cd9d531e-b0f5-49df-84f4-6a1bc2d8d90d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-1171-258/2012Proceso Nr.2-01-3-01359-2011-8                                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 26.6;121.4;121.21; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,teisėjų Ritos Kisielienės (pranešėjos), Andrutės Kalinauskienės,apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Lietuvos žinios“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Lietuvos žinios“, trečiajam asmeniui atsakovo pusėje M. V. dėl duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių asmens garbę bei orumÄ paneigimo, neturtinių teisių gynimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu (b.l. 2-7) (netaisyta) teismo prašė:

1. Pripažinti, kad UAB „Lietuvos žinios“, 2010 m. spalio 20 d. laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) bei interneto svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ paskelbdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad tuo metu, kai J. B. dirbo TV3 Žinių tarnybos vadove, TV3 Žinių tarnyba parodė Å¡meižikiÅ¡kas, „DujotekanÄ â€œ palaikančias laidas, pažeidė J. B. garbę ir orumÄ .2. Pripažinti, kad UAB „Lietuvos žinios“, iÅ¡spausdindama J.

B. nuotraukÄ 2010 m. spalio 20 d. dienraščio „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) M. V. straipsnio „Antrasis valstybės užvaldymo etapas ?“ iliustravimui pažeidė J. B. teisę į atvaizdÄ .3. Ä®pareigoti UAB „Lietuvos žinios“ per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ pirmajame puslapyje, taip pat interneto svetainėje www.lzinios.lt, žiniatinklio puslapyje, kuriame yra ar bus publikuojamas M. V. straipsnis „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“, Å¡io straipsnio pradžioje, tuo pačiu ir to paties dydžio Å¡riftu, kokiu buvo atspausdintas M.

V. straipsnis „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“, be komentarų paskelbti, o interneto svetainėje www.lzinios.lt skelbti visÄ M. V. straipsnio „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ publikavimo joje laikÄ , tokio turinio paneigimÄ : „Paneigimas 2010 m. spalio 20 d. laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“, M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ paskelbta informacija apie tai, kad tuo metu, kai J. B. dirbo TV3 Žinių tarnybos vadove, TV3 Žinių tarnyba parodė Å¡meižikiÅ¡kas, „DujotekanÄ â€œ palaikančias laidas, neatitinka tikrovės“.4.

Priteisti iš UAB „Lietuvos žinios“ ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ieškinyje ir dublike (b.l. 47-51) nurodė, kad 2010 spalio 20 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“ ir internetinėje svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ (b.l. 9-13) skirsnyje „„Juodosios technologijos“ po VRM stogu“ rašoma: „Juodųjų technologijų taikinio reputacija sistemiškai naikinama, pasirinktas taikinys yra šmeižiamas, viešai skleidžiama negatyvi, jį kompromituojanti informacija.

Ji dažnai bÅ«na ir visiÅ¡ki pramanai ar tiesiog ciniÅ¡kas melas. <...> „Dujotekana“ pasitelkė du dienraščius ir vienÄ komercinę televizijÄ .<...> Å meižikiÅ¡kos publikacijos ar laidos buvo publikuotos ir parodytos bÅ«tent tose žiniasklaidos priemonėse, kurios prieÅ¡ tai gavo dideles sumas lėšų iÅ¡ „Dujotekanos“ arba jos akcininkų valdomų įmonių. AnalitiÅ¡kai vertinant, nesunku spėti, kad „viena komercinė“ televizija buvo komercinės TV3 Žinių tarnybos rengtos „DujotekanÄ â€œ palaikančios laidos.

Tuo metu žinių vadove dirbo J. B. Netekusi Å¡ių pareigų, ji mėgino nesėkmingai prigyti LRT, o neseniai tapo Rusijos propogandos ruporo Lietuvoje – PirmÄ jį Baltijos kanalÄ valdančios įmonės – valdybos pirmininke“. IeÅ¡kovė nurodė, kad, vertindama visÄ publikacijos turinį, aptariamų duomenų pateikimo kontekstÄ ir ryšį su kita pateikiama informacija, daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ 2010 spalio 20 d. laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ ir internetinėje svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M.

V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ paskelbė duomenis, kad ieÅ¡kovei J. B. dirbant TV3 Žinių tarnybos vadove, TV3 Žinių tarnyba rengė Å¡meižikiÅ¡kas, „DujotekanÄ â€œ palaikančias laidas. Dėl ieÅ¡kovės užimamų pareigų be jos žinios ir leidimo TV3 Žinių tarnybos laidos neturėjo ir negalėjo bÅ«ti parodytos, todėl straipsnyje formuojama nuomonė, kad ieÅ¡kovė dalyvavo „juodųjų technologijų“ kompanijoje rengiant Å¡meižikiÅ¡kas TV3 Žinių tarnybos laidas, kurios palaikė UAB „Dujotekana“.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad, einant TV3 Žinių tarnybos vadovės pareigas, jos vadovaujama tarnyba nėra rengusi ar rodžiusi Å¡meižikiÅ¡kų laidų, palaikančių UAB „Dujotekana“, todėl tokie tikrovės neatitinkantys duomenys diskredituoja ieÅ¡kovę, ko pasėkoje žemina jos garbę ir orumÄ . IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas straipsnį dienraÅ¡tyje iliustravo ieÅ¡kovės nuotrauka. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė LR CK 2.22 str. 2 d., nes nuotrauka publikuojama prie straipsnio, kuriuo siekiama pažeminti asmens garbę, orumÄ , siekiama sumenkinti ieÅ¡kovę kaip žurnalistę, jos dalykinę reputacijÄ .IeÅ¡kovė papildomai pažymėjo, kad ji nėra vieÅ¡as asmuo pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 p., todėl atitinkamai netaikytina CK 2.24 str. 6 d. dėl asmens atleidimo nuo civilinės atsakomybės dėl tikrovės neatitinkančių duomenų apie vieÅ¡Ä asmenį paskleidimo.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 20-22) ir triplike (b.l. 57-58) nurodė, kad straipsnyje reiÅ¡kiama nuomonė apie juridinio asmens TV3 (Žinių tarnybos) veiklÄ , o ne ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė tai suprasdama nurodo, kad ji yra atsakinga už Å¡io juridinio asmens padalinio veiklÄ , todėl bando ginti savo garbę ir orumÄ . Pažymi, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad paskleistos žinios, o ne nuomonė, ir kad tos žinios yra apie ieÅ¡kovę. Be to, pats ginčas kilęs dėl ieÅ¡kovės darbinės veiklos, o ne privačios, todėl ji laikytina vieÅ¡u asmeniu ir todėl neturi tokių teisių į garbės ir orumo gynimÄ , kokias turi privatus asmuo.

Atitinkamai CK 2.22 str. 2 d. nurodyta, kad ieÅ¡kovės sutikimo demonstruoti jos atvaizdo nereikėjo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 399 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 4840 litų advokato pagalbos iÅ¡laidas.Teismas iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatė, kad teismas turi pakankamÄ pagrindÄ tenkinti ieÅ¡kinį dėl tikrovės neatitinkančių ir ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ Å¾eminančių duomenų paneigimo (CK 2.24 straipsnis), kadangi ginčo teiginiais buvo paskleista ne nuomonė, bet žinia apie ieÅ¡kovę ir Å¡i žinia neatitinka tikrovės. Straipsnyje konkrečiai nurodoma, kad TV3 Žinių tarnybai vadovavo ieÅ¡kovė J.

B., kai Å¡i tarnyba skleidė Å¡meižikiÅ¡kÄ informacijÄ . Atsakovo paskleista informacija apie ieÅ¡kovę rodo, kad, pagal straipsnio autorių, už „Dujotekana“ palaikančias Å¡meižikiÅ¡kas laidas atsakinga TV3 Žinių tarnybos vadovė ieÅ¡kovė J. B.. Tokia paskleista informacija, kai teismui nėra pateikti įrodymai, kad atsakovo paskleisti duomenys atitinka tikrovę, žemina ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , nes straipsnyje sumenkinamos ieÅ¡kovės moralinės savybės, žlugdoma asmens reputacija.

