cd9b899a-6a34-4e6d-bafc-302c42b919e7 · Kauno apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-317-813/2019 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00763-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1; 1.2.5; 9.37; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjos) atstovės advokatės A. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo L. B. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė :

1. L. B. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 212 straipsnio 4 dalyje, ir nubausta 2000 eurų bauda.

2. Administracinė nuobauda L. B. paskirta už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 27 d. nuo 10 val. iki 12 val. (duomenys neskelbtini), elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisingai deklaravo prekės TARIC kodÄ , tai yra 1 prekė deklaruota TARIC kodu (duomenys neskelbtini) ir prekei taikyta 0 procentų muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo bÅ«ti deklaruotas prekės TARIC kodas (duomenys neskelbtini) ir prekei turėjo bÅ«ti taikyta 12,3 procentų galutinio antidempingo muito tarifo norma. Papildomai apskaičiuoti 1186 Eur importo mokesčiai, tokiais veiksmais L. B. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovė advokatė A. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimÄ ir L. B., atsižvelgiant į jos sunkiÄ finansinę padėtį bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ â€“ 300 eurų baudÄ . 3.1. Skunde teigiama, kad teismas galimai netinkamai įvertindamas byloje surinktus neiÅ¡samius bei klaidinančius įrodymus, nepagrįstai pripažino L. B. padarius ginčytinÄ administracinį nusižengimÄ .

Nurodoma, kad UAB „E. LT“, pateikdama prekių kilmę, vertę ir kitus duomenis nurodančius dokumentus UAB „t. p. c.“ darbuotojai L. B., nepateikė prekių sertifikatų, kuriuose turėjo bÅ«ti aiÅ¡kios bei tikslios nuorodos atitinkamam TARIC kodo parinkimui. Kadangi pareiÅ¡kėja vadovavosi prekių gavėjo pateikta jai informacija, objektyviai neturėjo jokios galimybės žinoti, kad jai pateiktuose prekes lydinčiuose dokumentuose bei eksporto deklaracijoje nepakaks duomenų nustatyti prekių kodÄ .

Kadangi prekės yra specifinės, jų savybių neįmanoma nustatyti įvertinus vizualiai, neturint specialių žinių, priemonių ir įrenginių, deklaracijoje prekių kodus pareiÅ¡kėja nurodė pagal UAB „E. LT“ pateiktÄ neiÅ¡samiÄ informacijÄ . Skunde tvirtinama, kad L. B. neturėjo jokio pagrindo abejoti prekes lydinčių dokumentų duomenų teisingumu bei konkretumu, nes jos nurodytas kodas sutapo ir su Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos iÅ¡duotuose dokumentuose nurodytu kodu. Deklaruojant prekes, reikėjo deklaruoti papildomÄ keturių simbolių TARIC kodÄ vadovaujantis anglies ekvivalentu, iÅ¡skaičiuotinu pagal internete esančiÄ informacijÄ bei pateiktÄ itin sudėtingÄ formulę.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja turėjo pati apskaičiuoti minėtÄ anglies ekvivalentÄ , kas iÅ¡ esmės reikalauja specialių žinių ir patirties. Å iam skaičiavimui atlikti bÅ«tini prekių sertifikatai, kurių UAB „E. LT“ tuo metu nebuvo pateikusi, todėl pareiÅ¡kėja neturėjo realios galimybės iÅ¡skaičiuoti tinkamÄ anglies ekvivalentÄ bei atitinkamai pateikti deklaracijoje teisingÄ papildomÄ TARIC kodÄ . Apeliantės teigimu, L. B. negalėjo pateikti deklaracijos apdairiai ir tinkamai dėl UAB „E. LT“ neveikimo, todėl Å¡iuo atveju inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ ji padarė neatsargia kaltės forma, kuri iÅ¡ esmės kilo dėl UAB „E. LT“ nerÅ«pestingumo pateikiant pareiÅ¡kėjai ne visus prekių tikrumÄ nurodančius dokumentus. 3.2.

