cd93acb1-f4e3-4e35-b3de-dbaeaf95b2f9 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-876-230/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00606-2013-4Procesinio dokumento kategorijos: 44.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4.1; 44.5.2.17; 44.8; 116.1 (S)              KAUNO APYGARDOS TEISMAS           S P R E N D I M A S          LIETUVOS RESPULIKOS VARDU                 2014 m. liepos 4 d.             Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė,sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei S. S., atsakovei ir jos atstovui advokatui A.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,KDS statyba“ ieÅ¡kinį atsakovei Ritai J. M. dėl žalos atlyginimo.              Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:           IeÅ¡kovės administratorius ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės R. J. M. 246 934,20 Lt žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodo, jog Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi UAB ,,KDS statyba“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ ir įpareigojo UAB „KDS statyba“ valdymo organus per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ . Nutartis įsiteisėjo 2011 m. spalio 3 d. Atsakovė, kaip buvusi „KDS statyba“ vadovė, paskirtajam bankroto administratoriui 2012-01-09 perdavė tik dalį įmonės turto.

Administratorius nustatė, kad jam buvo perduotas ne visas įmonės turtas, nurodytas nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ â€“ 2011-10-03 sudarytame bendrovės balanse, neperduoto (trÅ«kstamo) turto vertė sudaro: ilgalaikio turto (24 pozicijos) – 5 643,45 Lt (turto likutinė vertė), atsargų (683 pozicijos) – 241 290,75 Lt (atsargų įsigijimo vertė), iÅ¡ viso administratoriui nebuvo perduota įmonės turto už bendrÄ 246 934,20 Lt sumÄ . Atsakovė iki iÅ¡keliant UAB „KDS statyba“ bankroto bylÄ Ä—jo bendrovės vadovės (generalinės direktorės) pareigas, todėl iki nutarties iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo buvo atsakinga už įmonės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , turėjo įstatyminę prievolę veikti iÅ¡skirtinai įmonės interesais, rÅ«pintis įmonės turtu, apsaugoti jį ir taip organizuoti įmonės veiklÄ , kad turtas bÅ«tų apsaugotas nuo iÅ¡Å¡vaistymo, pasisavinimo, žuvimo.

Atsakovė, pasiraÅ¡ydama UAB „KDS statyba“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ ­â€“ 2011-10-03 sudarytÄ Ä¯monės balansÄ , patvirtino, kad nurodytÄ dienÄ Ä¯monėje buvo balanse nurodytas ilgalaikis turtas ir atsargos. Kadangi administratorius nustatė, kad atsakovė perdavė turto mažiau, nei apskaityta įmonės buhalteriniuose dokumentuose, dėl ko buvo konstatuotas bendrovės ilgalaikio turto ir atsargų trÅ«kumas už 246 934,20 Lt, todėl ieÅ¡kovė, remdamasi LR CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, praÅ¡o žalÄ , kuriÄ sudaro neperduoto turto balansinė vertė, priteisti iÅ¡ atsakovės.              Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė praÅ¡o jį atmesti.

Nurodo, jog ji įmonės administracijos vadove tapo įmonei sunkiu metu, kai buvo vykdomas įmonės restruktÅ«rizavimas. Remiantis vieÅ¡o registro duomenimis, restruktÅ«rizavimo sÄ lygos buvo patvirtintos 2008-05-30, o ji administracijos vadove tapo 2009-05-11. Atsakovė teigia, kad vadovaudama įmonei neperėmė jokių atsargų ir/ar ilgalaikio turto iÅ¡ ankstesnio administracijos vadovo R. B. ar bet kokio kito asmens, jai joks įmonės turtas nebuvo perduotas, todėl ji negalėjo ir neturėjo pareigos rÅ«pintis neperduotu įmonės turtu, apsaugoti jį nuo iÅ¡vaistymo, pasisavinimo, žuvimo, taip pat jo negalėjo perduoti bankroto administratoriui.