IÅ¡ publikacijų turinio, atsakovui teismui nepateikus įrodymų dėl duomenų atitikimo tikrovei, nustatyta, kad atsakovas skleisdamas apie ieÅ¡kovę žinias, siekė įžeisti, pažeminti asmenį, apie kurį buvo paskelbta informacija, o ne atvirkščiai - siekė sÄ Å¾iningai informuoti visuomenę apie tam tikrÄ Ä¯vykį. Atsakovas, paskleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias apie ieÅ¡kovę, siekė sumenkinti ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ , pažeminti jÄ kitų asmenų akivaizdoje, dėl to konstatuotas atsakovo nesÄ Å¾iningumas.

Teismo vertinimu, teisinę atsakomybę už J. B. asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančių žinių paskleidimas sukėlė toks nesÄ Å¾iningas žiniasklaidos atstovų elgesys, kuriuo akivaizdžiai siekiama ne skelbti teisingÄ ir objektyviÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovės darbÄ TV3, bet klaidingas duomenų pateikimas, iÅ¡ anksto žinant apie jų klaidingumÄ , turint tikslÄ ieÅ¡kovę įžeisti, pažeminti ir pakenkti, nes publikuoti duomenys (atsakovui nepateikus įrodymų) neturi nieko bendra su konkretaus asmens atliekama profesine veikla.

Atsakovas straipsnį dienraÅ¡tyje iliustravo ieÅ¡kovės nuotraukÄ , todėl teismas sprendė, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė LR CK 2.22 str. 2 d., nes nuotrauka publikuojama prie straipsnio, kuriuo siekiama pažeminti asmens garbę, orumÄ , siekiama sumenkinti ieÅ¡kovę kaip žurnalistę, jos dalykinę reputacijÄ . Teismas atsakovo atsikirtimus, kad netinkamas ieÅ¡kovas ir paskelbtos publikacijos buvo nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas, atmetė. Pirmiausia, teismas sprendė, kad iÅ¡ pateiktų publikacijų su nuotrauka susidaro vieÅ¡oji nuomonė, kad ieÅ¡kovė J.

B., vadovaudama TV3 Žinių tarnybai, vykdė „Dujotekanos“ užsakymus ir rengdavo Å¡meižikiÅ¡kas laidas, atitinkamai ji tinkama ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje. Antra, atsakovas straipsniuose rašė apie juodÄ sias technologijas ir ieÅ¡kovę susiejo su aktyviu darbu jas taikant pagal „Dujotekanos“ užsakymÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas abejonę ieÅ¡kovės, kaip žurnalistės, padoraus asmens, reputacija visuomenėje, pažemino ieÅ¡kovės orumÄ , sukėlė ieÅ¡kovei dvasinius skausmus, iÅ¡gyvenimus.

Atsakovas teismui įrodymų, kad ieÅ¡kovė J. B. buvo susijusi su „Dujotekana“, jos akcininkais, darbuotojais, vykdė užsakymus, nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovo publikacija yra ne nuomonė, ne žinia, o atsakovo prasimanymas ir fantazijos vaisius, kuriam negalima taikyti tiesos kriterijaus, nes faktai ir duomenys yra atsakovo iÅ¡galvoti ir paskleisti laikraÅ¡tyje. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l.88-92) apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-07-11 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:1. Teismas pažeidė CPK 266 str. ir 329 str. 2 d. 2 p.:1.1. Teismas neatkreipė dėmesio, kad už TV3 kanalu transliuotÄ informacijÄ atsakingas juridinis asmuo UAB Tele-3, todėl bet koks tokios informacijos vertinimas yra juridinio asmens, o ne darbuotojo vertinimas. IeÅ¡kovė buvo tik samdoma vieÅ¡osios informacijos rengėjo ir skleidėjo darbuotoja. 1.2. Teismas, vadovaujantis LAT 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 5 p. ir CPK 47 str. 1 d., savo iniciatyva privalėjo įtraukti UAB Tele-3 į bylÄ , nes sprendime vertino Å¡io juridinio asmens veiklÄ .

