ¡to sÄ vokos vertinimo negali bÅ«ti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, nes tai pažeistų ribotos apeliacijos principÄ .

74. Atsikertant į apeliantės argumentus, kad pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sutartinius ženklus, visose tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatymo teritorijose galima vykdyti statybos darbus tik nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus, nurodo, kad apeliantė klaidingai cituoja Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano tekstÄ siekdama savo pozicijai naudingo taisyklės aiÅ¡kinimo, kadangi taisyklės tikslas yra paaiÅ¡kinti, kad kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonose apskritai yra galima vykdyti statybos darbus, o ne tai, kad statybos darbus galima vykdyti tik parengus detaliuosius planus.

Papildomai nurodo, kad Teritorijų planavimo įstatymo (2012-09-26 – 2014-01-01 redakcija) 22 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad detalieji planai nerengiami miestų dalims teritorijose, kurių bendrasis planas parengtas masteliu M 1:2000 ar stambesniu ir jo reglamentai apibrėžia teritorijoje galimas veiklos rÅ«Å¡is, užstatymo tipÄ ir užstatymo rodiklius. Å iuo atveju taikytinas Bendrasis planas yra parengtas M 1:25000 masteliu ir atitinka TPÄ® 22 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintus reikalavimus.

75. Nurodo, kad pagal lingvistinį Tipiniuose apsaugos reglamentuose įtvirtintos normos aiÅ¡kinimÄ , laikytina, kad įtvirtintas draudimas keisti užstatymo intensyvumÄ , plotÄ ir aukÅ¡tingumÄ yra taikytinas pačiai tvarkymo zonai. Vien tai, kad IÅ¡registruoto statinio faktinis užstatymo intensyvumas, plotas, aukÅ¡tingumas skiriasi nuo naujai suprojektuoto Statinio, nereiÅ¡kia, kad yra keičiamas pačios tvarkymo zonos užstatymo intensyvumas, plotas, aukÅ¡tingumas. Tipiniuose apsaugos reglamentuose įtvirtinta norma nereiÅ¡kia, kad naujai statomi statiniai privalo bÅ«ti identiÅ¡kų užstatymo intensyvumo, ploto ir aukÅ¡tingumo rodiklių kaip seni, iÅ¡registruoti statiniai. VTPSI nenurodo kokie konkretÅ«s užstatymo intensyvumo, ploto bei aukÅ¡tingumo rodikliai yra taikytini konkrečiai tvarkymo zonai, o tik deklaratyviai teigia, kad minėti rodikliai yra pažeidžiami, nes suprojektuotas Statinys yra didesnis nei IÅ¡registruotas statinys.

76. Pažymi, kad nepaisant to ar Valdybos sprendimas bÅ«tų ar nebÅ«tų laikomas teritorijų planavimo dokumentu, tai niekaip nepakeistų privalomumo remtis Å¡iuo dokumentu, kadangi TPÄ®  (2012- 09- 26 – 2014-01-01 redakcija) 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nustatant teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimÄ , kai planuojama teritorija yra svarbi, be kita ko, architektÅ«riniu požiÅ«riu, teritorijų tvarkymo ir planavimo režimas papildomas architektÅ«riniais reikalavimais. Specialiųjų architektÅ«ros reikalavimų 4 p. (Statinių aukÅ¡tis metrais nuo žemės pavirÅ¡iaus, statinių aukščio absoliutinė altitudė, aukÅ¡tų skaičius, sklypo užstatymo tankis ir intensyvumas) numatė:

„Vadovautis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr.  1820V patvirtintais sklypo savininko (nuomininko) žemės naudojimo teisės apribojimais, pastatų aukÅ¡tingumas – iki 2 aukÅ¡tų su mansarda, sklypo užstatymas – iki 30 %“. Å ios aplinkybės aiÅ¡kiai ir neginčijamai patvirtina, kad rengiant ProjektÄ buvo privaloma remtis Specialiaisiais architektÅ«ros reikalavimais ir Valdybos sprendimu.

77. Apeliantė, žinodama, kad statybos saugomose teritorijose yra susijusios su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu, net nebuvo įtraukusi Leidimo į savo metinius patikrinimo planus, dėl ko galiojančio Leidimo pagrindu ginčo statinys iÅ¡ esmės buvo pastatytas. Akivaizdu, kad pastatyto statinio griovimo iÅ¡laidos yra kur kas didesnės nei jos bÅ«tų pradiniame statybos etape, todėl nagrinėjamoje byloje pripažinus LeidimÄ negaliojančiu (nors tam nėra jokio teisinio pagrindo) ir įpareigojus Å¡alinti statybos padarinius dėl aplaidaus ieÅ¡kovės veikimo griovimo iÅ¡laidos vienareikÅ¡miÅ¡kai iÅ¡augtų.

78. Teismas turėtų atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę, ypač atkreipiant dėmesį, kad tais atvejais, kai yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo teisinių santykių, galimai pažeidžiančių vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsiradimo iki kreipimosi dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, teismas gali atsisakyti ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Be to, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį, susijusį su vieÅ¡ojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp vieÅ¡ojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lÅ«kesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar vieÅ¡ojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas.

BÅ«tent Inspekcijos galimai nesavalaikis kreipimasis į teismÄ , kai Leidimu suteiktos teisės faktiÅ¡kai jau buvo įgyvendintos, neatitinka paties Inspekcijos ginamo vieÅ¡ojo intereso, kadangi pavėluotas Leidimo pripažinimas negaliojančiu sukeltų neigiamas pasekmes tik pačiai visuomenei – ginčo statybos darbai niekaip nepažeidžia Lyglaukių geomorfologinio draustinio gamtinės aplinkos, tuo tarpu ginčo Statinys, patenkinus IeÅ¡kinio reikalavimus, bÅ«tų griaunamas, be kita ko, už mokesčių mokėtojų pinigus.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 79. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apie ketinimÄ peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneÅ¡a dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė. Taip pat teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo nagrinėjimo ribų 80. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2013 m. rugpjūčio 9 d. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 119/13-2291 (toliau - Statybos leidimas) statytojui UAB „CTLF“ pagal vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektÄ Nr. 2013/04/02 (toliau - Projektas) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). IeÅ¡kovė atlikusi Statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumo patikrinimÄ 2016 m. vasario 4 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. PS1-62 (toliau - Aktas), kuriuo nustatyta, kad Projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STÄ®) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 13 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. reglamento reikalavimus, Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius.

Nustačiusi pažeidimus, ieÅ¡kovė gindama vieÅ¡Ä jį interesÄ kreipėsi į teismÄ dėl Statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo.

81. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Teismas, be kita ko, remiantis byloje pateiktomis ekspertizės iÅ¡vadomis, padarė iÅ¡vadÄ , kad gyvenamasis namas nebuvo suprojektuotas ir nėra pastatytas arčiau kaip 50 metrų nuo Å¡laito, kurio nuolydis nėra didesnis kaip 15 laipsnių, todėl ieÅ¡kovės teiginius, kad yra pažeisti STÄ® 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 13 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyti reikalavimai, laikė nepagrįstais. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu minėtos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ios iÅ¡vados plačiau nepasisako ir jos neanalizuoja.

82. Ä®vertinus apeliantės (ieÅ¡kovės) apeliacinio skundo turinį, nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ iÅ¡ esmės įrodinėja tuo, kad (i) Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 1820V neatitinka teritorijų planavimo dokumentų požymių, dėl to juo vadovautasi nepagrįstai; (ii) teismas neįvertino Tipinių apsaugos reglamentų 27.2.1 punkte nustatyto draudimo keisti užstatymo intensyvumÄ , plotÄ ir aukÅ¡tingumÄ ; (iii)  teismas nevertino ieÅ¡kovės patikrinimo aktu konstatuoto užstatymo intensyvumo pažeidimo; (iv) teismas nepagrįstai paneigė ieÅ¡kovės Patikrinimo akte konstatuotÄ Vilniaus miesto bendrajame plane nustatyto maksimalaus leistino sklypo užstatymo ploto virÅ¡ijimÄ .

83. Toliau pasisakoma dėl kiekvieno iÅ¡ nurodytų esminių apeliacinio skundo argumentų, atkreipiant dėmesį į tai, kad sprendžiant statybos ir statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusiÄ padėtį modelis, reiÅ¡kiantis, kad turi bÅ«ti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo bÅ«tent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiÅ¡kinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 65 punktas) Dėl Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 1820V 84.

Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (2013 m. liepos 16 d. – 2014 m. sausio 1 d. redakcija) 20 straipsnio 3 dalį statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultÅ«ros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sÄ lygomis ir:

1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams;

2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose; 3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

85. Nagrinėjamu atveju, teritorija, kurioje yra žemės sklypas, pagal Vilniaus miesto bendrÄ jį planÄ iki 2015 metų, patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, priskirta neurbanizuojamų teritorijų funkcinei zonai, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kÅ«rimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iÅ¡ tarÅ¡ios veiklos srities į netarÅ¡iÄ atveju. Namų valdos neskaidomos. Maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose - 0,2, bet nevirÅ¡ijant 300 kv. m. sklypo užstatymo ploto. Projekto bendrosios dalies lentelėje „Bendrieji sklypo ir statinio rodikliai pagal STR 1.05.06:2010 5 priedÄ â€œ 1.3 papunktyje nurodyta, kad sklypo užstatymo intensyvumas – 0,3.

86. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, nustatyta, kad teismas, vertindamas Projekte nurodytÄ 0,3 sklypo užstatymo intensyvumo atitiktį teritorijų planavimo dokumentų keliamiems reikalavimams, atsižvelgė į Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. 1820V Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto patvirtinimo, kuriuo patvirtintos Žemės sklypo ribos, sklypo naudojimo teisių apribojimai ir sÄ lygos. Konkrečiai priede Forma1 nurodyta, kad Žemės sklypo paskirtis – gyvenamoji, aukÅ¡tingumas – dviejų aukÅ¡tų su mansarda sklypo užstatymas – 30 proc. keičiant sklypo tvarkymo režimÄ , vadovaujantis LR Teritorijų planavimo 1995 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. 1-1120 ir LR Statybos įstatymo 1996 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. 1-1240. Pirmosios instancijos teismas minėtÄ dokumentÄ vertino kaip teritorijų planavimo dokumentÄ ir nenustatė aplinkybių, sÄ lygojančių jo negaliojimÄ .

87. Apeliantė su nurodyta pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka, tvirtindama, kad minėtas dokumentas pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPÄ®) nuostatas nepripažintas teritorijų planavimo dokumentu. Pažymi, kad vadovaujantis TPÄ® (redakcija nuo 1997 m. spalio 7 d. iki 2000 m. balandžio 10 d.), visi patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai privalomai pateikiami registruoti teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams (Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), be to, tvirtinant teritorijų planavimo dokumentÄ sprendime turi bÅ«ti nurodyta, koks teritorijų planavimo dokumentas sprendimu yra tvirtinamas. Taigi, apeliantės teigimu, minėtu sprendimu Vilniaus miesto valdyba nusprendė patvirtinti sklypų ribas, bet ne teritorijų planavimo dokumentÄ , Valdybos sprendimas neatitinka nei vieno iÅ¡ Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų teritorijų planavimo dokumentų požymių, nėra registruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre.

88. TPĮ (1997 m. spalio 24 d. – 2000 m. balandžio 26 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalis nustatė, kad detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas (TPĮ 18 straipsnio 2 dalis).

89. Nagrinėjamu atveju neneigtina, kad Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1820V patvirtintos (duomenys neskelbtini). žemės sklypų ribų ir plotų ribos, tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtu sprendimu taip pat nustatyta sklypo paskirtis (gyvenamoji) bei statybos reikalavimai, kuriais remiantis 2012 m. lapkričio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija iÅ¡davė specialiuosius architektÅ«ros reikalavimus, kuriais buvo privalu remtis rengiant statinio ProjektÄ (Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir kurių 4 punkte yra iÅ¡dėstyti analogiÅ¡ki reikalavimai (aukÅ¡tingumas iki 2 aukÅ¡tų su mansarda, sklypo užstatymas iki 30 proc.) kaip sprendime Nr. 1820V.