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovės pateiktame dokumente, kuriame nurodytos 24 nerasto turto pozicijos, visas Å¡is turtas, iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ pozicijÄ , buvo įsigytas tuo metu, kai atsakovė ne tik kad nevadovavo įmonei, bet ir joje nedirbo. Ilgalaikis turtas buvo įsigytas 1991–2008 rugpjÅ«tį, kuomet įmonei vadovavo kiti asmenys. Todėl pagrindas reikalauti iÅ¡ jos žalos atlyginimÄ atsirastų tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovė pateiktų neginčijamų įrodymų, kad Å¡is turtas buvo jai perduotas ankstesnių vadovų.

Taip pat nurodo, kad atsakovė ir keli darbuotojai suvirinimo aparatÄ SUPERMIG 480, (likutinė vertė 4 200,36 Lt) likus kelioms dienoms iki turto perdavimo matė įmonės sandėlyje, tačiau turto perdavimo metu buvo nustatyta, kad jis yra dingęs, galimai pavogtas. Atsakovė pasiÅ«lė bankroto administratoriaus atstovams kreiptis į policijÄ , kad Å¡ie iÅ¡tirtų vagystę ir nustatytų kaltus asmenis, tačiau jie to nepadarė. Pati atsakovė to padaryti nebegalėjo, kadangi nebebuvo ieÅ¡kovo direktorė ir neturėjo įgalinimų veikti įmonės vardu.

Nurodo, kad balansas nėra tikslus ir teisingas, kadangi jame nepilnai nurodytos nuraÅ¡ytos medžiagos (atsargos), kurios buvo panaudotos statybiniuose objektuose. Ä®monė pirkdavo statybinių medžiagų tik tiek, kiek jų panaudodavo, t. y. kiek jų reikėjo statant konkrečius statybinius objektus. Taigi finansinėje atskaitomybėje neiÅ¡minusuotos nuraÅ¡ytos atsargos, kurių faktiÅ¡kai nebuvo ir kurios dėl to nebuvo perduotos bankroto administratoriui. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2011-10-03 atsargų likučių perdavimo dokumentÄ administratoriui tam tikrų atsargų buvo perduota daugiau, nei turėjo bÅ«ti pagal balansÄ , pvz., buvo perduoti 3 vnt. monitorių Samsung, (1 monitoriaus rinkos vertė 542,37 Lt), kai pagal balansÄ jų turėjo bÅ«ti tik 1 vnt., todėl padaryta žala turi bÅ«ti mažinama tokių balanse neapskaitytų atsargų verte.

             IeÅ¡kovė dubliku nesutinka su atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentais ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Nurodo, kad argumentas, jog atsakovė, vadovaudama įmonei, neperėmė jokio turto iÅ¡ ankstesnio administracijos vadovo ir todėl ji negalėjo ir neturėjo pareigos rÅ«pintis neperduotu įmonės turtu, prieÅ¡tarauja 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (2008-04-30, 2010-11-07 redakcijos) reikalavimams, kurie numato, kad įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimÄ ir atlikimÄ laiku, ir nustato jos atlikimo tvarkÄ .

Todėl atsakovei 2009-05-11 tapus įmonės vadove dar 2009 metų IV ketvirtyje turėjo bÅ«ti atlikta turto inventorizacija, kita inventorizacija privalėjo bÅ«ti atlikta 2010 metų IV ketvirtį. Atsakovė 2011-10-03 pasirašė UAB „KDS statyba“ balansÄ , todėl galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė faktiÅ¡kai patvirtino esant balanse nurodytÄ turtÄ . Jeigu atsakovė balansÄ tvirtino neturėdama faktinių turto ir įsipareigojimų apskaitos duomenų patvirtinimo, tokiu atveju ji pažeidė pareigÄ inventorizuoti turtÄ .

Todėl atsakovės teiginiai, jog neperduotas turtas, nors ir esantis buhalterinėje apskaitoje, yra ne jos rÅ«pestis, patvirtina, kad ji nevykdė įstatyminės prievolės veikti iÅ¡skirtinai įmonės interesais, rÅ«pintis bendrovės turtu, apsaugoti jį nuo iÅ¡Å¡vaistymo, pasisavinimo, žuvimo. Kilus ginčui dėl to, koks turtas realiai buvo perduotas, pareiga įrodyti tenka tam asmeniui, kuris turėjo organizuoti turto perdavimÄ , todėl atsakovei pripažįstant, kad suvirinimo aparatas nebuvo perduotas bankroto administratoriui, tai patvirtina, jog atsakovė nevykdė įstatyminės prievolės veikti iÅ¡skirtinai įmonės interesais ir rÅ«pintis bendrovės turtu.

Atsakovė tik gavusi ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, ėmė kelti klausimÄ dėl galimai netinkamai sudaryto balanso, nors perduodama turtÄ to neteigė. Kita vertus, atsakovė finansinės atskaitomybės dokumentus sudarinėjo bÅ«tent dėl bankroto iÅ¡kėlimo, todėl akivaizdu, jog ji turėjo suprasti, kad pagal LR bankroto įstatymo 10 str. 7 p., įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ . Atsakovė tripliku palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytus argumentus ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Nesutinka su dubliko argumentais, kad sudarant balansÄ bankroto iÅ¡kėlimo dienÄ atsakovė privalėjo organizuoti inventorizacijÄ , kadangi tokios pareigos neturėjo. Ä®monės 2011 finansiniai metai baigėsi 2011-12-31 dienÄ , todėl inventorizacija privalėjo bÅ«ti atlikta pagal Å¡ios dienos bÅ«klę. Teismui pateiktas balansas, sudarytas 2011-10-03, nelaikytinas metinės finansinės atskaitomybės dalimi, todėl jį sudarant ir patvirtinant nebuvo privalu atlikti inventorizacijÄ . Atsakovė teigia, kad ankstesnis vadovas jai neperdavė inventorizuoto turto, todėl ji negalėjo ir neturėjo pareigos rÅ«pintis neperduotu įmonės turtu, apsaugoti jį nuo iÅ¡vaistymo, pasisavinimo, žuvimo.

Atsakovė nesutinka su dublike padaryta ieÅ¡kovės iÅ¡vada, kad atsakovė pripažįsta suvirinimo aparato neperdavimo faktÄ . Turto perdavimo metu, t. y. 2012-01-09 ji nebuvo įmonės vadovė, todėl ji objektyviai nuo 2011-10-03, kai įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2011-07-22 nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „KDS statyba“ ir buvo paskirtas bankroto administratorius, ji nebegalėjo užtikrinti turto apsaugos. Ä®monės darbuotojai taip pat buvo atleisti, todėl įmonės viso turto apsauga turėjo rÅ«pintis bankroto administratorius.

Taip pat nurodo, kad balansas buvo ruoÅ¡iamas skubotai, įmonės darbuotojai nebuvo suinteresuoti jį paruoÅ¡ti taip tiksliai, kaip tai bÅ«davo pasibaigus finansiniams metams, inventorizacija 2011-10-03 dienai taip pat nebuvo atlikta. Todėl svarbu nustatyti, ar įsigytos įmonės statybinės medžiagos galėjo bÅ«ti panaudotos statybos objektuose, bet nebuvo nuraÅ¡ytos. IeÅ¡kovės atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti. PaaiÅ¡kino, kad yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos.

Jos neteisėti veiksmai – tai, kad ji, kaip įmonės vadovė, netinkamai rÅ«pinosi turto apsauga ir jo neperdavė administratoriui, žala – tai neperduoto turto buhalterinė vertė, tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, o kaltė preziumuojama ir atsakovės nėra paneigta. Kadangi kreditorių reikalavimai, pardavus perduotÄ turtÄ , nebus patenkinti, todėl atsakovei taikytina subsidiarinė atsakomybė. Nors atsakovė tvirtina, kad turto neperėmė iÅ¡ ankstesnio vadovo, tačiau ginčo turtas buvo apskaitytas, vadinasi jis buvo perimtas.

Be to, bÅ«tent dėl pačios atsakovės aplaidumo nebuvo daromos inventorizacijos, o už tinkamÄ apskaitos organizavimÄ yra atsakinga bÅ«tent atsakovė. Atsakovės paaiÅ¡kinimai apie pas kitus asmenis esantį turtÄ ir kad atsargos buvo panaudotos statybose, tik nenuraÅ¡ytos, nepagrįsti jokiais įrodymais. Administratorius negalėjo turto perimti anksčiau, nes atsakovė nuolat sirgo, o atsakovė neįrodė, kad suvirinimo aparatas dingo Å¡iuo laikotarpiu. Nesutinka, kad atsargų vertė turėtų bÅ«ti sumažinta atsižvelgiant į tai, kad parduodant kitas administratoriaus perimtas atsargas buvo gauta tik 5 % jų apskaitytos vertės, nes parduotas visiÅ¡kai kitas turtas.

