2022-04-21 Nr. AB-9481-4-44-3-00053-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2249-556/2022

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00053-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

vertėjaujant Rauf Mohammad Sakhizada,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui P. M., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio P. M. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo terminą iki 2022 m. gegužės 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) pareigūnai sulaikė 7 (duomenys neskelbtini) piliečius. 2021 m. spalio 26 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Užsienietis sulaikytas Centre iki 2022 m. sausio 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos vyko į (duomenys neskelbtini), o iš ten ketino vykti į (duomenys neskelbtini).

Užsienietis 2021 m. lapkričio 22 d. Centre pateikė prieglobsčio prašymą. Užsienietis 2022 m. sausio 19 d. buvo supažindintas su savo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, jam buvo išaiškina, jog jis privalėjo prieglobsčio prašymą pateikti nedelsdamas, bei kad jo atžvilgiu prašymas negali būti nagrinėjamas. Užsieniečiui išaiškinta tvarka, kad prašymus jis privalo skųsti tiesiogiai Migracijos departamentui. Užsienietis kategoriškai nesutinka savarankiškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Užsieniečio atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga, kadangi nėra nustatyta Užsieniečio bendradarbiavimo fakto su Lietuvos Respublikos institucijomis, sprendžiant jo išvykimo iš šalies klausimus.

Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, sprendžiant jo grąžinimo į kilmės valstybė klausimą jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais ir valstybės tarnautojais, Užsienietis nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, valstybės sieną kirto ne vienas, o bendrininkų grupėje, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos, neturi lėšų pragyvenimui, bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti savarankiškai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje.

3. Užsienietis prašė teikimo netenkinti ir nurodė, jog nesupranta kodėl yra taip ilgai sulaikytas.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2022 m. vasario 25 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo Tarnyboje terminą iki 2022 m. gegužės 26 d., bet ne ilgiau kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais ir valstybės tarnautojais, atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną nenustatytoje vietoje bendrininkų grupėje, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 2 dalyje numatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 2- 4 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl sulaikymas Užsieniečiui pratęstas 3 mėnesiams.

6. Teismo vertinimu, alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, nes išlieka tikimybė, jog taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, Įstatymo tikslas nebus pasiektas. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti, slapstytis ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Užsienietis bylos sustabdymo laikotarpiu prašo jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant jam teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą prašoma pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečiui taikytiną judėjimo laisvės suvaržymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti jo teisinį statusą. Nagrinėjamu atveju, Užsienietis teikė prašymą suteikti jam prieglobstį, tačiau prašymą atsisakyta priimti, motyvuojant netinkamu jo pateikimu. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko turėdamas asmens tapatybės kortelę, bet neturėdamas teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų. Nepaisant to, kad Užsienietis siekė pateikti prieglobsčio prašymą, jam tokios galimybės sudaryta nebuvo, o pirmosios instancijos teismo jis ir toliau laikomas nelegaliai esančiu asmeniu, o ne prieglobsčio prašytoju. Atkreiptinas dėmesys, jog Užsienietis yra sulaikytas jau daugiau kaip 5 mėnesius, ir nepaisant to, kad turi asmens tapatybės kortelę, sprendimas dėl jo grąžinimo iki šiol nėra priimtas, kas rodo, kad nors institucijos, kreipdamosios į teismą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo, tokių priemonių būtinybę grindžia poreikiu nustatyti asmens teisinę padėtį bei užtikrinti jo grąžinimo į kilmės valstybę procedūrą, pačios vilkina procesą ir neatlieka jokių procedūrinių veiksmų, jog asmuo būtų grąžintas į kilmės valstybę, kas iš esmės rodo paties asmens sulaikymo pagrįstumo stoką. 2022 m. vasario 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjo bylą iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje. Šiuo metu nurodyta byla sustabdyta iki joje bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas. Įvertinus tai, jog iki šiol nėra suformuotos teisės aiškinimo taisyklės, aktualios nagrinėjamai situacijai ir nurodytu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu bus pateikti atsakymai į bylos nagrinėjimui aktualius teisės klausimus, yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime pažymima, jog Tarnyba neturi duomenų apie tai, kad Užsienietis būtų pateikęs savo asmens tapatybės kortelės ar asmens paso originalą. 2022 m. vasario 24 d. Centro pareigūnui Užsienietis pateikė savo asmens dokumentų, tarp jų ir asmens paso, fotonuotraukas, o teismo posėdžio metu teigė, kad jo pasą paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Bendraudamas su Tarnybos pareigūnais ir teikdamas parodymus pirmosios instancijos teisme, Užsienietis nuosekliai teigė, jog Lietuvos Respublika nėra jo kelionės tikslas ir jis nori nuvykti į (duomenys neskelbtini).

Pabrėžtina, jog neteisėtai iš (duomenys neskelbtini) atvykęs į Lietuvos Respubliką Užsienietis nesikreipė į šios šalies institucijas ar pareigūnus su prašymu suteikti jam prieglobstį, o siekdamas pasiekti savo kelionės tikslą, naudodamasis nelegalių migrantų pervežimu besiverčiančių asmenų paslaugomis, išvyko į (duomenys neskelbtini). Užsieniečio tapatybė yra nustatyta remiantis jo asmens paso kopijoje pateiktais duomenimis, tačiau Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos, taip pat neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika.

Užsienietis suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neturėjimas vienareikšmiškai traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos siekdamas išvengti savo išvykimo iš gimtosios šalies tikslus, todėl tikėtina, jog netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, jeigu Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog jis imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir realizuoti teisminio proceso metu sprendimą dėl jo įvykdytos neteisėtos veikos.

Šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, todėl atsirado prievolė kreiptis į apylinkės teismą dėl sulaikymo pagrindo persvarstymo. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu Užsienietis turėjo neteisėto migranto statusą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, buvo sulaikytas bandantis išvykti iš Lietuvos Respublikos. Vertino, jog Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad yra sulaikytas ilgą laiką ir turi asmens tapatybės kortelę. Prašo svarstyti tik klausimą dėl suėmimo pakeitimo į apgyvendinimą specialioje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, nes 2022 m. balandžio 6 d. pateikė prieglobsčio prašymą, kuris buvo priimtas. Užsieniečio padėtis nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo yra pasikeitusi. Centro teikime buvo nurodyti sulaikyti pagrindai, kurie nėra taikomi prieglobsčio prašytojui, todėl teisėjų kolegija vertina, jog šiuo atveju turi būti įvertinti pagrindai, taikomi prieglobsčio prašytojui.

15. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: 1) Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais; 2) kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną (Įstatymo 14017 str.). Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

16. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą pratęsti Užsieniečiui sulaikymo terminą, byloje nustatė, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs valstybės sieną kartu su grupe asmenų. Užsienietis bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitas aplinkybes, suponuojančias kitokio sprendimo priėmimą.

17. Užsienietis yra sulaikytas nuo 2021 m. spalio 26 d., t. y. beveik 6 mėnesius. Užsienietis 2022 m. vasario 24 d. Centro pareigūnui pateikė savo asmens dokumentų fotonuotraukas, ką iš principo galima laikyti asmens tapatybės patvirtinimu. Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo teisinis statusas – prieglobsčio prašytojas. Pastarojo ir bet kokio kito asmens sulaikymas turi trukti kuo trumpiau (žr. nutarties 13 p.), todėl būtina vertinti, ar tikrai, esant tokioms aplinkybėms buvo būtinas sulaikymas, ar sulaikymas objektyviai reikalingas ir proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė.

18. Reikia pažymėti, jog alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 3 dalį, Įstatymo 115 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo netaikomos.

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

20. Ką tik nurodytas teisinis reguliavimas bei aplinkybės išdėstytos nutarties 17 punkte, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, lemia tikslingumą Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21. Apibendrindama tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pasikeitė Užsieniečio teisinė padėtis, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, paskiriant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokia alternatyvi sulaikymui priemonė Užsieniečiui skirtina iki 2022 m. gegužės 26 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio P. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti:

taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui P. M. alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį P. M. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. gegužės 26 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Jūratė Varanauskaitė