Pažymėjo, kad vien juridinio asmens darbuotojo teisės negali būti ginamos neišsprendžiant ir juridinio asmens teisių ir pareigų problemos.

2. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė LAT 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 3 ir 5 p.:2.1. Atsakovas teigia, kad straipsnyje iÅ¡dėstyta nuomonė apie UAB Tele-3 skleidžiamų duomenų kokybę, t.y. vertino TV3 produkcijos kokybę ir iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę apie tai.2.2. Teismas neatribojo, kokios žinios paskleistos apie ieÅ¡kovę ir kokia nuomonė apie ieÅ¡kovės darbdavio veiklÄ . Atsakovas neginčija, kad ieÅ¡kovė vadovavo UAB Tele-3 padaliniui – Žinių tarnybai. Tačiau faktÄ , kad paskleistos žinios apie ieÅ¡kovę privalo įrodyti ieÅ¡kovė.

Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų teismui ir neįrodė žinių apie savo asmenį paskleidimo fakto, o teismas vertino tik žodinius ieškovės samprotavimus.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.22 str. 2 d. ir Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 p. Atsakovas nurodė, kad J. B. yra žinoma žurnalistė aktyviai dalyvaujanti šalies visuomeniniame gyvenime bei visuomenės informavimo priemonių pagalba padedanti formuoti visuomeninę nuomonę. Ji laikytina viešuoju asmeniu dėl savo einamų pareigų ir pats ginčas kilęs dėl jos darbinės veiklos, užimamų pareigų, kompetencijos bei jos kaip žurnalistės reputacijos vertinimo.

IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Â praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pateikia argumentus į apeliacinį skundÄ .

1. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas be jokio faktinio pagrindo teigia, esÄ teismas sprendime vertino UAB Tele-3 veiklÄ , kadangi byloje buvo vertinama atsakovo UAB „Lietuvos žinios“, 2010 m. spalio 20 d. laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) bei interneto svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ paskelbti tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad tuo metu, kai J. B. dirbo TV3 Žinių tarnybos vadove, TV3 Žinių tarnyba parodė Å¡meižikiÅ¡kas, „DujotekanÄ â€œ palaikančias laidas.

Pažymi, kad suformuotoje teismų praktikoje laikoma, kad kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiamos žinios ir apie organizacijÄ , ir apie konkretų asmenį (LAT 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 9 p.). Straipsnyje nurodomas ieÅ¡kovės vardas, pavardė, o jos darbinės pareigos siejamos su TV3 Žinių tarnybos tariamai rengtomis Å¡meižikiÅ¡komis, „DujotekanÄ â€œ palaikančiomis laidomis. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė kaip TV3 Žinių tarnybos vadovė buvo atsakinga už TV3 Žinių tarnybos laidų turinį pagal užimamas pareigas (dėl ko be jos žinios ir leidimo publikacijoje nurodomo pobÅ«džio laidos neturėjo ir negalėjo bÅ«ti parodytos), patvirtina ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teismui pateikiama pareiginė instrukcija.

2. IeÅ¡kovė teigia, kad apeliantė nepateikia jokių bylos medžiaga pagrįstų argumentų, kodėl ginčo publikacijoje paskelbti duomenys laikytini nuomone apie TV3 produkcijos kokybę. Pažymi, kad kiekvienam ir moraliam žmogui susiformuoja nuomonė, kad J. B. ir jos vadovaujama TV3 Žinių tarnyba dalyvavo „juodųjų technologijų“ procese, rodant Å¡meižikiÅ¡kas, „DujotekanÄ â€œ palaikančias laidas, nors tikrovėje tokios laidos nei buvo rengiamos, nei rodytos, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo publikacijose buvo paskelbta ne nuomonė, bet atsakovo prasimanyti duomenys, kurių tikrumÄ galima patikrinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus, dėl to nurodytas ginčo teiginys atitinka žinios, o ne nuomonės kriterijus, nes juo iÅ¡sakomi faktinio pobÅ«džio duomenys, kurie pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys.

3. CK 2.22 str. 2 d. numatyta, kad asmens nuotraukos (jos dalies) negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumÄ ar dalykinę reputacijÄ . Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. įtvirtina, kad informacijÄ apie privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo, jei ji atskleidžia visuomeninę reikÅ¡mę. IeÅ¡kovei neaiÅ¡ku, kokias jos gyvenimo aplinkybes, turinčias visuomeninę reikÅ¡mę, atskleidė jos nuotraukos publikavimas atsakovo pasirinktu bÅ«du ir ginčo straipsnio kontekste.4.

IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė atitiko bent vienÄ iÅ¡ kriterijų, pagal kurį galėtų bÅ«ti priskirta prie viešųjų asmenų Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d. prasme. Pažymėjo, kad jokiame procesiniame dokumente nėra nurodžiusi laikanti save vieÅ¡uoju asmeniu, prieÅ¡ingai, tokiÄ aplinkybę neigia. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Ginčo esmė – ar atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ 2010 m. spalio 20 d. laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) bei interneto svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ pažemino ieÅ¡kovės J. B. garbę ir orumÄ , nes straipsnyje paskelbti duomenis apie jÄ neatitinka tikrovės, ir, ar pažeidė J. B. teisę į atvaizdÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ (toliau – Nutarimas) pateikiama suformuota teismų praktika asmens garbės ir orumo gynimo bylose.

Å io nutarimo 10 p. nustatyta, kad ieÅ¡kinius dėl garbės ir orumo, privataus gyvenimo neliečiamumo gynimo turi teisę pareikÅ¡ti asmenys, kurie laiko, kad jų garbė ir orumas yra pažeisti. IeÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas asmeniui, paskleidusiam garbę ir orumÄ Å¾eminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias (11 p.). IeÅ¡kinyje turi bÅ«ti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ir neatitinka tikrovės, argumentai, dėl kurių paskelbtos žinios laikomos žeminančiomis, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kad paskelbtos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ir jas paskelbė atsakovas (12 p.).

Asmens garbė ir orumas yra ginami, kai nustatoma šių faktų visuma:

a) žinių paskleidimo faktas;

b) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

c) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ;

d) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės (3 p.). IeÅ¡kovas turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius iÅ¡dėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluoti materialinį teisinį reikalavimÄ atsakovui (12 p.). Atsakovas privalo įrodyti, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę (8 p.). Dėl teisės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinįNutarimo 9 p. nustatyta, kad kai paskleidžiamos žinios apie organizacijos, jos padalinių veiklÄ konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos bÅ«tų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleistos žinios yra apie organizacijÄ , o kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiamos žinios ir apie organizacijÄ , ir apie konkretų asmenį.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų (b.l.8-13), teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas UAB „Lietuvos žinios“ 2010 m. spalio 20 d. laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ Nr. 240 (12769) bei interneto svetainėje www.lzinios.lt publikuotame M. V. straipsnyje „Antrasis valstybės užvaldymo etapas?“ visuomenei pateikia informacijÄ apie tai, kad po visų parlamentinių tyrimų, po visų Seimo oficialiai patvirtintų iÅ¡vadų, atskleidusių Valstybės saugumo departamento ir visos valstybės neteisėtÄ užvaldymÄ , padėtis ne tik nepasikeitė, bet net pablogėjo, nes privati užsienio kapitalo firma [„Dujotekana“] jau nesitenkina Valstybės saugumo departamentu, ji kojÄ Ä¯kėlė į vykdomÄ jÄ valdžiÄ - vienÄ svarbiausių ministerijų.

Keliamas vieÅ¡as teminis klausimas, ar prasidėjo antrasis valstybės užvaldymo etapas? Straipsnyje pateikiami tam tikrų subjektų antro valstybės užvaldymo etapo priemonių ir metodų visuma, atskiroje straipsnio dalyje tam tikru kontekstu, siejant su ginčo dalyku, įvardijant TV3 Žinių tarnybÄ ir, kad jai vadovavo ieÅ¡kovė, publikuojant laikraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ jos nuotraukÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ieÅ¡kovės tinkamumo byloje klausimÄ , nes ieÅ¡kinį atsakovui dėl straipsnyje pateiktos informacijos pareikÅ¡ti turi teisę bet kuris asmuo (UAB Tele-3, J.

B., Valstybės saugumo departamentas ir t.t.), kuris mano, kad atsakovas straipsnyje savo veiksmais pažemino jo garbę ir orumÄ . Atitinkamai apelianto argumentas dėl CPK 47 str. 1 d. taikymo laikomas nepagrįstas ir netenkinamas. Dėl ginčo esmėsNagrinėjamoje byloje teismas privalėjo nustatyti, kokia informacija buvo paskelbta apie ieÅ¡kovę, įvertinti tos informacijos pobÅ«dį – žinia ar nuomonė, tiek atskirai, tiek bendrai viso straipsnio kontekste, ir nustatyti, ar Å¡alys atliko pareigÄ Ä¯rodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindus, t.y. kitas Å¡iam deliktui keliamas faktines aplinkybes.

Nutarimo 7 p. nustatyta, kad teismas, atribodamas žiniÄ nuo nuomonės, turi analizuoti visÄ straipsnio ar kalbos kontekstÄ , pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukcijÄ ir kt. IÅ¡vada, ar paskelbta nuomonė ar informacija apie tam tikrÄ faktÄ , gali bÅ«ti padaryta tik iÅ¡tyrus ir įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes. Atribojant žiniÄ (faktÄ ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis Å¡iomis sampratomis. Faktas - tikras, nepramanytas įvykis, reiÅ¡kinys, dalykas. Duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija.

Žinia - tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė - asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiÅ«ris, perduoda-mos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimÄ galima nustatyti CPK numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais.

Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė bÅ«tų reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai neiÅ¡kreipiant faktų ar duomenų. Pagal delikto padarymo laiku galiojusį Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos (nuo 2010-10-18 iki 2011-06-29) 2 str., žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas arba tikri (teisingi) duomenys (82 d.), o nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiÅ«ris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobÅ«džio idėjas, faktų ir duomenų, reiÅ¡kinių ar įvykių vertinimai, iÅ¡vados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais.

Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų (34 d.).Pagal pateiktus įrodymus (b.l. X) teisėjų kolegija nustatė, kad straipsnyje tiesiogiai apie ieÅ¡kovę publikuota tai, kad Tuo metu [TV3] žinių vadove dirbo J. B.. Netekusi Å¡ių pareigų, ji mėgino nesėkmingai prigyti LRT, o neseniai tapo Rusijos propagandos ruporo Lietuvoje - PirmÄ jį Baltijos kanalÄ valdančios įmonės - valdybos pirmininke.

Teismas sprendžia, kad tik dvi faktinės aplinkybės – jog ieÅ¡kovė dirbo TV3 Žinių tarnybos vadove ir, netekusi Å¡ių pareigų, vėliau įsidarbino PirmÄ jį Baltijos kanalÄ valdančios įmonės - valdybos pirmininke, yra aiÅ¡kaus konstatuojamojo faktinio pobÅ«džio, t.y. atitinkančios žinios kriterijus. Byloje yra duomenų, kad Å¡alys pripažįsta, kad ginčo dėl pastarųjų faktinių aplinkybių nėra (b.l. 2-7, 78-79). Kadangi nustatyta, kad apie ieÅ¡kovę publikuojama dėl jos darbinių pareigų TV3 Žinių tarnyboje, tai teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, kad bÅ«tina atriboti ir kitas aplinkybes, kurios tiesiogiai siejamos su kitu asmeniu – UAB Tele-3 (TV3 Žinių tarnyba).

Ä®vertinus ginčijamo straipsnio turinį, nustatyta, kad pagal vartojamÄ sakinių tarpusavio ryšį (sintaksę) apie juridinį asmenį nurodoma, kad ... Kaip rodo Seimo Nacionalinio saugumo komitetui suteikta informacija, gauta vykdant kontržvalgybinę operacijÄ , "Dujotekana" pasitelkė du dienraščius ir vienÄ komercinę televizijÄ , siekdama parlamentinio tyrimo metu "iÅ¡jungti kelis komiteto narius". ... Å meižikiÅ¡kos publikacijos ar laidos buvo publikuotos ir parodytos bÅ«tent tose žiniasklaidos priemonėse, kurios prieÅ¡ tai gavo dideles sumas lėšų iÅ¡ "Dujotekanos" arba jos ar jos akcininkų valdomų įmonių. ...

„viena komercinė televizija“ buvo komercinės TV3 Žinių tarnybos rengtos „DujotekanÄ â€œ palaikančios laidos. ... Atsakovo straipsnyje minėti teiginiai taip pat yra konstatuojamojo pobÅ«džio, visuomenei perduodama kaip žinia, tiek paremta informacijos Å¡altiniu (pvz., Seimo Nacionalinio saugumo komitetui, vykdant kontržvalgybinę operacijÄ , suteikta informacija), tiek nenurodant informacijos Å¡altinio (pvz., gavo dideles sumas lėšų iÅ¡ "Dujotekanos" arba jos ar jos akcininkų valdomų įmonių), tačiau visuomenei aiÅ¡kiai nurodant, kad viena komercinė televizija yra TV3 Žinių tarnyba, t.y. juridinio asmens UAB Tele-3 padalinys, kuris rengė ir rodė Å¡meižikiÅ¡kas laidas, kurios palaikė „DujotekanÄ â€œ.

Minėtas atribojimas svarbus tuo, kad konstatuojamojo pobÅ«džio teiginiai gali bÅ«ti taikomi tik to konkretaus asmens subjektinių teisių gynybai. Apeliacinės instancijos teismas straipsnyje nenustatė teiginių (duomenų, žinios), kad straipsnyje tiesiogiai bÅ«tų įvardinta, kad dėl Å¡meižikiÅ¡kų laidų rengimo ir rodymo yra atsakinga ieÅ¡kovė. Vien ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė paminėta Å¡okiruojančio ir trikdančio straipsnio kontekste, nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai teigti, kad pateikta visuomenei žinia apie jos neatitinkančiÄ profesinės etikos veiklÄ .

Pagal straipsnio konstrukcijÄ ir vartojamÄ sakinių tarpusavio ryšį [sintaksę] formuojamos tam tikros prielaidos, kurios tegali bÅ«ti atskirų asmenų [vertinamų pagal bonus pater familias kriterijų] nevienareikÅ¡miÅ¡ka nuomonė apie ieÅ¡kovę. Ginčo žinių paskleidimas nedarė įtakos teigiamo požiÅ«rio į ieÅ¡kovÄ pakeitimÄ , todėl tokios žinos nežemina ieÅ¡kovės garbės ir orumo. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikia pareigų instrukcijÄ , kuria siekia patvirtinti aplinkybę, kad ieÅ¡kovė buvo atsakinga už TV3 Žinių tarnybos laidų turinį pagal užimamas pareigas, todėl straipsnyje jÄ Ä¯vardijus TV3 Žinių tarnybos laidų Å¡meižikiÅ¡kame kontekste, buvo žemina jos garbė ir orumas.

Tačiau teisėjų kolegija Å¡io įrodymo nepriima, nes, vadovaudamasis CPK 314 str., ieÅ¡kovė galėjo šį įrodymÄ pateikti pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu, pateikia pareigų instrukcija ieÅ¡kovės nėra pasiraÅ¡yta. Dėl teisės į atvaizdÄ Ä®sigaliojus naujam CK, teisė į atvaizdÄ tapo savarankiÅ¡ka specifine fizinių asmenų civiline teise. CK 2.22 str. nustatyta, kad asmens atvaizdas gali bÅ«ti atgaminamas, parduodamas, demonstruojamas, spausdinamas ar kitaip platinamas tik turint asmens sutikimÄ .

Å io straipsnio 2 d. nustatyta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu Å¡ie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama vieÅ¡oje vietoje. Tačiau asmens nuotraukos (jos dalies), padarytos Å¡iais atvejais, negalima demonstruoti, atgaminti ar parduoti, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumÄ ar dalykinę reputacijÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 2.22 str. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pirmojo kriterijaus, t.y. ar atsakovas apkritai galėjo spausdinti ir platinti ieÅ¡kovės atvaizdÄ (nuotraukÄ ) be jos sutikimo. IeÅ¡kovė yra žiniasklaidos atstovė, žurnalistė. Nuo pat žiniasklaidos atsiradimo žiniasklaida buvo laikoma svarbia valstybės valdžios kontrolės institucija (bent jau potencialia) ir daranti didžiulę įtakÄ visuomeninės nuomonės formavimuisi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009, pažymėjo, kad vykstant vieÅ¡ajai diskusijai, esminį „vieÅ¡ojo sergėtojo“ demokratinėje visuomenėje vaidmenį atlieka spauda [platesniu požiÅ«riu – žiniasklaida].

Pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 27 d. posėdžio protokolas Nr. 2 (b.l. 76-80) patvirtinta, kad ieÅ¡kovė [TV3 televizijoje] rengė „Savaitės komentarus“ ir žinias. IeÅ¡kovė, turėjo galimybę [ir ja naudojosi] kassavaitinėje TV3 „Savaitės komentarai“ laidoje ir žiniose pristatyti Lietuvos visuomenei aktualias ir svarbias laidas, kuriose žurnalistikos tyrimo metodų pagalba buvo pateikiamos nuomonės ar žinios tam tikrais temos klausimais. Pažymėtina, kad, atsižvelgus į informavimo tikslÄ , bÅ«tent straipsnio turinį ir kontekstÄ , buvo pagrįstas visuomenės interesas gauti straipsnyje minimų asmenų nuotraukas, tame tarpe ir ieÅ¡kovės nuotraukÄ .

Taigi darytina iÅ¡vada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ publikuoti ieÅ¡kovės nuotraukÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisės į atvaizdÄ pažeidimo turinį, nes Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti vertinama pati nuotrauka ir jos grafinis turinys, o ne straipsnio ar prieraÅ¡o kontekstas. Ar pačios nuotraukos publikavimas atsakovo straipsnyje pažemintų asmens garbę, orumÄ , galima nustatyti įvertinus iÅ¡spausdintÄ nuotraukÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje teisės į atvaizdÄ , kartu su teisės į privatų gyvenimÄ , pažeidimas vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuojamas, kai visuomenės informavimo priemonėse publikuojamos nuotraukos, kuriuose asmuo turi fizinių trÅ«kumų arba pavaizdavimo bÅ«das pažeidžia asmens garbę ar orumÄ , pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gegužės 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2000, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1343/2000 ir t.t.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad straipsnyje iÅ¡spausdinta ieÅ¡kovės nuotrauka yra dalykiÅ¡ka, korektiÅ¡ka ir etiÅ¡ka, todėl, įvertinus teismo nustatytas byloje faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas ieÅ¡kovės teisės į atvaizdÄ nepažeidė. KompleksiÅ¡kas ginčo aplinkybių įvertinimas apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ginčo žinių paskleidimas nedarė įtakos teigiamo požiÅ«rio į ieÅ¡kovÄ pakeitimÄ , todėl tokios žinios nežemina ieÅ¡kovės garbės ir orumo.

O straipsnio konstrukcija ir vartojamas sakiniu tarpusavio ryÅ¡ys formuoja tik tam tikras prielaidas, kurios, atsižvelgus į vidutinio protingai apdairaus ir rÅ«pestingo asmens kriterijų, tegali bÅ«ti atskirų asmenų nuomonė apie ieÅ¡kovę. Dėl pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kintų ir taikytų materialinės teisės normų pažeidimų yra pagrindas panaikinti apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį netenkinti, reikalavimus atmesti (CPK 330 str. ir 326 str. 1 d. 2 p.).

IeÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistos teismo iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., n u t a r i a: Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Kolegijos teisėjai:                                              Alma Urbanavičienė                                                                              Rita Kisielienė                                                                             Andrutė Kalinauskienė