Atsakovė ir jos atstovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad neginčija žalos fakto, neteisėtų veiksmų, nesutinka tik su žalos dydžiu. Nurodo, kad atsargos įsigytos seniai 1994–1998 m, todėl statybinės medžiagos faktiÅ¡kai paseno ir nebegali bÅ«ti naudojamos. Todėl žalos dydis negali bÅ«ti grindžiamas buhalterine verte ir turėtų bÅ«ti remiamasi paskaičiavimais, atsižvelgiant į parduoto turto vertę, kuri tėra 5 % buhalterinėje apskaitoje nurodytos vertės. IÅ¡ ilgalaikio turto turėtų bÅ«ti iÅ¡minusuota suvirinimo aparato vertė, nes už jo dingimÄ atsakingas administratorius.

Atsakovė žalÄ pripažįsta 13 850 Lt sumai, tačiau ji dar mažintina, kadangi atsakovei turtas nebuvo perduotas, atsargos buvo sandėliuojamos kitos įmonės teritorijoje, pats administratorius nesiėmė priemonių apsaugoti turtÄ , atsakovei sergant jo neinventorizavo, taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į atsakovės turtinę padėtį, nes ji neturi jokio turto, jos atlyginimas 400–600 Lt, be to, ji Å¡iuo metu iÅ¡keldinama iÅ¡ buto. Sutiktų, kad iÅ¡ atsakovės bÅ«tų priteista 2 770 Lt per metus laiko.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ UAB „KDS statyba“ ir paskyrė administratorių (t. 1, b. l. 9–11). Nutartis įsiteisėjo 2011 m. spalio 3 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistÄ (t. 1, b. l. 11–14). Atsakovė, kaip įmonės generalinė direktorė, pasirašė nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ sudarytÄ 2011 m. spalio 3 d. balansÄ (t. b. l. 15–17), likučių sÄ raÅ¡Ä (t. 1, b. l. 18–39) ir nusidėvėjimo pagal sÄ skaitas duomenis (t. 1, b. l. 40–47).

Perduodant turtÄ bankroto administratoriui, 2012 m. sausio 9 d. buvo suraÅ¡yti priėmimo–perdavimo aktai (t. 1, b. l. 48–59). Administratorius, sugretinęs įmonėje apskaityto ir perduoto turto duomenis, nustatė, kad jam nebuvo perduotas turtas, nurodytas sÄ raÅ¡uose (t. 1, b. l. 60–76­), kurį sudaro 24 ilgalaikio turto pozicijos, kurio likutinė vertė 5 643,45 Lt ir atsargų 683 pozicijos, kurių įsigijimo vertė – 241 290,75 Lt, iÅ¡ viso už bendrÄ 246 934,20 Lt sumÄ . Atsakovė neginčija aplinkybių, kad ji buvo įmonės generalinė direktorė, taip pat neginčija nurodytų aplinkybių dėl perduoto ir neperduoto turto, todėl jos pripažintinos nustatytomis.          Akcinių bendrovių vadovų civilinę atsakomybę reglamentuoja CK 2.87 straipsnio 7 dalis, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiÅ¡kai atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Apie tai ne kartÄ pasisakyta kasacinio teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Å ., bylos Nr. 3K-3–335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3–130/2011; kt.). Neteisėti veiksmai įstatyme apibrėžiami kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CPK 6.246 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad atsakovė, iÅ¡kėlus ieÅ¡kovės bendrovei bankroto bylÄ , neperdavė paskirtam bendrovės administratoriui dalies įmonės turto. Teismui iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai. LR Ä®monių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯monės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Todėl kai administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtÄ Å¡io turto perleidimÄ tretiesiems asmenims, tai bÅ«tent šį turtÄ natÅ«ra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai (Å¡iuo atveju bendrovės vadovė). Atitinkamai nustačius, kad Å¡is turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo (Å¡iuo atveju įmonės vadovės) kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), jis turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusiÄ Å¾alÄ dėl prarasto turto.