Skunde tvirtinama, kad teismas, skirdamas L. B. 2000 eurų baudÄ , neatsižvelgė į jos sunkiÄ finansinę padėtį. PareiÅ¡kėjos gaunamas darbo užmokestis yra vidutiniÅ¡kai 1300 eurų per mėnesį. Ji yra iÅ¡situokusi, gyvena kartu su nepilnamete dukra ir pilnamečiu neįgaliu sÅ«numi, kuriuos iÅ¡laiko. Turi finansinių įsipareigojimų: kreditas namo įsigijimui po 169,25 Eur per mėnesį, bÅ«sto draudimas 281,13 Eur metams; vartojimo kreditas po 200 Eur per mėnesį, komunalinių paslaugų mokesčiai sudaro apie 190 Eur per mėnesį.

Dėl nurodytų priežasčių 2000 Eur dydžio bauda jai yra per didelė finansinė naÅ¡ta. 3.3. Skunde pabrėžiama, kad teismas neteisingai kvalifikavo L. B. veiksmus pagal konkrečiÄ ANK 212 straipsnio dalį. PareiÅ¡kėjai inkriminuotas administracinis nusižengimas galimai buvo padarytas 2018 m. rugpjūčio 27 d. ANK 212 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 redakcija), numatė administracinę atsakomybę deklarantams, kurie deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis arba kitaip suklaidino muitinę.

Pagal kuriÄ minėto ANK straipsnio dalį bus kvalifikuojami asmens, padariusio šį administracinį nusižengimÄ veiksmai, priklausė nuo neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertės dydžio, tuo tarpu pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ ANK 212 straipsnio redakcijÄ , pagal kuriÄ minėto ANK straipsnio dalį bus kvalifikuojami asmens, padariusio šį administracinį nusižengimÄ veiksmai, priklauso nuo galinčios atsirasti ar atsiradusios mokestinės prievolės dydžio. Å ioje byloje L. B. administracinio nusižengimo protokolas buvo suraÅ¡ytas kaltinant jÄ administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje (2015 m. liepos 11 d.

įstatymo Nr. XIl-2275 redakcija) padarymu ir nurodyta, kad ji, pateikdama muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie deklaruojamų prekių TAR1C kodÄ ir dėl Å¡ių veiksmų atsirado 1186 Eur mokestinė prievolė. Administracinio nusižengimo protokole duomenys apie neteisingai deklaruotų, UAB „E. LT“ į Europos SÄ jungos muitų teritorijÄ importuotų, prekių vertę nėra nurodyti, pareiÅ¡kėjai nėra įteiktas priedas prie minėto protokolo (patikrinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija).

Taigi, Å¡iuo atveju, Vilniaus teritorinei muitinei administracinio nusižengimo protokole nenurodžius aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos L. B. veiksmų tinkamam kvalifikavimui pagal konkrečiÄ ANK 212 straipsnio, galiojusio tariamų veiksmų padarymo metu, dalį, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo daryti iÅ¡vados, kad L. B. veiksmai, vertinant juos jų padarymo metu galiojusios ANK 212 straipsnio redakcijos kontekste, turėtų bÅ«ti kvalifikuojami bÅ«tent pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, kurios sankcija numato griežtesnę administracinę atsakomybę nei Å¡iuo metu galiojančio ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcija.

Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai nevertino bei netikrino ANK 212 straipsnio galiojimo laike pareiÅ¡kėjos padaryto nusižengimo atžvilgiu, nors akivaizdu, kad Vilniaus teritorinės muitinės atstovas ne tik kad neteisingai kvalifikavo pareiÅ¡kėjos veiksmus, tačiau ir neatsižvelgė į Å¡io administracinio nusižengimo rÅ«Å¡inį tiesioginį objektÄ - atsiradusi mokestinė prievolė dėl netikslios ir neiÅ¡samios informacijos pateikimo muitinės deklaracijoje. Ankstesnėje straipsnio redakcijoje nusižengimo inkriminavimo požymis buvo deklaruojamų daiktų vertė, o naujoje redakcijoje - mokestinės prievolės dydis.

Vertinant situacijÄ pagal mokestinės prievolės dydį, o ne pagal deklaruojamų daiktų vertę, L. B. veiksmai atitinka Å¡velnesnę įstatymo nuostatÄ .

4. Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į L. B. atstovės advokatės A. D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. 4.1. Atsiliepime nurodoma, jog L. B., pateikdama IM deklaracijas, prekių nesuklasifikavo, nors tokiÄ pareigÄ turi kaip minėtÄ darbÄ atliekantis specialistas, o tik perrašė prekės kodÄ iÅ¡ turimų dokumentų. Teisės aktai įpareigoja prekes deklaruoti ne bet kaip, o teisės aktų nustatyta tvarka.

Asmens, teikiančio atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, darbo specifika suponuoja tai, kad asmuo privalo žinoti, kaip turi bÅ«ti deklaruojamos prekės. L. B., bÅ«dama pakankamai apdairi, turėjo visas galimybes prekes deklaruoti teisingai. Ji, veikdama kaip asmuo teikiantis atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėjo teisę ir galėjo pateikti muitinei praÅ¡ymÄ , nes „muitinės prižiÅ«rimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu <...> gali prekes apžiÅ«rėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, iÅ¡matuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius) <...>“.

Tokia teisė yra nurodyta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakyme Nr. 1B-525 „Dėl Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“. Tačiau nagrinėjamu atveju, pareiškėja to nepadarė ir, neįsitikinusi, kad deklaracijose pateikti duomenys yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. Kadangi tokie nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargiai, nėra svarbu, dėl kokių priežasčių L.

B. neįvykdė savo, kaip asmens teikiančio atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje (asmens, kuris yra savo srities specialistas), pareigos tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti įvežamas prekes. 4.2. Atsiliepime nesutinkama su apeliantės teiginiais, kad L. B. padarytas nusižengimas turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ ANK 212 straipsnio 2 dalį ir mano, kad jos veiksmai, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole ir teismo nutarime, atitinka įvykio metu galiojusios ANK 212 straipsnio 4 dalies dispozicijÄ ir yra teisingai kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai paskirta teisinga administracinė nuobauda.

Institucijos nuomone, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnę nei įstatyme numatyta administracinę nuobaudÄ .

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovės advokatės A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . L. B. atstovės apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės yra iÅ¡dėstyti trys pagrindiniai aspektai, dėl ko nesutinkama su apylinkės teismo nutarimu, t. y., teigiama, kad L. B. veiksmuose nėra vieno iÅ¡ bÅ«tinųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių – kaltės, jos veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuojami ne pagal įvykio metu galiojusiÄ ANK 212 straipsnio 4 dalį, o pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ ANK 212 straipsnio 2 dalį, taip pat nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. atstovė nurodo, jog pastaroji nors ir pripažino, kad neteisingai deklaravo prekės TARIC kodÄ , tačiau teigia, kad ji visgi nėra kalta dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo, kadangi ji vadovavosi prekių gavėjo pateikta jai informacija, objektyviai neturėjo jokios galimybės žinoti, kad jai pateiktuose prekes lydinčiuose dokumentuose bei eksporto deklaracijoje nepakaks duomenų nustatyti prekių kodÄ . Kadangi prekės yra specifinės, jų savybių neįmanoma nustatyti įvertinus vizualiai, neturint specialių žinių, priemonių ir įrenginių, L. B. prekes deklaravo remdamasi deklaracijas lydinčiais dokumentais, kurie buvo neiÅ¡samÅ«s. Apeliantės teigimu, pareiÅ¡kėja neturėjo jokio pagrindo abejoti prekes lydinčių dokumentų duomenų teisingumu, nes jos nurodytas kodas sutapo ir su Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos iÅ¡duotuose dokumentuose nurodytu kodu.

8. Atsakant į tokius apeliantės argumentus bÅ«tina pažymėti, jog konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktÄ , kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, bÅ«tina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta neginčijamų aplinkybių, kad L. B. jai inkriminuotus veiksmus padarė juos suvokdama kaip neteisėtus, norėjo taip elgtis, siekė atsiradusių padarinių ir leido jiems kilti, todėl tiesioginės tyčios požymių jos veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti.

Tačiau tokio pobūdžio nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia forma, kuomet jis padarytas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Nusižengimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

9. Apygardos teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ ir faktines aplinkybes, sprendžia, jog L. B. nors ir nenumatė, kad jos veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jos veikoje yra ANK 212 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis. 10. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaracijÄ , laikinojo saugojimo deklaracijÄ , įvežimo bendrÄ jÄ deklaracijÄ , iÅ¡vežimo bendrÄ jÄ deklaracijÄ , reeksporto deklaracijÄ ar praneÅ¡imÄ apie reeksportÄ arba praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ ar priimti kitÄ sprendimÄ , atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau iÅ¡vardytus atvejus:

a) deklaracijoje, praneÅ¡ime arba praÅ¡yme pateiktos informacijos tikslumÄ ir iÅ¡samumÄ ;

b) visų deklaracijÄ , praneÅ¡imÄ arba praÅ¡ymÄ papildančių dokumentų autentiÅ¡kumÄ , tikslumÄ ir galiojimÄ ;

c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedÅ«ros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymÄ . Todėl akivaizdu, jog L. B., pateikusi teritorinei muitinei elektroninę importo deklaracijÄ , tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumÄ . Apeliantės argumentai, kad pareiÅ¡kėja duomenis deklaracijoje nurodė pagal prekių gavėjo pateiktÄ informacijÄ ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, jos atsakomybės neÅ¡alina, nes, pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , L.

B., bÅ«dama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumÄ ir tikrumÄ , turėjo pareigÄ Å¡iuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pati, ar deklaracija buvo suraÅ¡yta pagal krovinio gavėjo pateiktus duomenis. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad deklaruojamos prekės vis dėlto buvo specifinės, o be specialių žinių, vien tik įvertinus vizualiai, nebuvo galima nustatyti Å¡ių prekių savybių. Nepaisant to, L. B. nesiėmė jokių veiksmų, kurie leistų įsitikinti, jog duomenys, kuriuos ji įrašė į importo deklaracijÄ , yra teisingi.

Ji pasitikėjo UAB „E. LT“ pateiktais deklaravimo duomenimis, jų nepatikrinusi, nors tokia galimybė teisės aktuose yra numatyta. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 patvirtintų Leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei, muitiniam statusui ar kitiems duomenims, susijusiems su muitinės formalumų prekėms atlikimu, nustatyti ar patikslinti prekių turėtojas bet kuriuo metu, išskyrus Taisyklių 6 punkte nustatytus atvejus, gali prekes apžiūrėti ar kitaip patikrinti (suskaičiuoti, pasverti, išmatuoti, atlikti kitus veiksmus, reikalingus prekių kiekybinėms ir kokybinėms charakteristikoms nustatyti), taip pat imti jų pavyzdžius (mėginius).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad L. B. pakankamai ilgÄ laikÄ dirba muitinės tarpininke, turi patirties importuojamų prekių deklaravimo srityje, tad nustatytas teisinis reguliavimas jai yra labai gerai žinomas, tačiau, nežiÅ«rint to, pareiÅ¡kėja nei vieno iÅ¡ anksčiau paminėtų veiksmų neatliko ir neįsitikinusi, jog deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, jas pateikė muitinės įstaigai. L. B., kaip asmuo, besiverčiantis profesionalia muitinės tarpininko veikla, privalėjo elgtis rÅ«pestingai bei atidžiai patikrinti UAB „E. LT“ nurodytus duomenis, tačiau, kaip jau buvo minėta, ji to nepadarė, veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iÅ¡ to kylančius padarinius.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimÄ . Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rÅ«pestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisės patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingÄ prekės kodÄ , vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-269/2009, N575-345/2009, N502-2725/2009, N575-2815/2011;

Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314- 651/2017, AN2-187-606/2018, Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-90-317/2019). Taigi, nėra svarbu, dėl kokių priežasčių L. B. neįvykdė savo, kaip asmens, teikiančio atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareigos tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti įvežamas prekes, dėl ko nebuvo apskaičiuoti papildomi importo mokesčiai. Jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnyje, sudėtis.

11. Administracinio nusižengimo protokolas L. B. buvo suraÅ¡ytas ir skundžiamas nutarimas jos atžvilgiu priimtas dėl ANK 212 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 212 straipsnio 4 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) numatė, kad deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė virÅ¡ija vienÄ Å¡imtÄ BBND, užtraukia baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio keturių Å¡imtų iki trijų tÅ«kstančių eurų, tačiau, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, nuo 2019 m. sausio 1 d.

ANK 212 straipsnio 4 dalis neteko galios. Naujoje straipsnio redakcijoje Å¡is nusižengimas buvo perkeltas į ANK 212 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad netikslios ir neiÅ¡samios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba iÅ¡vežimo bendrojoje deklaracijoje ar praneÅ¡ime apie reeksportÄ arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl Å¡ių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė virÅ¡ija tris BBND, bet nevirÅ¡ija vieno Å¡imto BBND arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų eurų.

Ankstesnėje straipsnio redakcijoje nusižengimo inkriminavimo požymis buvo deklaruojamų daiktų vertė, o naujoje redakcijoje – mokestinės prievolės dydis. Vertinant situacijÄ pagal mokestinės prievolės dydį, o ne pagal deklaruojamų daiktų vertę, L. B. veiksmai atitinka Å¡velnesnę įstatymo nuostatÄ . Pastebėtina, kad net ir pačiame administracinio nusižengimo protokole L. B. inkriminuoti veiksmai apraÅ¡yti nurodant ne deklaruojamų daiktų vertę, bet mokestinės prievolės dydį, tačiau nežiÅ«rint to, kvalifikuoti pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusiÄ ANK 212 straipsnio 4 dalį.

12. ANK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, Å¡velninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Nurodytas reguliavimas reiÅ¡kia, kad bet koks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties lengvinimas yra vertinamas kaip Å¡velnesnis įstatymas ir yra galiojantis retrospektyviai.

Taigi, 2019 m. sausio 1 d. įsigalioję ANK 212 straipsnio pakeitimai Å¡velnina L. B. teisinę padėtį, nes Å¡iuo metu galiojančioje ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta Å¡velnesnė administracinė atsakomybė pažeidėjui, nei pažeidimo padarymo metu galiojusios redakcijos ANK 212 straipsnio 4 dalies sankcijoje, tačiau apylinkės teismas, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nevertino bei netikrino ANK 212 straipsnio galiojimo laike ir dėl to nepagrįstai pripažino L. B. padarius ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, L. B. veiksmai turi bÅ«ti perkvalifikuoti pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ ANK 212 straipsnio 2 dalies įstatymo redakcijÄ ir atitinkamai skirta Å¡velnesnė nuobauda. Dėl Å¡ios priežasties Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimas keistinas - L. B. veiksmai perkvalifikuotini iÅ¡ ANK 212 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija) į ANK 212 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d.

įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir jai pagal Å¡io straipsnio sankcijÄ skirtina nauja nuobauda.

13. Skiriant L. B. nuobaudÄ , atsižvelgtina į jos padaryto nusižengimo pobÅ«dį, į nurodžius teisingÄ TARIC kodÄ papildomai apskaičiuotų importų mokesčių dydį. Taip pat atsižvelgiama į apylinkės teismo nustatytas jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad prisipažino padariusi nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad administracinį nusižengimÄ padarė pakartotinai, kol dar nesibaigęs Å¡io kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Nustatant baudos dydį taip pat atsižvelgiama į administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. asmenybę, tai, kad ji ne kartÄ bausta už analogiÅ¡kų nusižengimų padarymÄ , į jos neatsargiÄ kaltės formÄ , finansinę padėtį. Ä®vertinus visas paminėtas aplinkybes, L. B. skirtina artima sankcijos vidurkiui bauda. Skirti apeliantės praÅ¡omÄ minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ (300 eurų) Å¡iuo atveju nėra pagrindo, kadangi pareiÅ¡kėja analogiÅ¡kus administracinius nusižengimus daro sistemingai, jai skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos nepasiekia administracinėms nuobaudos keliamų tikslų.

Tuo pačiu pažymėtina, kad asmuo, darydamas administracinį nusižengimÄ , prisiima neigiamų padarinių rizikÄ . Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio administracinį nusižengimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu nusižengimu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas n u t a r i a :

L. B. atstovės advokatės A. D. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimÄ pakeisti: L. B. administracinį nusižengimÄ iÅ¡ ANK 212 straipsnio 4 dalies (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d., redakcija) perkvalifikuoti į ANK 212 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir paskirti jai 1000 (vieno tÅ«kstančio) eurų baudÄ .

KitÄ Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Darius Kantaravičius