Taigi, Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 1820V buvo nustatyta tikslinė sklypo paskirtis – gyvenamoji, statybos reikalavimai, Å¡iuo dokumentu taip pat remtasi sudarinėjant statybos projektÄ . Aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas minėtÄ Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendimÄ Nr. 1820V pagrįstai laikė teritorijų planavimo dokumentu, kita vertus, apeliantės nurodyta aplinkybė dėl sprendimo neįregistravimo registre savaime nelemia jo negaliojimo.

Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 90. Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas aplinkybe, kad Žemės sklype buvo registruotas vienas gyvenamasis namas ir lauko tualetas, kurie 2013 m. vasario 5 d. išregistruoti. Išregistruotas gyvenamasis namas buvo 64,64 kv. m ploto, 4,3 m aukščio, o Projektu suprojektuotas 504,39 kv. m ploto 9,32 m aukščio gyvenamasis namas. Taigi, buvusio statinio ploto parametrai viršijami beveik aštuonis kartus, aukščio – daugiau kaip du kartus. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino, ar Projekto sprendiniai ir pagal juos išduotas Statybos leidimas nepažeidžia imperatyvių Tipinių apsaugos reglamentų (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. birželio 2 d.) 27.2.1 papunkčio reikalavimų.

91. IÅ¡ Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano matyti, kad Žemės sklypas patenka į sugriežtinto vizualinio reguliavimo zonÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų (toliau – ir Tipiniai apsaugos reglamentai) 27.2 punktÄ , sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zona, nustatoma geologiniuose, geomorfologiniuose, hidrografiniuose ir kraÅ¡tovaizdžio draustiniuose, vizualinės ir buferinės apsaugos zonose esančiose gyvenvietėms ar jų dalyse. Joje:  iÅ¡laikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobÅ«dis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukÅ¡tingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus (Tipinių apsaugos reglamentų 27.2.1. papunktis).

92. Nagrinėjamu atveju taikant lingvistinį teisės normos aiÅ¡kinimo metodÄ , iÅ¡ Tipinių apsaugos reglamentų 27.2 punkto ir 27.2.1 papunkčio turinio seka iÅ¡vada, kad logine prasme, minėti ribojimai (užstatymo intensyvumo, ploto ir aukÅ¡tingumo didinimas) yra iÅ¡ esmės sietini su esamu vizualinio gyvenviečių pobÅ«džio iÅ¡laikymu, galimybe apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus. Tačiau pažymėtina, kad Tipiniuose apsaugos reglamentuose nėra nuorodų ir taisyklių, kaip yra vertinama, kada gyvenvietė iÅ¡laiko savo vizualinį pobÅ«dį sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonoje, o kada ne.

93. Bylos duomenimis, architektas Alvydas Mituzas atliko statomo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įvertinimÄ kraÅ¡totvarkiniais kriterijais. IÅ¡ pateikto vertinimo matyti, kad gyvenamasis namas tinkamai įkomponuotas sklype ir erdvėje, sodybos vystymas/gyvenamojo namo statyba nepažeidžia kraÅ¡tovaizdžio ir vieÅ¡ojo intereso, nes: teritorija yra tvarkoma ir yra galimybė gerinti gatvės žaliosios zonos želdinius; neužtveria praėjimų – yra praėjimai/apėjimai apie sklypÄ iÅ¡ visų pusių; sodybos pastatas/gyvenamasis namas neužtveria vaizdingų objektų; gyvenamasis namas nedominuoja gatvės perspektyvoje, bet jÄ papildo; abipusis užstatymas sudaro gatvės kompozicinį balansÄ ;

įvertinus gyvenvietės kraÅ¡tovaizdį, konstatuotina, kad statinys nepakeitė esamo vizualinio gyvenvietės pobÅ«džio. Taip pat nurodoma, kad planingas, profesionalus apželdinimas ir aplinkos formavimas stipriai prisidės gerinant esančiÄ situacijÄ . Šį savo įvertinimÄ ir padarytÄ iÅ¡vadÄ Alvydo Mituzo patvirtino ir apklaustas liudytoju teismo posėdžio, įvykusio 2018  m. rugpjūčio 23 d., metu. Liudytojas papildomai paliudijo, kad buvo keletÄ kartų nuvykęs į vietÄ , apvažiavo gretimus plotus, vietoje yra miesto tipo gatvė su neintensyviu užstatymu, miestietiÅ¡kas kraÅ¡tovaizdis.