Kaip jau nurodyta, UAB „KDS statyba“ generalinė direktorė – atsakovė yra sudariusi ir pasiraÅ¡iusi nutarties iÅ¡keli bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienÄ , t. y. 2011 m. spalio 3 d. balansÄ , kuris patvirtina, kad įmonė tuo metu turėjo turėti savo žinioje balanse apskaitytÄ turtÄ , tačiau atsakovė administratoriui perdavė tik Å¡io turto dalį, o ne visÄ balanse apskaitytÄ turtÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atsakovė turėjo įrodyti, kad balanse įraÅ¡ytas turtas, kuris administratoriui nebuvo perduotas, yra neprarastas, tinkamai panaudotas ir pan., t. y. dėl Å¡io turto nebuvimo jos kaltės nėra, tačiau atsakovė nepateikė jos kaltę paneigiančių įrodymų.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė teigė, kad ji neatsako už prarastÄ turtÄ , kadangi jai pradėjus vykdyti direktorės pareigas Å¡is turtas nebuvo jai perduotas ankstesnio vadovo, jos manymu, ji galėtų atsakyti tik už turtÄ , kuris buvo įgytas jos vadovavimo laikotarpiu. Tačiau atsakovė, vykdydama bendrovės vadovo pareigas, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi, privalėjo savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, o pagal 12 dalies 1–2 punktus, ji buvo atsakinga už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ .

Vykdydama Å¡iuos reikalavimus, atsakovė privalėjo domėtis įmonės, kuriai ji imasi vadovauti, turtine ir finansine padėtimi, reikalauti atlyginti nuostolius, jei turtas buvo prarastas anksčiau, tačiau tokių įrodymų nepateikė, todėl nepagrįstai ginasi nurodytu turto neperdavimo jai faktu. Atsakovės, kaip bendrovės vadovės, teisinė padėtis suponuoja jai keliamus itin griežtus reikalavimus, užtikrinant ir organizuojant bendrovės veiklÄ . Be to, LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ 3 punkte numatyta, kad įmonės, iÅ¡skyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtÄ ne rečiau kaip kartÄ per metus prieÅ¡ metinių finansinių ataskaitų sudarymÄ , o 5 punkte numatyta, kad įmonės vadovas gali pavesti atlikti inventorizacijÄ ir dėl kitų priežasčių.

Å ių taisyklių 9 punktas numato, kad įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimÄ ir atlikimÄ laiku, inventorizavimo duomenų iÅ¡saugojimÄ , sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trÅ«kumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neiÅ¡ieÅ¡kotų trÅ«kumų ir pertekliaus įtraukimÄ Ä¯ buhalterinę apskaitÄ . Å io teisės akto reikalavimai pagrindžia, kad atsakovė, kaip bendrovės vadovė, negali gintis jos nurodytu atsikirtimo argumentu, kad ji nėra perėmusi turto iÅ¡ ankstesnio vadovo.

Pažymėtina, kad atsakovei vadovaujant įmonei turto inventorizacijos nebuvo atliekamos, kÄ pripažino ir liudytojas buvęs įmonės vyr. buhalteris V. K., ir tai patvirtina aplaidų atsakovės, kaip įmonės vadovės, pareigų vykdymÄ . Tai, kad administratoriui buvo perduota daugiau monitorių Samsung, nei jų turėjo bÅ«ti pagal balansÄ , taip pat tik patvirtina, kad atsakovė nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamÄ buhalterinę apskaitÄ , todėl Å¡io turto perteklius, nors ir nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitÄ , pripažintinas įmonės turtu ir žalos dydžio negalima mažinti perteklinio turto verte, kaip reikalauja atsakovė.

Atsakovė neginčijo, kad administratoriui nebuvo perduotas visas balanse nurodytas turtas, t. y. iš esmės neneigė, kad neįvykdė įstatyme numatytos pareigos ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, neneigė šiais veiksmais padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos, tik nesutiko su nustatytu žalos dydžiu. Administratorius žalos dydį grindė balanse nurodyta turto verte: ilgalaikio turto – pagal turto likutinę vertę (5 643,45 Lt), o atsargų – pagal įsigijimo vertę (241 290,75 Lt).

