cd97434e-e6cf-4d6a-9d74-cf1246e8f6d3 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                 Â

                                                    Â

Pranešėjas V. Kursevičius                                                        Civilinė

byla Nr. 2A-304-210/2013

Teisėja A.

Monstavičienė                                         Teisminio proceso Nr.

2-07-3-02723-2012-1

                                                          Procesinio

sprendimo kategorija 75.4.3;75.8;77.4.2;121.21.

 (S)

                                                                                    Â

                                         Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I SÂ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės ,Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

            teismo posėdyje,

apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. T. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės

teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. T. ieÅ¡kinį atsakovui S. T., institucija teikianti byloje iÅ¡vadÄ â€“ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl  santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, ir

          Â

n u s t a t ė:

                                                                   Â

I. Ginčo esmė

            IeÅ¡kovė L. T. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ

praÅ¡ydama: nutraukti santuokÄ sudarytÄ su atsakovu (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono CMS; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašė; priteisti iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiam vaikui po 350 Lt; padalinti santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ turtÄ butÄ ir jai priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui kompensacijÄ ; padalinti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ turtÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad santuokos metu gimė sÅ«nus M. gim. (duomenys neskelbtini), kuris dar yra nepilnametis. Teigia, kad santuoka nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, nes  jis rodė jai nepagarbÄ , kėlė triukÅ¡mÄ , tinkamai nesirÅ«pino Å¡eima, piktnaudžiavo alkoholiu. Ä®sitikinusi, kad toks atsakovo elgesys užkerta keliÄ bet kokiam jų bendram gyvenimui. Abu supratę, kad santuokinis gyvenimas toliau nebeįmanomas, bendro Å«kio nebeveda. IÅ¡laikymo priteisti sau nepraÅ¡o kreditorinių įsiskolinimų neturi.

           Atsakovas S. T. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Nurodė, kad savo pareigas vykdė tinkamai ir atsakingai. Jis dirba, savo lėšomis prisidėjo prie bendro Å¡eimos turto iÅ¡laikymo, jų tarpusavio santykiai nutrÅ«ko nuo to laiko, kai ieÅ¡kovė padavė ieÅ¡kinį teismui. Prašė teismo skirti 6 mėnesių terminÄ susitaikymui, o nepavykus susitaikyti prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, tačiau jeigu vaikas pageidaus, gali bÅ«ti nustatyta ir su juo. Sutinka mokėti iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 350 Lt kaip nurodė ieÅ¡kovė. Nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti butÄ jai, nori, kad butas bÅ«tų padalintas po ½ dalį, nes jis neturi kitos gyvenamosios patalpos kur galėtų gyventi ir tai pažeistų jo, kaip turto savininko teises. Dėl kilnojamo turto padalijimo sutaria pasidalinti gražiuoju. Sutiko, kad ieÅ¡kovės nurodyti daiktai, kaip skirti nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, yra skirti vaikui ir nedalintini.

            Institucija teikianti byloje iÅ¡vadÄ â€“ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo priteisimo, palaikė. Dėl nekilnojamo turto padalijimo palaikė ieÅ¡kovės reikalavimÄ , kad butas bÅ«tų priteistas jai, iÅ¡mokant kompensacijÄ atsakovui, nes tai atitiktų ir nepilnamečio vaiko interesus.

                          Â

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

             Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino  dalinai.

            SantuokÄ , įregistruotÄ Â (duomenys neskelbtini) tarp S. T., a. k (duomenys neskelbtini),  ir L. T., a. k (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ Â Kelmės rajono CMS, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), turinčių nepilnametį vaikÄ Â nutraukė  dėl abiejų sutuoktinio kaltės. Nutraukus santuokÄ paliko pavardes: T., T..

            Padalino santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ turtÄ : dviejų kambarių butÄ 49,66 kv. m bendro ploto su 2,87 kv. m. rÅ«siu , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),  70600 Lt vertės ir priteisė jį L. T., a. k (duomenys neskelbtini)

            Padalino santuokoje įgytÄ kilnojamÄ turtÄ ir priteisė L. T.: televizorių „Sony

Bravia“ – 3000 Lt, Å¡aldytuvÄ ,,Ardo“ – 500 Lt, virtuvinį stalÄ su 4 kėdėmis –

400 Lt, virtuvinę kampinę spintÄ â€“ 800 Lt, mikrobangų krosnelę ,,Samsung“ – 50 Lt, televizorių „Tomson“ – 100 Lt, namų kino sistemÄ ,,Samsung“ – 400 Lt, prieÅ¡kambario spintÄ Â â€“ 1000 Lt, viso kilnojamo turto už 6250 Lt .

           Priteisė S. T. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 4000 Lt, miegamojo baldus (spinta

3 durų, lova, 2 spintelės) – 2000 Lt, virtuvės baldų komplektÄ (11 spintelių) – 3000 Lt, dujinę viryklę ,,Beko“ – 300 Lt, muzikinį centrÄ ,,Aiwa“ – 100 Lt, televizorių ,,Samsung“ – 300 Lt , Å¡aldiklį ,,Exquisit“ – 600 Lt , skalbimo maÅ¡inÄ ,,Bosch“ , viso kilnojamo turto už 10600 Lt.

           Priteisė iš L. T., a.k (duomenys neskelbtini) S. T., a. k (duomenys neskelbtini), 30950

Lt piniginę kompensacijÄ už didesnę jai tenkančio turto dalį. Ä®pareigojo L. T. piniginę kompensacijÄ Â iÅ¡mokėti per tris mėnesius nuo

sprendimo įsiteisėjimo dienos.

          Kilnojamus daiktus minkÅ¡tų baldų komplektÄ â€“ 1000 Lt, sekcijÄ â€“ 1000 Lt, žurnalinį staliukÄ â€“ 50 Lt, kompiuterį ,,Samsung“ – 1500 Lt, raÅ¡omÄ jį stalÄ â€“ 200 Lt, paliko naudotis nepilnamečiam vaikui M. T..

          Nustatė nepilnamečio vaiko M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su L. T., a. k (duomenys neskelbtini)

          Priteisė iÅ¡Â S. T., a. k (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui M. T. gim.  (duomenys neskelbtini) po

350 Lt periodinių iÅ¡mokų kiekvienÄ mėnesį nuo 2012-06-05 iki jo pilnametystės .

         Nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė jo motinÄ L. T.,  a. k (duomenys neskelbtini)

          Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš L. T., a. k (duomenys

neskelbtini) 688 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Priteisė iÅ¡ S. T., a. k (duomenys neskelbtini),Â

1372,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.                   Â

          Teismas laikė, kad ieÅ¡kovė įrodymų dėl netinkamo atsakovo elgesio, nepateikė, o rėmėsi tik savo teiginiais. Teismas nesirėmė liudytojos A. K. parodymais pripažįstant atsakovÄ kaltu dėl netinkamo elgesio su ieÅ¡kove. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad dėl smurto, grasinimo jai, kreipėsi į policijÄ . Kadangi administracinis pažeidimas fiksuotas jau esant iÅ¡keltai Å¡iai civilinei bylai teisme, teismas juo nesivadovavo. Teismas atsižvelgė į sutuoktinių elgesį, pastangas iÅ¡saugoti tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo. Atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovei taikytis, prašė nustatyti terminÄ iki 6 mėnesių susitaikymui, tačiau su tuo ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutiko. Remiantis iÅ¡dėstytu teismas konstatavo, kad Å¡alys nebuvo pakankamai lojalios viena kitai, ieÅ¡kovė pati priėmė sprendimÄ ir iÅ¡sikėlė gyventi atskirai. Abiejų sutuoktinių supratimas apie santuokÄ skirtingas, todėl teismas laikė, kad Å¡alims terminas susitaikyti nenustatytinas, nes santuokÄ nori nutraukti abi Å¡alys. Todėl teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IeÅ¡kovei po santuokos nutraukimo paliko santuokinę pavardę, nes tokia teisė numatyta įstatymu.

        IeÅ¡kovė pateikė duomenis, kad Å¡alys santuokoje pagal pirkimo-pardavimo sutartį įgijo nekilnojamÄ turtÄ â€“ butÄ , kuris įregistruotas ieÅ¡kovės vardu, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra Å¡alių bendroji jungtinė nuosavybė. IeÅ¡kovė prašė priteisti jai butÄ , o atsakovui sutiko iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad dalijamo buto vertė yra 60000 Lt, tačiau įrodymų nepateikė, nes iÅ¡ pateiktos Registrų centro pažymos teismas matė, kad buto vidutinė rinkos vertė 27989 Lt pagal 2000-10-23 duomenis. Atsakovas nurodė kitÄ dalintino turto – buto vertę rinkos kaina – 70600 Lt, ir laikė, kad Å¡iÄ aplinkybę patvirtina pateikta pažyma, todėl teismas pateiktÄ Registrų centro pažymÄ vertino kaip buto vertės įrodymÄ ir ja rėmėsi.

Dalindamas turtÄ natÅ«ra teismas atsižvelgė į tai, kuriam iÅ¡ sutuoktinių Å¡is turtas reikalingesnis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pageidavo, kad butas bÅ«tų padalintas lygiomis dalimis po ½ dalį, tačiau atskiro reikalavimo – prieÅ¡ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. IÅ¡ pateiktos bylai registrų centro pažymos teismas matė, kad butas esantis (duomenys neskelbtini) yra dviejų kambarių, todėl akcentavo, kad su reikalavimu padalinti butÄ , turėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas ir naudojimosi tvarkos butu nustatymas ir tokį reikalavimÄ taip pat turėjo pateikti atsakovas.

Teismas parinkdamas turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus. IÅ¡ pateikto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialisto pažymos teismas matė, kad dalijant butÄ priimtinesnis variantas bÅ«tų priteisiant jį natÅ«ra ieÅ¡kovei, nes Å¡alių konfliktų metu sÅ«nus bijo dėl motinos saugumo, vaikas nori pasilikti gyventi su mama, todėl tokiu bÅ«du padalijus turtÄ bÅ«tų iÅ¡vengta ateityje galimų Å¡alių konfliktų bei bÅ«tų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai.

Teismui preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios, ieÅ¡kovei priteisiant butÄ su rÅ«siu natÅ«ra, atsakovui teismas priteisė piniginę kompensacijÄ Â½ buto vertės, kas sudaro 35300 Lt, prievolės įvykdymÄ atidėjo ieÅ¡kovės nurodytam trijų mėnesių terminui.

           IeÅ¡kovė prašė padalinti santuokoje įgytÄ kilnojamÄ turtÄ dėl kurio atsakovas prieÅ¡taravimo nepareiÅ¡kė, todėl teismas jį padalino ieÅ¡kovės nurodytu variantu.Â

           IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nustatyti nepilnamečio vaiko sÅ«naus M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja teismas tenkino, nes jie gyvena kartu ir tai jų interesų nepažeidžia. IeÅ¡kovė reikalavimo nustatyti atsakovui bendravimo su vaiku tvarkÄ neprašė, todėl teismas jo nenustatė, nes nėra ginčo, o atsakovas kaip tėvas turi teisę ir pareigÄ Â bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

           IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas neteikia iÅ¡laikymo savo vaikui. IÅ¡ pateiktos teismui ieÅ¡kovės darbo uždarbio pažymos teismas matė, kad jos gaunamas atlyginimas 1865 Lt, o atsakovo pajamas sudaro 1000 Lt atlyginimas, todėl teismas reikalavimÄ priteisti sÅ«naus M. iÅ¡laikymui po 350 Lt laikė pagrįstu, todėl tenkino. IÅ¡laikymÄ teismas priteisė nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos. Nepilnamečiam vaikui skirto iÅ¡laikymo tvarkymas uzufrukto teise teko ieÅ¡kovei. Atitinkamai teismas iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .

                    Â

                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

           Apeliaciniu skundu atsakovas S. T. prašo panaikinti Šiaulių miesto

apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ Â dalyje dėl vaiko M. T. gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo vaikui iÅ¡

atsakovo priteisimo, vaiko lėšų tvarkymo uzufrukto teise nustatymo, nekilnojamojo daikto 2 kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo ir perduoti bylÄ Å iaulių miesto apylinkės teismui Å¡ioje dalyje nagrinėti iÅ¡ naujo. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai praÅ¡o priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

         Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

         1. Apeliantas nurodo, kad pasikeitus vaiko norui likti gyventi su tėvu, nustatant pastarojo gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tina iÅ¡klausyti paties sÅ«naus tikrÄ jÄ valiÄ . Be to, privalu gauti vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ Å¡iuo klausimu.

        2. Apeliantas sutinka, kad tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina sūnaus išlaikymui turi skirti po 350 Lt kas mėnesį kiekvienas. Sutinkamai su tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su apeliantu, iš ieškovės sūnaus išlaikymui priteistinas 350 Lt dydžio išlaikymas nuo 2012-12-04.

       3. Kadangi sÅ«nus M. yra tvirtai nusprendęs gyventi su atsakovu, kitos gyvenamosios patalpos, kurioje galėtų gyventi su vaiku, iÅ¡skyrus šį butÄ , atsakovas neturi, teismo parinktas buto padalijimo bÅ«das pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, atsakovo turtinė padėtis nesudaro galimybės įgyti tokį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame bÅ«tų užtikrintos vaikui tinkamos gyvenimo sÄ lygos augti bei harmoningai vystytis, už gautÄ kompensacijÄ neturėtų galimybės įsigyti kito bÅ«sto, todėl teigia, kad turtas gali bÅ«ti padalintas natÅ«ra po ½ kiekvienai Å¡aliai. Be to, teismas priimdamas sprendimÄ dėl kompensacijos atsakovui sumokėjimo, nevertino aplinkybių, ar ieÅ¡kovė turi realiÄ galimybę sumokėti atsakovo naudai teismo priteistÄ kompensacijÄ .

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ L. T. praÅ¡o apelianto apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

            Bylos aplinkybės pakankamai įrodo, kad atsakovas yra neatsakingas, siekdamas savanaudiÅ¡kų tikslų, o bÅ«tent ir toliau gyventi bute, nekeičiant savo gyvenimo bÅ«do naudojasi paauglystės amžiuje, ypač pažeidžiamu sÅ«numi, ir daro jam akivaizdžiÄ psichologinę žalÄ . Teismas, nustatydamas sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, atsižvelgė ne tik į sÅ«naus norÄ , bet ir į tai, jog mamos asmeninės savybės, gyvenimo bÅ«das vaikui yra priimtinesnis. Teismo parinktas turto padalinimo bÅ«das sudarytų sÄ lygas vaikui - sÅ«nus gyventų įprastoje aplinkoje, turėtų atskirÄ kambarį, kas bÅ«tų neįmanoma atsakovo siÅ«lymu padalinant po vienÄ kambarį tėvams, be to, vaikas bÅ«tų apsaugotas nuo atsakovo netinkamo elgesio, keliamo triukÅ¡mo ir pan., t.y. jo aplinka bÅ«tų socialiai saugesnė, nei gyvenant su tėvu, o tai teiktų daugiau garantijų normaliam vaiko vystymuisi. Pateiktas sÅ«naus noras gyventi su apeliantu atsirado ne natÅ«raliai, ne be atsakovo

įtakos, todėl negali būti vertinamas kaip brandus, vaiko interesus atitinkantis noras. Atsakovas neteisingai

interpretuoja CK 3.127 str. 3 d. teigdamas, kad turtas turi bÅ«ti padalintas natÅ«ra ir mums bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį dviejų kambarių butÄ bÅ«tent taip galima padalinti. Teikdama ieÅ¡kinį teismui, ieÅ¡kovė apsvarstė savo galimybes, konsultavosi su banko vadybininkais, įsitikino, kad gali gauti kreditÄ kompensacijai sumokėti, nes jos gaunamos pajamos yra pakankamos ir pastovios.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

          Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

          Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina L. T.; išlaikymo nepilnamečiam vaikui M. T. priteisimo; nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytojo uzufrukto teise skyrimo; santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, padalijimo, t.y. šio turto priteisimo L. T. ir kompensacijos mokėjimo S. T..

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK 327 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal Å¡iÄ teisės normÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sÄ lygos: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio

1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

          Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine žodinio proceso tvarka pažymi, jog teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Teismo iÅ¡vados apie

faktines bylos aplinkybes gali būti grindžiamos tik LR CPK 177 str. išvardytais įrodymais, gautais bei ištirtais bei

įvertintais įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju kai kurios bylos faktinės aplinkybės pasikeitė pateikus apeliacinį skundÄ . Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo; nepilnamečiam vaikui skirtų lėšų tvarkytojo uzufrukto teise skyrimo; santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, padalijimo, neturėjo galimybės vertinti pasikeitusių faktinių bylos aplinkybių, todėl tai lėmė Å¡alių pareikÅ¡tų reikalavimų neiÅ¡samų iÅ¡nagrinėjimÄ . Todėl skundžiamas sprendimas apeliacinio skundo ribose naikintinas ir byla Å¡ioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

          Dėl vaiko noro, kaip esminę reikšmę bylai turinčio įrodymo teisinės reikšmės

          Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras visais jį liečiančiais klausimais ir bÅ«ti iÅ¡klausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovÄ ar atitinkamÄ organÄ nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus ir pažiÅ«ras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų Å¡iuos suformuluoti ir iÅ¡reikÅ¡ti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, teisme turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovÄ (CK 3.164 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas teismui, sprendžiančiam vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi.

         Teisėjų kolegijos pažymėtina, kad jau priėmus skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir pateikus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ esmės pateikta vaiko, pasirenkančio gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitusi pozicija. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl M. T. gimusio, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų. Å iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ta aplinkybė, kad vaikas, dėl kurio gyvenamosios vietos kilo ginčas tarp Å¡alių, nebėra mažametis, o turi dalinį civilinį veiksnumÄ . Toks asmuo iÅ¡ esmės gali pats savarankiÅ¡kai sudarinėti sandorius, tik kai kurių iÅ¡ jų sudarymui yra reikalingas tėvų ar rÅ«pintojų sutikimas (CK 2.8 straipsnis). Galimybė savarankiÅ¡kai dalyvauti rinkoje yra paaiÅ¡kinama paauglio socialine branda. Paprastai tokio amžiaus vaikas jau yra savarankiÅ¡kas, jo pasaulėžiÅ«ra, moralinės vertybės yra susiformavusios, jis geba tinkamai suvokti savo interesus, gyvenimo tikslus ir siekius, juos iÅ¡reikÅ¡ti. Todėl tokio vaiko noras gyventi su vienu iÅ¡ tėvų yra itin svarus įrodymas. Jeigu vaikas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ pakeisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyventi su kitu iÅ¡ tėvų bei faktiÅ¡kai jau gyvena su tuo tėvu, teismas, siekdamas paneigti tokį įrodymÄ , turi turėti kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, jog subrendusio vaiko norai aiÅ¡kiai neatitinka jo paties interesų, kenkia vaiko brandai ir asmenybės vystymuisi.

          Vertindamas vaiko iÅ¡sakytÄ norÄ gyventi su tėvu ar motina, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko prisiriÅ¡imÄ prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimÄ . Tai yra svarbi sÄ lyga, nes bÅ«tent prisiriÅ¡imo pagrindas (natÅ«ralus ar nulemtas vieno iÅ¡ tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008). Taip pat vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kuriÄ Å¡is pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iÅ¡ tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2005). Vaiko interesus kiekvienoje byloje bÅ«tina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Taigi, vaiko noras gyventi su vienu iÅ¡ tėvų turi bÅ«ti pagrįstas pasikeitusiomis aplinkybėmis ir atitikti jo interesus. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka,

teisėjų kolegija skyrė žodinį bylos nagrinėjimÄ , kurio metu buvo iÅ¡klausyta M. T. valia, sprendžiant klausimÄ su kuriuo iÅ¡ tėvų sÅ«nus nori

likti gyventi. Teisėjų kolegija vertindama Å¡iÄ pasikeitusiÄ situacijÄ pastebi, kad aplinkybę lėmusiÄ tokį vaiko apsisprendimÄ ar galimÄ apsisprendimÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme suinteresuotos ir atsakingos institucijos netyrė, o iÅ¡ byloje esančių aplinkybių ir vaiko apklausos kolegija negali susidaryti tvirtos nuomonės ir pozicijos dėl vaiko apsisprendimo motyvų, bei neįžvelgia patikimų argumentų, sÄ lygojusių vaiko apsisprendimo pasikeitimÄ . Å iam klausimui iÅ¡spręsti reikalingas iÅ¡samesnis tyrimas, todėl nagrinėjamu atveju spręstina galimybė dėl pakartotinos vaiko apklausos ir Å¡ių klausimų iÅ¡tyrimo atsakingose institucijose, įvertinant visas reikÅ¡mingas aplinkybes bei sÄ lygas. Nors Å¡ios kategorijos bylose teismas įpareigotas bÅ«ti ne tik aktyvus,

bet ir suteikta jam teisė virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus bei priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo

pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.), bet visgi, nagrinėjamu atveju esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pareikÅ¡ti reikalavimÄ bÅ«tina ir tam, kurio iÅ¡ tėvų teisės yra pažeidžiamos. Todėl remiantis tuo kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į vaiko norÄ , kaip į vienÄ iÅ¡ įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, privalo atsižvelgti visų kitų byloje nustatytų reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, kurias dar bÅ«tina iÅ¡tirti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

               Dėl vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados ir kitų įrodymų reikšmės, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

          CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, bÅ«tinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, iÅ¡tyrusi Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, pateikia teismui iÅ¡vadÄ dėl ginčo. Spręsdamas ginÄÄ , teismas įvertina ne tik iÅ¡vadÄ , bet ir vaiko norus bei kitus Å¡alių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Taigi kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiami su vaikais susiję klausimai, vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vada turi bÅ«ti pateikiama, tačiau joje esančios informacijos įrodomoji reikÅ¡mė turi bÅ«ti įvertinama, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumÄ . Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju esant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vada yra bÅ«tina sprendžiant abiejų tėvų, t. y. ir motinos, ir tėvo galimybes auginti vaikÄ . Be to, esant įrodymų apie vaiko pamokų lankomumÄ , aktuali bÅ«tų socialinio pedagogo iÅ¡vada. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, o apeliacinės instancijos teisme iÅ¡tirti nėra galimybės.

        Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡eimos bylose ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ ir pagrindÄ Å¡alys gali keisti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos – CPK 377 straipsnis. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kad atsakovas jau pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį, nesutiko su ieÅ¡kovės nurodomu nekilnojamojo turto padalijimu, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nereiÅ¡kė. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡ naujo, Å¡alys įpareigotinos pateikti teismui nustatyta tvarka parengtÄ padalijimo nekilnojamuoju turtu, buto, esančio (duomenys neskelbtini) projektÄ , kad bÅ«tų galima spręsti dėl turto padalijimo galimumo ir naudojimosi padalintu turtu racionalumo klausimÄ . Be to, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netyrė ir nevertino ieÅ¡kovės galimybės sumokėti atsakovui teismo priteistÄ kompensacijÄ .

          Kadangi teisėjų kolegijos paminėti trÅ«kumai negali bÅ«ti paÅ¡alinti apeliaciniame procese, tuo pačiu neužkertant dalyvaujantiems byloje asmenims teisės į apeliacijÄ , apelianto ginčijama sprendimo dalis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 2 d., 329 str.

1 d.). IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ ir nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , buto padalijimo klausimÄ bus galima įvertinti ir reikalavimų, dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo bei vaiko lėšų tvarkymo, pagrįstumÄ .

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Kadangi apeliantas nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų patvirtinančių dokumentų, patenkinus apeliacinį skundÄ jos nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

             Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo; nepilnamečiui vaikui skirtų lėšų tvarkytojo uzufrukto teise skyrimo; santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – dviejų kambarių buto, padalijimo panaikinti ir perduoti bylÄ Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

           Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                                                                                                                                                     Â

         Teisėjai                                                                                     Danutė

Burbulienė

                                                                                                           Â

Vytautas Kursevičius

                                                                                                Birutė

Simonaitienė