94. Taigi, vertinime yra vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, kad gyvenamasis namas nepakeitė esamo vizualinio gyvenvietės pobÅ«džio, taip pat neužtveria vaizdingų objektų. Svarbu paminėti, kad apeliantė nurodyto vertinimo neginčija ir apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia pakitusiu gyvenamojo namo užstatymo intensyvumu, plotu ir aukÅ¡tingumu, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti statybos leidimÄ negaliojančiu ir taikyti su tuo susijusius padarinius, t. y. esamo statinio nugriovimÄ , atsižvelgiant į tai, kad juo nepakeistas esamas vizualinis gyvenvietės pobÅ«dis ir užtverti vaizdiniai objektai, kas atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, ir sudaro Tipinių apsaugos reglamentų 27.2 punkto ir 27.2.1 papunkčių reglamentavimo esmę.

Dėl užstatymo intensyvumo, ploto apskaičiavimo 95. Apeliantė nurodo, kad žemės sklypo užstatymo intensyvumas, remiantis Projektu (pastato aukÅ¡tų brėžiniais ir Å¡ių antžeminių patalpų plotais), kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas yra – 0,56 (504,39 kv. m /900 kv. m), nors Projekte nurodyta – 0,3. Taigi, Å¡is užstatymo intensyvumo rodiklis (0,56) akivaizdžiai daugiau nei du kartus virÅ¡ija Vilniaus miesto bendrojo plano nustatytÄ leistinÄ užstatymo intensyvumo rodiklį (0,2).

Teigia, kad Statinio cokolinis aukÅ¡tas neatitinka cokolinio aukÅ¡to (pusrÅ«sio) sÄ vokos ir turi bÅ«ti laikomas antžemine statinio dalimi, nes Projekto dalyje „Sklypo planas (vertikalinis)“ (3/SP.03) nurodyta, kad projektuojamas žemės lygis yra 174.35, o pagal Projekto brėžinį „PjÅ«viai 1-1 A-A“ cokolinio aukÅ¡to grindų lygis yra 174.35, todėl Å¡is aukÅ¡tas neatitinka pusrÅ«sio (cokolinio aukÅ¡to sÄ vokos).

96. Projekto rengimo metu ir Leidimo iÅ¡davimo metu galiojanti TPÄ® (2012  m.  rugsėjo  26  d.  –  2014 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 49 dalis numatė, kad užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Leidime ir Projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad numatytas vieno aukÅ¡to su cokoliniu aukÅ¡tu gyvenamasis pastatas (2.2.1 punktas). Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 7 punktas nustato pusrÅ«sio (cokolinio aukÅ¡to) sÄ vokÄ â€“ „pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrÅ«sio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės pavirÅ¡iaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iÅ¡ vienos pusrÅ«sio pusės yra langai.“ 97.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, jog statinio cokolinis aukÅ¡tas neatitinka cokolinio aukÅ¡to (pusrÅ«sio) sÄ vokos, kadangi Projekto dokumentuose „Cokolinio aukÅ¡to planas“ (2/SA.02) ir „Pirmo aukÅ¡to planas“ (3/SA.03) nurodyta, kad vidutinis žemės lygis yra 175.25, t. y. 90 cm aukščiau nei cokolinio aukÅ¡to grindys (174.35), taigi cokolinis aukÅ¡tas yra žemiau Žemės sklypo vidutinio žemės lygio, todėl atitinka teisės aktuose įtvirtintÄ cokolinio aukÅ¡to sÄ vokÄ ir atsižvelgiant į anksčiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, neturėtų bÅ«ti įtraukiamas skaičiuojant užstatymo intensyvumÄ .