Atsakovės teigimu, iÅ¡ ilgalaikio turto vertės turėtų bÅ«ti atimta suvirinimo aparato SUPERMIG 480 likutinė vertė – 4 200,36 Lt vertė, kadangi jis buvo prarastas, kai ji jau nebedirbo generaline direktore, o administratorius tuo metu nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų užtikrinta tinkama turto apsauga, ir jam nustačius galimÄ jo pagrobimo faktÄ nesikreipė dėl kaltininkų iÅ¡aiÅ¡kinimo. Atsakovė teigia, kad suvirinimo aparatas dingo laikotarpiu nuo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo (2011-10-03) iki faktinio turto perdavimo (2012-01-09), todėl už tai yra atsakingas pats administratorius.

Tačiau suvirinimo aparatas administratoriui nustatyta tvarka nebuvo perduotas, todėl negalima teigti, kad jis už tai turėtų bÅ«ti atsakingas. Kol turtas neperduotas administratoriui, jis neturi duomenų, kad toks turtas yra, todėl negali užtikrinti ir jo apsaugos. Atsakovė taip pat neįrodė, kad turto perdavimas nurodytu laikotarpiu negalėjo įvykti bÅ«tent dėl administratoriaus kaltės. Kadangi Ä®BÄ® bÅ«tent atsakovei, kaip bendrovės vadovei, numatė pareigÄ perduoti turtÄ administratoriui, o nutartimi iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvo nustatytas 7 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, todėl, atsakovė savalaikiai neįvykdžiusi Å¡ios pareigos ne dėl administratoriaus kaltės, yra atsakinga už tai, kad turtas nustatytu terminu nebuvo perduotas ir dėl to jis galimai buvo prarastas.

Be to, negalima pripažinti įrodyta aplinkybę, jog suvirinimo aparatas dingo bÅ«tent atsakovės nurodytu laikotarpiu (nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo iki turto perdavimo). Atsakovės praÅ¡ymu apklaustas liudytojas R. S. patvirtino, kad Å¡iuo laikotarpiu dar iki turto perdavimo tik buvo nustatytas suvirinimo aparato dingimo faktas, tačiau duomenų, kada jis realiai buvo prarastas, byloje nėra pateikta. Kol turtas administratoriui nebuvo perduotas, jis neturėjo galimybės ir kreiptis dėl jo dingimo.

Todėl negalima teigti, kad atsakovė, neperdavusi administratoriui ilgalaikio turto – suvirinimo aparato, dėl jos nurodytų aplinkybių nėra atsakinga už jo praradimÄ . Atmestinas ir atsakovės atsikirtimo argumentas, kad dalis balanse nurodyto turto yra pas trečiuosius asmenis, t. y. su ieÅ¡kovės bendrove susijusioje įmonėje AB „Kauno dujotiekio statyba“. Atsakovė šį argumentÄ grindžia AB „Kauno dujotiekio statyba“ raÅ¡tu (t. 2, b. l. 49), kuriame nurodyta, kad buvusi UAB „KDS statyba“ direktorė kreipėsi į AB „Kauno dujotiekio statyba“ dėl nerastų UAB „KDS statyba“ atsargų, kurios galimai galėtų bÅ«ti AB „Kauno dujotiekio statyba“ žinioje (apie 3 000 Lt sumÄ ).

Tačiau Å¡is raÅ¡tas nepatvirtina ieÅ¡kovės turto buvimo AB „Kauno dujotiekio statyba“, nes juo patvirtintas tik buvusios direktorės kreipimosi į Å¡iÄ bendrovę faktas. AB „Kauno dujotiekio statyba“ raÅ¡te buvo nurodyta, kad apie tai informavo ieÅ¡kovės įmonės administratorių ir nurodyta, kad iki mėnesio pabaigos bus iÅ¡siaiÅ¡kinta ir duotas atsakymas. Tačiau atsakovė vėliau nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad buvo nustatytas ir patvirtintas ieÅ¡kovės turto buvimas AB „Kauno dujotiekio statyba“.

