cd918e85-e3f8-469a-bd5e-b0a584b25527 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja Jūratė Jakubonienė                                                                 Baudžiamoji byla Nr. 1-86-478/2015Teisėjas Vitalijus Krivičius                                                    Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00161-2013-7                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.2.; 2.4.7.             KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Olego Šibkovo ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistajam P. L. ir jo gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, nuteistajam V.

P. ir jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam A. R. ir jo gynėjai advokatei Loretai DaukÅ¡ienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. R., V. P., P. L. apeliacinius skundus dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis BK 64 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, prie Å¡iuo nusprendžiu paskirtos 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirtos subendrintos 3 (trijų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies dalis – 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai ir 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo salėje. Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena – 2014 m. liepos 23 d. V. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2013-03-25 iki 2013-03-27 (dvi paros) ir suėmime nuo 2013-03-27 iki 2014-07-23.

Paskirta V. P. kardomoji priemonė – suėmimas – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama. Bausmės pradžia – nuosprendžio paskelbimo diena – 2014 m. liepos 23 d. A. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme nuo 2013 -03-25 iki 2013-03-27 (dvi paros) ir suėmime nuo 2013-03-27 iki 2013-05-17.

A. R. 2013-05-20 paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė) ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo diena.Solidariai iÅ¡ P. L., V. P., A. R. priteista 12882,43 Lt (dvylika tÅ«kstančių aÅ¡tuoni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litai ir 43 ct) proceso iÅ¡laidų valstybei.IÅ¡ P. L. priteista valstybei 1426,80 Lt (vienas tÅ«kstantis keturi Å¡imtai dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡i litai ir 80 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ .IÅ¡ V.

P. priteista valstybei 320 Lt (trys Å¡imtai dvideÅ¡imt litų) už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : P. L. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013-03-04 – 2013-03-25 laikotarpyje, tikslesnis laikas nenustatytas, atlikdamas terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. BiliÅ«no g. 14, Kybartai, VilkaviÅ¡kio raj. sav., davė nurodymus telefonu ir taip organizavo narkotinės ir psichotropinės medžiagos disponavimÄ turint tikslÄ jas platinti, t. y. telefonu nurodė A.

R. ir V. P. neteisėtai įgyti, gabenti, turint tikslÄ platinti, narkotinę ir psichotropinę medžiagÄ , dėl ko A. R. ir V. P., vykdydami P. L. nurodymÄ , laikotarpyje 2013-03-04 – 2013-03-25, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens A. R. įgijo narkotinės medžiagos – 0,796 g. heroino ir psichotropinės medžiagos – 2,218 g. metamfetamino, įgytas medžiagas A. R. kartu su V. P. supakavo į paketÄ ir 2013-03-25 A. R. kartu su V. P. automobiliu AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu A.

R., gabeno iÅ¡ Kauno rajono į Kybartų pataisos namus su tikslu platinti, t. y. permesti į Kybartų pataisos namus, adresu J. BiliÅ«no g. 14, Kybartai, VilkaviÅ¡kio r. sav., tačiau 2013-03-25, apie 22 val., prie Kybartų pataisos namų teritorijos A. R. ir V. P. buvo sulaikyti Kybartų pataiso namų pareigÅ«nų. V. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vykdydamas Kybartų pataisos namuose, adresu J. BiliÅ«no g. 14, Kybartai, VilkaviÅ¡kio r. sav., bausmę atliekančio nuteistojo P. L. nurodymus, duotus laikotarpyje 2013-03-04 – 2013-03-25, tikslesnis laikas nenustatytas, neteisėtai įgyti, gabenti, turint tikslÄ platinti, narkotinę ir psichotropinę medžiagÄ , A.

R. laikotarpyje nuo 2013-03-04 iki 2013-03-25, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijus narkotinės medžiagos – 0,796 g. heroino ir psichotropinės medžiagos – 2,218 g. metamfetamino, įgytas A. R. medžiagas V. P. kartu su A. R. supakavo į paketÄ ir 2013-03-25 V. P. kartu su A. R. automobiliu AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. R., minėtas medžiagas gabeno iÅ¡ Kauno rajono į Kybartų pataisos namus su tikslu platinti, t. y. permesti į Kybartų pataisos namus, adresu J.

BiliÅ«no g. 14, Kybartai, VilkaviÅ¡kio r. sav., tačiau 2013-03-25, apie 22 val., prie Kybartų pataisos namų teritorijos V. P. kartu su A. R. buvo sulaikyti Kybartų pataiso namų pareigÅ«nų. A. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vykdydamas Kybartų pataisos namuose, adresu J. BiliÅ«no g. 14, Kybartai, VilkaviÅ¡kio r. sav., bausmę atliekančio nuteistojo P. L. nurodymus, duotus laikotarpyje nuo 2013-03-04 iki 2013-03-25, tikslesnis laikas nenustatytas, neteisėtai įgyti, gabenti, turint tikslÄ platinti, narkotinę ir psichotropinę medžiagÄ , A.

R. laikotarpyje nuo 2013-03-04 iki 2013-03-25, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos – 0,796 g. heroino ir psichotropinės medžiagos – 2,218 g. metamfetamino, įgytas medžiagas kartu su V. P. supakavo į paketÄ ir 2013-03-25 kartu su V. P. automobiliu AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu A. R., gabeno iÅ¡ Kauno rajono į Kybartų pataisos namus su tikslu platinti, t. y. permesti į Kybartų pataisos namus, adresu J. BiliÅ«no g. 14, Kybartai, VilkaviÅ¡kio r. sav., tačiau 2013-03-25, apie 22 val., prie Kybartų pataisos namų teritorijos A.

R. kartu su V. P. buvo sulaikyti Kybartų pataiso namų pareigÅ«nų. Nuteistasis P. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendį ir sumažinti jam bausmę. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino dėl padaryto nusikaltimo, į narkotikų kiekį bei nusikaltimo sudėtingumÄ , kad narkotines priemones siekė įgyti savo reikmėms, todėl nepagrįstai jam buvo paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.Nuteistasis V.

P. apeliaciniu skundu praÅ¡o sumažinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, paskiriant 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo ir paleisti jį į laisvę, paskiriant jam gydymÄ nuo alkoholizmo, taip pat panaikinti teismo iÅ¡laidų priteisimÄ , kadangi BPK 104 straipsnio 1 dalis numato, jog iÅ¡laidos ekspertui ir specialistui atlyginamos iÅ¡ ikiteisminio tyrimo, prokuratÅ«ros ar teismo lėšų.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jam nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta.

Jis nuo pat sulaikymo iki nuosprendžio paskelbimo pripažino savo kaltę ir tikrai labai nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad jis tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, yra neteisinga. Jis prisipažino kÄ padaręs, nieko neslėpdamas, per pirmÄ apklausÄ . Nuosprendyje teisingai nurodyta, kad jis teistas tris kartus: pirmÄ kartÄ , 2005 metais, bÅ«damas Å¡eÅ¡iolikos, 2008 metais – už plėšimÄ , kurį padarė 2005 m., trečiÄ kartÄ â€“ 2010 metais už vagystę – kai pavogė sesers vyro maÅ¡inÄ , tačiau jis nėra recidyvistas.

Šį nusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, supranta, kad tai sunkinanti aplinkybė ir blaivas tokios kvailystės nebÅ«tų padaręs, ir tai nepateisina jo elgesio, tačiau LukiÅ¡kių TI-K iki teismo prabuvęs 1 m. ir 4 mėn., pasikeitė, pasimokė iÅ¡ savo poelgio. Taip pasielgė nesuprasdamas, kad daro sunkų nusikaltimÄ . Jis mano, kad suėmime prabÅ«tas laikas yra didelė pamoka, o bÅ«damas laisvėje susitvarkys savo gyvenimÄ , jis nori dirbti, kurti Å¡eimÄ , atsiriboti nuo visų nedorybių, tačiau VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas į tai neatsižvelgė, skirdamas per griežtÄ bausmę.

Teismas neatsižvelgė, kad jo, kaip bendrininko vaidmuo, darant nusikaltimÄ buvo antraeilis, visiÅ¡kai prisipažino ir labai gailėjosi, veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ , narkotikų kiekis buvo labai mažas ir tai nebuvo platinimas, juos turėjo permesti tik vieno žmogaus vartojimui, žala nepadaryta. Be to, suėmime prabuvo daugiau nei vienus metus ir keturis mėnesius, t. y. procesas užtruko labai ilgai, nors byla nebuvo didelės apimties, dėl to jis patyrė procesinius suvaržymus ir ilgÄ laikÄ buvo nežinioje dėl savo ateities, o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nustatęs, jog ilgai užtrukęs teismo procesas yra viena iÅ¡ priežasčių sumažinti bausmę.

Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendį dalyje, kuriuo jis pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 5 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti.Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė įrodymus, o tai lėmė, kad netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , neiÅ¡samiai ir netinkamai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir jį nuteisė per griežta laisvės atėmimo bausme, todėl laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir dalyje dėl jo nuteisimo turėtų bÅ«ti panaikintas, o jo atžvilgiu priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, kadangi teismas tinkamai neiÅ¡analizavo ir neįvertino teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, nevertino jų kompleksiÅ¡kai.

Teismo apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡ esmės apsiribota parodymų turinio iÅ¡dėstymu (ir ne visais atvejais pakankamai iÅ¡samiu), tačiau ne iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas nenurodė motyvų ir argumentų, kokie konkrečiai įrodymai ir kodėl patvirtina nustatytas aplinkybes, kodėl vienus ar kitus duomenis teismas atmetė ar priėmė. Darydamas kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas dėl jo veiksmų, darant inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas iÅ¡ esmės remiasi tik prielaidomis, iÅ¡ kurių daro kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, nepagrįstas byloje esančių įrodymų visetu.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kaltinamųjų, tarp jų ir A.

