cd998b0c-ebae-496a-98ff-ad529df11ef6 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-180-934/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09745-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.16; 3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Å ulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Urmilos Valiukienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ieÅ¡kovas arba VSDFV) prašė priteisti iÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir atsakovė) 3 289,86 Eur žalos atlyginimo už 2018 m. birželio 27 d. – 2020 m. vasario 29 d. mokėtÄ socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ . IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, dublike) nurodė ir ieÅ¡kovo atstovės teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad A.

S., 2018 m. birželio 26 d., apie 22.06 val., vairuodamas motociklÄ (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). A. S. 2018 m. birželio 27 d. mirė dėl eismo įvykyje metu patirtų sužalojimų. Žuvusysis pripažintas eismo įvykio kaltininku, ikiteisminis tyrimas 2019 m. birželio 26 d. nutrauktas. A. S. civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ (toliau – TPVCAPDÄ®) drausta Seesam Insurance AS Lietuvos filiale (nuo 2020 m. liepos 1 d.

ADB „Compensa Vienna Insurance Group“).

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos skyrimo L. S.“ žuvusiojo A. S. dukrai L. S. nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2031 metų paskyrė ir moka socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ (toliau – naÅ¡laičių pensija). IeÅ¡kovė 2018 m. birželio 27 d. – 2020 m. vasario 29 d. laikotarpiu iÅ¡mokėjo L. S. 3289,86 Eur naÅ¡laičių pensijos dėl A. S. žūties. Nurodė, kad, iÅ¡mokėjęs žuvusiojo A.

S. dukrai L. S. naÅ¡laičių pensijos sumas, įgijo reikalavimo teisę į VSDFV biudžetui žalÄ padariusio A. S. civilinę atsakomybę apdraudusiÄ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Dėl fizinio asmens mirties padaryta žala pasireiÅ¡kia tuo sukeltais nuostoliais kitiems asmenims. Tai gali bÅ«ti netektas iÅ¡laikymas tiems asmenims, kuriems jis buvo teikiamas, ar jie turėjo teisę į tokį iÅ¡laikymÄ , neturtinė žala, taip pat laidojimo iÅ¡laidos, kurias patyrė mirusįjį laidoję asmenys.

Dėl asmens mirties padaryta žala pagal civilinės teisės nuostatas nustatoma taikant visiÅ¡ko žalos atlyginimo principÄ , pagal kurį turi bÅ«ti atlyginta asmenims padaryta visų rÅ«Å¡ių žala. Nukentėjusiam asmeniui (jo Å¡eimos nariams) padarytÄ Å¾alÄ sudaro jÄ atlyginančios socialinio draudimo iÅ¡mokos. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys ir pagrindžiantys nukentėjusiojo asmens ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintinos žalos dydį.

Žala, iÅ¡mokėjus L. S. naÅ¡laičių pensijos sumas, padaryta ieÅ¡kovui, kuriÄ jis, vadovaudamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡ žalÄ padariusio asmens, Å¡iuo atveju iÅ¡ atsakovės.

3. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike) ir jos atstovas teismo posėdyje nesutiko su pateiktais reikalavimais, prašė juos atmesti. Nurodė, kad nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, jog atsakovė buvo apdraudusi A. S. vairuotos transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, eismo įvykio, kurio metu A. S. žuvo, kaltininkas buvo A. S. Atsakovė teigia, kad A. S. žalÄ padarė pats sau, todėl civilinė atsakomybė neatsirado.

Nesant civilinės atsakomybės kaip turtinės prievolės, draudimo iÅ¡moka pagal TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 dalį negalima. Pagal TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 3 dalį, nei draudikas, nei Biuras nemoka iÅ¡mokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymÄ valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Atsakovo vertinimu, kai žalÄ asmuo padaro pats sau, o ieÅ¡kovui dėl to kyla tam tikrų įstatymu nustatytų pareigų, iÅ¡ esmės patenka į apibrėžimo „žalos padarymas atsakingam už žalos padarymÄ valdytojui“ apimtį.

Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1 dalimi, socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakovė teigė, kad neatsirado žalos, kuriÄ atsakovė turėtų atlyginti L. S.. Tarp L. S. ir jokio trečiojo asmens, įskaitant atsakovÄ , deliktiniai civilinės atsakomybės santykiai neužsimezgė, nes žalÄ patyręs ir jÄ sukėlęs asmuo A. S. sutapo.

4. Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo. Siekdama Å¡ia įstatymo nuostata pasinaudoti, socialinio draudimo įstaiga turi turėti reikalavimo teisę į žalÄ tretiesiems asmenims padariusį asmenį, kurios dalį per iÅ¡mokėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas atlygino (socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymas į atlygintinos žalos dydį) ir tik tada gali kelti klausimÄ dėl tokios žalos atlyginimo iÅ¡ tokio asmens civilinės atsakomybės draudiko.

IeÅ¡kovo iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitytinos, nes jokios žalos A. S. L. S. nepadarė. IeÅ¡kovas turi įstatyminę pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokas (naÅ¡laičių pensijÄ ) L. S., bet negali jų reikalauti iÅ¡ A. S. civilinės atsakomybės draudiko. IeÅ¡kovui kaip socialinio draudimo įstaigai mokant draudimo iÅ¡mokas, turi susidaryti tokia situacija, kad ta mokama naÅ¡laičių pensija kartu kompensuotų iÅ¡mokos gavėjo žalÄ ir tik tokiu atveju socialinio draudimo įstaiga galės reikÅ¡ti regresinį reikalavimÄ CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu.

A. S., bÅ«damas tėvu, turėjo įstatyminę pareigÄ iÅ¡laikyti savo dukrÄ . A. S. iÅ¡laikymÄ teikė iÅ¡ savo uždirbamų pajamų, kurių gavimas jam dėl savo kaltės žuvus nutrÅ«ko. IeÅ¡kovo mokamos socialinio draudimo iÅ¡mokos (naÅ¡laičių pensija), iÅ¡ dalies kompensuoja tokį netektÄ iÅ¡laikymÄ . Netektas iÅ¡laikymas buvo mokamas iÅ¡ paties A. S., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, gaunamų lėšų. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovui iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, bÅ«tų atlyginta paties A.

S. patirta žala, tačiau, pagal TPVCADÄ® 3 straipsnio 3 dalį, paties transporto priemonės valdytojo patirta žala nekompensuojama. IeÅ¡kiniu reiÅ¡kiamas reikalavimas iÅ¡ esmės yra L. S. žalos atlyginimo reikalavimas iÅ¡ už žalÄ atsakingų asmenų, Å¡iuo atveju savo tėvo A. S., kuris dėl savo paties kaltės žuvo. Deliktiniai civilinės atsakomybės santykiai tarp A. S. ir jo dukters užsimezgę nebuvo, todėl ir ieÅ¡kovas kaip socialinio draudimo įstaiga iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯ tokį santykį subrogacijos pagrindu įstoti negali.

Toks aiÅ¡kinimas, kokį pateikia ieÅ¡kovas, reikÅ¡tų, kad draudikas, žuvus transporto priemonės valdytojui, perima visų jo turėtų prievolių vykdymÄ (banko paskolų, lizingo įmokų mokėjimus, mokėjimus už komunalines paslaugas ir pan.), nes žuvus tokiam asmeniui jo turėtų įsipareigojimų vykdymas nutrÅ«ksta, kreditoriai negauna to, dėl ko žuvusysis buvo įsipareigojęs. II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 11 d. sprendimu tenkino ieÅ¡kinį, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 3 289,86 Eur žalos atlyginimo, valstybei – 74 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teismo sprendimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: 5.1. Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykį sukėlė A. S., jo veiksmų neteisėtumas įrodytas. Tarp A. S. neteisėtų veiksmų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto patirtų iÅ¡laidų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes, A. S. žuvus, ieÅ¡kovas už 2018 m. birželio 27 d. – 2020 m. vasario 29 d. laikotarpį iÅ¡mokėjo L. S. iÅ¡ fondo biudžeto lėšų 3 289,86 Eur naÅ¡laičių pensijÄ ; 5.2.

A. S., bÅ«damas L. S. tėvu, turėjo įstatyminę pareigÄ teikti dukrai iÅ¡laikymÄ . Nepaisant to, kad A. S. esant gyvam, iÅ¡laikymas teiktas (ar turėjo bÅ«ti teikiamas) iÅ¡ jo uždirbamų lėšų, tačiau iÅ¡laikymo lėšų gavėjas yra asmuo, kuriam teikiamas iÅ¡laikymas, t. y. nepilnametis vaikas. A. S., žūdamas dėl savo paties neatsargių veiksmų, padarė žalos ne tik eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims (motociklo keleivei, automobilio vairuotojui ir keleiviams), bet ir eismo įvykyje nedalyvavusiai ir dėl eismo įvykio tėvo ir iÅ¡ jo gaunamo iÅ¡laikymo netekusiai L.

S.; 5.3. IeÅ¡kovas, vykdydamas įstatymo priskirtÄ pareigÄ mokėti socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ , patiria ir ateityje tikėtinai patirs iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas patyrė (ir tebepatiria) žalÄ dėl A. S. sukelto eismo įvykio, kurio pasekmė – A. S. žūtis, ieÅ¡kovas turi įstatyminę pareigÄ mokėti naÅ¡laičių pensijÄ , o atitinkamai atsakovė kaip A. S. civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas turi pareigÄ Å¡iÄ dėl eismo įvykio, kurio kaltininku yra draudėjas, atsiradusiÄ Å¾alÄ atlyginti; 5.4.

Eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės sÄ lygos (neatsargumu pasireiÅ¡kusi A. S. kaltė, pareigos elgtis atsargiai ir rÅ«pestingai ir nepažeisti Kelių eismo taisyklių nevykdymu pasireiÅ¡kę A. S. neteisėti veiksmai, žalos dydis ieÅ¡kovui mokant naÅ¡laičių pensijÄ L. S., priežastinis ryÅ¡ys tarp A. S. neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo patiriamos žalos mokant naÅ¡laičių pensijÄ ) įrodytos; 5.5. Atsakovė, kaip A. S. civilinės atsakomybės draudikas, turi pareigÄ atlygini ieÅ¡kovui jo patirdamas iÅ¡laidas naÅ¡laičių pensijai L.

S. mokėti, kadangi Å¡ios ieÅ¡kovo pareigos vykdymas tiesiogiai susijęs su eismo įvykio pasekme – A. S. žūtimi. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; pripažinti, kad eismo įvykyje žuvus transporto priemonės valdytojui dėl savo kaltės, civilinė atsakomybė trečiųjų asmenų atžvilgiu negalima; suformuoti teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklę, pagal kuriÄ TPVCAPDÄ® pagrindu draudimo iÅ¡mokos nemokamos ir tais atvejais, kai tam tikri praradimai tretiesiems asmenims kyla dėl transporto priemonės valdytojo asmeninių prievolių pasibaigimo, kai toks valdytojas žūva dėl savo paties kaltės. Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: 6.1.

Teismas konstatavo A. S. neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai vertino, kad dėl jo paties žūties kilo žala tretiesiems asmenims (žūdamas prarado galimybę iÅ¡laikyti mažametę dukrÄ , todėl dukrai padaryta žala dėl netekto iÅ¡laikymo); tokia situacija laikytina žalos padarymu pačiam sau ir neatlygintina TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 3 dalies prasme; 6.2. A. S. jokios žalos L. S. nepadarė, tarp nurodytų asmenų jokie civilinės atsakomybės santykiai neužsimezgė, todėl ir socialinio draudimo įstaiga jokio reikalavimo įgyti negali.

A. S. žalÄ padarė pats sau, o dėl žalos padarymo pačiam sau civilinė atsakomybė kilti negali. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) teisiniuose santykiuose reikÅ¡tų, kad asmeniui dėl savo kaltės žuvus eismo įvykyje, visi asmenys, kurių atžvilgiu dėl mirties nutrÅ«ko tam tikrų prievolių vykdymas, turėtų teisę civilinės atsakomybės draudikui reikÅ¡ti reikalavimus dėl padarytos žalos atlyginimo.

Jeigu bÅ«tų pritarta pirmosios instancijos teismo sprendimui, L. S. turėtų teisę reikÅ¡ti draudikui papildomus reikalavimus dėl netekto iÅ¡laikymo priteisimo. TPVCAPD neskirtas transporto priemonės valdytojo, dėl kurio kaltės jis pats žūva, asmeninių prievolių vykdymo pratęsimui; 6.3. Apeliantas, kaip TPVCAPD draudikas, iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ padarytai žalai atlyginti gali tik tokiu atveju, jeigu transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė. Apeliantui reiÅ¡kiamas reikalavimas turėtų bÅ«ti L.

S. žalos atlyginimo reikalavimas iÅ¡ už žalÄ atsakingų asmenų, Å¡iuo atveju – savo tėvo A. S., kuris dėl savo paties kaltės žuvo. Taigi turėtų bÅ«ti konstatuota, kad tarp L. S. ir A. S. užsimezgė žalos atlyginimo santykiai, tačiau žalos atlyginimas galimas tik kylant civilinei atsakomybei, o, žalÄ padarius pačiam sau, civilinė atsakomybė prieÅ¡ trečiuosius asmenis neatsiranda. Dėl to ieÅ¡kovas subrogacijos pagrindu negali įstoti į jokį žalos atlyginimo santykį, nes toks santykis negalimas dėl civilinės atsakomybės nebuvimo tarp žuvusiojo ir socialinio draudimo iÅ¡mokas gaunančio asmens; 6.4.

Eismo įvykių metu tiesiogiai jokia žala socialinio draudimo įstaigoms nepadaroma, nes pareiga mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokas Å¡ioms įstaigoms kyla ne delikto, o įstatymo pagrindu ir tik tais atvejais, kai tokios iÅ¡mokos atlygina trečiųjų asmenų padarytÄ Å¾alÄ , socialinio draudimo įstaigos įgyja teisę subrogacijos pagrindu reikalauti iÅ¡mokėtų sumų gražinimo iÅ¡ už žalÄ atsakingų asmenų. Socialinio draudimo įstaigai reiÅ¡kiant subrogacinį reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtų sumų priteisimo civilinės atsakomybės draudikui, tarp tokios įstaigos ir draudiko užsimezga draudimo teisiniai santykiai.

Dėl to turi bÅ«ti nustatytas žalos padarymo faktas, iÅ¡ to kylanti deliktinė atsakomybė ir taikomos civilinės atsakomybės draudimo sutartį reglamentuojančios TPVCAPDÄ® nuostatos; 6.5. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 22 dalį ir 15 straipsnio 5 dalį, akivaizdu, kad teisę į žalos atlyginimÄ dėl maitintojo netekimo turi tik tie asmenys, kai žuvęs maitintojas yra ne pats asmuo, kuris žalÄ sukelia, o trečiasis asmuo žalÄ sukėlusio asmens atžvilgiu. Å ioje byloje žalÄ sukėlęs asmuo ir žalÄ patyręs asmuo yra tas pats, todėl nėra nukentėjusiojo trečiojo asmens, kuriam bÅ«tų atimta gyvybė.

Nesant trečiojo asmens, kuriam atimta gyvybė, negalima svarstyti ir klausimo dėl žalos atlyginimo netekus maitintojo. IeÅ¡kovas subrogacinį reikalavimÄ grindžia žalos, kilusios L. S. netekus maitintojo, pagrindu. Teismas turėtų įvertinti TPVCAPDÄ® nustatytas iÅ¡imtis, kai draudimo iÅ¡moka nemokama; 6.6. Apelianto vertinimu, teismui aiÅ¡kinant TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 3 dalį, reikėtų formuoti tokiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklę, pagal kuriÄ Å¡io įstatymo pagrindu draudimo iÅ¡mokos nemokamos ir tais atvejais, kai tam tikri praradimai tretiesiems asmenims kyla dėl transporto priemonės valdytojo asmeninių prievolių pasibaigimo, kai toks valdytojas žūva dėl savo paties kaltės.

7. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas iÅ¡ esmės grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: 7.1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad A. S. dėl savo paties neatsargių veiksmų žuvus, jokia žala, kuriÄ galima bÅ«tų kildinti iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės santykių, jo mažametei dukrai padaryta nebuvo, kad socialinio draudimo įstaiga, sumokėjusi socialinio draudimo iÅ¡mokas žuvusiojo vaikams, neįgijo regreso (plačiÄ ja prasme subrogacijos) teisės į žuvusiojo civilinės atsakomybės draudikÄ ; 7.2.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykį sukėlė A. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punktÄ , t. y., A. S. veiksmų neteisėtumas yra įrodytas (CPK 182 straipsnio 5 punktas); tarp A. S. neteisėtų veiksmų ir Fondo biudžeto patirtų iÅ¡laidų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, kadangi A. S. žuvus, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius už 2018 m. birželio 27 d. – 2020 m. vasario 29 d. laikotarpį iÅ¡mokėjo L. S. iÅ¡ Fondo biudžeto lėšų 3 289,86 Eur naÅ¡laičių pensijÄ ; 7.3.

Teismas teisingai nepagrįstais laikė apeliantės (atsakovės) argumentus apie tai, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokama naÅ¡laičių pensija turi bÅ«ti vertinama kaip A. S. padaryta žala pačiam sau ir nurodo, kad neginčytina yra aplinkybė, kad A. S., bÅ«damas L. S. tėvu, turėjo įstatyminę pareigÄ teikti dukrai iÅ¡laikymÄ . IeÅ¡kovė sutiko su teismo argumentais, kad dėl savo paties veiksmų žūdamas A. S. padarė žalÄ ne tik tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims (motociklo keleivei, automobilio vairuotojui ir keleiviams), bet ir eismo įvykyje tiesiogiai nedalyvavusiai ir dėl eismo įvykio tėvo ir iÅ¡ jo gaunamo iÅ¡laikymo netekusiai dukrai; 7.4.

Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad įstatymų leidėjas, TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 3 dalyje nustatęs iÅ¡imtis dėl draudimo iÅ¡mokų mokėjimo, taip pat nustatė ir iÅ¡imtis dėl draudimo iÅ¡mokų mokėjimo tais atvejais, kai asmuo, valdantis transporto priemonę, žalÄ padaro pats sau. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl socialinio draudimo įstaigos, iÅ¡mokėjusios naÅ¡laičių pensijÄ vaikui, kuris neteko tėvo eismo įvykyje, regreso teisės į kalto dėl eismo įvykio asmens (vaiko tėvo) civilinės atsakomybės draudikÄ 14. Byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. spalio 19 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) apdraudė motociklo (duomenys neskelbtini) (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojų civilinę atsakomybę. A. S., 2018 m. birželio 26 d., apie 22.06 val., vairuodamas motociklÄ (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykyje žuvo motociklo valdytojas. A. S. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, bet ikiteisminis tyrimas 2019 m. birželio 26 d. nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

15. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos skyrimo L. S.“ žuvusiojo A. S. dukrai L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2031 metų paskyrė ir moka socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijÄ . Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2018 m. birželio 27 d. – 2020 m. vasario 29 d. laikotarpiu iÅ¡mokėjo L. S. 3 289,86 Eur naÅ¡laičių pensijos dėl tėvo žūties. IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs nurodytas iÅ¡mokas, kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydamas atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

16. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

17. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis).

18. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia (liet. be kita ko) Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo šeimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais inter alia našlaičių pensija.

Pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo iÅ¡moka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl visos draudimo iÅ¡mokos, o tuo atveju, kai draudimo iÅ¡moka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl socialinio draudimo iÅ¡mokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

19. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, teisę gauti naÅ¡laičių pensijÄ turi mirusiojo (paskelbto mirusiu) vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti iki dienos (įskaitytinai), kuriÄ jiems sukanka 24 metai, taip pat tie, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios, iki jiems sukako 24 metai, padarinių nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) pripažinti po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kuriÄ jiems sukanka 26 metai, ir jeigu jie nuo pripažinimo nedarbingais ar iÅ¡ dalies darbingais (invalidais) dienos nuolat yra nedarbingi ar iÅ¡ dalies darbingi (invalidai).

20. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 26 d. įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltas žuvusysis A. S. Žuvus nepilnamečio vaiko tėvui, vaikas neteko iÅ¡laikymo, kurį turėjo teikti tėvas. Dėl to Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2018 m. liepos 18 d. sprendimu žuvusiojo A. S. dukrai paskyrė ir moka naÅ¡laičių pensijÄ . Akcentuotina tai, kad byloje nekilo Å¡alių ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių, kalto dėl eismo įvykio asmens, taip pat dėl aplinkybių, kad ieÅ¡kovas paskyrė ir moka žuvusiojo dukrai naÅ¡laičių pensijÄ , dėl naÅ¡laičių pensijos dydžio.

IeÅ¡kovas teigia, kad jis iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokas, todėl įgijo regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad dėl A. S. žūties žala kilo tretiesiems asmenims (žūdamas prarado galimybę iÅ¡laikyti mažametę dukrÄ , todėl dukrai padaryta žala dėl netekto iÅ¡laikymo). Atsakovė teigia, kad žuvusysis padarė žalos sau, todėl ji neatlygintina TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 3 dalies prasme.

21. Pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 22 dalį, žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui (toliau – žala asmeniui) – žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo. TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

22. Sutiktina, kad TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 22 dalį normoje neiÅ¡skirta žala sukėlusio asmens gyvybei. Tačiau Å¡ioje byloje analizuojama situacija, kai žala padaryta eismo įvykyje nedalyvavusiam nepilnamečiam vaikui, bet ne pačiam žalÄ sukėlusiam asmeniui. Aplinkybė, kad vaiko tėvas, pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, nepaneigia, kad nepilnametis vaikas nepatyrė žalos, netekdamas tėvo. TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalyje užtikrinta vaiko teisė gauti žalos atlyginimÄ , nes jis buvo mirusiojo iÅ¡laikomas.

23. TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Å¡io įstatymo nustatyta tvarka nei draudikas, nei Biuras nemoka iÅ¡mokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymÄ valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Å ioje teisės normoje aiÅ¡kiai įtvirtinti atvejai, kai draudikas neturi pareigos atlyginti žalÄ . Nepilnamečio vaiko patirta žala, nors ir kilusi dėl jo tėvo veiksmų, nepatenka tarp nurodytoje teisės normoje įtvirtintų atvejų. Gauti iÅ¡laikymÄ ir paramÄ iÅ¡ tėvo yra iÅ¡skirtinė vaiko teisė. Nors vaikas nedalyvavo tiesiogiai eismo įvykyje, jis turi teisę gauti žalos atlyginimÄ , kaip ir eismo įvykyje dalyvavę asmenys (motociklo keleivė, automobilio vairuotojas ir keleiviai). Å i įstatymo nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, nurodant papildomus atvejus.

24. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 22 dalį, 15 straipsnio 5 dalį ir 3 straipsnio 3 dalį, darytina iÅ¡vada, kad mirusiojo, kuris kaltas dėl eismo įvykio, vaikas turi teisę gauti žalos atlyginimÄ , nes buvo mirusiojo iÅ¡laikomas ir jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ . Žalos atlyginimas dėl eismo įvykio atsakingo asmens nepilnamečiui vaikui negali bÅ«ti vertinamas kaip žalos atlyginimas atsakingam už žalos padarymÄ valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad draudiko prievolė pasibaigia, jeigu eismo įvykyje žūva atsakingas už eismo įvykį asmuo.

25. Socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidos atlyginamos mirusiojo Å¡eimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos virÅ¡ija laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisės aktus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 55 punktas).

26. ŽalÄ padariusio asmens civilinė atsakomybė atsiranda nustačius visas jos sÄ lygas (t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalÄ ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsakovė nepagrįstai teigia, kad kaltas dėl eismo įvykio asmuo padarė pats sau žalos, bet ne nepilnamečiam vaikui, todėl nėra priežastinio ryÅ¡io. Žuvus nepilnamečio vaiko tėvui, vaikas neteko jo iÅ¡laikymo ir paramos. IÅ¡laikymo prievolė – asmeninė, ji neperleidžiama kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnis).

Žuvusio A. S. kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu, neteisėti veiksmai – Kelių eismo taisyklių nevykdymu. IeÅ¡kovė žalos dydį grindė iÅ¡mokėta naÅ¡laičių pensija. Atsakingo už eismo įvykį asmens (vaiko tėvo) kaltę, neteisėtus veiksmus ir vaiko patirtÄ Å¾alÄ sieja priežastinis ryÅ¡ys. Dėl to socialinio draudimo įstaiga regreso teise gali reikalauti atlyginti žalÄ , kuriÄ atlyginti turėtų teisę reikalauti nukentėjęs asmuo ir kuriÄ atitinkamai turėtų pareigÄ atlyginti kaltas asmuo ar jo civilinės atsakomybės draudikas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykÄ sudaro tik klausimas dėl transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudiko pareigos atlyginti žalÄ socialinio draudimo įstaigai, kuri sumokėjo žuvusio atsakingo už eismo įvykį asmens nepilnamečiam vaikui naÅ¡laičių pensijÄ . Å ioje byloje nesprendžiamas žalos dydžio klausimas, todėl plačiau dėl to nepasisakytina.

28. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi pareigÄ atlyginti socialinio draudimo įstaigos patirtÄ Å¾alÄ (iÅ¡mokėtÄ naÅ¡laičių pensijÄ ). Dėl procesinės bylos baigties 29. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjo kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko pareigas, įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Irmantas Å ulcas Žilvinas Terebeiza Urmila Valiukienė