Atsakovės atsikirtimo argumentai, jog balansas buvo sudarytas netiksliai, nes jame atspindėtos atsargos, kurios faktiÅ¡kai buvo panaudotos statyboje, tačiau nenuraÅ¡ytos, taip pat pripažintini nepagrįstais. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad už apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas. Todėl pagal savo teisinę padėtį atsakovas yra atsakingas už įmonės apskaitos organizavimÄ , apskaitos dokumentų ir įmonės turto iÅ¡saugojimÄ , kadangi įstatymas bÅ«tent bendrovės vadovui numato pareigÄ rÅ«pintis tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų ir turto iÅ¡saugojimu.

Atsakovė, bÅ«dama įmonės vadove, privalėjo buhalterinę apskaitÄ organizuoti tinkamai ir iÅ¡ darbuotojų reikalauti, kad medžiagų panaudojimas bÅ«tų tinkamai įformintas. Byloje apklausti liudytojai R. K. – vyr. buhalteris ir R. S. ­ – darbų vadovas patvirtino, kad darbų vadovai medžiagas iÅ¡ sandėlio gaudavo pagal užsakymus, kuriuos pasiraÅ¡ydavo direktorė, o jas panaudojus statyboje buvo suraÅ¡omi medžiagų nuraÅ¡ymo aktai, kuriuos taip pat turėdavo pasiraÅ¡yti direktorė.

Todėl buvusi vadovė turėjo galimybę kontroliuoti medžiagų panaudojimÄ ir iÅ¡ užsakiusių medžiagas darbų vadovų reikalauti atsiskaityti už jų panaudojimÄ , pateikiant nuraÅ¡ymo aktus. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu prašė suteikti jai laiko surinkti įrodymus, ir tokia galimybė jai buvo suteikta ne vienÄ kartÄ (t. 1, b. l. 124–126, 129–130,148–152, t. 2, 71–99), įrodymų apie balanse fiksuotas atsargas, kurios atsakovės tvirtinimu turėjo bÅ«ti nuraÅ¡ytos, nepateikė.Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsargos balanse nurodytos jų įsigijimo verte, kadangi, kaip patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas vyr. buhalteris R.

K., nusidėvėjimas joms neskaičiuojamas, jis skaičiuojamas tik ilgalaikiam turtui. Atsakovės teigimu, kadangi atsargos įgytos seniai 1998–2010 m.(t. 1, b. l. 156–175, t. 2, b. l. 4–19), todėl dabartinė jų vertė yra kur kas mažesnė, nei jų įsigijimo vertė. Tai patvirtina ir atsakovės pateikta UAB „Audito sprendimai“ 2014-06-05 specialisto ataskaita „Dėl atsargų apskaitos reglamentavimo“ (t. 2, b. l. 134–140), kurioje nurodyta, kad atsargos apskaitoje įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę jos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynÄ ja galimo realizavimo verte, ta, kuri iÅ¡ jų mažesnė, todėl pirmiausiai reikėtų neperduotas (nerastas) atsargas įvertinti, ar jos iÅ¡ viso bÅ«tų tinkamos pardavimui ir, atsižvelgiant į tai, kad jos įsigytos labai seniai, tai yra 1998–2010 metais jas atitinkamai nuvertinti.

Todėl atsakovė, ginčydama žalos dydį dėl jos neperduotų atsargų vertės, mano esant galimu remtis byloje nustatytu faktu, kad administratorius tas atsargas, kurias atsakovė realiai buvo perdavusi, pardavė už vertę, faktiÅ¡kai atitinkančiÄ vos 5,74 % (235 432,54 Lt apskaitytas turtas parduotas už 13 500 Lt) jų įsigijimo vertės (t. 2, b. l. 21–35, 50–65). Tačiau administratorius pardavė kitas konkrečias ir tam tikros konkrečios bÅ«klės jam perduotas atsargas, kurios negali bÅ«ti tapatinamos su tomis atsargomis, kurios jam nebuvo perduotos.

Todėl atsakovės nurodytas argumentas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu neperduotų atsargų vertei nustatyti, tačiau į tai gali būti atsižvelgta nustatant žalos dydį. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė negali tiksliai įrodyti nuostolių dydį dėl atsakovės neperduotų atsargų praradimo, kadangi Å¡ių atsargų nėra ir nėra galimybės nustatyti jų rinkos vertę. Bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės atnaujinus ir Å¡alims pasiÅ«lius pateikti papildomus įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, t. y. pateikti specialių žinių turinčių asmenų atliktÄ atsargų, kurios nebuvo perduotos administratoriui, rinkos vertės nustatymÄ , atsižvelgiant į atsargų įsigijimo laikÄ , paaiÅ¡kėjo, kad toks turto vertinimas, nesant vertinamo turto, yra negalimas (t. 2, b. l. 117), kÄ patvirtino ir abi Å¡alys bei jų atstovai savo paaiÅ¡kinimais bylos nagrinėjimo metu.

Jie nurodė, kad kreipėsi net į kelis turto vertintojus, tačiau jiems buvo atsakyta, kad turto vertintojas turto, kurio nėra, negali vertinti. Dėl Å¡ios priežasties nėra galimybės byloje paskirti ir turto vertinimo ekspertizės. Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės nuostoliai dėl prarasto turto – atsargų negali bÅ«ti vertinami jų įsigijimo verte, o turto nėra, nes jis neperduotas, ir jo negalima įvertinti, todėl darytina iÅ¡vada, kad nuostolių dėl neperduotų atsargų dydis, atsižvelgiant į jų įsigijimo laikÄ ir paskirtį, galėtų bÅ«ti nustatytas, remiantis byloje nustatytu faktu, kad administratorius tas atsargas, kurias atsakovė realiai buvo perdavusi, pardavė už vertę, faktiÅ¡kai atitinkančiÄ vos 5,74 % jų įsigijimo vertės. Teismas, remdamasis jam įstatymo deleguota teise nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad nuostolių dydis dėl neperduotų atsargų Å¡iuo atveju yra 13 850,09 Lt (241 290,75 Lt (atsargų įsigijimo vertė) x 5,74 %).

Todėl bendras ieÅ¡kovės žalos, patirtos dėl neperduoto turto, dydis yra 19 493,54 Lt (13 850,09 Lt + 5 643,45 Lt) Atsakovės praÅ¡ymas sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės administratoriaus netinkamus veiksmus perimant turtÄ ir nesiimant priemonių jį iÅ¡saugoti, atmestinas. CK 6. 282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Kaip nurodyta, atsakovės kaltė dėl prarasto turto nepaneigta, o administratoriaus neteisėti veiksmai nenustatyti.Atsakovė taip pat praÅ¡o sumažinti atlygintinos žalos dydį ir dėl jos sunkios turtinės padėties. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teismo nuomone, nors atsakovė pateikė duomenis, jog ji nekilnojamų daiktų ir transporto priemonių neturi (t. 2, b. l. 128 –129), jos uždarbis nedidelis (apie 450 Lt) (t. 2, b. l. 104–105, 130–131), ji turi sveikatos problemų (t. 2, b. l. 103) ir yra iÅ¡keldinta iÅ¡ buto (t.2, b. l. 118–127), tačiau atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis nustatytas tik apytikriai, o turto įvertinti nebuvo galima tik dėl to, kad jis atsakovės nebuvo perduotas bei remiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, dar didesnis žalos dydžio sumažinimas reikÅ¡tų atsakovės interesų suabsoliutinimÄ , o kreditorių teisių sumenkinimÄ .

Todėl teismas atsakovės praÅ¡ymÄ sumažinti atlygintinos žalos dydį atmeta, kaip nepagrįstÄ .IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), t. y. žyminis mokestis – 584,81 Lt (19 493,54 Lt x 3 %).Kadangi ieÅ¡kovė, vykdydama teismo nurodymÄ , į teismo depozitinę sÄ skaitÄ yra įneÅ¡usi 5 000 Lt užstatÄ atsargų rinkos vertės nustatymui atlikti, tačiau paaiÅ¡kėjusi, kad tokia ekspertizė, nesant turto, yra negalima, Å¡i pinigų suma grÄ Å¾intina ieÅ¡kovei.

              Teisėja, vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės Ritos J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „KDS statyba“ (įmonės kodas 132124637) 19 493,54 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2013-07-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o valstybei – 584,81 Lt žyminį mokestį.IeÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „KDS statyba“ grÄ Å¾inti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tÄ 5 000 Lt užstatÄ turto vertinimui atlikti.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .             Teisėja                                                                                                                      Nijolia Indreikienė   Â