cd9b8919-47ab-4dc4-a16f-d7f09bbdba93 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-487/2020 Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00095-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, nuteistajam M.

F. (M. F.), nuteistojo gynėjui advokatui Linui Belevičiui, vertėjai Žanai Tadorovskajai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo: M. F. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XIII-1836)) pripažintas kaltu ir nuteistas 510 MGL (25 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, M. F. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 340 MGL (17 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. spalio 30 d. (įskaitytinai) – 75 paros, vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, kas sudaro 150 MGL, ir nustatyta, kad M. F. neatlikta bausmės dalis yra 190 MGL (9500 Eur (devyni tÅ«kstančiai penki Å¡imtai eurų)) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. F. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad: 1.1. Jis, veikdamas kaip vykdytojas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavusiais 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomų pateiktų muitinei daiktų kontrabandÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 9.20 val., vykdamas iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ krovinine transporto priemone – vilkiku „DAF“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „KOGEL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabėje, vietoj deklaruoto krovinio – 20 351 kg anglies (suodžių) gabeno žemiau nurodytas cigaretes bei melagingai deklaravęs muitinį tikrinimÄ atliekančiam pareigÅ«nui, kad puspriekabėje gabenamas anglies (suodžių) krovinys, pateikdamas jam tikrus krovinį lydinčiuosius dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad Å¡ioje puspriekabėje gabenama 20 351 kg anglies (suodžių) iÅ¡ Rusijos Federacijoje esančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ į Lenkijos Respublikoje esančiÄ bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, – ir tokiu bÅ«du nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos iÅ¡vengdamas, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ â€“ Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postÄ , esantį Vilniaus r., Medininkų sen., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, privalomus pateikti muitinei daiktus: 272 000 pakelių cigarečių „Fest“, 58 000 pakelių cigarečių „Fest-7“, 281 500 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ ir 98 500 pakelių cigarečių „NZ Black“ be Lietuvos Respublikos banderolių (pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais (banderolėmis)), kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, virÅ¡ijo 250 MGL dydžio sumÄ ir sudarė 2 337 098 eurų.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti, nurodant, kad nuteistasis M. F. (toliau – M. F.) nusikalstamÄ veikÄ padarė, esant sunkinančiai aplinkybei, numatytai BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir nesant jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajam skirta bauda, ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ skirti laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, nuteistajam M. F. skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 2.1. Prokuroro nuomone, apygardos teismo nuosprendis dalyje dėl M. F. lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio l dalies 2 punkte, konstatavimo ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio l dalies 3 punkte, nenustatymo – keistinas dėl iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o dėl M.

F. paskirtos bausmės (baudos) – keistinas dėl neteisingai parinktos ir paskirtos bausmės rūšies. 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai paminėjo daugelį BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų aplinkybių, tačiau jų tinkamai neįvertino, neatliko detalesnės nusikalstamos veikos pavojingumo analizės, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas dėl bausmės rūšies. 2.3. Įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl nuteistajam M.

F. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies – baudos, lengvinančios aplinkybės konstatavimo ir sunkinančios aplinkybės eliminavimo, prokuroras nurodo, jog Å¡ie teismo motyvai nepagrįsti, o atskiros reikÅ¡mingos aplinkybės teismo įvertintos selektyviai, o bÅ«tent: 2.3.1. Vienas iÅ¡ teismo argumentų skirti M. F. bausmę – baudÄ buvo tai, kad Å¡is sumokėjo jam administraciniame nurodyme nustatytÄ baudÄ . Remiantis teismų praktika, kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai – tiek tie, už kuriuos skirta bauda sumokėta, tiek tie, už kuriuos – nesumokėta, laikytini kaltinamÄ jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis.

Apeliantas pažymi, kad M. F. prieÅ¡ nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymÄ administracine tvarka buvo baustas už kontrabandÄ . O tai, pasak prokuroro, įrodo asmens sistemingÄ to paties pobÅ«džio teisės pažeidimų – administracinių nusižengimų ir nusikaltimų darymÄ , polinkį pažeisti įstatymų imperatyvus bei tai, jog piniginių sankcijų skyrimas nuteistajam jo gyvenimo bÅ«do nepakeitė, jis ir toliau nesilaiko įstatymų, kas rodo, jog tokios rÅ«Å¡ies sankcijos jokio poveikio nuteistajam nedarė, nesustabdė jo nuo nusikaltimo padarymo, o tai reiÅ¡kia, jog, M.

F. paskyrus baudÄ , tokia sankcija neužtikrins bausmės paskirties, nepadės pasiekti bausmės tikslų. 2.3.2. Dėl nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrįstumo prokuroras atkreipia teismo dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad nuteistasis pilnai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nes jis nepripažino esminių faktinių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus dėl nusikalstamos veikos nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

Byloje viso proceso metu nuteistasis M. F. nurodė sutikęs neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenti tik 100-150 dėžių cigarečių; koks cigarečių kiekis buvo pakrautas į jo vairuojamÄ ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio poste sulaikytÄ transporto priemonę, jam nebuvo žinoma. Privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų, neteisėtai gabenamų per Lietuvos Respublikos, vertė laikytina esmine faktine aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl, anot prokuroro, iÅ¡dėstyta nuteistojo pozicija suponuoja faktÄ , jog M.

F., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu davė skirtingus parodymus dėl cigarečių pakrovimo į vilkiko puspriekabę aplinkybių (2019 m. rugpjūčio 16 d. apklaustas nurodė, jog cigaretes į vilkiko puspriekabę 2019 m. rugpjūčio 13 d. jam būnant kavinėje, esančioje netoli gamyklos, kurioje buvo pakrautas JSC „(duomenys neskelbtini)“ siunčiamas krovinys, buvo pakrautos Rusijos Federacijoje (tuo rūpinosi vienas jam nepažįstamas vyras); 2019 m. rugpjūčio 23 d. apklausoje paaiškino, kad cigaretės į vilkiko puspriekabę buvo pakrautos 2019 m. rugpjūčio 14 d., jam būnant automobilių aikštelėje, esančioje apie 20 kilometrų iki Minsko, Baltarusijoje (tuo rūpinosi jau du jam nepažįstami vyrai)).

Å ios aplinkybės yra svarbios, vertinat, ar M. F. suvokė, jog jo vairuojamoje transporto priemonėje paslėptos cigaretės, tai yra, ar veikė tiesiogine tyčia, ir nustatinėjant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pasak prokuroro, kaltininko parodymų dėl svarbių detalių keitimas yra viena aplinkybių, eliminuojančių galimybę laikyti kaltininko prisipažinimÄ , padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019).

Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, jog egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, laikytina nepagrįsta. 2.3.3. Apeliantas skunde nesutinka su teismo sprendimu nepripažinti M. F. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybės, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstydamas savanaudiÅ¡kų paskatų sampratÄ , prokuroras nurodo, kad, nors skundžiamame nuosprendyje argumentuojama, kad turtinės naudos siekimas yra BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, tačiau, anot prokuroro, motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini kontrabandos sudėties požymiai ir neturi reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui, t. y. savanaudiÅ¡kos paskatos nėra BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pagrindinis požymis.

Kontrabanda savo esme nelaikytina ir savanaudiÅ¡ku nusikaltimu. Å i nusikalstama veika nepatenka į sÄ raÅ¡Ä nusikalstamų veikų, kurias padariusio kaltininko savanaudiÅ¡kos paskatos nevertinamos kaip jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, nuteistasis viso proceso metu teigė, kad asmenys, pasiÅ«lę jam neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenti cigaretes, žadėjo, jog už šį veiksmÄ jis gaus 1 500 Eur. Tokiu bÅ«du prokuroras teigia, jog nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis M.

F. padarė, siekdamas turtinės naudos, todėl nėra jokio pagrindo nepripažinti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. 2.3.4. Apelianto nuomone, teismas, parinkdamas nuteistajam pinginę bausmę, rėmėsi nepagrįstu motyvu, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra nukentėjusiųjų. Prokuroras pabrėžia, kad kontrabandos nusikaltimu žala nėra daroma fizinių asmenų, kurie remiantis BPK 28 straipsnio 1 dalimi, gali bÅ«ti pripažinti nukentėjusiaisiais, teisėms ir interesams, todėl nukentėjusiųjų kontrabandos bylose negali bÅ«ti.

Pagrindinis kontrabandos objektas – Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ tvarka. Papildomu kontrabandos objektu, priklausomai nuo neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenamų daiktų rÅ«Å¡ies, gali bÅ«ti finansų sistema, nes kontrabandos bÅ«du gabenant daiktus siekiama nesumokėti muito mokesčių, biudžetas negauna įplaukų ir taip daroma žala valstybės finansų sistemai, visuomenės sveikata, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarkÄ , valstybės praradimas galimybės žinoti apie į jos teritorijÄ Ä¯vežtus ar per jos teritorijÄ gabenamus pinigus bei kontroliuoti informacijÄ apie jų panaudojimÄ .

Todėl toks teismo argumentas negali bÅ«ti taikomas bausmės individualizavimui. 2.3.5. Taip pat, pasak prokuroro, pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ už sunkaus nusikaltimo, kuriam priskiriama ir BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, gali bÅ«ti skiriama bauda nuo 150 iki 6 000 MGL. Jos vidurkis sudaro 3075 MGL. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nuteistajam skirtinas mažesnis už vidurkį baudos dydis, tačiau galutinis nuteistajam M. F. paskirtos bausmės dydis – 340 MGL yra daugiau nei 9 kartus mažesnis už jos vidurkį. 2.3.6.

Be pirmiau nurodytų aplinkybių pažymima ir tai, kad nuteistojo M. F. neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabentų cigarečių vertė, remiantis Vilniaus teritorinės muitinės 2019 m. rugpjūčio 27 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 35, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, sudaro 2 337 098 eurų. Tai beveik 187 kartus virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ â€“ neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabenamų privalomų pateikti muitinės kontrolei daiktų minimaliÄ vertę, kad juos gabenančio kaltininko veika, esant kitiems sudėties požymiams, bÅ«tų kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2 337 098 Eur / 12500 Eur (250 MGL) = 186,967).

Dėl to apeliantas teigia, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra didesnis nei rÅ«Å¡inis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas. Todėl buvo pagrindas spręsti klausimÄ dėl griežtesnės bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo M. F., o ne teismo paskirtos baudos, kurios dydis akivaizdžiai neatitinka bausmės skyrimo pradmenų, taikymo. Tai, pasak prokuroro, neprieÅ¡tarauja ir teismų praktikai (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-170-458/2009). 2.4. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį – baudÄ , neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis Lietuvoje legalaus pragyvenimo Å¡altinio bei turto, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koti baudÄ , neturi.

Todėl piniginės bausmės paskyrimas bÅ«tų realiai neįvykdytas. Tokios bausmės, kaip matyti iÅ¡ nustatytų aplinkybių, nuteistasis atlikti nepajėgus, paskyrus bausmę – baudÄ , nebÅ«tų pasiekti ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, bauda kaip bausmė savo paskirties neatliktų. 2.5. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nėra teisinių priemonių užtikrinti priverstinį baudos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tiek Ukrainoje (nuteistasis Å¡ios valstybės pilietis), tiek ir Čekijoje (nurodytoje valstybėje nuteistasis gyvena).

Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 42 straipsnyje numatyta, kad susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Tačiau, vadovaujantis šios dvišalės sutarties nuostatomis, nėra teisinio pagrindo kreiptis į kompetentingas Ukrainos institucijas dėl Lietuvos teismo nuosprendžiu asmeniui paskirtos bausmės – baudos pripažinimo ir priverstinio vykdymo.

Tokios bausmių skyrimo praktikos laikosi ir teismai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2012). Taip pat susiduriama su teismo sprendimų (nuosprendžių) dėl paskirtų baudų (piniginių sankcijų) perdavimo vykdymui kitai valstybei problemomis. 2.6. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, nors ir aptarė nuosprendyje bausmei individualizuoti reikÅ¡mingus kaltininko asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, tačiau neatliko iÅ¡samaus jų vertinimo visų bylos aplinkybių kontekste, nepakankamai atsižvelgė į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nuteistojo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Byloje nustatyta, jog kontrabanda buvo kruopščiai ruoÅ¡iama (suplanuota ir iÅ¡ anksto paruoÅ¡ta), aktyvÅ«s ir sudėtingi paruoÅ¡iamieji veiksmai atlikti keleto valstybių teritorijoje, darant nusikaltimÄ , dalyvavo ne vienas asmuo. Tokiu bÅ«du apeliantas teigia, kad nustatytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės ir nuteistojo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės neleidžia teigti, kad nuteistojo pavojingumas nėra didelis, o įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas.

Tokiu bÅ«du, įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančių aplinkybių visumÄ , prokuroras sprendžia, kad nuteistajam nepagrįstai parinkta bausmės rÅ«Å¡is – bauda. 2.7. Remiantis iÅ¡dėstytu, prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. F. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, neįvertino suformuotos teismų praktikos, nesivadovavo sisteminiu teisės aktų aiÅ¡kinimu, neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis baustas administracine tvarka už kontrabandÄ , be to, jo gabentų cigarečių vertė beveik 187 kartus virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Todėl M. F. paskirta bausmė yra neteisinga, taip pat nepagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ , baustas administracine tvarka už kontrabandÄ , egzistuoja jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, prokuroras praÅ¡o skirti nuteistajam terminuotÄ trejų metų laisvės atėmimo bausmę ir, BK 641 straipsnio pagrindu sumažinus jÄ 1/3, paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistasis ir jo gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, t. y. prokuroras nesutinka su paskirta bausmės rÅ«Å¡imi – bauda. Prokuroro nuomone, byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog M. F. baustas administracine tvarka už kontrabandÄ , o jo gabentų cigarečių vertė beveik 187 kartų virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Be to, prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino M. F. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, bei nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma prokuroro apeliaciniame skunde.

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nepalaikydama apeliacinio skundo argumentų dėl nuteistojo M. F. baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo.

5. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti bausmės paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis.

6. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. F., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų reikalavimų bei teismų praktikoje suformuotų jų taikymo principų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu teisingÄ , BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio ir BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančiÄ bausmę.

9. Už BK 199 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ baudžiamajame įstatyme nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki aÅ¡tuonerių metų. Å i nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ už sunkų nusikaltimÄ numatyta bauda nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, tai, kad nuteistasis padarė baigtÄ sunkų nusikaltimÄ , taip pat atsižvelgęs į gabentų cigarečių vertę ir į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertinęs ir nuteistojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka Lietuvos Respublikoje baustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį (kontrabanda) 80 eurų bauda, kuri yra sumokėta, vedęs, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai) bei M.

F. sveikatos bÅ«klę, parinko BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytÄ Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę – baudÄ , nustatęs jos dydį, mažesnį nei baudžiamajame įstatyme nustatytas vidurkis –510 MGL (25 500 Eur).

10. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas daugelį BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų aplinkybių tik formaliai paminėjo, tačiau Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino, neatliko detalesnės nusikalstamos veikos pavojingumo analizės, o tai lėmė neteisingÄ bausmės rÅ«Å¡ies paskyrimÄ . Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais prokuroro apeliacinio skundo argumentais. 11.Vertinant M. F. veikos pavojingumÄ , apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į didelį gabentų cigarečių kiekį, kurio muitinė vertė įskaitant mokėtinus mokesčius sudarė 2 337 098 Eur, t. y. beveik 187 kartus virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Kita vertus, byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, reikÅ¡mingos vertinant M. F. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Byloje liko nepaneigti nuteistojo parodymai, kad jis cigaretes vežė papraÅ¡ytas kito asmens už pasiÅ«lytÄ 1 500 Eur uždarbį, siekdamas turėti pajamų po nedarbo dėl ligos, bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. liepos mėnesį, t. y. prieÅ¡ mėnesį iki įvykdyto nusikaltimo M. F. buvo atlikta artroskopinė kairio kelio sÄ nario operacija ( t. 2, b. l. 148-150). Taigi nors jis, gabendamas cigaretes vilkiko puspriekabėje, buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, tačiau bendrame nusikalstamos veikos – cigarečių realizavimo, iÅ¡vengiant atitinkamų mokesčių (nepavykusio), kontekste jo vaidmuo buvo antraeilis.

M. F. nauda, kuriÄ jis turėjo gauti, yra itin nedidelė, palyginant su nauda, kuriÄ iÅ¡ Å¡io nusikaltimo turėjo gauti veikos organizatorius ar organizatoriai. Individualizuojant nuteistojo atsakomybę, atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad vežamos cigaretės į apyvartÄ nepateko, žala padaryta nebuvo. Å ios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigia apeliaciniame skunde prokuroras, teisėjų kolegijos vertinimu, nors veikos kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nekeičia, reikÅ¡mingos, vertinant nuteistojo M.

F. nusikalstamų veiksmų pavojingumÄ .

12. Atmestini skundo argumentai, kad nuteistojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkina aplinkybė, jog pastarasis veikė kelių valstybių teritorijoje pagal kruopščiai apgalvotÄ planÄ , siekdamas turtinės naudos. Tikslas gauti turtinę naudÄ jau savaime yra bÅ«dingas finansiniams ir mokestiniams nusikaltimams, todėl Å¡i aplinkybė neturi papildomai sunkinti asmens teisinės padėties, paskiriant sankcijÄ (BK 2 straipsnio 6 dalis, BK 60 straipsnio 2 dalis). Be to tai, kad nuteistasis gabeno cigaretes už aptartÄ mokestį, patvirtina, kad jis nebuvo pagrindinis naudos gavėjas, pasiekus nusikalstamus tikslus, ir rodo mažesnį jo veiksmų pavojingumÄ .

Taip pat kontrabandos nusikaltimui savaime būdinga ir tai, jog asmuo veikia bent dviejų valstybių teritorijoje. Todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalto, siekdamas turtinės naudos, yra atmetami. Pažymėtina, kad šios prokuroro apeliacinio skundo dalies nepalaikė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padeda iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamÄ veikÄ , pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ . Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes.

Kadangi BK 199 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai esmine bylos aplinkybe laikytina kaltininko tyčinė veika, gabenant privalomus muitinei pateikti daiktus (cigaretes). Dėl Å¡ios veikos padarymo nuteistasis pilnai prisipažino. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuteistasis tvirtino, žinojęs, kad gabena cigaretes kontrabandos bÅ«du, už tai bÅ«tų gavęs atlygį. IÅ¡ liudytojo M. I. parodymų matyti, jog, jau muitinės pareigÅ«nui tikrinant vilkikÄ , M.

F. prisipažino, per Lietuvos RespublikÄ už atlygį vežęs cigaretes. Taigi, nuteistasis cigarečių gabenimo faktÄ pripažino iÅ¡ karto jas suradus. Ir nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nurodė skirtingas cigarečių pakrovimo į vilkiko puspriekabę aplinkybes, įvardinti netikslumai neeliminuoja galimybės vertinti, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis M. F. pripažino esmines jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, pagrįsta.

Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad privalomų pateikti muitinei daiktų (cigarečių) vertė turi esminės reikÅ¡mės nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ar BK 199 straipsnio 3 dalį. Tačiau, atsižvelgus į teismo nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizuotas M. F. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (susitarė dėl cigarečių gabenimo transporto priemone už aptartÄ mokestį, cigarečių pakrovime nedalyvavo, byloje nėra duomenų, jog nuteistajam buvo žinomas tikslus į jo vairuojamo vilkiko puspriekabę pakrautų cigarečių kiekis) teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo parodymai dėl apytikslio jo gabentų cigarečių kiekio nesudaro pagrindo paneigti iÅ¡vadÄ , kad jis kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino.

Be to, bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistasis M. F. viso bylos proceso metu dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, neigiamai vertino savo poelgį, iÅ¡gyveno dėl padarytų veiksmų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi.

14. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, paskirdamas baudÄ , neatsižvelgė į tai, jog M. F. Lietuvos Respublikoje legalaus pragyvenimo Å¡altinio bei turto, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koti baudÄ , neturi, todėl nebus galimybės paskirtÄ baudÄ iÅ¡ieÅ¡koti Lietuvos Respublikoje, o taip pat dėl esamo teisinio reguliavimo ir Ukrainos Respublikoje (nuteistasis Å¡ios valstybės pilietis) ar Čekijos Respublikoje (nuteistasis Å¡ioje valstybėje gyvena). Todėl teismo parinkta bausmės rÅ«Å¡imi nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.

Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad, parenkant bausmę, svarbi aplinkybė yra jos įgyvendinimo realumas. Kita vertus, minėta aplinkybė vertinama tik kartu su kitais BK 54 straipsnyje nurodytais kriterijais – veikos pavojingumu, jos padarymo ypatybėmis, kaltininkÄ charakterizuojančiais duomenimis ir kt., taigi tik iÅ¡samiai įvertinus ir individualizuojant asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 15.Kaip minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos bausmės – bauda ir terminuotas laisvės atėmimas.

IÅ¡ BK 47 straipsnio 7, 8 dalių formuluotės netiesiogiai galima spręsti, jog laisvės atėmimas iÅ¡ esmės nėra neįvykdomos baudos bausmės pakaitalas, kas ir suprantama, atsižvelgiant į itin skirtingÄ Å¡ių bausmių rÅ«Å¡ių poveikį nuteistam asmeniui. PrieÅ¡ingu atveju, skiriant bausmę, net neatsižvelgiant į kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, vien aplinkybė, kad asmuo gyvena užsienyje, suponuotų sprendimÄ skirti pirmiausia laisvės atėmimo bausmę, kas nebÅ«tų teisinga.

Tas pats galioja ir dėl skunde nurodytų teisinės pagalbos ypatumų, kurių įtakoti nuteistasis negali. Papildomai pastebėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta iÅ¡ M. F. iÅ¡ieÅ¡koti 5 395,80 Eur sumÄ proceso iÅ¡laidoms atlyginti, tačiau prokuroras analogiÅ¡kais argumentais – dėl galimo neiÅ¡ieÅ¡kojimo Å¡ios nuosprendžio dalies neskundė. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika – cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-337/2012.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas minėtÄ bylÄ paduoto kasacinio skundo ribose, nurodė, jog bausmės įvykdymo prognozė gali bÅ«ti vertinama, kaip vienas iÅ¡ BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo kriterijų, tuo pačiu pažymėjo, kad Å¡iai aplinkybei neturi bÅ«ti teikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

16. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Ukrainos Respublikos pilietis M. F. praeityje neteistas, duomenų, kad po nusikalstamos veikos, už kuriÄ yra nuteistas Å¡ioje byloje, bÅ«tų padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, jog taikyta administracinė atsakomybė už cigarečių kontrabandÄ neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad M. F. administracinę nuobaudÄ â€“baudÄ yra sumokėjęs ir nuobauda Å¡iuo metu negalioja, o administracinis teisės pažeidimas yra vienkartinio pobÅ«džio, taip pat į baudžiamojoje byloje nustatytas M.

F. įvykdytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes – nuteistasis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius ar organizatorius, nedalyvavo nusikalstamos veikos planavime, o tik sutiko gabenti cigaretes kontrabandos bÅ«du už atlygį, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti tokius nuteistojo veiksmus kaip sistemingÄ to paties pobÅ«džio teisės pažeidimų darymÄ . Nuteistojo M. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis turi įmonę, yra vedęs, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, o taip pat vertino nuteistojo sveikatos bÅ«klę. Baudžiamojoje byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad nuteistajam M. F. 2019 m. liepos mėnesį buvo atlikta artroskopinė kairiojo kelio sÄ nario operacija, jam patvirtintos ir kitos ligos – bÅ«klė po deÅ¡inės blauzdos gilios flebotrombozės recidyvo, lėtinis apatinės galÅ«nės venų nepakankamumas, 2-ojo tipo diabetas, hipertenzinė liga I, hiperlipoproteinemija, bÅ«klė po A tipo infekcinio hepatito (t .2, b. l. 148-150).

17. Visos Å¡ios aplinkybės, kaip ir jau pirmiau paminėtas padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nusikaltimas, už kurį M. F. nuteistas, nebuvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, jo asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis. PrieÅ¡ingai nei konstatuojama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas M. F. už sunkaus nusikaltimo padarymÄ motyvuotai ir pagrįstai parinko Å¡velnesnę bausmės rūšį (baudÄ ), kurios dydį paskyrė mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte už sunkaus nusikaltimo padarymÄ numatytas baudos vidurkis. Akivaizdu, kad nuteistajam M. F. paskirta bausmė – 510 MGL (25 500 Eur) dydžio bauda, kuri, pritaikius BK 641 straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu (iki 340 MGL dydžio), yra pakankamai efektyvi ir baudžianti. Å i bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji bÅ«tų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir todėl neteisinga.

18. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Aloyzas Kruopys Justas Namavičius