R. kaltė įrodyta liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais, nepagrįsta, nes teismas juos netinkamai įvertino. Pirmosios instancijos teismas iš esmės apkaltinamojo nuosprendžio išvadas ir jo kaltę grindžia netiesioginiais įrodymais, o tiesioginių įrodymų nėra, iš esmės kaltė grindžiama vieninteliu įrodymu – telefoninių pokalbių ir SMS žinučių suvestine bei šių pokalbių stenogramomis (garso įrašu), iš kurių daromos prielaidomis ir išvedžiojimais grįstos išvados, kurių nepatvirtino kiti byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai, specialistų išvados, asmens ir daiktų apžiūros protokolai).Išdėstęs BK 260 straipsnio 1 dalies turinį ir nurodęs, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, nuteistasis nurodo, kad jo veiksmuose nėra nei objektyviosios, nei subjektyviosios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių visumos.

Pažymėdamas, kad teisėtas ir teisingas nuosprendis byloje gali bÅ«ti priimtas tik tinkamai nustačius kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų tyčios turinį, įvertinus visas įvykio aplinkybes ir atskirai iÅ¡analizavus kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų veiksmus įvykio metu, nuteistasis nurodo, kad teismas netinkamai nustatė jo tyčios turinį. Byloje nėra nustatytas nei tikslus laikas, kada esÄ P. L. jam davė nurodymus neteisėtai įgyti, gabenti, turint tikslÄ platinti, narkotinę ar psichotropinę medžiagÄ (nurodomas tik apytikslis laikotarpis nuo 2013-03-04 iki 2013-03-25, tikslesnis laikas nenustatytas), nei tiksli diena, vieta ir asmuo, iÅ¡ kurio esÄ jis, vykdydamas P. L. nurodymus, įgijo narkotines medžiagas (nurodomas tik apytikslis laikotarpis nuo 2013-03-04 iki 2013-03-25).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visų nuteistųjų parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip užimtÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant padėti apeliantui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o P. L. suÅ¡velninti jam gresiančias pasekmes.

Teismas išvados, kad kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi, nedera tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais duomenimis, visiškai nemotyvavo. Be to, jo nurodytas aplinkybes patvirtino ir kiti nuteistieji, jų duoti parodymai tarpusavyje sutampa, iš esmės neprieštarauja. Nuteistasis nurodo, kad teismo posėdžio metu neneigė, kad P. L. pažįsta daug metų, bendravo su juo ir anksčiau. Pastarasis 2013-03-25 paprašė nuvežti žmogų, kaip paaiškėjo V. P., kurio anksčiau nepažinojo, iš Kauno į Kybartus.

Jį paėmė iÅ¡ Karmėlavos, važiuojant kartu, pakeliui užsuko paimti apelianto sutuoktinę V. R.. KÄ V. P. turėjo su savimi, jis nežinojo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios aplinkybės, kad apeliantui užsukus į namus, automobilyje V. P. apie 10-15 min. buvo vienas. Jis sėdėjo automobilio gale, jokio paketo pas jį nematė, kÄ jis veikė – nežino. V. P. paleido jo nurodytoje vietoje, kokiu tikslu jis važiavo į Kybartus, nežinoma. Å ias aplinkybes patvirtino ir V. P. teismo posėdžio metu parodęs, kad su apeliantu paketo, kurį ketino permesti į pataisos namų teritorijÄ , nepakavo, kamuoliukas su narkotinėmis medžiagomis, sėdant į automobilį, jau buvo pagamintas ir buvo jo sportinio džemperio kiÅ¡enėje, anksčiau jie nebuvo pažįstami.

Aplinkybė, kad esÄ narkotines medžiagas V. P. pakavo su A. R., buvo užfiksuota 2013-12-23 Kauno apygardos teisme teismo posėdžio protokole (t. 3, b. l. 115-116), sprendžiant klausimÄ dėl jo suėmimo pratęsimo, tačiau teismo posėdžio metu V. P. paneigė taip sakęs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, V. P. taip pat nurodė, kad už jo vežimÄ iÅ¡ Karmėlavos į Kybartus jis nieko nežadėjo ir nemokėjo (t. 3., b. l. 74.). Fakto, kad apeliantas galimai gamino paketÄ su narkotinėmis medžiagomis, nepatvirtina nei vienas byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas, ant pas V.

P. rasto paketo su narkotinėmis medžiagomis apelianto DNR ar rankos pėdsakų nerasta. 2013-05-23 specialisto išvadoje Nr. 140-(2086)IS1-2708 nustatyta, kad ant iš automobilio AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paimto lipnios juostos ritinėlio išryškėjęs vienas rankos pėdsakas, kuris nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 4, yra paliktas V. P. kairės rankos delno (t. 2, b. l. 30-34). Šis įrodymas, vertinant visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat paneigia apelianto kaltę.

P. L. teismo posėdžio metu parodė, kad apeliantÄ pažįsta apie 10 metų, patvirtino, jog 2013-03-25 paprašė, kad jis nuvežtų V. P. į Kybartų pataisos namus, patvirtino jo aplinkybę, jog apeliantui nebuvo žinoma, kokiu tikslu jis ten buvo vežamas, jog V. P. paketÄ davė ketvirti asmenys. Jis taip pat patvirtino, kad apeliantui jokių nurodymų nedavė, tik paprašė atvežti žmogų, kad V. P. buvo surastas kitų asmenų, kad permestų paketÄ su kvaiÅ¡alais į pataisos namų teritorijÄ , o apie tai apeliantas neturėjo žinoti, patvirtino, jog paketÄ V.

P. padavė kiti asmenys, ne apeliantas.Teismo posėdžio metu jo sutuoktinė V. R. taip pat iÅ¡ dalies patvirtino apelianto duotus parodymus, nurodydama, kad apeliantas paskambinęs, jÄ pakvietė važiuoti kartu. Jam atvažiavus jos paimti, ji automobilyje atsisėdo priekyje, matė gale sėdintį žmogų, važiuojant su juo nebendravo. Patvirtino, kad pažįsta P. L., kadangi A. R. kartu su juo atlikinėjo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose. Kartu buvo atvažiavę į pasimatymÄ Ä¯ Kybartų pataisos namus, prieÅ¡ įvykį, nes P. L. ruošėsi tuoktis, apie tai su juo ir buvo kalbamasi, taip pat jog yra telefonu bendravusi su P. L., telefono numeris yra likęs pas jÄ .

Patvirtino, kad nebuvo kalbos, kokiu tikslu buvo važiuojama į Kybartus.Byloje esantys rašytiniai įrodymai: nuteistojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siutinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės kopija, kurioje užfiksuota, kad 2013-03-05 P. L. susitiko su A. R. ir jo sutuoktine V. R. (t. 1., b. I. 32-33), bei 2013-03-05 kasos pajamų orderis, kuriame nurodyta, kad P. L. priima 150 Lt iš apelianto A. R. (t. 1., b. l. 35), 2013-01-01 – 2013-06-02 Kybartų pataisos namų AB „Swedbank“ išrašo kopija, kurioje užfiksuota, kad 2013-03-12 V.

R. pervedė P. L. 90 Lt, 2013-05-09 pervedė 50 Lt (t. 1., b. l. 36). Tai patvirtina, kad su P. L. apeliantas ir jo sutuoktinė V. R. bendravo jau seniai, sutuoktinė ne kartÄ anksčiau pervedė pinigus P. L..Kiti byloje apklausti liudytojai (pareigÅ«nai D. P., V. K., G. S.) aplinkybių, kurios patvirtintų apelianto kaltę, nenurodė, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , kad jo kaltę patvirtina liudytojų parodymai.Apeliantas nesupranta, kokiu pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ byloje esančios mobilaus ryÅ¡io telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi V.

R., abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriais naudojasi A. R., abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. P., įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinutes, bokštus per kuriuos jungėsi prie tinklo, išklotinių matyti, kad V. R., kurios galimai naudojamu mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo naudotis vyras A. R., bendravo su V. P., kurio mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini): 2013-03-25 (skambinta ir rašytos SMS žinutės).

Vien ta aplinkybė, jog nurodytas abonento numeris, priklausantis sutuoktinei V. R., neginčijamai nepatvirtina tos aplinkybės, jog nurodytu mobilaus ryÅ¡io telefono abonentu galėjo naudotis A. R.. Tai yra tik prielaida. Tokia pat prielaida grįsta ir iÅ¡vada, jog V. R., kurios galimai naudojamu mobilaus ryÅ¡io telefono abonentu Nr(duomenys neskelbtini)galėjo naudotis vyras A. R., bendravo su P. L., kurio mobilaus ryÅ¡io telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini): 2013-03-07, 2013-03-20, 2013-03-25. Apeliantas nesupranta, ir kokiu pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pokalbių bei SMS žinučių suvestinėje užfiksuotuose pokalbiuose bei žinučių tekstuose užfiksuoti duomenys (t. 1., b. l. 69-114) patvirtina, kad P. L. ieÅ¡kojo, kur įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, organizavo jų gabenimÄ ir permetimÄ Ä¯ Kybartų pataisos namų teritorijÄ bei jų suradimÄ ir paėmimÄ Å¡ios įstaigos viduje, bei kita iÅ¡vada, jog asmens, kuris vykdys permetimÄ , paieÅ¡kÄ vykdė kartu su apeliantu bei su apeliantu aptarinėjo permetimo, supakavimo, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo jam detales.

