2018-06-28 Nr. AB-12369-3-63-3-00026-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-108-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00026-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.3; 17.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių terminalas“, valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, uždarosios akcinės bendrovės „Iremas“ filialui Projektų centrui, akcinei bendrovei „Pramprojektas“, uždarajai akcinei bendrovei „Priešgaisriniai sprendimai“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Poliprojektas“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) 2014 m. liepos 16 d. statytojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Krovinių terminalas“ išduotą statybos leidimą Nr. LNS-31-140716-00158 (toliau – ir statybos leidimas), kuriuo leista statyti statinius pagal parengtą Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 316P (toliau – ir techninis projektas).

2. Pareiškėjas nurodė skundo reikalavimą pagrindžiančius argumentus:

2.1. AB „Klaipėdos nafta“ yra strateginė Lietuvos įmonė, patenkanti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašą bei yra suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo operatorius. Atsižvelgiant į AB „Klaipėdos nafta“ reikšmę nacionaliniam saugumui bei nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimui, būtina užtikrinti, kad gretimose teritorijose veikiantys subjektai, vykdantys teritorijų planavimo procedūras, statinių ir įrenginių statybas, nepažeistų AB „Klaipėdos nafta“ teisių ir interesų. AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimo žemės sklypo naudotojas ir statinių savininkas, nes teritorijoje (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo statinius. Atsižvelgiant į tai, mano, jog turi teisinį suinteresuotumą ginčyti statybos leidimą;

2.2. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2012 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krovinių terminalas“ teritorijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo, kurio pagrindu buvo parengtas ginčo techninis projektas bei išduotas statybos leidimas. Statybos leidimas negalėjo būti išduotas tuo pagrindu, jog techninis projektas neatitinka privalomų teisės aktų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų. Techniniam projektui negalėjo būti išduota teigiama ekspertizės išvada. Nebuvo gautas jo rašytinis pritarimas techninio projekto sprendiniams. Todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantis dokumentai“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir Reglamentas STR1.07.01:2010) 6 punkto reikalavimai;

2.3. AB „Klaipėdos nafta“ teritorijoje yra nustatytos specialios žemės sklypo naudojimo sąlygos – sanitarinė apsaugos zona, į kurią patenka techniniu projektu suplanuotas statyti rezervuarų parkas, autocisternų pakrovimo/iškrovimo postas bei kiti statiniai, dėl kurių išduotas statybos leidimas. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir Reglamentas STR1.05.06:2010) reikalavimai dėl susisiekimo dalies, neįvertinta teisės aktais reglamentuota nuostata, jog atstumai nuo naftos produktų sandėliavimo pastatų bei įrenginių iki gretimų objektų – garažų ir automobilių laikymo aikštelių, turi būti ne mažesni nei 100 m.;

2.4. Techninis projektas pažeidžia AB „Klaipėdos nafta“ teises, nes projekte numatyta, jog UAB „Krovinių terminalas“ naudos AB „Klaipėdos nafta“ priklausantį turtą – automobilių aikštelę. Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje UAB „Krovinių terminalas“ neturi jokių valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių. Tinkamai nesuprojektavus techninio projekto susisiekimo dalies, neatlikus privalomų skaičiavimų ir vertinimų, yra suvaržoma AB „Klaipėdos nafta“ ir jos darbuotojų galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius ir gatves;

2.5. Techninio projekto sprendiniai pažeidžia gaisrinės saugos reikalavimus, o nustatytos kompensacinės priemonės yra nepagrįstos skaičiavimais, kaip reikalauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“ patvirtinto reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (toliau – ir Reglamentas STR 2.01.01(2):1999) nuostatos. Atliekant gaisrinės rizikos vertinimą buvo pasirinkti netinkami duomenys, tam tikri duomenys iš vis neanalizuoti ir netirti, o vertinimo pagrindu parinktos kompensacinės priemonės neužtikrins gaisrinės saugos lygio. Pažeistas gaisrinės saugos reikalavimas dėl žiedinių privažiavimų gaisrinei technikai suprojektavimo, numatyti rezervuarai putokšliui yra nepakankami, techniniame projekte taip pat nenumatyti gaisriniai postai (depai);

2.6. Techninis projektas nebuvo tinkamai įvertintas ir nebuvo priimti sprendimai dėl aplinkos taršos. Pagal techninį projektą numatytos statyti talpyklos yra papildomi stacionarūs taršos šaltiniai, kurie didins aplinkos užterštumą UAB „Krovinių terminalas“ vykdant veiklą. AB „Klaipėdos nafta“ sanitarinė zona apima UAB „Krovinių terminalas“ teritoriją, todėl UAB „Krovinių terminalas“ gamybinės veiklos pakeitimai apriboja AB „Klaipėdos nafta“ galimybes plėsti savo veiklą dėl galimo aplinkos oro užterštumo didėjimo už sanitarinės zonos ribų. Nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas;

2.7. Statybos leidimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

3. Atsakovas Savivaldybė atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovas Savivaldybė nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

4.1. Pareiškėjo pritarimas techniniam projektui neturėjo būti gautas, nes pareiškėjo nurodoma žemės sklype esanti sanitarinė zona netaikytina;

4.2. Statybos leidimas buvo išduotas statinių statybai UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame sklype, o pagal Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenis sanitarinė zona minėtam žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruota;

4.3. Techniniame projekte nurodytas sprendinys dėl pareiškėjui priklausančios automobilių aikštelės naudojimo nereiškia jo teisių pažeidimo, kadangi sprendiniu numatoma naudotis aikštele kaip viena iš vietų automobilių parkavimui, o tokia galimybė realizuotina bendrais sutartiniais pagrindais;

4.4. Pagal galiojantį detalųjį planą teritorijos susisiekimo sistema paliekama esama, nauji keliai sklype neįrengiami, todėl pareiškėjo teiginys, jog dėl autocisternų judėjimo šalia pareiškėjo statinių bus pažeisti jo teisėti interesai, nepagrįstas;

4.5. Savivaldybė neturėjo teisės tikrinti techninio projekto atitikties gaisrinės saugos reikalavimams, aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams;

4.6. Statybos leidimas buvo išduotas laikantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) reikalavimų, ką patvirtino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Inspekcijos skyrius), atlikęs patikrinimą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir pažeidimų nenustatęs;

4.7. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu būdu yra pažeidžiami AB „Klaipėdos nafta“ interesai dėl oro taršos, kurios iš SĮ 6 straipsnio 4 dalies 1–7 punktuose pateiktų trečiųjų asmenų gyvenimo (veiklos) sąlygų netenkintos;

4.8. Pareiškėjo skunde nurodyti techniniu projektu numatyti susiekimo klausimai nėra šios administracinės bylos dalykas, kadangi jie buvo išspręsti išduodant statybos leidimą privažiuojamojo geležinkelio kelio statybai ir privažiuojamųjų geležinkelio kelių Nr. 35 ir Nr. 36 rekonstravimui Postovio kelyje, o ne byloje skundžiamu statybos leidimu.

5. Atsakovas UAB „Ekspertika“ atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo reikalavimus jo, kaip atsakovo, atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas UAB „Ekspertika“ nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

6.1. UAB „Ekspertika“ nėra viešojo administravimo institucija. UAB „Ekspertika“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, atliko techninio projekto bendrąją ekspertizę. Netikrino techninio projekto SĮ 23 straipsnio 15 dalies pagrindu, nedavė pritarimo statybos leidimo išdavimui ir neišdavė paties statybos leidimo;

6.2. Pareiškėjas neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo statybos leidimo panaikinimui, nes pareiškėjo nuosavybės teisės objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra;

6.3. Techniniame projekte pateikti sprendiniai dėl aplinkos taršos, sprendiniai dėl susisiekimo, gaisrinės saugos atitinka teisės aktų reikalavimus, o techninis projektas neturėjo būti derinamas su pareiškėju.

7. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į skundą nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl techniniame projekte aplinkos taršos klausimais nepateiktų vertinimų ir sprendimų bei prašė skundą jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas Departamentas nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

8.1. 2012 m. birželio 26 d. raštu priėmė galutinę atrankos išvadą dėl UAB „Krovinių terminalas“ planuojamos ūkinės veiklos – veiklos išplėtimo, (duomenys neskelbtini) – poveikio aplinkai vertinimo, nustatant, jog planuojamai veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. UAB „Krovinių terminalas“ iki 2019 m. kovo 21 d. turi aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją ir gali vykdyti ūkinę veiklą;

8.2. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir metereologinių duomenų naudojimo tvarkos ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-653) 1.3.2 punktu teikia duomenis apie ūkinės veiklos objektą, kurio poveikį aplinkos orui numatoma vertinti iki 2 km atstumu esančių kitų ūkinės veiklos objektų aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos duomenis. Minėti duomenys buvo panaudoti taršos sklaidos modeliavimo skaičiavimams atlikti;

8.3. Techniniame projekte UAB „Krovinių terminalas“ nurodytas reikalavimas vykdyti darbus vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais, todėl vertino, kad bus vykdomi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 520/104/360 patvirtinto aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 35-2000 „Lakiųjų organinių junginių skilimo į aplinkos orą ribojimo reikalavimai naujiems benzino laikymo, perpylimo ir transportavimo įrenginiams“ (toliau – ir LAND 35-2000) reikalavimai.

9. Atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Centras) (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovas Centras pakeistas Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos) atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

10.1. Centras pagal kompetenciją įvertino jam SĮ nustatyta tvarka pateiktą derinti techninį projektą ir nustatė, kad jo sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus bei jam pritarė;

10.2. Centras statinio projekto derinimo procedūros metu privalo užtikrinti, kad planuojant vykdyti ūkinę veiklą, kuri susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, būtų nustatytos sanitarinės apsaugos zonos. UAB „Krovinių terminalas“ valdomam žemės sklypui, kuriame planuojami statyti statiniai, sanitarinė apsaugos zona nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu. Analogiškas sanitarinės apsaugos zonos režimas yra nustatytas ir pareiškėjo valdomam žemės sklypui. Planuojami statyti statiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir VSPĮ) 24 straipsnio 4 dalyje sanitarinės apsaugos zonai nustatytų apribojimų ratą, todėl nebuvo teisinio pagrindo nederinti tokio statybos projekto sanitarinės apsaugos zonos režimo nustatytų apribojimų pagrindu. Sanitarinės apsaugos zonos teritorijai, kurioje planuojami statyti statiniai, buvo nustatytos teritorijų planavimo proceso metu, todėl ginčai dėl tokių zonų nustatymo negali būti sprendžiami statinio projekto derinimo ir tvirtinimo procedūrų metu;

10.3. Vertinant planuojamos ūkinės veiklos taršą, buvo atliktas teršalų požemio koncentracijos, kvapo emisijų bei triukšmo sklaidos modeliavimas, įvertinta foninė tarša ir tokie Centro atlikti veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus;

10.4. Pareiga gauti rašytinį pritarimą projektui kyla tik tada, jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas, o ne į sanitarines apsaugos zonas pagal Reglamento STR1.07.01:2010 10 priedo 1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame žemės sklype specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra įregistruotos, todėl nebuvo būtinas pareiškėjo rašytinis pritarimas techniniam projektui.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

12.1. Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti administracinį aktą, nes AB „Klaipėdos nafta“ neturi nuosavybės teisės į objektus žemės sklype, (duomenys neskelbtini);

12.2. Pareiškėjo skunde ir jo patikslinime klaidingai nurodyta, jog techninis projektas pažeidžia Reglamento STR1.07.01:2010 reikalavimus, kadangi nurodyti reikalavimai keliami ne techniniam projektui, o statybos leidimo išdavimo prielaidoms;

12.3. Pareiškėjo pritarimas techninio projekto sprendiniams nebuvo reikalingas, kadangi sanitarinė apsaugos zona netaikytina bei dėl jos registracijos viešajame registre nebuvimo;

12.4. Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti klausimo dėl UAB „Krovinių terminalas“ valdomo sklypo naudojimui reikalingų susisiekimo infrastruktūros objektų naudojimo, kadangi techninio projekto sprendiniai susisiekimo klausimais neapriboja pareiškėjo teisės į kiemo aikštelę.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iremas“ filialas Projektų centras nesutiko su pareiškėjo skundu ir jo patikslinimu.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iremas“ filialas Projektų centras nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

14.1. Pareiškėjo pritarimas techniniam projektui nebuvo reikalingas, kadangi pagal teisės aktų nuostatas jis netaikomas sanitarinės apsaugos zonos atveju, o taikomas tik tada, kai suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas;

14.2. Techniniu projektu nėra naujai projektuojami susisiekimo infrastruktūros sprendiniai ir jie neturi įtakos pareiškėjo teisei į jo turimą kiemo aikštelę;

14.3. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ raštas negali būti prilyginamas ekspertizės išvadai;

14.4. Pareiškėjas nėra kompetentingas spręsti gaisrinės saugos srities teisės aktų laikymosi ir įgyvendinimo kontrolės klausimus, todėl pareiškėjo argumentai dėl neatitikties gaisrinės saugos reikalavimams nepagrįsti;

14.5. Pareiškėjas nepagrindė skundo argumento, jog rengiant techninį projektą turėjo būti laikomasi pareiškėjo nurodytų specializuotų teisės aktų aplinkos taršos klausimais;

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Pramprojektas“ atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Pramprojektas“ nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

16.1. AB „Pramprojektas“ paruošė naujo privažiuojamojo geležinkelio kelio statybos ir privažiuojamųjų geležinkelio kelių Nr. 35 ir Nr. 36 rekonstravimo Postovio kelyje, (duomenys neskelbtini), techninį projektą. Nurodyto projekto pagrindu Savivaldybės administracija 2014 m. balandžio 14 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS-31-140714-00156, kuris neginčijamas šioje administracinėje byloje;

16.2. AB „Pramprojektas“ nerengė techninio projekto, kurio pagrindu išduotas šioje byloje ginčijamas statybos leidimas, todėl nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ atsiliepimu nesutiko su pareiškėjo patikslintu skundu ir nurodė, kad techninio projekto gaisrinės saugos dalies sprendiniai nepažeidžia esminio statinio reikalavimo „Gaisrinė sauga“ ir nustatyto gaisrinės saugos lygmens;

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija nurodė nesutikimo su skundu argumentus:

19.1. Pareiškėjo teiginys dėl būtinybės techninį projektą derinti su juo yra neįrodytas;

19.2. Pareiškėjo nurodyta sanitarinė apsaugos zona ir UAB „Krovinių terminalas“ sanitarinė apsaugos zona savaime nepatvirtina suprojektuotų statinių patekimo į pareiškėjui priklausančių statinių apsaugos zoną, jos gali tik persidengti, todėl nebuvo pažeistas Reglamento STR1.07.01:2010 10 priedo 1 punktas;

19.3. Ginčijamu statybos leidimu nėra leista vykdyti statybos darbų automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad UAB „Krovinių terminalas“ neturėjo teisių į nurodytą žemės sklypą, negalėjo būti kliūtis išduoti statybas leidžiantį dokumentą;

19.4. Pareiškėjo skunde nurodyti klausimai dėl techninio projekto prieštaravimo teisės aktų nustatytiems reikalavimams statinio gaisrinės saugos, visuomenės sveikatos saugos, aplinkos apsaugos klausimais nėra Inspekcijos kompetencijos dalykas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 10 straipsnio 3 dalies 12–13 punktais Inspekcija netikrina projektui pritarusių subjektų pritarimo pagrįstumo;

19.5. Statybos leidimas buvo patikrintas Inspekcijoje ir 2015 m. kovo 19 d. patikrinimo akte konstatuota, kad statybos leidimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poliprojektas“ nesutiko su pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimais.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poliprojektas“ nurodė nesutikimo su patikslintu skundu argumentus:

21.1. UAB „Poliprojektas“ atliko techninio projekto gaisrinės inžinerijos skaičiavimus laikantis teisės aktų reikalavimų. Skaičiavimus atliko kompetentingas gaisrinės saugos inžinierius, turintis eksperto kvalifikaciją;

21.2. Techninio projekto sprendiniai ir techninės kompensacinės priemonės įgyvendina teisės aktuose numatytus esminius statinio reikalavimus, o pasiekti gaisrinės saugos rodikliai geresni, nei numato teisės aktai.

II. 22. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ 1 225,43 Eur atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 337,50 Eur trečiajam suinteresuotam asmeniui BAB „Pramprojektas“, 847 Eur trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Poliprojektas“ bylinėjimosi išlaidų. Kitą prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų netenkino.

23. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl Savivaldybės 2014 m. liepos 16 d. išduoto statybos leidimo Nr. LNS-31-140716-00158, kuriuo pagal parengtą techninį statybos projektą, kurio pareiškėjas neginčija, leidžiama statyti statinius žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, SĮ 23 straipsnio 30 punktu, 24 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies bei SĮ 23 straipsnio 30 punkto nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2014 m. balandžio 29 d. ir 2014 m. spalio 8 d. nutartyse dėl AB „Klaipėdos nafta“ materialinio teisinio suinteresuotumo, nagrinėjant bylą dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas (duomenys neskelbtini), panaikinimo, vertino, kad pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo buvimo, t. y. pagal byloje esančius įrodymus pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik inžineriniai tinklai ir inžinerinis statinys; pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į aikštelės užimamą žemės sklypą; pareiškėjo turtas yra už ginčo planavimo dokumentu numatytos plėtoti teritorijos ribų; pareiškėjo nuosavybės teisės objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra, techninis projektas apima tik UAB „Krovinių terminalas“ valdomą teritoriją, jame nėra sprendinių, kad autocisternos bus parkuojamos pareiškėjo nuomojamojoje aikštelėje ir pretenduojama į naujas aikšteles ar senų aikštelių keitimą.

25. Teismas pažymėjo, jog faktas, kad statybos leidimas kaip administracinis aktas gali būti administracinės bylos dalyku ir sudaro procesines prielaidas bylai administraciniame teisme iškelti, pats savaime nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą.

26. Teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginius, kad jis yra kaimyninio žemės sklypo, besiribojančio su detaliai suplanuota teritorija, valdytojas ar naudotojas. Pareiškėjo pridedamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina tik tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ (duomenys neskelbtini), priklauso inžineriniai tinklai (apšvietimo ir lietaus kanalizacijos tikslai) ir inžinerinis statinys – 1 315 m2 ploto kiemo aikštelė. Pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į šios aikštelės užimamą žemės sklypą. Be to, iš detaliojo plano brėžinių teismas sprendė, kad kiemo aikštelė yra už ginčo planavimo dokumentu UAB „Krovinių terminalas“ numatytos plėtoti teritorijos. Grafinės bylos medžiagos pagrindu teismas konstatavo, jog pareiškėjo nuosavybės teisės objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra, todėl ginčijamas statybos leidimas negali daryti ir nedaro tiesioginio poveikio pareiškėjo teisėms bei pareigoms, o tai lemia išvadą, kad AB „Klaipėdos nafta“ neturi materialinio teisinio suinteresuotumo administracinio akto panaikinimui.

27. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė savo įgaliojimų aptartais atvejais reikalauti, jog teismas nustatytų ir pašalintų teisės aktų (viešojo intereso) pažeidimus, dėl ko pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčijamo administracinio akto. Tačiau teismas patikrino išduoto statybos leidimo teisėtumą.

28. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalimi, SĮ 23 straipsnio 18 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas Savivaldybė, prieš išduodamas statybos leidimą statytojui, patikrino statinio techninį projektą, ar projektas neprieštarauja projektavimo sąlygų sąvadui, teritorijų planavimo ir teisės aktų reikalavimams, ar nebuvo pažeidimų, kuriems esant statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

29. Teismas nurodė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. SĮ 23 straipsnį, akcentuodamas šiam ginčui aktualias nurodyto straipsnio 2, 5, 17 dalis bei Reglamento STR 1.07.01:2010 nuostatas, o būtent IV skyrių, kuriame yra nustatyta statybos leidimo išdavimo bendroji tvarka. Teismas, vykdydamas Reglamento STR 1.07.01:2010 nuostatų sisteminę analizę, pažymėjo, kad statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus. Tačiau, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas turėjo pateikti savivaldybės administracijos subjektui 7–8 punktuose nurodytus dokumentus.

Savivaldybės administracijos subjektas, gavęs statytojo prašymą, patikrina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti šio reglamento 9–10 punktuose. Jei tikrinant projektą pateiktos informacijos nepakanka, projektą tikrinantis asmuo gali kreiptis (raštu, el. paštu) į statytoją (užsakovą) ar projektuotoją (projekto vadovą), motyvuotai prašydamas pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, reikalingus sprendimui dėl projekto atitikties priimti pagal kompetenciją, o Aplinkos ir Kultūros ministerijų nustatytais atvejais – ir popierinę projekto kopiją (13 p.).

Jei projektą pagal kompetenciją patikrinęs asmuo nusprendžia, kad projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo neturi statytojo teisės, trūksta privalomų pateikti dokumentų, pagal tikrinusio projektą asmens prašymą nustatytu terminu nepateiktas statinio popierinis variantas ar yra kitų priežasčių, dėl kurių pagal tokį projektą negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis tai nurodo informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“), atskirai pateikdamas nepritarimo motyvus; turi būti nurodyta, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeisti ar kokios prisijungimo sąlygos ar specialieji reikalavimai neįvykdyti, arba tai, kad trūkstant pateiktos informacijos sprendimui priimti, pagal tikrinančio asmens prašymą papildoma informacija nebuvo pateikta ir dėl to pritarti projektui nėra galimybės (14 p.).

Jei projektą patikrinęs asmuo projektui pritaria, jis tai nurodo IS „Infostatyba“; nustatytu terminu pritarimo nenurodžius, laikoma, kad projektui yra pritarta (15 p.). Pasibaigus projekto tikrinimo terminui, įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas raštu informuoja statytoją, kad jam išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, – jei negauta nė vieno nepritarimo projektui; jei buvo nuspręsta leisti statyti statinį laikinai naudoti, statybą leidžiančiame dokumente nurodomas statinio laikino naudojimo terminas (16 p.).

30. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pagal parengtą techninį statybos projektą statybos leidimas negalėjo būti išduodamas, nes negautas pareiškėjo rašytinis pritarimas projekto sprendiniams, pareiškėjo automobilių stovėjimo aikštelė bus naudojama planuojamų statyti statinių aptarnavimui, techninis projektas pažeidžia gaisrinės saugos reikalavimus. Teismas akcentavo, kad į bylą pateikti dokumentai: teritorijos (duomenys neskelbtini), detalus planas (patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. T2-242); techninis statybos projektas; Ekspertizės aktas; atrankos išvada, kurioje konstatuota, kad UAB „Krovinių terminalas“ planuojamai ūkinei veiklai-veiklos išplėtimui (duomenys neskelbtini), poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, įrodo, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išduodamas statybos leidimą, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo parengto techninio statybos projekto sprendinius, įvertino juos pagal teisės aktų reikalavimus, konstatavo parengto projekto atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimams, sutikimo nereikalingumą, sanitarinių zonų pažeidimų nebuvimą.

31. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčijamoje teritorijoje minima sanitarinė apsaugos zona šiuo atveju netaikytina. Vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklės), 4.11 papunkčiu, sanitarinė apsaugos zona, – tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklių 42 punkte nurodyta, kad nustatytos ar patikslintos sanitarinės apsaugos zonos (specialiosios žemės naudojimo sąlygos) įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą (toliau – ir NTK) ir NTR vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai), nustatyta tvarka. Vadovaujantis ŽĮ 22 straipsnio 12 dalimi nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į NTR. Ginčo teritorijoje NTR statinių apsaugos zona neįregistruota.

32. Teismas akcentavo, kad Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punkte numatyta pareiga gauti rašytinį pritarimą projektui kyla tik tada, jei suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas, o ne sanitarines apsaugos zonas. Minėtame akte duodama nuoroda į Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 343), kuriose yra išskiriamos dvi specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų grupės – (1) apsaugos zonos (pvz., kelių apsaugos zonos, geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos, kt.) bei (2) sanitarinės apsaugos zonos (gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos zonos, pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, sanitarinės apsaugos zonos, požeminių vandens telkinių sanitarinės apsaugos zonos, kt.). Šios sąvokos „apsaugos zona“ ir „sanitarinė apsaugos zona“ nėra tapačios. Sanitarinė apsaugos zona, skirtingai nei apsaugos zona, yra nustatoma ne konkrečiam statiniui, bet ūkinei veiklai, kuri gali būti siejama su veikla, vykdoma viename statinyje, tačiau paprastai (kaip ir šiuo atveju pareiškėjos vykdoma veikla) apima visą įmonės veiklą, siejamą tiek su stacionariuose, tiek su nestacionariuose taršos šaltiniuose vykdoma veikla, technologiniais ir organizaciniais procesais, logistika, todėl, teismo vertinimu, teigti, kad pareiškėjo žemės sklypui nustatyta sanitarinė apsaugos zona yra nustatyta ne pareiškėjo ūkinei veiklai, bet pareiškėjo valdomiems statiniams, nėra teisinga.

33. Teismas nurodė, kad pareiškėjo valdomam žemės sklypui sanitarinė apsaugos zona nustatyta Klaipėdos miesto tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 215, o UAB „Krovinių terminalas“ valdomo žemės sklypo sanitarinė apsaugos zona nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtintu detaliuoju planu, o jos dydis pagrįstas 2003 m. parengtoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje. Planuojami statyti statiniai nepatenka į VSPĮ 24 straipsnio 4 dalyje sanitarinei apsaugos zonai nustatytų apribojimų ratą, t. y. nėra gyvenamosios paskirties pastatai (namai), sodo namai, viešbučių, administracinės, prekybos, maitinimo, kultūros, mokslo, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatai, specialiosios paskirties pastatai, susiję su apgyvendinimu.

34. Teismas pažymėjo, kad UAB „Krovinių terminalas“ planuojant papildomų statinių statybą reikėjo įvertinti, ar dėl naujų planuojamų taršos objektų statybos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtintu detaliuoju planu nustatyta sanitarinė apsaugos zona yra pakankama. Tuo tikslu buvo parengtas ir su įgaliotomis institucijomis suderintas bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. T2-242 patvirtintas UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio pagrindu buvo parengti šioje byloje ginčijami techninis projektas ir jo pagrindu išduotas statybos leidimas, nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad teritorijai, kurioje planuojami statyti statiniai, sanitarinės apsaugos zonos buvo nustatytos teritorijų planavimo proceso metu, todėl bet kokie ginčai, susiję su tariamais teisių pažeidimais nustatant sanitarinę apsaugos zoną, turėtų būti sprendžiami ginčijant teritorijų planavimo aktus, o ne statinio projektavimo, projekto derinimo ir tvirtinimo procedūrų metu. Ginčai dėl teritorijų planavimo dokumentais nustatytų sanitarinių apsaugos zonų, jų ribų, režimo reikalavimų šioje stadijoje negalimi. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiškėjo rašytinio pritarimo projekto sprendiniams nereikėjo.

35. Teismas akcentavo, kad administracinį ginčą dėl šios teritorijos planavimo nagrinėję administraciniai teismai jau nusprendė, jog pareiškėjas neturi teisės ginčyti šios teritorijos planavimui skirtus administracinius aktus. Todėl pareiškėjas neturi teisės ir šioje administracinėje byloje kelti klausimų dėl UAB „Krovinių terminalas“ valdomo sklypo naudojimui reikalingų susisiekimo infrastruktūros objektų naudojimo. Techninio projekto sprendiniai susisiekimo klausimais niekaip neapriboja pareiškėjo teisės į jo kiemo aikštelę. Šia aikštele pareiškėjas gali disponuoti, ją valdyti ir naudotis savo nuožiūra. Vienokio ar kitokio sprendinio nurodymas statinių, projektuojamų kitame sklype, techniniame projekte negali apriboti nuosavybės teisės, kol šio sklypo naudai nėra nustatytas servitutas, kita daiktinė teisė, ar nėra kitų apribojimų.

36. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Savivaldybė, išduodama statybos leidimą, nesivadovavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir GSP) patvirtintais Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais. Dėl gaisrinių automobilių privažiavimo prie rezervuaro parko automobilio posto ir siurblinės teismas paminėjo, kad gaisrinių automobilių privažiavimo keliai yra nurodyti teritorijos plane su gaisrinių automobilių privažiavimo keliais brėžinyje 316/P-41-42TP GSD-09. Įvykus ekstremaliai situacijai UAB „Krovinių terminalas“, AB „Klaipėdos nafta“ vidiniai keliai nebus naudojami. Techninio projekto 316P-00-TP-GSD-AR 11 lape 4.2. punkte nurodyta, kad gaisrų gesinimui bus panaudotos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-0I komandos (duomenys neskelbtini), ir UAB „Krovinių terminalas“ (duomenys neskelbtini), esanti gaisrinė technika ir asmeninė sudėtis. Dėl autocisternų evakuacijos kelių pasakyta 2011 m. parengtame ir suderintame su atitinkamomis institucijomis vidaus avariniame plane, kuriame išnagrinėtos galimos ekstremalios situacijos ir jų likvidavimo eiga. Žmonių evakuacija pagal pranešimą apie įvykusią ekstremalią situaciją yra parengta UAB „Krovinių terminalas“ avariniame plane. Projekto sprendinius dėl gaisrinės saugos rengė atestuotas subrangovas UAB „Priešgaisriniai sprendimai“, o vertino ekspertas UAB „Ekspertika“ 2013 m. gruodžio 13 d. techninio projekto bendrosios ekspertizės akte Nr. 13-10/03, kuriame nustatė, kad gaisrinės saugos klausimai projekte įgyvendinti tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl, teismo vertinimu, projektiniai sprendiniai atlikti tinkamai.

37. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 16 d. UAB „Krovinių terminalas“ išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-31-140716-00158 pagal parengtą Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), techninį statybos projektą, kurio sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrinantiems subjektams pritarus. Techninį projektą pagal kompetenciją tikrino AB „Lesto“ Klaipėdos regiono tinklo valdymo departamento tinklo plėtros skyrius (tikrintojas A. B.); AB „Klaipėdos vanduo“ (tikrintojas S. V.); Klaipėdos RAAD Poveikio aplinkai ir normatyvų skyrius (tikrintojas V. B.); Klaipėdos visuomenės sveikatos centras (tikrintojas R. G.); TEO LT, AB TED Klaipėdos TEC TRSS (tikrintojas K. V.); Valstybinė darbo inspekcija (tikrintojas S. S.); Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (tikrintojas K. B.); Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (tikrintojas A. K.); Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyrius (tikrintojai D. B. ir R. P.), Architektūros ir miesto planavimo skyrius (tikrintojai A. M., M. M. ir A. V.), Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius (tikrintojas G. P.).

38. Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. balandžio 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vykdydamas Inspekcijos viršininko 2015 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. IV-9 patvirtintą Skyriaus tikrintų statybą leidžiančių dokumentų 2015 m. I ketvirčio patikrinimų planą, vadovaujantis TPSVPĮ 10 straipsnio nuostatomis, atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo patikrinimą. Patikrintas buvo ir ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas. Atlikus patikrinimą surašyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo patikrinimo aktai. Nustatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-31-140716-00158 išduotas laikantis SĮ nuostatų.

39. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodydamas, kad skundžiamas statybos leidimas pažeidžia jo teises, nenurodo, kokiu konkrečiu būdu. Akcentavo, kad pagal SĮ 6 straipsnio 4 dalį statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, jog statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas. Iš nurodyto reglamentavimo teismas sprendė, kad SĮ 6 straipsnio 4 dalies 1–7 punktai pateikia baigtinį konkrečių trečiųjų asmenų gyvenimo (veiklos) sąlygų, kurias neleidžiama pabloginti, sąrašą. Teismas nenustatė, kurios sąlygos netenkinamos techniniu statybos projektu ir kokiu būdu jos pažeidžia pareiškėjo teises.

40. Teismas nurodyto teisinio reglamentavimo ir išdėstytų argumentų pagrindu konstatavo, kad ginčijamas statybos leidimas atitinka statinio techninį projektą ir jis neprieštarauja teritorijų planavimo ir teisės aktų reikalavimams, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

41. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nustatančiu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, paskirstymo principus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, bei įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų atsakovo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), trečiojo suinteresuoto asmens BAB „Pramprojektas“, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Poliprojektas“ prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, priteisė iš pareiškėjo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui – 1 225,43 Eur, BAB „Pramprojektas“ – 337,50 Eur, UAB „Poliprojektas“ – 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 42. Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Atsakovas UAB „Ekspertika“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti UAB „Ekspertika“ naudai iš pareiškėjo bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje patirtas 2 208,25 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 10,50 Eur žyminio mokesčio išlaidas už apeliacinį skundą.

44. Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniame skunde palaiko savo poziciją, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

45. Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ nurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus:

45.1. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant AB „Klaipėdos nafta“ materialinį teisinį suinteresuotumą ginčuose, kylančiose iš statybų teisinių santykių, AB „Klaipėdos nafta“ turi materialinį teisinį suinteresuotumą byloje, nes: AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimų žemės sklypų valdytojas ir naudotojas, žemės sklypus valdo nuomos pagrindais; AB „Klaipėdos nafta“ turi nuosavybės teisės objektų gretimuose žemės sklypuose, t. y. jam nuosavybės teise priklauso pastatai, statiniai, o taip pat inžineriniai įrenginiai ir kitas turtas; statybos planuojamos vykdyti nesilaikant teisės aktuose nustatytų minimalių atstumų iki AB „Klaipėdos nafta“ pastatų ir statinių, pažeidžiant gaisrinės saugos ir kitų teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai administracinėse bylose Nr. A438-85/2012, Nr. A662-2083/2012 patvirtina, kad materialiniam suinteresuotumui pagrįsti užtenka įrodyti faktą, kad nėra laikomasi minimalių norminių atstumų;

45.2. Aplinkybę, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas ir šiuose sklypuose yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, inžineriniai įrenginiai bei kitas turtas, patvirtina rašytiniai įrodymai, kuriais teismas nesivadovavo, t. y. valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. liepos 4 d. raštas Nr. (4.4.2.) KLS-867, NTR centrinio duomenų banko išrašas Nr. 21/1199, NTR išrašas Nr. 50/115961 ir kt.

45.3. Byloje nėra ginčo dėl to, kad AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ naudojami ir valdomi žemės sklypai yra gretimybės. Ginčo šalys šią aplinkybę pripažino ir jos neginčijo. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys įrodymai, t. y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. liepos 4 d. raštas Nr. (4.4.2.) KLS-867, techninio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 5 skyrius, techninio projekto dokumentacija, žemės sklypo planai, NTR išrašas Nr. 21/1199, NTR išrašas Nr. 50/115961 bei teisinis reglamentavimas, o būtent Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – ir Jūrų uosto įstatymas) 4 straipsnio 2 dalis, ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Atsižvelgiant į nurodytų dokumentų turinį ir nurodytas teises normas, abejoti, kad AB „Klaipėdos nafta“ nėra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas nuomos pagrindais, kai šiuose sklypuose turi nekilnojamojo ir kito turto, vykdo veiklą, nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas pažymi, kad visa grupė institucijų ir privačių asmenų, dalyvavusių leidimo išdavimo procedūroje, laikė, jog AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimų sklypų ir juose esančių statinių valdytojas bei savininkas. Byloje nėra dokumentų, paneigiančių šią aplinkybę, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog AB „Klaipėdos nafta“ nėra gretimo sklypo valdytojas;

45.4. AB „Klaipėdos nafta“, kaip turto savininko, teisių apsauga yra įtvirtinta SĮ 6 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punkte, tačiau šių normų nesilaikyta. Pasak pareiškėjo, pastačius UAB „Krovinių terminalas“ planuojamus statinius, AB „Klaipėdos nafta“ turto naudojimo ir veiklos sąlygos bus pakeistos nesilaikant statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų, o būtent UAB „Krovinių terminalas“ planuoja statyti naujus statinius, nesilaikydamas minimalių normatyvinių atstumų iki AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausančių statinių. Nors teisės aktai leidžia sumažinti minimalius atstumus, tačiau tam kelia papildomus reikalavimus: gauti gretimų statinių savininko rašytinį pritarimą techniniam projektui ir išlaikyti ne žemesnį gaisrinės saugos lygį nei tas, kuris būtų statant statinius GSP numatytais atstumais. Pareiškėjo teigimu, techninio projekto sprendiniai gaisrinės saugos bei susiekimo dalyje parengti nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais, todėl AB „Klaipėdos nafta“ teisinė padėtis yra bloginama neteisėtai, kyla netoleruotina grėsmė AB „Klaipėdos nafta“ turtui bei darbuotojams.

45.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-939/2014 nesukuria prejudicijos, o teismas nėra atleidžiamas nuo pareigos vertinti byloje esančius įrodymus. Nurodytoje byloje teismas vertino AB „Klaipėdos nafta“ teisę ginčyti detaliojo plano sprendinius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir byloje esančiu NTR išrašu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog AB „Klaipėdos nafta“ valdo žemės sklypą nuomos pagrindais, nuosavybės teise turi kitus statinius ar pastatus gretimame žemės sklype. Priešingai, šioje byloje esantis įrodymai patvirtina, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimų žemės sklypų nuomininkas bei pastatų, statinių ir inžinerinių tinklų, esančių gretimuose žemės sklypuose, savininkas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti į bylą pateiktus dokumentus, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai vadovavosi nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu;

45.6. Tiek Savivaldybė, tiek UAB „Ekspertika“, pritarę techninio projekto sprendiniams ir išdavę statybos leidimą, netinkamai vykdė SĮ 23 straipsnio, Reglamento STR 1.07.01:2010 7–10 punktų, 9 priedo, 10 priedo 1 punkto reikalavimus. Statybos leidimas negalėjo būti išduotas, kadangi nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, t. y. nebuvo gautas AB „Klaipėdos nafta“ rašytinis pritarimas. Be to, techniniam projektui nebuvo galima duoti teigiamos ekspertizės išvados, kadangi techninio projekto sprendiniai gaisrinės saugos dalyje, susisiekimo dalyje ir kt. neatitinka privalomų teisės aktų reikalavimų;

45.7. Teismas neatsižvelgė į AB „Klaipėdos nafta“ nurodytą argumentą, kad rašytinis pritarimas projektui vykdyti turėjo būti gautas dėl to, jog suprojektuoti statiniai bus statomi mažesniais nei norminiai atstumai iki AB „Klaipėdos nafta“ priklausančių statinių. Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punkte yra pateikiama nuoroda į Reglamento 5.7 punktą – Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Sąlygos), todėl reikia vertinti, ar suprojektuoti statiniai yra statomi mažesniais atstumais nei nurodyti Sąlygose. Atstumai nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 138 „Dėl Respublikinių statybos normų RSN 157-94 patvirtinimo“ patvirtintų statybos normų „Naftos ir jos produktų sandėliai“ priešgaisriniais reikalavimais (toliau – ir RSN 157-94). Atsižvelgiant į tai, kad techniniame projekte yra nurodyta, kad naujus statinius planuojama statyti nesilaikant RSN 157-94 nurodytų reikalavimų, turėjo būti gautas AB „Klaipėdos nafta“ rašytinis pritarimas techniniam projektui;

45.8. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1472/2011 nagrinėjamu atveju yra svarbus pats procedūrinio pažeidimo vertinimo principas, t. y. ar pažeidimas, t. y. rašytinio pritarimo techniniam projektui negavimas, yra esminis. Reglamento STR 1.07.01:2010 6 punktą, 10 priedo 1 punktą aiškinant taip, jog konkrečiu atveju rašytinis pritarimas neturėjo būti gautas, būtų paneigta normos prasmė, sukurtas ydingas precedentas, leidžiantis nepaisyti imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Nurodytų nuostatų pažeidimas yra esminis, kas lėmė, jog techninio projekto sprendiniai neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, dėl ko bloginama AB „Klaipėdos nafta“ padėtis ir veiklos vykdymo sąlygos;

45.9. Teismas tik formaliai pasisakė dėl techninio projekto sprendinių atitikimo teisės aktams, apsiribodamas konstatavimu, kad techninį projektą vertino institucijos ir ekspertai. Teismas visiškai nepasisakė ir nevertino AB „Klaipėdos nafta“ pateiktų UAB „Property Development Consultancy“ 2015 m. vasario 18 d. ir 2016 m. gegužės 12 d. ekspertizės aktų ir jų turinio, kurie įrodo, kad techninio projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra neteisėti. Vien tai, kad UAB „Property Development Consultancy“ nebuvo pavesta teismo nutartimi atlikti ekspertizę, pareiškėjo teigimu, neeliminuoja šio eksperto kvalifikacijos ir padarytų vertinimų teisingumo. Atsakovai ir tretieji suinteresuoti asmenys be abstraktaus pobūdžio komentarų apie galimą eksperto suinteresuotumą nurodytų išvadų nepaneigė;

45.10. UAB „Poliprojektas“ parengtas gaisrinės rizikos vertinimas (toliau – ir Rizikos vertinimas) negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes, kaip nustatyta UAB „Property Development Consultancy“ 2015 m. vasario 18 d. ekspertizės akte, Rizikos vertinime neįvertinti visi privalomi kriterijai, pasirinkti ydingi skaičiavimo duomenys, nurodytos kompensacinės priemonės nepagrįstos skaičiavimais. UAB „Property Development Consultancy“ 2016 m. gegužės 12 d. ekspertizės akte yra pateiktas reikšmingo kriterijaus vertinimas ir apžvelgta jo įtaka AB „Klaipėdos nafta“ nekilnojamam turtui ir darbuotojams, pažymint, kad numatytos gaisrinės saugos ir kompensacinės priemonės yra akivaizdžiai nepakankamos;

45.11. Techninio projekto sprendiniai neatitinka Reglamento STR1.05.06:2010 reikalavimų dėl susiekimo dalies ir pažeidžia jo teises naudotis jam priklausančiu turtu. Pareiškėjo teigimu, Techniniame projekte nepagrįstai nurodoma, kad UAB „Krovinių terminalas“ transporto priemones planuojama statyti AB „Klaipėdos nafta“ automobilių stovėjimo aikštelėje, nes automobilių stovėjimo aikštelė nuosavybes teise priklauso AB „Klaipėdos nafta“, o su UAB „Krovinių terminalas“ nėra sudaryta nuomos sutartis ir UAB „Krovinių terminalas“ nėra išduotas sutikimas naudotis aikštele;

45.12. Vadovaujantis TPSVPĮ 10 straipsnio 3 dalimi Inspekcija tikrino tik statybos dokumentų sudėtį, bet ne turinį, todėl jos išvados nepatvirtina techninio projekto ir leidimo išdavimo teisėtumo;

45.13. AB „Klaipėdos nafta“ yra savo veikloje aukščiausiais socialinės atsakomybės ir saugos standartais besivadovaujanti bendrovė, todėl įvykus bet kokiam incidentui, susijusiam su techninio projekto trūkumais ir leidimo išdavimo klausimais, neabejotinai atsakomybė tektų tiek AB „Klaipėdos nafta“, tiek visoms šioje byloje dalyvaujančioms šalims.

46. Atsakovas UAB „Ekspertika“ apeliaciniame skunde nurodo:

46.1. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dokumentus, kurie patvirtina, kad iš viso patyrė 2 208,25 Eur išlaidų, tačiau teismas, atmetęs pareiškėjo skundą, nenurodydamas jokių motyvų, nepriteisė UAB „Ekspertika“ patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu teismo sprendimas priimtas pažeidžiant teises normas, numatytas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, 45 straipsnio 2 dalyje;

46.2. Nurodytas teismo sprendimo trūkumas gali būti pašalintas tik apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą. ABTĮ 45 straipsnio 2 dalies aiškinimas, kad teismui paduoti prašymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos gali būti pirmosios instancijos teismo išnagrinėti po sprendimo įsiteisėjimo, reikštų: draudimo peržiūrėti teismo sprendimus kitokia, išskyrus instancine, tvarka pažeidimą; teisės keisti įsiteisėjusį sprendimą suteikimą jį priėmusiam teismui.

47. Atsakovas UAB „Ekspertika“ atsiliepimu prašo atmesti AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą ir priteisti iš pareiškėjo apeliacinėje instancijoje patirtas 955,79 Eur išlaidas.

48. Atsakovas UAB Ekspertika“ atsiliepime nurodo nesutikimo su AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniu skundu argumentus:

48.1. UAB Ekspertika“ nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjo sprendimas įtraukti jį į bylą atsakovu yra nepagrįstas. Pareiškėjo ginčijami veiksmai/neveikimas nėra viešojo administravimo veiksmai;

48.2. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-939/2014 konstatavus, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo detaliojo plano panaikinimu, negali būti vertinama, jog teisinį suinteresuotumą pareiškėjas turi ir šioje byloje. Priešingas vertinimas reikštų apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų nuginčijimą, tokiu būdu pažeidžiant ABTĮ nustatytą tvarką. Tai, kad nagrinėjamoje byloje skundas pareikštas ne tik UAB Ekspertika“, nepaneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų aplinkybių prejudicialumo;

48.3. Pareiškėjas nenurodė, kurios SĮ 6 straipsnio 4 dalyje sąlygos bus pažeistos, pradėjus vykdyti statybas vadovaujantis techninio projekto sprendiniais;

48.4. Apeliaciniame skunde pareiškėjas niekaip nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų teisingumo, o tik nurodė, kad, vadovaujantis Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punktu, iš pareiškėjo neva turėjo būti gautas rašytinis pritarimas ir dėl techninio projekto sprendinio statyti suprojektuotus statinius mažesniais nei norminiai atstumai iki pareiškėjui priklausančių statinių. Pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas apsprendė galimas bylos nagrinėjimo ribas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai iškeltus argumentus paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad pareiškėjo nuosavybės teisių objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra;

48.5. Vykdant bendrąją techninio projekto gaisrinės saugos dalies ekspertizę, UAB Ekspertika“ įvertino, ar pateikti skaičiavimai apima tinkamą sritį, ar yra numatytos kompensacinės priemonės ir, ar jos pagrįstos skaičiavimais. Už pačių skaičiavimų teisingumą bei tinkamumą atsakomybė tenka projektuotojui. Nors neprivalėjo, bet kreipėsi į UAB „Gaisriniai tyrimai“ dėl techninio projekto gaisrinės saugos dalies ekspertizės atlikimo. UAB „Gaisriniai tyrimai“ 2013 m. gruodžio 2 d. dalinės ekspertizės aktu konstatavo, kad techninio projekto gaisrinės saugos dalis atitinka privalomuosius projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus, todėl projektą galima tvirtinti. Pareiškėjas niekaip nepaneigė techninio projekto gaisrinės saugos dalies projektuotojo UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ argumentų dėl 2015 m. gruodžio 18 d. parengto ekspertizės akto išvadų nepagrįstumo. Pasak atsakovo, pareiškėjo argumentai, kad netinkamai atlikti gaisrinės rizikos skaičiavimai, nes pasirinktos neva skaičiavimais nepagrįstos kompensacinės priemonės, neįrodo, kad techniniame projekte numatytos kompensacinės priemonės nėra pakankamos, o tuo pačiu, jog tai kažkokiu būdu yra susiję su pareiškėju;

48.6. Pareiškėjui nenuginčijus teritorijos detaliojo plano teisėtumo, jo pagrindu projektuotojo parengti sprendiniai yra pagrįsti bei teisėti.

49. Atsakovas Departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

50. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą nurodo:

51.1. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas (toliau – ir Klaipėdos departamentas) pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka įvertino jam SĮ nustatyta tvarka pateiktą derinti Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), statybos projektą ir nustatė, kad jo sprendiniai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, ir jį suderino;

51.2. Esminiai atitikties visuomenės sveikatos saugos teisės aktams motyvai pateikti Centro 2014 m. gegužės 5 d. Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. E16-105, parengtoje pagal Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimo teritorijų planavime ir statybų valstybinėje priežiūroje reglamentą, patvirtintą Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-97;

51.3. UAB „Krovinių terminalas“ sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) dydis buvo pagrįstas 2003 m. parengtoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje ir nustatytas detaliuoju planu, patvirtintu Savivaldybės 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36. UAB „Krovinių terminalas“, planuodamas papildomų rezervuarų ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), statybą, įvertino ar dėl naujų planuojamų taršos objektų statybos Klaipėdos miesto savivaldybės 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtintu detaliuoju planu nustatyta SAZ yra pakankama. Tuo tikslu buvo parengtas ir Klaipėdos departamentui vertinimui pateiktas UAB „Krovinių terminalas“ teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Detaliojo plano tikslas – nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, papildant Klaipėdos miesto savivaldybės 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36 patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Klaipėdos departamentas įvertino pateiktą detalųjį planą ir detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo duomenis, šiuose dokumentuose pateiktus triukšmo, aplinkos oro taršos bei kvapų sklaidos skaičiavimų duomenis, ir padarė pagrįstą išvadą, kad veiklos išplėtimas neturės įtakos esamai SAZ ribai, nustatytai Klaipėdos miesto savivaldybės 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 1-36. Šio teritorijų planavimo dokumento vertinimo ir derinimo motyvai pateikti Centro 2012 m. rugsėjo 12 d. Teritorijų planavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. E1-43. Detalusis planas buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. T2-242;

51.4. Statinio projekte buvo atliktas teršalų pažemio koncentracijos, kvapo emisijų bei triukšmo sklaidos modeliavimas, t. y. įvertinti visi dėl planuojamos ūkinės veiklos (įskaitant esamus ir planuojamus statyti statinius bei gretimybėse esančius objektus) galintys atsirasti visuomenės sveikatos rizikos veiksniai. Buvo įvertinta ir foninė tarša. Nustatyta, kad projektuojamų taršos šaltinių įtaka aplinkos oro taršai bei kvapo koncentracijos padidėjimas yra minimalus, o triukšmo lygis lieka nepakitęs. Detali informacija pateikta Centro 2014 m. gegužės 5 d. Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymoje Nr. EI6-105.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepimu prašo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepime nurodo nesutikimo su AB „Klaipėdos nafta“ apeliaciniu skundu motyvus:

53.1. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-939/2014, pareiškėjas negali būti laikomas suinteresuotu UAB „Krovinių terminalo“ valdomo žemės sklypo detaliuoju planavimu ir tolesniu vystymu;

53.2. Dalis pareiškėjo argumentų, pvz., dėl statytinų objektų atitikties gaisrinės saugos reikalavimams, priskirtini viešajam interesui, kurių pareiškėjas ginti negali;

53.3. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Krovinių terminalas“ nuomojamame žemės sklype specialiosios žemės naudojimo sąlygos nėra įregistruotos, todėl nebuvo būtinas pareiškėjo rašytinis pritarimas techniniam projektui, kurio pagrindu išduotas ginčijamas statybos leidimas;

53.4. Administracinių teismų praktikoje gretimybės (sklypo) savininkui suteikiama teisė derinti statybas gretimame sklype. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis nėra sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl derinti su juo gretimo sklypo vystymo klausimų nebūtina;

53.5. Planuojami statyti statiniai nepatenka į VSPĮ 24 straipsnio 4 dalyje sanitarinei apsaugos zonai nustatytų apribojimų ratą. Teritorijai, kurioje planuojami statyti statiniai, sanitarinės apsaugos zonos buvo nustatytos teritorijų planavimo proceso metu, todėl bet kokie ginčai, susiję su tariamais pareiškėjo teisių pažeidimais nustatant sanitarinę apsaugos zoną, turėtų būti sprendžiami ginčijant teritorijų planavimo aktus, o ne statinio projektavimo, projekto derinimo ir tvirtinimo procedūrų metu;

53.6. Siekdamas įvertinti techninio projekto priešgaisrinės saugos dalį ir AB „Klaipėdos nafta“ poziciją ginče UAB „Krovinių terminalas“ kreipėsi į priešgaisrinės saugos srities specialistą UAB „Gaisriniai tyrimai“, kuris pateikė ekspertizės aktą, kuriuo patvirtinama, kad UAB „Krovinių terminalas“ gaisrinės inžinerijos ar gaisro rizikos skaičiavimai statytojo projekte tinkamai įvertina gaisro scenarijus vadovaujantis reglamentuojančių dokumentų nuostatomis bei projekto numatytos gaisrinės saugos priemonės pagrįstos. UAB „Gaisriniai tyrimai“ nustatė, kad AB „Klaipėdos nafta“ pateikto 2016 m. gegužės 12 d. ekspertizės akto skaičiavimai netinkamai įvertina gaisro 1 scenarijų, nes šio scenarijaus tikimybė yra per maža vadovaujantis reglamentuojančių dokumentų nuostatomis;

53.7. Pareiškėjo argumentai dėl susisiekimo sistemos organizavimo techniniame projekte, kurio pagrindu išduotas ginčijamas statybos leidimas, priskirtini teritorijų planavimo teisiniams santykiams. Todėl jais remiantis ginčyti statybos leidimą negalima. Pagal galiojantį detalųjį planą teritorijos susisiekimo sistema paliekama esama, nauji keliai sklype neprojektuojami ir neįrengiami, todėl atmestini kaip nepagrįsto pareiškėjo teiginiais, jog dėl autocisternų judėjimo šalia pareiškėjo statinių bus pažeisti jo interesai. Susisiekimo klausimai yra pakankamai išspręsti kitais AB „Pramprojektas“ ir Savivaldybės parengtais dokumentais, kurie yra įvertinti pirmosios instancijos teismo.

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iremas“ filialas Projektų centras atsiliepimu prašo atmesti AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iremas“ filialas Projektų centras palaiko pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Papildomai akcentuoja, kad:

55.1. Konkrečiu atveju detaliam susisiekimo klausimų reglamentavimui poreikio nebuvo, nes sprendiniai buvo nustatyti anksčiau priimtais detaliojo planavimo dokumentais ir jie nėra naujai planuojami;

55.2. Pareiškėjo patekimo į valstybinės reikšmės kelius ir gatves galimybės nėra apribotos, transporto srautų įtaka pareiškėjui bus minimali. Techniniame projekte UAB „Krovinių terminalas“ valdomame žemės sklype visi su transportu susiję klausimai išspręsti sklypo plano dalyje, į naujas aikšteles nepretenduojama, naujos nesukuriamos ir esamos nekeičiamos;

55.3. Techniniame projekte buvo papildomai planuotas geležinkelio estakados privedimas ir šio sprendinio atitiktis teisės aktų reikalavimams buvo patikrinta įgaliotų subjektų bei jam įgyvendinti buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas;

55.4. Pareiškėjo pateiktas į bylą UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ raštas negali būti pripažįstamas ekspertizės išvada arba jai prilyginamas, nes jis neatitinka tam būtinų procesinių reikalavimų, be to UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ yra suinteresuotas asmuo, nes jam už pateiktą nuomonę atlygina pareiškėjas. Tai, kad UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ negali įvertinti skaičiavimų, negali būti pagrindu teigti, jog skaičiavimai neteisingi;

55.5. Rengiant techninį projektą taip pat buvo atsižvelgta į SĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus ir projektas buvo parengtas nepažeidžiant pareiškėjo nurodomų reikalavimų;

55.6. Pareiškėjas neturi būti pripažįstamas ir laikomas kompetentingu gaisrinės srities teisės aktų laikymosi ar įgyvendinimo kontrolės klausimais. Ar yra tinkamai įgyvendinti gaisrinės saugos reikalavimai planuojamoms statinių statyboms, turi rūpintis ir kontroliuoti įgaliotos institucijos, vykdančios atitinkamas funkcijas šioje srityje. Konkrečiu atveju įgalioti subjektai nustatė, kad gaisrinės saugos klausimai techniniame projekte yra įgyvendinti tinkamai, todėl projektiniai sprendiniai atlikti tinkamai.

56. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ ir UAB „Poliprojektas“ atsiliepimu prašė pareiškėjo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

57. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ ir UAB „Poliprojektas“ atsiliepime į AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą nurodo:

57.1. UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ ir UAB „Poliprojektas“ tinkamai atliko techninio projekto dalį, susijusią su rizikos vertinimo skaičiavimais. Atlikti rizikos vertinimo skaičiavimų rezultatai parodė, kad kompensacinės priemonės saugos lygiui užtikrinti nėra privalomos, tačiau buvo taikytos papildomos kompensacinės priemonės, kurių teisės aktai nereikalavo;

57.2. UAB „Property Development Consultancy“ parengtos dvi ekspertinės išvados, t. y. 2015 m. vasario 18 d. ir 2016 m. gegužės 12 d., kuriomis remiantis pareiškėjas grindžia savo poziciją, yra nepagrįstos, klaidinančios ir neturi jokio ryšio su techninio projekto skaičiavimais, todėl su šiais ekspertizės aktais techninis projektas negali būti lyginamas, atitinkamai negali būti nustatomi jo trūkumai;

57.3. UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ ir UAB „Poliprojektas“ tinkamai parengė Techninio projekto gaisrinės saugos dalį, kurios dėka nagrinėjamam objekte užtikrinamas nemažesnis gaisrinės saugos lygmuo nei numato teisės aktai. Tai patvirtina techninio projekto 2013 m. gruodžio 2 d. dalinė gaisrinės saugos ekspertizė ir atsižvelgiant į pateiktas ieškovo pastabas ir išvadas 2016 m. liepos 1 d. atlikta papildoma ekspertizė.

58. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu prašo AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą atmesti.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą nurodo:

59.1. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendime, priimto administracinėje byloje Nr. A-502-939/2014, konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiškėjo nuosavybės teisių įgyvendinimo tiek UAB „Krovinių terminalas“ numatytoje planuoti teritorijoje, tiek už šios teritorijos ribų, tačiau ir kitais byloje pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, todėl neigti nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinio ryšio nagrinėjamu atveju ir teigti, kad teismas sprendimą priėmė formaliai, vadovaudamasis vien ankstesnio ginčo praktika, nėra teisinga.

59.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi Reglamento STR 1.07.01:2010 10 priedo 1 punktu ir ginčijamo statybos leidimo neteisėtumą grindžia tuo, jog negautas jo, kaip statinių, iki kurių neišlaikomas planuojamų statyti statinių norminis atstumas, savininko rašytinis sutikimas. Įvertinus pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę dėl pareiškėjui priklausančių statinių apsaugos zonos nebuvimo, taip pat į tai, jog ir apeliaciniame skunde AB „Klaipėdos nafta“ iš esmės nedetalizuoja iki kokių jai nuosavybės teise priklausančių statinių atstumas nuo planuojamų statyti statinių bus pažeistas, šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas;

59.3. Techninio projekto atitiktį priešgaisriniams reikalavimams patvirtina UAB „Priešgaisriniai sprendimai“ bei UAB „Poliprojektas“ atlikta bendroji ekspertizė;

59.4. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype, kuriame yra pareiškėjui AB „Klaipėdos nafta“ nuosavybės teise priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė, statybos darbai pagal ginčijamą statybos leidimą nėra leidžiami, aplinkybė, kad UAB „Krovinių terminalas“ neturėjo teisių į nurodytą žemės sklypą ir jame esančią automobilių stovėjimo aikštelę, negalėjo būti kliūtimi išduoti ginčijamą statybos leidimą;

59.5. Inspekcijos įgaliota atstovė 2015 m. kovo 19 d. atliko ginčijamo statybos leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir pažeidimų nenustatė.

60. Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimu su UAB „Ekspertika“ apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

61. Pareiškėjas AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepime į UAB „Ekspertika“ apeliacinį skundą nurodo:

61.1. Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, susiformavusia teismų praktika bei remiantis teisingumo ir protingumo principais, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas galėtų būti nagrinėjamas tik įsiteisėjus teismo sprendimui, t. y. apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinį skundą. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą, nors administracinėje byloje dar nebūtų žinoma šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas;

61.2. Nepagrįsti atsakovo UAB „Ekspertika“ argumentai, jog prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nagrinėjimas po sprendimo įsiteisėjimo sąlygotų draudimo peržiūrėti teismo sprendimus kitokia nei instancinė tvarka pažeidimą ir teisės keisti įsiteisėjusį teismo sprendimą suteikimą jį priėmusiam teismui. Tokie argumentai neatitinka teisinio reguliavimo bei nusistovėjusios teismų praktikos;

61.3. Pirmosios instancijos teismo atskira nutartis, kuria būtų išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo po to, kai įsiteisės sprendimas byloje, gali būti skundžiama apeliaciniu skundu.

62. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepimu su UAB „Ekspertika“ apeliaciniu skundu sutinka.

63. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Krovinių terminalas“ atsiliepime į UAB „Ekspertika“ apeliacinį skundą pažymi:

63.1. Administracinėse bylose bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos ne tik pagrindiniu sprendimu, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, bet ir per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tokioje situacijoje išlaidos, patirtos pirmosios instancijos procese, būtų paskirstytos pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, kuris vėliau galėtų būti peržiūrėtas apeliacine tvarka;

63.2. UAB „Ekspertika“ patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti ne pirmosios instancijos teismo, bet apeliacinės instancijos teismo, todėl jas pirmą kartą paskirsčius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniu sprendimu, nebeliktų galimybės jas peržiūrėti apeliacine tvarka.

64. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Iremas“ filialas Projektų centras atsiliepimu sutinka su UAB „Ekspertika“ apeliaciniu skundu.

65. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija, atsižvelgdama į UAB „Ekspertika“ apeliacinio skundo reikalavimo materialųjį pobūdį, kurio išsprendimas, Inspekcijos nuomone, niekaip neįtakos jos teisių ar teisėtų interesų byloje, atsakovo UAB „Ekspertika“ apeliacinio skundo reikalavimus atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 66. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

67. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 16 d. statytojui uždarajai akcinei bendrovei „Krovinių terminalas“ išduotą statybos leidimą Nr. LNS-31-140716-00158, kuriuo leista statyti statinius pagal parengtą Rezervuarų parko ir geležinkelio estakados (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 316P.

68. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, SĮ 23 straipsnio 30 punktu, 24 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies bei SĮ 23 straipsnio 30 punkto nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais 2014 m. balandžio 29 d. ir 2014 m. spalio 8 d. nutartyse dėl AB „Klaipėdos nafta“ materialinio teisinio suinteresuotumo, nagrinėjant bylą dėl sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas (duomenys neskelbtini), panaikinimo, vertino, kad pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo šioje byloje taip pat, t. y. pagal byloje esančius įrodymus pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik inžineriniai tinklai ir inžinerinis statinys; pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į aikštelės užimamą žemės sklypą; pareiškėjo turtas yra už ginčo planavimo dokumentu numatytos plėtoti teritorijos ribų; pareiškėjo nuosavybės teisės objektų planuojamos teritorijos ribose ar jos gretimybėje nėra, techninis projektas apima tik UAB „Krovinių terminalas“ valdomą teritoriją, jame nėra sprendinių, kad autocisternos bus parkuojamos pareiškėjo nuomojamojoje aikštelėje ir pretenduojama į naujas aikšteles ar senų aikštelių keitimą.

69. Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

69.1. Teisėjų kolegija mano, kad pirmiausia turėtų būti išspręstas klausimas dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje. Dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo teisėjų kolegija vertina aplinkybes, kad AB „Klaipėdos nafta“ valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi kelias dalis žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Valstybinės žemės sklypo unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos m., žemės sklypo plotas: 1 076.98 ha. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 21-1199 7.10 , 7.11, 7.12 punktuose yra nurodyta, kad AB „Klaipėdos nafta“ nuomoja minėtą žemės sklypą, pagal šio išrašo 7.62 punktą UAB „Krovinių terminalas“ taip pat nuomoja šį žemės sklypą. VĮ Registrų centro 2014 m. liepos 4 d. raštas su žemės sklypo kadastro žemėlapio ištrauka, KVJUD 2018 m. gegužės 24 d. raštas su priedu ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai leidžia spręsti apie tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Krovinių terminalas“ sklypai ribojasi. Techninio projekto turinys taip pat šią gretimybę patvirtina (I t. 106 b. l.). Taigi, aplinkybę, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas ir šiuose sklypuose yra jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, inžineriniai įrenginiai bei kitas turtas, patvirtina rašytiniai įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, t. y. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. liepos 4 d. raštas Nr. (4.4.2.) KLS-867, NTR centrinio duomenų banko išrašas Nr. 21/1199, NTR išrašas Nr. 50/115961 ir kt.

70. Teisėjų kolegija sutinka su AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinio skundo argumentais, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-502-939/2014 neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, o pirmosios instancijos teismas privalo vertinti byloje esančius įrodymus. Minėtoje byloje teismas vertino AB „Klaipėdos nafta“ teisę ginčyti detaliojo plano sprendinius, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir byloje esančiu NTR išrašu, ir padarė išvadą, kad byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog AB „Klaipėdos nafta“ valdo žemės sklypą nuomos pagrindais, nuosavybės teise turi kitus statinius ar pastatus gretimame žemės sklype. Tačiau nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie tai, kad AB „Klaipėdos nafta“ yra gretimų žemės sklypų nuomininkas bei pastatų, statinių ir inžinerinių tinklų, esančių gretimuose žemės sklypuose, savininkas.

71. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl ginčijamo administracinio akto, tačiau vis tik iš dalies patikrinęs išduoto statybos leidimo teisėtumą, bylos iš esmės neišnagrinėjo. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad tik tinkamai nustačius pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą byloje ir nustačius galimai pažeistų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų teisinį turinį, galima spręsti bylą iš esmės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo, iš dalies siekė patikrinti ginčijamo akto teisėtumą, tačiau tai atliko iš esmės ydingai ir nepilnai.

72. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo AB „Klaipėdos nafta“ nurodytų argumentų, kad rašytinis pritarimas projektui vykdyti turėjo būti gautas dėl to, jog suprojektuoti statiniai bus statomi mažesniais nei norminiai atstumai iki AB „Klaipėdos nafta“ priklausančių statinių. Reglamento STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantis dokumentai“ 10 priedo 1 punkte yra pateikiama nuoroda į Reglamento 5.7 punktą – Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, šiuo atveju būtina įvertinti, ar suprojektuoti statiniai yra statomi mažesniais atstumais nei nurodyti Sąlygose.

73. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisakė dėl techninio projekto sprendinių atitikimo teisės aktams, apsiribodamas konstatavimu, kad techninį projektą vertino institucijos ir ekspertai.

74. Atsakovas UAB Ekspertika“ atsiliepime į AB „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą teigia, kad nesutinka, kad yra įtrauktas nagrinėjamoje byloje atsakovu, iš tiesų ši bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas, todėl, tesėjų kolegijos vertinimu, UAB „Ekspertika“ įtraukimas atsakovu nėra pagrįstas.

75. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, bylą iš esmės naginėjęs po to, kai nustatė, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, taip pat netinkamai ištyręs klausimą dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo, o vėliau ne išsamiai išnagrinėjęs bylos esmę, nesivadovavo šiai bylai aktualiomis teisės normomis, neišaiškino bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, nesurinko reikiamų įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė