cd95e8d3-c8b1-46c6-b03f-389ffe149b0d · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2810-618/2019 Proceso Nr. 2-06-3-00923-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.3.; 2.6.10.2.4.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Larisa Å imanskienė, sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atstovui A. M., atsakovų E. M., R. M. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ ieÅ¡kinį atsakovams E. M., R. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo. Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis (niekinėmis) nuo jų sudarymo momento, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 23 611,51 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Bankroto administratorė tikrindama įmonės sandorius nustatė, kad 2009-10-29 tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė galutinį apmokėjimÄ už automobilį atliko 2011-10-12, iÅ¡ viso ieÅ¡kovė sumokėjo 63 775,00 Lt (18 470,51 Eur).

Perduotuose įmonės dokumentuose rasta, kad dar 2011-11-30 buvo mokamas draudimas už automobilį „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau įmonės vardu automobilis VÄ® „Regitra“ įregistruotas nebuvo bei nebuvo įtrauktas į balansÄ kaip įmonės turtas. 2003 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovė įsigijo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo vertė 67 618,64 Lt (19 583,71 Eur). 2011-12-27 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės vadovas – atsakovas E. M. - automobilį „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė sutuoktinei – atsakovei R. M. – už 1,00 Lt (0,29 Eur). Autoplius.lt duomenimis toks automobilis kainavo 5 141,00 Eur. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovas E. M. 2015-06-02 perdavė bankroto administratorei dalį 2000 m. - 2008 m. įmonės dokumentų, tačiau tarp jų nebuvo nei PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros už automobilio pardavimÄ , nei jo pirkimo - pardavimo sutarties, nei dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovė R. M. atsiskaitė už automobilį. Pagal įmonės dokumentus, kuriuos atsakovas E. M. perdavė bankroto administratorei 2018-02-21 teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teisme metu, nustatyta, kad jokių apmokėjimų už automobilį atsakovė R.

M. nevykdė. Taigi, atsakovai pasisavino ieÅ¡kovei priklausantį automobilį ir padarė turtinę žalÄ Ä¯monei. Sutartis, kurios pagrindu atsakovė R. M. įregistravo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. IeÅ¡kovė nurodo, kad padaryta žala už automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasisavinimÄ yra 18 470,51 Eur, už automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 5 141,00 Eur, iÅ¡ viso 23 611,51 Eur.

Kadangi atsakovai yra sutuoktiniai, automobilis „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas abiejų asmenų reikmėms, atsakovai už atsiradusiÄ Å¾alÄ atsakingi solidariai.

2. IeÅ¡kovė nurodo, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovai sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, nepaisant to, kad žinojo, jog tokios sutarties sudaryti negali, kadangi neturi akcininko pritarimo sandoriui atlikti, automobilį įgyja veltui, dėl ko toks sandoris nenaudingas ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams. Pažymėtina, kad įmonės balanse už 2011 m. nurodyta, jog įmonė turi turto už101 646,43 Lt, įsiskolinimų kreditoriams - už 393 882,36 Lt. IÅ¡ pateikto balanso matyti, kad įsiskolinimai kreditoriams ženkliai virÅ¡ija įmonės turtÄ ir tuo pagrindu įmonės vadovas negali atlikti sandorių, kurie prieÅ¡tarauja įmonės tikslams.

Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-02 patvirtino ieÅ¡kovės kreditorinius reikalavimus 28 440,69 Lt sumai, iÅ¡ kurių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) finansinis reikalavimas yra 26 608,50 Lt, UAB „Omnitel“ – 1 832,19 Lt. Tai parodo, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, nemokėjo įmokų į valstybės biudžetÄ , tačiau atliko sau ir savo Å¡eimai naudingus sandorius, tuo padarydamas žalÄ Ä¯monei. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas E. M. sudarydamas minėtÄ automobilio pirkimo – pardavimo sandorį negalėjo nežinoti apie bÅ«simÄ Å¾alÄ bendrovei, kadangi sandoris buvo sudarytas neprotingai, nenaudingomis sÄ lygomis, t.y. su tikslu pasisavinti svetimÄ turtÄ .

Atsakovas sudarydamas sandorį nebuvo maksimaliai atidus ir rÅ«pestingas, neįvertino sandorių ekonominės naudos įmonei. Tokiu bÅ«du atsakovas E. M. yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.83 straipsnyje nurodytų bendrovės direktoriaus pareigų nevykdymÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

3. Atsakovai atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu iÅ¡ esmės siekia iÅ¡nagrinėti tÄ patį ginÄÄ , kuris jau buvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018, kuria atsisakyta tenkinti BUAB „Gulvė“ bankroto administratorės praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Minėtoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl tų pačių aplinkybių bei argumentų, kuriais remiantis BUAB „Gulvė“ bankroto administratorė grindžia Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovams. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovės bankroto administratorės motyvus, kad buvęs ieÅ¡kovės vadovas sudarė bendrovei ekonomiÅ¡kai nenaudingus transporto priemonių Å koda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandorius. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo remiantis 2011 m. duomenimis teigti, kad bendrovės turtas paslėptas, iÅ¡Å¡vaistytas dėl įmonės vadovo kaltės. Å iuo atveju jokių papildomų įrodymų, kurie nebuvo pateikti Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018, ir kurie galėtų paneigti įsiteisėjusia teismo nutartimi padarytas iÅ¡vadas dėl transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutarčių ir jų atitikimo įmonės tikslams, ieÅ¡kovė kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė.

IeÅ¡kovės teiginiai apie tai, kad atsakovas E. M. neveikė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės interesais, vedamas asmeninių interesų sudarė minėtus ieÅ¡kovei nenaudingus sandorius, leido įmonės pinigines lėšas tikslams, nesusijusiems su bendrovės veikla, pasisavino pinigines lėšas ir kt., kas sÄ lygojo nuostolių ieÅ¡kovei padarymÄ , yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti įrodymais. IeÅ¡kovė tvirtina, kad atsakovas E. M., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, pardavė savo sutuoktinei - atsakovei R. M. - ieÅ¡kovei priklausiusį automobilį „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) už mažesnę, nei tikrÄ jÄ Å¡ios transporto priemonės rinkos kainÄ . Tačiau Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovė grindžia iÅ¡imtinai tik savo pasirinkimu atrinktu tos pačios markės automobilio pardavimo skelbimu iÅ¡ internetinės svetainės Autoplius.lt., kuris neparodo nei transporto priemonės rinkos kainos, kadangi paties turto savininko nustatyta ir siÅ«loma turto pardavimo kaina nelaikytina rinkos kaina, nei Å¡io konkretaus automobilio rinkos kainos jo pardavimo atsakovei R. M. metu.

Be to, ieškovė nurodo, kad automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji įsigijo 2003 m. Taigi, iki automobilio pardavimo, jis įmonėje buvo eksploatuojamas aštuonerius metus. Akivaizdu, jog per tokį laikotarpį juridinio asmens veikloje naudojama transporto priemonė susidėvi. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais, ne senesni nei 5 metų lengvieji automobiliai susidėvi per 6 metus, kas leidžia spręsti, jog ieškovei priklausęs automobilis „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) jo pardavimo metu jokios vertės nebeturėjo. Taigi, ieÅ¡kovė neįrodė, kad automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sandoris buvo nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas. IeÅ¡kovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad automobilis „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės veikloje buvo nenaudojamas ir atsakovai jį pasisavino. IeÅ¡kovė įmokas už minėtÄ transporto priemonę lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“ mokėjo laikotarpiu nuo 2009-10-29 iki 2011-11-30, t.y. kuomet įmonė vykdė Å«kinę - komercinę veiklÄ ir buvo moki, Å¡iÄ transporto priemonę tuo metu pati įmonė ir naudojo.

Be to, ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė R. M. neatliko apmokėjimo už automobilį „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už perleistÄ turtinę teisę į automobilį „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė R. M. atsiskaitė su bendrovės akcininku, ko pasėkoje, perleidus turtines teises į automobilį, buvo sumažinti ieÅ¡kovės kreditoriniai reikalavimai, įvykdant ieÅ¡kovės prievoles. Å ios aplinkybės yra konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-30 nutartimi.

4. Atsakovai nurodo, jog ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo pareikÅ¡ti. Bankroto byla ieÅ¡kovei iÅ¡kelta teismo 2014-04-29 nutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktÄ , bankroto administratoriui nustatyta pareiga patikrinti įmonės sudarytus sandorius. Taigi, bankroto administratorė iki 2015 m. pradžios ieÅ¡kovės patikrinusi vieÅ¡uosius registrus (VÄ® „Regitra“, PVM sÄ skaitų registrÄ ) turėjo ar galėjo žinoti tiek apie ieÅ¡kovės automobilio „SeatAlhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimÄ , tiek apie automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) finansinės nuomos sutartį su UAB „Swedbank lizingas“, įmokų mokėjimÄ , turto įregistravimÄ atsakovės R. M. vardu. Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje konstatavo, kad „teismas neturi pakankamo pagrindo teigti, kad buvęs bendrovės vadovas E. M. neperduoda trÅ«kstamų bendrovės dokumentų administratorei ir (ar) bendrovės buhalterija tvarkyta netinkamai apgaulingai.

Juolab, kad bankroto administratorius prašymo nagrinėjimo metu nepaneigė aplinkybės, jog yra galimybė atkurti trūkstamus bendrovės dokumentus“. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys atmestinas Dėl ieškinio senaties 5. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 23 611,51 Eur nuostolius. Nurodo, kad žala buvo padaryta atsakovų neteisėtais veiksmais, t.y. atsakovui E. M. kaip ieškovės direktoriui sudarius sandorius, kurių pagrindu nuosavybės teisė į bendrovės automobilius „Škoda Octavia Elegance“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleista jo sutuoktinei – atsakovei R. M.. Atsakovai su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

6. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

7. IeÅ¡kinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realiÄ galimybę asmeniui apginti savo pažeistÄ teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ , užkirsti keliÄ begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistÄ teisę. Jis yra nustatytas abiejų Å¡alių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena Å¡alis dėl reikalavimo nepareiÅ¡kimo per tam tikrÄ laikÄ gali tikėtis, jog kita Å¡alis atsisako ginti pažeistÄ teisę ar vertina jÄ kaip nepažeistÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

8. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieÅ¡kinį reiÅ¡kia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoti bÅ«tent nuo to momento, kai apie tokiÄ Å¾alÄ sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius.

Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytÄ Å¾alÄ ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktas).

9. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, jog apie byloje ginčijamus sandorius bankroto administratorė turėjo bei galėjo sužinoti 2015-06-02. VÄ® „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad 2009-01-23 ieÅ¡kovės vardu registruotas automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-12-27 ieÅ¡kovė pateikė atsakovei R. M. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Serija GU Nr. 1119 1,00 Lt sumai už automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-12-27 ieÅ¡kovė iÅ¡registruota kaip automobilio „Seat Alhambra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. 2009-10-29 tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria lizingo davėjas UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo lizingo gavėjo – ieÅ¡kovės - praÅ¡ymu įsigyti nuosavybės teise daiktÄ â€“ naujÄ automobilį „Škoda Octavia Elegance“ iÅ¡ pardavėjo UAB „Hokla” ir perduoti jį naudoti ir valdyti ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytais terminais sutartines įmokas. 2009-10-30 tarp atsakovo E. M. ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)/L, kuria atsakovas įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjos – ieÅ¡kovės UAB „Gulvė“ – neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-09-03 UAB „Swedbank lizingas“ parengė pabaigos aktÄ , kuriame nurodyta, jog UAB „Swedbank lizingas“ laiko 2009-10-29 lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia 2011-10-17 ir perleidžia ieÅ¡kovei nuosavybės teisę į automobilį „Škoda Octavia Elegance“.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“, ieÅ¡kovės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o bankroto administratorė įpareigota perimti visus dokumentus ir perduodamÄ turtÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartis apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2014-05-10.

Atsakovas E. M. dalį teismo 2014-04-29 nutartyje nurodytų dokumentų bankroto administratorei perdavė 2015-06-02 bei 2018-02-21.

10. Teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 nurodė, jog 2016-12-09 teisme gautas administratorės praÅ¡ymas dėl BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėtos Nutarties 5 punkte nurodyta, jog ieÅ¡kovės bankroto administratorė „nurodė, kad buvęs bendrovės direktorius E. M. <...> mažino bendrovės mokumÄ ir turtÄ , sudarinėjo akivaizdžiai bendrovei nenaudingus sandorius, pirko transporto priemones, pardavė bendrovės automobilį savo žmonai už vienÄ litÄ , neatsižvelgęs į rinkos kainas <...>.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto administratorė praÅ¡yme dėl ieÅ¡kovės BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu (C-18443) nurodė, kad „E. M. savo žmonai R. M. <...> pardavė bendrovės automobilį už vienÄ litÄ â€œ, bei, kad perduotose įmonės dokumentuose buvo rasta, kad 2009-10-30 pirktas automobilis „Škoda Octavia Elegance“. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog aplinkybė, kad atsakovui E. M. einant ieÅ¡kovės direktoriaus pareigas buvo sudaryti sandoriai, kurių pagrindu perleista ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į automobilius „Škoda Octavia Elegance“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bankroto administratorei turėjo bei galėjo būti žinoma po 2015-06-02 atlikto dokumentų perdavimo.

11. Vis dėlto, 2015-06-02 buhalterijos perdavimo apyraše, sudarytame tarp ieškovės atstovo E. M. ir atsakovo E. M., nėra detalizuojami atskiri bendrovės administratorei perduotini dokumentai. Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje nurodė, kad „bylos nagrinėjimo metu E. M. (buvęs vadovas), liudytoja R. J. (buvusi buhalterė) patvirtino, kad daugiau jokių bendrovės dokumentų neturi. E. M. nurodė, kad kitus bendrovės dokumentus turi akcininkas <...> Teismas pažymi, kad E. M. bandė susisiekti su akcininku dėl likusių bendrovės dokumentų perdavimo, tačiau pastarasis į jo prašymus nereagavo“ (Nutarties 17, 18 punktai).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad 2015-06-02 bankroto administratorei galėjo bÅ«ti perduoti ne visi įmonės dokumentai, susiję su automobilių „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimu, dėl ko Å¡ių sandorių sudarymo aplinkybės, sÄ lygos bei galimi ieÅ¡kovės nuostoliai bankroto administratorei tapo žinomi civilinės bylos Nr. eB2-122-777/2018 dėl ieÅ¡kovės BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu.

12. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto administratorės praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kovės BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2016-12-09, atsakovo E. M. atsiliepimas į praÅ¡ymÄ â€“ 2017-01-17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį teismui pateikė 2019-02-05, todėl esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieÅ¡kovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (niekiniais) 13. IeÅ¡kovė praÅ¡o automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis).

14. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus.

Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma. Jeigu teismas, nesant Å¡alies ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimÄ , tirti su tuo susijusius įrodymus, bÅ«tų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

15. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodo įstatyme numatytų pagrindų, kuriais remiantis ginčijami sandoriai turėtų bÅ«ti pripažinti niekiniais. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandoriai yra (akivaizdžiai) niekiniai sandoriai, todėl neturi pagrindo savo iniciatyva (ex officio) konstatuoti sandorius niekiniais.

16. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad Å¡alys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ . Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ , nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikÅ¡ti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieÅ¡kinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Draudimas peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas laikomas vienu iÅ¡ klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik Å¡alims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiÅ¡kiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikÅ¡ti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiÅ¡kė. Draudimas peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principÄ , bet ir užtikrina rungimosi ir Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Rungimosi principo esmė yra tai, kad neÅ¡aliÅ¡kas teismas nagrinėja Å¡alių ginÄÄ , todėl Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. Å¡alys procese turi bÅ«ti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, kÄ teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiÅ¡kumo principu, kuris įtvirtina nuostatÄ , kad Å¡alių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo Å¡alis nėra labiau privilegijuota ir vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies teises.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant Å¡iuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalykÄ nustato ginčo Å¡alys, o teismas turi spręsti bylÄ , vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007).

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neįvardijo konkrečių pagrindų, kuriais remiantis automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandoriai pripažintini negaliojančiais.

17. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (niekiniais) atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl nuostolių priteisimo 18. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 23 611,51 Eur nuostolių. Nurodo, kad 2011-12-27 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovės vadovas – atsakovas E. M. – pardavė savo sutuoktinei – atsakovei R. M. – automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1,00 Lt (0,29 Eur).

Sudarydami minėtÄ sutartį atsakovai žinojo, kad jos sudaryti negali, kadangi neturi akcininko pritarimo sandoriui atlikti, automobilį įgyja veltui, dėl ko toks sandoris nenaudingas ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams. Be to, įmonės balanse už 2011 m. nurodyta, jog įmonė turi turto už 101 646,43 Lt, įsiskolinimų kreditoriams - už 393 882,36 Lt. Taigi, sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovės įsiskolinimai kreditoriams ženkliai virÅ¡ijo įmonės turtÄ , todėl atsakovas E. M. negalėjo atlikti sandorių, kurie prieÅ¡tarauja įmonės tikslams.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad 2009-10-29 tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovė galutinį apmokėjimÄ už automobilį atliko 2011-10-12, tačiau įmonės vardu automobilis VÄ® „Regitra“ įregistruotas nebuvo bei nebuvo įtrauktas į balansÄ kaip įmonės turtas. Tokiu bÅ«du atsakovai pasisavino įmonei priklausiusį turtÄ .

19. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktÅ«ra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). ABÄ® 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė (tiek akcinė, tiek uždaroji akcinė – ABÄ® 1 straipsnio 1 dalis) turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimÄ ir vienasmenį valdymo organÄ - bendrovės vadovÄ . Atsižvelgiant į nurodytame skirsnyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės Å«kinės komercinės veiklos organizavimÄ ir vienvaldiÅ¡kai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (ABÄ® 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys, kt.).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

Taigi, bendroji valdymo organų rÅ«pestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sÄ Å¾iningo bei protingo elgesio reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

21. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rÅ«pestingumo pareigÄ , Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiÅ¡kia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus, o jo subjektyvios savybės konkrečios bylos aplinkybėmis gali šį standartÄ padaryti tik aukÅ¡tesnį (pavyzdžiui, jei vadovas turi specialiųjų žinių, rÅ«pestingumo pareiga reikalauja, kad Å¡ios žinios bÅ«tų panaudotos priimant verslo sprendimÄ ).

Kasacinėje jurisprudencijoje nurodyta, kad ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Vadovo rÅ«pestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimÄ , kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiÅ«rėti, kad ir įmonės veikla bÅ«tų teisėta –vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

22. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais. Lietuvos bendrovių teisėje vadovo lojalumo pareigÄ Ä¯tvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui, ir ABÄ® 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtÄ ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali bÅ«ti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

23. Valdymo organų narių lojalumo pareigÄ konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABÄ®: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), praneÅ¡ti apie interesų konfliktÄ (CK 2.87 straipsnio 5 dalis; ABÄ® 19 straipsnio 9 dalis), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) bei pareiga informuoti apie sandorių sudarymÄ su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Pagrindinius interesų konfliktus tarp valdymo organų narių ir bendrovės galima skirstyti į dvi grupes.

PirmÄ jÄ ir didžiausiÄ grupę sudaro interesų konfliktai, atsirandantys valdymo organams sudarant sandorius tarp jų vadovaujamos įmonės ir kito su valdymo organų nariais susijusio subjekto, pavyzdžiui, su juridiniu asmeniu, kurio dalyvis arba valdymo organas vadovas yra, arba su fiziniu asmeniu, kurio giminaitis yra vadovas ir pan., kitaip tariant, tai sandoriai, kuriems įtakos turėjo interesų konfliktas. AntrÄ jÄ vadovo ir bendrovės galimų interesų konfliktų grupę sudaro draudimas vadovui naudotis bendrovės galimybėmis ir turtu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis).

Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visÄ buvimo vadovu terminÄ ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiÅ¡kia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).

Nustačius, jog valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

24. Valdymo organų lojalumo pareiga bendrovei suponuoja, kad vadovai negali priimti sprendimų ar sudarinėti sandorių bendrovės vardu, jei kyla interesų konfliktas, be bendrovės sutikimo. Tokio sandorio sudarymas, neatskleidus interesų konflikto, gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip neteisėti vadovo veiksmai. Tuo atveju, kai egzistuoja valdymo organo (bendrovės vadovo) asmeninių interesų ir bendrovės, kurios vadovas jis yra, interesų konfliktas, įmonių teisės doktrina nustato vadovo pareigÄ atskleisti tokį interesų konfliktÄ â€“ jei vadovas to nepadaro, jo veiksmai esant interesų konfliktui gali sukelti jam deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-508/2014).

CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vadovas turi praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes dėl interesų konflikto ir nurodyti jų pobÅ«dį, bei, jei įmanoma, vertę. Å i informacija turi bÅ«ti pateikta raÅ¡tu arba įraÅ¡yta į juridinio asmens organų posėdžio protokolÄ . Taip pat bendrovės vadovas, sudarydamas sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, apie tokį sandorį privalo nedelsdamas praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiÅ¡kiai nenustato kitos informavimo tvarkos (CK 2.87 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kolegialių bendrovės organų, konkrečiai valdybos, kaip aukÅ¡tesnę kompetencijÄ turinčio organo, pritarimas vadovo sudaromam sandoriui, jei vadovas sÄ Å¾iningai ir kvalifikuotai pateikė informacijÄ , atleidžia jį nuo atsakomybės prieÅ¡ bendrovę ir jos akcininkus su sÄ lyga, kad ir vykdydamas sandorį vadovas nepažeis savo fiduciarinių pareigų. <...> jei sutartis buvo sudaryta praneÅ¡us bendrovės valdybai, t. y. atskleidžiant interesų konfliktÄ , vadovo atsakomybės negalima kildinti iÅ¡ sutarties sudarymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014).

Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visÄ buvimo vadovu terminÄ ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, tai reiÅ¡kia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).

25. Vertindamas ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog dėl ieÅ¡kovės ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 pagal pareiÅ¡kėjos BUAB „Gulvė“ administratorės UAB „Atenergo“ praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys E. M., TOM BJORN ApS, VSDFV Klaipėdos skyrius, UAB „Omnitel“. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios proceso teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-30 nutartyje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo E. M. veiksmų sudarant sandorius dėl automobilių „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo yra laikytinos prejudiciniais faktais.

26. Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje nurodė, jog daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo akcininko sprendimas dėl automobilio „Seat Alhambra“ pardavimo už 1,00 Lt. 2011 m. Å¡is automobilis parduotas už likutinę vertę. UAB „Gulvė“ 2011-12-31 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (II dalyje Apskaitos politika) nurodyta, kad ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu metodu, nustatyta likvidacinė vertė 1,00 Lt. Sandoris yra realus, nenuginčytas.

Duomenų, kad Å¡is sandoris bÅ«tų nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas bendrovei, byloje nėra, nes kreditiniai reikalavimai atsirado 2012 m. Teismas taip pat nurodė, jog daro labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrovės akcininkas perleido turtines teises į automobilį „Škoda Octavia“. Už perleistÄ turtinę teisę E. M. sutuoktinė atsiskaitė su bendrovės akcininku. Perleidus turtines teises į automobilį „Škoda Octavia“, buvo sumažinti kreditiniai reikalavimai, įvykdytos prievolės. Sandoris yra realus, nenuginčytas.

Duomenų, kad Å¡is sandoris bÅ«tų nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas bendrovei, byloje nėra, nes tuo metu duomenų apie kitus kreditinius reikalavimus nebuvo. Teismas pažymėjo, jog tikėtina, kad 2010 m. ir 2011 m. bendrovė buvo skolinga tik akcininkui, nes kreditiniai reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, atsirado 2012 m. Todėl nepagrįsti administratorės argumentai, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki 2010 m. – 2011 m. ir bendrovės vadovas turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei.

Juolab kad 2011 m. bendrovė dirbo pelningai.

27. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas E. M. neturėjo akcininko pritarimo sandoriams atlikti bei sudarydamas šiuos sandorius pažeidė įmonės interesus, vertintinos kaip nepagrįstos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovai padarė žalos įmonei, kadangi automobilis „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekuomet nebuvo naudojamas įmonės veikloje ir buvo skirtas atsakovų asmeniniams poreikiams tenkinti.

CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrÄ aplinkybę, jis privalo jÄ patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad minėta transporto priemonė VÄ® „Regitra“ nebuvo registruota ieÅ¡kovės vardu nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikotarpiu nuo 2009-10-29, t.y. lizingo sutarties su UAB „Swedbank lizingas“ sudarymo, iki 2012-09-03 pabaigos akto, ieškovei priklausė turtinė teisė, o ne nuosavybės teisė, į automobilį „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškovė VĮ „Regitra“ negalėjo būti registruota kaip automobilio savininkė.

28. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai sudarydami sandorius dėl automobilių „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimo pažeidė teisės aktų numatytus reikalavimus, ieÅ¡kovės interesus, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 23 611,51 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 29. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 1 210,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , kurias apmokėjo atsakovas E. M.. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, ieÅ¡kinį atmetus, atsakovui E. M. iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 210,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

30. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

IeÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistina 10,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ 1 210,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui E. M.. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ į valstybės biudžetÄ 10,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Civilinę bylÄ per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų civilinių bylų raÅ¡tinei. Teisėja Larisa Å imanskienė