Tokios iÅ¡vados negalima daryti, pokalbiai yra neriÅ¡lÅ«s, juose nėra minimi konkretÅ«s veiksmai, iÅ¡ pokalbio turinio matyti, kad niekur nėra kalbama konkrečiai apie narkotines ar psichotropines medžiagas, ar, juo labiau, jų įgijimÄ , gabenimÄ ir platinimÄ . Pokalbių bei SMS žinučių suvestinėje užfiksuotų aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.Apeliantas nesutinka, kad teismo nurodyta aplinkybė, jog iÅ¡ pokalbio Nr. 595 matyti, kad jam 2013-03-25 nurodoma nupirkti Å¡viečiančių lazdelių iÅ¡ žūklės prekių parduotuvės, o iÅ¡ 2013-03-26 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad iÅ¡ automobilio AUDI A4 paimtos 3 mėlynos spalvos pakuotės su žvejybos Å¡vieselėmis, patvirtina jo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Teismas netinkamai aiÅ¡kina ir iÅ¡kraipo Specialisto iÅ¡vadoje pateiktas iÅ¡vadas, nurodydamas, kad iÅ¡ pokalbio Nr. 651 stenogramos matyti, kad 2013-03-25, 17:40 val., pokalbis vyko tarp P. L. ir A. R. ir kad iÅ¡ Å¡io pokalbio matyti, jog į Kybartų pataisos namus ruoÅ¡iamasi permesti dvi skirtingas medžiagas. Be to, kad specialistas nurodė, jog pokalbis Nr. 651 yra tarp P. L. ir A. R., ir kad pokalbiuose Nr. 430 ir 451 jis tiesiogiai įvardijo, kad bendrauja su P. L.. Apeliantas nurodo, kad telefoninių pokalbių ir SMS žinučių iÅ¡klotinė bei jų stenograma (t. 1., b. l. 68-114) turėjo bÅ«ti įvertintas kritiÅ¡kai, kadangi 2013-10-30 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2495 (13), atsakant į specialistams pateiktÄ klausimÄ , buvo pateikta tikėtina, tačiau ne kategoriÅ¡ka, iÅ¡vada (t. 2., b. l. 61-80).

Tyrimui buvo pateikta kompaktinė plokÅ¡telė su tiriamaisiais ir lyginamaisiais garso įraÅ¡ais ir pokalbių stenogramos, ir specialistams buvo pateiktas klausimas, kelių žmonių pokalbis yra užfiksuotas tirti pateiktuose garso įraÅ¡uose, bei ar užfiksuoti A. R. ir P. L. balsas ir kalba. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Specialisto iÅ¡vadÄ , neįvertindamas, kad joje nurodyta, jog audityviniu bÅ«du (kaip suvokiami bendrieji balso ir kalbos ypatumai) specialistai, palyginę P. L. bei tiriamuosiuose garso įraÅ¡uose užfiksuotų asmenų balsus, kalbÄ , nustatė, kad tiriamajame garso įraÅ¡e Nr. 722 frazę:

„Ir karoče nu vsio lagerio kampas matosi kur sustosi maÅ¡inÄ paliksi ten kur nors pavažiavęs ten prie tų namų“, tikėtina, kad pasakė P. L.. Taip pat tokiu pat bÅ«du palyginę A. R. ir tiriamuosiuose garso įraÅ¡uose užfiksuotų asmenų balsus ir kalbÄ , nustatė, jog tik tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įraÅ¡uose Nr. 430, 451, 468, 474, 481, 587, 592, 595, 604, 617, 651, 657, 666, 672, 695, 697, 715, 748, 751, asmens, kuris pateiktose stenogramose žymimas „A.R.“, ir tiriamajame garso įraÅ¡e Nr. 675, kuris stenogramoje žymimas „V“, balsas ir kalba yra A.

R.. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, jog specialistai nustatė, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 430, 451, 468, 474, 481, 587, 604, 695, fiksuoto asmens, kuris pateiktose stenogramose žymimas „A.R.“ kalbos signalas yra nepakankamos kokybės, vietomis užtriukšmintas ir iškraipytas, o tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 592, 595, 617, 672, 697, 748 užfiksuoto asmens, kuris pateiktose stenogramose žymimas „A.R.“ ir tiriamajame garso įraše Nr. 675 užfiksuoto asmens, kuris stenogramoje žymimas „V“, kalbos signalas yra silpnas ir iškraipytas, išrinktos kalbinės medžiagos kiekis yra ne daugiau nei 9 sek.

Tiriamuosiuose garso įraÅ¡uose Nr. 651, 657, 666, 715, 751 užfiksuoto asmens, kuris pateiktose stenogramose žymimas „A.R.“, kalbos signalas yra prastos kokybės: silpnas, iÅ¡kraipytas ir užtriukÅ¡mintas, vietomis fone kalba kiti asmenys. Dėl Å¡ių ir kitų specialisto iÅ¡vadoje nurodytų priežasčių padaryta tik tikėtina iÅ¡vada, kad pagal balsÄ , kalba yra A. R.. Tiriamuosiuose garso įraÅ¡uose Nr. 599, 722, 723, 746 užfiksuoto asmens, kuris stenogramoje žymimas „A.R.“ kalbos signalas yra silpnas, iÅ¡kraipytas, iÅ¡rinktos kokybiÅ¡kos kalbinės medžiagos kiekis yra ne daugiau nei 4 sek.

Tokios trukmės ir kokybės kalbinė medžiaga yra netinkama jokiems identifikaciniams tyrimams pagal balsÄ ir kalbÄ atlikti, todėl užfiksuoto asmens, kuris stenogramoje žymimas „A. R.“ identifikuoti pagal balsÄ ir kalbÄ , negalima. Be to, teismas telefoninius pokalbius ir SMS žinutes vertino atsietai, atskirus jų epizodus, tačiau ne visumoje.Byloje esantys įrodymai prieÅ¡ingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, kad bÅ«tent jis, A. R., neteisėtai įgijo, disponavo (įgijo bei gabeno) narkotinę medžiagÄ â€“0,796 g. heroino ir psichotropinę medžiagÄ â€“ 2,218 g. metamfetamino, kadangi byloje nėra nustatyta nei vieta, nei laikas ir asmuo, iÅ¡ kurio galimai buvo įgytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

Juo labiau, kad veiksmuose nėra nustatyta tiesioginė tyčia, tik kuriai esant asmuo gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.Apeliantas nurodo, kad iÅ¡ nuosprendžio turinio nėra suprantama, koks buvo jo, kaip bendrininko, vaidmuo, nėra detalizuojama ir argumentuojama, kokiais veiksmais jis realizavo bendrÄ nusikalstamÄ ketinimÄ . Apsiribota tik lakoniÅ¡ka iÅ¡vada, kad jis ir V. P. įgijo, gabeno narkotines medžiagas, turint tikslÄ jas platinti. IÅ¡ Å¡ios iÅ¡vados galima daryti tik prielaidÄ , kad teismas apeliantÄ laiko nusikalstamos veikos vykdytoju, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės to nepatvirtina.

Jo veiksmai, t. y. P. L. praÅ¡ymu asmens (V. P.) nuvežimas į pataisos namus, esančius Kybartuose, galimai galėjo bÅ«ti vertinami tik kaip padėjėjo, o ne kaip vykdytojo. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o turi bÅ«ti grindžiamas iÅ¡vadomis, pagrįstomis įrodymais, neginčijimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktas).

Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, kuris numato, jog visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, jei Å¡ių abejonių nėra galimybės paneigti. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaitinamojo naudai (Barber Messeguė and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).Skunde pažymima, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iÅ¡analizavus bei įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne vertinant juos atsietai, kÄ padarė pirmosios instancijos teismas, laikytina, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl visos abejonės turėjo bÅ«ti vertinamos apelianto naudai.

Skunde nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas ir dėl Å¡ios dalies priimtinas naujas – iÅ¡teisinamasis nuosprendis.Apeliantas nesutinka ir su paskirta 5 (penkerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, nes ji prieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai ir logikai – teismas neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, be to, nuosprendyje pažymėta, kad ankstesni teistumai nėra susiję su Å¡iuo nauju nusikaltimu, todėl, įvertinus byloje esančių aplinkybių visumÄ , turėjo bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, artima BK 260 straipsnio 1 dalies bausmės vidurkiui.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis P. L. ir jo gynėja advokatė Irena Sabaitienė, nuteistasis V.

P. ir jo gynėja advokatė Ramutė Budrytė, nuteistasis A. R. ir jo gynėja advokatė Loreta DaukÅ¡ienė prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų V. P. ir A. R. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Nuteistieji P. L., V. P. apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės kelia tik bausmės individualizavimo klausimÄ , neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, V. P. neginčija ir jos kvalifikacijos, tačiau P. L. tvirtina, kad narkotines medžiagas siekė įgyti tik savo reikmėms, taigi, nesutinka ir su veikos kvalifikacija, o nuteistasis A.

R. ginčija savo kaltę ir praÅ¡o jį iÅ¡teisinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Dėl nuteistųjų P. L., V.

P. apeliacinių skundų. Kolegija pažymi, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sÄ voka ir jos paskirtis. Ä®statyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Ä®statyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatÄ , kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino P. L. ir V. P. bausmių individualizavimui aktualias aplinkybes ir jiems paskyrė teisingas bausmes.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Å iuo atveju, nei P. L., nei V. P. atveju tokia situacija nėra susidariusi. P. L. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad telefonu nurodė A.

R. ir V. P. neteisėtai įgyti, gabenti, turint tikslÄ platinti, narkotinę ir psichotropinę medžiagÄ ir taip organizavo narkotinės ir psichotropinės medžiagos disponavimÄ turint tikslÄ jas platinti. Nuteistasis tvirtina, kad jis siekė įgyti narkotines medžiagas tik saviems tikslams, nes pats vartoja narkotikus, ir neturėjo tikslo jų platinti. Visgi, Å¡ie argumentai nelemia nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir bausmės dydžio. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkavimui bÅ«dinga tai, kad darant tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Vienas iÅ¡ bendrininkų – tai organizatorius, kuris parengia nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovauja. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz., duoda jiems pinigus, kad Å¡ie jam nupirktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui).

Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei Å¡ių asmenų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobÅ«dį, ryÅ¡ius, veiksmų bendrumÄ , suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobÅ«dį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinų medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti organizatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-173/2014).Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų analizę, padarė iÅ¡vadÄ , kad P. L. parengė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai vadovavo.

P. L. pats pripažino, kad prašė A. R. atvežti žmogų, kuris permes į Kybartų pataisos namus narkotines medžiagas – heroinÄ , amfetaminÄ . IÅ¡ byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, kad P. L. itin aktyviai ieÅ¡kojo metamfetamino ir heroino, davė nurodymus A. R. iÅ¡ ko Å¡ias medžiagas paimti, kaip supakuoti, pats aktyviai ieÅ¡kojo asmens, kuris Å¡ias medžiagas permestų į pataisos namų teritorijÄ , siÅ«lė už tai atlyginimÄ . Davė nurodymus, kaip, kada ir iÅ¡ kur turi bÅ«ti atliktas permetimas, nuolat palaikė telefoninį ryšį su A.

R. ir V. P. ir, jiems atvykus prie Kybartų pataisos namų, koordinavo narkotinių medžiagų permetimo operacijÄ . Ä®vertinus bendrininkų tarpusavio susitarimo pobÅ«dį, ryšį, veiksmų bendrumÄ , suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, jų, ypač P. L. veiksmų pobÅ«dį, konstatuotina, kad nuosprendyje pagrįstai pripažinta, jog P. L. organizavo neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti (BK 260 straipsnio 1 dalis). Taigi, neabejotinai tokie P. L. veiksmai vertintini kaip organizatoriaus ir, atsižvelgus į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , jų kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės apelianto argumentai, kad narkotines medžiagas jis siekė įsigyti tik savo reikmėm.Atsižvelgus į pastarÄ jÄ aplinkybę, skirdamas P. L. bausmę, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje, bei atsižvelgė į jo, kaip organizatoriaus, vaidmenį.Nors pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d.

įsakymu Nr. V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (Žin., 2012, Nr. 139-7136) narkotinės medžiagos – 0,796 g heroino ir psichotropinės medžiagos – 2,218 g metamfetamino kiekis nėra didelis ar labai didelis, tačiau jis žymiai virÅ¡ija nedidelio kiekio ribÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad veika buvo mažiau pavojinga, be to, Å¡i aplinkybė nulėmė veikos kvalifikavimÄ pagal Å¡velnesnį baudžiamojo kodekso straipsnį.NežiÅ«rint į tai, kad nuteistojo nuomonė prieÅ¡inga, nėra ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nors nuteistasis iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau dalinis kaltės pripažinimas neatitinka lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sÄ vokos. Kad pripažinti, jog nuteistojo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaltininkas turi prisipažinti padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėtis arba padėti iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å iuo atveju, P. L. tik pripažino, kad siekė įgyti narkotinių medžiagų savom reikmėm ir prašė A.

R. atvežti iki pataisos namų žmogų, tačiau neigė, kad A. R. sakęs, kokiu tikslu tÄ Å¾mogų reikia atvežti, kad jis atgabens narkotines medžiagas permetimui į pataisos namų teritorijÄ . Taip pat neigė davęs kokius nors nurodymus A. R. dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir jų pristatymo, nepatvirtino strategavęs jo veiksmų. Apskritai neigė, kad A. R. kÄ nors žinojo apie narkotines medžiagas, ir kad V. P. jas veža. Tačiau tokie nuteistojo argumentai vertintini tik kaip siekis padėti A.

R. iÅ¡vengi baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip pripažino pats nuteistasis, jie yra seni pažįstami ir draugai. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir kitas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes: tai, kad P. L. anksčiau teistas du kartus, tyčinį sunkų nusikaltimÄ , kuriuo kaltintas, padarė atlikdamas terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, Kybartų pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, jis neįraÅ¡ytas į psichiatro įskaitÄ , todėl pagrindo abejoti kaltinamojo gebėjimu suvokti veikos pavojingumÄ , savo veiksmų prieÅ¡ingumÄ teisei bei juos valdyti nėra.

P. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, nors recidyvas ir nėra susijęs su nauju nusikaltimu, tačiau nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį bei dydį, buvo sunkaus nusikaltimo aktyvus organizatorius, į sunkaus nusikaltimo padarymÄ Ä¯traukė kitus asmenis, be to, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato iÅ¡imtinai tik laisvės atėmimo bausmę, taigi, P. L. pagrįstai skirta didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė.

Paskirtoji bausmė, nepažeidžiant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatų, subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-29 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, todėl pripažinti, kad P. L. paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ suÅ¡velninti, nėra jokio pagrindo. Nuteistasis V. P. taip pat mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, neatsižvelgus į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailėjosi, kad jo vaidmuo buvo antraeilis, veika nutrÅ«ko rengiantis padaryti nusikaltimÄ , o narkotikų kiekis buvo labai mažas, narkotikai turėjo bÅ«ti permesti tik vienam žmogui jo asmeniniam vartojimui, jis nepagrįstai pripažintas recidyvistu, be to, procesas užtruko labai ilgai.Pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad Å¡ios aplinkybės gali nulemti mažesnio dydžio, nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, laisvės atėmimo bausmės skyrimÄ , nėra.

Kaip jau minėta, taikyti nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, galima tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padeda iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.Nors nuteistasis pripažino, kad sutiko į Kybartų pataisos namų teritorijÄ permesti paketÄ , tačiau teisminio nagrinėjimo metu paneigė, kad žinojo, jog ten narkotinės medžiagos, taip pat paneigė aplinkybes, kad A.

R. kÄ nors žinojo apie jo vykimo tikslÄ , kad jis padėjo paruoÅ¡ti paketus ar žinojo, kad yra vežamos narkotinės medžiagos. Ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad suprato, jog jam duotame pakete yra narkotinės medžiagos, nes tokiu bÅ«du, kaip buvo supakuotas paketas, telefonai nepakuojami, teisminio nagrinėjimo metu Å¡iÄ aplinkybę paneigė. Tvirtino, kad nei jis pats, nei A. R. prie narkotinių medžiagų pakavimo neprisidėjo. ParuoÅ¡tus paketus jis gavo iÅ¡ Dariaus, tačiau Å¡io asmens jokių duomenų nepateikė.

Visgi, kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, svarstant suėmimo pratęsimo klausimÄ , V. P. nurodė, kad narkotines medžiagas pakavo kartu su A. R. (3 t., b. l. 115). Nuteistasis tvirtino A. R. nepažinojęs, jį matęs pirmÄ kartÄ , važiuojant maÅ¡inoje apie kelionės tikslÄ nekalbėję, kas pakankamai abejotina, nes bÅ«tent A. R. P. L. davė nurodymus į kuriÄ vietÄ atvažiuoti, kur pastatyti automobilį, kur iÅ¡leisti V. P. (1 t., b. l. 100).Tokie nenuoseklÅ«s ir kitai bylos medžiagai prieÅ¡taraujantys, dalį aplinkybių nutylintys V.

P. parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip kaltininko prisipažinimas ir gailestis dėl padarytos veikos, taip pat jie nepadėjo ir iÅ¡siaiÅ¡kinti joje dalyvavusių asmenų, o kaip tik prieÅ¡ingai, tokie parodymai vertintini tik kaip bandymas sumažinti tiek savo kaltę, tiek padėti iÅ¡vengti atsakomybės A. R.. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad V. P. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. PrieÅ¡ingai, jis buvo aktyvus nusikaltimo objektyviosios pusės vykdytojas, nes bÅ«tent jis už užmokestį sutiko vykdyti P. L. nurodymus ir į Kybartų pataisos namų teritorijÄ permesti narkotinę ir psichotropinę medžiagas, įgytas iÅ¡ nenustatyto asmens, paruošė jas permetimui ir turėjo su savimi gabenant į Kybartus, tai pat buvo pradėjęs realizuoti narkotinių medžiagų permetimÄ Ä¯ pataisos namų teritorijÄ , tačiau nespėjo Å¡io veiksmo pabaigti, nes buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų.

Teismų praktikoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų permetimas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su tam tikru asmeniu per pataisos namų teritorijÄ juosiančiÄ tvorÄ yra vienas iÅ¡ tų medžiagų platinimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2010). Tai, kad V. P. nepavyko iki galo realizuoti sumanyto plano, nes, nespėjus paruoÅ¡to paketo permesti į pataisos namų teritorijÄ , buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų, nepaneigia, jog tikslas platinti buvo. Tai, kad, V.

P. įsitikinimu, jo ruoÅ¡tos permesti draudžiamos vartoti medžiagos buvo skirtos tik vienam asmeniui, taip pat nėra pagrindas trumpinti bausmės trukmę. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perduoti Å¡ias medžiagas kitiems asmenims. Teismų praktikoje laikoma, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų tiek pardavimas, tiek kitoks realizavimas yra baigtas nuo to momento, kai asmuo pardavė ar kitaip iÅ¡platino (realizavo) Å¡ias medžiagas bent vienam asmeniui.

Tolesni įgijėjo veiksmai su įgytomis medžiagomis kaltininko veikos kvalifikavimui įtakos neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-549/2013). V. P. neneigia, jog jis turėjo perduotÄ paketÄ permesti į Kybartų pataisos namų teritorijÄ , kur jÄ turėjo pasiimti P. L., ir bÅ«tent Å¡iuo tikslu jis atvyko į Kybartus, o kad, jo nuomone, Å¡ios medžiagos buvo skirtos tik vienam asmeniui, nemažina V. P. kaltės ar veikos pavojingumo, nes kokie buvo P. L. tikslai, jam nebuvo žinoma.Kaip jau minėta, narkotinės medžiagos – 0,796 g heroino ir psichotropinės medžiagos – 2,218 g metamfetamino kiekis nėra didelis ar labai didelis, tačiau jis žymiai virÅ¡ija nedidelio kiekio ribÄ , todėl tai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad veika buvo mažiau pavojinga, be to, Å¡i aplinkybė nulėmė veikos kvalifikavimÄ pagal Å¡velnesnį baudžiamojo kodekso straipsnį.Nesutiktina su nuteistuoju ir kad jo veika nutrÅ«ko rengimosi stadijoje.

BK 260 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtÄ narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ , turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimÄ ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimÄ . Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, vadinasi, nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo padaro bent vienÄ iÅ¡ įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslÄ narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-664/2011, 2K-574/2013).

O kaip jau minėta, V. P. pripažino, kad asmens kratos metu (1 t., b. l.

16) pas jį rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo įgytos ir gabentos su tikslu platinti – permetimui į Kybartų pataisos namų teritorijÄ , kad jas galėtų pasiimti kitas asmuo. Taigi, tai, kad jam dėl sulaikymo nepavyko iki galo realizuoti nusikalstamo sumanymo, niekaip nepalengvina jo atsakomybės, nes veikos baigtinumo momentas buvo anksčiau, negu V. P. buvo sulaikytas.Teismas teisingai nurodė, kad V. P. yra recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis (įst. red. Nr. XII-1554, 2015-03-19, galiojanti nuo 2015-03-24) nurodo, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, recidyvÄ reiÅ¡kia naujo nusikaltimo padarymas, kai asmuo turi net ir vienÄ neiÅ¡nykusį ar teismo nepanaikintÄ teistumÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis. V. P. teistas tris kartus, tačiau tik Kauno rajono apylinkės teismo 2010-05-17 nuosprendžiu nuteistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė bÅ«damas pilnametis, Å¡is teistumas neiÅ¡nykęs ir teismo nepanaikintas, todėl skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad jis yra recidyvistas. Apelianto nuomone, trumpesnis bausmės terminas jam turėtų bÅ«ti taikomas ir dėl to, kad procesas užsitęsė ir jis jau ilgÄ laikÄ yra suimtas.

Nors baudžiamojo proceso įstatymas skatina kuo operatyvesnį, intensyvesnį procesÄ , netoleruojant nepagrįstų uždelsimų, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad procesas truko nepateisinamai ilgai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas pradėtas 2013-03-26, o apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2014-07-23, taigi, bylos tyrimas ir nagrinėjimas iki procesinio sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme truko tik metus ir keturis mėnesius, o toks terminas, pagal teismų praktikÄ , nėra laikomas ilgu, nes tik daugiau kaip aÅ¡tuonerių metų bylos procesas iki priimant nuosprendį objektyviai yra per ilga proceso trukmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009).

Å iuo atveju, atsižvelgiant į proceso trukmę, nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga, kad byla iÅ¡nagrinėta darant procesinius delsimus, dėl kurių bÅ«tų pažeista nuteistojo teisė į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ , dėl to nėra pagrindo ir lengvinti nuteistojo padėtį, sutrumpinant bausmės laikÄ . Suprantama, kad ilgas laisvės atėmimas kelia didelių nepatogumų ir apribojimų, tačiau bausmė neiÅ¡vengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymÄ .

Tuo pasireiÅ¡kia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančiÄ bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimÄ , prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę bÅ«ti nubaustas laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. P. Å¡eÅ¡ių metų laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.

Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Å iuo atveju, tokia situacija nėra susidariusi. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad V. P. tik iÅ¡ dalies prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nepadėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visų nusikaltimo padarymo aplinkybių, todėl nebuvo pagrindo pripažinti esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. PastarÄ jÄ aplinkybę, kaip lėmusiÄ nusikalstamos veikos padarymÄ , pripažįsta ir pats nuteistasis. Be to, jis anksčiau teistas tris kartus, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, nors recidyvas ir nėra susijęs su Å¡iuo nauju nusikaltimu, visgi, šį tyčinį sunkų nusikaltimÄ padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas atlikęs terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, charakterizuojamas neigiamai.

Ä® psichiatro įskaitÄ neįraÅ¡ytas, todėl pagrindo abejoti V. P. gebėjimu suvokti veikos pavojingumÄ , savo veiksmų prieÅ¡ingumÄ teisei bei juos valdyti, nėra. Atsižvelgus į aptartas nuteistÄ jį charakterizuojančias ir bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertinus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės griežtumÄ , už Å¡iame straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , skaičiuojant nuo sankcijoje numatyto bausmės vi­dur­kio (BK 61 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuos­ta­tomis dėl bausmės paskirties, teisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga, prieÅ¡ingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, ir todėl yra tinkamai individualizuota.

Dėl A. R. apeliacinio skundo. Nuteistasis A. R. apeliacinius skundu praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Nuteistasis tvirtina, kad jo kaltė pagrįsta tik netiesioginiais įrodymas, o tiesioginių įrodymų byloje nėra. Telefoniniai pokalbiai ir SMS žinutės, iÅ¡ kurių daromos prielaidomis ir iÅ¡vedžiojimais grįstos iÅ¡vados, nepatvirtintos kitais byloje esančiais įrodymais. Jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių visumos.

Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais nuteistojo argumentais sutinka tik iÅ¡ dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.). Pagal teismų praktikÄ tiesioginiai įrodymai taip pat nėra pranaÅ¡esni už netiesioginius. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Netiesioginiais įrodymais taip pat gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Pažymėtina, kad loginė grandinė yra bÅ«tina įrodinėjimo proceso dalis, tačiau baudžiamajame procese kiekviena loginės sekos grandis turi bÅ«ti pagrįsta patikimais, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėtais baudžiamosios bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-66/2013). Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

Kaltininkui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui ir nėra pagrindas keisti teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2013 ir kt.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Teismo nuosprendis yra pagrįstas išsamia liudytojų, nuteistųjų parodymų ir rašytinių įrodymų analize, išdėstyta, kurie įrodymai atmetami dėl jų nepatikimumo, o kuriais grindžiamos teismo išvados ir priimamas nuosprendis. Nors byloje surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima nustatyti nusikaltimo aplinkybes, reikšmingas A. R. nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau šie duomenys pagrindė ne visus pareikštus kaltinimus – byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų, kad A.

R. įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl šis kaltinimas šalintinas. Tačiau šis dalies kaltinimo šalinimas nelemia kitokio A. R. įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar kaltės klausimo. Ginčo, kad P. L. yra senas A. R. pažįstamas ir kad jie dažnai bendrauja, nėra. Taip pat neginčijama, kad P. L. susitarė su A. R., kad šis atveš iki Kybartų pataisos namų žmogų, kuris permestų į pataisos namus draudžiamas vartoti medžiagas. Tai patvirtino visi nuteistieji.

A. R. nesutinka, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę, prisidėjus prie narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo, turint tikslÄ jas platinti. Kiti nuteistieji taip pat tvirtina, kad A. R. nieko nežinojo apie V. P. gabenamas ir ruoÅ¡iamas į Kybartų pataisos namų teritorijÄ permesti narkotines ir psichotropines medžiagas. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, tokie P. L. ir V. P. parodymai vertintini tik kaip bandymas padėti A. R. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pokalbių bei SMS žinučių suvestinėje užfiksuotuose pokalbiuose bei žinučių tekstuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad P. L. ieÅ¡kojo, kur įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, organizavo jų gabenimÄ ir permetimÄ Ä¯ Kybartų pataisos namų teritorijÄ bei jų suradimÄ ir paėmimÄ Å¡ios įstaigos viduje, o asmens, kuris vykdys permetimÄ paieÅ¡kÄ vykdė kartu su A.

R. bei su juo aptarinėjo permetimo, supakavimo, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekio ir jų padalijimo detales. Å iose pokalbių bei SMS žinučių stenogramose ne kartÄ aiÅ¡kiai minimi vardai Alius, Paulius, ar net pavardės (stenograma Nr. 967 (1 t., b. l. 105).Nesutiktina su nuteistuoju, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡kraipė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2013-10-30 iÅ¡vadoje Nr. 11-2495(13) padarytas iÅ¡vadas. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, Å¡iose iÅ¡vadose tik mažoje dalyje tiriamų garso įrašų vyro, stenogramose žymimo kaip „A.R.“, balsas ir kalba neidentifikuoti, ar padarytos tikėtinos iÅ¡vados.

Pažymėtina, kad pokalbiuose Nr. 599, 722, 723, 746 padarytos vienareikšmiškos išvados, kad vyro, stenogramose žymimo „P.L.“ balsas yra P. L.. Byloje taip pat nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso P. L. (1 t., b. l.

27) ir dėl šios aplinkybės ginčas nekyla. Apeliantas neginčija ir to, kad jo žmona V. R. naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) , o būtent į šį telefono numerį P. L. skambino 2013-03-25 21:36:16 (stenograma Nr. 722 (1 t., b. l. 99), 21:37:50 stenograma Nr. 723 (1 t., b. l. 100), 22:19:14 (stenograma Nr. 746 (1 t., b. l. 101), o tuo laiku A. R. jau buvo atvykęs į Kybartus ir buvo netoli Kybartų pataisos namų, kur Plytinės g. ir išleido asmenį (V. P.) (1 t. b. l. 7-8). Pokalbiuose užfiksuota, kad P. L. kaip tik ir duoda nurodymus, kur A.

R. važiuoti, kur iÅ¡leisti V. P. (kurį įvardija „pėstininku“), kur pastatyti automobilį. IÅ¡vadose taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta, kad garso įraÅ¡e Nr. 722 frazę „Ir koroče nu vsio lagerio kampas matosi kur sustosi maÅ¡inÄ paliksi ten kur nors pavažiavęs ten prie tų namų“, stenogramoje žymimÄ â€žA.R.“, pasakė P. L.. Nors stenogramose Nr. 430, 481, 595, 672, 695, 697, 715, 748, 751 nėra padarytos kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad žymimo „A.R.“ asmens balsas yra A.

R., daroma tik tikėtina išvada, tačiau „A.R.“ telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) , o jis priklauso V. R.. Tarnybiniame pranešime ( 1 t., b. l.

6) užfiksuota, kad V. R. nurodė, jog šiuo numeriu naudojasi jos vyras A. R.. Todėl kritiškai vertintini apelianto argumentai, jog šiuo numeriu galėjo skambinti kitas asmuo, tuo labiau, kad dalis pokalbių vyko tuo laiku, kai A. R. ir V. R. kartu vyko į Kybartų pataisos namus arba jau ten atvykus (Nr. 715, 748, 751). Be to, specialisto išvadose vienareikšmiškai nustatyta, kad stenogramoje Nr. 675 (1 t., 94 lapas), užfiksuotas vyro, žymimo „V.“, balsas ir kalba yra A. R., o jis kalbėjo telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) .

Byloje taip pat nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi A. R. (1 t., b. l. 172). O pokalbiai, užfiksuoti stenogramose Nr. 451, 468, 474 , 592, 604, 617, 651, 657, 666 vyko būtent naudojant šį telefono numerį. Be to, Išvadoje vienareikšmiškai nustatyta, kad stenogramose Nr. 430, 481, 595, 672, 695, 697, 715, 748, 751, 451, 468, 474 , 592, 604, 617, 651, 657, 666 užfiksuotas vyro, žymimo „P. L.“ balsas ir kalba yra P. L.. Teisminio nagrinėjimo metu buvo perklausyti garso įrašai ir A.

R. patvirtino, kad pokalbiuose Nr. 451, 474, 587, 592, 595, 604, 617, 657 užfiksuotas jo balsas.Pokalbyje Nr. 587 P. L. ir A. R. būtent aptarinėja, kur A. R. turėtų atvažiuoti, ir paleisti žmogų, kuris permestų dvi „veržles“, kad nebūtų užfiksuota stebėjimo kamerų. Be to, kalbama apie tai, kad A. R. turėtų padaryti dvi „veržles“ su skirtingomis medžiagomis, ir reiktų iš medžioklės reikmenų parduotuvės nupirkti „ragatkę“. Pokalbyje Nr. 595 A.

R. tiesiogiai įvardija, kad kalba su P. L., informuoja jį, kad nupirko „ragatkę“, P. L. jam duoda nurodymÄ nupirkti Å¡viečiančių lazdelių iÅ¡ žvejybos reikmenų parduotuvės. Kaip nustatyta iÅ¡ 2013-03-26 apžiÅ«ros protokolo (2 t., b. l. 8-12), iÅ¡ automobilio AUDI A4 paimtos 3 mėlynos spalvos pakuotės su žvejybos Å¡vieselėmis. Pokalbyje Nr. 616 užfiksuota, kad 2013-03-25 15:25:02 P. L. tariasi su nenustatytu asmeniu, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , dėl vietos, į kuriÄ Å¡is pristatytų „akmenukus“ (1 t., b. l. 89).

Iš karto po šio pokalbio P. L. skambino A. R.. Pokalbyje Nr. 617 nustatyta, kad iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) , P. L. skambina į numerį (duomenys neskelbtini) , kuris priskiriamas A. R., ir tiesiogiai įvardija asmenį Aliumi. Tariasi su juo dėl to, iki kur šis galėtų nuvažiuoti. Sutarus, kad A. R. nuvažiuos iki Ringaudų, P. L. vėl susisiekia su nenustatytu asmeniu, tel. Nr. (duomenys neskelbtini) , ir šiam nurodo, kad važiuotų iki Ringaudų (pokalbis Nr.619), nusiunčia jam A.

R. telefono numerį (Nr. 620). Po to P. L. dar kelis kartus susisiekia su A. R. ir nenustatytu asmeniu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) . 2013-03-25 16:44:57 iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) P. L. siunčiama žinutė, kad sandėris įvykdytas. Pokalbyje Nr. 651, kuris specialistų iÅ¡vadomis vyko tarp P. L. ir A. R., dar kartÄ patvirtinta, kad į Kybartų pataisos namus ruoÅ¡iamos permesti bÅ«tent dvi skirtingos medžiagos, kad pakete bus naudojamos dvi veržlės. P. L. nurodo A. R., kaip viskÄ supakuoti.

IÅ¡ pokalbio Nr. 657 matyti, kad žmogus, su kuriuo A. R. tarėsi dėl permetimo, atsisakė permesti narkotines medžiagas, sutiktų permesti tik telefonus. P. L. įkalbinėja A. R. pačiam permesti nors vienÄ â€žveržlę“, tačiau Å¡is atsisako, pasižada tik atvežti, tačiau pats į tai nelįs. Pažada surasti kitÄ Å¾mogų. Pokalbyje Nr. 666 A. R. nurodo, kad surado žmogų, kuris permes „iÅ¡ rankos“. P. L. pažada abiems permetėjui ir A. R. po 500 litų. Taip pat nurodo, kad tas žmogus prasčiau apsirengtų, nes gali tekti paÅ¡liaužti.

Pokalbyje Nr. 675 P. L. dar kartÄ nurodo A. R., kad supakuotų permetamas medžiagas į nedidelį kamuoliukÄ , kad bÅ«tų galima permesti. Liepia vienÄ iÅ¡ draudžiamų vartoti medžiagÄ , vadindamas jÄ â€žsunkiu“, padalinti per pusę ir pasilikti namuose, kad, nesėkmės atveju, bÅ«tų mažesni nuostoliai ( kaip patvirtina sms žinutės Nr. 1141 ir 1144, A. R. šį P. L. nurodymÄ Ä¯vykdė). Taip pat paaiÅ¡kina, kur važiuoti, prie kurios vietos permetėjÄ s turi priÅ¡liaužti, kur ir kaip mesti.

Pažada nufotografuoti vietovę ir atsiųsti nuotraukas. Pokalbyje Nr. 684 A. R. patvirtina, kad gavo nuotraukas. Pokalbyje Nr. 715 P. L. vėl paaiÅ¡kina A. R., kur jam važiuoti, aptaria, ar nėra ant tvoros tinklo. Pokalbyje Nr. 722 P. L. nurodo „pėstininkÄ â€œ paleisti kuo toliau nuo pataisos namų, A. R. nurodo važiuoti į netoli pataisos namų esančius sodus ir ten įlįsti bei ten paleisti „kareivį“ – permetėjÄ , kad jis ateitų iÅ¡ ten. Pokalbyje Nr. 751 (2013-03-25, 22:27:59) P. L. ir A.

R. reiÅ¡kia susirÅ«pinimÄ , kad V. P. neatsiliepia, skambučius atmeta, raÅ¡o neaiÅ¡kias žinutes. P. L. nurodo, kad jam V. P. turėjo paskambinti, kai bus prie boilerinės, pats P. L. stebėjo aplinkÄ ir laukė, kol bus permetimas, kad kitas žmogus galėtų nueiti paimti siuntos, tačiau siunta nebuvo permesta.Stenogramoje Nr. 819 ir 820 užfiksuota, kad 2013-03-26 10:54:19 ir 20:54:44 P. L. siunčia SMS praneÅ¡imus į A. R. naudotus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) klausdamas, kur Å¡is dingo.

Tačiau tuo laiku A. R. ir V. R. bei V. P. jau buvo sulaikyti. Vien Å¡ių aptartų telefoninių pokalbių ir SMS praneÅ¡imų stenogramų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. R. vaidmuo nusikalstamos veikos daryme neapsiribojo vien V. P. atvežimu į Kybartus prie pataisos namų, jis aktyviai padėjo realizuoti P. L. sumanymÄ organizuoti disponavimÄ narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti. P. L. vadovaujamas, jis surado asmenį, kuris Å¡ias medžiagas turėjo permesti į Kybartų pataisos namų teritorijÄ , t. y.

V. P., gautas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal P. L. nurodymÄ kartu su V. P. supakavo, organizavo priemones, reikalingas permetimui, perdavė draudžiamas vartoti medžiagas V. P., atvežė jį su Å¡iomis medžiagomis į Kybartus, į P. L. nurodytÄ vietÄ prie Kybartų pataisos namų, laukė, kol V. P. įvykdys užduotį. IÅ¡analizuotų telefoninių pokalbių ir SMS žinučių turinys patvirtina, kad užfiksuotas ne vienas P. L. ir A. R. ryÅ¡ys tarpusavyje, taip pat P. L. bendravimas su kitais asmenimis dėl psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimo, siekiant konspiracijos, vartojant žodžius užslėpta forma – vadinant Å¡ias medžiagas „gaidys“, „veržlės“, „akmenukai“, „sunkus“, taip buvo derinami klausimai dėl psichotropinių ir (ar) narkotinių medžiagų įgijimo, jų kiekio, susitikimų vietos, permetimo į pataisos namų teritorijÄ .

Vien tai, kad užfiksuotuose telefoniniuose pokalbiuose narkotinės medžiagos neminimos, nepaneigia aplinkybės, kad su A. R. P. L. derino bÅ«tent tokių medžiagų įgijimo ir pristatymo jam galimybes. A. R. aiÅ¡kų suvokimÄ , jog daroma veika yra neteisėta, rodo pokalbiuose vartojami specifiniai posakiai, Å¡ifruota kalba, kas nėra bÅ«dinga kalbant apie nedraudžiamus pomėgius, o pokalbiuose vartojami iÅ¡sireiÅ¡kimai, kad tai nėra telefonai ir Å¡ias medžiagas kai kurie asmenys atsisako permesti, aiÅ¡kiai parodo, kad A.

R. žinojo, kokias medžiagas gabena tikslu permesti į Kybartų pataisos namų teritorijÄ . BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti ar pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra alternatyvÅ«s, tad bent vieno iÅ¡ jų įgyvendinimas yra bÅ«tina sÄ lyga kvalifikuoti veikÄ pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamų veiksmų padarymo. Visgi, BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankiÅ¡kÄ baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikÅ¡mę ir todėl kiekviena iÅ¡ jų savarankiÅ¡kai įrodinėjama, o ne preziumuojama iÅ¡ kitų BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-268/2009, 2K-488/2009, 2K-493/2009, 2K-159/2011 ir kt.) A.

R. kaltintas tuo, kad 2013-03-04 iki 2013-03-25, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos – heroino ir psichotropinės medžiagos metamfetamino. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

Paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Tam tikrais atvejais (pvz., esant grupei iÅ¡ anksto susitarusių asmenų) medžiagas gali laikyti ir asmuo, kuris jų negamino ir neįgijo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-218/2009).IÅ¡ bylos duomenų – telefoninių pokalbių ir SMS žinučių stenogramų Nr. 598, 616, 617, 619, 620, 621, 623, 635, 647, 651, tarp P. L. ir A. R. bei P. L. ir nenustatyto asmens – galima daryti prielaidÄ , kad bÅ«tent A.

R. psichotropines ar narkotines medžiagas paėmė iÅ¡ tiekėjo – nenustatyto asmens, tačiau Å¡ių aplinkybių nepakanka įrodyti, kada, kur, iÅ¡ ko ir kokiais veiksmais nuteistasis įgijo minėtas medžiagas.Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi iÅ¡dėstyti ir įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Ä®statymo reikalavimas neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvienÄ inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį taikytinas ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, jÄ padarius, gali bÅ«ti savarankiÅ¡ku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Taigi, nagrinėjamoje byloje kaltinimas A. R. neteisėtai įgijus narkotinės medžiagos – 0,796 g heroino ir psichotropinės medžiagos – 2,218 g metamfetamino nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais bÅ«dais gautais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, kaltinimas dėl Å¡ių medžiagų įgijimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis.

Dėl to Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas.Tačiau, kadangi objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra alternatyvÅ«s ir veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pakanka bent vieno iÅ¡ jų įgyvendinimo, A. R. veikos kvalifikacija nesikeičia, kadangi byloje nustatyta, kad jis narkotinę medžiagÄ â€“ 0,796 g heroino ir psichotropinę medžiagÄ â€“ 2,218 g metamfetamino kartu su V. P. supakavo į paketÄ ir 2013-03-25 gabeno savo automobiliu į Kybartus. Nors A. R. neigia pakavęs narkotines ir psichotropines medžiagas, tvirtindamas, kad jos jau buvo supakuotos ir jas kiÅ¡enėje turėjo V.

P., tačiau sprendžiant iÅ¡ pokalbio Nr. 675 matyti, kad P. L. nurodo A. R., jog reikia narkotines ir psichotropines medžiagas supakuoti į nedidelį kamuoliukÄ , kad bÅ«tų lengviau permesti. V. P. patvirtino, kad jam perduotas paketas buvo kamuolio formos, vėliau A. R. automobilyje jis jį dar kelis kartus apvyniojo lipnia juosta. V. P. parodymuose, duotuose teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jam paskirto suėmimo termino pratęsimo klausimas (3 t., b. l. 115-116), nurodė, kad ruoÅ¡iamas permetimui medžiagas pakavo kartu su A.

R.. Anksčiau aptartuose telefoniniuose pokalbiuose užfiksuota, kaip P. L. nurodė A. R. supakuoti minėtas medžiagas taip, kad bÅ«tų lengviau permesti į pataisos namų teritorijÄ . Abu nuteistieji įvardija, kad yra dvi veržlės, o bÅ«tent dviejų rÅ«Å¡ių medžiagos – heroinas ir metamfetaminas – supakuotus į du mažus paketėlius su dviem Å¡vino rutuliukais ir buvo rastos pas V. P. asmens kratos metu jį sulaikius (1 t., b. l. 16). Liudytojas D. P. patvirtino, kad sulaikius V. P., jo kiÅ¡enėje buvo rastas apvalus paketas, o jį praardžius, jame rasti milteliai.

ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad paketas yra apvalus, apsuktas skaidria lipnia juosta, jį nulupus viduje rasti trys mažesni paketėliai – du su galimai narkotinėmis medžiagomis, o vienas su dviem Å¡vino rutuliukais (1 t., b. l. 17). Be to, lipnios juostos ritinėlis buvo rastas automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salono daiktadėžėje, o 2013-06-07 specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(2087)-IS1-3053 nustatyta, kad tirti pateiktos skaidrios, lipnios juostelės viena dalis anksčiau sudarė vienÄ visumÄ su tirti pateikto skaidrios, lipnios juostelės ritinėlio, paimto 2013-03-26 iÅ¡ automobilio AUDI, lipnia juostele (2 t., b. l. 38-41).

BÅ«tent ant Å¡io lipnios juostelės ritinėlio buvo rastas ir V. P. pirÅ¡to antspaudas. Nuteistasis V. P. nurodė, kad gautÄ paketÄ jis lipnia juosta apsuko A. R. automobilyje, tačiau jis nenurodė, kad su savimi jos turėjo, o tai reiÅ¡kia, kad jos gavo automobilyje iÅ¡ A. R.. Å ios aplinkybės paneigia A. R. argumentus, kad jis ne tik neprisidėjo prie draudžiamų vartoti medžiagų pakavimo, bet ir nematė, kaip tai darė V. P.. Tai, kad ant paketo nerasta jo pirÅ¡tų antspaudų, nepaneigia minėtos aplinkybės, nes rankų pėdsakai ant dviejų Å¡vino rutuliukų buvo netinkami asmeniui identifikuoti.

Taigi, kritiÅ¡kai vertintini A. R. ir V. P. parodymai, kad A. R. nematė, kaip V. P. automobilio salone paketÄ su draudžiamomis vartoti medžiagomis apvyniojo lipnia juostele.Å ios aplinkybės nepaneigia ir liudytojos V. R. parodymai, jog važiuojant į Kybartus vyrai niekuo neužsiėmė, kadangi V. P. A. R. pasiėmė daug anksčiau, nei V. R., jis jau sėdėjo automobilyje, kai įlipo V. R., todėl ji galėjo ir nematyti, kai buvo pakuojamas paketas. Tačiau pokalbio Nr. 1084 stenogramoje užfiksuota, kaip P. L. perspėja V.

R. įsidėmėti, kad niekas nieko niekur nevežė, ir kad jų vežtas vaikinas sako tÄ patį – iÅ¡ ko galima suprasti, kad perspėja neigti bet kokias asociacijas su draudžiamų medžiagų gabenimu (1 t., b. l. 107). Todėl V. R. parodymai, neigiantys žinojus kelionės tikslÄ ir apie gabenamas draudžiamas medžiagas, taip pat vertintini kritiÅ¡kai.Byloje neginčijama ta aplinkybė, kad V. P. į Kybartus vežė A. R., o atsižvelgiant į tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo automobilio salone, nors jas laikė ir V.

P., tačiau su A. R. žinia, patvirtinamas ir faktas, kad A. R. gabeno Å¡ias medžiagas.Esminis kriterijus veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto neteisėto Å¡ių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Å io tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, kuris turi bÅ«ti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-361/2014).

Platinimo esmę sudaro tai, kad psichotropinės ar narkotinės medžiagos perduodamos bent vienam kitam asmeniui, neakcentuojant pelno už tai gavimÄ . Nagrinėjamu atveju ginčo, kad psichotropinės ir narkotinės medžiagos buvo skirtos permesti į Kybartų pataisos namų teritorijÄ nėra, tai patvirtino ir P. L. bei V. P. parodymai. Duomenų, kad pats A. R. vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas, nėra, todėl pagrįstai galima tvirtinti, kad A. R. narkotinę ir psichotropinę medžiagas gabeno turėdamas tikslÄ jas platinti.

O kaip minėta, teismų praktikoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų permetimas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su tam tikru asmeniu per pataisos namų teritorijÄ juosiančiÄ tvorÄ yra vienas iÅ¡ tų medžiagų platinimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2010). Tai, kad permetimas turėjo bÅ«ti įvykdytas pasitelkus kitÄ asmenį, nepaneigia siekiamo tikslo draudžiamas vartoti medžiagas platinti.Å i nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti.Å iuo atveju aptarti įrodymai patvirtina, kad A.

R. aiÅ¡kiai suvokė, kad P. L. jo praÅ¡o įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir, nors byloje surinkti įrodymai aiÅ¡kiai nepatvirtino draudžiamų vartoti medžiagų įgijimo fakto iÅ¡ nenustatyto asmens, tačiau tai, kad A. R. Å¡ias medžiagas kartu su V. P. supakavo pagal P. L. nurodymÄ , perdavė jas V. P. ir savo automobiliu 2013-03-25 vežė jas ir V. P. į Kybartus, pasitvirtino. Taigi, aptarti A. R. veiksmai aiÅ¡kiai parodo, kad jis veikė sÄ moningai, suvokdamas savo veiksmų prieÅ¡ingumÄ teisei, ir norėjo taip veikti.Nustatant tyčiÄ dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pakanka to, kad asmuo bendrais bruožais suvokė ir numanė narkotinių medžiagų savybes, kad tai yra medžiagos, kurių apyvarta yra uždrausta ir už jų disponavimÄ gresia atsakomybė.Kad A.

R. suprato, jog tai yra draudžiamos disponuoti medžiagos, rodo ne tik Å¡ifruoti pokalbiai tarp jo ir P. L., bet ir tai, kad jis pats, P. L. įkalbinėjamas, atsisakė permesti Å¡ias medžiagas, bijodamas rizikuoti (1 t., b. l. 93). Nuteistasis A. R. nesutinka, kad jo veikoje yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis veikė bendrininkų grupėje. Jo nuomone, jis nebuvo veikos vykdytojas, jo veika galėtų bÅ«ti kvalifikuota tik kaip padėjėjo. Kaip jau minėta anksčiau, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas.

Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.).

Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .PrieÅ¡ingai nei yra įsitikinęs nuteistasis, aptartos aplinkybės patvirtino, kad A. R., vykdydamas P. L. nurodymus, veikdamas kartu su V. P. 0,796 g heroino ir psichotropinės medžiagos – 2,218 g metamfetamino supakavo į paketÄ ir kartu su V.

P. savo automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į Kybartų pataisos namus, turėdamas tikslÄ platinti – perdavė 0,796 g. heroino ir 2,218 g. metamfetamino V. P., kad Å¡is permestų juos į Kybartų pataisos namų teritorijÄ , kur Å¡ias medžiagas galėtų pasiimti P. L.. Taigi, A. R. ir V. P. yra bendravykdytojai, nes abu siekė bendro tikslo – įvykdyti P. L. nusikalstamÄ sumanymÄ â€“ narkotinės ir psichotropinės medžiagos disponavimÄ , turint tikslÄ jas platinti, t. y. permesti į Kybartų pataisos namų teritorijÄ .

Taigi, apelianto veiksmai negali bÅ«ti vertinti kaip padėjėjo, nes nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pats, įgyvendindamas objektyviuosius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. bÅ«damas vykdytojas. Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai atsako pagal vienÄ ir tÄ patį BK straipsnį, todėl A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. O Å¡i aplinkybė, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje, pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia.

Nuteistasis nesutinka ir su jam paskirtos bausmės dydžiu, nes, jo nuomone, ji paskirta neatsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais nuteistojo argumentais. Nuteistasis teisus, kad skiriant bausmę, būtina vadovautis ne tik BK 54 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, bet ir įvertinti šio straipsnio 2 dalyje išdėstytas aplinkybes bei vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.Šių reikalavimų, skirdamas A. R. bausmę, teismas nepažeidė.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aÅ¡tuonerių metų. A. R. paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima sankcijos vidurkiui. Tokia bausmė paskirta atsižvelgiant į tai, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis anksčiau teistas du kartus, šį tyčinį sunkų nusikaltimÄ padarė praėjus neilgam laiko tarpui po to, kai buvo paleistas atlikęs terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę, charakterizuojamas neigiamai, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, nors recidyvas nėra susijęs su Å¡iuo nauju nusikaltimu, bylos medžiaga jį charakterizuoja neigiamai, be to, atsižvelgta į jo aktyvų vaidmenį nusikaltimo padaryme, jam skirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiÅ¡kiai neteisinga.

PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimui aktualias aplinkybes, sprendžia, kad A. R. už padarytÄ sunkų tyčinį recidyvinį nusikaltimÄ skundžiamu nuosprendžiu paskirta teisinga ir proporcinga bausmė, atitinkanti jo asmenybės įvertinimui, tinkamai realizuoja bausmės tikslus, todėl mažinti jos dydžio nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo, o vien tik nusikaltusio asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atlikus iÅ¡samų bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimÄ , nėra pagrindo tenkinti visų apeliacinio skundo reikalavimų ir A. R. iÅ¡teisinti iÅ¡ nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje.Nuteistojo V. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis nesutinka, kad iÅ¡ jo turėtų bÅ«ti priteistos proceso iÅ¡laidos ekspertų ir specialistų darbui atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ nuteistųjų priteisė iÅ¡laidas ekspertų ir specialistų darbui atlyginti, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas visų nuteistųjų atžvilgiu.Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktÄ , proceso iÅ¡laidomis laikomos ekspertams, specialistams, vertėjams iÅ¡mokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jie Å¡ias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog užduotys Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialistams ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistams buvo skirtos ikiteisminį tyrimÄ atliekančių pareigÅ«nų iniciatyva, siekiant surinkti kaltinamųjų kaltę pagrindžiančius duomenis. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju specialistų tyrimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos proceso iÅ¡laidomis, kadangi jos buvo paskirtos atlikti kaip tarnybinės užduotys, o specialistų tyrimÄ atliko Lietuvos Respublikos biudžetinės įstaigos – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centras ir Lietuvos teismo ekspertizės centras, savo veiklai gaunantis valstybės biudžetinius asignavimus.

Dėl Å¡ių priežasčių valstybės Å¡ioje byloje turėtos iÅ¡laidos už Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2013-05-14 iÅ¡vadÄ Nr. 140-(2085)-IS1-2465, 2013-05-23 iÅ¡vadÄ Nr. 140-(2086)-IS1-2708, 2013-06-07 iÅ¡vadÄ Nr. 140-(2087)-IS1-3053 (atliktus tyrimus) ir 2013-10-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-2495 (13) (atliktÄ tyrimÄ ), nepagrįstai pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir solidariai priteistos iÅ¡ nuteistųjų P. L., V. P., A. R., todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas.Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame nuteistiesiems paskirtos bausmės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BPK 54 ir 41 straipsnių nuostatų, todėl nuteistųjų P. L. ir V.

P. skundų Å¡ioje dalyje nėra pagrindo tenkinti, tačiau A. R. atžvilgiu skundžiamame nuosprendyje neteisingai pripažinta įrodyta aplinkybė, kad nuteistasis įgijo narkotinę ir psichotropinę medžiagÄ , kadangi ji nepagrįsta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, todėl Å¡i kaltinimo dalis Å¡alinama, taip pat iÅ¡ nuteistųjų nepagrįstai priteista 12882,43 Lt (dvylika tÅ«kstančių aÅ¡tuoni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litai ir 43 ct) proceso iÅ¡laidų valstybei, todėl Å¡ioje dalyje VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23d. nuosprendis keičiamas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-882 (5 t. b. l. 127), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. R., iÅ¡laidas iki 2015 m. vasario 26 d. sudaro 104,22 EUR dydžio advokato užmokestis, pažyma Nr. TP-7-(2.10)-52 (5 t. b. l. 90), – P. L. iki 2015 m. sausio 7 d. – 81,06 EUR, o Nr. TP-7-(2.10)-45 (5 t. b. l. 94), V. P. iki 2015 m. sausio 7 d. –23,16 EUR. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi praÅ¡ymÄ priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra bÅ«tinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį.

Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimÄ dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistųjų P. L., V. P. ir A. R. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktu, n u s p r e n d ė: nuteistojo P. L. apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistųjų A. R. ir V. P. apeliacinius skundus tenkinti iÅ¡ dalies. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio teiginį, kad A. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2013-03-04 iki 2013-03-25, tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir vietoje, iÅ¡ nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos – 0,796 g heroino ir psichotropinės medžiagos – 2,218 g metamfetamino.Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria valstybės byloje turėtos iÅ¡laidos už: 2013-05-14 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(2085)-IS1-2465 (atlikto tyrimo) kaina – 368,08 Lt;2013-05-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(2086)-IS1-2708 (atlikto tyrimo) kaina – 552,12 Lt;2013-06-07 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 140-(2087)-IS1-3053 (atlikto tyrimo) kaina – 184,04 Lt;2013-10-30 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-2495 (13) (atlikto tyrimo) kaina – 11 778,19 Lt, viso 12 882,43 Lt (dvylika tÅ«kstančių aÅ¡tuoni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litai ir 43 ct), pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir jos priteistos solidariai iÅ¡ nuteistųjų P. L., V.

P., A. R. valstybės naudai. Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 JÅ«ratė Jakubonienė Teisėjai                                                                                           Algirdas Remeika                                                                                                                      Olegas Å ibkovas