Atsižvelgiant į nurodytÄ , nesutiktina su apeliantės argumentais, kad užstatymo intensyvumo rodiklis Å¡iuo atveju siekia 0,56.

98. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paneigtas ieÅ¡kovės Patikrinimo akte konstatuotas Vilniaus miesto bendrajame plane nustatyto maksimalaus leistino sklypo užstatymo ploto virÅ¡ijimas. Nurodo, kad teismas byloje vadovavosi iÅ¡imtinai projektuotojo paaiÅ¡kinimais dėl klaidos Projekte, visiÅ¡kai nevertindamas to, kad kiekvienas statinio projektas turi bÅ«ti parengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Projekte esant turinio neatitikimų jie privalo bÅ«ti taisomi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr.  D1- 708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi 2012 m. spalio 28 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.) 48 punktÄ .

99. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra aiÅ¡ku kaip ieÅ¡kovė apskaičiavo, jog žemės sklypo užstatymas siekia 341,38 kv. m, kadangi Projekte statinio rodiklių lentelėje yra nurodyta, jog sklypo užstatymo plotas siekia 263,04 kv. m. Taigi sklypo statinio aukÅ¡tis, užstatymo plotas nevirÅ¡ija Vilniaus miesto teritorijos bendrame plane iki 2015 metų, Vilniaus miesto valdybos 1998 m. spalio 1 d. sprendime Nr. 1820V nustatyto dydžio. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovės kartu su dubliku pateiktas Projekto vadovo A.

P. 2016 m. rugpjūčio 19 d. paaiÅ¡kinimas projektui Nr. 13/04/02 dėl klaidos, kuriame paaiÅ¡kina, kad cokolinis aukÅ¡tas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip pirmasis, o atitinkamai buvęs pirmasis – kaip antrasis ginčo pastato aukÅ¡tas. 100. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovė, skaičiuodama užstatymo plotÄ statinio antrojo aukÅ¡to plotÄ gauna sudauginusi iÅ¡orės matmenų plotÄ , t. y. užstatymo plotÄ skaičiuoja ne pagal pirmojo aukÅ¡to (cokolinio aukÅ¡to) iÅ¡orės matmenis, kaip tai numatė iki 2015 m. sausio 1 d. galiojęs Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d.

įsakymo Nr. 310 patvirtintos Reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos 7 punktas. Apeliacinės instancijos teismas su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. 101. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi 2012 m. spalio 28 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.) 47 punktas nustatė, jog kai atlikti Darbo projekto keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka Techninio projekto sprendinių, taip pat ir techninių specifikacijų, Techninis projektas turi būti keičiamas.

Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentÄ , suteikiant Å¡iam dokumentui naujÄ laidÄ . Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvienÄ kartÄ dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 [5.37] nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasiraÅ¡omi Reglamento 38–41 p. nustatyta tvarka (STR 1.05.06:2010, 48  punktas). 102.

A. P. 2016 m. rugpjūčio 19 d. paaiÅ¡kinime projektui Nr. 13/04/02 pažymėjo, kad įsivėlusi aukÅ¡tų pavadinimo klaida nekeičia esminių statinio projekto sprendinių ir atitinka visas iÅ¡duotas sÄ lygas; statinio vieta sklype, jo dalių paskirtis, laikančios konstrukcijos ir jų iÅ¡dėstymas, statinio iÅ¡orės matmenys (aukÅ¡tis, plotis, ilgis) nekeičiami. Atsižvelgiant į nurodytÄ ir apeliantei neįrodinėjant aplinkybių, suponuojančių prieÅ¡ingÄ nagrinėjamo klausimo vertinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad naujos laidos sprendinių projektas Å¡iuo atveju nebuvo reikalingas.

Dėl procesinės bylos baigties 103. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias statybos ir statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 104.

Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 105. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 106. Atsakovė Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kartu pateikia Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos iÅ¡laidos yra pagrįstos bei nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalus rekomenduojamo priteistino bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ , atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : apeliantės (ieÅ¡kovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos (juridinio asmens kodas 124191547) naudai 1 210 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Donata Kravčenkienė Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė