2025-12-03 Nr. AB-21271-3-62-3-01640-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1255-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01640-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK), 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. sausio 25 d. nuo 9.00 iki 12.00 val., (duomenys neskelbtini), įvyko neteisėta krata, kurios metu policijos pareigūnas, neprisistatęs, be policijos skiriamųjų ženklų ir be leidimo atlikti procesinės prievartos priemones, panaudojo fizinę jėgą, atėmė iš pareiškėjo telefoną, jį apžiūrėjo ir išmetė. Dėl to pareiškėjas patyrė moralinius išgyvenimus, kuriuos jis prilygino žmogaus teisių nepaisymui. Skunde taip pat nurodė, kad tas pats pareigūnas vėliau, galbūt pažeisdamas procesinius reikalavimus, vykdė kratą pareiškėjo tėvo darbovietės vilkike, tačiau savininko ar jo atstovo neinformavo ir protokolo nepaliko.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Kauno AVPK nurodė, kad krata buvo atlikta teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų. Prieš atliekant kratą pareiškėjui buvo paskelbta teismo nutartis, su kuria jis susipažino ir pastabų neišreiškė. Be to, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra deklaratyvus, nes nepateikti objektyvūs įrodymai apie realiai patirtą žalą. Pareiškėjas taip pat nesikreipė dėl galbūt patirtos žalos beveik pusę metų po kratos, o tai kelia abejonių dėl teiginių pagrįstumo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pareigūnas išplėšė telefoną iš jo rankų ir jį išmetė, nėra patvirtinta objektyviais duomenimis, taip pat nėra įtraukta į kratos protokolą. Kratos metu pareiškėjas neišreiškė jokių pastabų. Taip pat Kauno AVPK nurodė, jog pareigūnai neatliko kratos vilkike. Pats pareiškėjo tėvas savanoriškai pasiūlė apžiūrėti vilkiką, tačiau jokių daiktų ten nebuvo rasta. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareigūnai būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Kauno AVPK teigimu, pareiškėjas neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

II. 5. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00693-24 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas asmuo, galbūt įvykdęs nusikalstamą veiką, t. y. pareiškėjo tėvas A. K.. Siekiant visiškai įsitikinti ir nustatyti kaltą asmenį bei surinkti visus atliekamam ikiteisminiam tyrimui reikšmingus įrodymus, buvo gauta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartis Nr. IBPS-V-166431-24, leidžianti atlikti kratą A. K. gyvenamojoje patalpoje, adresu – (duomenys neskelbtini). Vykdant minėtą nutartį, 2024 m. sausio 25 d. buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimtos 2 vyriškos kelnės. Prieš pradedant atlikti kratą, asmenims buvo paskelbta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartis, taip pat prisistatyti bei parodyti policijos pareigūnų pažymėjimai. Įėjus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), jame be A. K. buvo dar 2 asmenys, iš kurių – ir pareiškėjas – reiškė nepasitenkinimą esama tvarka, taip pat teismo nutartimi. Šiam asmeniui buvo paaiškinta, jog vykdytų teisėtus pareigūnų reikalavimus ir netrukdytų vykdyti atliekamų funkcijų, tačiau šalia esanti moteris teigė, jog jos sūnus turi sveikatos problemų ir šie kratoje nedalyvaus, o tuo metu bus kitame kambaryje. Po kratos A. K. nurodė, kad darbo automobilyje, t. y. vilkike, galbūt dar turi kratos metu ieškotus daiktus ir juos pateiks savanoriškai. Nuvykus prie minimo vilkiko, A. K. pats jokių minimų daiktų nepateikė. Krata vilkike nebuvo atlikta.

7. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad kratos veiksmai buvo neteisėti, nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėja 2024 m. sausio 18 d. priėmė nutartį Nr. IBPS-V-166431-24, kurios pagrindu buvo leista atlikti kratą konkrečiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, priklausančiose pareiškėjo tėvui A. K.. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant surinkti visus įrodymus, reikalingus ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-00693-24. Kratos nutartis buvo teisiškai motyvuota ir konkrečiai pagrįsta, siekiant nustatyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Kratos nutartyje taip pat buvo nurodyta konkreti vieta, kurioje turi būti atliekami kratos veiksmai – patalpos, esančios adresu – (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso S. K.. Šis aiškus vietos ir objekto nurodymas taip pat atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi toks tikslumas užtikrina, kad krata yra vykdoma būtent tam tikslui, kurio siekiama vykdant ikiteisminį tyrimą. Visi šie elementai patvirtina kratos atlikimo teisėtumą ir BPK reikalavimų laikymąsi. Teismas pažymėjo, kad kratos veiksmus atliko Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai. Remdamiesi 2024 m. sausio 18 d. nutartimi, jie 2024 m. sausio 25 d. atliko kratos veiksmus A. K. patalpose. Tai reiškia, kad šio proceso metu nebuvo pažeistos BPK nuostatos, kadangi pareigūnai veikė griežtai pagal jiems suteiktus įgaliojimus ir atliko savo tiesiogines funkcijas. Kadangi jų veiksmai buvo įtvirtinti teismo nutartyje, todėl teismas atmetė teiginį apie galimą veiksmų neteisėtumą.

8. Teismo vertinimu, visų BPK 145 straipsnio 3 dalyje esančių nuostatų buvo laikytasi, kadangi krata buvo sankcionuota teisiškai motyvuota nutartimi, išduota teisėjo, ir atlikta griežtai pagal nurodytą teisinį reguliavimą.

9. 2024 m. sausio 25 d. kratos protokole Nr. IBPS-V-239433-24 užfiksuota, kad prieš pradedant kratą, A. K. buvo paskelbta nutartis dėl kratos. Tai rodo, kad pareigūnai vykdė savo įsipareigojimus pagal BPK 149 straipsnio nuostatas. Be to, kratos protokole pažymėta, kad A. K. su proceso veiksmo protokolu susipažino ir jokių pastabų neišreiškė, o tai reiškia, kad jis buvo tinkamai informuotas apie proceso eigą bei pritarė, kad veiksmus pareigūnai atliktų pagal teisės aktuose numatytą tvarką, neprieštaraudamas jų atlikimo būdui ar turiniui. Teismas nelaikė pagrįstu pareiškėjo teiginį, kad pareigūnai nesilaikė BPK 149 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų šio reikalavimo pažeidimą, priešingai – kratos protokolas liudija apie teisėtą ir tinkamą procedūros vykdymą.

10. Teismas pažymėjo, jog krata buvo atlikta 2024 m. sausio 25 d., o pareiškėjas į policiją dėl galbūt neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos kreipėsi tik 2024 m. liepos 10 d. Šis ilgas laiko tarpas tarp įvykio ir skundo pateikimo suponuoja abejonę, kodėl pareiškėjas nedelsdamas neinicijavo pretenzijų, jei iš tiesų buvo padaryta neturtinė žala ar kitokio pobūdžio žala jo teisėms ar teisėtiems interesams. Remiantis BPK 62 straipsnio 1 dalimi, proceso dalyviai ar asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui. Nepaisant to, kad ši teisė yra užtikrinama visiems proceso dalyviams, pareiškėjas beveik pusę metų nekėlė pretenzijų dėl galbūt neteisėtų veiksmų ir nesinaudojo jam suteikta teise apskųsti kratos veiksmus. Toks ilgas neveikimo laikotarpis, teismo vertinimu, rodo, kad po kratos atlikimo pareiškėjas iš esmės neturėjo jokių pretenzijų ar skundų.

11. Be to, pareiškėjo skunde nurodyti įvykiai, jog vienas iš pareigūnų tariamai išplėšė iš jo rankų mobilųjį telefoną ir sviedė jį ant sofos, taip pat nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais ar dokumentais. Nei skunde, nei kratos protokole nėra užfiksuotų faktinių duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę. Kratos protokolas yra oficialus dokumentas, kuris atspindi visus kratos metu atliktus veiksmus, pareigūnų elgesį ir kitus svarbius faktus. 2024 m. sausio 25 d. surašytame kratos protokole Nr. IBPS-V-239433-24 nurodyta, kad pareiškėjo tėvas A. K. dėl kratos atlikimo pastabų neišreiškė, o tai dar kartą patvirtina, kad krata buvo atlikta be pažeidimų ir visi veiksmai buvo atlikti tinkamai bei teisėtai. Tuo atveju, jei kratos metu būtų buvę atlikti netinkami pareigūnų veiksmai, pavyzdžiui, grubus elgesys ar materialių daiktų neteisėtas naudojimas, tikėtina, kad pareiškėjas ar jo tėvas būtų nedelsdami išreiškę savo pastabas, kurios būtų buvę užfiksuotos kratos protokole. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Proceso dalyvių neveikimas ir objektyvių įrodymų nebuvimas neleidžia teigti, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ar kad jie viršijo savo įgaliojimus. Pareiškėjo skundo argumentai dėl neturtinės žalos padarymo grindžiami subjektyvia nuomone, neturint konkrečių faktinių duomenų, patvirtinančių patirtą žalą. Todėl šiuos skundo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas nelaikė pagrįstu pareiškėjo teiginį, jog policijos pareigūnai atliko kratą vilkike, kuris nuosavybės teise priklauso jo tėvo darbovietei, nurodęs, kad jis nepagrįstas objektyviais duomenimis. Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus tyrėjos 2024 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-6675 „Dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo“ nurodyta, kad po teisėtai atliktos kratos, pareiškėjo tėvas A. K. savo iniciatyva pareigūnams pateikė informaciją apie darbovietei priklausančiame vilkike galimai esančius su ikiteisminiu tyrimu susijusius daiktus ir išreiškė norą juos pateikti savanoriškai, jei tokių būtų aptikta. Atsižvelgdami į šį savanorišką pasiūlymą, pareigūnai vyko kartu su A. K.. Įvykus apžiūrai ir pačiam A. K. patikrinus automobilį, jokie tyrimui reikšmingi daiktai nebuvo rasti, ir todėl nieko nebuvo pateikta pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, jokios kratos vilkike nebuvo atlikta, kadangi A. K. nurodytų objektų nebuvo aptikta, be to, patys pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti prievartinę procesinę priemonę būtent šioje transporto priemonėje.

13. Be kita ko, tarnybiniame pranešime taip pat pateikiamas aplinkybių vertinimas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo ir elgesio vykdant procesinius veiksmus. Atliktas tarnybinis patikrinimas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad tyrėjai būtų elgęsi netinkamai, neprisistatę ar nesilaikę teisės aktų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 20 straipsnyje. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir tyrėjos tarnybinio pranešimo išvadas, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareigūnai elgėsi neteisėtai ar atliko neteisėtą kratą vilkike. Tarnybinis patikrinimas dėl policijos pareigūnų veiksmų nepradėtas būtent dėl objektyvių duomenų ir faktinių įrodymų, kurie paneigė pareiškėjo teiginius.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartimi Nr. IBPS-V-166431-24 buvo patvirtintas procesinės prievartos priemonės – kratos – pagrįstumas ir teisėtumas. Byloje nėra jokių duomenų, jog minėta nutartis būtų priimta pažeidžiant esmines baudžiamojo proceso nuostatas ar, kad būtų nuginčyta. Administracinis teismas, vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo nutarčių privalomumo principu, taip pat nesant jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų įvertinti minėto teismo, nagrinėjusio tų pačių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą, negali paneigti minėtos galiojančios teismo nutarties dėl to paties fakto ir negali konstatuoti priešingą faktą, kurį įrodinėja pareiškėjas.

15. Teismas konstatavo, jog, atliekant kratą pareiškėjo tėvo gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, susijusių su laikinais emociniais neigiamais išgyvenimais ar trumpalaikiu diskomfortu. Vis dėlto, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad atsakovo veiksmai buvo tokio intensyvumo ar pobūdžio, kuris galėtų sukelti žymias, ilgalaikes neigiamas pasekmes pareiškėjo psichologinei ar fizinei būklei, kurios būtų laikomos neturtine žala, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliai – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto ir trukmės, jog būtų pakankamas pagrindas laikyti juos realia neturtine žala. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tokių kaip medicininiai pažymėjimai, psichologinės konsultacijos duomenys ar kiti faktai, kurie leistų spręsti apie realiai patirtą žalą jo sveikatai, psichologinei būsenai ar socialinei padėčiai.

III. 16. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog jis į teismą kreipėsi dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų – pareigūnams iš jo rankos išplėšus mobilųjį telefoną, jį apžiūrint, išjungiant ir metant ant sofos. Iš karto su skundu jis nesikreipė, nes tėvo advokatas patarė nesikreipė į prokurorą ar teismą, nes telefonui nebuvo padaryta jokia akivaizdi žala. Tačiau tiek įvykdyta krata, tiek patirtas pažeminimas dėl iš rankų išplėšto telefono sukėlė moralinę žalą – gilius ir ilgalaikius išgyvenimus. Taip pat dėl kratos nesikreipė, nes tikėjosi, kad ikiteisminis tyrimas prieš tėvą bus nutrauktas. Dėl galimo policijos pareigūnų psichologinio spaudimo, tėvas pastabų į kratos protokolą neįrašė.

18. Visos kratos metu pareiškėjas buvo kartu su tėvu A. K., todėl jis gali patvirtinti, jog nieko nesakė apie tai, kad darbo automobilyje galbūt yra kratos metu ieškoti daiktai ir juos radus pateiks savanoriškai.

19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Kauno AVPK nurodo, kad nei pateiktame apeliaciniame skunde, nei kratos protokole nenurodyta faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad policijos pareigūnas išplėšė iš pareiškėjo rankų mobilųjį telefoną ir sviedė jį ant sofos. 2024 m. sausio 25 d. surašytame kratos protokole Nr. IBPS-V239433-24 užfiksuota, kad pareiškėjo tėvas A. K. su proceso veiksmo protokolu susipažino ir pastabų dėl kratos atlikimo nereiškė, tai patvirtina, kad jis buvo tinkamai informuotas apie proceso eigą bei pritarė, kad veiksmus pareigūnai atliktų pagal teisės aktuose numatytą tvarką. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų įrodančių pareigūno neteisėtus veiksmus.

21. Kauno AVPK pažymi, jog žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja, inter alia, tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

22. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nepateikė jokių medicininių ar kitų objektyvių įrodymų leidžiančių spręsti apie realiai patirtą neturtinę žalą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien pareiškėjo subjektyvūs išgyvenimai ar nuomonė apie galbūt patirtą žalą nėra pakankami, kad būtų pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška.

23. Krata buvo atlikta 2024 m. sausio 25 d., o pareiškėjas į policiją dėl neturtinės žalos ir galimai neteisėtų veiksmų kreipėsi tik 2024 m. liepos 10 d., t. y. praėjus beveik pusei metų po kratos atlikimo. Po kratos atlikimo pareiškėjas neskundė procesinių veiksmų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui ir beveik pusę metų nekėlė klausimo dėl neturtinės žalos, pretenzijų neturėjo ir nesinaudojo jam suteikta teise apskųsti kratos veiksmus.

24. Policijos departamento prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-6675 „Dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo“ nurodyta, kad po kratos atlikimo A. K. savo iniciatyva nurodė, kad darbo automobilyje galbūt yra kratos metu ieškoti daiktai ir juos radus pateiks savanoriškai. Pareigūnams kartu su A. K. nuvykus prie vilkiko, pats A. K. apžiūrėjo vilkiką, tačiau jokių daiktų nepateikė, nes nerado. Pareigūnai kratos automobilyje neatliko – tai patvirtina ir pareiškėjo pateiktas filmuotos medžiagos įrašas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjo teiginys, jog policijos pareigūnai atliko neteisėtą kratą vilkike, yra neatitinkantis faktinių aplinkybių ir negali būti laikomas pagrįstu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų netinkamai atliekant kratos veiksmus, atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nėra nustatyti Kauno AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai 2024 m. sausio 25 d. atliekant kratą.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog jis neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų – pareigūnams neteisėtos kratos metu iš jo rankos išplėšus mobilųjį telefoną, jį apžiūrint, išjungiant ir metant ant sofos.

28. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

30. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.

31. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

32. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno AVPK pareigūnai atlikdami neteisėtą kratą iš jo rankų išplėtė mobilųjį telefoną, jį apžiūrėjo ir metė jį ant sofos. Dėl šių pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

33. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00693-24 dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) padarymo, buvo gauta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 18 d. nutartis Nr. IBPS-V-166431-24, leidžianti atlikti kratą A. K. gyvenamojoje patalpoje, adresu – (duomenys neskelbtini). 2024 m. sausio 25 d. krato protokole Nr. IBPS-V-239433-24 nurodyta, kad prieš pradedant daryti kratą A. K. buvo paskelbta nutartis dėl kratos. Šiame kratos protokole taip pat nurodyta, kad A. K. su proceso veiksmo protokolu susipažino ir pastabų neišreiškė.

34. Pagal pareiškėjo 2024 m. liepos 10 d. pranešimą dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų buvo atliktas aplinkybių patikslinimas ir pareiškėjui pateiktas Policijos departamento 2024 m. liepos 22 d. raštas Nr. 5-S-25073, kuriame nurodyta, jog aplinkybių patikslinimo metu negauta jokių objektyvių/įrodančių duomenų, kad pareigūnai nebūtų prisistatę bei nesivadovavę Policijos įstatymo 20 straipsnio reikalavimais. Tarnybinis patikrinimas dėl policijos pareigūnų veiksmų nepradėtas.

35. BPK 145 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Pareigūnas, pradėdamas kratą ir poėmį, privalo paskelbti nutartį ar nutarimą dėl kratos ar poėmio ir vieną nutarties ar nutarimo dėl kratos ar poėmio nuorašą įteikti asmeniui, pas kurį daroma krata (BPK 149 str. 1 d.).

36. Pagal BPK 62 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

37. Nagrinėjamu atveju buvo priimta teismo nutartis, kurios pagrindu buvo leista atlikti kratą konkrečiose gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, priklausančiose pareiškėjo V. K. tėvui A. K.. 2024 m. sausio 25 d. kratos protokole Nr. IBPS-V-239433-24 užfiksuota, kad prieš pradedant kratą, A. K. buvo paskelbta nutartis dėl kratos. Tai patvirtina aplinkybę, kad pareigūnai vykdė savo įsipareigojimus pagal BPK 149 straipsnio nuostatas. Be to, kratos protokole pažymėta, kad A. K. su proceso veiksmo protokolu susipažino ir jokių pastabų neišreiškė, o tai reiškia, kad jis buvo tinkamai informuotas apie proceso eigą bei pritarė, kad veiksmus pareigūnai atliktų pagal teisės aktuose numatytą tvarką, neprieštaraudamas jų atlikimo būdui ar turiniui. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareigūnai nesilaikė BPK 149 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priešingai, kratos protokolas patvirtina teisėtą ir tinkamą procedūros vykdymą, todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėtai atliktos kratos atmetami kaip nepagrįsti. Aplinkybę, kad po kratos atlikimo jis neturėjo jokių pretenzijų ar skundų patvirtina ir tai, kad nors krata buvo atlikta 2024 m. sausio 25 d., tačiau pareiškėjas į Policijos departamentą dėl galbūt neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos kreipėsi tik 2024 m. liepos 10 d.

38. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl mobilaus telefono atėmimo ir jo numetimo ant sofos nėra patvirtintos jokiais objektyviais įrodymais ar dokumentais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šią pareiškėjo nurodytą aplinkybę.

39. Dėl kratos atlikimo pareiškėjo tėvui priklausančiame vilkike pažymėtina, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus tyrėjos 2024 m. liepos 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-6675 „Dėl tarnybinio patikrinimo nepradėjimo“ nurodyta, kad po teisėtai atliktos kratos, pareiškėjo tėvas A. K. savo iniciatyva pareigūnams pateikė informaciją apie darbovietei priklausančiame vilkike galimai esančius su ikiteisminiu tyrimu susijusius daiktus ir išreiškė norą juos pateikti savanoriškai, jei tokių būtų aptikta. Atsižvelgdami į šį savanorišką pasiūlymą, pareigūnai vyko kartu su A. K. prie vilkiko. Įvykus apžiūrai ir pačiam A. K. patikrinus automobilį, jokie tyrimui reikšmingi daiktai nebuvo rasti, ir todėl nieko nebuvo pateikta pareigūnams. Atsižvelgiant į tai, jokia krata vilkike nebuvo atlikta, kadangi A. K. nurodytų objektų nebuvo aptikta, be to, patys pareigūnai neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti prievartinę procesinę priemonę būtent šioje transporto priemonėje. Tarnybiniame pranešime aiškiai nurodyta, kad A. K. savanoriškai vykdė apžiūrą ir jokios faktinės kratos pareigūnai neatliko. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo teiginį, jog policijos pareigūnai atliko neteisėtą kratą vilkike, laikė neatitinkančiu faktinių aplinkybių.

40. Kaip jau minėta, reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo gali būti patenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš šių trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negalėjo būti patenkinamas.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis