2024-08-27 Nr. BB-4096-1-01-1-27073-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3198/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27073-2018-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. R. kasacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 22 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis G. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad G. R. bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 59 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinti reikalavimai. Pasak kasatoriaus, bylą nagrinėjusios teisėjos R. D. sutuoktinio pusseserė D. Š. buvo nuteistojo G. R. sugyventinė. Kasatorius su teisėjos sutuoktiniu A. D. susitikdavo, šeimos susitikimuose kartu leisdavo laiką. Nuteistajam su D. Š. nutraukus santykius, pastarosios šeimos ir giminaičių priešiškumas G. R. atžvilgiu galėjo įtakoti teisėjos požiūrį į jį, suformuoti išankstinį neobjektyviai neigiamą jo vertinimą. Dėl nurodytų aplinkybių teisėja R. D. privalėjo nusišalinti nuo kasatoriaus bylos nagrinėjimo. Be to, teisėja jai pareikštą nušalinimą išsprendė teismo posėdžių salėje protokoline nutartimi, taip pažeisdama BPK 59 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti klausimą dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir kartu prijungti prie bylos jo apeliaciniame skunde nurodytus įrodymus, pažeidžiant kasatoriaus teisę į nešališką teismą, teisę teikti gynybai reikšmingus duomenis, taip pat pažeidžiant ir rungimosi principą.

Be to, kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nustatydamas bylos faktines aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nekaltumo prezumpcijos principą. Šis teismas vertino tik G. R. kaltę patvirtinančius įrodymus, o jo nekaltumą įrodančius duomenis ignoravo, neištyrė ir neįvertino visų faktinių įvykių aplinkybių (dėl atskiriems nukentėjusiesiems atliktų darbų apimties ir vertės; UAB „K“, UAB „S“ apskaitytų nukentėjusiųjų sumokėtų lėšų panaudojimo ir kt.), nepagrįstai atmetė nuteistojo parodymus, nevertino byloje esančių įrodymų visumos, dėl to padarė neteisingas išvadas, kurioms nepagrįstai besąlygiškai pritarė apeliacinės instancijos teismas, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį), nepagrįstai kriminalizavo tarp UAB „K“, UAB „S“ ir nukentėjusiųjų susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismo pateiktas nustatytų faktinių aplinkybių argumentavimas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo išdėstytos pirmosios instancijos teismo argumentacijai pritariančios išvados nėra tinkamas bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, byloje atlikęs tik dalinį įrodymų tyrimą, neištaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodytų trūkumų.

Byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas – nusikalstamų veikų aprašymai neatitinka svarbių ir reikšmingų aplinkybių: prioritetas suteiktas juridinių asmenų, gavusių iš užsakovų lėšas, neatliktų darbų kvalifikavimui kaip fizinio asmens nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, įvykdymui; taip pat, neišskiriant bei sutapatinant, ir fizinio asmens – G. R., pasirašytų sutarčių (pavyzdžiui, dėl stelažų nuomos, jų neišsaugojimo), kaip kvalifikuoto sukčiavimo, teisiniam vertinimui. Tai sutrukdė nagrinėti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėjo būti panaikintas ir byla perduota prokurorui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra adekvatus nusikalstamų veikų pavojingumui, grėsmei visuomenės saugumui, skiriant bausmę, nebuvo atsižvelgta į visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nuteistasis G. R. ginčija BK 182 straipsnio 2 dalies taikymą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp UAB „K“, UAB „S“ ir nukentėjusiųjų susiklosčiusius išimtinai civilinius sutartinius teisinius santykius. Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, nekaltumo prezumpcijos principą, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų, be to, byloje buvo surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Sprendžiant klausimą, ar kasaciniame skunde nurodyti pagrindai laikytini kasacijos dalyku, reikšmingas jų pagrindimas BPK 369 straipsnio nuostatas atitinkančiais teisiniais argumentais.

Iš didelės apimties kasacinio skundo turinio aiškiai matyti, kad kasatorius iš esmės nesutinka su dviejų instancijų teismų atliktu bylos įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu. Kartu nuteistasis pateikia savą įrodymų, faktinių aplinkybių interpretavimą bei jų teisinį vertinimą (kaip antai, kad kiekvienu atveju tarp sutarčių šalių susiklostė tik civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai; prieš nukentėjusiuosius nebuvo naudojama sukčiavimui būtina apgaulė; pagal didžiąją dalį sutarčių darbai (arba jų dalis) buvo atlikti, nukentėjusiųjų sumokėti pinigai nebuvo pasisavinti; ir kt.). Kitaip tariant, kasaciniu skundu iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas atliktų pakartotinį byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatytų kitokias faktines aplinkybes, ir dėl jų vertinimo baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu padarytų kitokias išvadas, nei jas padarė bylą nagrinėję žemesnių instancijų teismai. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Pažymėtina ir tai, kad kasaciniame skunde iš esmės pakartojami nuteistojo G. R. apeliacinio skundo argumentai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas, byloje atlikęs papildomą įrodymų tyrimą (apklausęs dalį nukentėjusiųjų, liudytojus, byloje specialisto išvadą dėl UAB „K“, UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos pateikusią specialistę), dėl apeliaciniame skunde keltų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo klausimų išdėstė motyvuotas išvadas, aktualios teismų praktikos išaiškinimų kontekste pateikė išvadas dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, kurios kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu neskundžiamos. Apsiribojama deklaratyviais teiginiais, kad skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo išdėstytos išvados nėra tinkamas bylos išnagrinėjimas apeliacine tvarka; šis teismas, byloje atlikęs tik dalinį įrodymų tyrimą, neištaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodytų trūkumų.

Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (nutarties 61-66 punktai). Kasaciniame skunde teisinių argumentų paneigiančių šiuo aspektu apygardos teismo padarytas išvadas ir kartu pagrindžiančių galimai padarytus esminius BPK pažeidimus taip pat nėra pateikta.

Taigi, kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuteistojo G. R. nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai nurodant, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo, nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimai, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nesivadovauta ultima ratio principu, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Dėl kasaciniame skunde keliamo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos R. D. šališkumo klausimo pažymėtina tai, kad teismo (teisėjo) nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-83-719/2024, 2K-7-62-495/2024). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, ir dėl paminėtų aplinkybių byloje atlikęs įrodymų tyrimą (liudytoja apklausė teisėjos R. D. vyro pusseserę R. K. (D. Š. sesuo)), skundžiamos nutarties 59-60 punktuose motyvuotai pasisakė dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, konstatuodamas, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios keltų abejones dėl teisėjos nešališkumo ir dėl kurių teisėja R. D. negalėjo nagrinėti nuteistojo G. R. baudžiamosios bylos. Kasaciniame skunde nėra teisinių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti apeliacinės instancijos teismo šiuo klausimu padarytų išvadų teisingumu ir leistų spręsti apie galimai padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo teisėja, spręsdama dėl jai pareikšto nušalinimo, pažeidė BPK 59 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimą. Minėtame punkte įtvirtintas teisėjo nušalinimo tvarkos reikalavimas - dėl nusišalinimo ar nušalinimo teismas sprendžia pasitarimų kambaryje, taikomas tuo atveju, kai bylą nagrinėja trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija. Reikalavimas, kad bylą nagrinėjantis vienas teisėjas jam pareikštą nušalinimą taip pat spręstų pasitarimų kambaryje BPK nėra nustatytas. Tokiu atveju įstatymas suteikia teisėjui diskreciją pasirinkti dėl pareikšto nušalinimo nuspręsti teismo posėdžių salėje ar pasitarimų kambaryje.

Nuteistasis kasaciniame skunde taip pat ginčija jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį, teigia, kad jis neatitinka nusikalstamų veikų pavojingumo, grėsmės visuomenės saugumui. Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo G. R. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavo pagal po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusį jo teisinę padėtį švelninantį baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija)) ir, įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir apeliacinio proceso metu pateiktus papildomus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, paskyrė jam naujas švelnesnes bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintą bausmę. Teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo padarymą apeliacinės instancijos teismui skiriant bausmę, kasaciniame skunde nepateikta, todėl nagrinėti bylą kasacine tvarka ir šiuo aspektu nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė

Tomas Šeškauskas